Pulicerio premija grožinės literatūros kategorijoje atiteko JAV rašytojui Colsonui Whiteheadui, kuris tapo vos ketvirtuoju rašytoju, dukart apdovanotu Pulicerio premija už grožinės literatūros kūrinį.

50 metų rašytojas 2017 metais gavo premiją už romaną „Požeminis geležinkelis“ (Underground Railroad). Be C. Whiteheado, tik trys kiti rašytojai – Boothas Tarkingtonas, Williamas Faulkneris ir Johnas Updike’as – buvo du kartus apdovanoti Pulicerio premija grožinės literatūros kategorijoje.

Afroamerikietis C. Whiteheadas pagerbtas už romaną „The Nickel Boys“, kuriame pasakojama apie mokinių patirtą smurtą ir seksualinį išnaudojimą reformų mokykloje Floridoje.

Dėl koronaviruso pandemijos šiemet laureatai buvo paskelbti internetu. Laureatus paskelbdama Pulicerio premijų administratorė Dana Canedy pažymėjo, kad Pulicerio premijos teikiamos nuo 1917 metų, o praėjus mažiau nei metams po pirmųjų premijų įteikimo kilo ispaniškojo gripo protrūkis.

Žurnalistikos kategorijoje daugiausiai apdovanojimų gavo laikraštis „The New York Times“, įskaitant premiją už tiriamąjį reportažą apie taksi pramonę Niujorko mieste ir premiją tarptautinio reportažo kategorijoje už reportažus apie Rusijos prezidento Vladimiro Putino režimą.

Naujienų agentūros „Reuters“ darbuotojams atiteko premija už geriausią nuotrauką karštųjų naujienų fotografijos kategorijoje. Jie apdovanoti už Honkongo protestuotojų nuotraukas.

„The Washington Post“ gavo aiškinamojo reportažo premiją už reportažus apie ekstremalių temperatūrų poveikį planetai.

Be kita ko, svarstoma galimybė uždrausti JAV kompanijoms dirbti su Irako verslininkais. Sekmadienį JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino Bagdadui ekonominėmis priemonėmis, jei šis priešiškai elgsis Amerikos atžvilgiu.

Sankcijų taikymo atveju pagrindinį vaidmenį atliks Baltieji rūmai ir Iždo departamentas. „Tokie žingsniai bus labai neįprasti veiksmai prieš sąjungininką, kurį JAV rėmė beveik 20 metų ir dėl kurio išleido šimtus milijardų dolerių“, – pažymi leidinys. Bet šie svarstymai yra preliminarūs, ir dar neaišku, ar priemonės bus realizuotos. Pasak vieno iš šaltinių, Vašingtonas ketina šiek tiek palaukti, kad pamatytų, ar Bagdadas neapsiribos pareiškimais.

„Kai kurie ekspertai mano, jog bus sunku, o gal ir neįmanoma imtis sankcijų nepakenkiant Jungtinių Valstijų interesams“, – rašo leidinys.

Sekmadienį Irako parlamentas skubiai sušauktame posėdyje priėmė rezoliuciją, kuria įpareigojo vyriausybę padaryti galą užsienio kariniam buvimui šalyje ir nutraukti darbą pagal saugumą susitarimą, sudarytą su tarptautinės antiteroristinės koalicijos pajėgomis. Dokumentas buvo priimtas esant kvorumui, bet nedalyvaujant sunitų ir kurdų frakcijoms.

Posėdis vyko smarkiai padidėjus įtampai šalyje po kelių JAV smūgių Irako teritorijai. Sausio 3 d. Pentagonas pranešė surengęs ataką Bagdado oro uosto rajone, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos „Al Quds“ specialiųjų pajėgų vadas generolas Qasemas Soleimanis. Amerikos karinės žinybos spaudos tarnyba taip pat informavo, kad šis smūgis buvo smogtas Jungtinių Valstijų prezidento D. Trumpo įsakymu.

Irano aukščiausioji nacionalinio saugumo taryba pareiškė padarysiant visa, kad būtų atkeršyta už Q. Suleimanio mirtį.

Leidinio duomenimis, 2017 metais D. Trumpas kasdien pateikdavo vidutiniškai maždaug po šešis klaidingus arba klaidinančius teiginius. 2018 metais jų skaičius pasiekė po 16,5 per dieną. Apskaičiuota, kad kovo 2 d. vykusioje metinėje konservatyvių politinių veiksmų konferencijoje Baltųjų rūmų šeimininkas sumelavo 104 kartus.

Bendras D. Trumpo melagingų pareiškimų skaičius jo prezidentavimo laikotarpiu kovo 3 d. siekė 9014. Tarp klaidingų teiginių - informacija apie gyventojų užimtumą, nedarbo lygį, šalininkų skaičių mitinguose ir t. t.

D. Trumpas garsėja savo neigiamu požiūriu į daugelį JAV žiniasklaidos priemonių, kurias jis ne kartą kaltino faktų klastojimu ir savo žodžių iškraipymu.

Prokurorai apie slapto kaltinamojo akto egzistavimą netyčia prasitarė viename dokumente teismui visai kitoje byloje, sakė „WikiLeaks“. Tikslus kaltinimų J. Assange'ui pobūdis kol kas nežinomas.

„SENSACINGA ŽINIA: JAV Teisingumo departamentas „netyčia“ atskleidžia, kad egzistuoja slaptas „WikiLeaks“ įkūrėjo J. Assange'o kaltinamasis aktas (ar jo projektas). Tai, panašu, padaryta per klaidą pildant dokumentus nesusijusioje byloje Virdžinijos rytinėje apygardoje“, – nurodė „WikiLeaks“ socialiniame tinkle „Twitter“.   

Kaltinimus J. Assange'ui, kurie oficialiai tebėra įslaptinti, atskleidė federalinio prokuroro pavaduotojas Kellenas Dwyeris (Kelenas Dvajeris), pateikęs dokumentus kitoje byloje. Jis paragino teisėją palikti tą dokumentą įslaptintą.     

K. Dwyeris rašė, kad dėl „kaltinamojo asmenybės ir šią bylą lydinčio ažiotažo jokia kita procedūra tikriausiai nepadės išlaikyti konfidencialiu fakto, kad J. Assange'ui yra pareikšti kaltinimai“, nurodė dienraštis „The Washington Post“.

Vėliau K. Dwyeris rašė, kad kaltinimai turėtų likti įslaptinti iki J. Assange'o arešto.

Amerikos žiniasklaida apie per klaidą paviešintą informaciją apie kaltinimus „WikiLeaks“ įkūrėjui sužinojo iš George'o Washingtono (Džordžo Vašingtono) universiteto Ekstremizmo programos vadovo pavaduotojo Seamuso Hughes'o (Šeimuso Hjuzo) žinutės tviteryje. Jis žinomas kaip ekspertas, atidžiai sekantis teismams pateikiamus dokumentus.  

Tiesa, aptiktas kodas sistemos darbo nesutrikdė, pažymėjo vietos pareigūnus cituojantis leidinys. Savo pavardžių nenorėjusių skelbti pareigūnų teigimu, rusai aktyviai nenaudojo kodo, kad sutrikdytų sistemos darbą. Tačiau tokio kodo aptikimas rodo, kad sistema yra pažeidžiama, ir didina nerimą, jog Rusijos vyriausybei dirbantys įsilaužėliai aktyviai mėgina įsilaužti į Amerikos elektros sistemą, kad įvykdytų potencialių atakų.

Berlingtono elektros departamentas pranešė, kad valdžios buvo įspėtas ir atlikto savo sistemos patikrinimas ir viename kompiuteryje, neprijungtame prie elektros sistemos, aptiko kenkėjišką programą. Tas kompiuteris buvo izoliuotas.

Vermonto valstijos gubernatorius Peteris Shumlinas (Piteris Šumlinas) dėl šio incidento pasmerkė Rusijos prezidentą Vladimirą Putiną.

„Vermontiečiai ir visi amerikiečiai turi būti sunerimę ir pasipiktinę, kad vienas iš didžiausių pasaulyje nusikaltėlių – Vladimiras Putinas – mėgina įsilaužti į mūsų elektros sistemą, kuri yra itin svarbi užtikrinant mūsų gyvenimo kokybę, ekonomiką, sveikatą ir saugumą“, – sakė jis.

Verta paminėti, kad 2015 metų gruodį elektra buvo dingusi didelėje dalyje Vakarų Ukrainos. Vėliau buvo nustatyta, kad avariją sukėlė kibernetinė ataką, dėl kurios buvo apkaltinta Rusija. Pastaroji tai neigė.

„Dėl neįtikimai klaidingo nušvietimo ir pranešimų apie rekordinę D.Trumpo kampaniją mes šiuo anuliuojame akreditaciją apgaudinėjančiam ir nesąžiningam „The Washington Post“, – „Twitter“ parašė D.Trumpas.

Vėliau paskelbtame jo kampanijos pareiškime sakoma: „Mes nebesijaučiame priversti dirbti su leidiniu, kuris savo „klikų“ poreikį iškėlė virš žurnalistikos sąžiningumo.“

Garsus dienraštis tapo dar vienu D.Trumpo stovyklos taikiniu – anksčiau jo kampanija uždraudė kelioms kitoms naujienų organizacijoms dalyvauti jo renginiuose ir spaudos konferencijose. Tarp tų žiniasklaidos priemonių yra „Buzzfeed“, „The Des Moines Register“, „The Huffington Post“, „Politico“ ir „Univision“.

Kivirčą tikriausiai sukėlė „The Washington Post“ pirmadienio straipsnis, kur cituojami D.Trumpo komentarai, kuriais jis po šaudynių Orlande sukritikavo prezidento Baracko Obamos (Barako Obamos) kovą su ekstremizmu.

„Žiūrėkit, mums vadovauja žmogus, kuris nėra griežtas, nėra sumanus arba turi kažką kita galvoje“, – „Fox News“ sakė D.Trumpas.

„Jis nesupranta arba supranta geriau nei visi mano – viena arba kita, ir abu šie dalykai yra nepriimtini“, – pridūrė jis.

„The Washington Post“ rašė, kad D.Trumpas, „regis, pirmadienį pakartotinai kaltino prezidentą Obamą solidarizuojantis su radikalizuotais musulmonais, kurie vykdė teroro aktus Jungtinėse Valstijose, ir prisidėjus prie šaudynių gėjų naktiniame klube Orlande“.

Tas straipsnis tikriausiai buvo paskutinis lašas numanomam Respublikonų partijos kandidatui į prezidentus.

„Nesu prezidento Obamos gerbėjas, bet kad pademonstruočiau jums, koks negarbingas yra apgaudinėjantis „The Washington Post“: jie savo antraštėje rašė, (jog) „Donaldas Trumpas užsimena, kad prezidentas Obama buvo susijęs su Orlando šaudynėmis“. Liūdna!“, – sakė jis.

JAV kariniai prokurorai šiais metais sužinojo apie didžiulį Centrinės žvalgybos valdybos (CŽV) archyvą, kurį sudaro tūkstančiai nuotraukų, padarytų užsienyje, taip pat Lietuvoje, veikusiuose slaptuose kalėjimuose, vadinamuose juodaisiais objektais, remdamasis JAV pareigūnais rašo dienraštis „The Washington Post“.

Kaip nurodoma savaitgalyje paskelbtame straipsnyje, prokurorai su šiuo archyvu susipažino peržiūrėdami Senato surinktą tyrimo medžiagą apie CŽV vykdytą brutalių tardymų programą.

Apie 14 tūkst. skaitmeninių nuotraukų buvo padarytos tų slaptųjų kalėjimų, kuriuose CŽV laikė įtariamus teroristus po 2001 metų rugsėjo 11-osios išpuolių, viduje ir išorėje, bet tarp jų nėra tardymo vaizdų, įskaitant kai kurių įtariamųjų kankinimus, tokius kaip imituojamas skandinimas.

Kita vertus, nuotraukose matoma, kad suimtieji būdavo gabenami nuogi, sakė pareigūnai, nepanorę viešinti savo vardų, nes ta medžiaga tebėra įslaptinta.

Tose nuotraukose taip pat matomi CŽV ir užsienio žvalgybos tarnybų pareigūnai bei amerikiečiai psichologai Bruce'as Jessenas (Briusas Džesenas) ir Jamesas Mitchellas (Džeimsas Mitčelas), vieni iš šios tardymo programos architektų.

Vyriausybė tikriausiai priešinsis bet kokiems mėginimais perduoti tyrėjams nuotraukas, kuriose matomi CŽV darbuotojai ir kiti asmenys, argumentuodama, kad tai gali sukelti pavojų agentūrų pareigūnų saugumui, nors įtariamųjų advokatai veikiausiai reikalaus, kad būtų sudaryta galimybė nustatyti potencialius liudininkus.

Dalyje nuotraukų matomos slaptųjų kalėjimų vonios ir vonios kambariai, įskaitant objektą Afganistane, žinomą kaip „Druskos duobė“, kuriame buvo nufotografuota vieta, kur vykdytas imituojamas tardomų asmenų skandinimas.

Vienas JAV pareigūnas sakė, kad „Druskos duobės“ nuotraukose matomos patalpos atrodo panašios į viduramžių pilies požemius. Pasak jo, panašu, kad daugelis tų nuotraukų buvo padarytos kaip įrodymas, kaip buvo leidžiamos šiai programai skirtos lėšos.

Dauguma tų nuotraukų vaizduoja slaptuosius kalėjimus Tailande, Afganistane ir Lenkijoje. Mažiau nuotraukų esama iš Rumunijoje ir Lenkijoje veikusių „juodųjų objektų“, kurie buvo vieni iš paskutiniųjų naudojamų, kol buvo uždaryti 2006 metais.

Slapto CŽV nuotraukų archyvo egzistavimo faktas tikriausiai dar labiau pavėlins karinių komisijų darbą, siekiant teisti Gvantanamo įlankos karinėje bazėje Kuboje laikomus įtariamuosius, nes kaltinamųjų advokatai reikalaus, kad visos tos nuotraukos būtų pateiktas, o vyriausybė tikrins medžiagą, spręsdama, kurios nuotraukos gali būti tinkamos naudoti nagrinėjant bylas.

„Jeigu vyriausybė iš tiesų pateiks šias nuotraukas gynybai – kas šiuo metu išlieka „jeigu“ – geriau tai būtų padaryta vėliau negu niekada“, – sakė JAV oro pajėgų kapitonas Michaelas Schwartzas (Maiklas Švarcas), vieno iš penkių kaltinamųjų, kurių veiksmus vertina speciali karinė komisija, advokatas.

JAV dienraščio „The Washington Post“ žurnalistas Jasonas Rezaianas (Džeisonas Rezajanas), kurį Iranas kaltina šnipinėjimu ir kitais nusikaltimais, stos prieš teismą gegužės 26 dieną, antradienį nurodė jo advokatė.

Advokatė Leila Ahsan sakė naujienų agentūrai AFP, kad J.Rezaiano žmona Yeganeh Salehi (Jegana Salehi), kuri taip pat yra žurnalistė, kaltinama toje pačioje byloje, buvo iškviesta atvykti į teismą tą pačią dieną. Šiuo metu sutuoktiniai yra paleisti už užstatą.

Kol kas neaišku, ar J.Rezaiano byla bus pradėta nagrinėti iškart po jo planuojamo atvykimo į teismą, pridūrė L.Ahsan.

JAV dienraštis „The New York Times“ pirmadienį laimėjo tris prestižinius Pulitzerio (Pulicerio) apdovanojimus, o Sent Luiso laikraštis gavo šią premiją karštųjų naujienų (breaking news) fotografijos kategorijoje už rasinių neramumų Misūrio valstijos Fergusono mieste nušvietimą.

Pietų Karolinos Čarsltono mieste leidžiamas dienraštis „The Post and Courier“ pelnė premiją „Už tarnavimą visuomenei“ - už virtinę tiriamosios žurnalistikos straipsnių apie tai, kodėl Pietų Karolina yra tarp valstijų, kuriose žūva daugiausia moterų.

Dienraščiui „The New York Times“ apdovanojimas skirtas už tarptautinius reportažus apie mirtino Ebolos viruso protrūkį Vakarų Afrikoje, paskelbė Pulitzerio komitetas Kolumbijos universitete Niujorke.

„The New York Times“ žurnalistas Ericas Liptonas (Erikas Liptonas) už savo straipsnius apie lobistų įtaką pelnė premiją tiriamosios žurnalistikos kategorijoje.
Komitetas meninės fotografijos apdovanojimą skyrė laisvai samdomam fotografui Danieliui Berehulakui - „už jaudinantį, drąsų“ Ebolos epidemijos nušvietimą dienraštyje „The New York Times“.

Sent Luiso laikraščio „St. Louis Post-Dispatch“ fotografai pelnė premiją karštųjų naujienų kategorijoje už nuotraukas apie neramumus po pernai rugpjūtį Fergusone įvykusio incidento, kai policininkas nušovė neginkluotą juodaodį paauglį.

18-mečio Michaelo Browno (Maiklo Brauno) nužudymas visoje šalyje išprovokavo protestus, kurie tebevyksta, o JAV policija kaltinama, kad perdėtai naudoja jėgą ir neproporcingai taikosi į juodaodžius bei ispanakalbius jaunuolius.

Dienraštis „The Los Angeles Times“ laimėjo du apdovanojimus. Vienas jų skirtas už dokumentinę apybraižą apie sausrą Kalifornijoje, o kitas - kultūros kritikos kategorijoje - atiteko laikraščio skiltininkei Mary McNamarai (Meri Maknamarai). „The Los Angeles Times“ buvo tarp finalininkų dar dviejose kategorijose.

Du kiti Amerikos žiniasklaidos elitui priklausantys leidiniai - „The Wall Street Journal“ ir „The Washington Post“ - laimėjo po vieną apdovanojimą.

Pulitzerio premija pavadinta Amerikos laikraščių magnato Josepho Pulitzerio (Džozefo Pulicerio), mirusio 1911 metais, vardu. Pirmosios premijos buvo įteiktos 1917 metais.
Premijos literatūros, dramaturgijos ir muzikos srityje skiriamos tik JAV piliečiams; žurnalistikos srityje pretendentai gali būti bet kurios šalies piliečiai, bet jų kūriniai turi būti paskelbti Amerikos laikraščiuose.

Pulitzerio literatūros premija šįmet skirta rašytojui Anthony Doerriui (Entoniui Dojeriui) už romaną „Visa šviesa, kurios nematom“ (All the Light We Cannot See) apie aklą prancūzę mergaitę ir vokietį berniuką, kurių gyvenimo keliai susikerta per Antrąjį pasaulinį karą Prancūzijoje.

Premija biografijos kategorijoje atiteko Davidui Kertzeriui (Deividui Kerceriui) - už knygą „Popiežius ir Mussolini: Slapta Pijaus XI istorija ir fašizmo iškilimas Europoje“ (The Pope and Mussolini: The Secret History of Pius XI and the Rise of Fascism in Europe).

Laureatai buvo išrinkti iš daugiau kaip 1 200 tūkst. pretendentų, nurodė Pulitzerio premijų komitetas.

Nugalėtojams apdovanojimai bus įteikti per iškilmingus pietus Kolumbijos universitete gegužės 28 dieną