Pasak bendrovės, miestas ir VŠT iki vasaros tikisi atgauti dar 22,6 mln. eurų iš „Veolios“ gruodį į depozitinę sąskaitą pervestos 34,8 mln. eurų kompensacijos.

„Arbitražo teisme Vilniaus miestui ir VŠT arbitrai priteisė 9,5 mln. eurų vertės apyvartinių taršos leidimų. Šiuos ATL Vilniaus šilumos tinklai jau yra gavę“, – BNS teigė VŠT atstovė Monika Merkytė.

„Veolia“ pernai gruodį pervedė į miesto savivaldybės bei VŠT nurodytą depozitinę sąskaitą Paryžiuje 34,8 mln. eurų – skirtumą, kuris susidarė sudengus kiekvienai šaliai Stokholmo arbitražo priteistas sumas.

„Paraleliai iš priteistos sumos bus išskaičiuotas rizikos fondo mokestis, tad atmetus „Veoliai“ priteistą sumą ir bylinėjimosi išlaidas į Vilniaus miesto ir VŠT sąskaitas bus pervesta 22,6 mln. eurų“, – teigė M. Merkytė.

Anksčiau skelbta, kad Liuksemburgo rizikos kapitalo fondui „Profile Investment“ Lietuvos pusė turės sumokėti apie 10 mln. eurų sėkmės mokesčio.

Anot VŠT atstovės, kada įmonė ir savivaldybė atgaus likusias kompensacijos lėšas, priklausys nuo derybų su fondu. Jų sulaukti bendrovė tikisi iki vasaros.

Savivaldybė pernai skelbė, jog arbitražo teismas pripažino, kad „Veolia“ ir jos valdoma „Vilniaus energija“ pažeidė 15 metų (2002-2017 metų) Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutarties sąlygas neteisėtai pasisavindamos ATL, taip pat pripažino kitus sutarties pažeidimus.

M. Merkytės teigimu, kai Vilniaus šilumos ūkis buvo išnuomotas, „Veolia” taip pat gavo ATL, kurių didelę dalį pardavė biržoje, o gautų lėšų neinvestavo į šilumos ūkį arba taršos mažinimą.

„Šilumos ūkio turtas buvo grąžintas net ne tokios pat, o prastesnės būklės, nei perleistas nuomai sutarties pradžioje, tad už tai, kad laiku nebuvo modernizuoti šilumos įrenginiai, turime įsigyti daugiau ATL dabar“, – BNS teigė VŠT atstovė.

„Veolios“ pervestą sumą VŠT ketina skirti investicijų projektams, kuriuos įgyvendinus sumažėtų bendrovės poveikis aplinkai, Vilniuje atpigtų šiluma.

Šiemet dar laukiama Vašingtono arbitražo sprendimo „Veolios“ 2016 metais inicijuotoje byloje prieš Lietuvos valstybę, kurioje koncernas reikalauja 79 mln. eurų žalos atlyginimo už jos investicijas į Vilniaus šilumos ūkį. 

Kaip ir kasmet jį parengė Valstybės saugumo departamentas ir Antrasis operatyvinių tarnybų departamentas.

Grėsmių vertinimuose daugiausiai dėmesio paprastai skiriama Rusijos, Baltarusijos ir Kinijos keliamoms grėsmėms, jų žvalgybų tarnybų veiklai.

Dokumente taip pat atkreipiamas dėmesys į asmenis, judėjimus ar reiškinius, turinčius įtakos saugumui šalies viduje.

Bendrovė pranešime nurodo, kad lapkritį šilumos kilovatvalandė vilniečiams kainavo 5 proc. mažiau nei pernai tuo pačiu laikotarpiu – 8,37 ct/kWh be PVM. Praėjusiais metais, kai šilumos gamybai naudojamo kuro struktūroje buvo ir mažasieris mazutas, pasirinktas siekiant suvaldyti rekordiškai augusias energetinių išteklių kainas, šiluma sostinėje kainavo 8,77 ct/kWh be PVM.

Šį šildymo sezoną mažasierį mazutą pakeitė reikšmingai atpigusios gamtinės dujos, tačiau kol Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) biokuro blokas veikia bandomuoju režimu, bendrovė šilumai gaminti naudoja daugiau gamtinių dujų.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, šių metų lapkritis Vilniuje buvo šalčiausias nuo 2016 m.

Pataisų paketą ketvirtadienį svarstęs komitetas pritarė opozicijos reikalavimui, kad būtų užsakytas teisinio reguliavimo poveikio vertinimas, o konservatoriaus Andriaus Vyšniausko siūlymu nuspręsta kreiptis į MRU.

„Aš siūlau pirmiausia kreiptis į MRU, kadangi jis vienintelis turi Viešojo saugumo akademiją, viešojo saugumo padalinį, vykdo studijas, turi tyrėjus, nes kito universiteto, kuris būtų kompetentingas šioje srityje, nėra“, – argumentavo A. Vyšniauskas.

Penkiais balsais prieš tris buvo pritarta tokiam siūlymui, teisinį vertinimą prašoma pateikti per dešimt darbo dienų.

Seimas rugsėjį po pateikimo pritarė Vyriausybės pateiktam siūlymui pertvarkyti VST ir projektus toliau nagrinėja Seimo TTK.

Protestuodama prieš VST reformą opozicinė Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ pasitraukė iš nacionalinio gynybos susitarimo. Demokratai laikosi pozicijos, kad tokiu sprendimu kritiškai svarbu metu būtų silpninamas valstybės saugumas.

VST pertvarką kritikuoja ne tik opozicija, bet ir dalis valdančiųjų atstovų.

Reformą inicijavusi Vidaus reikalų ministerija tvirtina, kad VST prijungus prie policijos ne tik kad nenukentėtų, o būtų stiprinama. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė yra sakiusi, kad prie policijos prijungus VST šios kovinis potencialas būtų sustiprintas policijos analitiniais gebėjimais.

Pagal Vyriausybės siūlymą, Viešojo saugumo tarnybos įstatymas būtų pripažįstamas netekusiu galios, o šios tarnybos atliekamos funkcijos įrašomos į Policijos įstatymą.

Jeigu pokyčiams pritars Seimas, VST policijos dalimi taptų nuo 2024 metų kovo 1 dienos, taip pat būtų numatyta, kad karo atveju Viešojo saugumo tarnybos pareigūnai išliktų ginkluotųjų pajėgų dalimi.

Numatyta, kad po reformos VST tęstų veiklą kaip atskiras juridinis asmuo – specializuota policijos įstaiga ir vadintųsi Lietuvos policijos viešojo saugumo tarnyba.

Integracija į policijos sistemą numatoma dabartinės struktūros pagrindu, išlaikant VST nustatytų uždavinių tęstinumą, užtikrinant pareigūnams jų socialines garantijas ir pareiginius koeficientus bei toliau tęsiant tarnybą tose pačiose pareigose.

Viešojo saugumo tarnyba yra atsakinga už viešosios tvarkos atkūrimą ekstremalių, krizinių situacijų metu, konvojavimo vykdymą, strateginių objektų apsaugą. Karo atveju ji taptų Lietuvos ginkluotųjų pajėgų dalimi.

Dėkojo pasižymėjusiems

VST vado pavaduotojas, laikinai einantis vado pareigas v. t. plkn. Arūnas Paulauskas ir Kauno dalinio vadovas v. t. plkn. Marakas Mickievičius dėkojo labiausiai pasižymėjusiems pareigūnams ir įteikė jiems atminimo medalius ir padėkos raštus.

„Jūsų tarnyba buvo labai svarbi atkuriant Lietuvos valstybę. Tada reikėjo jėgos, kuri šalyje saugotų strategiškai svarbius objektus. Neseniai vykusiose civilinės saugos pratybose dar kartą įsitikinome, kad Viešojo saugumo tarnybos Kauno dalinys yra vienas patikimiausių mūsų partnerių“, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Už partnerystę užtikrinant žmonių saugumą meras įteikė M. Mickievičiui vardinį laikrodį, o VST Mokymo ir kovinio centro viršininkui, v. t mjr. Deividui Gudžinskui ir VST Kauno dalinio 1-osios kuopos vadui, v. t. kpt. Kęstučiui Rolskiui – Kauno rajono ženklus. VST v. t vyr. ltn. Edvinas Dovydaitis ir vyr. puskarininkis Laimonas Zinkus pagerbti padėkos raštais.

Civilinės saugos pratybose dar kartą įsitikinome, kad Viešojo saugumo tarnybos Kauno dalinys yra vienas patikimiausių mūsų partnerių.

Būta pokyčių

Viešojo saugumo dalinius nuspręsta įsteigti atkūrus Lietuvos nepriklausomybę ir siekiant užtikrinti nuteistųjų apsaugą, jų konvojavimą, riaušių malšinimą ir pabėgusiųjų paiešką. 1991 m. spalio 18 d. įsteigtas Vidaus reikalų ministerijos Vidaus tarnybos 1-asis pulkas, o jo vadu tapo pulkininkas Sergejus Madalovas. Jau gruodžio 24 d., pradėjus išvesti iš Lietuvos sovietų kariuomenę, įkalinimo įstaigų apsaugos, suimtųjų ir nuteistųjų konvojavimo, viešosios tvarkos užtikrinimo masinių renginių metu funkcijas perėmė 1-ojo pulko kariai.

2003 m. Vidaus tarnybos pulkai pertvarkyti į Viešojo saugumo pulkus. 2006–2007 m. jie ėmė saugoti Vilniaus ir Kauno oro uostus. 2007 m. 1-asis ir 2-asis pulkai buvo sujungti į VST. Joje pulkai pertvarkyti į dalinius, o tarnybos būstinė įkurta Kaune.

2008 m. Kauno dalinys ėmė saugoti Kauno geležinkelio tunelį. 2009 m. perimta Lyduvėnų tilto, Kauno geležinkelio tilto ir Subačiaus kuro bazės apsauga.

2016 m. VST pertvarkyta, o būstinė perkelta į Vilnių. Tais pačiais metais VST perėmė Kauno hidroelektrinės, Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės ir Užsienio reikalų ministerijos apsaugą.

Jie laikė plakatus: „VST naikinimui STOP“, „Ar tikrai VRM ambicijos svarbiau už Lietuvos saugumą?“, „Naikindami VST, policijos neišgelbėsit!“, ant žemės buvo išdėliotos šaškių figūrėlės.

Akciją inicijavo Ikiteisminio tyrimo įstaigų profesinė sąjunga, palaikymą VST pareigūnams išreiškė Lietuvos policijos profesinė sąjunga, Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija.

„Mes daromės panašūs į šaškes – kada nori, tada reformas ir daro. Jos yra nepaskaičiuotos. Dažnai po reformų didelė dalis žmonių palieka sistemą, o visas krūvis tenka mums, likusiems pareigūnams“, – BNS sakė Kalėjimų tarnybos pareigūnė Daiva Pauliukienė.

„Tie, kurie lieka, tai lieka saugoti tėvynės iš vidaus. Norime, kad atsižvelgtų į mūsų poreikius ir galiausiai – valstybės saugumą“, – pridūrė ji.

Pasak pareigūnės, VRM nėra paskaičiavusi, kiek po reformos pareigūnų liks, kokiomis sąlygomis jiems teks dirbti, kokios papildomos funkcijos prisidės, o kokios bus naikinamos.

Tie, kurie lieka, tai lieka saugoti tėvynės iš vidaus. Norime, kad atsižvelgtų į mūsų poreikius ir galiausiai – valstybės saugumą.

Kaltino noru susidoroti su tarnyba

Ministerija ketvirtadienį Seimui ketina pateikti įstatymų projektus, kuriais VST būtų prijungiama prie policijos. Tokiu būdu VST įstatymas būtų pripažįstamas netekusiu galios, o šios tarnybos atliekamos funkcijos įrašomos į Policijos įstatymą.

Pataisas parengusi VRM pažymi, kad po reformos VST tęstų veiklą kaip atskiras juridinis asmuo, specializuota policijos įstaiga ir vadintųsi Lietuvos policijos viešojo saugumo tarnyba.

VRM teigia, kad integracija į policijos sistemą numatoma dabartinės VST struktūros pagrindu, išlaikant VST nustatytų uždavinių tęstinumą, užtikrinant pareigūnų socialines garantijas ir pareiginius koeficientus, jie toliau tęstų tarnybą tose pačiose pareigose.

Jeigu pokyčiams pritars Seimas, VST policijos dalimi taptų nuo 2024 metų kovo 1 dienos, taip pat būtų numatyta, kad šios tarnybos pareigūnai išliktų ginkluotųjų pajėgų dalimi.

Vis dėlto dalis pareigūnų teigia, kad reforma nėra reikalinga.

„Per daug yra paslapties apie patį prijungimą. Tai yra vidaus reikalų ministrės ambicijos ir norėjimas susidoroti su tarnyba, kuri parodė jos nekompetenciją prieš kelis metus“, – BNS sakė VST pareigūnas Nerijus Nacas, omenyje turėdamas prie Seimo vykusias riaušes.

„Jai parankiau būtų, kad šita tarnyba neegzistuotų“, – pridūrė jis.

Tikina, kad baimės – nepagrįstos

Pareigūnas taip pat teigė besibaiminantis, jog jam, kaip ir kitiems pareigūnams, gali tekti „kaišioti policijos pareigūnų trūkumą“.

Vis dėlto laikinasis VST vadovas Arūnas Paulauskas, atėjęs susitikti su protestuotojais, žurnalistams teigė, kad tokios baimės nėra pagrįstos.

„Šiandien VST yra 35 proc. nekomplektas, iš 1,2 tūkst. pareigybių yra užimta 830. Policijoje yra 14 proc. nekomplektas. Taip, reikia pripažinti, kad didžiausias turbūt Vilniuje, Kaune, kur tikrai tie krūviai patys didžiausi, bet regionuose situacija yra geresnė“, – kalbėjo VST vadovas.

„Būtų sudėtinga užkamšyti policijos spragas su VST pareigūnais, net ir norint tą padaryti. Visų pirma, VST neturi kompetencijų kamšyti policijos skyles“, – pridūrė jis.

Dalis pareigūnų teigė sulaukę spaudimo nedalyvauti akcijoje, tačiau A. Paulauskas teigė, kad jokio spaudimo nebuvo.

Į protesto akciją vėliau atėjo ir ministrė Agnė Bilotaitė. Ji teigė, kad VST reforma yra apipinta mitais, kuriuos reikia išsklaidyti.

„Turėjome tikrai ne vieną susitikimą, kuriuose buvo paneigti mitai, kad tai yra kažkoks tarnybos naikinimas. Mes norime sustiprinti tarnybą. (...) Noriu patikinti, jei ir keičiasi pavaldumo statusas, jūsų funkcijos, jūsų uždaviniai, jūs, kaip juridinis atskiras asmuo, išliekate“, – sakė ministrė.

„Mano, kaip ministrės įsipareigojimas, gerinti jūsų darbo sąlygas“, – pridūrė ji.

Vis tik po susitikimo su A. Bilotaitė pareigūnai teigė, jog VRM argumentai jų neįtikino.

„Ministrė turėtų prabusti, ateiti į Seimą ir pasakyti: Aš suklydau“, – sakė protestą organizavęs profsąjungos vadovas Kęstutis Pauliukas.

Ši byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant.

Buvęs VST vadovas teismo prašo panaikinti prieš metus, pernai birželio 22 dieną, priimtą Vyriausybės nutarimą, kuriuo jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) teigė, kad R. Pociui skirtas papeikimas už tarnybinį nusižengimą, kai pažeisdamas statutinėje tarnyboje griežtai reglamentuotą tarnybinį pavaldumą, nevykdydamas vadovybės nurodymo, pareigūnas rodė neigiamą pavyzdį įstaigos darbuotojams ir kitų statutinių įstaigų vadovams.

Anksčiau VRM yra sakiusi, kad nepaprastosios padėties metu VST priskirtos ypač svarbios nacionalinį saugumą užtikrinančios užduotys, apie kurių vykdymą buvo būtina nuolat informuoti vidaus reikalų ministrę.

Tuo metu R. Pocius, pasak ministerijos, nederino savo veiksmų su VRM vadovybe ir atsisakė vykdyti ministrės įsakymu patvirtintą planą.

Buvęs VST vadas savo ruožtu kaltino A. Bilotaitę nekompetencija, neryžtingumu nesiimant veiksmų, jog dėl neramumų prie Seimo būtų paskelbtas planas „Vėtra“, taip pat tvirtino, kad su juo buvo susidorota.

R. Pocius tarnybai vadovavo nuo 2015 metų.

Prieš tai jis tarnavo kariuomenėje, teisėsaugoje: buvo Karo tarnybos skyriaus viršininkas, Lietuvos karo policijos vadas, dirbo Krašto apsaugos ministerijos Generalinėje inspekcijoje, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Lietuvos taupomajame banke.

Sprendimas bus skelbiamas liepos 31 dieną, BNS pranešė teismas.

Verdiktą buvo planuojama skelbti birželį, tačiau tada paskelbimas neįvyko, bylos nagrinėjimas buvo atnaujintas, Vyriausybė buvo įpareigota pateikti teismui pasitarimo protokolą šiuo klausimu.

Ministrų kabinetas teismo pavedimą įvykdė ir pateikė protokolą.

Ši byla buvo nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, šalims nedalyvaujant.

Buvęs VST vadovas teismo prašo panaikinti prieš metus, pernai birželio 22 dieną, priimtą Vyriausybės nutarimą, kuriuo jam buvo skirta tarnybinė nuobauda – papeikimas.

Vidaus reikalų ministerija (VRM) teigė, kad R. Pociui skirtas papeikimas už tarnybinį nusižengimą, kai pažeisdamas statutinėje tarnyboje griežtai reglamentuotą tarnybinį pavaldumą, nevykdydamas vadovybės nurodymo, pareigūnas rodė neigiamą pavyzdį įstaigos darbuotojams ir kitų statutinių įstaigų vadovams.

VRM skelbė, kad nepaprastosios padėties metu VST priskirtos ypač svarbios nacionalinį saugumą užtikrinančios užduotys, apie kurių vykdymą buvo būtina nuolat informuoti vidaus reikalų ministrę. Tuo metu R. Pocius, pasak ministerijos, nederino savo veiksmų su VRM vadovybe ir atsisakė vykdyti ministrės įsakymu patvirtintą planą.

R. Pocius savo ruožtu kaltino A. Bilotaitę nekompetencija, neryžtingumu nesiimant veiksmų, jog dėl neramumų prie Seimo būtų paskelbtas planas „Vėtra“, taip pat tvirtino, kad su juo buvo susidorota.

R. Pocius tarnybai vadovavo nuo 2015 metų. Prieš tai jis tarnavo kariuomenėje, teisėsaugoje: buvo Karo tarnybos skyriaus viršininkas, Lietuvos karo policijos vadas, dirbo Krašto apsaugos ministerijos Generalinėje inspekcijoje, Specialiųjų tyrimų tarnyboje, Lietuvos taupomajame banke.

Anot VRM, apie situaciją ministeriją informavo Viešojo saugumo tarnybos vado pavaduotojas Arūnas Paulauskas, šiuo metu atliekantis tarnybos vado funkcijas. Išsiaiškinus pirmines chemikalų atsiradimo aplinkybes, nustatyta, jog šias chemines medžiagas dar 2000 metais Kauno prokuratūra perdavė saugoti ir vėliau sunaikinti.

Cheminės medžiagos buvo atvežtos kaip daiktiniai įrodymai, tiriant bylą dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis. Šio ikiteisminio tyrimo metu atliekant kratas buvo paimti įvairūs narkotikų gamyboje naudojami cheminiai reagentai, laboratoriniai įrenginiai, indai, kurie buvo saugomi  tuometinio VRM 1-ojo pulko (dabar – VST Kauno padalinys) patalpose. Išnagrinėjus bylą jie turėjo būti sunaikinti.

Anot VRM, nors yra medžiagų sunaikinimo aktas, medžiagos nesunaikintos iki šiol.

Pirmąkart jos buvo aptiktos 2019 metų sausio 16 dieną apžiūrint VST Kauno padalinio statinius. Šiemet birželį revizuojant visą VST turtą aptikta, kad įvairūs cheminiai reagentai, laboratoriniai įrenginiai, indai paimti ikiteisminio tyrimo medžiagoje tebelaikomi VST sandėlyje.

VST kreipėsi į Generalinę prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą dėl dokumento suklastojimo ar disponavimo suklastotu dokumentu ir piktnaudžiavimo, nustatyti atsakingus asmenis bei užtikrinti, kad medžiagos būtų išgabentos iš Tarnybos teritorijos ir sunaikintos.

Generalinė prokuratūra BNS informavo, kad birželio 22-ąją buvo gautas VST skundas, jį Vilniaus apygardos prokuratūra jau kitą dieną persiuntė Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) patikslinti informaciją ir priimti procesinį sprendimą.

Šiuo metu pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas yra atliekami pranešimo patikslinimo veiksmai.

„Šiuo metu pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas yra atliekami pranešimo patikslinimo veiksmai“, – BNS pranešė STT.

Pasak laikinojo VST vado A. Paulausko, revizavus visą VST turtą nustatyta, kad tarnyba disponuoja 42 tūkst. kvadratinių metrų patalpomis, iš kurių daugiau nei pusė prastos arba avarinės būklės.

Taip pat aptiktas nenaudojamas turistinis kemperis, kuris įformintas kaip vadavietė bei tarnybinis butas Palangoje, kurio naudojimo tvarka nėra tinkamai patvirtinta.

Anot VRM, įvertinus VST veiklos efektyvumą, matomi akivaizdūs darbo organizavimo ir efektyvaus turto valdymo trūkumai, administracinių gebėjimų stoka, modernių informacinių technologijų ir kitų darbo organizavimo įrankių trūkumas.

Kaip skelbiama pranešime, VST funkcijų peržiūra parodė, kad unikalių funkcijų tarnyba neatlieka, jos dubliuojamos kitų Lietuvos statutinių institucijų. Daugiausia, net šešias, VST vykdomas funkcijas vykdo Lietuvos policija.

Tarnyboje, pasak VRM, yra ir kitų problemų – neužimta trečdalis pareigybių, ilgus metus nebuvo sprendžiamas naujų pareigūnų pritraukimo ir paruošimo klausimas. Ministerijos duomenimis, naujausia VST darbuotojų apklausa, kurioje dalyvavo net 61 proc. pareigūnų, parodė, jog VST yra mažiausias pasitenkinimas darbu, lyginant su kitomis statutinėmis tarnybomis. 

Vyriausybė neseniai pritarė Viešojo saugumo tarnybos integravimui į Lietuvos policiją. Anot VRM, siūlymas parengtas po išsamios situacijos analizės ir konsultacijų su viešojo ir nacionalinio saugumo ekspertais. 

„Pavyzdžiui, jei jis gyvena Trakų rajone, bet dirba Vilniuje, jis turi teisę išsinuomoti būstą Vilniuje, jame gyventi ir valstybė jam kompensuoja nuomos išlaidas. Bijau sumeluoti, bet, jei neklystu, maksimali suma, gyvenant su šeima, yra 650 eurų per mėnesį. Tai tikrai nemaži pinigai“, – antradienį publikuotame interviu LRT portalui sakė Arūnas Paulauskas.

Anot jo, taip siekta į Vilnių, Kauną privilioti pareigūnų iš Alytaus, Varėnos, Šalčininkų ar kitų miestų.

„Atrodo, idėja gera, bet pasirodo, kad pareigūnai pradėjo masiškai piktnaudžiauti ta socialine garantija. Pavyzdžiui, pareigūno tarnybos vieta yra Kauno dalinys, jis gyvena Kauno rajone, nuo jo namo iki jo dalinio yra 16 kilometrų. Jis susiranda butą Kaune, jį išsinuomoja, sudaro sutartį su savininku ir valstybė jam nuomą kompensuoja. Atėjęs pamačiau, kad pareigūnai masiškai nešdavo fiktyvias nuomos sutartis, tai yra jie nuomotame būste negyveno“, – sakė A. Paulauskas.

Atėjęs pamačiau, kad pareigūnai masiškai nešdavo fiktyvias nuomos sutartis, tai yra jie nuomotame būste negyveno.

Jo duomenimis, būstai nuomoti iš artimų giminaičių. Paaiškėjo, kad iš 860 pareigūnų minėtą išmoką gauna 200.

„Tai yra labai didelis skaičius ir tai, visų pirma, atsispindėjo biudžete. Man iškart signalizavo finansų vadovė, kad metinį biudžetą, skirtą šitai paramai, sunaudojame per du ar tris mėnesius“, – tvirtino A. Paulauskas.

Jo teigimu, sugriežtinus kontrolę, jau pirmą mėnesį 60 iš 200 kompensaciją gaunančių pareigūnų atsiėmė prašymą kompensuoti.

„Tai reiškia, kad trečdalis pareigūnų, gavusių kompensaciją, piktnaudžiavo“, – sakė vadas.

Pasak jo, aukščiausio lygio vadovai ne tik žinojo apie šį piktnaudžiavimą, jį toleravo, bet net ir skatino.

Pernai rudenį VST vadui Ričardui Pociui pasitraukus iš pareigų dėl nesutarimų su  vidaus reikalų ministre, gruodį laikinai tarnybai vadovauti paskirtas policijos generalinio komisaro pavaduotojas A. Paulauskas.

Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė jam pavedė atlikti VST veiklos auditą.

Po jo nutarta VST integruoti į policiją.

VST dirba 860 žmonių. Neteisėtos migracijos krizės metu šios tarnybos pareigūnai talkino saugant sieną su Baltarusija, palaikė viešąją tvarką migrantų apgyvendinimo vietose. Dabar tarnybos pareigūnai užtikrina svarbiausių strateginių šalies objektų apsaugą.