JAV penktadienį įspėjo dėl Rusijos puolimo prieš Ukrainą dar šią savaitę. V. Čižovas tai pasmerkė. „Jei metami kaltinimai, ypač – labai rimti kaltinimai Rusijos atžvilgiu, reikia už tai ir prisiimti atsakomybę, pateikti įrodymus. Priešingu atveju tai šmeižtas. Taigi, kur įrodymai?“ – klausė jis.

Rusijos ambasadorius dar kartą paragino Vakarus rimtai vertinti Rusijos nuogąstavimus dėl saugumo: „Jei mūsų partneriai įsiklausys į teisėtus mūsų nuogąstavimus, įtampos švelnėjimo proceso ilgai laukti nereikės. Tai būtų visų europiečių – nuo Lisabonos iki Vladivostoko, taip pat visų kitų šio pasaulio tautų interesas“.

Prezidentas Vladimiras Putinas reikalauja NATO ir JAV, kad Vakarai suteiktų teisiškai įpareigojančias garantijas dėl Rusijos saugumo. Konkrečiai tai yra atsisakymas priimti Ukrainą į NATO ir atsisakymas dislokuoti ginklų sistemas, įskaitant JAV priešraketinės gynybos elementus, prie Rusijos sienos.

JAV prezidentas Joe Bidenas antradienio vakarą savo kalboje per televiziją pareiškė, kad Rusijos invazija į Ukrainą vis dar yra galima. JAV esą kol kas neturi įrodymų, kad rusų kariai atitraukiami nuo Ukrainos sienos.

V. Čižovas, vyriausiasis Rusijos pasiuntinys Briuselyje nuo 2005 metų, sakė, kad pasaulis „neturėtų nustebti“, jeigu susiklosčius tokiam scenarijui Maskva surengtų „kontrataką“.

Jungtinės Valstijos ir Jungtinė Karalystė anksčiau keliskart perspėjo, kad Rusija planuoja inscenizuoti incidentų, galinčių suteikti dingstį pulti Ukrainą.

Nuo gruodžio mėnesio buvo skelbiami nerimą keliantys pranešimai, kad Rusija prie Ukrainos sienų sutelkė daugiau kaip 100 tūkst. karių. Vašingtonas teigė, kad invazija gali prasidėti artimiausiomis dienomis.

„Nesiveršime į Ukrainą, nebent būtume išprovokuoti tai padaryti“, – britų dienraščiui „The Guardian“ sakė V. Čižovas.

„Jeigu ukrainiečiai surengtų išpuolį prieš Rusiją, neturėtumėt nustebti, kad mes kontratakuotume“, – pridūrė jis.

„Arba jeigu jie pradės įžūliai žudyti Rusijos piliečius – bet kur, Donbase ar kur kitur“, – kalbėjo rusų diplomatas.

Rytų Ukrainoje, vadinamajame Donbaso regione, Kijevo vyriausybės pajėgos nuo 2014 metų kovoja su prorusiškais separatistais. Šis karas prasidėjo tuojau po tų metų kovą Maskvos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos.

2019 metais Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką, supaprastinantį rusiškų pasų išdavimą Donbaso separatistinių regionų gyventojams.

Rusijos pasus turi daugiau kaip 600 tūkst. žmonių, gyvenančių separatistų kontroliuojamose teritorijose Donecko ir Luhansko srityse, pernai liepą pranešė rusų naujienų agentūra „Interfax“.

V. Čižovas savo interviu sakė, kad ukrainiečių provokacija gali būti nukreipta prieš Donbaso gyventojus.

„Kalbėdamas apie provokaciją turiu galvoje, kad jie gali inscenizuoti incidentą prieš pasiskelbusias Donbaso respublikas, jas išprovokuoti ir smogti joms visa savo galia, tokiu būdu provokuojant Rusiją reaguoti, kad būtų išvengta humanitarinės katastrofos prie jos sienų“, – pridūrė jis.

Europos Sąjungos išorės politikos vadovė Federica Mogherini (Federika Mogerini) pirmadienį ragins Jungtinių Tautų Saugumo Tarybą pritarti karinėms priemonėms prieš žmonių kontrabandininkus, Bendrijoje įsižiebus nesutarimams dėl naujo migrantų paskirstymo plano.

F.Mogherini dėjo dideles pastangas, kad ES imtųsi ryžtingesnių veiksmų, kai per pastaruosius pusantrų metų prie 28 šalių bloko pietinių krantų nuskendo daugiau negu 5 tūkst. pabėgėlių, mėginusių užsitikrinti saugumą ir naują gyvenimą Europoje.

„Man gėda, kad Europa nubunda tik tuomet, kai susiduria su žuvusiaisiais“, – neseniai sakė F.Mogherini, buvusi Italijos užsienio reikalų ministrė.

F.Mogherini pasisakys JT Saugumo Tarybos posėdyje Niujorke 14 val. Grinvičo (17 val. Lietuvos) laiku, perduodama žinią, dėl kurios ES lyderiai susitarė per praeitą mėnesį surengtą neeilinį viršūnių susitikimą dėl tragiškų incidentų Viduržemio jūroje, nusinešusių daug migrantų gyvybių.

Per tą susitikimą ES lyderiai nutarė, kad reikia imtis veiksmų, atsižvelgiant į didėjantį aukų skaičių, todėl bus skirta daugiau lėšų paieškų ir gelbėjimo misijoms bei bus išplėsta jų apimtis.

Lyderiai taip pat pavedė F.Mogherini parengti karinių priemonių sąrašą – pavyzdžiui, galimybę „sučiupti ir sunaikinti (žmonių) kontrabandininkų laivus“, su sąlyga, kad tokie veiksmai atitiks tarptautinius įstatymus.

Paprastai tokiems veiksmams turi pritarti suinteresuotos šalies vyriausybė, bet Libiją šiuo metu apėmęs chaosas, besivaržančioms grupuotėms kovojant dėl tos naftos turtingos valstybės kontrolės. Dėl šios priežasties ES turi gauti aiškų JT pritarimą, kad galėtų nustatyti aiškų teisinį pagrindą bet kokiai karinei operacijai.

Tačiau F.Mogherini laukia sunki užduotis. JT vadovas Ban Ki-moonas (Ban Kimunas) sveikino didinamas ES pastangas spręsti migrantų krizę, bet perspėjo, kad „tragedija Viduržemio jūroje neturi jokio karinio sprendinio“.

Diplomatiniai šaltiniai nurodė, kad šiuo metu svarstoma galimybė leisti ES karinių jūrų pajėgų laivams perimti be jokios vėliavos plaukiojančius laivus Viduržemio jūros tarptautiniuose vandenyse, siekiant užkirsti kelią neteisėtam migrantų gabenimui. Tačiau tos pajėgos negalėtų trukdyti laivams išplaukti nuo Libijos krantų, kaip siūlė viršūnių susitikimo dalyviai.

Europos pareigūnų nuomone, JT mandatas nereikalingas, imantis veiksmų prieš jokios vėliavos neiškėlusius laivus, kurie menkiau apsaugoti tarptautinių jūrų įstatymų. Tačiau misijai Libijos teritoriniuose vandenyse būtų reikalingas JT pritarimas.

Saugumo Tarybos nuolatinė narė Rusija, turinti veto teisę, griežtai nusistačiusi prieš tokius karinius veiksmus.

„Negalime palaikyti tokių kraštutinių žingsnių kaip laivų naikinimas be teismo nurodymo arba be šalies, su kurios vėliava plaukioja tas laivas, sutikimo“, – perspėjo Rusijos ambasadorius prie ES Vladimiras Čižovas.

Europos Komisijos (EK) tyrimas dėl Rusijos dujų koncerno „Gazprom“ galimo piktnaudžiavimo dominuojančia padėtimi yra politinis, sako Rusijos ambasadorius Europos Sąjungoje (ES).

„Nuo pat pradžių mane suglumino tai, kad visą tyrimą iniciavo ne kažkokie ūkio subjektai, ne ES veikiančios energetikos kompanijos, kurios teoriškai galėjo apskųsti tas sutartis, tačiau valstybė narė, kuri tuo metu su „Gazprom“ ginčijosi arbitraže“, - interviu portalui euractiv.com sakė Vladimiras Čižovas.

„Tai buvo Lietuva, tai buvo viešai pasakyta ir jie šiuo klausimu pateikė keletą atvirų pareiškimų, girdamiesi sėkme, kurią pasiekė dėl šio tyrimo pradėjimo. Tai be abejo sudaro įspūdį, kad visas šis klausimas nuo pat pradžių buvo politinis“, - pridūrė Rusijos ambasadorius ES.

V.Čižovo teigimu, šis klausimas ir toliau išlieka politiniu.

Baigusi 3 metus trukusį tyrimą dėl „Gazprom“ galimo piktnaudžiavimo monopoline padėtimi kai kuriose Vidurio ir Rytų Europos šalyse, Europos Komisija praėjusią savaitę pareiškė, kad koncernas galėjo nustatyti nesąžiningas dujų kainas bei piktnaudžiauti padėtimi. Rusijos bendrovė šiuos kaltinimus atmetė.

Už konkurenciją atsakinga EK narė Margrethe Vestager (Margretė Vestager) praėjusią savaitę spaudos konferencijoje žurnalistams tvirtino, kad tyrimas dėl „Gazprom“ nėra politinis.

Kai kurioms Europos Sąjungos (ES) šalims ieškant galimybių išvengti Rusijos embargo žemės ūkio ir maisto produktams, Rusijos nuolatinis atstovas prie ES pripažįsta, kad išvengti embargo galima, kuriant bendras įmones su Rusija.

„Rusija puikiai supranta PPO reikalavimus, kurie neleidžia taikyti sankcijų išlygų atskiroms šalims. (...) Tačiau yra ir kitokių galimybių, kaip bendrų įmonių Rusijoje kūrimas“, – interviu agentūrai „Interfax“ sakė Vladimiras Čižovas.

„Galima būtų kalbėti ne apie kai kurių valstybių išbraukimą iš sankcijų sąrašo, o apie išlygas konkretiems produktams ir bendrų žaliavinės produkcijos, tiekiamos iš kai kurių šalių, perdirbimo įmonių kūrimą“, – pareiškė V.Čižovas.

Sausio viduryje Berlyne susitikę ES Sveikatos ir maisto saugos generalinio direktorato vadovas Ladislavas Miko'as (Ladislavas Mikas) ir Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnybos („Rosselchoznadzor“) vadovas Sergejus Dankvertas tarėsi dėl embargo atšaukimo atskiroms ES narėms.

Tai sukėlė kai kurių ES narių, taip pat Lietuvos, pasipiktinimą, - jų manymu, taip Maskva bando skaldyti ES, siekdama atsilyginti Europos šalims, kurios jos atžvilgiu nusiteikusios gana draugiškai, ir nubausti savo priešininkes.

Kilus skandalui, kuris tiesiogiai palietė ir Lietuvos deleguotą eurokomisarą Vytenį Povilą Andriukaitį, atsakingą už sveikatą ir maisto saugą, netrukus Rusija pranešė nutraukusi derybas dėl kai kurių maisto produktų importo iš atskirų ES narių atnaujinimo.

Rusijai pernai rugpjūtį paskelbus draudimą žemės ūkio ir maisto produktų importui iš Vakarų, ES ūkininkai ir eksportuotojai prarado šimtus milijonų eurų.

Europos Sąjungai ir Rusijai tenka svarbiausias vaidmuo, stengiantis sustabdyti santykių degradavimą ir sugrąžinti juos į pasitikėjimo bei augimo trajektoriją, pareiškė Rusijos atstovas prie ES Vladimiras Čižovas.

„Nepakanka vien atkurti „verslą kaip įprasta“. Kai dabartinė krizė atslūgs, sankcijos Rusijai bus atšauktos, tada reikės kartu statyti patikimą bendrą europinį namą – tai, ko mes siekėme, bet neužbaigėme dešimtajame dešimtmetyje“, – pažymėjo V.Čižovas penktadienį mokslinėje konferencijoje „Daugiau ar mažiau Europos?“ („More or Less Europe?“).

Šią dviejų dienų konferenciją, prasidėjusią vasario 26 dieną Briuselyje, surengė Europos politikos studijų centro (CEPS) „Idėjų laboratorija“ kartu su Latvijos prezidentūra.

Ketvirtadienį, atidarydamas šią konferenciją, Latvijos užsienio reikalų ministras Edgaras Rinkevičius, pabrėžė, kad Krymo aneksavimas, Rusijos agresija Ukrainos rytuose, užsitęsęs nestabilumas Libijoje, terorizmas Artimuosiuose Rytuose ir Afrikos šiaurėje vis labiau verčia suvokti, kad Europai reikia naujos strategijos.

„Mums reikia bendro grėsmių vertinimo ir bendro atsako į grėsmes. Mums reikia vienybės“, – pažymėjo E.Rinkevičius, pridurdamas, kad reikia apibrėžti pasaulyje vykstančias transformacijas ir pasaulinį Europos Sąjungos vaidmenį.

„ES narės turi atlikti bendrą grėsmių įvertinimą ir stiprinti neletalius ES instrumentus, kad būtų užtikrintas tinkamas atsakas į hibridinį karą“, – sakė jis paragino visas ES nares didinti savo gynybos biudžetą ir stiprinti karinį pajėgumą.

Tuo tarpu Rusijos diplomatas V.Čižovas penktadienį nurodė, kad įvykiai Ukrainoje yra tik dalis sisteminės krizės, kuri gresia Europos žemynui.

Anot jo, žymiai svarbesni yra ilgalaikiai reiškiniai, lydintys krizę Ukrainoje, kaip „vienašališkos ribojančias priemonės, politinio dialogo ir gyvybiškai svarbių ekonominių projektų blokavimas, taip pat galinga vienas kitą kaltinanti propagandos lavina, neturinti precedento šiuolaikinėje istorijoje“.

V.Čižovas viliasi, kad vasario 12 dienos Minsko susitarimas bus stabili platforma politiniam sureguliavimui Ukrainoje.

Jis vėl nurodė dažnai Rusijos kartojamą „konstitucinės reformos ir decentralizavimo Ukrainoje “ būtinybę, nes tai „padės užgydyti dabartinio konflikto žaizdas“.

Diskusijoje dalyvavo ir buvęs Austrijos federalinis kancleris Wolfgangas Schuesselis (Volfgangas Šiuselis).

Nuolatinis Rusijos atstovas Europos Sąjungoje (ES) pastarosios reakciją į Rusijos sprendimą laikinai uždrausti kiaulienos importą iš visos ES pavadino išskirtinai politizuota. Vladimiras Čižovas teigia, jog priemonės, kurių ėmėsi Lietuva, yra nepakankamos, o ligos apimtuose šalies rajonuose nėra jokios kontrolės.

"(Reakcija - red.) išskirtinai politizuota. Mes rūpinamės savo žmonių sveikata, ir tai yra suprantama. 2007 metais pavieniuose Rusijos regionuose nustačius afrikinį kiaulių marą, ES nedelsdama uždraudė bet kokios kiaulienos produkcijos importą iš Rusijos, ir šis draudimas galioja iki šiol. Tačiau, kai mes pasielgiame taip pat, tai pavadinama neproporcingomis priemonėmis", - agentūrai "RIA Novosti" pareiškė Vladimiras Čižovas.

Anot jo, afrikinis kiaulių maras Lietuvoje buvo jau gerokai anksčiau, nei skelbiama oficialiai.

"Mes turėjome duomenų apie afrikinį kiaulių marą Lietuvoje, jų tikrumas buvo ilgai atmetamas. Rusijos ir ES viršūnių susitikimo išvakarėse Lietuvos veterinarijos tarnyba patvirtino šį faktą", - sakė V.Čižovas.

Jis pakartojo Rusijos veterinarijos tarnybos vertinimą, jog priemonės, kurių imtasi Lietuvoje šios ligos plitimui užkirsti, yra nepakankamos.

"ES šalių tarpusavio prekyba nekontroliuojama - tai bendra rinka, apie kurią taip mėgstama kalbėti. Kiaulių marą patvirtinus, ES valdininkai pasiūlė užblokuoti ligos apimtus Lietuvos rajonus. Tačiau ten ne tik kad jokios tvoros su kitais šalies regionais ar kaimyninėmis šalimis nėra, ten išvis nėra jokios kontrolės. Juolab, užkratą platina laukiniai žvėrys", - paaiškino V.Čižovas.

Rusijos veterinarijos tarnyba sausio pabaigoje sustabdė kiaulienos importą iš visos ES, motyvuodama tuo, kad vienoje vidaus sienų neturinčioje ES valstybėje - Lietuvoje - nustatytas kiaulių maras. Tarnybos vadovas praėjusią savaitę pareiškė nematantis perspektyvų per artimiausius du mėnesius atnaujinti kiaulienos importą iš ES.

Europos Komisija tokias Rusijos priemones pavadino neproporcingomis.

Nuolatinis Rusijos atstovas Europos Sąjungoje (ES) Vladimiras Čižovas pareiškė, jog ginčas dėl Rusijos įvesto embargo lietuviškiems pieno produktams nėra Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) kompetencijoje, pranešė portalas ru.euronews.com, remdamasis Rusijos naujienų agentūra "Itar-Tass".

"Rospotrebnadzor" vadovas Genadijus Oniščenka pakankamai išsamiai ir populiariai paaiškino šio reikalo priežastis. Tai vartotojų saugumo, sveikatos apsaugos, o ne prekybos klausimas. Taigi, šis klausimas nėra PPO kompetencijoje", - pabrėžė Rusijos diplomatas.

Komentuodamas Vilniaus ir Briuselio ketinimus dėl šios problemos kreiptis į PPO, V.Čižovas pridūrė, jog Europos Sąjungos prekybos komisaras "ponas Karelas de Guchtas ir jo kolegos gali kalbėti ar net kažko imtis dėl šio reikalo, tačiau klausimas visiškai akivaizdus".

Nuolatinis Rusijos atstovas Europos Sąjungoje (ES) Vladimiras Čižovas pareiškė, jog ES neturėtų politizuoti Rusijos įvesto embargo lietuviškiems pieno produktams.

"Tai ne pirmas ir, bijau, ne paskutinis epizodas", - sakė Rusijos diplomatas.

Jis priminė panašų skandalą 2006-aisiais, kai Rusija buvo uždraudusi importuoti mėsą iš Lenkijos, kuri "kai kuriais atvejais buvo ne lenkiška, o kai kada net ir ne mėsa".

"Tuomet per Lenkiją į Rusiją buvo tiekiama indiška buivoliena - geriausiu atveju, o blogiausiu - metalo gaminiai", - sakė V.Čižovas.

"Lenkijoje viskas baigėsi vyriausybės atsistatydinimu. Be abejo, priežasčių tam buvo gerokai daugiau", - pridūrė jis.

Anot V.Čižovo, naujoji Lenkijos vyriausybė šį ginčą depolitizavo ir gana greitai rado išeitį ekspertų derybose.

"Politika veterinarijos ir fitosanitarijos sritims kenksminga", - pabrėžė V.Čižovas.

Jo žodžiais, į ginčus, kartas nuo karto kylančius tarp Rusijos ir maisto produktų jai tiekėjams, reikia žvelgti istoriškai.

"Per pastaruosius du dešimtmečius Rusija tapo didžiausia ES maisto produktų eksporto rinka. ES į Rusija eksportuojama produkcija vertinama 10 mlrd. eurų per metus. (...) Europos tiekėjai priprato prie gerų sąlygų, tačiau, kai Rusijos žemės ūkis pradėjo atsigauti, prasidėjo interesų priešprieša", - sakė V.Čižovas.