Vokietijos užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai naujienų agentūrai AFP sakė, kad dėl šių pastabų ambasadorė sekmadienį buvo iškviesta į Kinijos užsienio reikalų ministeriją.

Kova su korupcija laikoma vienu svarbiausių Kinijos prezidento Xi Jinpingo (Si Dzinpingo) prioritetų – vyriausybės duomenimis, ši medžioklė palietė daugiau kaip 1,5 mln. pareigūnų.

Buvęs Hangdžou, elektroninės prekybos centro, kuriame buvo įkurta sektoriaus milžinė „Alibaba“, komunistų partijos sekretorius Zhou Jiangyongas (Džou Dziangjongas) buvo nuteistas mirties bausme, kurios vykdymas atidėtas dvejiems metams, pranešė valstybinis transliuotojas CCTV.

CCTV nurodė, kad teismas pripažino jį kaltu paėmus kyšių už daugiau kaip 182 mln. juanių.

Kinijoje mirties bausmė, kurios vykdymas atidedamas, paprastai sumažinama iki laisvės atėmimo iki gyvos galvos, jei kaltinamasis nėra pripažintas kaltu dėl kitų nusikaltimų per nuosprendžio vykdymo atidėjimo laikotarpį.

2021 metais prieš Zhou Jiangyongą buvo pradėtas tyrimas, o kitais metais britų laikraštis „Financial Times“ pranešė, kad „Alibaba“ finansų filialas „Ant Group“, investavęs į nuteistojo broliui priklausančias mobiliųjų mokėjimų bendroves, gavo nuolaidą nekilnojamojo turto pirkimui.

Antradienį teismas nustatė, kad Zhou Jiangyongas pasinaudojo įvairiomis pareigomis Džedziango provincijoje, kuriai priklauso Hangdžou miestas, ir už kyšius suteikė privilegijų statybų ir žemės įsigijimo sferose.

Jis „priėmė didžiulę sumą pinigų kyšiais ir padarė itin didelę žalą šalies ir žmonių interesams, todėl nusipelno griežtos bausmės pagal įstatymus“, teigė CCTV.

Susidorojimas su korupcija Kinijoje vaizduojamas kaip labai reikalingas valstybės ir partijos organų valymas, tačiau kritikai teigia, kad tai taip pat yra Xi Jinpingo priemonė atsikratyti politinių varžovų.

„Alibaba“ įkūrėjas Jackas Ma (Džekas Ma) nuo 2020-ųjų pabaigos, kai po jo kalbos, kurioje jis užsipuolė Kinijos reguliavimo institucijas, Pekinas nurodė atšaukti „Ant Group“ organizuotą pradinį viešą akcijų platinimą (IPO), laikosi nuošalyje.

Vėliau technologijų milžinei buvo skirta rekordinė 2,75 mlrd. dolerių (2,49 mlrd. eurų) bauda už įtariamą nesąžiningą verslo praktiką.

Sausį „Ant Group“ pareiškė, kad J. Ma nebeturi bendrovės kontrolinių teisių, o analitikai spėliojo, kad šis žingsnis galėjo padėti „Ant Group“ ir „Alibaba“ ištrūkti iš reguliavimo institucijų gniaužtų.

Pirmadienį Didžiojoje liaudies salėje Pekine Kinijos lyderis susitiko su Rusijos parlamento aukštųjų rūmų Federacijos Tarybos pirmininke Valentina Matvijenko.

Pastaraisiais metais Pekinas ir Maskva sustiprino ekonominį bendradarbiavimą ir diplomatinius ryšius, o nuo praėjusių metų vasario, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, jų bendravimas tapo dar glaudesnis.

Xi Jinpingas sakė, kad abiejų šalių santykių plėtojimas yra strateginis jų pasirinkimas, pagrįstas esminiais šių dviejų valstybių ir tautų interesais, pranešė CCTV.

„Abi šalys taip pat turi stiprinti bendravimą ir bendradarbiavimą daugiašaliuose mechanizmuose, pavyzdžiui, Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijoje ir BRICS šalyse, vadovauti teisingai pasaulinio valdymo reformos krypčiai ir ginti bendrus besiformuojančios rinkos ekonomikos šalių ir besivystančių šalių interesus“, – rašoma pareiškime.

Pirmadienį Vakarų lyderiai renkasi Vilniuje, kur antradienį ir trečiadienį vyks NATO viršūnių susitikimas. Jame, kaip tikimasi, bus ištransliuota vienybė dėl būsimos Ukrainos narystės Aljanse. Į šią perspektyvą Rusija įnirtingai reagavo.

Nors Pekinas save laiko neutralia karo šalimi, jo atsisakymas pasmerkti Maskvos invaziją paskatino daugelį Kyjivo sąjungininkų apkaltinti Kiniją palankumu Rusijai.

V. Matvijenko pirmadienį pareiškė, kad Pekino ir Maskvos strateginė partnerystė pasiekė aukščiausią lygį istorijoje ir yra toliau nuosekliai plėtojama, pranešė CCTV.

Politikė sakė, kad kovą įvykęs Xi Jinpingo vizitas į Maskvą, kur jis susitiko su kolega Vladimiru Putinu, tolesniam Rusijos ir Kinijos santykių plėtojimui suteikė stiprų postūmį.

Pasak Kinijos lyderio, jo šalis yra „pasirengusi toliau dirbti su Rusija, kad naujoje eroje būtų plėtojama visapusiška strateginė abipusės pagalbos, gilios integracijos, inovacijų ir visapusiško bendradarbiavimo partnerystė“.

Grėsminga statistika

Ilgus metus Pekinas tryško pasitikėjimu savimi ir, skelbdamas apie ekonomikos stebuklą bylojančią statistiką, perspektyvą piešė šviesiausiomis spalvomis. Tačiau šiandien dangus virš Kinijos vis labiau niaukiasi. Gegužės duomenys rodo, kad per metus eksportas sumenko 7,5 proc., importas – 4,5 proc.

Gamyba, NT pardavimas, mažmeninė prekyba, darbo rinka – nerodo jokio stiprėjimo ženklo.

Jaunimo nedarbas miestuose gegužę pasiekė rekordinį lygį – 20,8 proc. Nors šaliai, kurios valdžia, kilus grėsmei, be skrupulų pasitelkia represijos struktūras, jaunimo nedarbas nereiškia socialinių neramumų rizikos augimo, įtampa visuomenėje neišvengiama.

Per pirmuosius penkis mėnesius parduota vos 10,6 mln. automobilių, tad abejojama, ar bus pasiektas pastarųjų septynerių metų vidurkis – 27 mln. per metus. Siekdamas paremti ekonomiką, Kinijos centrinis bankas buvo priverstas mažinti palūkanų normas ir į ekonomiką įlieti 237 mlrd. juanių (30,6 mlrd. eurų). Tačiau ekonomistai abejoja, kad tai padės išspręsti problemas.

Pasak Pasaulio ekonomikos instituto ekspertų, mažėjančios NT kainos ir daugelio šios rinkos vystytojų finansinės problemos ne tik sumažino statybų aktyvumą, bet ir neigiamai paveikė vartotojų išlaidas.

Demografinė krizė

Tačiau Kinija turi ne tik trumpalaikių sunkumų. Esama ženklų, bylojančių, kad šalis susiduria su ilgalaikiais iššūkiais, o šalies ekonomikai geriausi metai – jau praeityje.

Prieš kelis dešimtmečius šis faktas būtų skambėjęs neįtikinamai, tačiau šiandien Kinija atsidūrė demografinėje krizėje: visuomenė sensta ir traukiasi. Pernai, pirmą kartą per daugiau nei šešis dešimtmečius, Kinijoje mirė daugiau žmonių nei gimė. 2023-iaisiais gimė tik 9,6 mln. kinų, prieš metus per tą patį laikotarpį buvo milijonu daugiau. Mirus 10,41 mln. žmonių, Kinijoje oficialiai sumažėjo 80 tūkst. žmonių. Nuo šiol šis procesas spartės – tai ilgalaikis vieno vaiko politikos padarinys.

Tikėtina, kad gyventojų skaičiumi Indija jau aplenkė Kiniją. Demografai skaičiuoja, kad artimiausiais metais Kinijoje kasdien mažės po 10 tūkst. žmonių. JT prognozuoja, kad iki 2050 m. gyventojų skaičius sumažės 109 mln.

Kinija laikosi labai konservatyvaus požiūrio į imigraciją, todėl visuomenei gresia dideli socialiniai sukrėtimai. Konfliktai neišvengiami tiek dėl sveikatos priežiūros, tiek dėl pensijų sistemos. Kartu mažės darbo jėgos, trauksis vartotojų rinka. Kinijos ekonomikos vystymosi modeliui, grįstam vidaus vartojimu, gresia negrįžtama degradacija.

Nacionalinė sveikatos komisija prognozuoja, kad iki 2035 m. pensininkų skaičius padidės nuo 280 mln. iki daugiau kaip 400 mln. Kinijos vadovybei tai sukels didžiulių finansavimo problemų.

Xi Jinpingas neseniai pasisakė už grįžimą prie marksistinių ekonominių vertybių tuo ne juokais išgąsdindamas užsienio investuotojus.

 

Pavojingas egocentrizmas

Didele problema ekspertai vadina ir Kinijos izoliaciją. Didžioji kinų siena, kuria senieji kinų imperatoriai bandė apsiginti iš pradžių nuo puldinėjančių klajoklių, o vėliau – ir apskritai nuo svetimšalių, tapo nūdienos aktualijas puikiai iliustruojančia metafora.

Xi Jinpingo valdoma valstybė turi labai mažai tikrų sąjungininkų. Skirtingai nei Vakarai, susibūrę į analogiškas vertybes puoselėjantį aljansą, dėl savo kultūrinių aplinkybių – unikalios kalbinės aplinkos, visuomenės normų, tapatybės – ir politikos Kinija yra vieniša. Beveik visos tiesioginės kaimynės yra arba atsiribojusios nuo Kinijos, su ja konkuruoja, arba yra atvirai jai priešiškos.

Išsivaduoti iš izoliacijos Pekinas bando augindamas karinę galią. Tai liudija represinė Honkongo aneksija ir karinis spaudimas Taivanui, konfliktai su Filipinais, Japonija ir Vietnamu Pietų Kinijos jūroje, nuolatiniai susišaudymai su Indija.

Rizika, kad Kinija netrukus pradės karą, dabar yra reali. Tai savo ruožtu reiškia, kad vis daugiau ir vis didesnių pasaulio šalių siekia sumažinti savo priklausomumą nuo Kinijos, kuri tampa vis nesaugesnė ir agresyvesnė.

Norėdamos išsklaidyti riziką, o ir spaudžiamos demokratines vertybes vėl akcentuojančių vartotojų, Vakarų bendrovės stengiasi perkelti savo veiklą į kitas šalis – keliasi į JAV arba į žmogaus teises labiau gerbiančias šalis. Analitikai prognozuoja, kad 2023 m. Vietnamo ar Indijos BVP augs sparčiau nei Kinijos. Pernai Kinija jau sudarė tik 50,7 proc. viso JAV importo iš Azijos; 2013 m. šis rodiklis dar viršijo 70 proc.

Eksporto pokyčiai

Naujoji realybė dar blogesnė tuo, kad vadinamasis Kinijos ekonomikos stebuklas, keturis dešimečius fiksuotas ūkio augimas, buvo pagrįstas NT bumu šalies viduje ir agresyviu gamybos produktų eksportu į užsienį. Abu šio ekonomikos modelio ramsčiai sugriuvo.

Eksporto mastas silpnėja, nes Kinija nebėra pigios gamybos vieta, spaudžia tiek pasaulinė konkurencija, tiek naujoji Vakarų politika. Pavyzdžiui, investicijas stabdo JAV taikomi apribojimai lustų eksportui į Kiniją, tai sulaiko investicijas.

Kinijai gresia perspektyva pralaimėti šaltąjį technologijų karą tarp Kinijos ir JAV. Tokiomis Kinijos problemomis gali džiaugtis Indija. Paradoksas, tačiau Kinija atsidūrė tokioje padėtyje, kai yra daug labiau priklausoma nuo Europos ir JAV, o ne atvirkščiai.

Pernai Kinija į Europą eksportavo 6,4 mln. 40 pėdų konteinerių, o atvirkštine kryptimi keliavo tik 1,6 mln. konteinerių. ES eksporto į Kiniją vertė pernai buvo tik 23 proc. didesnė nei ES eksporto į Šveicariją. Tokiomis sąlygomis Pekinas negali nebūti suinteresuotas ryšių su Vakarais gerinimu.

NT rinka neatsigauna

Ne ką geresnė padėtis ir su antruoju šalies ūkio verslo modelio ramsčiu – NT rinka, sudarančia 30 proc. Kinijos ekonomikos. Šalyje yra daugiau kaip 50 mln. neparduoto būsto objektų, net didelės kompanijos susiduria su mokėjimo sunkumais.

Į sunkią padėtį patekusi šios rinkos milžinė „Evergrande“, kurios akcijos dėl įsiskolinimų 2021 m. per mažiau nei metus Honkongo akcijų biržoje prarado 85 proc. vertės, buvo tik pradžia. Dar trys dešimtys kitų rinkos dalyvių neįvykdė įsipareigojimų grąžinti skolas investuotojams arba pradėjo restruktūrizaciją.

Daugiausia parduodanti Kinijos NT grupė „Country Garden“ konstatuoja, kad NT rinką sparčiai apima depresija. Statybos bendrovės, siekdamos užsitikrinti likvidumą, reikalauja parduoti objektus dar prieš pradedant statybas. Pardavimo mastui smukus, prasidėjo grandininė finansinių sunkumų reakcija. Pirmąjį 2023 m. ketvirtį būsto, komercinių patalpų pardavimais sumažėjo 22 proc. Kad paskatintų paklausą, kai kuriuose Kinijos miestuose pardavėjai pirkėjus vilioja premijomis.

Daugiausia parduodanti Kinijos NT grupė „Country Garden“ konstatuoja, kad NT rinką sparčiai apima depresija.

 

NT rinkos griūtis turi ir politinį poveikį. Daugelį metų Kinijos vietos valdžios institucijos pelnėsi daugiausia parduodamos žemę NT bendrovėms. Dabar jos, kaip ir milijonai privačių asmenų, susiduria su finansiniais sunkumais.

Bėga nuo represijų

Skirtingai nei galima būtų manyti, vertinant Xi Jinpingo įtakos augimą šalies viduje, Kinija išgyvena politinę sisteminę krizę. Griežta kovos su pandemija politika, galiausiai išprovokavusi kinus seniai nematytiems protestams, pakirto pasitikėjimą politine vadovybe.

Vyksta atvira kova dėl valdžios tarp naujojo ekonominio elito ir partijos vadovybės, o politinius sprendimus priimantys komunistų partijos nariai iš nevilties ir negebėjimo kurti dialogą su visuomene vis dažniau pasikliauja represijomis. Xi Jinpingas neseniai pasisakė už grįžimą prie marksistinių ekonominių vertybių tuo ne juokais išgąsdindamas užsienio investuotojus.

Nors vis dar yra sričių, kuriose privatus verslas gali būti itin pelningas, pvz., elektromobilių gamyba arba atsinaujinančioji energija, technologijų sektoriuje tvyro didelis netikrumas. Išskirtinę kompetenciją turintys žmonės kraunasi lagaminus ir bėga iš šalies. Bauginimo kampanija, nukreipta prieš bankininkus, kaltinamus hedonizmu, duoda atvirkščią efektą.

Nesijaučia saugūs

Situaciją puikiai iliustruoja praėjusią savaitę įvykęs politinis trileris, kurio pagrindinis herojus buvo kanadietis Bobas Pickardas, dirbęs Azijos infrastruktūros investicijų banke (AIIB).

Praėjusį trečiadienį buvęs banko komunikacijos vadovas tviteryje pranešė palikęs postą. „Kaip patriotiškai nusiteikusiam kanadiečiui, tai buvo vienintelė galimybė. Banke dominuoja komunistų partijos nariai, jame taip pat viena nuodingiausių kultūrų. Nemanau, kad darbas AIIB tarnauja mano šalies interesams“, – paskelbė kanadietis. Jei kitu atveju toks įrašas reikštų viso labo darbuotojo nuoskaudą, B. Pikardo atvejis kitoks.

Apie tai, kad išėjo iš darbo AIIB, jis paskelbė tik tuomet, kai pasijuto saugus. Tik kai nukeliavo tūkstančius kilometrų – iš pradžių lėktuvu iš Pekino nuskrido į Tokiją, o iš ten – į Vankuverį. Nuo pernai kovo banke dirbusio kanadiečio teigimu, AIIB visi darbuotojai – o jų esama 65 tautybių – bijojo Kinijos komunistų partijos narių.

Į B. Pikardo pareiškimą Pekinas reagavo per valstybinę žiniasklaidą, kuri menkino kanadiečio vaidmenį AIIB ir akcentavo Kinijos indėlį į „pasaulinės taikos palaikymą, abipusio vystymosi skatinimą ir pasaulinių iššūkių įveikimą“.

Po B. Pikardo pareiškimo Kanados vyriausybė paskelbė persvarstysianti šalies narystę AIIB. Šis bankas buvo įkurtas 2016 m. kaip alternatyva Pasaulio bankui, kuriame dominuoja JAV. Institucija, kuri skelbė daugiausia dėmesio skirianti infrastruktūros projektų Azijoje finansavimui, laikoma Pekino geopolitinės strategijos, kuria siekiama plėsti įtaką, galią ir minkštąją galią Azijoje, įrankiu.

Tuo tarpu Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas padėkojo už paramą, išreikštą ŠBO Maskvai privačios karinės bendrovės „Wagner“ ginkluoto maišto metu.

Kinija ir Rusija pastaraisiais metais sustiprino ekonominį bendradarbiavimą ir diplomatinius ryšius, o jų strateginė partnerystė tapo dar glaudesnė po to, kai praėjusių metų vasarį Maskva pradėjo plataus masto invaziją į Ukrainą.

ŠBO, kurios devintuoju nariu antradienį tapo Iranas, yra politinė, ekonominė ir saugumo organizacija, siekianti konkuruoti su Vakarų aljansais.

Kinijos valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ pranešė, kad virtualaus susitikimo metu Xi Jinpingas paragino dėti pastangas siekiant apsaugoti taiką regione ir užtikrinti saugumą.

Susitikimo metu jis taip pat teigė, kad ŠBO valstybės narės turėtų stiprinti tarpusavio solidarumą.

Nors Kinija teigia esanti neutrali Ukrainos karo klausimu, ji sulaukė kritikos už tai, kad atsisakė pasmerkti Maskvą dėl jos puolimo.

V. Putinas per savo pirmą aukščiausiojo lygio susitikimą po praėjusį mėnesį įvykusio trumpai gyvavusio samdinių grupės „Wagner“ boso Jevgenijaus Prigožino maišto, padėkojo už ŠBO paramą šio įvykio metu.

„Rusija užtikrintai priešinasi ir toliau priešinsis išorės spaudimui, sankcijoms ir provokacijoms“, – pareiškė jis.

„Norėčiau padėkoti savo kolegoms iš ŠBO šalių, kurie išreiškė paramą Rusijos vadovybės veiksmams konstitucinei tvarkai, piliečių gyvybei ir saugumui apsaugoti“, – nurodė V. Putinas.

Iranas prisijungė, toliau – Baltarusija

Antradienį Iranas tapo visateisiu ŠBO nariu. Pastaraisiais mėnesiais Iranas suintensyvino diplomatiją tiek su draugais, tiek su priešais, siekdamas sumažinti savo izoliaciją, pagerinti ekonomiką ir pademonstruoti savo galią.

Irano prezidentas Ebrahimas Raisi (Ebrahimas Raisis) pareiškė, kad šalies prisijungimas prie ŠBO padės užtikrinti kolektyvinį saugumą, plėsti ryšius bei stiprinti vienybę.

Be aukščiausiojo lygio susitikimo šeimininkės Indijos, kitos pilnateisės ŠBO šalys narės yra Kazachstanas, Kirgizija, Pakistanas, Tadžikistanas ir Uzbekistanas.

Stebėtojos statusą turinčiai Baltarusijai buvo pranešta, kad kitame ŠBO aukščiausiojo lygio susitikime ji irgi taps visateise organizacijos nare.

Londono karališkojo koledžo profesorius Harshas V. Pantas (Haršas V. Pantas) nurodė, kad ši Irano narystė Vakaruose kelia susirūpinimą dėl galimo Teherano, Maskvos ir Pekino susivienijimo.

Anot jo, šios šalys yra nusiteikusios prieš Vakarus, tačiau ne visos ŠBO narės laikosi tos pačios nuomonės.

„Jei tokia ašis bus suformuota, ji bus suformuota nepriklausomai nuo ŠBO, nes Vidurio Azijos šalys ir tokios šalys kaip Indija nelaiko ŠBO iš esmės priešiška Vakarams“, – naujienų agentūrai AFP teigė profesorius.

Kinijos valstybinė žiniasklaida nurodė, kad susitikimo metu Kinijos prezidentas perspėjo dėl spalvotųjų revoliucijų ir naujo šaltojo karo.

„Turime būti labai budrūs, kad išorės jėgos nekurstytų naujo šaltojo karo ir nesukeltų konfrontacijos regione, ir ryžtingai pasipriešinti bet kokiai šaliai, kuri dėl kokių nors priežasčių kišasi į vidaus reikalus ir rengia spalvotąją revoliuciją“, – sakė Xi Jinpingas.

Nerimas dėl Afganistano

Aukščiausiojo lygio susitikimo metu konkuruojančių šalių – Indijos ir Pakistano – vadovai pareiškė, kad Afganistanas tebėra vienas iš svarbiausių klausimų.

Indijos ministras pirmininkas Narendra Modi (Narendra Modis) pareiškė, kad Afganistanas gali tapti nestabilumo židiniu regione, o jo kolega iš Pakistano Shehbazas Sharifas (Šehbazas Šarifas) paragino kuo skubiau atnaujinti tarptautinius santykius su Afganistano Talibanu.

Indija yra ir ŠBO, ir vadinamojo Ketverto (angl. The Quad) – keturių demokratinių šalių, įskaitant Japoniją, JAV ir Australiją, iniciatyvos – narė.

Praėjusį mėnesį Indijos premjeras su oficialiu vizitu viešėjo Vašingtone, kur susitiko su JAV prezidentu Joe Bidenu (Džo Biadenu).

Tuo pat metu Maskva tebėra didžiausia Indijos ginklų tiekėja – jos jau dešimtmečius yra sąjungininkės, o vykstant karui Ukrainoje Naujasis Delis perka rusišką naftą mažesnėmis kainomis.

„Jūs esate pirmasis Amerikos draugas, kurį šiemet sutikau Pekine, – Xi Jinpingas teigė B. Gatesui Pekine, anot valstybinio dienraščio „People's Daily“. – Mes visada dėjome viltis į Amerikos žmones ir tikėjomės tolesnės abiejų šalių tautų draugystės“, – pridūrė Xi Jinpingas.

„Labai džiaugiuosi jus matydamas. Mes nebuvome susitikę daugiau nei trejus metus, – kaip pranešama, sakė jis B. Gatesui. – Esate žmogus, kuris, dalyvaudamas Kinijos vystymosi veikloje, nuveikė daug gerų darbų ir esate mūsų senas draugas.“

B. Gatesas yra vienas iš kelių Vakarų verslo lyderių, apsilankiusių Kinijoje po to, kai šalis nutraukė griežtą COVID-19 politiką.

Šis jo vizitas – pirmasis per ketverius metus.

B. Gatesas savo ruožtu kalbėjo, kad jam didelė garbė turėti tokią galimybę susitikti, sakoma susitikimo įraše, kuriuo pasidalijo valstybinis transliuotojas CCTV.

„Visada turėjome puikių pokalbių ir šiandien turėsime aptarti daug svarbių temų, – teigė jis. – Buvau labai nusivylęs, kad negalėjau atvykti per pastaruosius ketverius metus, todėl labai smagu sugrįžti.“

Per susitikimą su Xi Jinpingu B. Gatesas pristatė savo mintis apie dabartinę padėtį ir bendradarbiavimo su Kinija ateitį, pranešė valstybinė žiniasklaida.

„Kinija pasiekė didžiulių laimėjimų, į kuriuos atkreiptas viso pasaulio dėmesys mažinant skurdą ir kovojant su COVID-19 pandemija, taip parodydama gerą pavyzdį pasauliui“, – sakė jis, anot žiniasklaidos.

Susitikimas rengiamas prieš sekmadienį numatomą JAV valstybės sekretoriaus Antony Blinkeno (Entonio Blinkeno) vizitą į Kiniją.

B. Gateso ir jo buvusios žmonos Melindos organizacija „Bill & Melinda Gates Foundation“ ketvirtadienį pranešė, kad skirs 50 mln. JAV dolerių (45,7 mln. eurų) Kinijos pastangoms kovoti su maliarija ir tuberkulioze.

Organizacija nurodė, kad ketina atnaujinti bendradarbiavimą su B. Gateso, Pekino savivaldybės vyriausybės ir Pekino universiteto „Tsinghua“ įsteigta grupe „Global Health Drug Discovery Institute“ (GHDDI).

„Bill & Melinda Gates Foundation“ nurodė, kad ketvirtadienį B. Gatesas sakė kalbą GHDDI, teigiamai vertindamas Kinijos pastangas kovojant su maliarija ir mažinant skurdą.

B. Gatesas paskutinį kartą Kinijoje lankėsi 2019 metais, kur susitiko su pirmąja ponia Peng Liyuan (Peng Lijuan) ir aptarė savo fondo darbą ŽIV/AIDS prevencijos srityje.

Šiais metais Kinijoje lankėsi nemažai JAV verslo lyderių, optimistiškai vertinančių didžiulę rinką ir abiejų ekonomikos galingųjų šalių prekybos ryšius.

Abi šalys ir toliau „tvirtai rems viena kitą klausimais, susijusiais su pagrindiniais viena kitos interesais, ir stiprins bendradarbiavimą daugiašalėse arenose“, cituojamas Xi Jinpingas oficialiosios naujienų agentūros „Xinhua“ paskelbtame pranešime.

Pasak jo, reikia „visiškai išnaudoti tradicinio bendradarbiavimo ekonomikos, prekybos, pramonės pajėgumų, energetikos ir transporto srityse potencialą“, sakoma valstybinės žiniasklaidos pranešime.

Kinijos lyderis taip pat pabrėžė, kad reikia plėtoti „naujas augimo varomąsias jėgas“, pavyzdžiui, finansų, žemės ūkio, skurdo mažinimo, mažo anglies dvideginio kiekio technologijų, sveikatos apsaugos ir skaitmeninių inovacijų srityse.

Šią savaitę Siano mieste Kinijos šiaurėje vykstančiame viršūnių susitikime jis priima Kazachstano, Kirgizijos, Tadžikistano, Tadžikistano, Turkmėnijos ir Uzbekistano vadovus.

Vidurinė Azija taip pat tapo svarbia Kinijos trilijonų dolerių (eurų) vertės projektui „Juostos ir kelio iniciatyva“ (angl. Belt and Road Initiative, BRI), kuris yra vienas esminių Xi Jinpingo geopolitinių projektų. Pekinas nori atnaujinti bendradarbiavimą ir užpildyti vakuumą, buvusiose sovietinėse valstybėse atsiradusį po Rusijos pradėto karo Ukrainoje.

Penktadienį Xi Jinpingas pareiškė, kad regionas ir Kinija turi imtis iniciatyvos šiame projekte ir gilinti strateginį abipusį pasitikėjimą siekiant išlaikyti ilgalaikę draugystę.

Jis taip pat pabrėžė, kad reikia plėsti bendradarbiavimą saugumo srityje kovojant su tuo, ką Pekinas pavadino trimis blogybėmis regione: separatizmu, terorizmu ir ekstremizmu.

„Šešios šalys turėtų ryžtingai pasipriešinti išorės kišimuisi į regiono šalių vidaus reikalus ir bandymams sukelti „spalvotąsias revoliucijas“, – sakė Xi Jinpingas.

„Glaudesnis Kinijos ir Vidurinės Azijos bendradarbiavimas yra strateginis pasirinkimas“, – skaitomoje kalbos ištraukoje cituojami Xi Jinpingo žodžiai, skirti kolegoms iš Vidurinės Azijos, ir priduriama, kad jis tikisi, jog derybos „paskelbs naują santykių erą“.

Aukščiausiojo lygio susitikimas, rengiamas senoviniame Kinijos mieste Siane, istoriniame rytiniame Šilko kelio, per Vidurinę Aziją jungusio Kiniją su Europa, gale, yra kertinis, pareiškė Pekinas.

Ketvirtadienio vakarą per sveikinimo banketą sakydamas kalbą regiono lyderiams Xi Jinpingas teigė, kad ryšių stiprinimas yra „strateginis pasirinkimas“.

„Esu įsitikinęs, kad rytoj mūsų bendromis pastangomis surengtas aukščiausiojo lygio susitikimas bus visapusiškai sėkmingas ir pradės naują Kinijos ir Vidurinės Azijos santykių erą“, – cituojamas Xi Jinpingo kalbos tekstas, su kuriuo susipažino naujienų agentūra AFP.

„Prisijunkite prie mūsų ir atverkite šviesią Kinijos ir Vidurinės Azijos bendradarbiavimo ateitį“, – pridūrė jis.

Tai pirmas tokio pobūdžio susitikimas nuo oficialių santykių užmezgimo prieš 31 metus.

Pekinas teigia, kad prekyba su Kazachstanu, Kirgizija, Tadžikistanu, Turkmėnistanu ir Uzbekistanu 2022 metais pasiekė 70 mlrd. dolerių (64,6 mlrd. eurų) ir 2023 metų pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniais metais, išaugo 22 procentais

Vidurinė Azija taip pat tapo svarbia Kinijos trilijonų dolerių vertės „Vienos juostos, vieno kelio“ iniciatyvos, kuri yra svarbiausias prezidento Xi Jinpingo geopolitinis projektas, dalimi.

Pekinas siekia atnaujinti bendradarbiavimą ir užpildyti vakuumą, atsiradusį buvusiose sovietinėse valstybėse prasidėjus Rusijos karui Ukrainoje.

Kinija, antra pagal dydį pasaulyje energijos vartotoja, investavo milijardus dolerių, kad pasinaudotų gamtinių dujų ištekliais Vidurinėje Azijoje, o regioną raižo geležinkelio linijos, jungiančios Kiniją su Europa.

Analitikai AFP sakė, kad šiame viršūnių susitikime tikriausiai bus stengiamasi paspartinti didžiulių transporto jungčių ir vamzdynų tiesimą, įskaitant ilgai atidėliotą 6 mlrd. dolerių (5,54 mlrd. eurų) vertės geležinkelį tarp Kinijos, Kirgizijos ir Uzbekistano bei Vidurio Azijos ir Kinijos dujotiekio plėtrą.

Tai bus aukščiausio rango Kinijos diplomatas, apsilankęs karo draskomoje šalyje nuo Maskvos invazijos pradžios praėjusiais metais.

„Nuo gegužės 15 dienos Kinijos vyriausybės specialusis atstovas Eurazijos reikalams, ambasadorius Li Hui, lankysis Ukrainoje, Lenkijoje, Prancūzijoje, Vokietijoje ir Rusijoje, kur bendraus su visomis šalimis dėl politinio Ukrainos krizės sureguliavimo“, – eilinėje spaudos konferencijoje sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Wang Wenbinas (Vang Venbinas).

Anot jo, Li Hui kelionė rodo Kinijos įsipareigojimą skatinti taiką ir derybas.

Tai rodo, kad Kinija tvirtai stovi taikos pusėje.

„Tai rodo, kad Kinija tvirtai stovi taikos pusėje“, – sakė Wang Wenbinas.

„Kinija yra pasirengusi ir toliau konstruktyviai prisidėti, siekiant didesnio tarptautinio sutarimo dėl ugnies nutraukimo, karo užbaigimo, taikos derybų pradžios ir situacijos eskalavimo vengimo“, – pridūrė jis.

Pastaraisiais mėnesiais Pekinas stengėsi tapti tarpininku, kuriam tektų pagrindinis vaidmuo sprendžiant pasaulio krizes – nuo Ukrainos iki Artimųjų Rytų.

Nors Kinija teigia esanti neutrali karo Ukrainoje atžvilgiu, ji buvo kritikuojama už tai, kad atsisakė pasmerkti Maskvą dėl invazijos.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas (Si Dzinpingas) praėjusį mėnesį kalbėjosi telefonu su Ukrainos lyderiu Volodymyru Zelenskiu.

Tada Pekinas paskelbė, kad Li Hui, kuris 2009–2019 metais buvo Kinijos ambasadorius Rusijoje, vadovaus delegacijai, vyksiančiai į Ukrainą.

Tačiau Li Hui pasirinkimas specialiuoju pasiuntiniu sukėlė abejonių.

Prieš pat jam kaip ambasadoriui išvykstant iš Maskvos, prezidentas Vladimiras Putinas apdovanojo jį Draugystės ordinu.

Xi Jinpingo pokalbis telefonu su V. Zelenskiu, kurį Ukrainos prezidentas pavadino ilgu ir prasmingu, įvyko po to, kai Pekinas vasarį paskelbė 12 punktų dokumentą dėl karo Ukrainoje užbaigimo, kuriame paragino palaikyti dialogą ir gerbti visų šalių teritorinį suverenumą.

Vakarų šalys neigiamai įvertino dokumentą dėl jo neaiškių formuluočių, tačiau tai paskatino V. Zelenskį pasakyti, kad jis būtų atviras deryboms su Xi Jinpingu.

Dokumento pirmajame punkte teigiama, kad „visų šalių suverenitetas, nepriklausomybė ir teritorinis vientisumas turi būti veiksmingai ginami“.

Tačiau Kinija nuolat atsisakydavo paaiškinti, kaip tai susiję su konkrečiomis karo Ukrainoje aplinkybėmis.