Jiems taip pat buvo skiriama po dalyvio numerį, tad kartu su šeimininkais ir augintiniai buvo pilnateisiai varžybų dalyviai.

15-ąjį kartą Lietuvoje ir 5-ąjį kartą Kaune vykusios „IKI Ėjimo varžybos“ buvo puiki proga ne tik pajudėti, bet ir paganyti akis, susipažinti su kultūrinėmis bei istorinėmis šio Kauno parko įdomybėmis. Už nueitus žingsnius, kuriuos skaičiavo speciali programėlė „#walk15“, laukė įvairūs prizai.

„Kaunas mus stebina kasmet! Buvo be galo daug pozityvo!“ – sakė renginio organizatorė ir mobiliosios programėlės kūrėja Vlada Musvydaitė, turėdama omenyje didžiulį dalyvių antplūdį ir bendrą nuotaiką.

Žygeivių masiškumą rengėjai komentavo tuo, kad kauniečiai – labai aktyvūs, mėgsta aktyvų laisvalaikį, sveiką gyvenseną. Be to, Kaunas labai patogioje vietoje, todėl į šias varžybas atvyko ir nemažai žmonių iš kitų miestų. Prisijungė net ir pajūrio atstovai. 

Dėl koronaviruso grėsmės dalyvių į trasą buvo išleidžiama po 900. Teko skelbti daugybę startų, tačiau taip išvengta spūsčių ir bereikalingos rizikos.   

V. Musvydaitė pabrėžė renginio dalyvių entuziazmą. Ir šiemet ji varžybose sutiko šeimą, kuri iš pradžių eidavo po vieną, vėliau jau žygiavo kartu dviese, dabar jau – keturiese. Varžybų nepraleido, nors jauniausiajam šeimos nariui – vos keli mėnesiai.

Vis tik ne jis pelnė jauniausio varžybų dalyvio vardą. Jį aplenkė mažasis Vytenis, kuriam šeštadienį buvo vos 23 dienos. Vyriausias žygeivis – 83 metų Stepas.

Šeštadieniui organizatoriai parengė 15 tūkst. žingsnių, tai yra,  10,5 km ilgio maršrutą. Tokiam atstumui įveikti priklausomai nuo tempo pakako valandos-dviejų.

Visą maršrutą ir įgarsintais 15 informacinių punktų su įdomiais faktais, kuriuos atrinkti padėjo „Kaunas 2022“ komanda“, ir toliau bus galima rasti programėlėje „#walk15“.

Pavyzdžiui, ne vieną varžybų dalyvį nustebino faktas, kad Panemunė tarpukariu klestėjo kaip prestižinis kurortas.

Judėti skatinantis projektas, praėjusių metų lapkritį startavęs Panevėžyje, šeštadienį suvienijo šimtus kauniečių – sergančiųjų, medikų ir sveikos gyvensenos entuziastų.

5 km žygiui, anot organizatorių, užsiregistravo daugiau nei 1 tūkst. kauniečių, panorusių ne tik išbandyti virtualią pažintinę trasą „Diabetas mano širdyje“, kurią galima rasti mobiliojoje programėle #walk15, bet ir daugiau sužinoti apie cukrinį diabetą. Prieš startą paklausti, ką žino apie šią ligą miestiečiai žėrė pačius įvairiausius atsakymus. Buvo manančių, kad diabetas  paveldimas, buvo ir tokių, kurie tikėjo, kad šia liga galima užsikrėsti. Antai, vos šešerių žygio dalyvė Vilija buvo įsitikinusi, kad diabetu suserga tie, kurie be saiko valgo saldainius. Jai antrino ir dvejais metais vyresnis brolis Rokas. Taip esą sako mama, kai jiedu kartu su sese įsisuka į uždraustąjį stalčių, kuriame slepiasi saldžiosios pagundas.

„Aplinkoje turime draugę, kuri leidžiasi insuliną. Kai vaikai pamatė, turėjau paaiškinti kodėl ji tai daro. Kas tuo metu buvo ant liežuvio galo, tą ir pasakiau. Žinau, kad tai mitas, bet kaip drausminamoji priemonė gerai veikia“, – dviejų vaikų mama teisino savo melą.

Paklausta ar saldumynai turi įtakos diabetui, kasdien su šia liga susidurianti endokrinologė, žygio dalyvė Rūta purtė galvą. Tiesiogiai jie esą nesukelia šios ligos, tačiau valgomi be saiko prideda papildomų kilogramų.

„Kas yra nutukimas? Tiesioginis antro tipo cukrinio diabeto rizikos veiksnys, todėl galvokite ką dedate į burną“, – medikė darsyk priminė, kad labai svarbus prevencijos veiksnys, o sergantiems – būdas kontroliuoti ligą yra ne tik sveika mityba, bet ir judėjimas. Todėl visus miestiečius ragino neužsisėdėti – į parduotuvę eiti pėsčiomis, į darbą važiuoti dviračiais.

„Bent 6 tūkst. žingsnių – tiek rekomenduoju nueiti pacientams“, – endokrinologė skaičiavo, kad įveikus 5 km trasą, panašiai tiek ir rodys jos išmanusis laikrodis.

Suskaičiavusi iki dešimties, vedlė Vlada Musvydaitė skelbė renginio pradžią, o šimtai kauniečių pasuko J.Gruodžio gatvelės link. Pirmasis taškas, į kurį dalyviai suko galvas – Juozo Gruodžio konservatorija ir fortepijonas, darbo dienomis skleidžiantis muzikos garsus. Antrasis – Kauno miesto muziejaus tautinės muzikos skyrius su visa savo istorija. Baigę žygį, dalyviai suskaičiavo bemaž dešimt objektų.

„Žygis buvo įdomus. Apie miestą ir taip viską žinojau, tačiau apie diabetą – ne. Tarkim, man buvo naujiena, kad aktorius Tomas Hanksas serga II tipo diabetu“, – kirtęs finišo tiesiąją kaunietis Albertas džiaugėsi ne tik papildytu žinių bagažu, bet ir medaliu.

Tokiais pat rankų darbo medaliais buvo apdovanoti visi žygio dalyviai. Projektas „Diabetas mano širdyje“ vienija tris ėjimo renginius – Panevėžį, Kauną ir Vilnių, todėl dar prieš pirmąjį startą, lapkritį, organizatoriai žmones kvietė aktyviai dalyvauti ir surinkti visų trijų žygių medalių kolekciją.

„Panevėžyje nebuvau, bet Vilniuje balandį gal ir pavyks sudalyvauti“, – priminimą mobiliame telefone įsivedė žygio dalyvis.

Į „Walmark ėjimo varžybas“ susirinkę dalyviai tikino, kad lietus netrukdo vaikščioti.

Tinkama apranga

Jau tradiciniu tapęs masinis ėjimo renginys „Walmark Ėjimo varžybos“ šį šeštadienį Kaune tapo rekordiniu – jame dalyvavo daugiau nei 8 tūkst. ėjimo entuziastų. Tarp jų „Kauno diena“ sutiko ir sveikatos ministrą Aurelijų Verygą, kuris neslėpė meilės vaikščiojimui.

„Dalyvauju, nes smagu. Aš mėgstu vaikščioti. Tai gal net mėgstamesnis dalykas nei bėgiojimas, nes bėgioti iš tiesų yra iššūkis. Jei nori tai sveikai daryti, reikia nuolat bėgioti, o vaikščioti gali visada. Aš net turiu šiaurietiškas lazdas. Seniau kiekvieną rytą keldavausi ir eidavau savo normą mišku. Dabar tų žingsnių specialiai neskaičiuoju, bet kartais pasižiūriu į telefoną, kuris viską fiksuoja. Būna įvairių dienų, kai posėdžiuose prasėdžiu ir nieko gero nenueinu, bet būna ir tokių visai neblogų dienų, kai vien darbo reikalais vaikščiojant tarp skirtingų objektų nueinu ir 12 km“, – kalbėjo sveikatos ministras ir pridūrė, jog lietus jam visai netrukdo, nes specialiai pasiruošė aprangą, kuri nesušlampa ir jos neperpučia vėjas.

Tai gal net mėgstamesnis dalykas nei bėgiojimas, nes bėgioti iš tiesų yra iššūkis.

Kiti kalbinti ėjimo varžybų dalyviai taip pat buvo pasiruošę apsisaugoti nuo lietaus. Kai kurie žingsniuoti pradėjo nešdami skėčius, kiti apsivilko polisterinius lietpalčius.

„Norėjo smagiai praleisti laiką, o man dar ir patinka lietus, tai tikrai bus viskas gerai“, – prieš startą sakė kaunietė Vaida, į renginį atėjusi su mažu vaiku, kuris visą trasą įveiks vežimėlyje.

Dar kiti ėjimo mėgėjai į renginį atsivedė savo keturkojus draugus. Jiems taip pat uždėjo dalyvio numerį ir kartu žygiavo Kauno gatvėmis.

Žingsnių valiuta

Ėjimo varžybų trasa nusidriekė per visą Kauno centrą. Žingsnius skaičiuoti kauniečiai pradėjo Rotušės aikštėje, vėliau per Senamiestį, I.Kanto gatvę, pasiekė Nemuno krantinę, po to – soborą, kur įkurta 5 tūkst. žingsnių erdvė. Nuo ten dalyviai turėjo grįžti iki Santakos ir vėl į Rotušės aikštę.

Visos trasos ilgis – 15 tūkst. žingsnių arba 11 km.

„Einant bus galima ne tik atrasti netikėtų ir negirdėtų faktų apie Kauną, bet ir atsikvėpti  –  nuėjus 5 tūkst. žingsnių bus įrengta Šeimos zona su daugybe pramogų mažiesiems dalyviams, o įveikus 10 tūkst. žingsnių ėjikus pasitiks pirmasis Žingsnių turgus, kuriame už surinktus žingsnius galima įsigyti šviežių vaisių ir daržovių“, – ėjimui motyvavo renginio sumanytoja Vlada Musvydaitė.

Dalyviai nesivaržė trasą įveikti kuo greičiau. Šiose ėjimo varžybose buvo svarbus ne laikas, o būtent nueitas žingsnių kiekis.

Anot organizatorių, šia iniciatyva siekiama skatinti fizinį aktyvumą, sveikatingumą, aktyvų laisvalaikį su visa šeima. Ėjimo varžybose galėjo dalyvauti visi – tėvai su vaikų vežimėliais, senjorai, net augintiniai.

Specialiai šioms ėjimo varžyboms buvo sukurta išmani pažintinė trasa, kurią dalyviai rado mobiliojoje programėlėje, kuri skaičiuoja žingsnius.

Visi trasą įveikę dalyviai bus apdovanoti unikaliais rankų darbo medaliais.

Į jos pristatymą naujame „Knygos.lt“ knygyne Vilniuje susirinko gausus būrys sportui neabejingų žmonių ir autorės artimieji.

Metus kurta užrašinė išsiskiria interaktyvumu: galima ne tik perskaityti vieną iš 52 motyvacinių tekstų, bet ir juos išklausyti nuskenavus modernius AR (papildytos realybės) garso kodus. „Labai džiaugiuosi, kad žmonės aikčiojo pamatę šią užrašinę. Ji paremta naujausiomis technologijomis, galima pamatyti papildytą realybę“, – užrašinę pristatė V. Musvydaitė.

Per pristatymą verslininkas, albumo „Neregėta Lietuva“ autorius Marius Jovaiša visus ragino nepasiduoti tinguliui: „Viduje mes esame laukiniai gyvūnai, turime gyventi kaip tie, kurie nuolat juda – bėga, šliaužia, kažką kažkur tempia. Jei mes taip gyvensime, būsime sveiki.“ Sužavėtas idėjos, užrašines „Motyvacija judėti“ jis nupirko visam savo kolektyvui.

Aš labai džiaugiuosi, kad pajudėjo pirma „Motyvacijos judėti“ banga. Labai lauksime, kada „Motyvacija judėti“ daugeliui padės rasti tinkamos motyvacijos raktą į sėkmingą gyvenimą.

„Kai sportuoji, keičiasi hormonų sudėtis, gerėja savijauta ir nuotaika, atsiranda motyvacija kažką daryti, – teigė ir verslininkas Ilja Laursas, atvykęs į užrašinės pristatymą. – Galėčiau pareikšti pretenziją tėvams, kurie sakydavo, kad sportas – sveikata. Tačiau juk vaikystėje, paauglystėje jautiesi puikiai ir tau nerūpi, kaip pagerinti sveikatą. Kodėl niekas dar tuomet man nepasakė, kad sportas – tai motyvacija ir geros emocijos. Kitaip džiaugiesi gyvenimu, kai sportuoji. Kadangi tai supratau, dabar įvairiai aktyviai veiklai kasdien stengiuosi skirti pusantros valandos, su mielu noru prisijungiu prie visko, kas skatina žmones sportuoti.“

Funkcinės terapijos centro Vilniuje kineziterapeutas Eimantas Žeimys įsitikinęs, kad tokia motyvacinė užrašinė – labai naudinga: „Siūlau ją naudoti kaip įrankį, kai smegenys norės jus apgauti ir ims įtikinėti, kad šiandien buvo sunki diena darbe ar susirgo katinas, todėl niekaip negalima išsiruošti sportuoti. Knygelėje visuomet galima žymėtis tikslus, kurių norite pasiekti, ir žingsnius, kurie į juos veda. Aš visada naudoju tokias užrašines ko nors siekdamas. Kuo naudingas judėjimas? Svarbiausia – neprarasti to, ką jau turime, ir visada ieškoti naujų galimybių.“

„Aš labai džiaugiuosi, kad pajudėjo pirma „Motyvacijos judėti“ banga. Labai lauksime, kada „Motyvacija judėti“ daugeliui padės rasti tinkamos motyvacijos raktą į sėkmingą gyvenimą, – pabrėžė Vlada Musvydaitė. – Mano motyvacija judėti – mano šeima.“

Tuo, jog sostinėje paprasta ir patogu atrasti alternatyvių būdų keliauti, įsitikino sveikatingumo motyvatorė Vlada Musvydaitė,  televizijos laidų vedėja, muzikologė Zita Kelmickaitė ir komikas Paulius Ambrazevičius.

Derina kelis judėjimo būdus

Sveikatingumo motyvatorė Vlada Musvydaitė neslepia, kad pastaruoju metu ją itin dažnai galima sutikti viešajame transporte. „Išbandau tiek autobusus, tiek troleibusus, nes tenka važiuoti į skirtingas vietas mieste ir darbo reikalais, ir į susitikimus su draugais. Man tai kaip ir vaikščiojimas – padeda labiau pažinti miestą, jo aplinką“, – sako Vlada Musvydaitė.

Vlada tikina, kad važiuoti viešuoju transportu – puikus ir ekologiškas judėjimo būdas. „Renkuosi viešąjį transportą, nes galiu derinti kelis judėjimo mieste būdus. Neretai tikslingai palieku automobilį nuo centro prieigų nutolusioje stovėjimo aikštelėje ir žygiuoju į stotelę. Taip ir pajudu, ir surenku gerokai daugiau žingsnių“.

Žinoma moteris rekomenduoja į kasdienes keliones įnešti įvairovės ir pataria dalį kelio judėti taip, kaip yra įprasta, o kitą pusę keliauti, pavyzdžiui, pėsčiomis, dviračiu ar kitaip, kaip nesate bandę iki šiol.

Vairuotojo pažymėjimas nereikalingas

Komikas, televizijos laidų vedėjas Paulius Ambrazevičius prisimena, kad vos tik atvykęs studijuoti į Vilnių, pirmiausia įsigijo terminuotą viešojo transporto bilietą. „Aš netgi rinkau mėnesinius bilietus, nes kiekvieną mėnesį jie turėjo skirtingą dizainą ir spalvas“, – prisimena komikas.

Grįžtant namo autobuse jau svajojau, kaip krisiu į lovą, ir staiga pajutau, kaip mane žadina vairuotojas. Pasirodo, užmigau ir nuvažiavau iki pat žiedo.

Pauliui pasakoja, jog viešajame transporte jam tenka praleisti nemažai laiko, ir dalinasi smagiais prisiminimais. „Iki šiol atsimenu vienos kelionės autobusu rytą, kai pirmame kurse paskutinę naktį baiginėjau rašto darbą, o ryte nemiegojęs važiavau į universitetą jį atiduoti. Grįžtant namo autobuse jau svajojau, kaip krisiu į lovą, ir staiga pajutau, kaip mane žadina vairuotojas. Pasirodo, užmigau ir nuvažiavau iki pat žiedo. Puoliau teisintis, kad esu tiesiog neišsimiegojęs studentas, o vairuotojas pradėjo juoktis. Tąkart išbėgau iš autobuso ir tik apytiksliai supratau, kur randuosi. Tuomet  turėjau tik paprastą telefoną, be jokios navigacijos, tad teko iki bendrabučio kulniuoti pėsčiomis. Nesuprantu, kodėl nelaukiau kito autobuso –  tikriausiai iš streso“.

Paulius pastebi, kad nuo studijų metų iki dabar sostinės viešasis transportas itin pasikeitęs. „Dar atsimenu tuos autobusus ir troleibusus, kuriuose vengdavau sėsti į galą, nes žinodavau, kad bus karšta dėl variklio darbo. Šiandien nebetenka susidurti su tokiais nepatogumais – autobusai, kai reikia – vėdinami, kai reikia – šildomi.

Puiku, jog viešasis transportas sparčiai atsinaujina, tampa vis greitesnis ir patogesnis. Pats pastebiu, jog keičiasi ne tik jo išorė, tačiau ir keleiviai. Šiandien viešajame transporte sutinku įvairių žmonių – ir kostiumuotų biurų darbuotojų, ir mamų su vaikais, ir jaunuolių bei senjorų“.

Paulius sako, jog iki šiol neturi vairuotojo pažymėjimo. „Man patinka, kad nereikia rūpintis parkavimo vieta, sekti kuro kainų, ieškoti garažo ar apskritai, kur laikyti automobilį. Užtenka tik gerai pasiplanuoti ir viską įmanoma kuo puikiausiai spėti. Be to, įlipus į autobusą ar troleibusą gali atsipalaiduoti ir tuo mėgautis. Tokios akimirkos, kai visur tenka skubėti ir rasti laiko sau vis sunkiau, yra didelis privalumas“.

Visą gyvenimą – tik viešuoju transportu

Dažnai viešajame transporte galima sutikti ir televizijos laidų vedėją, muzikologę Zitą Kelmickaitę, kuri, kaip pati sako, visą gyvenimą keliauja viešuoju transportu.

Ji stebisi, kai žmonės atstumą, kurį gali įveikti pėsčiomis ar viešuoju transportu, renkasi nuvažiuoti automobiliu ir negana to – už jo stovėjimą moka nemažus pinigus. „Tai – švaistymas“, – sako Zita.

„Viešasis transportas yra socialinė erdvė, todėl mums visiems, joje esantiems, pirmiausiai reiktų atkreipti dėmesį vieniems į kitus. Turiu galvoje, kad ir vairuotojai, ir kontrolieriai, ir keleiviai vieni su kitais turi elgtis pagarbiai, mandagiai, paprasčiausiai pamatyti šalia esantį. Jei visi tą draugišką aplinką kursime, tai ir kelionės viešuoju transportu bus patrauklesnės“.

Rekordinis sostinės viešojo transporto atnaujinimas prasidėjo 2017 m. rudenį. Šiuo metu Vilniuje važiuoja jau beveik 250 naujų autobusų, o taip pat pradedamas ir troleibusų parko atnaujinimas. Planuojama, kad iš viso sostinėje iki 2019-ųjų vasario važiuos beveik 300 naujų viešojo transporto priemonių, informavo įmonė „Susisiekimo paslaugos“.

Naujasis maršrutas sukurtas specialiai paminklo J. Basanavičiui atidengimo proga, taip norint parodyti, kad su tautos patriarchu susijusi ne tik atnaujinta aikštė ir erdvė, bet ir visa centrinė Vilniaus dalis. Nemokama mobilioji programėlė #walk15 rodo pėstiesiems kelią į svarbias istorines miesto vietas, kuriose gyveno, dirbo ir kūrė J. Basanavičius.

„Labai smagu, kad naujoji trasa, kuri lydi J. Basanavičiaus pėdsakais, įtraukė mokyklas ir kitas organizacijas. Dvi savaites organizuojamos ekskursijos tampa interaktyviomis Vilniaus istorijos pamokomis, kuriomis iš tiesų mėgaujasi vaikai. Labai džiaugiuosi galėdama prisidėti prie šios sostinės savivaldybės organizuojamos akcijos bei J. Basanavičiaus atminimo įamžinimo, jo gyvenimo istorijos pasakojimo ir vardo garsinimo“, – pasakoja sveikatingumo motyvatorė, #walk15 kūrėja V. Musvydaitė.

Maršrutas „Basanavičiaus Vilnius“ yra padalytas į dvi dalis – kiekvienas gali pasirinkti sau tinkamą trukmę ir ilgį. Senamiesčiu driekiasi trumpesnis kelias – jam įveikti prireiks 45–60 minučių, o žingsnių skaičiuoklė pasipildys 4 500 žingsnių. Maršrutas veda pro Signatarų namus, kitas žymias istorines vietas bei kelis namus, kuriuose skirtingais laikotarpiais gyveno J. Basanavičius.

Ilgesnei 6 km maršruto daliai įveikti prireiks nuo 1,5 iki 2 valandų. Pėstieji iš Senamiesčio atkeliaus ir į Naujamiestį, užkops į Pamėnkalnį ir sužinos, kuo ši vieta buvo svarbi J. Basanavičiui.

V. Musvydaitė džiaugiasi, kad iki oficialaus naujos trasos pristatymo pavyko patobulinti programėlę: „Įdėjome labai daug darbo, todėl visus labai kviečiu atsinaujinti #walk15 programėlę ir atrasti naujas jos galimybes. Eikite įdomiomis trasomis, skaičiuokite žingsnius ir žingsnių piniginėje juos keiskite į prizus bei dalyvaukite iššūkiuose.“

Kūrėja ragina naujosios aplikacijos galimybes išmėginti einant „Basanavičiaus Vilniumi“ ir žingsnius iškeičiant į nuolaidą knygai apie J. Basanavičių „Per balas link aušros“ leidykloje „Tikra knyga“ arba puodelį skanios arbatos. Naujoji trasa programėlėje vilniečiams ir miesto svečiams bus pasiekiama visą laiką – eiti maršrutu galima bet kokiu patogiu metu, tereikia išmaniojo telefono. Programėle galima naudotis ir anglų kalba, tad keliauti pėsčiomis kviečiami ir užsieniečiai, besidomintys Lietuvos istorija bei J. Basanavičiumi.

Nemokamo renginio organizatorė, sveikatingumo motyvatorė Vlada Musvydaitė tikina, kad tik pats žmogus geriausiai žino, kiek jis gali nueiti. Todėl kviečia kiekvieną pasivaržyti su savimi.

„Ėjimo varžybų“ iniciatorė neabejoja, kad šiais metais Verkių regioniniame parke varžybose ir vėl dalyvaus ankstesniuose ėjimuose dalyvavusios šeimos. Jos ne tik sugrįžta, tačiau ir papildomai atsiveda naujų šeimos narių ar draugų, rašoma organizatorių pranešime.

„Po ėjimo renginio dalyviai ateina nusifotografuoti. Tuomet jaučiuosi smagiai, nes prisimenu vaikus, dalyvavusius ir praėjusiais metais, prisimenu jų močiutes, prisimenu ir mamas. Žmonės man rodo, kaip auga vaikai, džiaugiasi savo pasiekimais ir gautais medaliais, taip pat papasakoja, ką nuveikė per metus“, – pasakoja V. Musvydaitė.

Varžybų dalyvių skaičius kasmet ženkliai auga. 2016 metais buvo virš 8 tūkst. dalyvių. Praėjusiais metais Vilniuje, Kaune, Anykščiuose ir Jūrmaloje dalyvavo virš 15 tūkst. žmonių. Dalyvių skaičiaus augimą skatina tai, kad čia yra svarbiausia dalyvauti, o ne būti pačiu greičiausiu. Ėjimas tampa dar vienu populiariu būdu praleisti laisvalaikį, bendrauti ir yra nemokama sveikatinimo pramoga.

Eidami virtualiomis trasomis, žmonės kartu sužino ir nemažai naujų dalykų. „#walk15“ programėlėje virtualiose trasose yra pristatomi įdomūs faktai, pasakojamos istorijos apie Lietuvos gamtos lobius. Ar įsivaizduojate, kaip atrodo plačialapė klumpaitė? Žinote, kad Vilniuje esančiam Riešės upeliui suteikta archajiška vardo reikšmė? Ar kas žinote, kad mes turime skiauterėtajį tritoną? 

,,15 tūkst. žingsnių, apie 10,5 km, – tokio ilgio yra trasos, per kurias einant galima ne tik bendrauti, bet ir pažinti gamtą. Paprastai jas visi dalyviai sėkmingai įveikia, o kartais sugeba netgi pakartoti antrą kartą. Tiesa, vaikams taikoma žymiai trumpesnis atstumas – 5 tūkst. žingsnių.  Bet ir tokio ilgio ėjimas teigiamai veikia vaikų emocinę ir fizinę raidą“, – pasakoja V. Musvydaitė.

Ne paslaptis, kad siekdami maksimalaus rezultato, fizinio aktyvumo entuziastai šiandien į pagalbą dažnai pasitelkia naująsias technologijas, kurios leidžia stebėti asmeninius sveikatos duomenis ir pasiekimus. Specialistų teigimu, sportui ir išmaniosioms technologijoms žengiant koja kojon, žmonėms sudaromos idealios galimybės ne tik tobulėti, bet ir neprarasti motyvacijos.

Anot sveikatingumo motyvatorės Vlados Musvydaitės, technologijos šiandien yra vienas iš pagrindinių įrankių padedančių pasiekti užsibrėžtų tikslų, o šiuolaikinių sportui pritaikytų inovacijų ekosistema yra tarsi virtualus treneris. „Šiuolaikiniai išmanieji įrenginiai ženkliai palengvina kiekvieno sporto mėgėjo patirtį. Jų dėka galime nesunkiai stebėti, ar sportuojame taisyklingai, ar pasirenkame tinkamą krūvį. Netgi pristigus motyvacijos, tokiose programėlėse kaip „Samsung SHealth“ galima perskaityti įkvepiantį sakinį, žymėtis savo pasiekimus, gauti įvairių rekomendacijų tiek dėl krūvio, tiek dėl mitybos“, – teigia V. Musvydaitė.

Keičiantis žmonių gyvenimo įpročiams ir siekiant asmeninių pergalių sporte, taip pat išaugo žmonių poreikiai technologijų gamintojams. Sportuojantis žmogus nori jaustis kuo komfortiškiau ir be reikalo neapsikrauti. „Išmaniosios apyrankės, laikrodžiai, netgi ausinės sportuojant leidžia jaustis kur kas laisviau. Dėvint vieną iš šių įrenginių, galiu drąsiai palikti telefoną namuose – visi jie sukonfigūruoti taip, kad siųstų informaciją į telefoną. Todėl grįžus po sporto galiu lengvai sužinoti nubėgtą atstumą, įvertinti savo širdies darbą“, – kalba pašnekovė.

Trenerė pastebi, kad naujosios technologijos skatina ir sveiką konkurenciją, o ši ženkliai prisideda prie teigiamų rezultatų sporte. „Jūs tik pasižiūrėkite – šiandien sportuoti tapo madinga, o ši mada sklinda daugiausiai per socialinius tinklus. Ką po maratono daro jo dalyviai? Visų pirma pasidalina savo nuotrauka ir rezultatais, kurie buvo užfiksuoti programėlėje. Tokiu būdu vis daugiau žmonių seka vienas kito teigiamu pavyzdžiu, varžosi tarpusavyje ir talpina įrodymus, apie nueitą ar nubėgtą atstumą, greitį, sudegintas kalorijas“, – šypsosi V. Musvydaitė.

Tai, jog išmaniųjų technologijų pritaikymas sporte populiarėja, rodo ir Baltijos šalyse vykdytas „Endomondo“ iššūkis, kurio metu žmonės buvo skatinami užsiimti fizine veikla. Dalyviai, atlikdami užduotis, rezultatus fiksavo specialioje programėlėje. Per mažiau nei mėnesį 188 dalyviai iš Lietuvos pasiekė neįtikėtiną rezultatą – kartu jie įveikė net 7589 kilometrus – tai yra, apėjo visą Lietuvos teritoriją daugiau nei 12 kartų. Iššūkio metu dalyviai sudegino ir 383 tūkst. kalorijų, kurios prilygsta 1082-ų mėsainių kalorijoms.