Administracinių pažeidimų ir nedidelės apimties baudžiamąsias bylas nagrinėjančio magistrato teismo taikos teisėjas pripažino „Apple“ kalta dėl to, kad ji neištrynė tinklalaidžių ir programėlių, skleidžiančių esą netikslią informaciją apie konfliktą, pranešė Rusijos naujienų agentūra „Interfax“.

Rusijos teismas taip pat skyrė baudą „Wikipedia“ savininkei „Wikimedia Foundation“ už tai, kad ši nepašalino netikslia vadinamos informacijos apie Rusijos karinius veiksmus Ukrainoje.

Teismas skyrė „Wikimedia Foundation“ 3 mln. rublių (30 000 eurų) baudą už tai, kad „Wikipedia“ puslapiuose rusų kalba buvo išsaugota medžiaga, teismo teigimu, pažeidžianti įstatymą, kuriuo draudžiama diskredituoti Rusijos kariuomenę ir skleisti melagingą informaciją apie konfliktą Ukrainoje, pranešė „Interfax“.

Rusija nuo 2022 metų vasario, kai pasiuntė savo kariuomenę į Ukrainą, ėmėsi įvairių priemonių, kad nubaustų už bet kokią karo kritiką ar abejones dėl jo.

Kai kurie kritikai buvo griežtai nubausti. Maskvos teismas opozicijos veikėją Vladimirą Kara-Murzą, pasisakiusį prieš Rusijos veiksmus Ukrainoje, pripažino kaltu dėl išdavystės ir Rusijos kariuomenės menkinimo, ir nuteisė jį kalėti 25 metus.

Internetinę enciklopediją prižiūrintis labdaros fondas „Wikimedia Foundation“ pranešė, kad „Google“ yra pirmasis mokantis klientas jo komercinei įmonei „Wikimedia Enterprise“, įkurtai praėjusiais metais.

Savo ruožtu ne pelno siekiančiai organizacijai „Internet Archive“, valdančiai svetainę „Wayback Machine“, kuri išsaugo momentines svetainių nuotraukas ir naudojama Vikipedijos nuorodoms taisyti, paslaugos bus teikiamos nemokamai.

„Džiaugiamės galėdami bendradarbiauti su šiomis ilgametėmis partnerėmis“, – antradienį paskelbtame pareiškime cituojama „Wikimedia“ atstovė Lane Becker (Lein Beker).

Vikipedija, viena iš labiausiai lankomų svetainių pasaulyje, yra nemokama, jos turinį pildo ir atnaujina savanoriai, o jos gyvavimas priklauso nuo labdaros.

„Google“ naudoja Vikipedijos turinį savo „pažinimo skydeliui“ – šoninei juostai, kuri papildo pagrindinius paieškos rezultatus, tačiau šios informacijos šaltinis ne visada nurodomas – dėl tokios praktikos „Wikimedia Foundation“ priekaištavo.

Anksčiau „Google“ yra skyrusi lėšų Vikipedijai per negrąžinamo finansavimo priemonės.

„Jau seniai remiame Vikimedijos fondą, siekdami bendrų tikslų – plėsti žinias ir informacijos prieinamumą žmonėms visame pasaulyje“, – sakė „Google“ atstovas Timas Palmeris.

Fondo pranešime sutarties su „Google“ vertė neatskleidžiama.

Enciklopediją 2001 metais sausio 15 dieną įkūrė amerikiečių ir britų verslininkas Jimmy Walesas.

Dabar „Wikipedia“ yra septintoji pagal populiarumą svetainė pasaulyje, kurios daugiau nei 55 mln. straipsnių kas mėnesį yra peržiūrimi 15 mlrd. kartų.

Tinklalapis buvo pradėtas kurti anglų kalba, tačiau per du mėnesius jau buvo pasiūlytos ir versijos vokiečių ir švedų kalbomis.

Dabar svetainė yra prieinama iš viso 309 kalbomis.

Visgi J. Walesas neketina sustoti ir planuoja įtraukti ir besivystančių šalių kalbas.

„Labai svarbu, kad dar milijardas ar du milijardai žmonių, prisijungusių prie interneto, panorėtų dalyvauti kuriant straipsnius ir savo žinių saugyklą. Jie pasikliaus mumis įgyvendindami šią užduotį ir tai yra didelė dalies ateities – tokios, kokią aš ją įsivaizduoju“, kalbėjo J. Walesas naujienų agentūrai AFP duotame interviu.

2006 metais enciklopedijos kūrėjas užsibrėžė tikslą – kad kiekviena kalba, kuria kalba daugiau nei milijonas žmonių, būtų sukurta bent po 100 000 straipsnių, tačiau jis pripažino, kad šiam tikslui pasiekti dar prireiks mažiausiai 20 metų.

Tai, kad „Wikipedia“ yra pelno nesiekianti svetainė, išskiria ją iš šiuolaikinių interneto milžinių, tokių kaip „Google“ ir „Facebook“, ir primena ankstyvas idealizmo kupinas interneto dienas, kai atvirojo kodo judėjimas pasitelkė savanorių talentus, kad pasiūlytų nemokamą prieigą prie įrankių ir žinių.

Pasak J. Waleso, jį įkvėpė tokios bendradarbiavimo pastangos.

„Stebėjau atvirojo kodo programinės įrangos, nemokamos programinės įrangos plėtrą, ir man atrodė akivaizdu, kad galima panaudoti tos pačios rūšies metodus sukurti nemokamą enciklopediją, todėl net supanikavau, nes maniau, kad tai yra tokia akivaizdi idėja, jog jos imsis kiti žmonės “, – teigė sakė jis.

„Visgi tik po dvejų metų žmonės mus pastebėjo ir susidomėjo, tai galbūt ir nebuvo tokios skubos“, – pridūrė J. Walesas.

„Wikipedia“ ir toliau kuria savanoriai, o puslapiai kiekviena kalba kuriami nepriklausomai nuo originalaus įrašo.

Skirtingai nuo tradicinių enciklopedijų, straipsnius gali kurti ir ne specialistai, todėl tai sukėlė nesuskaičiuojamą daugybę diskusijų apie enciklopedijos turinį ir paskatino apriboti tam tikrų įrašų atnaujinimą.

Tinklalapis taip pat sulaukė kritikos dėl to, kad didžioji dalis jo savanorių yra baltieji vyrai iš Vakarų šalių. Kritikų teigimu, jame trūksta informacijos apie moteris ir besivystančias šalis.

2017 metų balandžio mėnesį Turkija užblokavo „Wikipedia“, apkaltinusi ją būnant „šmeižto kampanijos“ prieš šalį dalimi, svetainei atsisakius pašalinti turinį, kuriame, vyriausybės teigimu, Ankara vaizduojama kaip džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ ir kitų teroristinių grupuočių rėmėja.

Prieiga prie „Wikipedia“ ir visų jos kalbinių versijų buvo nutraukta pagal įstatymą, leidžiantį vyriausybei drausti svetaines, kurios, jos nuomone, kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.

Enciklopedija atsisakė pašalinti vartotojų sukurtą turinį, pabrėždama, kad nepritaria cenzūrai. 2017 metų gegužę „Wikipedia“ kreipėsi į Konstitucinį Teismą po nesėkmingų derybų su turkų pareigūnais ir skundų žemesnės instancijos teismams.

Remiantis minėtos naujienų agentūros pranešimu, Konstitucinis Teismas nutarė, kad šio tinklalapio blokavimas tolygus saviraiškos laisvės pažeidimui. Už tokią „Wikipedia“ palankų sprendimą balsavo 10 iš 16 teisėjų, pridūrė agentūra.

Vyriausybė kol kas nekomentavo teismo nutarties ir lieka neaišku, kada galėtų būti atkurta prieiga prie enciklopedijos.

Daugelis turkų rado būdų apeiti „Wikipedia“ ir kitų svetainių blokavimą.

„Portalas bus kuriamas 33 mėnesius; portalo biudžetas sudaro apie 2 mlrd. rublių (apie 28,3 mln. eurų)“, – per projekto pristatymą pietiniame mieste Ufoje sakė S. Kravecas.

Jis pridūrė, kad šis 33 mėnesių laikotarpis „baigiasi 2022 metų pavasarį“, bet projekto autoriai planuoja anksčiau pateikti „bandomąsias versijas“.

Naujojo portalo pavadinimas dar svarstomas, bet jau „yra tvirtas įsitikinimas, jog reikia išlaikyti „Didžiosios Rusijos enciklopedijos“ pavadinimo tęstinumą“, aiškino S. Kravecas, komentuodamas išvadą, pasiektą per projekto tikslinių grupių – studentų ir dėstytojų – diskusijas.

„Mūsų portalas visų pirma skirtas besimokantiems ir dėstytojams – tiems, kam, savaime suprantama, reikia žinoti tiksliai ir pakankama apimtimi“, – kalbėjo jis.

Projekto vadovas aiškino, kad visus naujosios enciklopedijos straipsnius rašys autoriai, pasiruošę priimti „Didžiosios Rusijos enciklopedijos“ sąlygas, o autorių ir recenzentų darbas bus apmokamas iš honorarų fondo.

„Visi mūsų straipsniai yra autoriniai; autorius atsako už jų kompetentingumą savo autoritetu“, – pabrėžė S. Kravecas.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas anksčiau šį mėnesį per vieną susitikimą Maskvoje pasiūlė pakeisti „Wikipedia“ internetine „Didžiosios Rusijos enciklopedijos“ versija.

Šis pasiūlymas buvo pateiktas praėjus vos savaitei po to, kai įsigaliojo kontroversiškas įstatymas dėl „interneto suvereniteto“. Gegužę prezidento Vladimiro Putino pasirašytas įstatymas įpareigoja Rusijos interneto tiekėjus įsidiegti valstybės tarnybų parinktas technines priemones, sudarančias sąlygas centralizuotai valdyti interneto duomenų srautą.

Jos taip pat leis filtruoti turinį ir neleisti prisijungti prie uždraustų tinklalapių.

Šio įstatymo šalininkai sako, kad juo siekiama užtikrinti, kad Rusijos tinklalapiai veiktų net ir nelikus galimybės prisijungti prie tarptautinių serverių arba iškilus kokiai nors grėsmei iš užsienio, pavyzdžiui, per kibernetines atakas.

Vis dėlto šis įstatymas sulaukė aštrios kritikos, nes numatomos priemonės sudarys vyriausybei galimybę cenzūruoti ir varžyti internetu gaunamą informaciją, tad naujoji sistema gali tapti panaši į Kinijoje veikiančią vadinamąją „Didžiąją ugniasienę“.

Organizacijos „Wikimedia Foundation“ serverį, aptarnaujantį šią sistemą, paveikė „didžiulio masto“ paskirstytojo atsisakymo aptarnauti (Distributed Denial of Service, DDoS) ataka, sakoma vokiškosios vikipedijos versijos „Twitter“ žinutėje.

Atskiru pranešimu „Wikimedia Foundation“ nurodė, kad puolimas prieš vieną populiariausių tinklalapių pasaulyje „tebevyksta“ ir kad specialistai deda pastangas atkurti prieigą prie paveiktų puslapių.

DDoS atakų organizatoriai paprastai pasitelkia „kompiuterių zombių“ tinklus, sudarytus iš žalingomis programomis užkrėstų kompiuterių, per kuriuos masiškai siunčiamos komandos prie taikiniu pasirinkto tinklalapio, tokiu būdu paralyžiuojant jo darbą.

„Wikimedia“ pasmerkė kibernetinę ataką prieš jos serverį ir pareiškė, kad tokie veiksmai varžo „kiekvieno žmogaus pamatines teises laisvai prieiti prie informacijos ir ja dalytis“.

Panašios kibernetinės atakos pastaraisiais metais yra paveikusios kitus populiarius interneto domenus, įskaitant „Twitter“, „Facebook“ ir „Google“.

Puslapio lankytojus vietoje įprasto turinio ketvirtadienį matė „Wikipedia“ autorių pranešimą, raginantį susisiekti su Europos parlamentarais ir pamėginti sutrukdyti priimti vieną teisės aktą.

Didžiausią kontroversiją sukėlusios įstatymo nuostatos įpareigotų tokias interneto bendroves kaip „YouTube“ ir „Facebook“ prisiimti atsakomybę už jų platformose skelbiamą autorių teisių saugomą medžiagą.

Iniciatyvos šalininkai teigia, kad naujos taisyklės dėl vadinamųjų gretutinių teisių padės užtikrinti, kad su autoriais ir žurnalistais atsilyginama už jų darbą.

Kritikai savo ruožtu tvirtina, kad teisės aktas gali apriboti žodžio laisvę, suvaržyti internautų kūrybiškumą ir priversti tinklapius diegti brangiai kainuojančius filtrus, neleidžiančius įkelti autorių teisių saugomą turinio.

Europos Parlamentas balsuos dėl šio įstatymo kovo 26 dieną.

Turkijos informacijos ir ryšių technologijų tarnyba (BTK) šeštadienį įgyvendino sprendimą blokuoti wikipedia.org, kuris buvo priimtas kaip „administracinė priemonė“. Ankaros teismas pirmadienį patvirtino šį sprendimą oficialiu nutarimu.

Tinklalapis tebėra nepasiekiamas.

Vietos žiniasklaida pranešė, kad prieiga prieš šios interneto svetainės buvo užblokuota, kai „Wikipedia“ nepašalino dviejų puslapių anglų kalba, kuriuose, Ankaros nuomone, Turkija melagingai susiejama su teroristinių grupuočių veikla.

„Prieiga prie „Wikipedia“ nebus atkurta, kol nebus įgyvendinti teismų sprendimai“, – sakė BTK Omeras Fatihas Sayanas (Emeras Fatichas Sajanas), cituojamas dienraščio „Hurriyet“ tinklalapyje.

Valstybinė žiniasklaida pranešė, kad interneto enciklopedija buvo užblokuota, nes nereagavo į pakartotinius Ankaros prašymus pašalinti turinį, kuris, jos nuomone, propaguoja terorizmą ir kaltina Turkiją bendradarbiaujant su įvairiomis teroristinėmis grupuotėmis.

„Wikimedia“ fondas apskundė Ankaros teismo nutartį, pranešė „Hurriyet“.

Stambulo savivaldybės pareigūnai antradienį taip pat atšaukė kvietimą „Wikipedia“ įkūrėjui Jimmy Walesui (Džimiui Veilzui) dalyvauti gegužės 15-18 dienomis mieste vyksiančioje didžiulėje tarptautinėje konferencijoje – „World Cities Expo“.

Reaguodamas į „Wikipedia“ užblokavimą, J.Walesas socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Prieiga prie informacijos yra pamatinė žmogaus teisė. Turkijos žmonės, visuomet būsiu kartu su jumis ir kovosiu dėl tos teisės.“

Turkija dažnai po teroro išpuolių ar antivyriausybinių demonstracijų laikinai blokuoja prieigą prie populiarių tinklapių, tokių, kaip „Facebook“ ir „Twitter“.

Oponentai piktinasi, kad tokiu būdu varžomos žodžio ir pilietinės laisvės. Vyriausybė savo ruožtu atkerta, kad tai būtina dėl nacionalinio saugumo ir tai tėra laikinos priemonės.

Įgudę interneto vartotojai paprastai mėgina apeiti blokavimą naudodamiesi VPN tinklais. Visgi neseniai pasirodė nusiskundimų, kad ši priemonė nebegelbsti.

Pekinas būgštauja, kad Kinijos interneto vartotojus pernelyg smarkiai veikia užsienio įtaka.

Kinija dabar privalo sukurti savo enciklopediją, kuri galėtų formuoti visuomenės nuomonę, sakoma projekto vykdomojo redaktoriaus Yang Muzhi (Jang Mudži) pranešime, praėjusį mėnesį paskelbtame Kinijos mokslų akademijos tinklapyje.

Savo pernai parašytame straipsnyje jis sakė, kad Kinijoje prieinama „Wikipedia“ ir Didžiosios Britanijos „Encyclopaedia Britannica“ yra potencialios konkurentės, o naujuoju projektu bus siekiama jas pralenkti.

Šis projektas, kuriam vadovaus valstybinė kompanija „China Publishing Group“, „privalo turėti kiniškų ypatybių“, rašė jis. Pasak Yang Muzhi, naujoji interneto enciklopedija būtų „šalies kultūrinio ir technologinio vystymosi simbolis“, išplėsiantis Kinijos minkštąją galią ir tarptautinę įtaką.

Kitaip nei „Wikipedia“ ir jos kiniška versija „Baidu Baike“, kurias rašo savanoriai ir kurios gali būti nuolat redaguojamos, naujasis kinų projektas, patvirtintas 2011 metais, bus kuriamas tik profesionalų.

Pranešama, kad iki šiol prie naujosios enciklopedijos kūrimo jau prisidėjo per 20 tūkst. mokslininkų ir akademikų. Tikimasi, kad iki 2018-ųjų, kai bus paleistas šis projektas, enciklopedijoje bus daugiau kaip 300 tūkst. straipsnių.

Naujoji interneto enciklopedija bus paremta spausdinta enciklopedijos versija, išleista 1993 metais. Antrasis jos leidimas, pasiekiamas per specialų terminalą, pasirodė 2009-aisiais.

Naujausia enciklopedijos versija pasirodys internete, o vėliau bus išleistas ir spausdintas jos variantas.

Kinijoje yra per 700 mln. interneto vartotojų, tačiau 2015 metų ataskaita, kurią parengė demokratijos vystymąsi ir laisvę remianti JAV organizacija „Freedom House“, rodo, kad šios šalies interneto politika suvaržyta labiausiai iš 65 tirtų valstybių. Nustatyta, kad padėtis geresnė net Irane ir Sirijoje.

Šalyje veikia įvairios interneto cenzūros priemonės, bendrai vadinamos „Didžiąja ugniasiene“. Pekinas tvirtina, jog to reikia, kad būtų užtikrintas nacionalinis saugumas.

Be specialios programinės įrangos, padedančios apeiti griežtus apribojimus, Kinijoje nepasiekiami tokie tinklapiai kaip „Facebook“ ir „Twitter“. Šie interneto puslapiai blokuojami dėl turinio ar jautrumo.

Neseniai Pekinas išleido naują interneto laisvę ribojančią priemonę, kad kinai, besilankantys naujienų portaluose, naudotų savo tikruosius vardus.

Naujasis apribojimas įsigalios birželio 1 dieną.

Kvietimas buvo atšauktas po to, kai Turkijoje buvo užblokuota prieiga prie šios interneto enciklopedijos.

Ankara šeštadienį visoje šalyje pagal laikiną Turkijos informacijos ir ryšių technologijų tarnybos administracinį įsaką užblokavo prieigą prie tinklapio Wikipedia.org. Jis nebepasiekiamas vartotojams visoje Turkijos teritorijoje.

Valstybinės žiniasklaidos teigimu, minėtas tinklapis buvo uždraustas, nes „Wikipedia“ nesugebėjo sureaguoti į nuolat kartojamus Ankaros prašymus pašalinti turinį, propaguojantį terorą ir kaltinantį Turkiją bendradarbiaujant su įvairiomis teroro grupuotėmis.

Stambulo savivaldybės pareigūnai anksčiau išsiuntė kvietimą J.Walesui atvykti į Pasaulio miestų parodą – stambią tarptautinė konferenciją, vyksiančią šiame mieste gegužės 15–18 dienomis.

Visgi savivaldybė antradienį išleido trumpą pranešimą, kuriame nurodė, kad J.Walesas „buvo išbrauktas iš svečių sąrašo“.

„Jis buvo informuotas apie šį sprendimą“, – priduriama jame. Visgi pareigūnai nenurodė, kodėl „Wikipedia“ įkūrėjas daugiau nebepageidaujamas toje konferencijoje.

Reaguodamas į „Wikipedia“ uždraudimą, J.Walesas šeštadienį socialiniame tinkle „Twitter“ parašė: „Prieiga prie informacijos yra esminė žmogaus teisė. Turkijos žmonės, visuomet būsiu kartu su jumis ir kovosiu dėl tos teisės.“

Turkija pastaraisiais metais jau ne kartą yra trumpam blokavusi populiarių tinklapių, tarp jų „Facebook“ ir „Twitter“, po svarbių įvykių, pavyzdžiui, masinių protestų ar teroro išpuolių.

Turkijos valdžia pabrėžia, kad tokios priemonės visuomet yra laikinos ir kad jų neva reikia imtis nacionaliniam saugumui užtikrinti. Kritikai savo ruožtu sako, kad tai dar vienas prezidento Recepo Tayyipo Erdogano (Redžepo Tajipo Erdohano) valdžios įvestas pilietinių laisvių apribojimas.