Kauno apygardos teismas ketvirtadienį atmetė „Boslitos ir Ko“, jos vadovo Gintaras Skorupsko ir „Baltijos stiklo“ prašymą leisti vykdyti skolos išieškojimą iš įkeisto poros nekilnojamojo turto be hipotekos kreditoriaus – įmonės „Firtst partners“ – sutikimo. Teismas paliko nepakeistą pirmos instancijos teismo sprendimą, kuriuo ieškinys gegužę atmestas kaip nepagrįstas.

„Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias leidimą antstoliui vykdyti išieškojimą iš skolininkams priklausančio nekilnojamojo turto be hipotekos kreditorės sutikimo ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą“, – teigiama gruodžio 28-osios apygardos teismo nutartyje, kurią dar galima skųsti.

Anot teismo, antstolis bando išieškoti bendrą Olgos ir Igorio Gončarukų 23,8 mln. eurų skolą „Boslitai ir Ko“, G. Skorupskui bei „Baltijos stiklui“ – skolininkai turi turto, kuris galėtų būti panaudotas daliai šių įsipareigojimų padengti, tačiau visas jis įkeistas „Firtst partners“.

Ieškovų manymu, dalį skolos būtų galima grąžinti pardavus porai priklausančius žemės sklypus Kaune ir nekilnojamąjį turtą Neringoje – jo vertė siekia beveik 3 mln. eurų.

„Boslitos ir Ko“, G. Skorupsko ir „Baltijos stiklo“ vertinimu, pardavus sutuoktinių turtą gautų pinigų užtektų net tik jų skolai „First partners“, bet ir kitoms skoloms iš dalies apmokėti.

Tuo metu „First partners“ tikina, kad poros turtas vertas 2,18 mln. eurų – mažiau nei ši skolinga įmonei.

Gončarukai „First partners“ yra skolingi 2,28 mln. eurų, nes laidavo už tokios vertės paskolas bankrutuojančiai įmonei „Butvita“. Ši skola antstolio išieškoma nuo 2013 metų spalio.

„Boslita ir Ko“, G. Skorupskas ir „Baltijos stiklas“ mano, kad „First partners“ piktnaudžiauja nesutikimo teise, nes jai įkeisto turto vertė viršija jos reikalavimą, be to, įmonė yra išreiškusi norą atsiimti dokumentus, pagal kuriuos vykdomas skolos išieškojimas.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias leidimą antstoliui vykdyti išieškojimą iš skolininkams priklausančio nekilnojamojo turto be hipotekos kreditorės sutikimo ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą.

Tačiau Kauno apygardos teismas galimo „First partners“ piktnaudžiavimo neįžvelgė.

„Duomenų, kad išsprendus vykdomųjų dokumentų grąžinimo klausimą, hipotekos kreditorė piktnaudžiautų išieškojimo teise, atsisako vykdyti išieškojimą iš skolininkų turto ar sudaro kliūtis nepriviligijuotiems kreditoriams prisijungti prie išieškojimo, nenustatyta, todėl teisėjų kolegija nesutinka su apeliantų skundo argumentais“, – skelbia nutartis.

Gončarukų 23,8 mln. eurų skolos „Boslitai ir Ko“, G. Skorupskui bei „Baltijos stiklui“ kilmės teismas nedetalizuoja.

2022 metais Gončarukai kitoje byloje teismui nesėkmingai bandė įrodyti, jog buvo tyčia suklaidinti ir prarado 406 tūkst. vertės nekilnojamąjį turtą, hipotekos sutartimi įkeistą jiems laidavus už bendrovę „Butvita“, kuri skolinosi didelę sumą iš kitos įmonės, tačiau vėliau bankrutavo.

Į šią bylą įtraukti asmenys liudijo, kad O. Gončaruk buvo bendrovių „Butvita“ bei „First partneriai“ naudos gavėja, duodavusi nurodymus, kokius sandorius reikia sudaryti, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė.

Pati O. Gončaruk teismui liudijo, jog anksčiau buvo Ūkio banko stebėtojų tarybos narė ir dirbo lizingo konsultante.

Lietuvos apeliacinis teismas 2021-ųjų gegužę tenkino „Baltijos stiklo“ ieškinį ir nutarė, kad su V. Romanovu sieta Bosnijos ir Hercegovinos įmonė „Alumina Zvornik“ privalo sumokėti Lietuvos įmonei 15,9 mln. eurų skolą, 4,77 mln. eurų palūkanų bei 6 proc. metų palūkanų nuo skolos sumos.

„Baltijos stiklas“ 2011 metais pervedė 14,6 mln. eurų įmonei „Alumina Zvornik“. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas dar 2016 metais paskelbė, kad tai buvo vienas sandorių, sudariusių galimybę Ūkio bankui netiesiogiai suteikti paskolą „Alumina Zvornik“.

Šią paskolą iš Ūkio banko 2011-ųjų spalį gavo „Boslita“, vėliau ji perskolino „Baltijos stiklui“, o pastarasis perdavė „Alumina Zvornik“.

LAT tuomet pažymėjo, kad „Boslita“ ir „Baltijos stiklas“ elgėsi nesąžiningai, nes žinojo apie apribotą Ūkio banko skolinimą, tačiau nutarė, kad Ūkio banko ir „Boslitos“ sutartis dėl 14,6 mln. eurų paskolos nebuvo apsimestinė ir įpareigojo „Boslitą“ šias lėšas grąžinti. „Boslita“ pinigus jau yra grąžinusi.

V. Romanovo valdytas Ūkio bankas nemokiu pripažintas 2013 metų vasarį, tų pačių metų gegužę jam iškelta bankroto byla, šiuo metu bankas jau yra bankrutavęs. V. Romanovas nuo Lietuvos teisėsaugos slapstosi Rusijoje.

Lietuvos apeliacinis teismas šiemet liepą V. Romanovą ir O. Gončaruk, tris Šiaulių banko darbuotojus bei kitus asmenis išteisino dėl 5,7 mln. eurų vertės jau likviduotos bendrovės „Nidos pušynas“ turto iššvaistymo – kaltinimai buvo grindžiami tuo, kad įmonės vardu iš Šiaulių banko paimta paskola buvo panaudota V. Romanovo, O. Gorančuk bei „First partneriai“ turtinėms prievolėms Šiaulių bankui padengti.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį pranešė palikęs galioti išteisinamąjį nuosprendį, kurį pernai sausį paskelbė Klaipėdos apygardos teismas.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatavo, kad šie asmenys nepadarė veikos, turinčios didelės vertės turto iššvaistymo požymių, – bylos duomenys nepatvirtina, jog „Nidos pušynui“ gavus Šiaulių banko paskolą buvo sudarytos nenaudingos akcijų pirkimo-pardavimo sutartys su kitais juridiniais asmenimis.

Teismas nustatė, kad sprendimus kreiptis dėl paskolos priėmė „Nidos pušyno“ akcininkai. Viena jų – ieškove pripažinta bankrutuojanti bendrovė „Energolinija“.

„Gautos lėšos panaudotos pagal paskirtį – įsigyta kitų uždarųjų akcinių bendrovių akcijų. Dėl akcininkų priimto sprendimo pirkti akcijas pagrįstumo į teismą civilinio proceso tvarka kreiptasi nebuvo. Sandorių faktas buvo išviešintas, užfiksuotas įmonės „Nidos pušynas“ dokumentuose, jokie dokumentai klastojami nebuvo. Duomenų, kad tokiais sandoriais būtų pažeisti kreditorių interesai nėra“, – paskelbė Apeliacinis teismas.

Teismo vertinimu, sandorių grandinė, prasidėjusi paskolų sutarčių sudarymu ir pasibaigusi vertybinių popierių atpirkimo sandoriais, buvo verslo sprendimas, priimtas siekiant užtikrinti tolesnę grupės veiklą, todėl nėra pagrindo vertinti tokių veiksmų kaip nusikalstamų.

Kaltinimai iššvaisčius didelės vertės „Nidos pušyno“ turtą buvo grindžiami tuo, kad įmonės vardu iš Šiaulių banko paimtas kreditas per kelis kartus perkant akcijas buvo panaudotas V. Romanovo ir O. Gorančuk bei bendrovės „First partneriai“ turtinėms prievolėms Šiaulių bankui padengti.

Kaltinimai dėl paskolos „Nidos pušynui“ buvo pateikti ir tuometiniam Šiaulių banko Paskolų komiteto pirmininkui, dabar – banko vadovui Vytautui Siniui, taip pat tuometiniam banko Šiaulių filialo vadovui ir Iždo departamento direktoriui.

Paskola bendrovei „Nidos pušynui“ buvo suteikta 2012 metais, dar iki Ūkio banko bankroto paskelbimo, jai buvo įkeistas bendrovės nekilnojamasis turtas. Šiuo metu užstatas realizuotas, kreditas padengtas, o „Nidos pušynas“ likviduotas.

Šiaulių bankas teigė, kad suteikiant kreditą, banke buvo laikytasi visų reikalavimų bei procedūrų. Bankas yra pabrėžęs, kad teisminis procesas neturi įtakos jo veiklai, o finansinės pretenzijos byloje jam nebuvo reiškiamos.

V. Romanovo Ūkio banko baudžiamoji byla perduota nagrinėti teismui, jis pats nuo Lietuvos teisėsaugos slapstosi Rusijoje.

Ketvirtadienį paskelbta Apeliacinio teismo nutartis įsiteisėjo iš karto, tačiau per tris mėnesius gali būti skundžiama Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.

„Šioje byloje ieškovai neįrodė, kad atsakovai jiems padarė žalą: klaidino, suteikė apgaulingą informaciją, atliko kitus nesąžiningus veiksmus, dėl kurių ieškovai sudarė hipotekos sandorius ir galiausiai prarado turtą“, – teigiama gegužės 3-iąją paskelbtoje Kauno apygardos teismo nutartyje. 

Pasak teismo, Olga Gončaruk ir jos sutuoktinis Igoris Gončarukas neįrodė, kokią konkrečią žalą ginčijami sandoriai galėjo padaryti įmonei „Butvita“ arba kaip sandoriai pažeidė jų interesus. Tarp motyvų nurodoma ir aplinkybė, kad jie patys yra susiję su minėtomis įmonėmis.

„Ieškovai ginčija sandorius, kuriuos sudarė jų pačių bei jų aplinkos asmenų kontroliuotos bendrovės ir prie kurių sudarymo jie patys prisidėjo“, – rašoma sprendime.

Gončarukai bandė įrodyti, jog buvo tyčia suklaidinti ir prarado 406 tūkst. vertės nekilnojamąjį turtą, hipotekos sutartimi įkeistą jiems laidavus už bendrovę „Butvita“, kuri skolinosi didelę sumą iš kitos įmonės, tačiau vėliau bankrutavo.

Ieškinyje jie nurodė, jog bendrovės vardu veikę žmonės turėjo išankstinių ketinimų atlikti neteisėtus veiksmus.

Sutuoktiniai iš dviejų fizinių asmenų reikalavo atlyginti 406 tūkst. eurų žalą, taip pat ginčijo 2013-ųjų pavasarį įvykusius sandorius, susijusius su „Butvita“, bei prašė pripažinti juos negaliojančiais, taikyti restituciją bei bendrovei priteisti 525 tūkst. eurų. Gončarukai tokiu būdu siekė atgauti prarastus pinigus, nes būtų buvę pripažinti bankrutuojančios bendrovės kreditoriais.

Tokių sandorių buvo keturi. Tarp jų – „Butvitos“ ir Ūkio banko investicinės grupės susitarimas perleisti 99 proc. Kauno „Žalgirio“ rėmėjo dalininko teisių bei įskaitymas, kuriuo bendrovė įgijo teisę nemokėti 270 tūkst. eurų už šias akcijas.

Kitais dviem ginčijamais sandoriais „Butvita“ įsigijo 254 tūkst. vertės bendrovės „First partneriai“ akcijų.

O. Gončaruk teismui liudijo, jog sandorių sudarymo metu ji buvo Ūkio banko stebėtojų tarybos narė ir dirbo lizingo konsultante.

Į bylą įtraukti asmenys liudijo, kad O. Gončaruk buvo bendrovių „Butvita“ bei „First partneriai“ naudos gavėja, duodavusi nurodymus, kokius sandorius reikia sudaryti, tačiau tai patvirtinančių įrodymų nepateikė. Teismas pažymėjo, jog šios aplinkybės sprendžiant sandorių teisėtumą teisinės reikšmės neturėjo.

Sprendimas gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

V. Romanovas, kuris nuo Lietuvos teisėsaugos slapstosi Rusijoje, ir O. Gončaruk buvo kaltinami 5,7 mln. eurų vertės jau likviduotos bendrovės „Nidos pušynas“ turto iššvaistymu, bet Klaipėdos apygardos teismas juos ir bendrininkus sausį išteisino. Šis sprendimas yra apskųstas.

Pernai birželį Kauno apygardos teismui perduota ir Ūkio banko baudžiamoji byla. Joje kaltinimai pareikšti dvylikai organizuotoje grupėje veikusių asmenų. Tarp jų – V. Romanovas, stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto pirmininkai ir nariai, filialo vadovybė ir kiti.

Jie buvo kaltinami 5,7 mln. eurų vertės jau likviduotos bendrovės „Nidos pušynas“ turto iššvaistymu, pranešė Šiaulių bankas.

Apygardos teismas sausį konstatavo, kad visų kaltinamųjų kaltė neįrodyta. Kaltinimai dėl paskolos „Nidos pušynui“ suteikimo buvo pateikti tuometiniam Šiaulių banko Paskolų komiteto pirmininkui, dabar – banko vadovui Vytautui Siniui, tuometiniam banko Šiaulių filialo vadovui ir Iždo departamento direktoriui. 

Aštuoni asmenys buvo kaltinami tuo, kad organizuotoje grupėje padarė sunkų nusikaltimą: pasirūpino paskola bendrovei „Nidos pušynas“ ir vėliau jos lėšomis padengė V. Romanovo, O. Gončaruk bei bendrovės „First partneriai“ turtines prievoles Šiaulių bankui.

Bankas pažymi, kad teisminis procesas neturi įtakos jo veiklai, o finansinės pretenzijos byloje jam nebuvo reiškiamos.

Pernai birželį Kauno apygardos teismui perduota ir Ūkio banko baudžiamoji byla. Joje kaltinimai pareikšti dvylikai organizuotoje grupėje veikusių asmenų. Tarp jų – V. Romanovas, stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto pirmininkai ir nariai, filialo vadovybė ir kiti.

V. Romanovas nuo Lietuvos teisėsaugos slapstosi Rusijoje.

Kaltės nepripažino

52 tomų bylos medžiagoje kaltinamaisiais vadinti aštuoni asmenys, ne vienas jų iki šiol užima aukštas pareigas Lietuvoje veikiančiame banke, kiti yra gerai žinomi verslininkai.

Nė vienas teisiamasis nepripažino kaltės, o teismo posėdžiuose kaltę vertė arba vieni kitiems, arba nepagrįstai juos į keblią padėtį įstūmusiems pareigūnams.

Klaipėdos apygardos teismo pranešime teigiama, jog visi aštuoni buvo kaltinami, kad veikdami organizuota grupe atliko tam tikras užduotis ir turėjo skirtingus vaidmenis, susitarė daryti ir padarė sunkų nusikaltimą.

Valstybės kaltintoja neabejodama teigė skųsianti šį sprendimą.

V.Romanovas byloje buvo vadinamas organizuotos grupės lyderiu ir vadovu bei faktiniu į nusikalstamos veikos padarymą įtrauktų juridinių asmenų steigėju bei savininku. Jo sesuo Olga Gončaruk vadinta antrąja organizuotos grupės lydere ir vadove.

Rado argumentų

"Veikdami su kitais kaltinamaisiais, atlikusiais veiksmus, būtinus paskolai UAB "Nidos pušynas" suteikti ir vėliau tos pačios paskolos piniginėms lėšoms panaudoti, jiems žinant, kad tokiu nusikalstamu būdu bus padengtos paminėtų verslininkų bei bendrovės "First partneriai" turtinės prievolės Šiaulių bankui "Nidos pušyno" turtu, parengė ir kartu su kitais organizuotos grupės nariais įgyvendino nusikalstamos veikos planą", – apie buvusius kaltinimus pranešė teismo atstovė.

V.Romanovas, O.Gončaruk, su jais susiję asmenys, taip pat Šiaulių banko vadovai bei darbuotojai, buvęs "Nidos pušyno" vadovas buvo kaltinami tuo, kad įvykdė sunkų nusikaltimą.

Baudžiamojoje byloje buvo įvardinta iššvaistyta 5 708 410 eurų suma.

Suabejojo liudijimu

Teismo pranešime teigiama, kad išteisinamasis sprendimas paskelbtas išnagrinėjus bylos aplinkybes ir įvertinus visus įrodymus.

"Visų kaltinamųjų kaltė neįrodyta. Nustatydamas asmens kaltumą padarius nusikalstamą veiką teismas negali remtis prielaidomis, o kilus pagrįstų abejonių, kai jų nebegalima pašalinti, privalo vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir dviprasmybės aiškinamos kaltinamojo naudai", – teigiama teismo pranešime.

Bylą išnagrinėjusi teisėja padarė išvadą, kad kaltinamųjų V.Romanovo ir O.Gončaruk kaltei dėl organizuotos grupės sukūrimo ir svetimo turto iššvaistymo patvirtinti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti byloje esančių neabejotinų ir neginčytinų įrodymų nepakanka.

"Vertindamas atleistos nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojos parodymus, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas, teismas pažymėjo, kad tokie parodymai turi būti vertinami itin atidžiai, skiriant didesnį dėmesį jų savarankiškumui, objektyvumui, taigi – patikimumui, juolab kad jos parodymų, jog ji veikė išimtinai pagal O.Gončaruk nurodymus ir nepriėmė savarankiškų sprendimų, nepatvirtina kitų, kaip liudytojų byloje apklaustų, asmenų parodymai", – rašoma pranešime spaudai.

Dėl skundo neabejoja

Nenustačius, kad padarė inkriminuotas nusikalstamas veikas, išteisinti ir kiti teisiamieji.

Teismas pažymėjo, kad kaltinime nenurodyta, kam nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala, kurią dėl svetimo turto iššvaistymo patyrė juridinio asmens kreditoriai ir akcininkai, o bylos medžiaga patvirtino, kad bendrovės "Nidos pušynas" kreditoriai jokių pretenzijų nepareiškė ir sudarytų sandorių, kaip pažeidžiančių kreditorių teises, neginčijo.

Teismas nenustatė ir "Nidos pušyno" vadovo kaltės, nes bendrovė patyrė nuostolių, kai jis jau nebuvo bendrovės vadovu.

Išteisinamasis nuosprendis paskelbtas sausio 20-ąją. Jį apskųsti galima per 20 dienų.

Klaipėdos apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė Vida Skalauskienė neabejodama patikino, kad būtent taip ir pasielgs. Kol kas apie būsimo skundo argumentus nepranešama.

Aštuoni asmenys buvo kaltinami tuo, kad veikdami organizuota grupe atliko tam tikras užduotis ir turėjo skirtingus vaidmenis, susitarė daryti ir padarė sunkų nusikaltimą.

V. Romanovas, būdamas organizuotos grupės lyderis ir vadovas ir bendrovių steigėjas bei savininkas, kartu su seserimi O. Gončaruk, įvardijama kaip antrąja organizuotos grupės lydere ir vadove, veikė su kitais kaltinamaisiais.

Asmenys pasirūpino paskola bendrovei „Nidos pušynas“ ir vėliau jos lėšoms nusikalstamu būdu padengė V. Romanovo, O. Gončaruk bei bendrovės „First partneriai“ turtines prievoles Šiaulių bankui bendrovės „Nidos pušynas“ turtu, taip pat parengė ir kartu su kitais grupės nariais įgyvendino nusikalstamos veikos planą.

Nė vienas kaltinamasis, išskyrus V. Romanovą, kuris byloje nedalyvavo ir pats pozicijos neišreiškė, savo kaltės nepripažino.

Kaltinamojo V. Romanovo interesams byloje atstovavo valstybės paskirtas advokatas, jis nurodė, kad su kaltinamuoju nebendravo, jo pozicijos dėl pareikšto kaltinimo nežino, tačiau, nesant duomenų apie jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą, prašo jį išteisinti.

Apygardos teismas konstatavo, kad visų kaltinamųjų kaltė neįrodyta ir pažymėjo, kad nustatydamas asmens kaltumą padarius nusikalstamą veiką teismas negali remtis prielaidomis, tad abejonės ir dviprasmybės aiškinamos kaltinamojo naudai.

Teismas padarė išvadą, kad V. Romanovo ir O. Gomčaruk kaltei dėl organizuotos grupės sukūrimo ir svetimo turto iššvaistymo patvirtinti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti byloje esančių neabejotinų ir neginčytinų įrodymų nepakanka.

Buvęs bendrovės „Nidos pušynas“ direktorius A. Noreika buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas organizuota grupe su kitais kaltinamaisiais iššvaistė 5,7 mln. eurų, patikėtų bendrovei. Vyras išteisintas, nes jo kaltė byloje surinktais įrodymais taip pat nėra įrodyta.

Teismas pažymėjo, kad kaltinime nenurodyta ir tai, kam nusikalstamais veiksmais buvo padaryta žala, kurią dėl svetimo turto iššvaistymo patiria juridinio asmens kreditoriai ir akcininkai, o bylos medžiaga patvirtina, kad bendrovės „Nidos pušynas“ kreditoriai jokių pretenzijų nepareiškė ir sudarytų sandorių kaip pažeidžiančių kreditorių teises neginčijo.

Teismas panaikino kaltinimus Šiaulių banko darbuotojams

Klaipėdos apygardos teismas taip pat panaikino visus kaltinimus Šiaulių banko vadovui bei dviem darbuotojams, pranešė bankas.

Kaltinimai dėl 7,5 mln. eurų paskolos „Nidos pušynui“ išdavimo buvo pateikti ir tuometiniam banko Paskolų komiteto pirmininkui, dabartiniam banko vadovui Vytautui Siniui, tuometiniam Šiaulių filialo vadovui ir Iždo departamento direktoriui. 

Paskola bendrovei „Nidos pušynas“ buvo suteikta 2012 metais, dar iki Ūkio banko bankroto paskelbimo, jai buvo įkeistas bendrovės nekilnojamasis turtas. Šiuo metu užstatas realizuotas, kreditas padengtas, o „Nidos pušynas“ likviduotas.

„Suteikiant kreditą, banke buvo laikytasi visų kredito įstaigoms keliamų reikalavimų bei su kredito išdavimu susijusių procedūrų“, – teigia Šiaulių bankas.

Bankas pažymi, kad teisminis procesas neturi įtakos  jo veiklai, o finansinės pretenzijos byloje jam nebuvo reiškiamos.

Apygardos teismo nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.

Pernai birželį Kauno apygardos teismui perduota ir Ūkio banko baudžiamoji byla. Joje kaltinimai pareikšti dvylikai organizuotoje grupėje veikusių asmenų. Tarp jų – V. Romanovas, stebėtojų tarybos, valdybos, paskolų komiteto pirmininkai ir nariai, filialo vadovybė ir kiti.

V. Romanovas nuo Lietuvos teisėsaugos slapstosi Rusijoje. 

Byloje – garsios pavardės

Šioje byloje minimi 2012 m. įvykiai, kai bendrovės "Nidos pušynas" akcijos ėjo iš rankų į rankas, kol galiausiai buvo paskelbtas įmonės bankrotas.

Byla teisme pradėta nagrinėti 2019 m. rudenį, teismą pasiekė 40 tomų bylos medžiagos. Dabar, kai procesas jau eina į pabaigą, ją sudaro 51 tomas.

Tarp kaltinamųjų yra bankininkų ir labai gerai Lietuvos visuomenei žinomų žmonių.

Vieni ryškiausių – Vladimiras Romanovas ir jo sesuo Olga Gončaruk, kurie kaltinami sukūrę gudrų planą, kaip asmenines skolas Šiaulių bankui perkelti ant "Nidos pušyno" pečių. Skolų nepakėlusi bendrovė ir bankrutavo.

Jie kaltinami bendrai su akcinės bendrovės "Šiaulių bankas" vadovais sukurpę sandorių grandinę, be kurios būtų turėję patys grąžinti asmenines skolas Šiaulių bankui.

Kartu su V.Romanovu ir O.Gončaruk teisiami Virginija Butūzovienė, Sigita Paulauskaitė bei "Šiaulių banko" vadovai bei darbuotojai Vytautas Sinius, Pranas Gedgaudas, Skaidrė Mendelienė, taip pat buvęs "Nidos pušyno" direktorius Antanas Noreika.

Byloje kaltinami aštuoni asmenys – tiek jų buvo proceso pradžioje ir po dvejų metų.

Dabar, kai procesas jau eina į pabaigą, bylą sudaro 51 tomas.

Tiesa, V.Romanovas teisme nepasirodė nė karto, tačiau jo atžvilgiu byla nebuvo išskirta, teisme šio veikėjo interesams atstovauja advokatas.

Lietuvos pareigūnai dar 2013 m. paskelbė tarptautinę įtariamojo paiešką, jis gyvena Rusijoje ir į teismo posėdžius nė neketino atvykti. Jokio atsako iš Rusijos negauta, kaimyninė šalis ignoravo Lietuvos prašymus.

Teisiamosios O.Gončaruk dukra Viktorija byloje įvardijama nukentėjusiąja, jos interesams teisme taip pat atstovauja advokatas.

Kliūtys – dėl pandemijos

Byloje dirbo trys prokurorės. Viena jų nušalinta advokatų prašymu, kita dalyvavo tik skelbiant kaltinamąją išvadą, trečia palaikė kaltinimą viso likusio proceso metu.

Procesui nemažai kliūčių padarė pandemija.

Iš 59 numatytų teismo posėdžių paskirta buvo kur kas mažiau.

30 jų teko atidėti ar perkelti kitam laikui.

Nemalonu: "Nidos pušyno" byloje kaltinami aštuoni asmenys, tarp kurių yra ir Lietuvoje žinomų žmonių. (Vytauto Petriko nuotr.)

Priežastys – pačios įvairiausios. Antai šešis kartus posėdžius teko atidėti dėl teismo posėdžių salių trūkumo, mat karantino reikalavimą laikytis būtinų atstumų Klaipėdos apygardos teisme sunku įgyvendinti.

Be to, nebuvo pakankamai vadinamųjų "Zoom" prisijungimų.

Aštuonis kartus posėdžio datą teko perkelti dėl paskelbto karantino.

Taip pat advokatai sirgo arba posėdžio dieną buvo užimti kitose bylose, dar kiti posėdžiai atidėti dėl proceso dalyvių prievolės saviizoliuotis.

Todėl per dvejus metus nuo pirmojo posėdžio 2019-ųjų spalio 8 dieną įvyko 19 posėdžių.

Iki paskelbiant karantiną posėdžiauta teismo salėje, vėliau teko dirbti ir nuotoliniu būdu, ir mišriai.

Pastaruoju metu Klaipėdos apygardos teisme pagerėjo techninės sąlygos, turima daugiau "Zoom" prisijungimo nuorodų, todėl posėdžiai vyksta mišriu būdu.

Baigiamosioms kalboms atvyksta tik tie asmenys, kurie jas sako, kiti jungiasi nuotoliniu būdu ir stebi veiksmą posėdžių salėje prie savo ekranų.

Sprendimo paskelbimo data paaiškės, kai baigiamąsias kalbas tars visi proceso dalyviai.

Tikėtina, kad nuosprendis bus skelbiamas jau kitų metų pradžioje.

Pozicija: skirtingai nuo garsiojo savo brolio, V.Romanovo sesuo O.Gončaruk dalyvavo teismo procese. (Vytauto Petriko nuotr.)

Pasiskolino 4,4 mln. litų

Dienraštis jau rašė, kad iki 2012 m. "Nidos pušyno" savininkai buvo su "Ūkio banko investicine grupe" (ŪBIG) susijusios įmonės. ŪBIG veikė kaip kontroliuojančioji įmonė ir užsiėmė finansine bei investicine veikla.

Grupės įmonių faktiniai savininkai buvo V.Romanovas ir jo sesuo O.Gončaruk. Jie sprendė ŪBIG strateginius ir verslo, sandorių sudarymo klausimus ir su kitomis įmonėmis, ir grupės viduje.

Šių įmonių veiklą bei sandorius finansuodavo Ūkio bankas Lietuvoje, taip pat vienas Bosnijoje ir Hercegovinoje veikiantis bankas.

Įmonės sandoriams noriai skolintasi pinigų ir iš kitų šalyje veikusių bankų.

Iš bylos medžiagos aiškėja, kad "Nidos pušyno" galas prasidėjo tada, kai O.Gončaruk pasiskolino 4,4 mln. litų ir perskolino šiuos pinigus bendrovei "ŪBIG". Paskolos sąlyga – įkeisti šios moters naudai "Nidos pušyną".

Tąkart jai buvo įkeisti 24 bendrovės objektai: pastatai, garažai, katilinė, butas, medicinos punktas, valgykla, kiemo aikštelė, sandėlis bei teisė į žemės sklypus ar atitinkamas dalis, reikalingas šiems statiniams naudoti.

Tokiu būdu O.Gončaruk įgijo teisę pasinaudoti "Nidos pušyno" turtu, jeigu ŪBIG negalėtų grąžinti pasiskolintos sumos.

2012 m. rudenį Ūkio bankas jau klibėjo, jam buvo sunku finansuoti minėtos grupės įmones bei savininkus.

Siekė Ūkio banko akcijų

Dar prieš šiuos įvykius V.Romanovui ir jo seseriai O.Gončaruk bei abiejų valdomai įmonei "FIRST partneriai" priklausančios Ūkio banko akcijos buvo užstatytos Šiaulių bankui pagal atpirkimo sandorį.

Tai yra jie už pinigus perleido bendrovei "Šiaulių bankas" savo akcinį turtą ir įsipareigojo per sutartą laiką jį atpirkti nustatytomis sąlygomis.

2012 m. antroje pusėje V.Romanovui ir O.Gončaruk prireikė susigrąžinti užstatytas Ūkio banko akcijas, tuo metu priklausiusias Šiaulių bankui.

Tačiau pinigų tam jie neturėjo, todėl sugalvojo jų pasiskolinti iš to paties Šiaulių banko, o užstatu panaudoti "Nidos pušyną".

Šiam planui įgyvendinti reikėjo bendrovės "Šiaulių bankas" pritarimo.

Po derybų Šiaulių banko atstovai susitarė dėl veiksmų eigos, pagal kurią šis bankas turėjo suteikti paskolą V.Romanovo ir O.Gončaruk valdomai bendrovei "Nidos pušynas". Mat bendrovė turėjo nekilnojamojo turto, tad buvo tinkama skolininkė.

Tada "Nidos pušyno" gauti pinigai po kelių sandorių pasiekė minėtus Šiaulių banko skolininkus, įkeitusius "Ūkio banko" akcijas.

"Nidos pušynas", teisingiau jį valdę V.Romanovas ir jo sesuo, už gautą paskolą įkeitė bendrovei "Šiaulių bankas" Neringoje esančios įmonės nekilnojamąjį turtą.

Kai tokiu būdu V.Romanovas ir O.Gončaruk iš Šiaulių banko gavo pinigų, jais jie išpirko Ūkio banko akcijas.

Turtas Nidoje – Šiaulių bankui

Akivaizdu, kad "Nidos pušynas" buvo nepajėgus grąžinti milžiniškos skolos, tad Šiaulių bankas perėmė šios įmonės nekilnojamąjį turtą.

Galima daryti išvadą, kad taip V.Romanovas ir O.Gončaruk pasinaudojo pačių valdomos įmonės "Nidos pušynas" nekilnojamuoju turtu, grąžino savo asmenines skolas Šiaulių bankui ir susigrąžino Ūko banko akcijas.

Kai brolis ir sesuo savo skolas perkėlė ant "Nidos pušyno" pečių, tokių įsipareigojimų nepakėlusi bendrovė bankrutavo.

Sandorių peripetijas tyrę pareigūnai įtaria: jeigu nebūtų bendrai su kito banko vadovais sukurptos sandorių grandinės, V.Romanovas ir O.Gončaruk būtų turėję grąžinti asmenines skolas Šiaulių bankui patys, be to, netrukus po įvykusio bendrovės "Ūkio bankas" bankroto jo akcijos tapo bevertės.

Šiaulių banko vadovai negalėjo nežinoti apie tikrąją Ūkio banko padėtį ir veikiausiai buvo suinteresuoti kaip galima greičiau jo akcijomis atsikratyti.

Būtent todėl Šiaulių bankas galėjo būti tiesiogiai suinteresuotas užstatu gauti, o netrukus ir perimti Neringoje esantį paklausų nekilnojamąjį turtą.

Įtraukė naują asmenį

Būta ir daugiau keistų sandorių, apie kurių esmę Šiaulių bankas turėjo žinoti ir galbūt net juos palaimino.

Iš bylos medžiagos matyti, kad O.Gončaruk rado tokią Ukrainos pilietę Olgą Matvejevą, kuriai perleido būsimas ir esamas reikalavimo teises, susijusias su O.Gončaruk 4,4 mln. litų paskola "Ūkio banko investicinei grupei".

O.Matvejeva įsipareigojo sumokėti šią sumą. Pareigūnai buvo įsitikinę kad sandoris buvo apsimestinis. Manyta, kad juo O.Gončaruk veikiausiai siekė išvengti savo turto arešto, kurio galima buvo laukti.

Reikalavimo perleidimo sutarties sąlygose įrašyta, kad turto kaina sumažinama iki milijono litų.

Įkeitimas perleistas O.Matvejevai. Visa tai atlikta be bendrovės "Nidos pušynas" žinios ir sutikimo, nors įstatymai reikalauja, kad ši sutarties šalis sutiktų su tokiu sandoriu.

Teigiama, kad bendrovė pasirašė sutikimą vėliau, kai Šiaulių bankas jau formino reikalavimo perėmimą iš O.Matvejevos. Šiuo sandoriu Šiaulių bankas įgijo visišką "Nidos pušyno" kontrolę įmonės nemokumo atveju.

Inkriminuojama, kad O.Gončaruk šiais sandoriais esą dirbtinai sumažino savo turto dalį, dėl to nukentėjo ir privatūs jos kreditoriai, ir Ūkio bankas.

2014 m. pavasarį prasidėjo "Nidos pušyno" bankroto procedūra, šios bendrovės turtą perėmė Šiaulių bankas.

Tais pačiais metais pareigūnai pradėjo ir šį painų tyrimą, kurio 51 tomas pagaliau jau pasiekė finišo tiesę teisme.

Generalinė prokuratūra ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį pranešė, kad kaltinimai pareikšti dėl banko didelės vertės turto iššvaistymo, piktnaudžiavimo tarnyba, nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo, juridinių asmenų, naudojamų nusikalstamai veikai nuslėpti, steigimo ir vadovavimo.

Ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2013 metais iš Lietuvos banko gavus informaciją apie įtartinus sandorius. Ikiteisminiam tyrimui vadovavo Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorai, atliko – FNTT pareigūnai.

Pasak pranešimo, FNTT pareigūnų surinkti duomenys leidžia manyti, kad kaltinamieji, piktnaudžiaudami savo tarnybine padėtimi, suteikė Ūkio banko paskolas savo pasirinktiems juridiniams asmenims, paskolos panaudotos įtariamųjų, per kitus asmenis valdomų, bendrovių finansiniams interesams.

Įtariama, kad neteisėtai bankui suteikus paskolas, sudarant patalpų nuomos sandorius su kaltinamųjų per kitus asmenis valdomomis bendrovėmis pastebimai didesnėmis kainomis, buvo iššvaistyta apie 41,6 mln. eurų banko lėšų.

Iš šios sumos 33 mln. eurų nusikalstamu būdu įgytų lėšų legalizuotos pasinaudojus 80 juridinių ir fizinių asmenų sąskaitomis. Nustatyta, kad už šias lėšas galėjo būti neteisėtai įsigytas nekilnojamasis turtas Jungtinėje Karalystėje, padidintas Baltarusijoje registruotos bendrovės įstatinis kapitalas. Dalis lėšų sugrąžinta į įtariamųjų valdomas bendroves.

Tyrimo duomenimis, 14,6 mln. eurų buvo panaudota iš Ūkio banko gautų paskolų Škotijos, Baltarusijos futbolo klubams, Lietuvos krepšinio klubo, taip pat Rusijoje, Olandijoje, Didžiojoje Britanijoje įgyto nekilnojamojo turto, finansavimui.

Kaltinamąjį aktą surašęs Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Darius Alinskas mano, kad šis teisminis procesas nebus lengvas ir greitas, tačiau tikisi, jog valstybės interesas bus apgintas.

„Baigta išskirtinio savo sudėtingumu ir apimtimi ikiteisminio tyrimo, susijusio su Ūkio banko turto iššvaistymu, nusikalstamu būdu įgytų lėšų legalizavimu ir juridinių asmenų neteisėtu panaudojimu dalis. Laukia sudėtingas ir, tikėtina, ilgas teismo procesas“, – pranešime sakė D. Alinskas.

Laukia sudėtingas ir, tikėtina, ilgas teismo procesas.

Baudžiamosios bylos medžiagą sudaro 369 tomai. Ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta 120 liudytojų, iš Lietuvoje ir užsienio valstybėse veikiančių bankų gauta ir išanalizuota apie 850 sąskaitų išrašų, teisinės pagalbos kreiptasi į įvairių šalių teisėsaugos institucijas.

Siekiant užtikrinti civilinį ieškinį ikiteisminio tyrimo metu apribotas įtariamųjų turtas Lietuvoje ir užsienio valstybėse.

V. Romanovas (kurį generalinė prokuratūra pranešime įvardija tik inicialais) viso ikiteisminio tyrimo metu slapstėsi nuo Lietuvos teisėsaugos. Šiuo metu, turimomis žiniomis, jam yra suteiktas pabėgėlio statusas Rusijoje, todėl jo atžvilgiu teisminis procesas turėtų vykti jam nedalyvaujant.

Baudžiamoji byla išsiųsta teisminiam nagrinėjimui į Kauno apygardos teismą.

29-erių metų kaunietis „Žalgirio“ garbę gynė 2007–2008 metais, o dar prieš tai rungtyniavo komandos dublerių gretose.

Sužaidęs puikų sezoną Kauno „Aiščių“ komandoje po vienerių metų pertraukos D. Motiejūnas turėjo galimybę sugrįžti į Kauno „Žalgirio“ komandą, tačiau tam kelią užkirto absurdiškas tuo metu komandą valdžiusio Vladimiro Romanovo pasiūlymas.

„Tai buvo labai realu. Turėjau du pasiūlymus – „Žalgiris“ arba Trevizo „Benetton“. Bet nepamirškime, kad „Žalgirį“ tada valdė žymusis V. Romanovas. Galvojome gal dar metus pasilikti LKL, bet „Benetton“ tuo metu garsėjo kaip jaunimą ugdanti komanda, todėl mane labai sužavėjo.

V. Romanovas pasakė, kad rašomės penkerių metų sutartį, bet trejus metus sėdėsiu ant suolo. Gerbiu jį, kad jis tiesiai šviesiai pasakė, ko iš manęs tikisi, bet tada supratau, kad mums ne pakeliui“, – istoriją prieš pradedant legionieriaus karjerą prisiminė aukštaūgis.

Dar vilkėdamas žaliai baltus marškinėlius Lietuvos rinktinės krepšininkas treniruotėse stumdėsi su Eurelijumi Žukausku. Pasak krepšininko, po tuo metu komandą treniravusio Rimanto Grigo iššūkio, E. Žukauskas jam yra skolingas pinigų.

„Nepasakysiu kiek litų, bet Eurelijus man yra skolingas iki šiol. Vienoje iš treniruočių R. Grigas pastatė mane gynyboje ir pasakė, kad jei uždėsiu E. Žukauskui bloką, gausiu penkis litus. Tai dabar nepamenu, ar penkis ar dešimt litų jis man skolingas“, – su šypsena dar vieną istoriją prisiminė iš E. Žukausko daug ko išmokęs D. Motiejūnas.

Ikiteisminį tyrimą dėl didelės vertės prieš septynerius metus žlugusio Ūkio banko turto iššvaistymo baigę prokurorai teigia pareiškę įtarimus 13-ai asmenų, tarp jų – didžiausiam banko akcininkui Vladimirui Romanovui. Jie įtariami iššvaistę daugiau nei 40 mln. eurų, tačiau kitas su banku susijęs tyrimas dar tęsiamas, todėl bendras žalos dydis gali išaugti.

Tai spaudos konferencijoje patvirtino Generalinės prokuratūros baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Ugnius Vyčinas.

„Tyrime yra pareikšti įtarimai 13-ai asmenų, įtariant, kad jie veikia organizuotoje grupėje. Tarp jų yra pagrindinis banko akcininkas (V. Romanovas – BNS), taip pat banko buvę stebėtojų tarybos, valdybos nariai“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė U. Vyčinas.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) specialiųjų užduočių valdybos viršininkas Robertas Šadianecas teigė, kad, naujausiais skaičiavimais, įtariamieji iššvaistė virš 40 mln. eurų banko lėšų.

„Įtariamieji, piktnaudžiaudami savo tarnybine padėtimi, suteikė banko paskolas savo valdomoms bendrovėms ir tokiu būdu buvo iššvaistyta virš 40 mln. eurų“, – spaudos konferencijoje teigė R. Šadianecas.

„Nusikalstamu būdu įgytos lėšos buvo legalizuotos pasitelkiant 80-ies juridinių ir fizinių asmenų sąskaitas. Už jas buvo įsigytas nekilnojamasis turtas, dalis pinigų buvo panaudota Baltarusijoje registruotos bendrovės įstatiniam kapitalui padidinti“, – aiškino FNTT atstovas.

Įtariamieji, piktnaudžiaudami savo tarnybine padėtimi, suteikė banko paskolas savo valdomoms bendrovėms ir tokiu būdu buvo iššvaistyta virš 40 mln. eurų.

R. Šadianecas taip pat pabrėžė, kad nors inkriminuojama žala šiuo metu viršija 40 mln. eurų, kitoje dar nebaigtoje su Ūkio banko žlugimu susijusioje byloje žalos dydis dar tikslinamas. Prokurorai mano, kad žala bus „didesnė kartais“.

Generalinės prokuratūros atstovė spaudai Elena Martinonienė BNS sakė, kad kita tyrimo dalis dar tęsiama ir jos detalių prokurorai neatskleidžia. 

„Šiuo metu nuo atliekamo ikiteisminio tyrimo yra atskirta bylos dalis, kurioje surinkta pakankamai įrodymų nusikalstamai veiklai pagrįsti, siekiant ją perduoti teismui. Likusioje dalyje tyrimas yra tęsiamas, daugiau komentarų apie jį kol kas neteikiame“, – BNS nurodė E. Martinonienė.

R. Šadianeco tegimu, bylos medžiagą sudaro 346 tomai, bet ji dar didės.

Anot jo, jau užbaigto tyrimo metu buvo apklausta 120 liudytojų, kartu su Lietuvos banko specialistais atlikta 12 Ūkio banko ūkinės ir finansinės veiklos tyrimų, teisinės pagalbos prašymai teikti Didžiosios Britanijos, Meno salų, Šveicarijos, Bosnijos ir Hercegovinos, Baltarusijos, Švedijos, Rusijos institucijoms.

U. Vyčino teigimu, bylą teismui planuojama perduoti šiemet. Pasak jo, Lietuvos teisėsaugai šiuo metu yra pasiekiami visi įtariami asmenys, išskyrus Rusijoje besislapstantį V. Romanovą.

Prokurorai teigia, kad visų įtariamųjų turtas yra areštuojamas, jo esą turėtų pakakti, kad būtų padengta šioje bylos dalyje nustatyta žala.

„Visų įtariamųjų turtui taikomas laikinas nuosavybės apribojimas ir to turto tikrai pakanka tam, kad šioje baigtoje dalyje būtų padengta“, – sakė R. Šadianecas.

Generalinė prokuratūra 2013-ųjų lapkritį patvirtino Ūkio banką civiliniu ieškovu ikiteisminiame tyrime dėl akcininkų ir jų sprendimais skirtų vadovų veiksmų, iššvaistant banko turtą. Tuomet teigta, kad preliminariais skaičiavimais atlygintina žala siekia 370,196 mln. eurų,

Iki Ūkio banko veiklos sustabdymo didžiausias banko akcininkas buvo V. Romanovas, valdęs 65 proc. akcinio kapitalo. 2013 metų gegužę jis išvyko į Rusiją, buvo paskelbta jo tarptautinė paieška.

2015 metų balandį jis buvo sulaikytas Maskvoje, bet netrukus paleistas į laisvę, o tų pačių metų rugpjūtį Rusija informavo, kad V. Romanovui suteiktas prieglobstis.

2018-ųjų birželį V. Romanovą Lietuvoje nuspręsta teisti už akių, jam nedalyvaujant teismo procese. Vilniaus miesto apylinkės teismas tuomet V. Romanovą pripažino įtariamuoju, kuris nėra pasiekiamas Lietuvos teisėsaugai atliekant ikiteisminį tyrimą dėl jo nusikalstamų veikų.

V. Romanovo valdytas Ūkio bankas nemokiu pripažintas 2013 metų vasarį, tų pačių metų gegužę jam iškelta bankroto byla.