Taip jis kalbėjo kalbėjo su profesine sąjunga sutarus dėl pustrečios savaitės trukusio streiko pabaigos. D. Aleknavičius taip pat pabrėžė, kad streiko dienos nebus vertinamos apskaičiuojant sveikatingumo premiją.

„Buvo pasiektas sutarimas ir dėl streiko nutraukimo sąlygų. Jos yra tokios, kad darbuotojams darbo užmokestis už streiko dienas nebus mokamas, tačiau išlaikoma galimybė gauti sveikatingumo premiją: neskaičiuojamos bus streiko dienos, apskaičiuojant sveikatingumo premiją kitais metais“, – žurnalistams Vilniuje sakė VVT generalinis direktorius.

Darius Aleknavičius. / Ž. Gedvilos / BNS nuotr.

„Taip pat skiriame papildoma 30 tūkst. eurų suma, kuri bus panaudota darbuotojų gerovei“, – pridūrė jis.

Anot D. Aleknavičiaus, ketvirtadienį po pietų bus pradedami atstatyti įprastiniai tvarkaraščiai, visiškai grįžti prie buvusių pilnų maršrutų ketinama nuo penktadienio.

Vilniaus meras Remigijus Šimašius susitarimą dėl streiko nutraukimo sąlygų vadino geru kompromisu.

„Net nedrįstu sakyti, kad kompromisas, čia turbūt bendras sutarimas ir bendras geras rezultatas“, – kalbėjo meras.

Savo ruožtu profsąjungos vadovas Algirdas Markevičius teigė, kad dėl šių pinigų panaudojimo dar nėra apsispręsta.

Kolektyvinė sutartis

VVT teigimu, su profsąjunga iš esmės suderėta kolektyvinėje sutartyje įtvirtinti kokybės priemoką su aiškesniais kriterijais, apimančiais punktualumą, saugų eismą, keleivių aptarnavimą, numatyti 3, 8 ir 12 metų stažo priemoką, 10 eurų siekiančią pietų pertraukos kompensaciją.

Taip pat sutarta nustatyti viršvalandžius tik su darbuotojo sutikimu, o dirbant šeštą dieną per savaitę taikyti didesnį – 1,75 tarifo – viršvalandžių apmokėjimą, numatyti stabilią 54 tūkst. eurų paramą profsąjungai, išlaikyti anksčiau suderėtus punktus.

D. Aleknavičiaus teigimu, naujovės sutartyje įmonei kainuos „iki milijono eurų papildomai per metus“. Jis pabrėžė, kad vairuotojams atlyginimai padidinti apie 20 proc. jau nuo lapkričio.

„Tai yra kompromisinis variantas ir šiai dienai turime sutarimą“, – sutarimą komentavo A. Markevičius.

Algirdas Markevičius./ Ž.Gedvilos / BNS nuotr. 

R. Šimašius taip pat pranešė, kad artimiausiu metu VVT ketina atnaujinti troleibusų parką, įsigydama 91 tokią transporto priemonę.

VVT sostinėje aptarnauja 76 iš 105 maršrutų: penkis greituosius, 17 troleibusų ir 54 autobusų. Keleivių vežimo paslaugas vykdo dar du vežėjai – „Transrevis“, ir „Kautra“, jos keleivius streiko metu vežė įprastu grafiku.

„Geros žinios: vairuotojų streikas stabdomas. Dėkoju abiem pusėms už pagaliau pasiektą susitarimą – Vilniaus viešojo transporto ir profesinės sąjungos vadovams“, – „Facebook“ pranešė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius.

Kad pasiekus susitarimą streikas stabdomas, BNS patvirtino ir Vilniaus viešojo transporto profesinės sąjungos vadovas Algirdas Markevičius.

Anot R. Šimašiaus, ketvirtadienį bus pasirašyta VVT darbuotojų kolektyvinė sutartis, dėl kurios suderėta praėjusį penktadienį. Ji įsigalios nuo sausio 1 dienos.

„Pilni autobusų tvarkaraščiai į miestą pradės grįžti jau nuo šio vakaro“, – sakė R. Šimašius.

Siekdama geresnių darbo sąlygų, profsąjunga protestavo pustrečios savaitės – nuo gruodžio 5-osios.

Pastaruoju metu derybose daugiausia diskusijų kėlė klausimai, susiję su užmokesčiu streikuojantiesiems.

Profsąjunga siekė, kad VVT apmokėtų pusę darbo užmokesčio streiko dalyviams. Tuo metu įmonė teigė to daryti neketinanti ir siūlė savo kompromisus.

Profsąjungos duomenimis, streike dalyvavo nuo 500 iki 550 darbuotojų.

VVT sostinėje aptarnauja 76 iš 105 maršrutų: penkis greituosius, 17 troleibusų ir 54 autobusų. Keleivių vežimo paslaugas vykdo dar du vežėjai – „Transrevis“, ir „Kautra“, jos keleivius veža įprastu grafiku. 

Kaip BNS teigė VVT atstovė Giedrė Buivydaitė, sostinėje streiko metu turi dirbti bent pusė – 274 – autobusų vairuotojų, tačiau šiandien jų trūksta 77.

„Vien popietinio piko metu trūksta apie 50 vairuotojų“, – sakė įmonės atstovė.

Pasak jos, tai reiškia, kad vakarinio piko metu daugelio autobusų išvykimai bus itin reti.

Vis dėlto G. Buivydaitė pabrėžė, kad troleibusai vyksta įprastu streiko grafiku: „188 bendras skaičius yra, tai plius dar 11 išvažiavo, šiek tiek daugiau.“

VVT atstovės teigimu, įmonės ir profsąjungos derybos dėl streiko nutraukimo penktadienio vakarą tebesitęsia, ieškant abi puses tenkinančių sprendimų.

Bendrovė skaičiuoja, kad viena streiko diena jai kainuoja apie 150 tūkst. eurų negautų pajamų.

VVT sostinėje aptarnauja 76 iš 105 maršrutų: penkis greituosius, 17 troleibusų ir 54 autobusų. Keleivių vežimo paslaugas vykdo dar du vežėjai – „Transrevis“, ir „Kautra“, jos keleivius veža įprastu grafiku.

Streikas vyksta jau beveik dvi savaites.

„Negalime sutarti dėl darbuotojų teisės po penkių darbo valandų turėti minimalią pertraukėlę pavalgyti ir pailsėti – 30 minučių pertraukos“, – žurnalistams pirmadienį spaudos konferencijoje sakė VVT darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Algirdas Markevičius.

Pasak jo, kai kurie darbuotojai priversti dirbti ir išvis be pertraukų.

„Mes siekiame įtvirtinti kolektyvinėje sutartyje normą, kad būtų jam užtikrinta teisė pasiilsėti. (...) Matome, kad bendrovė šiai dienai nenori susitarti ir užtikrinti darbuotojų teisės“, – kalbėjo profsąjungos vadovas.

Jis taip pat pabrėžė, kad kolektyvinėje sutartyje siekiama įtvirtinti „penkių darbo dienų savaitę“.

Matome, kad bendrovė šiai dienai nenori susitarti ir užtikrinti darbuotojų teisės.

„Mes vėl matome, kad bendrovė kategoriškai atsisako derinti tą punktą. Darbuotojams į mėnesinius darbo grafikus statoma šešta diena be jų sutikimo, – sakė A. Markevičius. – Bendrovė manipuliuoja darbo valandomis, sako, kad yra suminė apskaita. Taip, bet norime pabrėžti, kad mėnesiniuose darbo grafikuose jau nustatomas viršvalandinis darbas.“

Trūksta poilsio vietų

Profsąjungos vadovas teigė negalintis atsakyti, kiek dar laiko streikas gali tęstis, nes visa tai priklausys nuo galimybių susitarti. Jis pabrėžė, kad šiuo metu streike dalyvauja 582 vairuotojai.

„Tai pat turime ir kitų pareigybių darbuotojų, kurie norėtų prisijungti prie streiko. Bet (...) streikas vykdomas tik transporto departamente“, – sakė A. Markevičius.

Jis pabrėžė, kad šiuo metu minimalias paslaugas keleiviams teikia nuo 40 iki 80 darbuotojų.

Pasak jo, VVT žadėjo dar šiais metais pastatyti penkis modulinius namelius, kuriuose darbuotojai galėtų pasiilsėti, tačiau savo įsipareigojimų nevykdo.

„Kada profesinė sąjunga kelia tuos klausimus, eina į streiką, mes matome gražius straipsnius, kad pastatys dar 11, bet mes prašome pastatykite bent šituos“, – kalbėjo jis.

A. Markevičiaus teigimu, dėl to darbuotojai priversti valgyti autobusuose ar troleibusuose.

Įmonė kaltina nekonstruktyvumu

VVT pirmadienį išplatintame pranešime nurodo, kad dalis profsąjungos keliamų reikalavimų yra nepagrįsti.

Įmonės teigimu, profesinė sąjunga reikalauja įtvirtinti darbo užmokesčio augimą siejant jį su keleivių vežimo įkainio indeksavimu, stažo priemokai numatyti 700 tūkst. eurų, nors anksčiau sutarta dėl 450 tūkst. eurų, streikuojantiems darbuotojams išmokėti darbo užmokestį, kuris už šią savaitę siekia beveik 350 tūkst. eurų.

„Šiais metais atlyginimus kėlėme jau du kartus ir tam skyrėme virš 6 mln. eurų. Abejoju, ar patys profesinės sąjungos nariai supranta, kad įkainis gali būti taikomas ir į neigiamą pusę, tai yra mažėti. Visgi, siekdami sutarimo teikiame pasiūlymą kolektyvinėje sutartyje užfiksuoti, kad atlyginimai darbuotojams bus ne mažesni nei vidutinis darbo užmokestis Vilniuje“, – sako bendrovės vadovas Darius Aleknavičius.

Be kita ko, anot VVT, profesinė sąjunga kolektyvinėje sutartyje taip pat nori įtvirtinti papildomas garantijas tik savo nariams: apsaugą nuo atleidimo iš darbo, didesnį nei kitų darbuotojų pirmų ligos dienų apmokėjimą, toleranciją alkoholiui iki 0,2 promilių.

Vis dėlto A. Markevičius sako, pastaroji norma yra likusi iš ankstesnės kolektyvinės sutarties, jos profsąjunga atsisako.

Papildomos garantijos

Kolektyvinės sutarties derybose VVT taip pat nori susitarti dėl aiškaus profsąjungos dalyvavimo įmonės veikloje. Ji pabrėžia, kad profsąjunga siekia, jog bendrovės veiklai svarbūs ir vadovų kompetencijai bei atsakomybei priskiriami sprendimai būtų derinami su ja.

„Tokių išskirtinių teisių neturi kitos Lietuvos profesinės sąjungos. Tai nėra būdinga šiuolaikinė praktika įmonėse“, – sakė VVT generalinis direktorius.

Sostinės įmonė tikina, kad darbuotojų profesinė sąjunga nenori numatyti kolektyvinės sutarties galiojimo termino, nors bendrovė siūlo įtvirtinti 36 mėnesius, nes „pastarųjų metų situacija parodė, kad priešingu atveju ateityje vėl gali kilti keblumų dėl naujos sutarties“.

Pasak profsąjungai atstovaujančio advokato Nerijaus Kasiliausko, reikalavimai dėl papildomų garantijų jos nariams – normali praktika.

„Aukščiausias Teismas ne kartą yra pasakęs, kad kolektyvinėse sutartyse galima ir būtina tam tikras sąlygas išskirti profesinių sąjungų nariams, nes tai yra nauda nariams, kad jie dalyvauja šitoje organizacijoje“, – kalbėjo jis.

A. Markevičius taip pat akcentavo, kad profsąjunga linkusi leistis į kompromisus ir atsisakyti tam tikrų reikalavimų.

Bendrovė skaičiuoja, kad viena streiko diena jai kainuoja apie 150 tūkst. eurų negautų pajamų.

VVT sostinėje aptarnauja 76 iš 105 maršrutų: penkis greituosius, 17 troleibusų ir 54 autobusų. Keleivių vežimo paslaugas vykdo dar du vežėjai – „Transrevis“, ir „Kautra“, jos keleivius veža įprastu grafiku.

Kaip teigia didžiausios Vilniaus viešojo transporto profesinės sąjungos vadovas Algirdas Markevičius, Vilniaus apylinkės teismui lapkričio 19-ąją atmetus bendrovės skundą ir konstatavus, kad streikas gali vykti ir pandemijos metu, VVT dar turi galimybę iki gruodžio vidurio jį apskųsti.

Kad šia teise bendrovė pasinaudos, BNS patvirtino jos vadovas Darius Aleknavičius.

Teismas sprendime konstatavo, kad valstybės paskelbta ekstremalioji situacija „negali būti laikoma aplinkybe, draudžiančia streikuoti“, taip pat atmetė VVT pretenzijas, kad streiku keliami politiniai, o ne darbuotojų teises ginantys reikalavimai, t.y. reikalavimas dešimtadaliu didinti atlyginimus, stiprinti profesinės sąjungos įtaką bendrovės valdyme.

Paliko apsaugos priemones

Vis dėlto šis teismas paliko galioti laikinąsias apsaugos priemones, numatydamas, kad streikas galės vykti tik galutinai įsiteisėjus sprendimui, t.y. išsprendus ginčą iš esmės.

Savo ruožtu VVT profesinė sąjunga teismui apskundė ir dar vieną susijusį, Darbo ginčų komisijos sprendimą, jog bendrovė net ir streiko metu turi teikti du trečdalius paslaugų – profsąjungos siekė, kad streiko metu būtų vykdoma tik trečdalis įprastinio tvarkaraščio.

„Šiemet ne, nesitikime. Aš manau, ne anksčiau kovo mėnesio. Nebent šalys nebeskųs teismo sprendimo. Bet pagal turimą praktiką aiškiai matome, kad be kovo mėnesio turbūt nieko nebus. Tačiau esant tokiai situacijai, kai bendrovė visiškai ignoruoja socialinį dialogą, informacijos teikimą profesinei sąjungai, tai yra tiesiog laiko klausimas“, – BNS teigė A. Markevičius.

Pasak jo, profesinė sąjunga lapkričio pabaigoje atsisakė pasirašyti naują kolektyvinę sutartį, nes joje buvo bloginama padėtis lyginant su 2018-aisiais pasiektais susitarimais. Anot A. Markevičiaus, čia nebuvo įtraukta kolektyvinė darbo apmokėjimo sistema, nenumatytas darbo užmokesčio kėlimas, didesnis profesinių sąjungų atstovavimas priimant bendrovėje sprendimus dėl darbuotojų socialinės-ekonominės padėties.

Be kita ko, jis pripažino, kad nepasitenkinimą kelia ir profesinei sąjungai nubraukiama apie 80 tūkstančių eurų metinė parama, nes kai kurios kitos, esą, bendrovei palankios profesinės sąjungos ją gauna.

„Mes manome, kad tai yra ultimatumo forma, nesprendžianti esamo ginčo, o dar labiau jį gilinanti. Tokiu atveju, streikas neišvengiamas“, – kalbėjo jis. 

VVT nepalankų sprendimą skųs

„Dėl streiko pripažinimo neteisėtu, teismas pasisakė, kad mūsų ieškinys atmestinas. Įvertinę situaciją, pasitarę su teisininkais, greičiausiai šį sprendimą mes skųsime“, – BNS sakė VVT generalinis direktorius Darius Aleknavičius.

Dėl to jis taip pat sakė nematantis galimybių, jog streikas vyktų dar šiemet.

VVT pažymi, jog įmonėje numatyti pokyčiai, taip pat ir dėl darbuotojų sąlygų gerinimo.

Atsakydama į profesinių sąjungų kritiką, bendrovė BNS informavo, jog atspirties taškas derintis dėl darbuotojų sąlygų gerinimo yra Darbo kodekse numatytos garantijos, o ne 2018-ųjų kolektyvinė sutartis, kurioje jau buvo sutarta dėl geresnių sąlygų.

Tuo metu praktika dėl darbo užmokesčio įtraukimo į kolektyvinę sutartį, pasak bendrovės, yra nevienoda, o atlyginimo kėlimas „nebūtinai yra kolektyvinės sutarties dalykas“ ir  gali būti numatytas, pavyzdžiui, atskirame dokumente.

„Dėl paramos profsąjungai – ji nėra išbraukta, tad nereiktų klaidinti visuomenės. Taip, ji yra mažesnė nei 2018 metais priimtoje kolektyvinėje sutartyje, tačiau šalims vis dėlto pavyko pasiekti susitarimą dėl paramos skyrimo, kuri bet kokiu atveju nebūtų maža“, – teigia bendrovė.

Pasak VVT, parama profesinei sąjungai niekaip nepaveikė darbuotojų darbo sąlygų ar užmokesčio, o pasibaigus ankstesnės sutarties galiojimui išlaikytos socialinės garantijos ir priemokos.

Žada gerinti sąlygas

Pasak bendrovės, darbo sąlygos per pastaruosius keturis mėnesius gerintos „atsižvelgiant į darbuotojų poreikius ir bendrovės galimybes“.

Pavyzdžiui, darbuotojai nuo spalio atleisti nuo pareigos atlyginti turtinę žalą įvykus eismo įvykiui dėl jų kaltės, jei ši kaltės forma yra neatsargumas, vairuotojų maršrutai pakeisti numatant 45 minučių pietų pertrauką, o jų išsakytos pastabos apie maršrutų grafikus registruojamos, aptariamos ir koreguojamos – taip, pasak bendrovės, jau pakeisti 10-ies maršrutų grafikai.

Be kita ko, pabrėžiama, jog kai kuriose vietose atskirti biotualetai moterims ir vyrams, deramasi dėl dažnesnio jų valymo tinkamo vėdinimo.

„Nuo gruodžio 6 d. pradedame naują projektą dėl vairuotojų poilsio ir pietų namelių. Pirmąjį tokį namelį statysime Skalvių žiede, įrengsime jį su baldais ir kitomis būtinosiomis priemonėmis. Kitų metų pradžioje planuojame tokius namelius turėti dar 5-10 vietų“, – teigė bendrovė.

Atlyginimams – papildomi 700 tūkst. eurų

Bendrovė pažymi, jog šiuo metu jau yra pakelti atlyginimai mažiausiai uždirbantiems darbuotojams, tam skirta 700 tūkst. eurų. Nuo kitų metų balandžio planuojama įvesti naują apmokėjimo sistemą, taip pat kasmet balandį peržiūrėti atlyginimą.

VVT iki naujųjų žada paskelbti 159 naujų troleibusų pirkimo konkursą.

Be kita ko, nuo šio penktadienio Verkių, Antakalnio, Viršuliškių departamentuose visi darbuotojai gali pasitikrinti grafikus, maršrutus, darbo laiką, atsiskaitymo lapelius terminaliniuose kompiuteriuose, testuojamos naujos uniformos, darbo drabužiai.

Iš viso įmonėje „Vilniaus viešasis transportas“ dirba apie 1,9 tūkst. žmonių. Šiai profesinei sąjungai priklauso daugiau nei 1,2 tūkst. darbuotojų.

Norint, kad praėjusį savaitgalį į Vilniaus gatves išriedėję naktiniai autobusai nedirbtų nuostolingai, per naktį reikėtų maždaug 1-1,2 tūkst. keleivių, rašo 15min.lt.

"Iš penktadienio į šeštadienį naktiniais autobusais pasinaudojo 554 keleiviai, iš šeštadienio į sekmadienį - 579. Jeigu žiūrėtume į pajamas, tai 499 eurai gauti pirmą naktį, 495 eurai - antrąją naktį. Keleivių srautai dar nėra tokie, kad mums šie maršrutai atsipirktų, bet tikimės, kad netrukus grįš studentai į Vilnių, nes dabar turbūt jų Palangoje daugiau nei Vilniuje. Ruduo parodys, bet mes esame optimistiškai nusiteikę. Mums reikėtų, kad per naktį važiuotų 1000-1200 keleivių. Manyčiau, kad tai visai realu", - naujienų portalui sakė "Vilniaus viešojo transporto" (VVT) eksploatacijos direktorius Rimantas Markauskas.

Anot jo, naktiniių autobusų buvo atsisakyta per finansinę 2008 metų krizę, kai reikėjo stipriai taupyti, tačiau dabar tikimasi, kad keleivių bus pakankamai, jog ši atnaujinta idėja nebūtų nuostolinga.

Pradinukai galės įsigyti metinį transporto bilietą už 10 eurų.

Savivaldybės Tarybos sprendimu, rugpjūčio 15 dieną įsigalioja nauja 365 dienų terminuoto bilieto rūšis, skirta Vilniaus pirmų-ketvirtų pradinių klasių moksleiviams.

Pradinuko bilietą bus galima įsigyti visose įprastose platinimo vietose, pažymėtose Vilniečio kortelės ženklu, taip pat internetu svetainėje mano.vilniustransport.lt bei mobiliojoje programėlėje m.Ticket.

Šiuo transporto bilietu papildžius Vilniečio kortelę, bilietas įprastai aktyvinamas viešojo transporto priemonėse, kaip ir visi kiti terminuotieji viešojo transporto bilietai: įlipus į autobusą ar troleibusą, pakanka Vilniečio kortele paliesti po geltonojo komposterio ekranu ir sulaukti garsinio signalo. Bilietas bus aktyvintas, kai pasigirs garsinis signalas, o komposterio ekrane pasirodys laikas iki kada galioja aktyvintas bilietas. Pavyzdžiui, jei 2015 m. rugsėjo mėn. 2 d. kortelė bus papildyta Pradinuko bilietu, ir jis tą pačią dieną aktyvinamas, bilietas galios 12 mėnesių – iki 2016 m. rugsėjo mėn. 1 d. 23:59 val.

Naudojantis mobiliąja programėle m.Ticket, viskas dar paprasčiau: joje ne tik lengva įsigyti ir aktyvinti pradinuko bilietą, bet ir tikrinti tvarkaraščius tikruoju laiku, rasti greičiausią ir patogiausią maršrutą, ar įvertinti kelionę.

Kontrolieriui paprašius, moksleiviams reikia pateikti ir galiojantį pradinuko bilietą, ir moksleivio pažymėjimą.

Šiuo metu Vilniaus mokyklose mokosi daugiau kaip 21 tūkstantis pradinukų. Apie 14 proc. 1-4 klasių moksleivių į mokyklą keliauja viešuoju transportu. Tikimasi, kad nuo šiol kelionę į mokyklą autobusais ir troleibusais išbandys daugiau pradinukų. Tai taip pat turėtų sumažinti savivaldybės išlaidas pradinių klasių moksleivių lengvatinių bilietų kompensavimui: skaičiuojant dešimt mokslo metų mėnesių, iki šiol tai sudarė apie 1,3 mln. eurų.

Vilniuje nuo šio penktadienio savaitgalių naktimis kursuos naktiniai autobusai.

Autobusai važinės naktį iš penktadienio į šeštadienį bei iš šeštadienio į sekmadienį, taip pat prieššventinės dienos naktį.

Iš viso autobusai 45-50 minučių intervalu važinės penkiais maršrutais. Naktiniuose maršrutuose galios tik iš vairuotojo pirktas bilietas. Keleiviai į transporto priemones galės įlipti tik pro priekines duris.

Naktiniai autobusai sostinėje reguliariai važinėjo 2006-2007 metais, o vėlesniais metais kartais kursuodavo tik ypatingomis progomis – Naujųjų metų naktį, per Kultūros nakties renginius.

Vilniaus valdžia atsiėmė savo skundą Konkurencijos tarybai, kuri 2013 metų birželį nutarė, jog sostinės savivaldybė neteisėtai perleido keleivių vežimą savivaldybės įmonei „Vilniaus viešasis transportas“.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT) trečiadienį priėmė Vilniaus miesto savivaldybės atsisakymą nuo skundo ir nutraukė bylą.

Vilniaus savivaldybės administracijos direktorė Alma Vaitkunskienė BNS teigė, kad savivaldybė šiuo metu ieško optimalaus sprendimo kiek ir kokių maršrutų palikti savivaldybės įmonei, o kiek perduoti privatiems vežėjams.

„Dabar savivaldybė ruošia planą ir atlieka skaičiavimus, kur, mūsų manymu, yra viešojo intereso požiūriu kritiškai svarbūs maršrutai, kuriuos savivaldybė per savo įmonę turi užtikrinti, o kur yra tie maršrutai, kur būtų logiška, svarbu ir draugiška privačių vežėjų atžvilgiu juos pakviesti“, - BNS sakė A.Vaitkunskienė.

LVAT taip pat panaikino Vilniaus apygardos teismo šių metų gegužės pradžioje priimtą nutartį, kuria buvo atmestas Vilniaus savivaldybės skundas dėl 2013-ųjų birželį Konkurencijos tarybos priimto nutarimo.

Taryba tuomet nusprendė, kad sostinės valdžios 2011 metų sprendimas su bendrovėmis „Vilniaus autobusai“ ir „Vilniaus troleibusai“, kurios vėliau tapo bendrove „Vilniaus viešasis transportas“, pasirašyti penkerių metų keleivių vežimo sutartį pažeidė Konkurencijos įstatymą.