Remiantis portalo Delfi.lt pateikiama informacija, buvęs JAV prezidentas ir rudenį vėl šio posto sieksiantis Donaldas Trumpas pareiškė, kad princui Harry galioja tokios pačios taisyklės, kaip ir kitiems, norintiems kurti gyvenimą JAV.

„Palaukime ir pamatysime, ar kažkas žinoma apie narkotikus. Jeigu jis apsimelavo – teks imtis reikiamų veiksmų“, – žiniasklaidai sakė D. Trumpas.

Konkrečiai, kokių veiksmų būtų imtasi D. Trumpas neatsakė, tačiau neatmetė galimybės, kad princui būtų negalima likti JAV.

Klausimas dėl princo Harry galimybės gyventi JAV kilo dėl to, kad tam tikrais sumetimais grindžiantys savo vizos prašymą žmonės privalo atskleisti, ar yra vartoję narkotines medžiagas. Jei tokią vizą gauti norintis žmogus prisipažįsta, jog yra vartojęs narkotikus, jam teisė gyventi JAV gali būti nesuteikta.

Praėjusių metų pradžioje išleidęs skandalingą ir atvirą autobiografiją, princas Harry prisipažino, kad yra vartojęs narkotinių medžiagų ir eksperimentavęs su įvairiais kvaišalais. Tarp jų – kokainas, haliuciogenai, marihuana.

Remiantis Delfi.lt duomenimis, kol kas nėra aišku, ar tokią informaciją jis pateikė prašydamas vizos ir leidimo gyventi JAV.

Kovo pradžioje JAV federalinis teismas nusprendė, kad Valstybės saugumo departamentas privalo pateikti Harry vizos dokumentus teismo įvertinimui. Teismas spręs, ar dokumentus būtų galima paviešinti. Prieš kelias dienas JAV Valstybės saugumo departamentas pateikė prašymą gauti daugiau laiko reikiamiems dokumentais surasti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Maskva anksčiau išreiškė susirūpinimą, kad 56 Rusijos delegacijos, kuriai vadovauja S. Lavrovas, nariams dar neišduotos JAV vizos, artėjant rugsėjo 20–26 dienomis JT būstinėje vyksiančiai asamblėjai.

Jungtinės Valstijos negali neleisti valstybių narių atstovams atvykti į JT būstinę, nors dėl Maskvos invazijos į Ukrainą aukšto rango Rusijos pareigūnų atžvilgiu buvo paskelbtas kelionių draudimas

„Šiandien buvo išduotos vizos S. Lavrovui ir jį lydintiems asmenims“, – Rusijos naujienų agentūros citavo Užsienio reikalų ministerijos pranešimą. Vis dėlto nenurodoma, kiek vizų buvo išduota.

„Tikimės, kad likusiems delegacijos nariams bus išduotos vizos ir bus greitai išspręsti logistikos klausimai, atsižvelgiant į Jungtinių Valstijų įvestas neteisėtas sankcijas“, – sakoma pranešime.

Rusijos ambasadorius prie JT Vasilijus Nebenzia anksčiau šį mėnesį išsiuntė laišką JT generaliniam sekretoriui Antonio Guterresui (Antoniju Guterišui), kuriame skundėsi dėl neišduotų vizų.

„Vizų išdavimas yra teisinė priimančiosios šalies pareiga, o ne teisė ar privilegija“, – rašė jis.

Kaip teigia Rusijos propagandos agentūra „Interfax“, tai pareiškė Rusijos ambasadorius JAV Anatolijus Antonovas.

„Galime drąsiai pasakyti, kad norėtume matyti S. Viktorovičių Lavrovą JT Generalinėje Asamblėjoje“, – sakė A. Antonovas.

Anot jo, pastaraisiais metais JAV esą ne kartą sudarė sunkumų Rusijos diplomatų komandiruotėms.

„Ambasados atstovai jau kreipėsi į Baltuosius rūmus ir Valstybės departamentą reikalaudami nedelsiant išduoti vizas ministrui ir visiems Rusijos delegacijos nariams“, – pažymėjo Rusijos ambasadorius.

Vasarį  JAV įvedė sankcijas Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir užsienio reikalų ministrui S. Lavrovui dėl plataus masto invazijos į Ukrainą. Europos Sąjunga jiems taip pat įvedė sankcijas.

Balandžio mėnesį prie sankcijų įvedimo prisidėjo ir Didžioji Britanija. Jos įvestos Rusijos prezidento V. Putino ir užsienio reikalų ministro S. Lavrovo dukroms.

Kaip praneša naujienų agentūra „Ukrinform“, tai pirmadienį pareiškė Ukrainos valstybinės sienos apsaugos tarnybos spaudos sekretorius Andrijus Demčenka.

„Mano turimomis žiniomis, per šį mėnesį dėl Ukrainos vizos kreipėsi apie 80 Rusijos piliečių. Bet nė vienas iš jų vizos dar negavo ir negalėjo kirsti Ukrainos sienos“, – sakė jis.

Spaudos sekretorius pabrėžė, jog URM ir Valstybinė sienos apsaugos tarnyba reikiamai tikrina visus, ketinančius įvažiuoti į Ukrainos teritoriją.

„Ukrinform“ primena, kad Ukrainos vyriausybė birželio 17 d. nusprendė nutraukti susitarimo su Rusija dėl bevizio režimo galiojimą. Šis sprendimas įsigaliojo nuo liepos 1 d.

Imigracijos ministro Alexo Hawke'o (Alekso Hoko) ankstesnis pareiškimas, kad jis svarsto, ar atšaukti vizą, nepasikeitė, pandemijai skirtoje spaudos konferencijoje Kanberoje sakė S. Morrisonas.

Jis pabrėžė, kad šį sprendimą turi priimti A. Hawke'as, ir atsisakė plačiau komentuoti.

Pirmoji pasaulio raketė N. Djokovičius sausio 5 dieną atskrido į Melburną tikėdamasis išsaugoti savo Australijos atvirojo teniso čempionato nugalėtojo vardą ir siekdamas 21 kartą laimėti Didžiojo kirčio turnyrą.

Nuo COVID-19 nepasiskiepijęs 34 metų serbas pateikė atleidimo nuo skiepijimosi dokumentą, paremtą gruodžio 16 dieną gautu teigiamu PCR testo rezultatu, bet buvo apklaustas oro uoste, jo viza buvo panaikinta, o pats sportininkas buvo perkeltas į migrantų sulaikymo vietą.

Pasieniečiai priėjo prie išvados, jog faktas, kad jis neseniai buvo užsikrėtęs koronavirusu, nėra pakankamas pagrindas būti Australijoje.

Tačiau skiepus skeptiškai vertinančio N. Djokovičiaus teisininkų komandai pirmadienį teisme pavyko dėl procedūrinio klausimo, susijusio su jo apklausa oro uoste, panaikinti sprendimą atšaukti vizą.

Nepaisant tebesitęsiančios nežinios, ketvirtadienį burtais buvo parinktas N. Djokovičiaus varžovas Australijos atvirojo teniso čempionato pirmajame rate – taip pat serbas Miomiras Kecmanovičius.

N. Djokovičius siekia Australijos atvirojo teniso čempionato 10-ojo titulo ir rekordinės 21-osios Didžiojo kirčio karūnos.

„Estijos ambasadoriui Maskvoje Margusui Laidre (Margusui Laidrei) pareikštas griežtas protestas dėl dar vieno nedraugiško Estijos žingsnio – atsisakymo rugpjūčio 30 dieną išduoti vizą rusų diplomatui“, – pareiškime nurodė URM atstovė Marija Zacharova.

„Ne kartą įspėjome Estiją, kad jos kursas į tolesnę konfrontaciją neišvengiamai nulems atsakomuosius veiksmus... Primygtinai rekomenduojame mūsų partneriams nuo šiol susilaikyti nuo veiksmų, kurie dar labiau pablogintų dvišalius santykius. Mūsų atsakymo ilgai laukti nereikės“, – pabrėžė ji.

Liepą Rusija išsiuntė Estijos generalinį konsulą Sankt Peterburge Martą Latte (Martą Latę). Talinas savo ruožtu paskelbė nepageidaujamu asmeniu rusų diplomatą, o rugpjūčio pradžioje Maskva išsiuntė estų ambasados darbuotoją.

Rugpjūčio pabaigoje Estijos URM pareiškė, kad, atsakydama į tą žingsnį, neišduos vizos Rusijos diplomatui.

K. Cimanouskaja „jau tiesiogiai susisiekė su lenkų diplomatais Tokijuje. Ji gavo humanitarinę vizą. Lenkija darys viską, kas būtina, kad padėtų jai tęsti sporto karjerą“, – per „Twitter“ parašė viceministras Marcinas Przydaczas (Marcinas Pšydačas).

Baltarusių atletė praėjusį vakarą sakė, kad jos komanda bandė išsiųsti ją namo, nes sportininkė viešai sukritikavo Baltarusijos lengvosios atletikos federaciją, kai ši neįspėjusi užregistravo ją į moterų 400 metrų estafetės rungtį Tokijuje.

„Pasirodo, mūsų didieji viršininkai, kaip visada, viską nusprendė už mus“, – sakė K. Cimanouskaja savo „Instagram“ paskyroje paskelbtame vaizdo įraše, kuris jau nebeprieinamas.

Vėliau paskelbtoje žinutėje bėgikė pridūrė, kad nebūtų reagavusi taip griežtai, jei „mane būtų įspėję iš anksto, jei būtų paaiškinę visą situaciją ir paklausę, ar galiu bėgti 400 metrų“.

„Tačiau jie nusprendė viską padaryti man už nugaros“, – rašė sportininkė.

Praėjusį vakarą opozicinis BSSF pareiškė, kad baltarusių olimpinės komandos pareigūnai bandė „deportuoti“ K. Cimanouskają.

Vaizdo įraše sportininkė prašė TOK įsikišti ir įspėjo: „Jaučiu spaudimą, jie bando išgabenti mane iš šalies be mano sutikimo.“

Europos Tarybos Parlamentinės Asamblėjos (ETPA) vicepirmininkas Arkadiuszas Mularczykas (Arkadjušas Muliarčykas) pirmadienį nurodė, kad K. Cimanouskaja šiuo metu yra Lenkijos ambasadoje Japonijoje.

K. Cimanouskaja praleido naktį saugoma policijos Tokijo oro uosto viešbutyje, sekmadienį vėlai vakare paprašiusi Tokijo olimpinių žaidynių pareigūnų apsaugos, kad nebūtų įsodinta į lėktuvą, nurodė Tarptautinis olimpinis komitetas (TOK).

Sportininkė nedalyvavo moterų 200 metrų bėgimo rungtyje olimpiniame stadione.

Tarptautinio olimpinio komiteto atstovas Markas Adamsas sakė, kad TOK pareikalavo iš Baltarusijos olimpinio komiteto raštu pateikti išsamią ataskaitą apie incidentą. Jis pridūrė, kad TOK pastaraisiais mėnesiais ėmėsi virtinės priemonių Baltarusijos olimpinio komiteto atžvilgiu.

Nuo 1994 metų Baltarusiją geležiniu kumščiu valdantis A. Lukašenka išprovokavo masinius protestus, pasiskelbęs pernai rugpjūtį vykusių prezidento rinkimų laimėtoju ir užsitikrinęs sau šeštą kadenciją. Opozicija ir Vakarų šalys tuos rinkimus laiko suklastotais.

Minsko režimas ėmėsi griežtų priemonių protestams numalšinti. Buvo areštuota daugiau kaip 35 tūkst. žmonių, tūkstančiai protestuotojų buvo sumušti teisėsaugininkų.

Pernai gruodį TOK nušalino A. Lukašenką ir vyresnįjį jo sūnų Viktarą nuo olimpinių žaidynių ir kitų organizacijos renginių dėl Baltarusijos olimpinio komiteto vykdomo sportininkų persekiojimo už jų politines pažiūras.

Kovo mėnesį TOK atsisakė pripažinti V. Lukašenką Baltarusijos olimpinio komiteto vadovu, kai jis perėmė šias pareigas iš savo tėvo. A. Lukašenka Baltarusijos olimpiniam komitetui vadovavo nuo 1997 metų.

V. Lukašenkai kartu su Baltarusijos olimpinio komiteto valdybos nariais ir keliais vyriausybės pareigūnais buvo uždrausta dalyvauti olimpinėse žaidynėse.

Virtinė baltarusių sportininkų išreiškė palaikymą autoritarinio prezidento kritikams ir pareikalavo nutraukti represijas.

Dėl neramumų iš Baltarusijos taip pat buvo atimta teisė organizuoti šių metų ledo ritulio pasaulio čempionatą.

Vizas ar leidimus nuolat gyventi šalyje anuliuos Pilietybės ir migracijos reikalų valdyba.

Tai bus daroma, jei Pilietybės ir migracijos reikalų valdyba gaus iš Sveikatos apsaugos inspekcijos, nacionalinės policijos ar savivaldos policijos informacijos, kad užsienietis pažeidė karantino, saviizoliacijos sąlygas ar suvaržymus žmonių susibūrimams.

Prieš vizos ar leidimo gyventi šalyje panaikinimą užsienietis turės galimybę pateikti paaiškinimus; kiekvieną atvejį Pilietybės ir migracijos reikalų valdyba nagrinės atskirai.

Ministrų kabinetas pirmadienį nusprendė Baltarusijos piliečiams grąžinti konsulinį mokestį už prašymą išduoti vizą, jam bus taikoma 50 proc. lengvata. 2011 metais priimtu sprendimu toks mokestis išvis nebuvo imamas.

„Šiuo projektu siūloma Baltarusijos piliečiams taikyti 50 proc. lengvatą konsuliniam mokesčiui už prašymus išduoti nacionalines vizas, būtų kaip ir paritetinis veidrodinis sprendimas, nes baltarusiai tokią pačią lengvatą taiko mūsų piliečiams“, – sakė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Pasak ministro, vizos išdavimas Baltarusijos piliečiams pagal naują tvarką kainuotų 60 eurų, siūloma, kad ji įsigaliotų nuo liepos.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) pateikiamas duomenimis, 2011–2019 metais Baltarusijos piliečiams buvo išduotos 44 tūkst. 966 nacionalinės vizos, o per tą laikotarpį nepaimtas konsulinis mokestis sudarė per 2,6 mln. eurų.

Pasak URM, Baltarusija buvo informuota apie planus grąžinti konsulinį mokestį ir tam neprieštaravo, tik pageidavo, kad mokestis už prašymų išduoti nacionalinę vizą nagrinėjimą būtų pradėtas taikyti įsigaliojus susitarimui su Europos Sąjunga dėl vizų išdavimo supaprastinimo. Šis susitarimas įsigalioja liepos 1 dieną.

Baltarusija šiuo metu yra įtraukta į labiausiai koronaviruso paveiktų šalių sąrašą ir iš jos į Lietuvą užsieniečiai gali atvykti tik išimtiniais atvejais su būtina 14 dienų izoliacija.

Ministras pirmininkas Borisas Johnsonas (Borisas Džonsonas) šį planą pristatė likus kelioms dienoms iki „Brexit“, pagaliau įvyksiančio sausio 31 dieną.

Nerimas dėl masinės migracijos buvo 2016-ųjų išstojimo iš ES kampanijos varomoji jėga – taigi, B. Johnsonas žadėjo panaikinti teisę laisvai judėti iš bloko ir į jį.

Tačiau sekmadienį jis pareiškė: „Mums paliekant ES norėčiau pasiųsti žinią, kad JK yra atvira talentingiausiems protams pasaulyje; ji yra pasirengusi padėti jiems paversti savo idėjas tikrove“.

Laisvas judėjimas su ES tęsis dar 11 mėnesių po „Brexit“ – pereinamuoju laikotarpiu, per kurį Londonas ir Briuselis mėgins susitarti dėl būsimos partnerystės sąlygų.

Britų vyriausybė tikisi 2021 metų sausio 1 dieną įvesti naują taškais grindžiamą imigracijos sistemą ES ir ne ES piliečiams, tačiau naujos tvarkos detalės tebėra svarstomos.

Neseniai paskelbta vizų sistema „Global Talent“ įsigalios nuo kito mėnesio ir pakeis „Exceptional Talent“ modelį.

Laisvas judėjimas su ES tęsis dar 11 mėnesių po „Brexit“ – pereinamuoju laikotarpiu.

2018–2019 metais buvo išduota tik apie 550 senojo pavyzdžio vizų – tai yra gerokai mažiau už 2 000 šių dokumentų limitą. Pareigūnai tikisi, jog naujoji neribojama schema privilios į šalį daugiau talentų.

„Global Talent“ yra atvira platesniam pretendentų ratui ir suteikia lengvesnį kelią apsigyventi Britanijoje.

Vyriausybė taip pat pažadėjo per ateinančius penkerius metus išskirti papildomą 300 mln. svarų sterlingų (356 mln. eurų) finansavimą „eksperimentiniams ir lakios vaizduotės matematikos mokslų tyrimams“.

„JK garsėja savo moksliniais atradimais, tačiau norėdami pirmauti šioje srityje ir įveikti ateities iššūkius turime ir toliau investuoti į talentus ir pažangiausius tyrimus“, – Dauningo gatvės pranešime cituojamas B. Johnsonas.