Asociacijos paragino organizatorius nutraukti kūrinių viešą naudojimą.

„Reaguodami į jautrų politinį „Didžiojo šeimos gynimo maršo 2021“ kontekstą, informuojame AGATA narius bei visuomenę, kad nesame suteikę licencijos naudoti muziką šiame renginyje“, – pranešė AGATA.

Pasak asociacijos, „Didžiojo šeimos gynimo maršo“ organizatoriai savo renginiuose naudoja Vytauto Kernagio, Ievos Narkutės ir kitų atlikėjų įrašus.

„Viešai prašome organizatorių nutraukti nelicencijuotą ir su kūrėjais ar jų atstovais nesuderintą muzikos viešą panaudojimą. To nepadarius – pažeistas kūrėjų teises ginsime teisinėmis priemonėmis“, – įspėja AGATA.

LATGA taip pat įspėjo, jog pagal galiojančius teisės aktus, kūrinius panaudoti norintys renginių organizatoriai į asociaciją turi kreiptis ne vėliau nei prieš dvi savaites iki renginio.

„Kol kas „Didžiojo šeimos gynimo maršo 2021“ organizatoriai to nepadarė“, – informavo asociacija.

LATGA penktadienį teigia priminusi organizatoriams apie pareigą sudaryti sutartį su ja, jei renginio metu bus grojami asociacijos atstovaujamų autorių kūriniai.

Viešai prašome organizatorių nutraukti nelicencijuotą ir su kūrėjais ar jų atstovais nesuderintą muzikos viešą panaudojimą.

„Taip pat organizatoriams pridėjome autorių ir kitų teisių turėtojų, kurie neleidžia minėtame renginyje naudoti jų kūrinių, sąrašą. Asociacija LATGA neturi teisinio pagrindo savo iniciatyva nesuteikti licencijos dėl viešo atlikimo. Autoriai, kurie nenori, kad jų kūriniai būtų viešai atliekami minėto renginio metu, turi teisę informuoti apie tai LATGA, kuri savo ruožtu informuos organizatorius“, – teigiama pranešime.

Asociacijos sureagavo po to, kai į jas kreipėsi Vytauto Kernagio fondas.

„Visa iki šiol leista muzika agitaciniuose „Didžiojo šeimos gynimo maršo 2021“ renginiuose skambėjo nelegaliai, nes organizatoriai nebuvo sudarę sutarčių su asociacijomis LATGA ir AGATA“, – pranešime teigė viena fondo steigėjų Eglė Kernagytė-Dambrauskė.

„Todėl lauksime asociacijų reakcijos ir veiksmų šiuo klausimu. Taip pat maršo organizatorių leksika, vertybės bei agresyvi, žeminanti laikysena kitų žmonių atžvilgiu niekaip nedera su V. Kernagio kūryboje nešta laisvės, pagarbos bei tolerancijos idėja. Todėl kategoriškai pareiškiame, kad nesutinkame, jog Vytauto Kernagio dainos ir jo asmenybė būtų kaip nors siejamos su šiuo renginiu ir visiškai nuo jo atsiribojame,“ – sakė V. Kernagio dukra.

„V. Kernagis yra tapęs Lietuvos dainuojančiu laisvės simboliu, todėl labai svarbu, kad jo dainos ir būtų naudojamos būtent tame kontekste. Tai, kaip ir kokia forma savo idėjas skleidžia „Didysis šeimos gynimo maršas 2021“, mūsų šeimai yra nepriimtina, todėl tėvo dainos tame renginyje skambėti negali. Viskas paprasta ir aišku“, – teigė maestro sūnus parlamentaras Vytautas Kernagis.

Vytauto Kernagio fondas prašė nesuteikti jokių licencijų naudoti maestro dainas Šeimos gynimo maršo renginiuose.

Šeštadienį Vilniuje rengiamas Šeimos gynimo maršas, kurio dalyviai siekia išreikšti protestą prieš Stambulo konvenciją ir kitoms iniciatyvoms, jų teigimu, nukreiptoms prieš tradicinę šeimą.

Organizatoriai teigia besipriešinantys valdančiosios daugumos iniciatyvoms, kurias laiko prieštaraujančiomis Konstitucijai, socialinių lyčių koncepcijos diegimui švietimo įstaigose. Pasak jų, svarstomos iniciatyvos prieštarautų konstituciniam principui, leidžiančiam tėvams auklėti vaikus pagal savo įsitikinimus.

Renginio iniciatoriumi ir vadovu nurodomas buvęs „tvarkietis“ Raimondas Grinevičius, tarp organizatorių yra ir humoristas Artūras Orlauskas, Nacionalinio susivienijimo narys Algimantas Rusteika, tinklalapio infa.lt vadovas Arvydas Daunys.

Ne vienus metus augintą barzdą A.Mockus nusprendė skustis prieš Vasario 16-ąją, taip pabrėždamas, kad tarnyba Krašto apsaugos savanorių pajėgose jam yra labai svarbi.

"Nors buvo visokių minčių, galvojau net bylinėtis su kariuomenės vadovybe. Tokie sprendimai niekur neveda. Aš barzdą auginau 3,5 metų. O savanoriu tarnauju jau septintus metus. Po sprendimo, kad barzda neatitinka kario išvaizdos standarto, pagalvojau, kad negražiai kariuomenės vadovybė atsidėkoja už septynerių metų savanorystę", – pasakojo A.Mockus.

Paklaustas, tad dėl taikos, ar dėl karo jis skusis barzdą, A.Mockus atsakė, kad dėl tėvynės.

Pasikonsultavau su advokatais, jie patikino, kad bylinėjimasis dėl barzdos veikiausiai truktų labai ilgai.

"Pasikonsultavau su advokatais, jie patikino, kad bylinėjimasis dėl barzdos veikiausiai truktų labai ilgai. Antra vertus, sukeltas ažiotažas pakenktų kariuomenės įvaizdžiui. Nors jaučiuosi kaip apspjautas", – pripažino klaipėdietis.

A.Mockus tikino, kad jo be barzdos jau nelabai kas pamena, o atsisveikinimas su ja nebuvo malonus dalykas.

"Aš ją pradėjau auginti 2017 m. piligriminės kelionės metu. Vėliau mano barzda "matė" ne vieną kelionę – ekspedicijoje nuo "Baltijos iki Bengalijos" ji net man gelbėjo keliaujant per arabų kraštus, kur barzdą nešiojantys vyrai sulaukia pagarbos ženklų", – pasakojo A.Mockus.

Barzdotas klaipėdietis lankėsi Šiaurės Korėjoje, pernai keliavo į Kalnų Karabachą.

"Barzda – mano, kaip keliautojo ar baikerio, įvaizdžio dalis. Tačiau tam, kad per metus galėčiau 20 ar 30 dienų savanoriauti krašto gynyboje, privalau ją nusiskusti. Absurdas. Aš jaučiu pareigą mokėti ginti savo šalį. Bet mano teisė rinktis, kaip gyventi. Pagal tvarką, auginti galima tik vieno centimetro barzdą, jei kankina dermatitas. Kitais atvejais privalu nusiskusti, nors iki paskutinės minutės galvojau, kad savanoriams bus taikoma išimtis. Bet aš viliuosi, kad ateityje bus pagarbiau elgiamasi su kariu savanoriu", – vylėsi klaipėdietis.

Medikai pastebi, jog teigiamas emocinis fonas sveikimo procesui gali turėti didžiulės įtakos.

Vytauto Kernagio fondo projektų vadovė Daiva Kavaliauskienė pasakoja, kad fondas su Vaikų ligonine bendradarbiauja jau šešerius metus. Vaikai, kurie joje gydosi, čia gyvena ilgą laiką, todėl niūri aplinka ir uždaros erdvės gali pradėti slėgti. „Pastebėjome, kad edukacinės ir kultūrinės veiklos vaikus tikrai džiugina, tačiau išėjus į koridorių tvyro tyla. Nutarėme pabandyti bent šiek tiek praskaidrinti tą pilką kasdienybę. Juk nesinori, kad vaikai jaustųsi esą atskirti nuo išorinio pasaulio. Kai tu išeini į aplinką, kuri ramina, užpildo tą tuščią erdvę, pasijunti geriau“, – sako ji.

Pašnekovė džiaugiasi, kad gydytojai tokią netradicinę idėją priėmė geranoriškai. Prieš įrengiant pačią audio įrangą ilgai konsultuotasi su ligoninės personalu, įsiklausyta į jų pasiūlymus. „Tokia idėja mums buvo pakankamai netikėta. Tačiau pagalvojome, kad muzika sutrumpins vakarus, atpalaiduos vaikus. Jų reakciją labai įdomu stebėti. Dabar jie gali ne tik lakstyti koridoriais, bet ir panorėję juose šiek tiek pašokti. Galimybė ryte išgirsti čiulbančius paukščius, nors už lango ir gūdi žiema, reiškia labai daug“, – teigia Vaikų ligoninės onkohematologijos skyriaus vedėja gyd. Sigita Stankevičienė.

Dabar jie gali ne tik lakstyti koridoriais, bet ir panorėję juose šiek tiek pašokti. Galimybė ryte išgirsti čiulbančius paukščius, nors už lango ir gūdi žiema, reiškia labai daug.

Gydytoja teigia, kad emocinė atmosfera pacientams daro didžiulę įtaką, todėl visi priemonės, padedančios ją kurti, yra labai aktualios.

„Kartais daug svarbiau, kad su psichologine įtampa susitvarkytų ne patys vaikai, o jų tėvai. Vaikai juk ne visada iki galo supranta ir situacijos rimtumą. Jiems svarbiau, kad būtų šilta, kad šalia būtų mama ir tėtis. Kai skauda, jie paverkia. Kai neskauda, važinėja dviračiu ar eina į žaidimų kambarį. Svarbiausia sunkiu momentu jų nepalikti vienumoje. Psichologija, nusiteikimas, kad aplinkiniams padedant viskas bus gerai, paspartina ir sveikimą“, – dėsto S. Stankevičienė.

Projektui reikalingą audio įrangą suteikusio „Tamsta“ salono atstovė Ona Skernevičiūtė sako, kad gavus pasiūlymą prisidėti prie šio projekto ilgai galvoti nereikėjo.

„Bent šiek tiek prisidėti prie pastangų padėti šiems vaikams sveikti yra labai gera. Ligoninė yra gana specifinė erdvė. Montuojant įrangą reikėjo atsižvelgti į čia leidžiamo decibelų lygio normą. Pati muzika turi būti raminanti, šviesi, kelianti nuotaiką“, – teigia ji.

Edukacinės bei kultūrinės veiklos pakelia nuotaiką, o gera nuotaika ir optimizmas visada yra labai svarbi gydymo dalis.

S. Stankevičienė džiaugiasi, kad koridoriuose skambanti muzika jau tapo tikra atrakcija mažiesiems pacientams.

„Vaikai netgi teikia užsakymus sesutėms, kad šios paieškotų jų norimos muzikos. Koridoriuose groja ir ramios, ir aktyvesnės dainos. Kai nėra procedūrų, suskamba ir kas nors linksmo. Žinoma, dažniausiai grojama ramesnė muzika. Juk vaikų centre guli daug. Vieni tuo metu jaučiasi geriau, kiti blogiau. Todėl turime rasti tą aukso viduriuką, kad visi jaustųsi komfortabiliai“, – sako gydytoja.

Pasak D. Kavaliauskienės, šis projektas tikrai ne paskutinis bendras fondo ir Vaikų ligoninės projektas. Idėjų, kaip praskaidrinti vaikų kasdienybę yra daugybė, jas bus siekiama įgyvendinti ir ateityje.

„Žinoma, visada konsultuosimės su gydytojais. Jie geriausiai supranta, kas vaikams padeda geriau jaustis, kokie jų poreikiai. Edukacinės bei kultūrinės veiklos pakelia nuotaiką, o gera nuotaika ir optimizmas visada yra labai svarbi gydymo dalis“, – teigia Vytauto Kernagio fondo projektų vadovė.

Šiais metais organizatoriai nedidelį festivalio „apšilimą“ nusprendė surengti Tarptautinės vaikų gynimo dienos proga. Savaitės pradžioje prekybos centre „Akropolis“ organizuotame renginyje, skambant atlikėjos Ramintos Naujanytės-Bjelles ir festivalio idėjos autoriaus Vytauto V. Landsbergio dainoms, vaikai kūrė pasakas ir ruošėsi artėjančiam „Arklio Dominyko pasakų festivaliui“.

„Norėjome, kad vaikai ir jų tėvai, laukdami festivalio, nenuobodžiautų, taigi nusprendėme pažadinti jų kūrybiškumą anksčiau. Neabejojame, kad po mėnesio visi susitiksime gražioje fantazijų ir draugiškų pramogų šventėje. Tikimės čia išvysti ir naujų veidų“, – sako vienas iš pasakų šventės organizatorių ir Vytauto Kernagio fondo steigėjų Vytautas Kernagis jaunesnysis.

Jo teigimu, prieš metus didelio susidomėjimo sulaukęs „Arklio Dominyko pasakų festivalis“ šiemet šventės svečius pradžiugins naujomis veiklomis, skirtomis visai šeimai.

„Festivalis bus didesnis nei pernai, taigi pramogų pakaks ir pasakų šventėje jau dalyvavusiems, ir jos naujokams. Pavyzdžiui, sporto mėgėjus kviesime burtis visą dieną veiksiančioje šeimų sporto zonoje, kur tėvai ir vaikai galės išmėginti savo jėgas įvairiose estafetėse“, – sako festivalio organizatorius.

Pasak V. V. Landsbergio, turininga pasakų festivalio programa dėliojama pirmiausia atsižvelgiant į šios šventės tikslą – suburti šeimas ir paskatinti jas kurti.

„Pernai festivalio svečius žadėjome užkrėsti pasakų magija. Dalyvių reakcijos patvirtino, kad tikslą pavyko pasiekti, taigi ir toliau raginsime vaikus ir jų tėvus neįprastoje šventės aplinkoje ieškoti kūrybiškų sprendimų, drauge statant savo šeimos pasakų pasaulį“, – teigia festivalio idėjos autorius.

Šventės dalyviai pasakas galės užrašyti specialiose šiam festivaliui išleistose knygutėse, kad jau vakare tėvai savo mažylius galėtų džiuginti pačių sukurtomis istorijomis.

Šventėje veiks „Ergo“ pasakų kūrimo dirbtuvės ir Kotrynos pieva, kurioje gros gyva muzika, bus rodomi spektakliai vaikams, vyks konkursai bei įvairios atrakcijos. Šiais metais prie „Arklio Dominyko pasakų festivalio“ prisijungs ir tarptautinis edukacinis projektas „Kaltūnas“, pakviesiantis vaikus keliauti interaktyviame pasakų pasaulyje.

Po atviru dangumi Valstybinio jaunimo teatro aktorių komanda čia besigydantiems mažiesiems parodė spektaklį „Kakė Makė ir pavogtas laikas“. Neįprastą staigmeną ligoniukams surengti nusprendė projekto „Gėrio menas“ organizatoriai, kurių idėją nedvejodama entuziastingai įgyvendino spektaklio komanda.

Vytauto Kernagio fondo vykdomo projekto „Gėrio menas“ vadovės Daivos Kavaliauskienės teigimu, jau ne vienerius metus fondo iniciatyva bendradarbiauja su 11 teatrų visoje Lietuvoje, o idėja parodyti Kakės Makės nuotykius neįprastoje ligoninės aplinkoje kirbėjo seniai.

„Teatras ir smagūs kūrybiniai užsiėmimai – vienas geriausių būdų sunkiai sergantiems vaikams praskaidrinti kasdienybę. Onkologinėmis ligomis sergantys vaikai visuomet laukiami projekto „Gėrio menas“ bičiulių spektakliuose, tačiau ne visi ligoniukai turi galimybę užsukti į teatrą. Todėl kartais spektakliai patys „atkeliauja“ pas vaikus ir yra rodomi ligoninėse. Šįkart mažuosius nusprendėme pradžiuginti vienu iš geidžiamiausių šio meto spektaklių vaikams“, – sako D. Kavaliauskienė.

Žinia apie tai, kad į ligoninę atkeliauja Kakė Makė ir kiti spektaklio herojai, ligoninėje pasklido žaibiškai. Pasak Vytauto Kernagio fondo projektų vadovės, neįprasti svečiai į ligoninės kiemą išviliojo bent pusšimtį vaikų, o visi prasčiau besijaučiantys ligoniukai nekantriai stebėjo šurmuliuojantį kiemelį pro ligoninės langus.

„Ligoninės kieme, kaitinant saulei, kelias valandas plušo visas pulkas scenos darbuotojų, įrengusių jaukias dekoracijas, taigi tikrasis „šou“ prasidėjo netgi anksčiau, nei scenoje pasirodė spektaklio herojai. Vėliau kieme ant pievelės ir pavėsyje susibūrę vaikai džiugiai stebėjo Valstybinio jaunimo teatro aktorių įkūnijamus herojus ir nekantravo su jais įsiamžinti“, – pasakoja D. Kavaliauskienė.

Vytauto Kernagio fondo ir „Gėrio meno“ projektų vadovė viliasi, kad itin daug dėmesio sulaukiantį spektaklį galės išvysti ir daugiau šiuo metu ligoninėse gulinčių vaikų, taigi tokias dovanas mažiesiems planuojama organizuoti ir ateityje.

Mažiesiems ligoniukams dovanotame režisierės Virginijos Kuklytės spektaklyje, sukurtame pagal rašytojos Linos Žutautės knygą „Kakė Makė ir pavogtas laikas“, vaidmenis atliko Valstybinio jaunimo teatro aktoriai Dalia Morozovaitė, Šarūnas Gedvilas, Giedrius Arbačiauskas, Aušra Pukelytė, Aleksas Kazanavičius ir kiti.

„Gėrio menas“ – nuo 2011 m. veikiančios nuolatinės kūrybinės dirbtuvės onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams. Šeštus metus skaičiuojančio projekto „Gėrio menas“ tikslas – edukaciniai užsiėmimai vaikams kartu su įvairių sričių menininkais, kultūros bei meno organizacijomis, kurių metu ugdomi onkologinėmis ligomis sergančių vaikų ir jaunimo kūrybiškumas, meniniai ir bendrieji įgūdžiai. Projektą organizuoja Vytauto Kernagio labdaros ir paramos fondas.

V. Kernagio dainų žodžiai, natos ir akordai gitarai bei fortepijonui prieš keletą metų sugulė trijų tomų antologijoje „Natos“. Būtent šios knygos elektronine versija maestro gimimo metinių proga nuspręsta pasidalinti su jo ištikimiausiais gerbėjais.

„Tai puiki dovana tiek gerbėjams, tiek visos Lietuvos, ypač regionų, gyventojams. Juk ne visi galime įsigyti tris tomus knygų. Elektroninė versija itin svarbi ikimokyklinio ir mokyklinio ugdymo pedagogams, nes, naudodamiesi šiomis natomis, jie galės mokyti pačius mažiausius,“ – teigia V. Kernagio kūrybos bičiulis Andrius Kulikauskas.

Dovanos idėja gimė maestro šeimai ir draugams internete vis dažniau susiduriant su klaidingomis V. Kernagio natų interpretacijomis. Vytauto Kernagio fondo steigėjo Vytauto Kernagio jaunesniojo teigimu, paprastai natos užrašomos remiantis įrašais bei klausa, todėl neatitinka tikrųjų atlikėjo dainų akordų.

„Dovanodami maestro V. Kernagio natas, tikimės, jog vis daugiau žmonių prisimins legendines dainas bei atras jų interpretacijas. Turėdamas pagrindą kurti, žmogus visuomet gali įnešti savo indėlį į muzikos pasaulį,“ – mintimis dalinasi Vytauto Kernagio fondo steigėjas.

Pasak A. Kulikausko, ši dovana – padrąsinimas gerbėjams ieškoti asmeninio skambesio ir santykio su V. Kernagio kūryba.

„Dainos gali atgimti ir suspindėti įvairiais atspalviais. Nereikia to varžyti. Manau, kad kūryboje reikėtų kliautis perfrazuotais Martyno Mažvydo žodžiais „Imkit mane ir grokit“, – juokiasi A. Kulikauskas.

Visos maestro V. Kernagio dainų natos nuo šiol kiekvienam prieinamos Vytauto Kernagio fondo interneto svetainėje www.kernagis.lt.

Vytauto Kernagio fondas įsteigtas 2008 m., siekiant išsaugoti maestro atminimą, vykdyti naujų kūrybinių idėjų sklaidą ir organizuoti pagalbą sergantiems onkologinėmis ligomis. Per aštuonerius veiklos metus fondas jau įgyvendino per 70 įvairių projektų.

Parodoje „Menas namams“ po vienu stogu darbus eksponuos beveik šimtas menininkų, kurių kūryba pripažinta tarptautiniu mastu ir džiugina žiūrovus nuo Holivudo iki Tokijo.

„Parodoje savo darbus pristatys mūsų tautiečiai, išgarsėję Prancūzijoje, JAV, Japonijoje, Izraelyje ir kituose pasaulio kampeliuose. Tai – unikali proga po vienu stogu išvysti kūrinius, kuriais pasaulį džiugina mūsų šalies talentai“, – tvirtino parodos organizatorė, „Domus galerijos“ rinkodaros vadovė Aušra Kazanavičienė.

Pasaulio galerijas puošiantys darbai

Parodoje darbus eksponuos daug lietuvių menininkų, žinomų užsienyje: Eglė Kuckaitė, Laisvydė Šalčiūtė, Birutė Zokaitytė, Jūratė Stauskaitė, Nijolė Šaltenytė, Elvyra Kriaučiūnaitė, Rimvydas Kepežinskas ir kiti. E. Kuckaitės kūrinius jau eksponavo Estijos, Argentinos, Japonijos, Rumunijos ir Italijos muziejai bei modernaus meno galerijos, J. Stauskaitės kūrinius pripažino Vokietijos, Čekijos, JAV meno kritikai, jos darbais žavisi Niujorko modernaus meno galerijos lankytojai.

Parodoje akį džiugins šviesūs ir jaukūs dailininko Arūno Žilio darbai. A. Žilio paveikslai puikuojasi įvairių kraštų privačiose kolekcijose, Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje Kaune, Pasaulio banko galerijoje Vašingtone (JAV). Jais žavėjosi ir Holivudo scenografai, dekoravo interjerus, kuriant filmus „X Failai“ („X-Files“), „Tobula žmogžudystė“ („Perfect murder“), „Bafė – vampyrų žudikė“ („Buffy The Vampire Slayer“) ir kt.

Žanrų ir stilių įvairovė

Šiais metais paroda kaip niekad turtinga žanrų ir stilių. Lankytojai ras visko – nuo neoklasikinių iki postmodernių kūrinių. Parodą papildė ir 43 praėjusiais metais nematyti menininkai. Žiūrovus pasitiks ir nauji tapytojos Miglės Kosinskaitės ir Andriaus Miežio paveikslai, Vilmanto Adamonio skulptūros, išraiškingos Nomedos Marčėnaitės, Noros Blaževičiūtės, Agnės Šemberaitės ir kitų autorių keramikos darbai. Parodoje bus eksponuojama ne tik keramikos plastikos, bet ir funkcionalių, dailiai dekoruotų stalo indų.

Iš naujai prisijungusių menininkų šįmet reiktų paminėti tapytojus Vidmantą Jusionį, Audrių Gražį, Dalią Kasčiūnaitę, Arūną Rutkų, Artūrą Aliuką, fotografus Dainių Labutį ir Agnę Gintalaitę. Akį traukia mistiški animalistiniai V. Jusionio paveikslai, skambios, muzikalios A. Gražio ir D. Kasčiūnaitės abstrakcijos, prašmatniai elegantiški A. Rutkaus darbai. Siurprizų pateiks keramikai bei skulptoriai, tarp kurių – Julius Rakevičius ir šiais metais prie parodos prisidėję ir savo kūrinius eksponuojantys Ona Grigaitė, Gintaras Kamarauskas.

Jauno meno atsakas

Kiekvienais metais parodoje sužimba vis naujo jauno menininko žvaigždė.

„Itin džiaugiamės, kad mūsų parodoje save pristatę jaunieji menininkai pelno pirmąjį pripažinimą. Šiemet jaunystės parodoje dar daugiau. Su išdykėliškai provokuojančiais grafikos kūriniais parodoje debiutuos Vilniaus dailės akademijos Grafikos katedros studentas Žilvinas Bražukas, o tarptautinio pripažinimo susilaukusi fotografė Agnė Gintalaitė atkreips mūsų dėmesį į meniškus kasdienybės fragmentus“, – tvirtino parodos kuratorė Ramutė Rachlevičiūtė.

V. Kernagio fondo dovana lankytojams

Kaip ir praėjusiais metais paroda „Menas namams“ remia Vytauto Kernagio fondo projektą „Gėrio menas“. Projektu siekiama įtraukti onkologinėmis ligomis sergančius vaikus į prasmingą ir džiuginančią veiklą kartu su garsiausiais šalies žmonėmis. 10 proc. pajamų nuo kūrinių parduotų „Menas namams“ parodoje, atiteks projekto veikloms finansuoti.

„Praėjusiais metais parodos „Menas namams“ skirtos lėšos padėjo išleisti onkologinėmis ligomis sergančių vaikų piešinių ir pasakų knygelę. Tad, šiais metais, atsidėkodami dosniems parodos svečiams, ją dovanosime parodos lankytojams“, – teigė Vytauto Kernagio fondo įkūrėjas ir vadovas Vytautas Kernagis.

Paroda „Menas namams“ vyks balandžio 12–30 dienomis „Domus galerijoje“ (Lukšio g. 32, Vilnius). Lankymas nemokamas.

Antradienio vakare restorane šeimai „Kukumuku“ pristatyta onkologinėmis ligomis sergančių vaikų sukurta pasakų knyga „Katukų Tukų pasakos“. Pristatyme dalyvavę mažieji pasakų autoriai tarpušvenčio šurmulį pripildė linkėjimais ir tapo stiprybės pavyzdžiu likimo draugams bei kiekvienam renginio svečiui.

Kūrybinio proceso metu gimusios septynios istorijos vėliau buvo sujungtos į vieną pasaką. Vaikų sukurtos istorijos pasakoja septynių kačiukų – trijų brolių ir keturių seserų – nuotykių kupiną kelionę, ieškant savo dingusių tėvų.

„Katukų Tukų pasakas“ kūrė Beatričė Šarauskaitė, Ainė Zaleckytė, Liepa Ružauskaitė, Violeta Ruseckaja bei kiti besigydantys vaikai.

Knyga sukurta Vytauto Kernagio fondo vykdomo projekto „Gėrio menas“ iniciatyva. Fondo vadovo Vytauto Kernagio teigimu, mintis išleisti vaikų kurtų pasakų knygą gimė prieš metus „Gėrio meno“ dirbtuvių metu ir netruko susilaukti mažųjų ligoniukų dėmesio.

„Vaikams, sergantiems onkologinėmis ligomis, daug laiko tenka praleisti ligoninėje, todėl „Gėrio meno“ dirbtuvių metu stengiamės praskaidrinti jų kasdienybę ir sudominti neįprastomis veiklomis. Pasakų kūrimas – viena tokių veiklų. Linkėdami, kad „Katukų Tukų pasakų“ rašytojai greičiau sveiktų ir toliau smagiai kurtų, nutarėme pasakas išleisti“, – sako V. Kernagis.

Pasak „Gėrio meno“ iniciatoriaus, tikimasi, kad „Katukų Tukų pasakas“ perskaitę kiti Lietuvos vaikai taip pat pasidžiaugs neįprastomis istorijomis ir nuoširdžiai linkės savo bendraamžiams pasveikti, užaugti bei drauge kurti gražią Lietuvą.

Pristatyme savo dainomis mažuosius pasakų kūrėjus pasveikino rašytojas Vytautas V. Landsbergis, tapęs knygos „Katukų Tukų pasakos“ redaktoriumi. Iliuzionistas Rokas Bernatonis vakaro metu dalinosi magijos paslaptimis.

Pristatymui neatsitiktinai pasirinktas restoranas šeimai „Kukumuku“, dažnai palaikantis panašias iniciatyvas.

„Džiaugiamės, kad renginys su šia gražia idėja vyko pas mus. Palaikome ir patys mielai prisidedame prie iniciatyvų, skatinančių galvoti ne tik apie save, bet ir apie kitus. Niekada negalime žinoti, koks gyvybiškai svarbus mums patiems gali tapti kitų žmonių dėmesys", - sako „Kukumuku“ direktorė Laura Normantienė.

Pasakų knygą „Katukų Tukų pasakos“ galima įsigyti Vytauto Kernagio fondo el. parduotuvėje adresu www.kernagis.lt. Visos lėšos gautos pardavus knygas bus skirtos projekto „Gerio menas“ veiklai vystyti.

„Gėrio menas“ – šešerius metus Vytauto Kernagio fondo vykdomas projektas, kurio metu organizuojamos edukacinės-kūrybinės dirbtuvės onkologinėmis ligomis sergantiems Lietuvos vaikams.

Vytauto Kernagio fondas nekantriai laukia Naujųjų metų ir ruošiasi naujoms fondo veikloms – kitų metų vasarį tradiciškai trumpam atgims legendinis „Dainos teatras“. Šiemet 30-ąjį jubiliejų atšventęs maestro V. Kernagio suburtas scenos bičiulių judėjimas kitais metais savo gerbėjams žada naujų staigmenų – prie teatro prisijungs naujosios kartos kūrėjas Vidas Bareikis.

V. Kernagio fondo vadovo V. Kernagio teigimu, kitų metų tikslas – atskleisti naują „Dainos teatro“ veidą ir supažindinti su šiuo scenos fenomenu jaunąją kartą.

„Per trisdešimtmetį užaugo nauja, visiškai kitomis sąlygomis brendusi klausytojų karta. Ji neturėjo galimybės gyvai išvysti originalių „Dainos teatro“ grupės pasirodymų ir plačiau susipažinti su jos kūryba. Todėl naujoji programa skirta tiek jaunimui, tiek vyresnei kartai, tarp kurios atstovų rastume ne vieną dešimtį aistringų „Dainos teatro“ gerbėjų“, – sako V. Kernagis.

Vasarį kūrybinį gimtadienį minėsiantis „Dainos teatras“ muzikos ir teatro mylėtojams bus pristatytas žvelgiant į jį naujosios kartos režisieriaus ir aktoriaus V. Bareikio akimis. Kartu su V. Bareikiu programoje dalyvaus ir „Dainos teatro“ senbuviai bei kūrėjai – aktorė Ilona Balsytė ir muzikantas Andrius Kulikauskas.

„Vienas iš programos tikslų – paskatinti dialogą tarp dviejų kartų. Sieksime parodyti, kad „Dainos teatro“ nagrinėjamos gyvenimiškos problemos ir žmogiškosios tiesos visais laikais išlieka aktualios, skiriasi tik jų išraiškos priemonės“, – koncertų programą atskleidžia V. Kernagis.

„Dainos teatro“ koncertuose naujai skambės legendiniai maestro V. Kernagio kūriniai „Santechnikas iš Ukmergės“, „Kaip gražu miške“, „Širdelė“, „Kaip sirpsta vyšnios Suvalkijoje“ bei daugelis kitų visiems gerai žinomų dainų.

Specialūs „Dainos teatro“ koncertai vasario 12 d. vyks Kaune, „Renginių oazėje“, vasario 18 d. – Klaipėdos Koncertų salėje, o vasario 27 d. – Vilniuje, Šv. Kotrynos bažnyčioje. Bilietus platina „Tiketa“.

V. Kernagio fondas įsteigtas 2008 m., siekiant išsaugoti maestro atminimą, vykdyti naujų kūrybinių idėjų sklaidą ir organizuoti pagalbą sergantiems onkologinėmis ligomis. Per septynerius veiklos metus fondas jau įgyvendino per 50 įvairių projektų.

Likus mėnesiui iki didžiųjų metų švenčių Vytauto Kernagio fondas skelbia džiugias naujienas visiems maestro Vytauto Kernagio gerbėjams – gruodį teatrų scenose bus rodomi specialūs šventiniai „Balto sodininko“ spektakliai.

Spalį debiutavęs „Baltas sodininkas“ akimirksniu sulaukė žiūrovų susidomėjimo ir pagyrų, todėl nuspręsta žiūrovus pakviesti pasitikti Kalėdas drauge su spektaklio herojais.

„Leisdami ilgas valandas repeticijose nė nenumanėme, kad spektaklis sulauks tiek daug pozityvių atsiliepimų. Todėl nusprendėme suteikti galimybę jį išvysti visiems V. Kernagio ir teatro gerbėjams, nespėjusiems apsilankyti premjeroje“, – „Balto sodininko“ sėkme džiaugiasi Vytauto Kernagio fondo vadovas ir spektaklio prodiuseris Vytautas Kernagis.

V. Kernagio teigimu, Kalėdos – simbolinis metas, visų ypač mėgstamas, kadangi tai laikas, visuomet apgaubtas ypatinga šventine energija.

„Teatras spinduliuoja išskirtines emocijas. Kartu su visa spektaklio kūrybine grupe neabejojame, kad susijungusios su kalėdine nuotaika jos įkvėps kiekvieną žiūrovą dideliems ir prasmingiems artėjančių metų planams“, – sako spektaklio prodiuseris.

Vytauto V. Landsbergio režisuotuose spektakliuose pristatomos dvi pjesės „Baltas sodininkas“ interpretacijos. Aktoriai Vidas Petkevičius ir Ainis Storpirštis scenoje įkūnija spalvingą ir įvairiapusę V. Kernagio asmenybę. Spektaklio scenografiją kūrė Paulina Nešukaitytė, kostiumų dailininkė – Dalia Kernagienė.

Šventiniai spektakliai „Baltas sodininkas“ gruodžio 23 d. vyks „Kultūros fabrike“ Klaipėdoje, gruodžio 26 d. – Alytaus Kultūros ir komunikacijos centre, gruodžio 30 d. – Vilniaus Nacionalinio dramos teatro mažojoje salėje, o gruodžio 31 d. – Kauno „Žalgirio“ arenos Amfiteatre. Bilietais į spektaklius prekiauja „Tiketa“, taip pat bilietus galima įsigyti teatrų kasose.

Vytauto Kernagio fondas įsteigtas 2008 m., siekiant išsaugoti maestro atminimą, vykdyti naujų kūrybinių idėjų sklaidą ir organizuoti pagalbą sergantiems onkologinėmis ligomis. Per septynerius veiklos metus fondas jau įgyvendino per 50 įvairių projektų.