Prekybininkas Romas už kilogramą voveraičių prašo 15 eurų, grybus jis atsivežė iš Varėnos miškų. Nepaisant kainos, ant prekystalio pasirodžiusios voveraitės išperkamos iš karto – vos per dvi valandas. Anot jo, žmonės išsiilgę grybų ir kaina jų nestabdo.

Visgi 15 eurų už kilogramą – ne riba. Yra, kas parduoda grybus ir už 25 eurus. Prekeivė tvirtina, kad grybus atsivežė iš Varėnos, o kaina didesnė dėl to, kad kiekis nedidelis. Anot jos, žmonės nesiskundžia, perka po kelis kilogramus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Dalis prekiautojų sako pirmųjų voveraičių turėję jau praėjusią savaitę ir duoda patarimą – turguose jų ieškoti nuo ankstaus ryto, nes kol kas tai deficitinė prekė. Prekybininkai viliasi, jog sulaukus lietaus grybų bus nemažai.

„Prekybos su Rytais tėra 20 proc., palyginti su ankstesniais metais“, – BNS sakė Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos ir Varėnos įmonės „Vipreka“ vadovas Virginijus Varanavičius.

Pasak jo, šie metai įrodė, kad Lietuvos grybų perdirbėjai turi keisti darbo specifiką.

„Reikia keisti specifiką – su grybais galima dirbti, bet juos reikia ne šviežius ar šaldytus realizuoti, o konservuoti, marinuoti, sūdyti, viską daryti, kad pagamintume kažkokius pusgaminius“, – teigė V. Varanavičius.  

Stringa rusiškų ir baltarusiškų voveraičių gabenimas   

Pasak bendrovės „Garvilė“ vadovo Rimanto Radžiaus, nors dėl geopolitinės situacijos pirkimai iš Rytų kaimynų kelia daugiau rūpesčių, įmonė lietuviškų voveraičių nesuperka: dabar įsigyja šviežias, o rudenį gaus šaldytas, džiovintas, sūdytas iš Rusijos ir Baltarusijos, Latvijos supirkėjų.

„Maisto produktai neuždrausti įvežti, bet viskas vyksta sulėtinta forma, nes nei baltarusių, nei rusų transportas važiuoti į ES negali – uždrausta, todėl (priekabas su produkcija – BNS) persikabina ant lenkiškų arba lietuviškų. Laiko sugaišina, atsiskaitymas labai lėtas, pabrangęs. Bankų indikacinės tarnybos tikrina, kad nebūtų pinigų plovimo. Už kiekvieną patikrinimą po 50 eurų. Dešimt dienų pinigai užlaikomi būna, klientas negauna pinigų“, – BNS tvirtino R. Radžius.

„Garvilė“ planuoja per savaitę atsivežti maždaug po 15 tonų grybų.

Geopolitinė padėtis nepakeitė ir miško gėrybių supirkimu užsiimančios „Adex LT“ planų dėl Rytų kaimynystėje įsigyjamų grybų. 

„Planų nepakeitė, tik įsigijimų kryptys ir darbo specifika pakito šiek tiek tik dėl stringančių atsikaitymų. Viskas ėjo per avansus, o dabar juos padaryti sunku“, – BNS sakė Tomas Gulbinas.

Voveraitės iš Rusijos ir Baltarusijos sudaro penktadalį „Adex LT“ iš tiekėjų įsigyjamų grybų. T. Gulbinas BNS sakė nežinąs, kokie bus atsiskaitymai, kai nuo rugsėjo mokėjimų į Rusiją nebeatliks Šiaulių bankas.

„Tada sugalvosime kažką. Nepirksime iš ten, pirksime iš kitur“, – žada „Adex LT“ vadovas, pabrėžęs, kad turėtos įmonės Rusijoje ir Baltarusijoje yra parduotos. 

V. Varanavičiaus teigimu, buvo tikimasi, kad dėl sankcijų ir karo su Ukraina sumažės voveraičių įsigijimai iš Rusijos ir jos agresiją remiančios Baltarusijos, tačiau taip nėra.

Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

„Viskas perkama. Atsiskaitoma ir Vokietijoje, ir Lenkijoje. Tik mūsų bankai mokėjimų nepriima. Ir važiuoja (produkcija – BNS) tiesiai į Vakarus, aplenkia jau mus. Ir mums labai sudėtinga – atsivežti galime, o atsiskaitymų daryti – ne, bankai nepraleidžia“, – skundėsi asociacijos vadovas.

Tuo metu „Adex LT“ vadovas apgailestauja, kad šiemet turi ieškotis ne tik naujų žaliavos tiekėjų, bet ir kam tiekti produkciją, nes dėl įtemptų santykių su Kinija įmonė nebegalės kinams patiekti 500 tonų mėlynių. 

„Tai labiau paveikė mūsų gamybą nei žaliavos iš Rusijos ar Baltarusijos įsigijimai, Kinijoje turėjome labai neblogas uogų realizacijos pozicijas. Ženklus tonų kiekis plaukdavo į Kiniją – apie 500 tonų, apie 20 vilkikų, keli milijonai apyvartos“, – sakė T. Gulbinas. 

Pasak jo, keturis penktadalius įmonės veiklos užima mėlynių apdirbimas.

Vartojimas mažėja ir dėl infliacijos bei karščio

V. Varanavičius teigimu, šviežių grybų vartojimas ir toliau stipriai mažėja, rinka traukiasi: kritimas, buvęs per pandemiją, ne tik kad nestabtelėjo, bet ir toliau tęsiasi.

Grybai nėra lengvas maistas ir kai karšta, žmonės jų nevalgo. Realizacija į restoranus, prekybos centrus buvo vangesnė.

„Šviežių voveraičių poreikis, palyginti su praėjusiais metais, sumažėjęs perpus. Mažiau valgoma, nyksta grybų valgymo tradicijos visoje Europoje“, – tvirtino jis.  

Tam įtakos, dabar, anot asociacijos vadovo, turi infliacija: „Grybas nėra pirmo būtinumo prekė“.  

Tuo metu T. Gulbinas sako, kad didelę įtaką voveraičių vartojimui padarė sausra Europoje.

„Grybai nėra lengvas maistas ir kai karšta, žmonės jų nevalgo. Realizacija į restoranus, prekybos centrus buvo vangesnė“, – sakė T. Gulbinas. 

Vieni atsisako lietuviškų voveraičių, kiti – rusiškų, baltarusiškų

Varėnoje esančios perdirbimo bendrovės „Taraila“ savininkas Alvydas Taraila BNS sakė, kad šiemet perdirbs tik lietuviškas voveraites, juolab kad ir derlius jų šiemet didelis: surinkėjai per dieną gali pririnkti po 20–30 kg. Dabar už voveraites mokama iki 3–4 eurus už kilogramą.

„Per dieną pagaminsime 600 stiklainiukų konservuotų grybų, per sezoną – 10 tūkst.“, – teigė A. Taraila ir pridūrė, kad šiemet žada išlaikyti praėjusių metų gamybos apimtis.

„Aišku, viskas priklausys nuo užsakymų. Nors su visais kainų padidėjimais nežinau, kaip dar gali būti, nes viskas brangsta: stiklainiai, dangteliai, o ir vartojimas labai sumažėjęs. Dabar dirbame į sandėlį, pardavimai prasidės prieš Kalėdas ir Velykas“, –  tvirtino Varėnos verslininkas.

Švenčionių įmonė „Agro etalon“ šiemet grybų visai nebeperdirbs dėl didelių sąnaudų ir mažo ar net nulinio pelno. Dabar įmonė perdirba tik šaldytas mėlynes iš Vakarų Ukrainos.

„Metai iš metų tokia tendencija, kad nelabai pelninga (perdirbti grybus – BNS): perrinkti, išrūšiuoti kainuoja, visos kitos išlaidos, negali konkuruoti su trečiosiomis šalimis“ – BNS sakė įmonės pardavimų vadovas Marius Jarlamavičius.    

Tačiau uogų tikimasi nupirkti daugiau negu pernai, nes šiemet geresnis derlius. Planuojama ukrainietiškų mėlynių supirkti apie 1 tūkst. tonų. Anot jo, bus stengiamasi perdirbti kuo daugiau uogų, kad būtų iš ko padengti išaugusius energijos kaštus.

Lietuviškos mėlynės yra brangesnės negu ukrainietiškos, kurių kilogramas kainuoja apie 2,8 euro, o Lietuvos miškuose surinktos – 3 eurus.

T. Gulbinas atkreipė dėmesį, kad prisivėrus Rusijos ir Baltarusijos rinkoms, nepadaugėjo galimybių žaliavos atsivežti iš karo alinamos Ukrainos. Anot jo, uogų ir grybų rinkimo plotai Ukrainoje yra sumažėję, dalis dėl užminuotų miškų.

„Dirbant Ukraina su vietine žaliava, susiduri su papildoma rizika ir ypatingai tą radioaktyvumą reikia kontroliuoti“, – kalbėjo T. Gulbinas.

„Tos uogos ir grybai, kurie švarūs važiavo iš Rusijos šiaurės, su daug cukraus ir daug antociano (tirpūs natūralūs pigmentai – BNS), iš Ukrainos niekada neatvažiuos“, – pridūrė jis.

V. Varanavičius skaičiuoja, kad iš Baltarusijos ir Rusijos į Lietuvą perdirbėjai kasmet vidutiniškai atveždavo po 500–1 tūkst. tonų voveraičių.

Skirtingose turgavietėse kainos skiriasi. Kaune mažiausia mėlynių kaina – keturi eurai už litrą, o didžiausia – dešimt eurų. Pirkėjai sako, kad matė mėlynių ir už keturiolika eurų. Pernai tokiu metu uogos kainavo apie tris eurus.

„Kas turi pinigų – nusiperka, o kas neturi – tik pasižiūri“, – sakė miesto gyventojas.

Uogautojai sako, kad kainos didelės, nes pirmosios mėlynės noksta sunkiai, o vėlavimas išaugino paklausą.

„Pradžioje sunku, nes labai daug žalių. Šukomis nepašukuosi, reikia rinkti po vieną. Bus daug, nes yra labai daug žalių“, – kalbėjo uogų prekeivė.

Esant aukštoms kainoms pirkėjai mėgaujasi nedideliais kiekiais.

„Perka nuo 100 gramų iki pusės kilogramo“, – sakė kita pardavėja.

Visgi nors ir nepigu, bet mėlynes valgyti naudinga. Mokslininkai, tyrinėję vietas, kur auga mėlynės, sako, kad mikrobiologinės taršos ant šių uogų nenustatoma. Ši miško uoga naudinga ne tik dėl to, kad lėtina senėjimo procesus.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Jos pasižymi priešuždegiminiu poveikiu. Mūsų tyrimuose buvo nustatyta, kad jos slopina nepageidaujamų mikroorganizmų augimą bei nekenkia gerųjų bakterijų augimui mūsų žarnyne“, – kalbėjo KTU maisto instituto mokslo darbuotojas Antanas Šarkinas.

Niekas už pigiau ir nenori rinkti, nes miškuose kanda uodai, darbas yra sunkus.

Mėlynė pasižymi ir priešvėžinėmis savybėmis.

„Antocianinai turi antioksidacinį poveikį“, – tęsė A. Šarkinas.

Voveraičių kainos turgavietėse beveik nesiskiria, kilogramas – apie penkiolika eurų. Pirkėjai sako suprantantys, kad jas surinkti yra didelis darbas, tad ir mokėti daugiau problemos nemato.

„Labai daug vargo reikia surinkti. Reikia žinoti laiką, vietą. Taip pat nuobodu, labai negreitai renkasi, uodai kanda“, – kalbėjo pirkėjas.

Prekybininkai daug vilčių, kad smarkiai keistųsi miško gėrybių kainos nesuteikia.

„Niekas už pigiau ir nenori rinkti, nes miškuose kanda uodai, darbas yra sunkus. Nemanau, kad bus didelis kainos kritimas“, – sakė prekybininkas.

Uogautojai sako, kad sparčiau miško gėrybės noktų, jeigu būtų drėgna ir šilta. Visgi, jei susiruošite į mišką patys, voveraičių jau, greičiausiai, samanose nerasite. Dabar jos auga aikštelėse, įvairiuose takeliuose – ten, kur kieta.

Miško uogų ir grybų prekyba užsiimančios Varėnos įmonės perdirbimo padalinio vadovas Vincas Martusevičius pasakoja, kad šiemet pirmosios voveraitės pasirodė prieš porą savaičių. O dabar dzūkai iš miškų grįžta jau pilnais krepšiais.

"Jei žinai voveraičių augimo vietas, per Jonines galėjai prisirinkti ir daugiau nei 3 kg gėrybių. Tokiam gausiam derliui įtakos turėjo ir palankūs orai – kad šie grybai atsidurtų ant šalies gyventojų stalų, reikia drėgmės ir šilumos. Ir, be abejo, grybautojų. Dabar voveraites renka jau visas Varėnos rajonas. Jei orai bus palankūs, nekankins sausros, šių grybų derliumi turėtume džiaugtis iki spalio mėnesio vidurio", – įsitikinęs V.Martusevičius.

Voveraitės ypač vertinamos dėl savo naudingųjų savybių – šiuose grybuose gausu aminorūgščių, mikroelementų ir vitaminų. Pavyzdžiui, akims reikalingo vitamino A čia yra daugiau nei morkose. Taip pat – nemažai nervų sistemos funkcionavimui ir normaliam organizmo augimui svarbių B grupės vitaminų, vario, kalio ir smegenų veiklą gerinančios geležies. Voveraitės gerina ne tik organizmo funkciją, bet ir odos būklę, gydo jos ligas, malšina stresą. Taip pat – stiprina imuninę sistemą.

Kaip ir grybų karaliumi tituluojamuose baravykuose, voveraitėse taip pat gausu skaidulų ir baltymų. Dėl visų šių priežasčių jos nuo seno laikomos vienu pagrindinių grybų. Prie šių grybų populiarumo prisideda ir tai, kad juos lengva gaminti bei pritaikyti naudoti pagal kiekvieno skonį. Svarbu gerai nuplauti, o toliau – tik fantazija.

Iš tiesų voveraites pakanka vos pasūdyti, vėliau kiek praplauti ir jau galima mesti į salotas. Bene populiariausios Lietuvoje – su šonine ar lašinukais ir svogūnais pakepintos voveraitės, valgomos su virtomis bulvėmis. Žiemai voveraites tinka užšaldyti, marinuoti, galima ir džiovinti.

Dzūkijoje – gausus voveraičių derlius

Vos prasidėjęs pirmasis voveraičių derlius netruko atsirasti ir didžiosiose „Maximos“ parduotuvėse.

„Mūsų pirkėjai kasmet laukia šviežių voveraičių derliaus, dėl kurio dabar nebereikia patiems keliauti į miškus. Turime ilgamečius partnerius, kurie vos Dzūkijos miškuose sudygus pirmosioms voveraitėms, pasirūpina, kad šie lietuvių itin mėgstami grybai atsirasti ir mūsų parduotuvių lentynose“, – sako prekybos tinklo „Maxima“ komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė Ernesta Dapkienė.

Tuo metu didmenine miško uogų ir grybų prekyba jau ketvirtį amžiaus užsiimančios Varėnos įmonės „Tandemus“ perdirbimo padalinio vadovas Vincas Martusevičius pasakoja, kad šiemet pirmosios voveraitės pasirodė prieš porą savaičių. O dabar dzūkai iš miškų šiuos grybus tempia jau pilnais krepšiais.

„Jei žinai voveraičių augimo vietas, per Jonines galėjai prisirinkti ir daugiau nei tris kilogramus gėrybių. Tokiam gausiam derliui įtakos turėjo ir palankūs orai –  kad šie grybai atsidurtų ant šalies gyventojų stalų, reikia drėgmės ir šilumos. Ir, be abejo, grybautojų. Dabar voveraites renka jau visas Varėnos rajonas. Jei orai bus palankūs, nekankins sausros, šių grybų derliumi turėtume džiaugtis iki spalio mėnesio vidurio“, – kalba V. Martusevičius.

Ne tik skanu, bet ir sveika

Anot pašnekovo, voveraitės ypač vertinamos dėl savo naudingųjų savybių – šiuose grybuose gausu aminorūgščių, mikroelementų ir vitaminų. Pavyzdžiui, akims reikalingo vitamino A čia yra daugiau nei morkose. Taip pat – nemažai nervų sistemos funkcionavimui ir normaliam organizmo augimui svarbių B grupės vitaminų, vario, kalio ir smegenų veiklą gerinančios geležies. Voveraitės gerina ne tik organizmo funkciją, bet ir odos būklę, gydo jos ligas, malšina stresą. Taip pat – stiprina imuninę sistemą.

„Kaip ir grybų karaliumi tituluojamuose baravykuose, voveraitėse taip pat gausu skaidulų ir baltymų. Dėl visų šių priežasčių jos nuo seno laikomos vienu pagrindinių grybų, kurių paklausa dabar išlieka nemaža viso sezono metu. Prie šių grybų populiarumo prisideda ir tai, kad juos lengva gaminti ir pritaikyti naudoti pagal kiekvieno skonį. Svarbu gerai nuplauti, o toliau – tik fantazijos reikalas“, – sako V. Martusevičius.

Anot jo, iš tiesų voveraites pakanka vos pasūdyti, vėliau kiek praplauti ir jau galima mesti į salotas. Pašnekovas išduoda kelis iš savo mėgstamiausių bei ypač lengvai pagaminamų patiekalų receptų.

Su šonine ir svogūnais pakepintos voveraitės

Dviem porcijoms reikės:

300 gramų šviežių bulvių,

200 gramų voveraičių,

100 gramų kaimiškos šoninės,

pusės svogūno,

šaukšto grietinės,

sviesto,

pipirų ir druskos pagal skonį.

Voveraites nuvalykite, nuplaukite, palaikykite pasūdytas ar pavirkite penkias minutes. Po to nukoškite ar nuplaukite. Pasūdytame vandenyje išvirkite ir nukoškite šviežias bulves. Vėliau keptuvėje pakepinkite šoninės gabaliukus ir susmulkintą svogūną. Jiems parudavus, keptuvės turinį sumaišykite su grietine ir sviestu, kurio patariama negailėti, bulvėmis bei voveraitėmis. Paskaninkite pipirais ir druska, leiskite pasitroškinti dar kelias minutes, kol susimaišys skoniai, o virtuvė prisipildys malonaus aromato.

Marinuotos voveraitės

Reikės:

1 litro vandens,

kilogramo voveraičių,

poros česnako skiltelių,

po 2 valgomuosius šaukštus druskos ir acto,

1 valgomojo šaukšto cukraus,

kelių lauro lapų ir pipirų grūdelių.

Nuvalytas voveraites nuplaukite ir trumpai apvirkite. Tuo pačiu metu kitame puode paruoškite marinatą –  sumaišykite druską, cukrų, laurų lapelius ir pipirus. Į šį mišinį suberkite apvirtus grybus ir dar pavirkite penkias minutes. Vėliau supilkite actą, palaukite, kol puodas vėl užvirs, ir išpilstykite į stiklainius. Juos apverskite, šiltai užklokite ir leiskite atvėsti. Šis paprastas receptas padės ilgiau mėgautis puikiu voveraičių skoniu net ir šaltais rudens ar žiemos vakarais. Skanaus!

Bebrai graužia ievas

„Pavasaris tikrai yra šalia. Bebrai vėl graužia nuostabias Sėmenos ievas. Matėte, kaip Jiesios medžius išguldė?“, – pasakojo Panemunėje gyvenanti Algė.

Moteris neįprastą vaizdą užfiksavo praėjusią savaitę. „Tai – ne pirmas medis, jau kokias tris ievas jie nugraužė. Toje vietoje, kur Jiesia susijungia su Nemunu, buvo nugraužtas didžiulis medis – jis gulėjo nukritęs per upelį, jo ir šakos apgraužtos, – pasakojo kaunietė. – Pirmą kartą taip anksti tenka stebėti aktyvius bebrus, nes paprastai jie grauždavo ievas, kai jos pradėdavo krauti pumpurus, kai sniego nebelikdavo. Tokio vaizdo anksčiau nei balandį dar neteko matyti.“

Moteris džiaugiasi, kad Nemune arba šalia jo gyvena dideli bebrai – kai kurie savo dydžiu prilygsta niūfaundlendams. „Tai reiškia, kad čia švarus vanduo, nes, manau, kad purvyne jie negyventų“, – sakė kaunietė.

Skaitytojos Algės nuotr.

Bruknės saldesnės nei rudenį

Malonių įspūdžių šalia Druskininkų esančiame Gerdašių miške savaitgalį patyrė ir kaunietis Paulius Isevičius. Miške su sūnumi Adomu maždaug pusantros valandos vaikščiojęs vyras pasakojo, kad rado apie šešias voveraites ir maždaug 300 ml bruknių.

„Iš pradžių atrodė, kad rasime tik kelias bruknes, tačiau vaikščiojant paaiškėjo, kad jų nėra taip ir mažai. Dalis jų kabojo ant krūmelių, dalis nubyrėjo, tai nuo žemės surinkom. Kai kurios buvo ir pagedę. Norintys prisiuogauti, manau, per dieną galėtų prisirinkti ir apie kokius tris litrus šių uogų“, – pasakojo vyras. Skanias uogas vyras suvalgė su žmona. Anot pašnekovo, jos buvo saldesnės nei rastos rudenį.

Adomas Isevičius. P. Isevičiaus asmeninio arch. nuotr.

P. Isevičius pasakojo, kad voveraičių pavyko rasti trijose vietose. „Neslėpsiu, kad iš pradžių tikslas buvo rasti voveraičių, bet  kadangi iš pradžių šiems grybams buvo per aukšta samana, o vėliau jos prastokai matėsi, tai dėmesį skyrėme bruknėms“, – sakė vyras, kuris neatmeta minties, kad šių grybų netoliese galėjo būti gerokai daugiau.

„Voveraites išsivirėm. Tik baisu valgyti, – juokėsi vyras. – Reikės bandyti suvalgyti, tai juk būtų tarsi pradėto darbo užbaigimas. Beje, neteko girdėti, kad žmonės, kurie šiuos grybus rado sausį, jomis nusinuodytų.“

Paklaustas, ar miške šias gėrybes kaunietis rado pirmą kartą, jis negalėjo tiksliai prisiminti panašių atvejų. „Apie 2007 metus buvo tokių šiltų žiemų, tada žmonės tikrai rasdavo jų ir sausį, tik neatsimenu, ar tarp tų radusiųjų buvau ir aš, – juokėsi vyras prisiminęs, kad internete yra matęs atvejų, kai žmonės voveraites rasdavo apie sausio vidurį. – Daug kas šneka, kad bruknių taip vėlai būna, bet aš radau pirmą kartą. Spanguolių, tikiu, kad pavyktų rasti samanose, kur paukščiai jų nepasiekia.“

Vyras neslėpė, kad jam dabar kirba ir kita mintis – ar pavyktų rasti pilkųjų žaliuokių. „Prieš kelerius metus prieš Kalėdas buvau jų pririnkęs tiek, kad antrą Kalėdų dieną ir šeimai, ir giminėms užteko pavalgyti“, – prisiminė kaunietis.

Specialisto komentaras

Gamtinininkas Selemonas Paltanavičius:

Po Pusiaužiemio lyg ir paprasta kalbėti apie žiemą, ypač tada, kai jos visai nebuvo. Beje, sausio 25-ją apie likusią žiemą mus informuoti turėjęs barsukas nieko pasakyti negalėjo. Tiksliau, pagal jį žiema turėtų būti dar ilga. Deja,  jis negali žinoti, kokia ji bus, todėl turėtume suprasti, kad ji liks tokia, kokia buvo – pavasariška.

Tokios žiemos ženklų gausu visur. Bebrai visą žiemą turėtų gyventi labai uždarai – paprastai jų gyvenimas ribojasi buvimu trobelėje, kelionėmis iki maisto sandėlių ir atgal. Tačiau taip būna „tikrą“ šaltą žiemą. Šiemet bebrai veiklūs visą žiemą, graužia medžius, tik ne taip intensyviai, kaip tai daro rudenį. Atrodo, kad bebrai nuo to nenukenčia. Tiesa, jeigu ištiktų staigi ir šalta žiema (vasarį gali būti dar visko), bebrai nukentėtų – daug kur jie žiemai nesukaupė atsargų, be to, daugelis bebraviečių yra labai seklios. Rudenį nemažai bebrų  šeimų iš savo bebraviečių išsikėlė, nes jose buvo visai mažai vandens.

Grybų valgyti nereikėtų, nes jie gali būti jau seni, galbūt – paveikti šalnų. Geriau jais pasidžiaugti ir palikti, nes gamtoje grybų mėgėjų yra daug.

Ar tokį bebrų aktyvumą galima vadinti  pavasario ženklu? Ne, tai nebūdinga pavasariui. Tiesiog, gyvūnai taip reaguoja į šios dienos sąlygas. Tačiau jie ne vieni – skaitytojų pranešimai apie renkamas voveraites, uogas yra labai įdomūs ir svarūs įrodymai, kad gamtoje dėl spartėjančios klimato kaitos atsiranda vis daugiau pasimetimo ir netikrumo.

Grybai, kuriuos mes renkame, yra miško dirvoje, tarp medžių šaknų gyvenančios grybienos vaisiakūniai, kuriuos vaizdžiai galėtume prilyginti augalų žiedams. Vaisiakūnio (o mums – grybo) funkcija – pasėti, paskleisti sporas. Kadangi dirvoje nešalta, grybiena išlieka aktyvi. Tiesa, mes nežinome, ar dabar randami grybai nėra pernykščiai. Šiaip ar taip, jų valgyti nereikėtų, nes jie gali būti jau seni, galbūt – paveikti šalnų (pažemėje jų būna). Geriau jais pasidžiaugti ir palikti, nes gamtoje grybų mėgėjų yra daug.

Žiemos metu randamos bruknės, spanguolės yra išlikę nuo rudens. Jos yra skanios, valgomos. Beje, spanguoles aukštapelkėse seniau rinkdavo kovo mėnesį, sniegui tirpstant, tada visos uogos būdavo labai sultingos ir skanios. Norinčius smaližiauti surastomis raudonomis uogomis tenka perspėti: šiuo metu po eglėmis galima aptikti smulkias raudonas medutės uogeles, kurios yra nuodingos. Todėl žinokime, pažinkime ir rinkime tik tai, kas nėra pavojinga mūsų sveikatai.

Grybuose gausu ląstelienos, vandens, vertingų baltymų ir mineralinių medžiagų. Daugelyje jų fosforo, kalcio ir kalio yra beveik tiek pat kiek žuvyje. Grybuose, maistine sudėtis prilygstantiems vaisiams, ypač daug mangano, magnio, geležies, vario, antioksidantų, taip pat cholesterolio kiekį kraujyje mažinančio lecitino.

Daugiausiai maisto medžiagų kaupiasi grybų kepurėlėse. Pasak specialistų, suvalgę 100 g kelmučių, gausite vario ir cinko paros normą. Kilograme ūmėdžių yra net 250 mg vitamino B2 ir apie 6 mg nikotino rūgšties, gerinančios nervų sistemos veiklą. Tačiau visos grybuose esančios naudingos medžiagos suyra karštai juos apdorojant. Vienintelis būdas išsaugoti vitaminus ir mikroelementus – šviežius grybus džiovinti, sumalti į miltelius ir jais apibarstyti paruoštus patiekalus.

Kadangi grybai turi mažai kalorijų, juos galima valgyti nesibaiminant priaugti svorio. Išimtis tik kepti grybai, nes dėl didelių kiekių sviesto ir grietinės grybai tampa kaloringi.

Keptų ar troškintų grybų ar jų sriubos negalima kelias dienas laikyti šiltoje vietoje, kelis kartus šildyti ir valgyti. Jei gamintų grybų patiekalų per dieną nesuvalgėte ir pamiršote įdėti į šaldytuvą, kitą dieną jų geriau nevalgyti. Antraip net geriausiais grybais – baravykais, pievagrybiais – rizikuojate apsinuodyti.

Beje, grybai nedera su alkoholiu, kai kuriais galima apsinuodyti, jeigu, jų suvalgius, vartojamas ir alkoholis.

Voveraitės. Jose vitamino D yra tiek pat, kiek aukščiausios rūšies svieste, o vitamino B1 daugiau nei baravykuose, pieno produktuose. Voveraitėse gausu ir beta karoteno, cinko, vario, kalio, fosforo, natrio, mažiau geležies ir kalcio. Voveraitės gydo radikulitą, o jų sudėtyje esantis antibiotikas naikina stafilokokus.

Baravykai. Vieni vertingiausių grybų, nes juose yra visų organizmui reikalingų aminorūgščių, beta karoteno, D, PP ir B grupės vitaminų. Juose taip pat gausu vario, fosforo, cinko, seleno ir kt. Beje, baravykuose ypač daug lecitino, kuris mažina cholesterolio kiekį kraujyje. Jie slopina galvos skausmą, kelia organizmo tonusą.

Kazlėkai. Šiuose grybuose yra uždegimą ir skausmą mažinančių medžiagų, taip pat kaulus ir dantis stiprinančio vitamino D, plaukų ir nagų būklę gerinančios sieros, B grupės vitaminų.

Lepšiai. Jie iš organizmo valo kenksmingas medžiagas ir šlakus, gydo inkstus. Lepšių antpilas stiprina imunitetą.

Rudmėsės. Jose yra vertingų antibiotikų, stabdančių kenksmingų bakterijų dauginimąsi.

Kelmučiai. Vasariniai kelmučiai naudingi skydliaukei, juose yra stipraus antibiotiko agrocibino, o rudeniniai gerina atmintį ir protinius gebėjimus.

Verta žinoti

Surinktus grybus reikia apdoroti tą pačią dieną. Nespėjus to padaryti, grybus geriausia paskleisti plonu sluoksniu vėsioje gerai vėdinamoje patalpoje. Nereikėtų grybų laikyti polietileno maišeliuose ar plastmasiniuose induose, nes tuomet jie greičiau genda.

Paruoštus vartoti vėliau grybus laikyti vėsiame rūsyje arba šaldytuve, nuo 0 iki +6° C temperatūroje.

Jokiu būdu nereikėtų pirkti konservuotų grybų turguose, verta pasvarstyti, ar bet kur galima vaišintis grybų patiekalais.

Grybų troškinys

Reikės:

4 puodelių grybų,

2 svogūnų,

4 pomidorų,

puodelio grietinėlės,

druskos ir pipirų pagal skonį.

Grybus nuvalykite, nuplaukite, didesnius perpjaukite pusiau ar į kelias dalis. Virkite pasūdytame vandenyje apie valandą (vis nugriebkite putas). Į keptuvę suberkite svogūnus, apkepkite kol ims gražiai geltonuoti. Suberkite smulkiai pjaustytus pomidorus ir maišant pakepkite kelias minutes. Suberkite nukoštus, išvirtus grybus, pagardinkite prieskoniais, išmaišykite ir uždenkite. Ant mažos ugnies troškinkite apie 20 minučių. Supilkite grietinėlę, jei reikia pagardinkite prieskoniais. Išmaišykite, uždenkite ir troškinkite apie 30 minučių. Patiekite su virtomis bulvėmis.

Bulvių ir voveraičių apkepas

Reikės:

8 vidutinio dydžio bulvių,

2 puodelių voveraičių,

2 svogūnų,

2 šaukštų miltų,

2 puodelių pieno,

100 g fermentinio sūrio, 

druskos ir pipirų pagal skonį,

žiupsnelio Muskato riešutų.

Bulves (nuluptas, bet nepjaustytas) sudėkite į pasūdytą verdantį ir virkite apie 10 minučių. Bulvės turėtų būti apvirtos bet dar kietos. Bulves nusunkite, palaukite kol kiek pravės ir supjaustykite griežinėliais. Svogūnus smulkiai supjaustykite ir dėkite kepti į keptuvėje įkaitintą sviestą. Voveraites nuvalykite, nuplaukite, nuvarvinkite ir dėkite kepti į svogūnus. Pagardinkite druska, pipirais ir tarkuotais muskato riešutais. Kai svogūnai gražiai pagels, maišant suberkite miltus. Minutę apkepkite ir supilkite pieną. Kelias minutes maišant virkite, kol pradės tirštėti. Padažą sumaišykite su voveraitėmis sumaišykite su bulvėmis, įberkite tarkuoto sūrio ir išmaišykite. Viską sukrėskite į kepimo indą ir kepkite iki 220 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 25–30 minučių.

Menkės kotletai su baravykais

Reikės:

400 g menkės,

1 kiaušinio,

5 šaukštų džiūvėsėlių,

svogūno,

1 didesnio baravyko,

druskos ir pipirų pagal skonį.

Menkės filė sumalame, įmušame kiaušinį, 3 šaukštus džiūvėsėlių, sumaišome su pakepintu svogūnu ir smulkintu taip pat kepintu baravyku. Pagardiname druska ir pipirais. Formuojame kotletus. Apvoliojame džiūvėsėliuose ir kepame. Patiekti galima su bulvių koše ir šviežiomis daržovėmis.

Kaip LRT.lt teigia V. Varanavičius, po liūčių Varėnos rajone padaugėjo voveraičių, išaugo vienas kitas raudonviršis ir keli rudeniniai grybai, o iš jo rastų 10–12 baravykų tik du buvo tinkami valgyti.

„Grybai tikriausiai galvoja, kad jau ruduo, o iš tiesų – vidurvasaris. Nieko labai džiugaus nėra – jų atsirado, bet ne toks kiekis, kokio tikėjomės. Tam, matyt, įtaką padarė šaltos naktys“, – kalba Miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas.

Savo ruožtu Lazdijų rajono Šadžiūnų kaime gyvenantis žurnalistas, kuris mėgsta ir grybauti, Romas Sadauskas pasakoja, kad Dzūkijos miškai atsigavo, toliau lapoja ir klesti.

„Vilniečiams atrodo, kad lietaus buvo per daug, bet mano krašte vanduo iškart susigėrė į žemę. Čia lietaus nebūna per daug – yra sakoma, kad dzūkui geri metai tada, kai kepurė ant galvos supūva“, – juokiasi R. Sadauskas.

Šiemet derlius vėluoja

R. Sadauskas pasakoja savaitgalį buvęs Kapčiamiesčio miške: „Einant samanos traškėjo po kojomis, atrodė, kad mėnesį nelijo, o juk buvo kitaip.“ Anot jo, šiemet derlius kur kas geresnis nei pernai, nes netrūksta drėgmės, o ir paskutiniuosius trejus metus aptikta kur kas mažiau grybų.

Miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas V. Varanavičius patvirtina, kad tik dzūkai mėgaujasi grybais: „Jei oro sąlygos leis, bus pakankamai drėgmės ir šilumos – laukia gausesnis derlius. Dabar naktys šaltos, temperatūra siekia 7–8 laipsnius, o tam, kad augtų, pavyzdžiui, voveraitė, naktimis reikėtų 12 laipsnių šilumos.“

Pašnekovas komentuoja, kad, lyginant su praėjusiais metais, derlius vėluoja 2–3 savaitėmis.

„Aš linkęs manyti, kad tikrasis derlius pasirodė prieš savaitę, o tai, kad vienas kitas kilogramas buvo parduotas anksčiau, nieko nereiškia“, – LRT.lt dėsto V. Varanavičius.

Praėjusį savaitgalį grybavęs R. Sadauskas Dzūkijoje matė labai nedaug grybautojų, o miške aptiko gausius voveraičių plotus, taip pat ir kazlėkų, tačiau jie buvo sukirmiję. Pasitaikė raudonviršių bei vasarinių baravykų.

„Raudonviršiai dygsta gražiai, o vasariniai baravykai jau baigiasi – likę tik seni ar sukirmiję. Voveraitės ir toliau auga, bet ne vien žaliose samanose, o ir jaunuolynuose, baltose samanose, spyglių paklotėje“, – vardija žurnalistas.

Grybauti geriausia antradienį ir trečiadienį

Paklaustas, kokių grybų dar galime tikėtis, V. Varanavičius pažymi, kad „rudeniop atsiras šilbaravykių, raudonviršių, baravykų. Tai – prekiniai grybai.“

Lazdijų rajone gyvenantis R. Sadauskas prognozuoja, kad voveraičių bus galima rasti iki vėlyvo rudens. Jo teigimu, kai užtenka drėgmės, o žemė neįšalusi – joms dygti pats tas. Mat prieš porą metų sausio mėnesį namo parsinešė saują voveraičių – tai lėmė atšilęs oras.

Pašnekovai vienbalsiai aiškina, jog vasaros sezonu populiariausių grybų – voveraičių – kainos nuolatos svyruoja, tačiau išlieka nemažos.

„Šiuo metu grybų kainos šiek tiek krenta, nes jų atsirado Baltarusijoje, Rusijoje, Ukrainoje bei Lenkijoje. Būtent voveraičių kaina dabar pakankamai aukšta – už kilogramą prašoma 4 eurų“, – pabrėžia Miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos vadovas. Anot V. Varanavičiaus, jei oro sąlygos nekis, o kaimyninėse šalyse grybų daugės, kainos Lietuvoje turėtų mažėti.

Žurnalistas R. Sadauskas, neseniai lankęsis Kalvarijos, Druskininkų bei Veisėjų turguose, sako, kad kainos kritę: „Kainos keičiasi vos ne kasdien. Kai voveraičių buvo mažai, pardavėjai lupo žvėriškas sumas, dabar jos nukritę.“

R. Sadauskas pataria grybauti darbo dienomis, nes savaitgalį grybų randama kur kas mažiau.

„Pirmadienį turėtume laukti ir leisti grybams užaugti, o antradienį ar trečiadienį vykti į mišką. Grybauti patartina kuo anksčiau, kai jau šviesu arba vakare, kol dar šviesu, nes tos pačios voveraitės, kurios ryte lieka nepastebėtos, vakare jau būna išdygę“, – paaiškina žurnalistas.

„Vokietijoje mūsų voveraičių paklausa mažėja. Jaunoji karta vis mažiau voveraičių valgo“, -„Lietuvos žinioms“ teigė Lietuvos miško grybų ir uogų verslininkų asociacijos prezidentas bei Varėnos bendrovės „Vipreka“ vadovas Virginijus Varanavičius.

Pasak jo, voveraičių supirkimo kaina gana aukšta - apie 5,5 euro už kg - pernai už tokį kiekį mokėta apie 2,5 euro,  nes pernai šiuo metų laiku voveraičių jau buvo Rusijoje ir Baltarusijoje,  o šiemet ten vėlavo pavasaris, oro sąlygos nebuvo palankios.