Prieš šį susitikimą A. Blinkenas daugiau nei puspenktos valandos kalbėjosi su kinų užsienio reikalų ministru Wang Yi (Vang I). JAV valstybės sekretorius šias derybas apibūdino kaip konstruktyvias ir išsamias.

JAV ir Kinija turi būti partnerės, ne varžovės

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) penktadienį JAV valstybės sekretoriui Antony Blinkenui (Entoniui Blinkenui) pasakė, kad dvi didžiausios pasaulio ekonomikos turėtų būti partnerės, o ne varžovės, pranešė valstybinė žiniasklaida.

„Abi šalys turėtų būti partnerės, ne varžovės“, – sakė Xi Jinpingas. Jį citavo transliuotojas CCTV.

„Dar reikia išspręsti virtinę klausimų ir vis dar yra erdvės tolesnėms pastangoms“, – sakė Kinijos lyderis, susitikęs su A. Blinkenu Pekino Didžiojoje liaudies salėje.

Pasak Xi Jinpingo, abi šalys padarė tam tikros teigiamos pažangos nuo pernai įvykusio jo susitikimo su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Baidenu).

„Pasiūliau tris svarbius principus: abipusę pagarbą, taikų sambūvį ir abiem naudingą bendradarbiavimą, – kalbėjo jis. – Žemė pakankamai didelė, kad tilptų bendra plėtra ir [...] Kinijos bei JAV klestėjimas. Kinijai patiktų matyti savimi pasitikinčias ir atviras, klestinčias ir augančias Jungtines Valstijas.“

Xi Jinpingas išreiškė viltį, kad JAV laikysis teigiamo požiūrio į jo šalies plėtrą.

„Tikimės, kad JAV taip pat gali teigiamai pažvelgti į Kinijos vystymąsi. Kai ši pagrindinė problema bus išspręsta, [...] santykiai iš tikrųjų galės stabilizuotis, gerėti ir žengti į priekį“, – sakė jis.

A. Blinkeno lėktuvas trečiadienį nusileido Kinijos Šanchajaus mieste.

JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) ir Kinijos vadovas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) praėjusių metų lapkričio mėnesį San Fransiske vykusiame susitikime nusprendė atkurti komunikaciją tarp kariuomenių.

Tačiau dvi didžiausios pasaulio ekonomikos šalys vis dar nesutaria dėl prekybos, technologijų, Taivano ir plataus masto Rusijos invazijos į Ukrainą.

„Blinkeno kelionė bus nelengva užduotis“, – naujienų agentūrai AFP nurodė Fudano universiteto Šanchajuje Amerikos studijų centro direktorius Wu Xinbo (U Sinbo).

Tačiau Kinijai prekyba ir ekonomika tebėra svarbiausi klausimai.

Pastarosiomis savaitėmis JAV didina spaudimą Kinijai, o J. Bidenas ragina Pekinui taikyti didesnius plieno ir aliuminio tarifus, taip siekdamas prieš lapkričio mėnesį vyksiančius prezidento rinkimus užsitikrinti darbininkų palankumą.

Anksčiau šį mėnesį JAV vyriausybė paskelbė pradedanti tyrimą dėl Kinijos prekybos praktikos laivų statybos, jūrų ir logistikos sektoriuose. Šis žingsnis sukėlė Pekino pasipiktinimą.

Kinija teigia, kad Vašingtono pastangos apriboti jos pramoninę gamybą prilygsta prekybos karui, tačiau J. Bidenas patikino, kad taip nėra.

„Santykių stabilumas tam tikrais atžvilgiais yra iliuzinis“, – sakė Vašingtono Quincy (Kvinsio) instituto Rytų Azijos programos atstovas Jake'as Werneris (Džeikas Verneris).

JAV iždo sekretorė Janet Yellen (Džanet Jelen) taip pat neatmeta galimybės taikyti sankcijas Kinijai dėl perteklinių pajėgumų pramonėje, kai Pekino subsidijos lemia gamybos perteklių, dėl kurio mažėja eksporto kainos.

„Pekinas mano, kad šis kontrolės išplėtimas rodo Amerikos pastangas apriboti Kinijos kilimą“, – teigė Brookingso (Brukingso) instituto mokslininkas Kinijos klausimais Ryanas Hassas (Rajenas Hasas).

„TikTok“ pašalinimas iš JAV rinkos?

Anksčiau šį mėnesį JAV Kongreso komitetas apkaltino Kinijos valdžios institucijas tiesiogiai subsidijuojant sudedamųjų dalių, iš kurių gaminamas fentanilis – sintetinis skausmą malšinantis vaistas, sukėlęs perdozavimo epidemiją JAV – gamybą ir eksportą.

JAV Senatas išvakarėse patvirtino teisės aktą, kuriuo reikalaujama, kad programėlė „TikTok“ atsiskirtų nuo Kinijos patronuojančiosios bendrovės „ByteDance“ arba antraip bus pašalinta iš Jungtinių Valstijų rinkos.

JAV ir kitos Vakarų valstybės reiškia susirūpinimą dėl „TikTok“ populiarumo tarp jaunų žmonių, teigdami, kad ji leidžia Pekinui rinkti duomenis ir šnipinėti naudotojus. JAV šia programėle naudojasi apie 170 mln. naudotojų.

Kritikų teigimu, „TikTok“ yra pavaldi Kinijai ir skleidžia propagandą. Kinija ir bendrovė griežtai neigia šiuos kaltinimus.

„Derybos Blinkeno vizito metu vyks labai įtemptoje atmosferoje“, – pareiškė Kinijos ir JAV santykių ekspertas iš Kinijos socialinių mokslų akademijos (CASS) Lyu Xiangas (Liu Siangas).

„Ar Kinija gali atsisakyti plėtros (kad sumažintų JAV baimę)? Tai neįmanoma“, – pridūrė ekspertas.

Karas Ukrainoje ir Gazos Ruože, Taivano klausimas

Tai antrasis A. Blinkeno vizitas į Kiniją per mažiau nei metus. Antradienį JAV valstybės sekretorius pareiškė, kad Pekinas kursto karą Ukrainoje, tiekdamas Rusijai komponentus, kuriuos ji naudoja savo karinėms reikmėms. Pekinas griežtai atmeta šiuos teiginius.

Pasak JAV pareigūnų, šie Kinijos veiksmai padėjo Rusijai įgyvendinti didžiausią karinę plėtrą nuo sovietinių laikų.

„Jei Kinija, viena vertus, teigia palaikanti pozityvius, draugiškus santykius su Europa ir kitomis šalimis, kita vertus, ji negali kurstyti didžiausios grėsmės Europos saugumui nuo pat Šaltojo karo pabaigos“, – praėjusią savaitę sakė A. Blinkenas.

Be to, Vašingtonas tikisi, kad vizito metu A. Blinkenas įtikins Kiniją pasinaudoti savo įtaka dialoge su Iranu ir užkirsti kelią Izraelio ir islamistų grupuotės „Hamas“ karo eskalavimui Artimuosiuose Rytuose.

Tačiau Pekinas tvirtina, kad Vašingtonas turi spausti Izraelį sutikti paskelbti paliaubas Gazos Ruože. Kinija taip pat yra susirūpinusi dėl Vašingtono karinių aljansų Azijoje.

Lyu Xiangas neseniai pavadino JAV, Filipinų ir Japonijos bendrą pareiškimą „priešiškiausiu politiniu pareiškimu Kinijos atžvilgiu nuo Šaltojo karo pabaigos“.

Skelbiama, kad vizito metu A. Blinkenas taip pat ketina iškelti klausimą dėl Taivano, kurį Kinija laiko savo teritorijos dalimi ir yra pažadėjusi perimti demokratinę salą savo kontrolėn.

Kiniją taip pat papiktino JAV Kongreso patvirtinta milijardinė karinė pagalba Taibėjui vis agresyvesnio Pekino akivaizdoje.

Anot Wu Xinbo, po praėjusių metų pabaigoje įvykusio J. Bideno ir Kinijos prezidento susitikimo Pekinas mano, kad Vašingtonas „nesugebėjo imtis skubių veiksmų“ Kinijai susirūpinimą keliantiems klausimams spręsti.

„JAV mano, kad kol padėtis stabili ir ne per daug nerami, viskas gerai, – sakė Wu Xinbo. – Kinijos pusė mano, kad vien tik stabilizuoti santykius nepakanka.“

„Norėčiau jo paklausti: ar jūs kalbat apie Kiniją, ar apie pačias JAV?“ – paprašytas pakomentuoti sakė kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovas Lin Jianas (Lin Dzianas).

Trečiadienį per rinkimų kampanijos renginį svarbioje Pensilvanijos valstijoje stengdamasis patraukti savo pusėn darbininkų klasės rinkėjus, J. Bidenas paragino padidinti plieno tarifus Kinijai ir apkaltino ją sukčiavimu.

„Jie nekonkuruoja, jie sukčiauja. Jie sukčiauja ir mes matome žalą čia, Amerikoje“, – sakė 81 metų prezidentas. Šie jo žodžiai profesinės sąjungos „United Steelworkers“ būstinėje Pitsberge buvo palydėti pritarimo šūksniais.

Pasak demokratų prezidento, Kinijos plieno kompanijoms „nereikia rūpintis, kaip uždirbti pelno, nes Kinijos vyriausybė jas labai smarkiai subsidijuoja“.

J. Bidenas sakė paraginęs JAV prekybos atstovę patrigubinti tarifus Kinijos plienui ir aliuminiui, jei bus patvirtinta, kad Pekinas naudoja prieš konkurenciją nukreiptas praktikas.

„Jie yra ksenofobiški. Jiems kilo realių problemų. Nesiekiu kovos su Kinija, siekiu konkurencijos, tik sąžiningos“, – pridūrė J. Bidenas.

Pekinas ir Vašingtonas pastaraisiais metais konfliktavo įvairiais klausimais, nuo technologijų ir prekybos iki žmogaus teisių, savarankiško Taivano ir ginčijamos Pietų Kinijos jūros.

Po lapkritį San Fransiske įvykusių J. Bideno ir Kinijos prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) derybų, kurias abi šalys vadino sąlygine sėkme, santykiai daugmaž stabilizavosi.

Šį mėnesį abu prezidentai kalbėjosi telefonu ir susirėmė dėl JAV įvestų prekybos apribojimų technologijoms, taip pat dėl Taivano, kurį Kinija laiko savo teritorijos dalimi.

Tačiau prezidentai sutarė, kad Kinijoje apsilankys du aukšto rango JAV pareigūnai. Iždo sekretorės Janet Yellen (Džanet Jelen) vizitas įvyko praėjusią savaitę, o diplomatijos vadovas Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas) į Pekiną turi nuvykti netrukus.

Jungtinės Valstijos šią savaitę taip pat paskelbė apie tyrimą dėl Kinijos prekybos praktikos laivų statybos, laivybos ir logistikos sektoriuose.

Kinijos prekybos ministerija atkirto, kad tyrimas yra „pilnas melagingų kaltinimų, klaidingai aiškina normalią prekybos ir investicijų veiklą kaip kenkiančią JAV nacionaliniam saugumui ir korporacijų interesams, ir kaltina Kiniją dėl savo pačių pramonės problemų“.

Kinų komentarai nuskambėjo po to, kai Vokietijos kancleris Olafas Scholzas (Olafas Šolcas) užsiminė, kad Pekinas sutiko paremti birželį vyksiantį susitikimą.

„Mūsų supratimu, atitinkamam susitikimui vis dar rengiamasi ir dar reikia daug nuveikti“, –  sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Lin Jianas (Lin Dzianas).

Praėjusią savaitę Šveicarijos vyriausybė paskelbė, kad birželio viduryje surengs aukšto lygio taikos konferenciją dėl Ukrainos, į kurią Rusija nepakviesta.

Vokietijos kancleris po derybų su kinų prezidentu Xi Jinpingu (Si Dzinpingu) Pekine antradienį nurodė, kad jie sutarė „intensyviai ir pozityviai koordinuoti veiksmus skatinant aukšto lygio konferencijos organizavimą“.

Kinijos žodis turi vertę Rusijoje.

Tačiau Kinija trečiadienį pareiškė, kad Xi Jinpingas „remia tarptautinės taikos konferencijos, kurią pripažintų Rusija ir Ukraina ir kurioje lygiomis teisėmis dalyvautų visos šalys, sušaukimą tinkamu laiku“.

„Kinija mano, kad bet koks konfliktas galiausiai turi būti išspręstas diplomatiniais kanalais ir politinėmis derybomis“, – pridūrė  Lin Jianas.

„Vienintelis būdas užbaigti krizę Ukrainoje yra prie derybų stalo“, – teigė jis.

Kinija tvirtina esanti neutrali karo Ukrainoje klausimu, tačiau ji sulaukė kritikos, kad tiesiai nepasmerkė Maskvos invazijos.

Be to, Kinija ir Rusija pastaraisiais metais sustiprino ekonominį bendradarbiavimą ir diplomatinius ryšius, o jų strateginė partnerystė nuo invazijos į Ukrainą prieš daugiau kaip dvejus metus tik auga.

O. Scholzas antradienį sakė paprašęs kinų prezidento Xi Jinpingo spausti sąjungininkę Rusiją, kad ši nutrauktų savo beprasmį karą Ukrainoje.

„Kinijos žodis turi vertę Rusijoje, – pabrėžė jis.

Valstybinis transliuotojas CCTV antradienį taip pat pranešė, kad Xi Jinpingas išdėstė keturis principus, kurie, jo žodžiais tariant, „neleistų Ukrainos krizei tapti nekontroliuojama ir padėtų atkurti taiką“.

Pasak kinų prezidento, valstybės turi sutelkti dėmesį į „taikos ir stabilumo palaikymą ir susilaikyti nuo savanaudiškos naudos siekimo“, taip pat „atvėsinti padėtį ir nešliūkštelėti alyvos į ugnį“.

„Turime sudaryti sąlygas atkurti taiką ir susilaikyti nuo tolesnio įtampos didinimo“, kartu siekiant „sumažinti neigiamą poveikį pasaulio ekonomikai“, kalbėjo Xi Jinpingas.

„Keturi principai“ atkartoja praėjusių metų Pekino paskelbtą dokumentą, kuriame raginama „politiškai sureguliuoti“ konfliktą, bet kuris, pasak Vakarų šalių, gali sudaryti sąlygas Rusijai išlaikyti didelę dalį užgrobtos teritorijos Ukrainoje.

„Kinijos žodis turi vertę Rusijoje, – socialiniame tinkle „X“ parašė vokiečių kancleris. – Dėl to paprašiau prezidento Xi paveikti Rusiją, kad Putinas pagaliau atšauktų savo beprasmę kampaniją, išvestų savo karius ir užbaigtų šį siaubingą karą.“

O. Scholzas taip pat sakė, kad su Kinijos prezidentu sutaręs paremti birželį Šveicarijoje organizuojamą aukšto lygio taikos konferenciją dėl Ukrainos. Į ją Rusija nepakviesta.

„Su prezidentu Xi sutarėme: Kinija ir Vokietija ketina intensyviai ir pozityviai koordinuoti veiksmus skatinant aukšto lygio konferencijos Šveicarijoje ir būsimų tarptautinių taikos konferencijų organizavimą“, – nurodė O. Scholzas.

Kancleris į Kiniją atvyko sekmadienį, lydimas didelės ministrų ir verslo lyderių delegacijos. Tai jo antras vizitas į Azijos milžinę nuo to laiko, kai pradėjo vadovauti Vokietijos vyriausybei.

Savo naujausio vizito metu jis aplankė pietvakarinį Čongčingą, finansų sostinę Šanchajų ir Pekiną, tačiau jam tenka apsukriai balansuoti, mat jis siekia sustiprinti ekonominius ryšius su didžiausia Berlyno prekybos partnere.

Antradienį susitikęs su Xi Jinpingu Pekino svečių namuose „Diaoyutai“, O. Scholzas kinų lyderiui pasakė besitikintis aptarti, „kaip galime daugiau prisidėti prie teisingos taikos Ukrainoje“.

Kinija tvirtina esanti neutrali karo Ukrainoje klausimu, tačiau ji sulaukė kritikos, kad tiesiai nepasmerkė Maskvos invazijos.

Be to, Kinija ir Rusija pastaraisiais metais sustiprino ekonominį bendradarbiavimą ir diplomatinius ryšius, o jų strateginė partnerystė nuo invazijos į Ukrainą prieš daugiau kaip dvejus metus tik auga.

O. Scholzas pabrėžė, kad „Rusijos agresijos karas Ukrainoje ir Rusijos ginklavimasis turi labai didelės neigiamos įtakos saugumui Europoje“, nurodoma kanclerio biuro pateiktame įraše.

„Jie tiesiogiai veikia mūsų pamatinius interesus“, – kalbėjo kancleris ir pridūrė, kad jie „kenkia visai tarptautinei tvarkai, nes pažeidžia Jungtinių Tautų chartijos principą“.

Vokietijos kancleris susitikimo metu taip pat palietė temas, kuriomis, jo teigimu, abi šalys galėtų bendradarbiauti, pavyzdžiui, kovą su klimato kaita.

Tik drauge dirbdami galėsime rasti sprendimus klimato kaitai sustabdyti ir suvaldyti pereigą prie žaliosios energetikos socialiai teisingu būdu.

„Tik drauge dirbdami galėsime rasti sprendimus klimato kaitai sustabdyti ir suvaldyti pereigą prie žaliosios energetikos socialiai teisingu būdu“, – teigė O. Scholzas.

Anksčiau Kinijos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad O. Scholzas su Xi Jinpingu neformaliai pasikalbės prie arbatos puodelio Pekine.

Kancleris taip pat antradienį susitiks su premjeru Li Qiangu (Li Čiangu), posėdžiaus Vokietijos ir Kinijos ekonomikos komitete ir surengs spaudos konferenciją.

O. Scholzo vizitas vyksta tuo metu, kai daugelis Vokietijos Vakarų sąjungininkių konfrontuoja su Kinija įvairiais prekybos klausimais.

Briuselyje atliekami keli tyrimai dėl Kinijos įmonių valdomų saulės baterijų, vėjo turbinų ir elektrinių automobilių gamintojų.

Tuo metu Jungtinės Valstijos tiria, kokią grėsmę nacionaliniam saugumui kelia automobiliuose esančios kiniškos technologijos.

„Balandžio 16-osios rytą prezidentas Xi Jinpingas susitiko su Vokietijos kancleriu O. Scholzu Pekino svečių namuose „Diaoyutai“, – sakė valstybinis transliuotojas CCTV.

O. Scholzas, siekdamas sustiprinti prekybos ryšius, aplankė pietvakarių didmiestį Čongčingą, ekonomikos galiūną Šanchajų ir sostinę Pekiną.

Kanclerį nuo sekmadienio iki antradienio lydėjo gausi ministrų ir verslo vadovų delegacija – tai jau antroji jo kelionė į Kiniją nuo tada, kai jis pradėjo eiti pareigas.

Jis taip pat antradienį susitiks su premjeru Li Qiangu (Li Čiangu), posėdžiaus Vokietijos ir Kinijos ekonomikos komitete ir surengs spaudos konferenciją.

O. Scholzo vizitas vyksta tuo metu, kai daugelis Vokietijos Vakarų sąjungininkių konfrontuoja su Kinija įvairiais prekybos klausimais.

Briuselyje atliekami keli tyrimai dėl Kinijos įmonių valdomų saulės baterijų, vėjo turbinų ir elektrinių automobilių gamintojų.

Tuo metu Jungtinės Valstijos tiria, kokią grėsmę nacionaliniam saugumui kelia automobiliuose esančios kiniškos technologijos.

Savo kelionės pabaigoje balandžio 16 d. O. Scholzas Pekine susitiks su Xi Jinpingu ir Kinijos premjeru Li Qiangu, pirmadienį per spaudos konferenciją sakė kanclerio atstovas Steffenas Hebestreitas.

Sekmadienį kancleris lankysis Čongčinge, o pirmadienį keliaus į Šanchajų. Per vizitą O. Scholzas surengs pokalbius su Vokietijos įmonių atstovais ir pasakys kalbą Šanchajaus universitete.

Tai bus jau antrasis O. Scholzo vizitas Kinijoje, kai jis tapo kancleriu. Pirmąją kelionę O. Scholzas surengė 2022 m. lapkritį, tuo metu vyko karštos diskusijos dėl būtinybės sumažinti Vokietijos neproporcingą priklausomybę nuo Azijos milžinės.

„Abu valstybių vadovai atvirai ir išsamiai pasikeitė nuomonėmis apie Kinijos ir JAV santykius ir abiem šalims rūpimus klausimus“, – sakė valstybinis transliuotojas CCTV.

Xi Jinpingas „pabrėžė, kad Kinija priešinasi visų formų terorizmui, griežtai smerkia teroro išpuolį ir tvirtai remia Rusijos vyriausybės pastangas užtikrinti nacionalinį saugumą ir stabilumą“, informavo „Xinhua“.