-
Plaukų priežiūra: kaip sumažinti saulės žalą 2
Apsauga nuo saulės – būtina
Plaukų stilistė Lina Čėsnienė atkreipia dėmesį, kad mūsų plaukai yra negyvas organizmo darinys, neturintis jutiminių receptorių. Juos pačirškinus saulėje, priešingai nei nudegus nosį ar rankas, nejaučiame jokio skausmo, galime nė nesuprasti, kad smarkiai pakenkėme savo grožiui. Tad nuo klastingų UV spindulių reikėtų saugoti ne tik veido bei kūno odą, bet ir plaukus.
„Saulė mūsų organizmą papildo vitaminu D, kuris leidžia plaukams greičiau augti. Tačiau piktnaudžiaujant jos voniomis, galima prisidaryti daugiau žalos nei naudos. Nemaža dalis moterų vasarą džiaugiasi saulės nubučiuotais plaukais ir šviesesnėmis sruogelėmis. Vis dėlto kaitrūs spinduliai pakenkia plauko pigmentacijai, jį išsausina, atima blizgesį, paskatina lūžinėti. Jei saulėje smarkiai nudegsime galvos odą, plaukai gali netgi išretėti ir imti slinkti“, – atkreipia dėmesį ji.
Todėl specialistė primena – būnant tiesioginėje saulėje būtina dėvėti galvos apdangalą. Stilinga skrybėlė ar kepuraitė su snapeliu apsaugos tiek galvos ir veido odą, tiek plaukus. Nemėgstančioms galvos apdangalų reikėtų įsigyti karštajam metų laikui skirtų plaukų priežiūros priemonių su SPF.
„Dažniausiai šios priemonės būna pienelio ar serumo pavidalu ir yra purškiamos ant plaukų po jų trinkimo. Jos padengia plauką specialia plėvele, kuri atspindi UV spindulius ir jiems neleidžia jo pažeisti. Tokia priemonė pravers ne tik vasarą Lietuvoje, bet ir žiemos metu keliaujant į šiltuosius kraštus. Apsauginiu serumu plaukus išpurkšti reikėtų po kiekvieno maudymosi baseine, jūroje ar kitame vandens telkinyje. Šio tipo priemonės tirpsta vandenyje, todėl plaukams sušlapus, lengvai pasišalina“, – atskleidžia pašnekovė.
Kenkia ir jūros druska
Įprastą šampūną bei kondicionierių šiltuoju metų laiku reikėtų pakeisti į vasarai pritaikytas plaukų priežiūros priemones.
L.Čėsnienė atkreipia dėmesį, kad didžiausias pavojus vasarą kyla savo plaukus šviesinančioms moterims. Balinti plaukai yra labiau chemiškai pažeisti, tad nuo saulės poveikio jie ypač sausėja. Tačiau tai nereiškia, kad apsauga nuo UV spindulių nereikalinga brunetėms bei natūraliai šviesių plaukų savininkėms. Kaitri saulė kenkia visiems plaukams, kad ir kokio tipo jie būtų.
L. Česnienė / Asmeninio archyvo nuotr.
„Net ir natūralūs, sveiki plaukai gali būti stipriai pažeisti saulės. Tada jie išsausės, praras pigmentą ir juos teliks nukirpti. Tad vasarą svarbu ne tik dėvėti galvos apdangalą arba naudoti purškiamą serumą su SPF. Įprastą šampūną bei kondicionierių šiltuoju metų laiku reikėtų pakeisti į vasarai pritaikytas plaukų priežiūros priemones. Jos jūsų plaukus apsaugos nuo aplinkos žalos ir juos gausiau sudrėkins. Taip pat vasarą patarčiau vengti plaukų priežiūros priemonių su alkoholiu, nes jos dar labiau išsausins plaukus“, – rekomenduoja pašnekovė.
Anot L.Čėsnienės, vasarą plaukus veikia ne tik saulė, bet ir sūrus jūros bei chloruotas baseino vanduo. Todėl juos reikia apsaugoti nuo šio žalingo poveikio.
„Sūrus jūros vanduo plaukus smarkiai išsausina, tad jie pasidaro kone nebeiššukuojami. O chloras sukurtas naikinti kenksmingas bakterijas, tad galite įsivaizduoti, ką jis padaro su mūsų plaukais! Šviesiaplaukėms chloruotas baseino vanduo netgi gali suteikti nelabai gražius žalsvus atspalvius, – pastebi ji. – Todėl prieš maudantis baseine ar jūroje, plaukus geriausia surišti aukštai ir stengtis jų nešlapinti. Jeigu jie sušlapo, reikėtų nusimaudyti po paplūdimyje arba baseino zonoje įrengtu dušu. Plaukuose net ir po maudynių duše gali likti druskos bei chloro. Tad, grįžus namo, juos reikėtų išplauti specialiu vasaros sezono šampūnu, kuris pašalins kenksmingų medžiagų likučius ir padrėkins plaukus.“
Su sausu šampūnu – atsargiau
Vasara neįsivaizduojama be iškylų gamtoje. Savaitgalis prie ežero su palapinėmis arba muzikos festivalis pajūryje – kas gali būti smagiau? Vis dėlto moterims dažnai kyla iššūkių dėl plaukų trinkimo. Kaip užtikrinti jų švarą, jei kelias paras leidi gamtoje ir neturi galimybės nusimaudyti duše?
Dažniausiai griebiamasi sauso šampūno, tačiau ar jis nėra žalingas? L.Čėsnienė pataria sausą šampūną rinktis tik išskirtiniais atvejais. Naudojamas pernelyg dažnai, jis gali išsausinti galvos odą. Taip pat svarbu nepagailėti įsigyti išties kokybišką priemonę. Prastas sausas šampūnas gali visiškai užkimšti skalpo odos poras ir pridaryti rimtų problemų.
„Su sausu šampūnu itin atsargiai turėtų elgtis moterys, turinčios problemišką galvos odą, kuri pleiskanoja, yra nusėta žaizdelių ar paraudimų. Tokia priemonė dar labiau padidins galvos odos jautrumą ir vėliau gali tekti net kelis mėnesius ją gydyti vaistais, – perspėja plaukų stilistė. – Žinoma, jei galvos oda nėra jautri, retkarčiais kokybišką sausą šampūną naudoti galima. Tačiau patarčiau tai daryti tik išskirtiniais atvejais. Kasdienei plaukų priežiūrai sausas šampūnas netinka, nes jis kemša galvos odą ir neleidžia jai kvėpuoti. Jei kitą dieną po sauso šampūno naudojimo plaukų neišsiplausime ir taip pavaikščiosime dar kelias dienas, tai gali privesti net iki plaukų slinkimo.“
Pasak pašnekovės, itin pavojingas mišinys – sauso šampūno naudojimas ant nudegusios galvos odos. Tad jei leidžiate laiką gamtoje ir nedėvite jokio galvos apdangalo, naudodamos tokią priemonę smarkiai rizikuojate.
„Ilgai būnančios saulėje ir nesaugančios plaukų moterys neretai nudega galvos odą sklastymo vietoje. Tada šioje zonoje galvos oda gali išsausėti, pradėti šerpetoti, luptis, pleiskanoti. Stipraus nudegimo atveju šioje vietoje netgi gali išslinkti plaukai. Nuo tokio scenarijaus geriausiai apsaugotų galvos apdangalas. Kitas variantas – sklastymo vietą pasitepti veido kremu su SPF. Tačiau ne visos nori tai daryti, nes kremo tepimas ant galvos odos gali sugadinti šukuoseną. Jei neturite galvos apdangalo, galite išbandyti specialų pieštuką su SPF, skirtą jautresnėms kūno vietoms, sausą pudrą, apsaugančią nuo UV spindulių ar kitą panašią priemonę“, – vardija pasirinkimo galimybes pašnekovė.
Į rudenį – gražios
Artėjant rudeniui, plaukams kyla naujų iššūkių. Prasidėjus šaltesniam sezonui, pašnekovė pataria pasidairyti būtent jam skirtų plaukų priežiūros priemonių. Pasak L.Čėsnienės, plauką specialia plėvele apgaubiančios priemonės reikalingos tik vasarą. Kitais metų laikais jos gali tik apsunkinti plaukus. Todėl vasariškus serumus palikite kelionėms į šiltus kraštus ir rudenį jų nebenaudokite.
Vasariškos saulės padaryta žala geriausiai pasimatys būtent atšalus orams. Tad pirmiausia pašnekovė pasikirpti išsausėjusius galiukus. Galima ir pasilepinti atstatančia procedūra, jei plaukai yra smarkiau nukentėję nuo saulės. Pasikonsultuokite su specialistu, kokias priemones jis patartų jums naudoti ir kokias atstatomąsias procedūras taikyti.
„Jeigu plaukų vasarą netausojote ir rudenį jie nėra labai gyvybingi, verčiau kuo mažiau juos žaloti džiovintuvais, plaukų tiesintuvais ir kitais karštais įrankiais Atvėsus orams, plaukų jau nebereikia saugoti nuo kaitrios saulės, valyti nuo druskos ar chloro. Tad į šoną padėkite vasaros linijos priemones ir savo plaukų priežiūros spintelę papildykite labiau drėkinančiomis ir maitinančiomis priemonėmis: kaukėmis, kondicionieriais, aliejais ir serumais, kuriuose būtų kuo mažiau cheminių priemonių. Kaukes namuose patarčiau naudoti reguliariai, nes plaukams po vasaros ypatingai trūksta drėgmės. Tačiau kaukę svarbu naudoti būtent taip, kaip parašyta gamintojo etiketėje. Jei ją ant plaukų palaikysite trumpiau, negausite norimo efekto“, – atskleidžia plaukų stilistė.
Svarbi ir mityba
Pasak L.Čėsnienės, plaukų grožį galime užtikrinti ir iš vidaus, todėl svarbu rūpintis, ką valgome. Žinoma, mityba nebeatstatysime to, kas prarasta, tačiau galime paskatinti plaukus ateityje augti tvirtesnius.
„Labai svarbu valgyti baltyminio maisto. Didelė mūsų plauko struktūros dalis yra būtent baltymai, tad jais turime plauką aprūpinti. Gausūs baltymų yra kiaušiniai, vaisiai, daržovės – ypač ankštinės, riešutai, kruopos. Pasirūpinkite, kad valgytumėte užtektinai šių produktų“, – patarė pašnekovė.
Taip pat rudenį būtina papildyti organizmo svarbiais vitaminais: biotinu, kolagenu, geležimi, vitaminu D. „Jie reikšmingi mūsų plaukų grožiui ir tvirtumui, – tikina plaukų stilistė. – Vitaminu D organizmą praturtinti patarčiau visus metus. Net ir karštomis vasaros dienomis mūsų organizmas ne visada pasisavina šį vitaminą, tad jo reikia vartoti papildomai.“
-
Papildai ir vitaminai: ar esame supratingi vartotojai? 2
Kaip pasirinkti ir vartoti maisto papildus ir vitaminus, ką turėtume apie juos žinoti, kalbamės su sveikos gyvensenos ir mitybos specialistu biomedicinos mokslų daktaru Artūru Sujeta.
– Dažnai susigundome vitaminų ar papildų nuolaidomis, o kai jau nusiperkame, tai ir vartojame. Ar taip elgtis gerai?
– Viena vertus, jei verslas siūlo kokybiškų produktų, kurių vienos kategorijos pasirinkimas ypač platus, nuolaidos yra tiesiog priemonė parduoti daugiau nei konkurentai. Tarkime, turime 20 skirtingų vitamino D prekės ženklų, jie iš esmės yra vienodos koncentracijos ir veikliosios medžiagos formos, tuomet pigesnė prekė neabejotinai naudingesnė klientui.
Kita vertus, jei siūlomas papildas nekokybiškas, o nuolaidomis manipuliuojama, bet ne konkuruojama, atsiranda visai kitokios grėsmės rizika. Tokiu atveju didelės nuolaidos veikiau paskatins neapdairų pirkėją rinktis maisto papildą, kurio sudėtis bus menkavertė. Pavyzdžiui, vaistinės lentynoje matome dešimties pavadinimų iš esmės panašių papildų, tačiau vienas – ypač pigus. Dažnai tokiu atveju mokame už pakuotę, nes kapsulės sudėtis gali būti niekinė. Mažas veikliųjų medžiagų kiekis, menka koncentracija, blogai įsisavinama forma dažnai ir leidžia daryti milžiniškų nuolaidų.
– Kada reikalingi vitaminai ar papildai? Ar prieš tai reikėtų atlikti kraujo tyrimus ir išsiaiškinti, ko mūsų organizmui trūksta, pasikonsultuoti su specialistu, išklausyti rekomendacijų?
– Tikslingai atliekami tyrimai, skirti gydytojo, yra optimalus būdas įvertinti, ko jums trūksta. Šiandien įvairių kraujo tyrimų prieinamumas Lietuvos privačiose klinikose stebina. Tačiau viskas kainuoja. Kalbant apie vitaminus, Lietuvoje – įprasti sezoniniai skirtumai, gydytojas tikrai gali rekomenduoti vartoti ta patį vitaminą D, atsižvelgiant į metų laiką, profilaktiškai. Tyrimai rodo, kad vitamino D trūksta 70–80 proc. žmonių, gyvenančių šiauriniame regione. Kalbant plačiąja prasme, specialistas gali atsižvelgti į žmogaus simptomatiką, metų laiką, fizinį krūvį ir kitus veiksnius, kurie subjektyviai, bet gana tiksliai leidžia įvertinti, ką vartoti būtų tikslinga. Norėčiau pabrėžti, kad maisto papildų rinka yra ypač plati ir kai kuriuos papildus žmogus gali vartoti savo nuožiūra. Turbūt retas specialistas teigtų, kad, intensyviai sportuojant ir vartojant mažai baltymų turinčių produktų, papildomas baltymų šaltinis – maisto papildas – jums pakenks.
– Kuo rizikuojame vartodami papildus ar vitaminus, kai jų organizme netrūksta? Ar tik tuo, kad išmesime pinigus vėjais?
– Laimei, dažniausiai tik savo pinigais. Tačiau nerimą kelia didėjanti apsinuodijimų maisto papildais statistika. Ypač papildais, skirtais lieknėti, sporto rinkai, ir stimuliatoriais. Dažnai taip nutinka, nes žmonės yra linkę piktnaudžiauti ar netinkamai vartoti maisto papildus. Kartais jiems tiesiog trūksta informacijos. Tačiau yra fiksuota nemažai atvejų, kai maisto papildų parduotuvės prekiauja papildais, kurių sudėtyje yra draudžiamų medžiagų, pavyzdžiui, stimuliatoriaus – snapučių ekstrakto, dar vadinamo DMAA, kuris jau gana ilgai uždraustas Europoje. Tačiau nuolat pasitaiko atvejų, kai papildai, turintys šios medžiagos, kažkaip patenka į rinką.
Kvaila bėgti į vaistinę, nes pavasaris, tačiau ne mažiau kvaila ignoruoti savo organizmo signalus, kurie įspėja apie tam tikrų vitaminų trūkumą.
– Ko reikia, jei norime pasiekti optimalių rezultatų vartodami maisto papildus?
– Viso pasaulio maisto papildų rinka kaip niekada sparčiai plečiasi, o nuolat augantis maisto papildų pasirinkimas paprastam vartotojui gali kelti nemenkų iššūkių. Pavyzdžiui, vartojami netinkami, nepatvirtinto poveikio ir saugumo maisto papildai gali sukelti sveikatos problemų. Būtent dėl šių priežasčių būtina žinoti vitaminų vartojimo taisykles, dozes ir reguliarumo svarbą.
Kiekvieno maisto papildo efektyvumui užtikrinti reikalinga tinkama veikliosios medžiagos dozė, vartojimo strategija ir tam tikra vartojimo trukmė, nuo kurios priklauso, ar papildas spės suveikti. Tarkime, geležies preparatai galėtų būti vartojami ne kasdien, bet kas antrą dieną, kad organizmas geriau įsisavintų. Bet jei vartotojas nežinos, kad šio maisto papildo nerekomenduojama vartoti iškart prieš ar po kavos, nepadės jokia strategija. Kofeinas, esantis kavoje, žymiai sumažina geležies įsisavinimą.
Kalbant apskritai, vartojant vitaminus ir mineralus svarbi yra ir jų sinergija. Pavyzdžiui, kai kurie papildus labiau tinka vartoti vakare, mat jų poveikis gali būti atpalaiduojamasis ar gerinti nervų sistemos veiklą. Ir nebūtų logiška vartoti tonizuojančius papildus vakare. Todėl per parą skirstomos dozės ir veikliosios medžiagos yra ne šiaip sau.
Pataria: „Vitaminas D, maistinės skaidulos, vitaminas C, natūralūs uogų ekstraktai – tai mano svarbiausios rekomendacijos pavasarį“, – sako biomedicinos mokslų dr. A.Sujeta.
Vartojant maisto papildus svarbu atkreipti dėmesį ir į tai, kad tam tikrų medžiagų įsisavinimas gali trukti keletą mėnesių. Jei labai trūksta tokių vitaminų, kaip D ir E, juos gali reikėti vartoti net metus. Todėl natūralu, kad, vartojant net didesnes vitaminų normas, nei rekomenduojama, bet nepasirinkus tinkamos vartojimo trukmės, didelių pokyčių tikėtis neverta.
Dažnai žmonės yra linkę ieškoti individualių vitaminų programų, kurios padėtų sumažinti nuovargį, padidintų darbingumą ar pagerintų fizinį pajėgumą. Jei norime to pasiekti, pirmiausia turėtų būti užtikrintos geležies, vitamino D ir tam tikrų B grupės vitaminų atsargos, nes šie vitaminai suteikia energijos ir padeda atgauti jėgas. Šių vitaminų derinys gali padėti, jei jaučiame tam tikrų simptomų, tačiau tam, kad neįprastas energijos trūkumas ir lėtinis nuovargis sumažėtų, gali prireikti šešių mėnesių ir daugiau. Kai kurių mums puikiai žinomų vitaminų poveikis gali pasijusti ir po savaitės, tačiau kiti teigiami efektai gali išryškėti tik po šešių–dvylikos vitaminų vartojimo mėnesių.
– Vitaminai – ne vaistai, kuriuos reikia gerti ypač tiksliai, tačiau ir jų vartoti negalima bet kaip?
– Jei norime pasiekti rezultatų, maisto papildus būtina vartoti taip, kaip rekomenduoja gamintojas ar jus konsultuojantis specialistas. Paprastai išskiriami trys svarbūs maisto papildų vartojimo aspektai: vartojimo paros laikas, bendra vartojimo trukmė ir maisto papildų vartojimo periodiškumas, kuris leistų be didesnio vargo aprūpinti organizmą reikalingomis medžiagomis visus metus. Nuosekliai vartojant maisto papildus, kurių veikliųjų medžiagų poveikis patvirtintas nepriklausomais moksliniais tyrimais, galima tikėtis tikrai puikių rezultatų. Individualūs rezultatai vartojant maisto papildus gali skirtis. Dar svarbi įvairi ir subalansuota mityba, sveikas gyvenimo būdas. Šiuolaikiniai žmonės turi tiek skirtingų mitybos poreikių ir įpročių, kad jiems ne visada pavyksta vartoti maistingus patiekalus, kurie užtikrintų, jog organizmas gaus visas reikalingas maistines medžiagas.
– Pavasaris – nelengvas organizmui laikotarpis. Į ką turėtume atkreipti dėmesį, ko galime pritrūkti, kas gali mums padėti jaustis geriau?
– Vitaminas D, maistinės skaidulos, vitaminas C, natūralūs uogų ekstraktai (mėlynės, spanguolės ir kt.) – tai mano svarbiausios rekomendacijos, atsižvelgiant į lietuvių vartojamo maisto statistiką ir gyvenamąją aplinką. Tiesa, maistinės skaidulos dažniausiai laikomos funkciniu maistu arba maisto priedu.
– Gal nebūtina bėgti į vaistinę – šio to galime rasti ir gamtoje? Kokių natūralių organizmui naudingų medžiagų dovanoja pavasarėjanti gamta?
– Žinoma, šiuolaikiniai maisto papildai ir turėtų maksimaliai artėti prie sinergijos su natūralumu. Kvaila bėgti į vaistinę, nes pavasaris, tačiau ne mažiau kvaila ignoruoti savo organizmo signalus, kurie įspėja apie tam tikrų vitaminų trūkumą. Pavasarį rekomenduoju paprastą receptą – daugiau laiko praleisti gamtoje, ypač kai geras oras, daugiau dėmesio skirti fiziniam aktyvumui, kvėpavimui, daugiau šypsotis ir daugiau valgyti kokybiško maisto. O jei tai negelbėja, galbūt pats metas apsilankyti pas specialistus arba pasikonsultuoti su vaistininku.
Kaip atsirado vitaminai
1911 m. lenkų chemikas Kazimieras Funkas padarė vieną iš pačių garsiausių visų laikų biomedicinos atradimų. Jis išsiaiškino, kad beriberio liga susirgdavo tie, kurių dietą sudarė balti ryžiai, bet valgę daugiausia rudus ryžius ja nesirgo. Iš ryžių lukštų mokslininkas išskyrė cheminę medžiagą, išaiškino, kad ji gali apsaugoti nuo beriberio ir pavadino ją vitamine. Dabar šią medžiagą vadiname vitaminu B1. Tai viena iš daugelio maistinių medžiagų, kurių žmogaus kūnas pakankamai pasigaminti negali ir kurių turime gauti su maistu. K.Funko atradimas paskatino kitus panašius atradimus, tarp kurių medžiagos, apsaugančios nuo skorbuto ir rachito. 1920 m. britų chemikas Jackas Cecilis Drummondas pasiūlė atsisakyti vitamine pavadinime raidės e ir vartoti jį kaip bendrą visų tokių junginių pavadinimą – vitamin (vitaminas).
Asociatyvi nuotr. / Freepik.com
Saulės vitamino stygius
* Gyvenant šiaurinio klimato zonoje vitaminas D yra itin svarbus, bet jo trūksta kone kiekvienam lietuviui. Vitamino D tyrimų analizė parodė, kad daugiau kaip 80 proc. žmonių Lietuvoje trūksta šio vitamino.
* Aiškių specifinių simptomų vitamino D stokos atveju nėra, tačiau kai kurie leidžia įtarti, kad trūksta būtent šio vitamino: kaulų, apatinės nugaros dalies, raumenų skausmas, lėtinis skausmas, nuovargis, prakaitavimas, silpnumas, plaukų slinkimas, blogai gyjančios žaizdos, odos niežulys, prislėgta, net depresyvi nuotaika. Vitamino D neretai trūksta vyresnio amžiaus žmonėms, kuriems retėja ir lūžta kaulai.
* 2019 m. paskelbta analizė nustatė ryšį tarp vitamino D trūkumo ir demencijos, įskaitant dažniausiai pasitaikančią būklę – Alzheimerio ligą. Kuo labiau trūksta vitamino D, tuo didesnis šis ryšys.
* Trūkstant vitamino D padidėja ligų ar infekcijų, cukrinio diabeto, agresyvaus prostatos vėžio, krūties vėžio, storojo žarnyno ir kt. vėžio, širdies ligų ir susijusių komplikacijų, įskaitant aterosklerozę, aukštą kraujospūdį, insultą ir kt., rizika.
* Rūkymas itin stipriai veikia kalcio ir vitamino D apykaitą ir išeikvoja vitaminus, kurie saugo nuo laisvųjų radikalų ir padeda juos neutralizuoti.
* Natūralūs vitamino D šaltiniai yra gana riboti. Daugiausia vitamino D turi riebios žuvys — lašišos, silkės, skumbrės, otai, sardinės. Kasdien suvalgydami po 100 g lašišos net 66 proc. papildome organizmo vitamino D paros poreikį. Lietuvių mėgstamos silkės taip pat gali būti vienas iš vitamino D šaltinių: 100 g silkių yra 27 proc. paros vitamino D poreikio.
* Žmonėms, nemėgstantiems žuvų, menkių kepenų aliejus gali būti labai svarbus produktas norint gauti tam tikrų maistinių medžiagų, kurių nėra kitur. Dabar jau kiek primirštas, daugelį metų jis buvo naudojamas vaikų vitamino D trūkumo prevencijai ir gydymui.
* Nevalgantiems žuvų dar vienas geras vitamino D šaltinis yra kiaušiniai. Tiesa, vitamino D juose mažiau nei žuvyse: viename dideliame kiaušinio trynyje yra tik apie 5 proc. reikalingo vitamino D.