V. Milėno teigimu, uždarius punktus susiliejo lengvojo ir sunkiojo transporto srautai, kas reiškia, kad į pamainas išvažiuojantys ar iš jų grįžtantys krovininių automobilių vairuotojai prisideda prie eilių ir prailgina laukimo laiką pasienyje. Jo manymu, šios problemos poveikis būtų sumažintas lengviau praleidžiant tokius vairuotojus per pasienį.

Tuo metu A. Cuzanauskas pastebi, kad iš vairuotojų pusės nepasitenkinimas situacija egzistuoja jau seniai, kadangi transporto laukimo aikštelėse nėra priemonių užtikrinti net baziniams higienos poreikiams. Anot jo, esant tokiai situacijai, turėtų būti pasirūpinta bent jau geriamo vandens teikimu vairuotojams, kurie turi pasienyje laukti apie dvi dienas.

VSAT duomenimis, kovo 10 d. rytą Šalčininkų PKP laukimo aikštelėje laukė 290 vilkikų, eilėje šalia jos – 136. Prognozuojamas krovininių automobilių laukimo laikas išvykti iš Lietuvos į Baltarusiją per PKP buvo apie 43 val. Lengvųjų transporto priemonių vairuotojams reikėjo laukti apie 3 val., eilėje stovėjo apie 80 automobilių. Įvažiuoti iš Baltarusijos pusės į Lietuvą laukė apie 950 vilkikų.

Tuo metu Medininkų PKP laukimo aikštelėje laukė 270 vilkikų, eilės šalia jos nebuvo. Prognozuojamas krovininių automobilių laukimo laikas išvykti iš Lietuvos į Baltarusiją per punktą buvo apie 27 val. Lengvųjų transporto priemonių vairuotojams reikėjo laukti apie 2 val., eilėje stovėjo apie 20 automobilių. Įvažiuoti iš Baltarusijos pusės į Lietuvą ties Medininkų punktu laukė apie 1 tūkst. 20 vilkikų.

V. Milėnas: palengvinus sienos kirtimą tarp pamainų važiuojantiems vairuotojams, problemų sumažėtų

V. Milėno teigimu, likus tik 2 PKP per kuriuos tarp Lietuvos ir Baltarusijos juda tiek sunkusis, tiek lengvasis transportas, padaugėjo vežėjų patiriamų trukdžių. Taip pat, anot jo, prie problemos prisideda ir tai, kad dėl Europos Sąjungos (ES) mobilumo paketo reikalavimų, Lietuvoje registruoti vairuotojai kas 4 savaites turi būti pakeisti ir pargrįžti į šalį.

„Jeigu vertintame iš vežėjų, kurie, tikiuosi teisėtai, siunčia automobilius, perspektyvos, tai be abejonės pokyčiai vertinami neigiamai. (...) Nepaprastai pailgėjo eilės ir tai natūralu, kad trukdžių ir problemų daugiau“, – Eltai teigė V. Milėnas.

„Likus 2 pasienio punktams, per juos turi važiuoti ir lengvieji automobiliai. Dalis yra asmenų, kurie važiuoja apsipirkti, užsiimti turizmu, kitais reikalais. Bet dalimi jų po pamainos grįžta krovininių automobilių vairuotojai. Nes pagal ES mobilumo paketą, vairuotojas turi būti keičiamas kas 4 savaitės. (...) Ir juos reikia pakeisti bei grąžinti į įmonės registracijos šalį prieš išleidžiant į poilsį. Ir jeigu žmogus yra Baltarusijos ar Ukrainos pilietis, jis po to stengiasi sugrįžti pas šeimą poilsiui“, – aiškino jis.

Mes norėtume, kad ir su vežėjais būtų tokioje situacijoje tariamasi. Nes pasienis yra mums svarbiausias dalykas. Ir norėtųsi, kad įsiklausytų į niuansus, kurie ten atsiranda jame.

„Linava“ generalinis sekretorius teigė, kad transporto eiles pasienyje galime sumažinti palengvinus procedūras lengvaisiais automobiliais išvažiuojantiems ar jais pagrįžtantiems sunkiojo transporto vairuotojams, kurie kerta sieną darbo tikslais. Taip pat, anot jo, visų sankcijų ir reikalavimų besilaikantis lietuviškas krovininis transportas irgi turėtų būti lengviau praleidžiamas pro sieną.

„Bet mes labai norime ir tikimės, kad tie, kurie važiuoja tvarkingai, laikosi visų nustatytų reikalavimų ir įstatymų, bei sankcijų reikalavimų. Tai jie kaip ir turėtų judėti greičiau“, – sakė jis.

„Žmonės, kurie atvažiuoja į darbą ar grįžta po pamainos neturėtų užtrukti kartu su „turistais“, kurie važinėja nesuprantamais tikslais. Galbūt jie galėtų lengviau pravažiuoti. Lygiai kaip ir sunkvežimiai, kurie veža krovinį elgdamiesi pagal visus reikalavimus saugumo, sankcijų paketų reikalavimus ir taip toliau. Jie irgi turėtų važiuoti lengviau“, – komentavo jis.

Taip pat V. Milėnas paminėjo, kad institucijos galėtų daugiau bendradarbiauti su vežėjais, taip sumažinant problemas, kurias sukuria su saugumu susiję sprendimai. Jis priminė, kad dalis transporto įmonių vis dar priverstos vežti prekes į Rytus dėl pasenusių transporto parkų, kurių negali atnaujinti.

„Mes norėtume, kad ir su vežėjais būtų tokioje situacijoje tariamasi. Nes pasienis yra mums svarbiausias dalykas. Ir norėtųsi, kad įsiklausytų į niuansus, kurie ten atsiranda jame“, – teigė V. Milėnas.

„Ne visos įmonės yra vienodos, ne visos turi vienodas galimybes. Parkai taip pat yra skirtingi, yra ir senesni automobiliai, kurie negali išvažiuoti dirbti Europoje. Todėl jie iki šiandien važiuoja į Rytus. Tai irgi yra verslas ir įplaukos į valstybę, jos biudžetą. Bet mes suprantame, kad tvarkos laikytis yra privalu. Bet net tą darant, pasitariant su verslu, tas problemas būtų galima padaryti minimalesnes“, – pridūrė jis.

A. Cuzanauskas: pasipiktinimas tęsiasi pusmečius, nes nėra užtikrintos elementarios sąlygos 

Tuo metu A. Cuzanauskas pabrėžia, kad nors eilės pailgėjo, problemos su kuriomis susiduria sieną kertantys vairuotojai išlieka tos pačios jau nuo pasienio punktų uždarymo pradžios. Pasak jo, vairuotojams, priverstiems sustoti prie PKP ar šalia esančiose aikštelėse, nėra užtikrintos bazinės higienos sąlygos, net nėra priemonių gauti geriamo vandens.

„Aišku, tas pasipiktinimas yra ir tas tęsiasi jau ne pirmą mėnesį, o pusmečius. Problematika didelė, nes nėra užtikrintos jokios elementarios sąlygos. Nėra sutvarkyta situacija nei dėl geriamo vandens, nei dėl sanitarinių mazgų. Čia kalbėti reiktų ne vien apie darbuotojų teises, bet apskritai žmogaus teises. Turėtų į tai valstybė atsižvelgti. Reiktų užtikrinti bent elementarias sąlygas“, – Eltai sakė A. Cuzanauskas.

Jis paminėjo, kad LPSA dėl tokių sąlygų buco susitikusi su Vidaus reikalų ministerija ir bandė susitarti dėl geriamo vandens prieinamumo pasienyje. Visgi jis abejoja, ar siekdamos saugumo institucijos turėtų keisti planus ar remtis organizacijų poreikiais.

„Mes esame kalbėję ir su Vidaus reikalų ministerija ir bandėme išsiginčyti bent elementarias sąlygas dėl geriamo vandens. Net nekalbame apie galimybę gaminti maistą ar panašiai, tiesiog, kad būtų geriamas vanduo. Nes darbuotojai žino, kad jie stovės parą ar dvi“, – aiškino jis.

„Vienas dalykas yra tai, kad valstybė priima sprendimus, kitos organizacijos nelabai gali įtakoti. O kitas aspektas yra tai, kad organizacijos gali tiesiog pagelbėti ir patarti, bet saugumas yra prioritetas, tai niekas su jomis nesitars“, – pridūrė jis.

A. Cuzanauskas taip pat paminėjo, kad LPSA anksčiau organizavo akcijas perduoti pasienyje užstrigusiems krovininio transporto vairuotojams vandens ir maisto davinius. Anot jo, atšilus orams, tokios akcijos bus tęsiamos.

„Mes, kaip profsąjungų aljansas, esame darę ne vieną akciją, kai važiavome ir dalinome geriamą vandenį ir maisto davinius. Dabar, atšilus orams, bus galima pasikviesti darbuotojų, kad vėl daryti tas akcijas“, – teigė A. Cuzanauskas.

ELTA primena, kad nuo kovo 1 d. įsigaliojo pėsčiųjų, dviratininkų, kito transporto bei prekių judėjimo per Lavoriškių ir Raigardo PKP ribojimai. Taip pat draudžiamas pėsčiųjų ir dviratininkų judėjimas likusiuose dviejuose Medininkų ir Šalčininkų PKP.

Vyriausybės sprendimu taip pat nutarta nuo kovo perpus sumažinti išduodamų leidimų skaičių reguliarų keleivių vežimą autobusais vykdantiems Baltarusijos ir Lietuvos vežėjams. Be to, įsigaliojo draudimas įlaipinti ir išlaipinti keleivius Kenos ir Kybartų geležinkelio PKP. Išimtys numatomos tik humanitariniais pagrindais sieną kertantiems asmenims.

Vidaus reikalų ministerijos (VRM) duomenimis, pastaruoju metu Baltarusijos piliečių srautas į Lietuvą išaugo maždaug 50 proc. 2023 m. per valstybės sieną su Baltarusija, kelių pasienio kontrolės punktuose tikrinta beveik 3,9 mln. asmenų – tai maždaug ketvirtadaliu daugiau nei 2022 m. Du trečdaliai sieną kirtusių ir tikrintų asmenų – Baltarusijos piliečiai.

Pasienyje ir toliau vyksta sustiprintos patikros – dėl grėsmių nacionaliniam saugumui pasieniečiai šiemet į šalį neįleido 275 Baltarusijos piliečių, pernai šis skaičius siekė 1 tūkst. 734. Pernai Ministrų kabineto sprendimu buvo uždaryti Šumsko ir Tverečiaus PKP su Baltarusija.

Seimo Ekonomikos komitetas taip pat nusiteikęs nepritarti nuostolių kompensavimui – tai numatyta išvados projekte dėl Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pataisų. Komitetas dėl to balsuos kitame posėdyje, kai tęs pakeitimų svarstymą. Trečiadienį komitetas išklausė tik suinteresuotų pusių pozicijas.  

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) vadovas Renatas Pocius sako, kad būtų neteisinga, jei šiuos nuostolius turėtų kompensuoti visi vartotojai. Jo teigimu, tiekėjų skaičiuojami nuostoliai yra neobjektyvūs.

„Nuostoliai būtų uždėti ant visų vartotojų, ir net ant negaminančių, o tai jau yra (kompensacija – BNS) valstybės pagalbos požymio turinti schema. Mūsų supratimu, ji būtų neobjektyvi ir neteisinga, ypač pažeidžiamų vartotojų atžvilgiu, kurie neturi galimybės pasistatyti elektrinę arba tapti gaminančiu vartotoju“, – komiteto posėdyje trečiadienį teigė VERT pirmininkas.

Prezidento patarėjas Tomas Lukoševičius irgi teigė neremiantis elektros tiekėjų nuostolių kompensavimo. Pasak jo, taip norima kainų svyravimo riziką perkelti galutiniam vartotojui.

Nuostoliai būtų uždėti ant visų vartotojų, ir net ant negaminančių(...)

 

„Vartotojas yra pakankamai nelankstus, bent jau šiame periode, nes neturi lankstaus vartojimo grafiko, šilumos siurblio, elektromobilio, turi tik buitinį elektros vartojimą – vartoja ją prieš darbą ir po darbo“, – teigė T. Lukoševičius.   

Energetikos viceministrės Daivos Garbaliauskaitės teigimu, nėra gauta jokių pagrįstų ir patikimų skaičiavimų dėl tiekėjų galimai patiriamų nuostolių ar galimų pelnų teikiant paslaugas gaminantiems vartotojams.

Vis dėlto gegužę Lietuvos energetikos agentūros (LEA) analitikai pateikė skaičiavimus, kad pabrangus elektrai ir išaugus gaminančių vartotojų skaičiui pernai į tinklą patiektos elektros vertė buvo daugiau nei 10 mln. eurų mažesnė nei jų atgautos elektros vertė. Šis skirtumas, pasak agentūros, per metus išaugo daugiau nei 10 kartų, o jį esą turėjo padengti būtent elektros tiekėjai.  

LEA duomenimis, 2022 metais tokio elektros pertekliaus vertė siekė 35,6 mln. eurų, o gaminantys vartotojai ją atgavo už 46,3 mln. eurų. Agentūros analitikų teigimu, gaminantys vartotojai didžiąją dalį elektros pagamina būtent tuo metu, kai ji yra pigesnė – dienos viduryje.

Išstatinės jiems papildomas sąskaitas ir santykis su tiekėju pasidarys neracionalus ir gaminantys vartotojai numigruos į garantinį tiekimą, į ESO ir ten tinklo mokestis bus 1,5–1,2 karto didesnis nei dabar jie moka.

 

Tuo metu elektros tiekėjų nuostolių kompensavimą siūlanti Energetinių tyrimų agentūra sako, kad nuostolius kompensuoti būtų galima iš pasinaudojimo elektros tinklais mokesčio, o juos galėtų analizuoti VERT.

„Ir jeigu ši veikla jiems taptų nuostolinga, objektyvius nuostolius galima būtų kompensuoti iš pasinaudojimo elektros tinklais mokesčio, kurį būtent gaminantys vartotojai moka už susigrąžintą elektros energiją taip įvedant papildomą dedamąją į šį mokestį“, – nurodoma agentūros siūlomoje pataisoje. 

Agentūros teigimu, kadangi ši schema yra skatinamoji, Vyriausybė turėtų numatyti galimų nuostolių kompensavimo tvarką.

Elektrą iš saulės gaminančių vartotojų asociacijos vadovas Vytautas Milėnas tikino, kad elektros tiekėjai nepatiria nuostolių. 

„Kai gamina dieną saulės elektrinės elektros energiją, nepriklausomi tiekėjai ją paima nemokamai ir ją ne kur nors pasideda, o parduoda pagal sutartis pilnomis kainomis kitiems vartotojams, o po to, kai reikia grąžinti buitiniams vartotojams elektrą, ji jiems taip pat patiekiama tomis pačiomis kainomis, kokiomis įsigyja nepriklausomi tiekėjai“, – parlamentarams kalbėjo V. Milėnas.

Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos (LAIEK) prezidento Martyno Nagevičiaus nuomone, paaiškėjus, kad nuostolių nėra, kompensacijų ir nebūtų.

„Bet jeigu nuostoliai bus, o jie šiaip turėtų būti, nes augant saulės energetikos kiekiui, mažėja elektros kaina tuo metu, kai saulė šviečia, tada susidursime su tokia situacija, kai tiekėjai tuos nuostolius, juos patirdami anksčiau ar vėliau, bandys jų atsikratyti – tiesiog atsikratyti tais gaminančiais vartotojais“, – komitete aiškino M. Nagevičius.

„Išstatinės jiems papildomas sąskaitas ir santykis su tiekėju pasidarys neracionalus ir gaminantys vartotojai numigruos į garantinį tiekimą, į ESO ir ten tinklo mokestis bus 1,5–1,2 karto didesnis nei dabar jie moka. Visi tie nuostoliai atsidurs pačių gaminančių vartotojų išlaidose“, – sakė jis.     

Pasak jo, VERT įpareigoti vertinti nuostolius būtų teisinga: „Geriausia VERT duoti arbitro vaidmenį  ir jis būtų kaip saugiklis, kad neatsitiktų taip, kad tie nuostoliai pradėtų kauptis“.

Ekonomikos komiteto pirmininko Kazio Starkevičiaus teigimu, gaminančių vartotojų dabar yra 85 tūkstančiai. 

Kas tai yra?

Kai kurie gyventojai saulę jau įdarbinę visu tempu, dalis dar tik domisi, bandydami išsiaiškinti, ko ir kiek reikia tokiam technologiniam sprendimui. Pasidomėkime.

Saulės elektrinės sukurtos taip, kad neišsemiamus gamtos išteklius saugiai paverstų mums buitiniam vartojimui reikalinga elektra.

Tokios elektrinės yra sistemos, sudarytos iš saulės šviesą sugeriančių modulių, įtampos keitiklio (inverterio), jungčių ir pritvirtinimų, vardijo „Yellow Energy LT“ direktorius Linas Balevičius. Inverteris reikalingas, kad saulės elektrinės sugeneruotą elektrą iš nuolatinės paverstų į kintamąją ir ją galėtumėte naudoti buityje.

Saulės elektrinių didžiausias efektyvumas – pavasarį ir vasarą, tačiau Lietuvoje klimato sąlygos yra tokios, kad jos gali visiškai aprūpinti namus elektros energija ištisus metus. Skaičiuojama, kad mūsų šalyje per metus 1 kW galios elektrinė generuoja apie 1 tūkst. kWh energijos per metus.

Jeigu jūsų poreikiai didesni, nei pagamintų saulė elektrinė, energijos pirktumėte iš pasirinkto nepriklausomo elektros tiekėjo. Jei savos elektros jums būtų netgi per daug, ją galima saugoti tinkle arba akumuliatoriuje. Tai praverčia tamsiuoju metų laiku, kai saulės elektrinės efektyvumas krinta.

Kiekvieną mėnesį skaičiuojamas gyventojo elektrinės į tinklą tiekto ir paimto elektros kiekio balansas. Jeigu pagamintas kiekis didesnis nei suvartotas, likutis perkeliamas į kitą mėnesį.

Už į tinklus tiektą ir vėliau atsiimtą elektrą privatūs klientai atsiskaito pagal pasirinktą vieną iš trijų atsiskaitymo būdų: mokama už kiekvieną pagamintą ir vėliau susigrąžintą kilovatvalandę, mokama fiksuota suma per mėnesį, priklausanti nuo elektrinės galios, arba atsiskaitoma pagamintomis kilovatvalandėmis, t. y. susigrąžinamas mažesnis negu pagamintas kilovatvalandžių kiekis. Renkantis būdą taip pat vertėtų atsakingai apskaičiuoti, kuris labiau apsimoka.

Visas nutolusio gaminančio vartotojo į tinklą tiektas ir kitoje vietoje atgautas elektros kiekis yra apmokestinamas už naudojimąsi tinklais.

Gal paskaičiuojame?

Skaičiuojant, kada atsipirks saulės elektrinė, tereikia žinoti tris kintamuosius: elektros kainą už 1 kWh, mokestį tinklų operatoriui už elektros saugojimą ir pačios elektrinės kainą.

Jeigu elektra rinkoje – pigi, elektrinės statyti neapsimoka. Kuo elektra brangesnė, tuo daugiau sutaupysite įsirengę elektrinę ir tuo greičiau ji atsipirks.

Nelabai galima tikėtis, kad artimoje ateityje mažės elektros kainos, tačiau prognozuojama, kad pagamintos elektros saugojimas tikrai turėtų brangti.

Saulės elektrinės šiuo metu apsimoka dėl labai aukštos elektros kainos rinkoje ir dėl to, kad Lietuvoje labai pigu saugoti pagamintą elektrą operatoriaus tinkluose. „Nelabai galima tikėtis, kad artimoje ateityje mažės elektros kainos, tačiau prognozuojama, kad pagamintos elektros saugojimas tikrai turėtų brangti“, – dėstė L. Balevičius.

Pagrindinės saugojimo brangimo priežastys būtų dvi. Kol jūs dar nebuvote gaminančiu vartotoju, savo tinklo operatoriui mokėjote už pasinaudojimą elektros tinklu – už kiekvienos suvartotos kWh persiuntimą. Įsirengę elektrinę ir tapę gaminančiu vartotoju šio mokesčio nemokate, bet mokate už saugojimą, kuris šiandien yra gerokai pigesnis nei perdavimas. Už elektros energiją, kurią suvartojate dieną – teisiai iš savo saulės elektrinės – tinklo operatoriui iš viso nieko nemokate (nei už saugojimą, nei už perdavimą).

„Taigi, jums įsirengus elektrinę, tinklo operatorius prarado nemažą dalį pajamų ir kuo daugiau atsiranda gaminančių vartotojų, tuo labiau mažėja tinklo operatoriaus pajamos. Prarastas pajamas operatorius turės kažkokiu būdu susigrąžinti, tikėtina – didindamas saugojimo mokestį. Antra, saugojimo brangimo priežastis būtų jūsų pagamintos ir vėliau susigrąžintos iš tinklo elektros balansavimas. Elektros tiekėjams yra didelis galvosūkis, kaip subalansuoti tai, kad gaminantis vartotojas, pavyzdžiui, elektrą gamina vasarą, o iš tinklo ją susigrąžina tik žiemą“, – aiškino L. Balevičius.

Gerai, jeigu vasarą, kai jūs gaminote elektrą, jos kaina biržoje buvo aukšta, o žiemą, kai elektrą susigrąžinote iš tinklo, biržoje ji atpigo. Tokiu atveju elektros tiekėjas iš jūsų, galima sakyti, netgi uždirbo, bet gali būti ir atvirkščiai.

Elektros kainos biržoje pastaruoju metu yra labai nestabilios ir gali kisti nuo kelių centų iki kelių eurų už kWh. Gaminantys vartotojai yra didelis iššūkis elektros tiekėjams ir už tai gali tekti sumokėti.

„Tikėtina, kad ilgainiui būtent saugojimo mokesčio dedamoji labiausiai koreguos įrengtos elektrinės atsiperkamumą“, – aiškino L. Balevičius.

Kodėl? Saulė šviečia tik dieną, ne visos dienos būna saulėtos. Be to, Lietuvoje įdienojus saulė pakyla gana aukštai tik kovo–spalio mėnesiais. Kitais mėnesiais elektrinė elektros pagamins kur kas mažiau.

„Visi šie veiksniai lemia, kad didžiąją pagamintos elektros dalį tenka saugoti operatoriaus tinkluose, o už saugojimą reikia mokėti. Saugojimo kaštai yra ypač svarbūs vartotojams, kurie namus šildo šilumos siurbliais ir didžiąją elektros dalį vartoja lapkritį–vasarį, ir vartotojams, kurie nemažai elektros vartoja tamsiuoju paros metu“, – dėstė L. Balevičius.

Akumuliatorius: už ir prieš

Elektrą galima kaupti ir saugoti savarankiškai, pavyzdžiui, prie elektrinės įsirengiant ličio baterijas. Gaila, bet toks sprendimas atsipirktų tik iš dalies. Kodėl?

Sakykime, yra 10 kW elektrinė su instaliuota 10kW ličio baterija. Yra trys pagrindinės priežastys, mažinančios akumuliatorių patrauklumą. Visų pirma, 10 kW tinkamai sumontuota saulės elektrinė saulėtą vasaros dieną pagamins apie 80 kWh, o jūsų akumuliatoriaus talpa – 10 kW, tad galėsite įkrauti tik 12 proc. per dieną pagamintos elektros. Likusią pagamintą elektrą vis tiek turėsite saugoti operatoriaus tinkle.

Antra, visiškai įkrauto akumuliatoriaus jums užteks tik nakčiai ir daliai kitos dienos, ir tai tik tuo atveju, jeigu ji bus stipriai apniukusi. Jeigu švies saulė – jūs jau naudosite tuo metu elektrinės gaminamą elektrą. Taigi, akumuliatoriuje tikrai neprikaupsite elektros žiemai kaip uogienės stiklainyje, o jo talpos užtektų tik keletą kartų orkaitėje iškepti kalakutą.

Trečia, didelė ličio baterijos kaina ir labai lėtas atsiperkamumas. 10 kW ličio baterija vidutiniškai kainuoja apie 5 tūkst. eurų, o inverterio baterijos palaikymo funkcija atsieis dar 1 tūkst. eurų.

Idealiu atveju, jeigu po kiekvienos nakties akumuliatorius bus tuščias (per naktį jį visiškai iškrausite), per metus išvengsite mokesčio už 12 proc. savo visos pagamintos elektros saugojimą. Tai sudarys apie 1 200 kWh.

Saugojimas operatoriaus tinkle šiuo metu kainuoja 0,05445 euro už 1 kWh, vadinasi, per metus sutaupysite 53,724 euro (1 200 kWh * 0,04477 euro). Investavote 6 tūkst. eurų, tad akumuliatorius jums atsipirktų per 111 metų.

„Net jeigu ir gyventumėte taip ilgai, akumuliatorius tikrai tiek netarnaus, nes turi ribotą įkrovimų ir iškrovimų skaičių. Bet net ir neatsipirkdamas jis turi didelį pranašumą – dingus elektrai, namuose neliksite be šviesos ir kitų elektros teikiamų galimybių“, – atkreipė dėmesį L. Balevičius.

Summa summarum

Paskaičiuokime ir pačios saulės elektrinės atsiperkamumą. Sakykime, kad per metus suvartojate 10 tūkst. kWh elektros energijos. Tokiu atveju jums tinkamiausia būtų įsirengti 10 kW galios saulės elektrinę, o jos kaina su įrengimu yra 9,5 tūkst. eurų.

Optimistinė vidutinė metinė elektros kaina iš nepriklausomų tiekėjų būtų po 0,36 euro už 1 kWh. Jeigu neturėtumėte saulės elektrinės, per metus už elektros energiją sumokėtumėte 3,6 tūkst. eurų.

Jeigu nereikėtų mokėti už pagamintos elektros energijos saugojimą,  10 kW saulės elektrinė atsipirktų maždaug per dvejus metus ir aštuonis mėnesius. Mokant už saugojimą pagal planą už įrengtos elektrinės galią (2,5168 euro už kiekvieną kW kas mėnesį), metinės išlaidos už saugojimą sudarytų 302 eurus (2,5168 euro * 10 kW * 12 mėn. = 302,016 euro). Elektrinės atsiperkamumas pailgėja trimis mėnesiais. Išvada: šiandien saugojimo mokesčio įtaka elektrinės atsiperkamumui yra nežymi.

Saulės elektrinė atsieina pigiau pasinaudojus valstybės teikiama parama, dėl kurios reikia kreiptis į Aplinkos projektų valdymo agentūrą.

Išlaidos saulės elektrinei dar labiau sumažėja gyventojui nusprendus didelę dalį jos įsirengimo proceso atlikti pačiam.

„Tai nesudėtinga, o sutaupyti galima apie 40 proc. visų išlaidų. 5 KW galios elektrinės visas įrangos komplektas kainuoja apie 3,1 tūkst. eurų, o 10 kW galios – apie 5,5 tūkst. eurų. Pasinaudojus valstybės teikiama parama, savų lėšų tereikės minimaliai. Galima atskirai įsigyti visas reikalingas dalis. Ant stogo sukeliami moduliai, jie tarpusavyje sujungiami (moduliai iš gamyklos jau būna su laidais ir jungtimis), prijungiamas inverteris – jis gamykloje taip pat jau būna paruoštas darbui, nereikia nustatyti jokių parametrų. Aišku, reikalingas specialistas, kuris prižiūrėtų galutinį etapą, sistemą perduotų ESO (tokia specialisto paslauga kainuoja apie 150 eurų), bet bendros išlaidos gerokai sumažėtų apsiėmus elektrinę įsirengti pačiam“, – kalbėjo verslininkas.

Anot jo, įmonės, kurios šiuo metu siūlo saulės elektrinę su įrengimu, uždirba beveik tiek, kiek kainuoja visa saulės elektrinės įranga. Maža to, kaip tikino L. Balevičius, atskirai susipirkdami viską, ko reikia, išvengsite pusmečio ir ilgesnių eilių.

Prijungėte, saulės elektrinė veikia, tačiau nepamirškite, kad modulius kas porą metų reikia nuplauti. Kai kuriems nešvarumams pakanka ir lietaus, tačiau kuo labiau užterštas modulių paviršius, tuo mažesnis jų efektyvumas. Tad, jeigu jie įrengti ant stogo, teks prašyti aukštalipių pagalbos.

Būdas: išlaidos saulės elektrinei dar labiau sumažėja gyventojui nusprendus didelę dalį jos įsirengimo proceso atlikti pačiam. Ž. Gedvilos/BNS nuotr.

Pasinaudokite parama

Saulės elektrinių įsirengimą fiziniams asmenims, kaip jau minėjome, remia Aplinkos projektų valdymo agentūra.

Pretenduodami į kompensaciją, nepamirškite, kad jūsų pasirinkti saulės moduliai, inverteris turi atitikti ES standartus, turėti CE ženklą, pakankamą apsaugą nuo dulkių ir drėgmės, turi būti gamintojo bent dešimties metų garantija moduliams, dar būtina efektyvumo garantija. Inverteriui būtina bent penkerių metų gamintojo garantija. Įranga turi būti nauja, nenaudota, dėl paramos būtina kreiptis dar nepradėjus montuoti elektrinės.

Daugiau sąlygų ir informacijos dėl kompensacijų rasite APVIS platformoje.

Nuo ko pradėti?

ESO nurodo, kad, dar prieš įsirengiant saulės elektrinę, svarbu įsitikinti, kad elektros tinklas bus pajėgus priimti generuojamą elektros energiją ir jūsų įranga bus prijungta. Jums bus išduotos sąlygos, t. y. apskaičiuota, kokios galios elektrinę galite statytis atsižvelgiant į konkrečios apskrities transformatoriaus pastotės būklę, apkrovimą ir galimybes.

„Yellow Energy LT“ specialistai ir ESO atkreipia dėmesį, kad dažniausiai yra geriau iš anksto įsirengti galingesnę saulės elektrinę – taip sutaupysite, nes nebereikės papildomų išlaidų ateityje prireikus daugiau elektros, pavyzdžiui, įsigijus elektromobilį. Galingesnė, perkama iš karto bus gerokai pigesnė nei didinant galią vėliau.

„Viena klaidų yra neįvertinti savo poreikių, blogai apskaičiuoti, kokios galios elektrinės reikia. ESO savitarnoje pasižiūri, kiek per metus suvartoji, ir viskas aišku. 5 tūkst. kWh per metus reikia 5 kW elektrinės. Visada patarčiau instaliuoti bent 30 proc. didesnės galios nei pati saulės elektrinė inverterį, kad liktų galios rezervas ateityje atsiradus poreikiui padidinti saulės elektrinės galią“, – sakė L. Balevičius ir pridūrė, kad modulių lengvai galima prijungti daugiau, tačiau inverterį, prireikus daugiau elektros nei jo pajėgumai, jau reikės pirkti kitą, galingesnį.

Kaip nustatoma kaina?

Naudojimosi elektros tinklais kaina (paslaugos kaina) gaminantiems vartotojams nustatoma vadovaujantis VERT patvirtinta Elektros energiją gaminančių vartotojų naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos ir neatgautos elektros energijos kainos skaičiavimo metodika.

Pagal ją paslaugos kaina nustatoma, atsižvelgiant į skirstomųjų tinklų operatorių (STO) pateiktus:

1. Ekonomiškai pagrįstus (būtinus) metinius kapitalo kaštus, kurie nustatomi kiekvieniems kalendoriniams metams.

2. Ekonomiškai pagrįstus (būtinus) metinius operacinius kaštus, kurie apskaičiuojami kiekvieniems kalendoriniams metams.

3. Kaštus elektros energijai, sunaudotai ją perduodant technologiniuose įrenginiuose ir savosioms reikmėms, įsigyti.

4. Kitus su paslaugų teikimu susijusius kaštus.

5. STO gaunamą naudą.

6. Gaminančių vartotojų metinius į elektros tinklus tiektos elektros energijos kiekius, atgautus iš ST elektros energijos kiekius, kuriuos gaminantys vartotojai prieš tai buvo pagaminę ir tiekę į ST, gaminančių vartotojų elektrinių galią.

Duomenis STO turi pateikti iki lapkričio 10 d., tuomet ir bus galima pasakyti preliminarią paslaugos kainą.

Papildomai pažymime, kad įprastai paslaugos kaina, nustatyta pagal atgautą kiekį KWh, glaudžiai koreliuoja su elektros energijos persiuntimo paslaugos kaina, tačiau yra mažesnė.

Persiuntimo paslaugos kainos pokyčiui didžiausią įtaką daro skirstymo paslaugos kaina. Kokiu dydžiu didės paslaugos kaina GV, galima būtų orientuotis būtent atsižvelgiant į skirstymo paslaugos kainos viršutinės ribos pokytį. Jau patvirtinta ir paskelbta skirstymo paslaugos kainos viršutinė riba.

Komentaras

Aira Pikčiūnienė,

Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos Veiklos valdymo skyriaus vyr. specialistė

Informuojame, kad saugojimo planai yra nustatyti Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo (toliau – AIEĮ) 20–1 straipsnio 5 dalyje, o kainas pagal įstatyme nustatytus planus VERT apskaičiuoja kiekvienais metais kitiems kalendoriniams metams.

Pažymėtina, kad AIEĮ 20–1 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog VERT tvirtina šias buitinių gaminančių vartotojų (toliau – GV) naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainas:

1) mokamą už 1 kWh iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio;

2) mokamą už 1 kW elektrinės leistinos generuoti galios;

3) išreikštą elektros energijos kiekio procentiniu dydžiu nuo kaupimo laikotarpiu buitinio gaminančio vartotojo į elektros tinklus patiektos elektros energijos kiekio;

4) prilygintą pasirinktam elektros energijos persiuntimo paslaugos tarifui.

VERT planuoja 2022 m. lapkričio pabaigoje buitiniams GV nustatyti naudojimosi elektros tinklais paslaugos kainas, kurios galios atsiskaitant už 2023 m. suteiktas paslaugas.

Buitiniams GV naudojimosi elektros tinklais paslaugos kaina galioja vienus kalendorinius metus.

Pažymėtina, kad pagal AIEĮ 20–1 straipsnio 4–1 dalies nuostatas, komerciniams GV naudojimosi elektros tinklais kaina yra lygi jų pasirinktam persiuntimo paslaugos tarifui. Persiuntimo paslaugos tarifai gali būti perskaičiuojami ne dažniau kaip du kartus per metus.

Komentaras

Vytautas Milėnas

Elektrą iš saulės gaminančių vartotojų asociacijos prezidentas

Šiandien niekas negali atsakyti, koks bus nustatytas saugojimo mokestis kitiems metams. Sutarta, kad mūsų asociacija dalyvaus VERT posėdyje. Esame pateikę gaminančių vartotojų poziciją ir argumentus, kodėl tarifai jiems neturėtų smarkiai keistis ar turėtų iš viso nesikeisti. Išvardijome, kokias naudas gaminantys vartotojai sukuria ir ESO, ir kitiems, ir visai Lietuvos energetikai.

Į elektrinių įrengimą sudėdami savo santaupas gyventojai prisidės spręsdami valstybės energetinės priklausomybės problemą. Taip investavusių žmonių yra apie 30 tūkst. Jie turi teisėtų lūkesčių, kad mokesčiai, susiję su saulės energija, nekils ar kils nedaug. Didinti kainas elektrą gaminantiems vartotojams nėra pagrindo.

Kol drastiškai nepakelti įkainiai gaminantiems vartotojams, tol saulės elektrinės atsipirks.

Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) Vilniaus skyrius vakarykšte diena gyventi nenori, tikina  partijos Vilniaus skyriaus pirmininko pavaduotojas Saulius Povilaitis. Pasak jo, tai, kad vakar partijos ataskaitinės konferencijos metu nebuvo išrinktas naujas laikinasis pirmininkas – atsitiktinumas, o ne sąmokslo teorija.

Vakar vykusioje LSDP Vilniaus skyriaus ataskaitinėje konferencijoje turėjo būti išrinktas laikinasis pirmininkas į atsistatydinimo prašymą įteikusio Juozo Oleko vietą, tačiau, svarstant šį klausimą, pritrūko kvorumo.

„Kai kur žiniasklaidoje buvo paminėta, kad konferencija neįvyko dėl kvorumo. Konferencija kvorumą turėjo, tačiau tuo metu, kai reikėjo svarstyti J. Oleko atstatydinimą, išrinkti laikinąjį pirmininką, kvorumo pritrūko. Dalis bičiulių buvo nesugrįžę į balsavimo salę, tad pritrūko balsų. Tad nereikia regzti jokių sąmokslo teorijų“, – naujienų portalui LRT.lt sako S. Povilaitis.

Partijos Vilniaus skyriaus pirmininko pavaduotojo teigimu, skyrius tikrai nori atsinaujinti, svarsto, kas galėtų būti laikinuoju pirmininku.

„Vakarykštė diena parodė, kad  mes norime permainų skyriuje, partijoje ir įvairiose srityse, kuriose socialdemokratai gali turėti įtakos. Konferencijos kuluaruose buvo svarstoma, kas galėtų būti laikinuoju pirmininku. Konferencija nusprendė, kad tolesnį laikinojo pirmininko klausimą ir klausimus, susijusius su partijos darbo organizavimu, turėtų spręsti Vilniaus skyriaus taryba“, – pažymi S. Povilaitis.

Laikinuoju pirmininku, kaip tai numato partijos statutas, gali tapti vienas iš devynių pirmininko pavaduotojų: Vitalija Kliukienė, Auksė Kontrimienė, Antanas Kurpis, Vida Martišienė, Vytautas Milėnas, Saulius Povilaitis, Juras Požela,  Rimantas Vaitkus, Elžbieta Žurovska-Puodžiūnienė.

Tarp realiausių kandidatų į laikinojo Vilniaus skyriaus pirmininko postą, LRT.lt žiniomis, įvardijamos V. Milėno, S. Povilaičio, Juro Poželos kandidatūros.

Dėl naujo primininko turėtų būti surengta rinkiminė konferencija, kuriai leidimą turėtų duoti partijos taryba. Fabijoniškių poskyrio pirmininko Egidijaus Gaidamavičiaus teigimu, tokia konferencija galėtų įvykti liepą arba rugpjūtį.

Dėl naujojo LSDP Vilniaus skyriaus pirmininko posto, pasak naujienų portalo LRT.lt šaltinių, greičiausiai varžysis  Saulius Povilaitis, Vytautas Milėnas, Juras Požela bei Egidijus Gaidamavičius.

Vilniaus metai - kokie buvo ir kokie bus? Apie tai mintimis dalinasi Socialdemokratų partijos frakcijos seniūnas Vytautas Milėnas. 

2013-ieji

Aš, kaip Socialinių reikalų komiteto pirmininkas, turiu pasakyti, kad tikrai buvo kuo pasidžiaugti. Iš ES lėšų buvo renovuota keletas įstaigų, įgyvendinti dideli projektai. Labiausiai pavyko pagerinti psichinę ar fizinę negalią turinčių žmonių gyvenimo sąlygas. Tokie namai buvo atidaryti Naujojoje Vilnioje ir Lakštingalų gatvėje.

Gerų sprendimų yra ir daugiau. Šiaip metai buvo sudėtingi. Finansinė Vilniaus miesto situacija sudėtinga. Tai daugelyje vietų mus stabdo ir gadina nuotaiką prieš Naujuosius metus. Aš esu dirbęs administracijos direktoriumi ir šią padėtį esu išnagrinėjęs gana nuodugniai.

Jau seniai Vilniaus miestas yra skriaudžiamas. Kaunas gauna gal 94 ar 95 proc. mieste surenkamo pajamų mokesčio. O Vilnius nuo dabar tik 48 proc. Iki tol buvo tik 40 proc. Šis klausimas irgi reikalauja sprendimo.

2014-ieji

Manau, kad jie turi nusisekti. Pirmiausia postūmis jau buvo suteiktas Vyriausybės. Kalbu apie miestui skiriamą didesnę pajamų mokesčių dalį. Tai gerokai padidins paramą Vilniaus miestui. O šiaip aš manau, kad į ateitį visada reikia žvelgti optimistiškai. Tikiu, kad bus ir kitų gerų sprendimų.

Kalbos apie byrančią sostinės tarybą bliūkšta: tiek valdantieji, tiek opozicija pripažįsta, kad nesutarimų apstu, o dėl koalicijos ateities garantijų nėra, tačiau neigia besiderantys dėl naujos koalicijos sudėties, tik laukia kitų partijų iniciatyvos.

Įtampa tarp Vilniaus miesto savivaldybės tarybos koalicijos partnerių – mero Artūro Zuoko partijos "Taip" ir Darbo partijos – pradėjo ryškėti prieš kelias savaites, kai kilo nesutarimų dėl atliekų rūšiavimo gamyklos projekto. Opozicinių konservatorių Vilniaus taryboje atstovas Vidas Urbonavičius teigia, kad tai – tik viršūnėlė.

"Rūšiavimo projektas yra tik viršūnėlė, yra krūva kitų projektų – nuo transporto pertvarkos, kuri ir išjudino tos koalicijos pamatus, iki įtakos sferų ar kuravimo sričių pasidalijimo tarp koalicijos partnerių. Labai akivaizdžiai matome, kad daugiau yra nepatenkintų esama sistema negu patenkintų", – sakė V.Urbonavičius.

Tačiau pašnekovas neigia kalbas, kad frakcijos jau derasi dėl naujos koalicijos sudėties. Koridoriuose apie tai esą pasišnekama jau dvejus metus, nuo šios tarybos pradžios, tačiau oficialių pasiūlymų niekas nepateikia. Vis dėlto V.Urbonavičius sako neabejojantis, kad koalicija anksčiau ar vėliau grius.

"Tarybos darbas kuo toliau, tuo labiau išbalansuotas. Manau, kad tai trumpo periodo klausimas, koalicija turi keistis ar apskritai byrėti. Turėtų bent jau pasikeisti kai kurie partneriai, nes jeigu jie nesusidirbo, tai nebesusidirbs tikrai. Vis daugiau atsiranda nesutarimų, o ne bendrų požiūrio taškų", – dėstė V.Urbonavičius.

Kitaip tarybos narių susikalbėjimą mato vicemeras Jonas Pinskus. Darbo partijos atstovas neslepia toli gražu ne visada pritariantis mero pozicijai, tačiau tikina, kad "visais klausimais sutaria tik tie, kurie nedirba". Vicemeras patikino, kad jo partija nesiims radikalių permainų.

"Jeigu atsiras įtampos kitose frakcijose, o labai svarbu, kad jų neatsirastų paties mero frakcijoje, tai čia tik gyvenimas parodys, kas bus", – sakė J.Pinskus.
Tačiau paklaustas, kokią regi koalicijos ateitį, politikas žodžius rinko atsargiai.

"Tikrai nesu orakulas, politikoj kiekviena diena gali atnešti po du tris įvykius, kurie gali kardinaliai pakeisti visus klausimus", – teigė vicemeras.

Kad jokių pokyčių neinicijuoja ir koalicijos partneriai socialdemokratai, patvirtino jų atstovas Vytautas Milėnas. Tačiau prognozuoti tarybos ateities jis taip pat nebuvo linkęs.

Trečiadienio Vilniaus miesto savivaldybės posėdyje meras A. Zuokas sakė, kad privačius vežėjus būtų galima grąžinti į bendrą Vilniaus transporto sistemą. Priimtas sprendimas svarstyti senąsias sutartis su privačiais vežėjais pratęsti iki 2015-ųjų sausio 1 d.

Socialdemokratai pagaliau susigriebė, kad nuo liepos 1d. pradėta vykdyti viešojo transporto sistema turi minusų. Socdemų atstovas Vytautas Milėnas tikino, jog frakcija pritaria viešojo transporto reformai ir ji nėra išvengiama, tačiau dabar susigriebta, kad pertvarka turi nemažai trūkumų.

„Galvočiau, kad teisingiausia būtų pertvarką užbaigti tada, kai bus baigtas vakarinis aplinkkelis. Kai pabaigsime aplinkkelį, mieste daug problemų išsispręstų“, - sakė V. Milėnas. Kaip kitą argumentą jis įvardijo ir tai, kad reikia laiko įvykdyti kitus struktūrinius pertvarkymus.

Tarybos konservatorių sveikinimais pasitiktas sprendimo projektas sulaukė sveikinimų ir kritikos dėl skuboto projekto įvykdymo.

Koks likimas laukia privačių vežėjų, paaiškės kitą mėnesį vyksiančiame tarybos posėdyje. Jei sprendimo projektas būtų priimtas, privatūs vežėjai pagal senas sutartis galėtų veikti dar iki 2015-ųjų sausio 1 d.

Meras A. Zuokas posėdžio metu taip pat pritarė V. Milėnui ir teigė, kad toks sprendimas suteiktų galimybę svarstymo keliu grįžti prie ankstesnių sprendimų. „Gal jau galima kitomis akimis pažiūrėti į konkursus ir grąžinti vežėjus į transporto sistemą“, - sake A. Zuokas. Jo teigimu, iki liepos 1 d. to padaryti nebuvo įmanoma.

Dabar socialdemokratai mano, kad privačius vežėjus būtų galima įtraukti į elektroninių bilietų sistemą.

Tiesa, V. Milėnas pripažino, kad jo frakcija prieš teikdama sprendimą nepaskaičiavo, kiek būtų patirta nuostolių, jeigu būtų pratęstos sutartys su privačiais vežėjais. Jeigu taryba pritartų spendimui, net pusantrų metų kai kurie maršrutai dubliuotųsi, mat išliktų naujieji ir būtų grąžinti senieji maršrutai.