„Susitikime ketiname aptarti įmonės investicijas ir veiklą Lietuvoje, Lietuvos žingsnius toliau gerinant verslo ir investicijų, talentų ugdymo ir pritraukimo sąlygas šalyje“, – BNS nurodė Vyriausybės komunikacijos departamentas.

Susitikime taip pat dalyvaus ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė, viceministras Karolis Žemaitis, Vyriausybės kanclerės pirmasis pavaduotojas Rolandas Kriščiūnas.

Su įmonės generaliniu direktoriumi ir prezidentu taip pat bus kalbama apie ekonomikos bei saugumo politiką, nurodo „Western Union“.

Likusį laiką įmonės vadovai skirs bendravimui su darbuotojais.

Vilniuje veikia „Western Union“ Europos regioninis operacijų centras – vienas didžiausių kompanijos padalinių, jame dirba daugiau kaip 1,5 tūkst. darbuotojų.

Pasak „Western Union Lithuania“ komunikacijos vadovės Ilonos Lekavičiūtės, bendrovė sužinojusi apie incidentą, iškart ėmėsi visų priemonių ir veiksmų, reikalingų užtikrinti darbuotojų saugumą.

„Nedelsdami informavome teisėsaugos pareigūnus ir atsakingas institucijas bei remiantis procedūromis evakuavome pastate esančius žmones. Visos institucijos profesionaliai atliko savo darbą, todėl grėsmė darbuotojams ir įmonei buvo neutralizuota“, – komentare BNS teigė I. Lekavičiūtė.

Visos institucijos profesionaliai atliko savo darbą, todėl grėsmė darbuotojams ir įmonei buvo neutralizuota.

Penktadienį teisėsauga pranešė, kad pernai rudenį Vilniuje kėsintasi įvykdyti teroro aktą: teismui perduota byla, kurioje asmuo kaltinamas pasikėsinimu sugadinti svetimą turtą dideliu mastu, įbauginti visuomenę, sukelti pavojų daugelio žmonių gyvybei ir padaryti didelę žalą Lietuvoje veikiančioms finansinėms įmonėms įvykdydamas jo planuotą teroro aktą.

Jis įtariamas prie „Western Union“ biuro sostinės J. Balčikonio gatvėje padėjęs savadarbį sprogmenį, kuris nesuveikė.

Policijos atstovai teigė kol kas konkrečiai negalintys paaiškinti, kodėl planuotam išpuoliui  pasirinkta būtent „Western Union“, tačiau Lietuvos policijos generalinio komisaro pavaduotojas Arūnas Paulauskas penktadienį per spaudos konferenciją svarstė, kad įmonės pavadinimas turi „tam tikrą globalizmo potemę“.

Birželio 17 dieną baudžiamoji byla su kaltinamuoju aktu perduota nagrinėti Vilniaus apygardos teismui.

Už pasikėsinimą įvykdyti teroro aktą Baudžiamajame kodekse nustatyta laisvės atėmimo bausmė iki dešimt metų.

„Western Union“ įsipareigojo 2018 m. į „Didžiųjų verslo duomenų analitikos“ magistro studijų programą Vilniuje įstojusiam studentui skirti metinį studijų finansavimą.

„Geriausia investicija yra investicija į žmogų, į jo kompetencijų auginimą, nes būtent žmogus kuria naujas technologijas, vysto verslą, kuria mokslą ir savo sprendimais prisideda prie visuomenės gerovės kūrimo“, – sako sutartį pasirašiusi KTU MGMF dekanė doc. dr. Bronė Narkevičienė.

„Toks socialinės atsakomybės ir plataus mąstymo pavyzdys, koks yra „Western Union“ sprendimas teikti paramą magistrantūros studijoms, labai svarbus tiek konkrečiam studentui, tiek universitetui, tiek visuomenei, nes demonstruoja bendrystės ir savitarpio paramos galią“, – tikina dekanė.

Matematikos krypties studijų programų vadovė doc. dr. Jurgita Dabulytė-Bagdonavičienė sako, kad universitetuose formuojasi asmenybės, kursiančios šalies ateitį, todėl investuoti į jauną žmogų verta.

Apie sutartį, jos reikšmę ir galimybes studentams – pokalbis su Tarptautinio paramos fondo „The Western Union Foundation Lithuania“ prezidentu Sergejumi Sidorovu ir „Western Union“ IT direktoriumi Pauliumi Ramantausku.

– Kuo ši sutartis svarbi jūsų įmonei? Kas paskatino pradėti bendradarbiavimą su universitetu?

Sergejus Sidorovas (S. S.): Pastebime Lietuvoje augantį didžiųjų duomenų analizės specialistų poreikį. Jis pasireiškia ir mūsų įmonėje. Akivaizdu, kad didelė dalis verslo pereina ir ateityje dar sparčiau pereis į skaitmeninį pasaulį. Svarbu turėti žmonių, kurie padėtų šią verslo dalį auginti. Be to, pažymėtina, kad duomenų kiekis pasaulyje nuolat auga, o jų apdorojimas, pateikimas labai svarbus bet kuriam verslui.

Paulius Ramantauskas (P. R.): „Western Union“ padalinys Lietuvoje keičiasi – viskas prasidėjo nuo paprasto operacijų centro, o dabar jis tampa vis svarbesniu, į sudėtingesnius projektus ir analizę orientuotu centru. Būtent todėl ir sudomino investicija, kuri prisidėtų prie Lietuvoje reikalingų specialistų, gebančių atlikti duomenų analizę, ugdymo.

S. S.: Apskritai ryšys tarp verslo ir ugdymo įstaigų yra labai svarbus, o ypač ryšys su universitetais. Čia įžvelgiame labai didelę bendradarbiavimo prasmę: mūsų nuomone, baigę studijas absolventai jau turi turėti patirties, žinių, kurios reikalingos šiandieniniam verslui. Todėl bendradarbiavime tarp įmonės ir universiteto yra didelė sąsaja – kad neprasilenktų tai, ką studentas išmoksta ir tai, ko būsimas darbdavys iš jo tikisi ir nori.

P. R.: Su KTU dirbame jau senokai. Dalyvaujame studentų baigiamųjų darbų vertimuose, taip pat universiteto organizuojamose „WANTed“ karjeros dienose. Džiaugiamės, kad universitetas proaktyviai ieško kontakto su verslu. Todėl ir mūsų įmonė nori perkelti bendradarbiavimą į dar aukštesnį lygį.

– Kodėl pasirinkote finansuoti būtent Vilniuje, o ne Kaune studijuojantį „Didžiųjų verslo duomenų analitikos“ studentą?

S. S.: Tai daugiau susiję su tuo, kad mūsų įmonė įsikūrusi Vilniuje. Vertinant galimybes ir galvojant apie tai, kad studentas norėtų pradėti dirbti mūsų kompanijoje, tai būtų daug patogiau ir logistiškai paprasčiau.

P. R.: Visgi esame atviri ir studentams iš kitų Lietuvos miestų: tarp mūsų darbuotojų yra ir kauniečių, ir vilniečių, ir klaipėdiečių – džiaugiamės bet kuriuo prisijungiančiu prie mūsų kolektyvo.

– Kokio studento tikitės?

S. S.: Svarbu, kad žmogus būtų suinteresuotas, jam pačiam būtų svarbu ir įdomu daryti įtaką verslui, keisti, jei galima plačiau galvoti, pasaulį. Manau, kad tai yra vienas svarbiausių argumentų, ko mes iš tikrųjų ieškome, t. y. žmogaus, kuris atviras pokyčiams ir nori pats tuos pokyčius kurti.

P. R.: Ir, žinoma, labai svarbus dar vienas aspektas – tai pasirengimas dirbti. Tokioje srityje per vieną dieną neišmokstama visko – tam reikia ruoštis ir turėti žinių pagrindą. Norint dirbti tokį darbą, žinios ir technologinė bazė yra tikrai labai svarbu.

S. S.: Dėl to ir konkurso metu, kai bus renkamas studentas, kuriam skirsime finansavimą, planuojame dalyvauti nuo pat pradžių iki galo: norime investuoti į žmogų, su kuriuo sutaptų mūsų siekiai, požiūriai ir vertybės.

– Kokiais kriterijais vadovausitės atrankos metu?

S. S.: Tikriausiai nėra konkretaus ir vienpusiško atsakymo. Viskas susideda iš daug elementų: žmogaus požiūris, techniniai duomenys, studento ryžtas investuoti į save. Kaip ir kiekvienoje atrankoje, taip ir čia nėra vienos taisyklės.

P. R.: Aš manau, labai svarbu yra tai, kad žmogus norėtų keisti ir žiūrėti į pasaulį kitaip, nes būtent ši sritis yra labai proaktyviai keičianti pasaulį. Kaip jau minėta, duomenų kiekis kasdieniniame gyvenime vis auga, todėl savaime auga ir poreikis žmonių, turinčių reikalingus įgūdžius tuos duomenis apdoroti, pateikti išvadas bei rekomendacijas įmonės vadovams. Mes suvokiame, kad tai ilgas kelias ir tikimės rasti žmogų, su kuriuo norėtume tą kelią nueiti kartu.

– Ar galimas tolesnis bendradarbiavimas po sutarties (pvz., įdarbinimas, stažuotė, praktika) tarp įmonės ir atrinkto studento?

S. S.: Be abejonės. Jau ilgiau nei penkerius metus turime stažuočių programą, po kurios maždaug 80 proc. studentų pasilieka dirbti įmonėje. Jeigu matytumėm atvirų pozicijų, tinkančių tam žmogui, apsidžiaugtumėme, jei jis ar ji nuspręstų po studijų ir toliau dirbti su mumis. Nuolat jaučiame talentų poreikį, tad mūsų durys jiems atviros.

Jame įkurtas Klientų patirties centras, kuriame Lietuvos talentai prisidės prie tarptautinės kompanijos klientų patirties gerinimo visame pasaulyje, rašoma pranešime spaudai.

„Klientų patirties centras pratęs kompanijos kuriamų inovacijų sklaidą visame pasaulyje. Inovacijos ir naujos klientų patirtys lems globalaus verslo augimą. Investuodami JAV verslininkai pritaiko geriausias savo verslo praktikas: puoselėja socialinę atsakomybę,  saugią darbo aplinką, inicijuoja darbuotojų tobulėjimą, užtikrina teisingą atlygį, modernią darbovietę, pažangią klientų patirtį. Tai daro ir „Western Union“ Lietuvoje. Ši praktika kuria ilgalaikę verslo kultūrą ir sėkmę“, – pranešime spaudai cituojama JAV ambasadorė Anne Hall.

Klientų patirties centre sudarytos galimybės darbuotojams pasijusti klientais, paslaugų tarpininkais ir susipažinti su unikaliais technologiniais sprendimais, leidžiančiais atlikti pinigų perlaidas visame pasaulyje per keletą minučių. Prisilietimas prie klientų patirties skatins tobulinti procesus ir taip prisidėti prie kompanijos augimo ir plėtros.

„Tai – geriausias įvertinimas Lietuvai, – teigia „Western Union“  Operacijų ir technologijų viceprezidentas Johnas Davidas Thompsonas. – Lietuvos kolegų indėlis į „Western Union“ verslo plėtrą yra neginčijamas. Lietuviai svariai prisideda prie strategiškai svarbių  sričių.“

Naujajame pastate dirba 900 darbuotojų. Šio pastato atidarymas subūrė visą „Western Union“ Lietuvoje bendruomenę į vieną verslo centrų kompleksą, į jį perkelti darbuotojai iš Perkūnkiemio ir Žirmūnų biurų.

Šiuo metu „Western Union“ Lietuvoje dirba 1700 darbuotojų 34 tautybių, kalbančių 30 skirtingų užsienio kalbų. Centre atliekamos atitikties teisės aktams, apskaitos ir finansų, skaitmeninių paslaugų, operacijų, informacinių technologijų, personalo valdymo, rinkodaros ir kitos funkcijos.

„Tai yra tiesa, tai yra dalis padalinio plėtros Lietuvoje“, - BNS patvirtino „Western Union Processing Lithuania“ atstovė Ilona Žibikienė.

Planuojama, kad iš Anglijos bus perkelta iki 50 darbo vietų, kurios pirmiausiai bus pasiūlytos šiuo metu biure Piterbore dirbantiems žmonėms.

„Siekdama suteikti savo klientams geriausias paslaugas ir produktus, „Western Union“ peržiūri savo pasaulinių operacijų struktūrą ir siūlo perkelti dalį darbo vietų iš Piterboro į Vilniuje esantį centrą“, - teigiama BNS atsiųstame „Western Union“ atstovės komentare.

Piterboro žiniasklaida skelbia, kad vienas didžiausių miesto darbdavių apie sprendimą perkelti darbo vietas paskelbė, kai Jungtinės Karalystės premjerė Theresa May (Tereza Mei) pradėjo „Brexit“ procedūras.

„Western Union“ biure Piterbore dirba apie 270 žmonių, o Vilniaus biure - apie 1700 darbuotojų.

JAV bendrovės galėtų tiekti suskystintas gamtines dujas (SGD) Lietuvai bei dalyvauti naujos atominės elektrinės projekte, sako JAV verslo tarybos prezidentas. Anot Erico Stewarto (Eriko Stiuarto), Lietuvoje jau dirbanti viena JAV bendrovė per kelerius metus ketina padvigubinti darbuotojų skaičių.

„Mes turime bendroves, kurios domisi galimybe parduoti suskystintas gamtines dujas Lietuvai. LNG terminalas veikia Klaipėdos uoste, taip pat turime kompanijas, šiuo metu besilankančias Lietuvoje, kurios yra pasiruošusios padėti Lietuvai pastatyti atominę elektrinę. Tai būtų puikus projektas ne tik Lietuvai, bet ir visam regionui“, - po susitikimo su prezidente Dalia Grybauskaite penktadienį žurnalistams sakė E.Stewartas.

Anot jo, Lietuvos energetikos ir gynybos sektoriai yra įdomiausi JAV bendrovėms: „Energetika yra pagrindinis sektorius. Aš taip pat pasakyčiau, kad dėl mūsų draugų Rytuose gynyba dabar irgi yra svarbi“.

E.Stewarto teigimu, Lietuvai svarbu sutvarkyti švietimo, imigracijos klausimus, bendrą verslo aplinką, kad būtų lengviau pritraukti naujų investuotojų.

„Mes tik ką turėjome bendrovę, kuri pasakė prezidentei prieš kelias minutes, kad jie turi 350 darbuotojų Lietuvoje ir planuoja per kelis ateinančius metus darbuotojų skaičių padvigubinti“, - kalbėjo E.Stewartas, neįvardijęs bendrovės.

Prezidentė penktadienį susitiko su JAV bendrovių „Exelon Nuclear Partners“, „Fluor“, „Phillip Morris“, „Western Union“, „Strategic Staffing Solutions“, „Thermo Fisher Scientific“, „Parsons“, „Maersk“ atstovais.

Su „Exelon“ atstovais trečiadienį susitiko ir energetikos ministras Rokas Masiulis, o ketvirtadienį - finansų viceministras Aloyzas Vitkauskas.

JAV energetikos kompanija „Cheniere Energy“, kuri šiemet atidarys pirmą JAV SGD eksporto terminalą, su įmone „Litgas“ šiemet vasarį pasirašė sutartį, pagal kurią galėtų parduoti dujų.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė ketvirtadienį susitiks su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) verslo tarybos nariais ir aptars Lietuvos verslo ir investicinę aplinką.

Susitikime dalyvaus JAV bendrovių „Exelon Nuclear Partners“, „Fluor“, „Phillip Morris“, „Western Union“, „Strategic Staffing Solutions“, „Thermo Fisher Scientific“, „Parsons“, „Maersk“ atstovai, pranešė prezidentės spaudos tarnyba.

„Amerikos-Lietuvos verslo taryba yra svarbiausia verslo asociacija, plėtojanti Jungtinių Valstijų ir Lietuvos verslo ryšius. Tarybos narės yra svarbiausios ir didžiausios Europoje įsikūrusios JAV kompanijos, kurios tvirtai remia TPIP, nes tokiu būdu bus stiprinama JAV ir Europos ekonominė integracija“, - pranešime spaudai cituojam JAV ambasadorė Lietuvoje Deborah McCarthy (Debora Makarti).

JAV verslo taryba Lietuvoje liepos 7-9 dienomis taip pat susitiks su premjero administracija bei su Energetikos, Finansų, Krašto apsaugos, Sveikatos, Ūkio ir Vidaus reikalų ministerijų atstovais. Susitikimų metu bus aptariami planuojami Darbo kodekso pakeitimai, Lietuvos saugumo sąlygas. Be to, bus aptariama Lietuvos vadovų parama Transatlantinei prekybos ir investicijų partnerystei.

Lietuvos ir JAV verslo tarybos veiklą prieš dvejus metus inicijavo pati D.Grybauskaitė. Tai pirmoji asociacija Lietuvoje skirta išskirtinai abiejų šalių ekonominio bendradarbiavimo skatinimui.

Vyriausybė penktadienį iš esmės pritarė naujo socialinio modelio projektui, kurio pagrindinės dalys yra Darbo kodekso ir socialinio draudimo įstatymų pataisos. Galutinai paketui pritarti ministrų kabinetas ketina birželio 8 dieną. Nepaisant profesinių sąjungų protestų, premjeras teigia nesutinkantis vilkinti projektų, kurie esą tik pagerins darbo sąlygas dirbantiems žmonėms.

„Aiškiai pasakėme - laikotarpis reikalauja, kad sprendimai būtų priimami greitai“, - po pasitarimo žurnalistams sakė premjeras Algirdas Butkevičius.

Jis teigė, kad Vyriausybė vardan šalies konkurencingumo didinimo nėra nusiteikusi tokius projektus svarstyti metus ar dvejus.

Vyriausybė teigia atsižvelgusi į priekaištus dėl trumpo derinimo termino ir tam suteikia dar dvi savaites.

„Mes neturime tikslo bloginti sąlygų darbuotojams: atleidimo, priėmimo, darbo valandų. Aš noriu pasakyti, kad tokio liberalizmo darbo santykiuose, koks yra dabar, kada pernai buvo nutraukti darbo santykiai ir 93 proc. žmonių neišmokėtas nė litas, o tarp 7 proc. žmonių, gavusių išeitines, buvo daugiausiai atleistų iš valstybinių įmonių, dar nebuvę“, - tvirtino premjeras.

Jo teigimu, dialogo būdu ieškoma kompromisų. Premjeras kartojo, kad profesinės sąjungos savo nuomonę galės teikti Seimui, kuris priiminės įstatymų pataisas.

„Mes norime, kad dirbtų tiek socialiniai partneriai, tiek ministerijos žmonės, kurie, kaip mes sakome, dirba po 24 valandas, kiekvieną dieną. O kas gali paskui paneigti, kad yra specialiai vilkinama, kad tie įstatymai nebūtų priimti“, - kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Jo teigimu, profesinių sąjungų vadovų buvo prašoma suprasti, kad įstatymų projektai bus naudingi patiems dirbantiesiems ir kartu juos apkaltino bandymu suklaidinti Ministrų kabineto narius, pateikiant netikslią informaciją apie išmokas užsienyje atleistiems žmonėms.

„Aš visa tai galėčiau pavadinti politikavimu. Tikrai nenorėčiau minėti pavardžių, kas šiandien kalbėjo pasitarime, tai aš supratau, kad netgi nėra perskaitę kai kurių įstatymų projektų“, - sakė A.Butkevičius.

Lietuvoje ketinama laipsniškai mažinti pensijų draudimo tarifą, automatiškai indeksuoti pensijas ir įvesti apskaitos taškų sistemą. Siūloma dabartinę pagrindinę pensijos dalį ir priedą už stažo metus finansuoti bendraisiais mokesčiais, o per 12 metų po 1 procentinį punktą mažinti draudimo tarifą. Be to, siūloma pensijų rodiklius - bazinė pensija, apskaitos vieneto vertė - kasmet automatiškai indeksuoti pagal koeficientą, kurio dydis priklausytų nuo darbo užmokesčio fondo augimo per kelerius metus.

Siūloma mažinti įspėjimo apie atleidimą iš darbo terminą iki 1 mėnesio, o ilgesnis terminas galiotų ikipensinio amžiaus darbuotojams, neįgaliesiems arba vaikus auginantiems darbuotojams. Išeitinė išmoka būtų sumažinta iki dviejų mėnesių.

Taip pat bus išlaikomos garantijos nėščioms moterims ir auginantiems vaikus tėvams - darbo vieta išlaikoma, kol vaikui sueis 3 metai, o terminuotą darbo sutartį būtų galima nutraukti ne po 3 mėnesių, kaip yra dabar, o po 4 mėnesių nuo vaiko gimimo.

Numatoma, jog trumpiau arba per pastaruosius penkerius metus su didesniais pertrūkiais dirbusios moterys galės gauti motinystės išmokas. Siūloma įteisinti lankstesnius ligos ir motinystės socialinio draudimo stažo reikalavimus asmenims, kai motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmoka mokama ir tiems asmenims, kurie šį stažą turi per ilgesnį laikotarpį (60 mėnesių). Be to, besimokantis jaunimas valstybės lėšomis būtų draudžiamas motinystės ir tėvystės pašalpoms gauti.

BNS turimais kai kurių ekspertų skaičiavimais, jei siūlomos pataisos bus priimtos, papildomos valstybės išlaidos 2016 metais gali siekti apie 360 mln. eurų, iš jų 36 mln. eurų - senatvės pensijų perskaičiavimas, 135,6 mln. eurų - jų indeksavimas, 39 mln. eurų - „Sodros“ lubų nustatymas, dar 108 mln. eurų - bazinės pensijos mokėjimo iš „Sodros“ į valstybės biudžetą perkėlimas. 2016-2027 metais pastaroji priemonė kainuotų net apie 1 mlrd. eurų.

Socialinio modelio kritikai pasigenda vertinimo, kokių ilgalaikių valstybės įsipareigojimų toks modelis pareikalautų, kai tikėtinos išlaidos nėra subalansuotos su pajamomis ir nėra pagrįstų finansavimo šaltinių.

Socialinis modelis iš viso apima apie 40 teisės aktų.

Profesinės sąjungos kritikuoja planus mažinti darbo užmokestį, atleidimo supaprastinimą, išeitinių išmokų apkarpymą ir įspėjimo terminų sutrumpinimą, maksimalios darbo laiko savaitės ilginimą, terminuotų darbo sutarčių įteisinimą. Tuo tarpu darbdaviai mano, kad liberalizavus darbo rinką bus galima sukurti nemažai naujų darbo vietų ir įdarbinti dalį bedarbių, kurių interesų dabar negina niekas.

Vyriausybei penktadienį svarstant naująjį socialinį modelį, profesinių sąjungų ir darbuotojų atstovai surengė nedidelį piketą prie Vyriausybės. Prie Vyriausybės rūmų susirinko kelios dešimtys žmonių, kurie atstovauja profesinėms sąjungoms ir dirbantiesiems.

„Niekas prie mūsų dar nepriėjo, kantriai laukiame“, - BNS teigė vienas profesinių sąjungų atstovų.

Profesinių sąjungų atstovai laiko plakatus, kritikuojančius „buldozerinę“ Vyriausybės politiką. Tuo metu dirbantieji tvirtino, kad neketina „lankstytis be saugumo garantijų“.

Socialinio modelio kritikai pasigenda vertinimo, kokių ilgalaikių valstybės įsipareigojimų toks modelis pareikalautų, kai tikėtinos išlaidos nėra subalansuotos su pajamomis ir nėra pagrįstų finansavimo šaltinių. Profesinės sąjungos tvirtina, kad vienareikšmiškai bloginamos sąlygos darbuotojams.

Pasaulinės grynųjų pinigų perlaidų lyderės „Western Union“ Lietuvos skyriaus paramos fondas skyrė 150 tūkst. litų penkioms nevyriausybinėms organizacijoms, skatinančioms verslumą ir ekonominį raštingumą.

Parama skirta organizacijoms Aukok.lt, „Gelbėkit vaikus“, Vaikų linija, „Big Brothers Big Sisters“ ir Saulėtekio slėnis.

„Savo verslą pasiryžę kurti jaunuoliai pirmiausia susiduria su verslo pradžiai reikalingos infrastruktūros stygiumi. Jiems reikia ne tik įkvepiančios aplinkos ir bendraminčių, bet ir ranka pasiekiamų specialistų konsultacijų, mentorių patarimų“, - pranešime spaudai sakė Saulėtekio slėnio vadovas Andrius Bagdonas.

Be to, „Western Union“ mokymuose turėtų dalyvauti iki 500 studentų.

„Western Union Foundation Lithuania“ fondas veikia dvejus metus, jį kaupia darbuotojai, o visos lėšos skiriamos socialinės atsakomybės projektams.

Buvusią „Investuok Lietuvoje“ vadovę Mildą Dargužaitę pakeitęs Arvydas Arnašius sako, kad pats su jokiu politiniu spaudimu nesusiduria. „Reikia susitarti su žmonėmis. Pasakyti savo poziciją, apginti ją yra labai svarbu“, – apie savo darbo stilių kalba jis.

Užsienio investicijas skatinančios agentūros vadovui darbo šiuo metu netrūksta. Dėl Rusijos ir Ukrainos konflikto pasikeitusi geopolitinė padėtis paspartino kai kurių įmonių atsikraustymą į Lietuvą. Tačiau prie to prisidėjo ir gerėjusios mūsų pozicijos įvairiuose valstybių patrauklumą vertinančiuose reitinguose.

– Kiek žinau, neseniai lankėtės JAV ir Rusijoje. Galbūt galėtumėte trumpai papasakoti, kokie buvo šių vizitų tikslai?

– Visų pirma, pradėsiu nuo to, kokie yra „Investuok Lietuvoje“ tikslai. Mūsų įstaiga yra atsakinga už tiesioginių užsienio investicijų projektų pritraukimą į Lietuvą. Dirbame su savo tikslinėmis rinkomis: Skandinavijos šalys, JAV, Didžioji Britanija, Vokietija. Dirbame ir su kitomis šalimis, pavyzdžiui, Rusija, Kinija. Šiose šalyse yra nišos, kurios mus domina, ir jos leidžia mums pritraukti verslą į Lietuvą, kuria darbo vietas, generuoja tiesiogines užsienio investicijas.

JAV dalyvavau daugybėje susitikimų, kurie yra susiję su įmonėmis, vykdančiomis savo veiklos perkėlimą į kitas, žemesnių kaštų, geresnio efektyvumo, šalis. Taip pat ir į Centrinę bei Rytų Europą. Kaip į galimybę jie žiūri ir į Lietuvą.

Tas įmones skirstome dviem pjūviais. Vienos susijusios su paslaugų centrais, kitos – su gamyba. Aplankėme daug tokių įmonių, kurios svarsto savo veiklą perkelti į mūsų regioną. Esmė labai paprasta – mes turime būti tų įmonių ilgajame sąraše. Jei ten nesame, kaip valstybė, kaip vieta, mes nesame žaidime. Tam, kad būtume ilgajame sąraše, jie turi mus pažinoti, žinoti mūsų pranašumus, kuo Lietuva yra išskirtinė. Ką mes galime jiems daugiau pasiūlyti, nei kitos regiono šalys. Tik tada jie gali pagal savo kriterijus svarstyti, ką daryti.

Rusijoje gana sėkmingai dirbame su kompiuterinių žaidimų sektoriumi. Visame pasaulyje jis vertas maždaug 100 mlrd. JAV dolerių per metus, o Rusijos bendrovės sudaro pakankamai didelę jo dalį. Pasikeitus geopolitinei situacijai tarp Ukrainos ir Rusijos, mes matome tendenciją, kai įmonės mažina savo riziką ir juda į Centrinę bei Rytų Europą. Jos žiūri ir į Lietuvą, o mes sugebėjome efektyviai save pozicionuoti su savo žmogiškaisiais resursais (kvalifikacija), vieta, interneto infrastruktūra.

Tai didelė pridėtinė vertė Lietuvai, nes šios įmonės ateis su savo žiniomis, produktais, kurie bus vystomi Lietuvoje ir čia pat aptarnaujami. Visa rinkodara, palaikymas darbo turės čia. Su „Game Insight“, „Charlie Oscar“ ir keliomis kitomis įmonėmis jau pasirašėme sutartis.

– Rugpjūtį paskelbėte, kad žaidimų kūrėjai „Flazm“ iš Rusijos perkelia savo studiją į Lietuvą. Tai buvo jau 7-oji informacinių technologijų sektoriaus įmonė, į Lietuva atėjusi šiais metais. Galima įžvelgti tendenciją. Kiek ji susijusi su geopolitine padėtimi, o kiek su pačios Lietuvos patrauklumu?

– Geopolitinė situacija labiau paskatino tam tikrus veiksmus. Šitos įmonės nuolat ieško būdų, kaip mažinti savo veiklos kaštus – kur galima sukurti žaidimą, produktą greičiau, pigiau ir ji aptarnauti. Didžiausias jų vartotojų ratas yra Vakarų Europa arba JAV. Vartotojų yra ir Rusijoje, bet didžiausia dalis yra Vakaruose, todėl natūralu, jog jos nori būti arčiau savo tikslinių rinkų.

Juos prisitraukti leido mūsų specialistų pasiūla, kompetencija, mažesni kaštai, ir, žinoma, aptarnavimas – kalbos. Lietuvoje kalbame pakankamai daug kalbų: ne tik rusų, bet ir lenkų, vokiečių, skandinavų kalbomis.

– Trečiadienį buvo paskelbtas Pasaulio Ekonomikos Forumo (PEF) tyrimas, kuriame Lietuva pagal bendrą konkurencingumo reitingą pakilo iš 48 į 41 vietą. Kaip manote, kokios priežastys arba sprendimai leido to pasiekti?

– Padidėjęs Lietuvos žinomumas, kai didžiosios įmonės, kaip „Barclays“, „Western Union“, „CSC“, „Thermo Fisher“, jau pasirinkusios Lietuvą, plečiasi. Papildomai darbina specialistus, perkelia naujas sritis ir veiklas čia. Tai rodo, kad yra didžiulis pasitikėjimas, kad Lietuvoje gali būti atliekamos sudėtingos ir aukšto lygio pridėtinės vertės operacijos.

Taip pat visas mūsų valstybės darbas, gerinant investicijų klimatą. Atidaryti verslą, perkelti operacijas į Lietuvą tampa vis lengviau. Tiesa, šiek tiek nuo kaimynių atsiliekame prisijungdami prie elektros tinklų.

Reikia paminėti ir „Doing Business“ reitingą, kuriame esame 17-oje vietoje. Tai rodo, kad visoje šioje plotmėje Lietuva ne tik kalba, bet ir užtikrina investicijų atėjimą į Lietuvą.

– Aukštą vietą PEF reitinge Lietuva užima pagal darbo užmokesčio ir našumo santykį. Ar tai reiškia, kad investuotojams Lietuva patraukli, nes čia galima mokėti mažą atlyginimą?

– Nebūtinai. Produktyvumas reiškia, kad vienas žmogus gali atlikti daugiau funkcijų. Tai nereiškia, kad jis turi gauti mažesnį atlyginimą. Jeigu žmogus dirba produktyviai, jis gali per tam tikrą laiko tarpą atlikti dvi ar tris funkcijas. Atlikti našiau, greičiau ir efektyviau. Atlyginimo prasme jis gali uždirbti netgi daugiau, tačiau jis atsvers kokį nors specialistą kitoje šalyje, kuriam tą pačią užduotį atlikti reikia daugiau laiko ir pastangų.

– Kalbėjome apie PEF tyrimą, „Doing Business“ reitingą, yra dar keli kiti. Ar potencialiems investuotojams jie tikrai svarbūs? Ką Jūs pats apie juos manote?

– Reitingas nėra tas kriterijus, pagal kurį pasirenkama šalis. Yra visa eilė kitų. Pirmiausia, tai – kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla. Po to žiūrima į šalies vietą – jos artumą tikslinėms rinkoms. Trečioje vietoje infrastruktūra – keliai, internetas ir t.t.

Reitingai yra pagalbinis faktorius, kada galimas investuotojas gali palyginti skirtingas šalis. Tikrai neteigiu, jog reitingai yra pats svarbiausias dalykas, bet jokiu būdu negalima jų ignoruoti. Juk „Financial Times“ ar Pasaulio bankas turi ilgas procedūras, pagal kurias reitinguoja šalis, apklausia investuotojus. Natūralu, kad juos turime viešinti, ką „Investuok Lietuvoje“ rinkodara ir daro.

– Rusija PEF reitinge taip pat pakilo (iš 64 į 53 vietą), tačiau prognozuojama, kad dėl konflikto Ukrainoje kitąmet ji kris. Šalyje akcijų vertė ir rublio kursas krenta, bus įvesta dar daugiau sankcijų, todėl kapitalas iš Rusijos bėga. Galbūt jis atbėgs į Lietuvą?

– Kapitalas tarsi vanduo. Pinigai eina ten, kur yra užtikrinama grąža, yra saugu tiek politiškai, tiek ekonomiškai – tai yra natūralūs rinkos dėsniai. Natūralu, kad bet kuris konfliktas, nesvarbu, kokioje šalyje jis bebūtų, turi įtakos kapitalo ištekėjimui. Tada tie pinigai ieško kitos vietos, kur jie gautų didžiausią grąžą su mažiausia rizika. Juk šioje srityje viskas labai paprasta – jei nori didelės grąžos, tada reikia daug rizikuoti. Viskas priklauso nuo konkretaus investuotojo rizikos apetito.

Iš Rusijos išėjo didžiuliai pinigų srautai. Vieni šaltiniai sako, kad vien šiais metais šalis neteko apie 200 mlrd. JAV dolerių, kiti teigia, kad dar daugiau. Tie pinigai nueina į artimiausias rinkas – Centrinę ir Rytų Europą, arba Pietryčių Aziją, kitas stipriai augančias šalis. Čia mūsų reitingai, BVP augimas, priklausymas NATO ir Europos Sąjungai, kurie užtikrina papildomą stabilumą, Lietuvai tikrai padeda pritraukiant iš Rusijos išeinančias investicijas.

– Galbūt investuotojas įvertinęs riziką savo pinigus nukreips kur nors į saugią Vakarų Europą, o ne į Lietuvą, kuri savo teritoriją, kai kurių specialistų vertinimu, nuo Rusijos pajėgų galėtų apginti tik kelias valandas?

– Galiu pasakyti, kad, kaip NATO nariai, turime tam tikrus įsipareigojimus iš savo partnerių, kurie yra pažadėję, kad gins mūsų sienas.

Pasikartosiu, kad verslas labai pragmatiškai daro savo sprendimus. Jei investuotojas nori mažos rizikos, jis gali pirkti valstybės skolinimosi lakštus. Kiekviena įmonė pasirenka savo riziką, ji žino savo kompetencijas, bet gale dienos juk pinigai turi uždirbti pinigus. Investuotojų tikrai netenkina pinigų laikymas banko sąskaitoje ir minimalių palūkanų gavimas.

Galiu drąsiai pasakyti, kad mes matome susidomėjimą iš Rusijos, Ukrainos ir kitų Nepriklausomų Valstybių Sandraugos šalių įmonių, kurios jau įtraukė Lietuvą į savo ilgąjį sąrašą.

– O tai, kad trečiadienį JAV prezidentas Barackas Obama aplankė Estiją, turėjo įtakos Lietuvos patrauklumui investuotojams?

– Tiesiogiai tai mažai turėtų ką nors pakeisti, nes verslas vadovaujasi savo principais. Nemanau, kad mes turėtume konkuruoti dėl to, kiek kartų JAV prezidentai, ar tai būtų Billas Clintonas, ar George`as Bushas, apsilankys vienoje ar kitoje šalyje. Tai pakankamai antrinis reikalas.

Turime fokusuotis į darbą, investicijų pritraukimą, bet kokiu atveju B. Obamos buvimas Baltijos šalyje prideda labai daug naudos mums visiems.

– Ar „Investuok Lietuvoje“ bendrauja su įstatymų leidėjais, siūlo, kokias reformas galima būtų priimti?

– Be abejo, vidiniuose politiniuose procesuose mes dalyvaujame, nes turime pakovoti už savo investuotojų interesus. Stengiamės daryti įtaką priimant konkrečius įstatymus, pavyzdžiui, Investicijų įstatymą. Taip pat dirbame su savo socialiniais partneriais dėl Darbo kodekso pakeitimų, dėl Mėlynosios kortelės (JAV žaliosios kortos analogija ES – LRT.lt).

– Kokių iniciatyvų planuojate artimiausiu metu?

– Visos iniciatyvos ateina iš mūsų investuotojų. Nesame ta institucija, kuri savo nuožiūra turėtų teikti vienus ar kitus pasiūlymus keisti dabartinius teisės aktus Lietuvoje. Mes darome apklausas, surenkame informaciją iš esamų investuotojų, socialinių partnerių, pavyzdžiui, „Investuotojų forumo“.

Įvertiname situaciją ir, kai matome, kad yra bendras interesas, tik tada pradedame kokio nors įstatymo pakeitimo iniciavimą. Dirbame per Seimo komitetus, politikus, jiems aiškiname, kaip mūsų pasiūlymai padidintų Lietuvos reitingus, konkurencingumą.

– Jūsų pirmtakė Milda Dargužaitė, kuri palikdama agentūrą sukėlė nemenką šurmulį, sakė, kad jautė politinį spaudimą. Ar pats susiduriate su panašiomis problemomis?

– Nenoriu komentuoti, ką sakė M. Dargužaitė, nes ją vertinu kaip gerą specialistę, ir tikrai negaliu komentuoti jos darbinių santykių su viena ar kita ministerija. Galiu šnekėti tik iš savo pozicijos, kad aljansai, teisingų darbinių santykių sukūrimas tiek su ministerijomis, tiek su valdančiąja koalicija, tiek su opozicija yra labai svarbi funkcija tiek šios, tiek kitų įstaigų vadovams. Reikia susitarti su žmonėmis. Pasakyti savo poziciją, apginti ją yra labai svarbu.

– Tai pats dėl to problemų neturite?

– Kaip supratote, ne.