J. Yangas įspėjo apie „nenumatytas pasekmes“, kurios gali kilti Vašingtonui ir Pekinui nutraukus tris dešimtmečius trunkantį abipusį bendradarbiavimą.

„Manau, kad dabartinės tendencijos kenkia naujovėms“, – Pekine vykstančiame „Bloomberg“ Naujosios ekonomikos forume sakė J. Yangas.

„Kyla pavojus grįžti į tamsiuosius amžius, jei nesiimsime standartizavimo, o rinka bus suskaidyta į neveiksnias dalis“, – pridūrė jis.

Technologijų bendrovės „Lenovo“ generalinis direktorius Yang Yuanqingas teigė, kad technologijų pasidalijimas tarp JAV ir Kinijos yra netikroviškas. Jis teigė, kad technologinių standartų skirtumai vartotojams sukels diskomfortą.

„Kaskart keliaujant į kitą šalį, teks pakeisti savo mobiliojo ryšio telefoną“, – kalbėjo jis.

Technologijų pasidalijimas tarp Rytų ir Vakarų pastaraisiais mėnesiais sulaukė daug dėmesio, kadangi Vašingtonas Kinijos technologijų bendrovei „Huawei“ uždraudė pirkti JAV detales ir programinę įrangą.

Jokia šalis negali savarankiškai sukurti infrastruktūrą ekonomikai, kuri yra priklausoma nuo duomenų, sakė JAV puslaidininkių gamintojos „Applied Materials“ generalinis direktorius Gary'is Dickersonas.

„Geriausiai bendradarbiauja tos bendrovės ir šalys, kurios auga sparčiausiai, – sakė G. Dickersonas. – Būtent tos bendrovės kuria ateitį.“

1. „FedEx“ išgelbėjimas

Išsilavinęs verslių tėvų sūnus Frederickas Smithas „FedEx“ įkūrė 1971 metais, panaudodamas paveldėtus 4 milijonus ir pasiskolintus 80 milijonų dolerių. Planas buvo išties puikus, tačiau degalų kainos per kitus du metus stipriai pakilo. Galiausiai Smithui teko susitaikyti su faktu, kad „FedEx“ gresia bankrotas. Verslininkas paėmė likusius 5000 dolerių ir nuvykęs į Las Vegasą juos pavertė 27 tūkstančiais, kurių pakako dar vienai savaitei. Aišku, tų pinigų nepakako, tačiau tai buvo impulsas likusioms investicijoms surinkti ir išgelbėti „FedEx“. Jei ne ši sėkmė, tai „FedEx“ dabar nebebūtų.

2. „Facebook“ mėlynumas

Mėlyna spalva veikia raminančiai – tai labai gerai žino oro linijos. Iš dalies, ir „Facebook“ dėl to pasirinko šią spalvą. Kita priežastis – Markas Zuckerbergas yra daltonikas ir mėlyna yra spalva, kurią jis mato ryškiausiai.

3. Ar paliekate arbatpinigių kavinėse?

Visi žino, kad už gerą aptarnavimą taksi vairuotojams bei padavėjams reikia palikti arbatpinigių. Tačiau toki praktika įprasta tikrai ne visose šalyse. Japonijoje daugelyje kavinių ir restoranų arbatpinigiai nėra priimami. O štai kitose šalyse, pavyzdžiui, Italijoje, arbatpinigiai dažnai jau būna įtraukti į sąskaitą.

4. Ką reiškia  „Yahoo!“?

Tikriausiai žinote  „Yahoo!“ korporaciją. Pats jos pavadinimas skamba kaip džiaugsmingas šūksnis, tačiau jis kartu yra ir akronimas – „Yet Another Hierarchically Organized Oracle“ (laisvas vertimas - „Dar vienas hierarchiškai organizuotas orakulas“). Aišku, pavadinimas pasirinktas pagal skambesį, o reikšmė raidėms sugalvota vėliau, tačiau dabar ji yra įrašyta į kompanijos istoriją.

5. „Google“ paieškos variklis iš pradžių vadintas kitaip

„Google“ paieškos variklis pradžioje buvo vadinamas „BackRub“ („Nugaros Masažas“). Pats žodis „Google“ pasirinktas kaip neteisingai užrašytas žodis „googol“,  dešimtainėje sistemoje nurodantis 1 su 100 nulių.

6. Žmonėms patinka lošti

Sakoma, kad lošimo namų ir svetainių savininkai parduoda viltį, o kvailiai ją perka. Per metus lošimo sektorius uždirba daugiau nei sporto renginiai, kruizų kompanijos, pramogų parkai, filmai ir muzikos įrašai kartu sudėjus.

7. BMW nenorėjo gaminti automobilių

BMW buvo įkurta 1916 metais ir sėkmingai gamino lėktuvus. Tačiau pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui Versalio sutartimi Vokietijos pramonei buvo uždrausta gaminti lėktuvus. Kurį laiką BMW vertėsi gamindama įvairius namų apyvokos daiktus, geležinkelių sistemos dalis, o nuo 1923 metų ėmėsi motociklų gamybos, greitai po to, 1928 m, ėmė gaminti automobilius. Kitaip tariant, jei ne Versalio sutarties sąlygos, BMW tikriausiai iki šiol gamintų lėktuvus.

8. „Samsung“ korporacijos sėkmė nepriklauso nuo „Apple“

Kas nutiktų, jei visi staiga imtume naudoti „Apple“ telefonus – ar „Samsung“ vardas išnyktų? Visiškai ne. „Samsung“ yra nepalyginamai didesnė kompanija nei „Apple“, turinti žymiai didesnį produktų ir paslaugų asortimentą. „Samsung“ gamina viską nuo telefonų iki ekskavatorių, taip pat prižiūri pramogų parkus, teikia gyvybės draudimo paslaugas.

9. „Ford“ atlyginimas

1914 metais Henris Fordas darbuotojams ėmė mokėti 5 dolerių algą per dieną. Atrodo mažai? Tai buvo dvigubai daugiau nei tuometinis gamybos pramonės vidurkis. Kartu Fordas sutrumpino darbo dieną, ėmė dalintis pelnu. Tai sumažino darbuotojų kaitą ir sustiprino viduriniąją klasę, kartu užtarnavo pagarbą ir „Ford“ įmonei. Pats Fordas sakė, kad toks žingsnis buvo skirtas suteikti žmonėms galimybę gyventi, o ne tik egzistuoti.

10. „McDonald`s“ inovacija

Dabar daug greito maisto tinklų turi įvažiuojamus restoranus, tačiau „McDonald`s“ buvo vienas iš pirmųjų, tokio tipo restoraną atidaręs 1975 metais Sierra Vista mieste Arizonoje. Kas paskatino tokį inovatyvų sprendimą? Netoliese buvo karinė bazė, kurios kariškiams buvo draudžiama mieste išlipti iš automobilių su uniformomis.

JAV Teisingumo departamento paskelbtame kaltinamajame akte Rusijos saugumo tarnyba (FSB) siejama su 2014 metais pradėta didžiule kompiuterinių įsilaužimų operacija. Manoma, kad šios atakos buvo vykdomos siekiant gauti tiek žvalgybą dominančios informacijos, tiek finansinės naudos.

Šiuo metu JAV tarnybos taip pat atlieka tyrimą dėl Rusijos kibernetinio kišimosi į Amerikos prezidento rinkimus, tikriausiai turėjusio pakreipti padėtį respublikonų kandidato Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) naudai.

Su atakomis prieš „Yahoo“ siejami FSB agentai Dmitrijus Dokučiajevas ir Igoris Suščinas, nurodė Teisingumo departamentas.

33 metų D.Dokučiajevas dirbo FSB Informacinio saugumo centre, be kita ko, tiriančiame kompiuterinio šnipinėjimo atvejus. JAV Federalinis tyrimų biuras (FTB) palaiko ryšius su šia agentūra tiriant kibernetinius nusikaltimus.

Kaip praneša Rusijos žiniasklaida, D.Dokučiajevas anksčiau šiais metais buvo suimtas Maskvoje ir apkaltintas valstybės išdavyste. JAV šį pareigūną ir jo viršininką 43 metų I.Suščiną kaltina vadovavus įsilaužimams į „Yahoo“ sistemas.

Abu pareigūnai „saugojo nusikalstamus programišius, jiems vadovavo, skatino ir mokėjo, kad jie vykdytų kompiuterinius įsilaužimus Jungtinėse Valstijose ir kitur bei rinktų informaciją“, – žurnalistams sakė generalinio prokuroro pavaduotojos pareigas einanti Mary McCord (Meri Makord).

Jie kaltinami įdarbinę šioms atakoms vykdyti programišius Aleksejų Belaną ir Karimą Baratovą. Ši veikla tęsėsi iki 2016 metų pabaigos.

Duomenų vagystė iš „Yahoo“ yra susijusi su Rusijos ir JAV vyriausybės pareigūnais, įskaitant kibernetinio saugumo, diplomatinio korpuso ir kariuomenės darbuotojus, sakė M.McCord ir pridūrė, kad buvo siekiama gauti informacijos, „kurios dalis aiškiai yra vertinga žvalgybai“.

Pasak pareigūnės, „nusikalstami įsilaužėliai tuo pasinaudojo, kad prisikimštų kišenes ir gautų privačios finansinės naudos“. Šie asmenys pelnėsi naudodami pavogtus kredito arba dovanų kortelių numerius, taip pat gaudavo pajamų iš reklamos masiškai platinamais laiškais schemų.

Taikiniai – žurnalistai, diplomatai

JAV kaltinamajame akte minimos 47 baudžiamosios veikos, įskaitant nusikalstamą sąmokslą, sukčiavimą kibernetinėje erdvėje, ekonominį šnipinėjimą, prekybos paslapčių vagystę ir tapatybės duomenų vagystę.

Paklausta, ar įsibrovimas į „Yahoo“ sistemas kaip nors susijęs su platesniu Rusijos kišimosi klausimu, M.McCord atsakė: „Neturime nieko, kad rodytų ... esant kokį nors ryšį“, bet pridūrė, kad tyrimas dėl kišimosi į rinkimus yra tęsiamas.

JAV pranešime sakoma, kad kai kurie taikiniai „nuspėjamai domino“ Rusijos žvalgybos agentūrą. Tarp jų buvo Rusijos ir JAV vyriausybės pareigūnų, taip pat plačiai žinomos Rusijos kibernetinio saugumo bendrovės „Kaspersky Lab“ darbuotojų.

Per ataką prieš „Yahoo“ taip pat „taikytasi į Rusijos žurnalistus, daugelį kitų (paslaugų) teikėjų, kurių tinklus siekė išnaudoti sąmokslininkai, ir finansinių tarnybų bei kitų komercinių subjektų darbuotojus“, pažymėjo M.McCord.

Kitos paskyros, į kurias buvo įsilaužta, priklausė komerciniams subjektams. Tarp jų buvo vienas Rusijos investicinis bankas, Prancūzijos susisiekimo bendrovė, JAV finansinių paslaugų ir privataus kapitalo firmos, viena bitkoinų kasa ir bankininkystės įmonė Šveicarijoje, taip pat viena JAV oro bendrovė, nurodė Teisingumo departamentas.

Kanados pilietybę turintis 22 metų K.Baratovas šią savaitę buvo suimtas Kanadoje pagal JAV išduotą arešto orderį, sakė M.McCord. Anksčiau buvo skelbta, kad šis asmuo taip pat turi Kazachstano pilietybę, bet Astana trečiadienį pareiškė, kad jis yra jos netekęs prieš kelerius metus.

29 metų A.Belanas figūravo dviejose JAV bylose, susijusiose su įsilaužimais į internetinės prekybos sistemas. FTB jį įvardija kaip vieną ieškomiausių kibernetinių nusikaltėlių.

„Valstybės remiamos“ atakos

FTB vykdomojo direktoriaus pavaduotojas Paulas Abbate (Polas Abatė) sakė, kad jo agentūra prašė Maskvos pagalbos, kad įtariamieji būtų sulaikyti, bet pažymėjo, kad „nedaug bendradarbiavome su tuo Rusijos vyriausybės elementu“.

Rusijoje vietos naujienų agentūros citavo vieną aukšto rango pareigūną, kuris sakė, kad „Vašingtonas nebendravo su Maskva dėl šio klausimo jokiais prieinamais kanalais, skirtais spręsti su kibernetiniu saugumu susijusias problemas“.

Šaltinis pridūrė, kad „detalių šioje byloje nebuvimas gali reikšti, jog tai yra naujausias posūkis pasinaudojant Rusijos programišiais JAV vidaus politikos kovose“.

„Kaip jau ne kartą sakiau, negali būti jokios kalbos apie kurios nors Rusijos agentūros, įskaitant FSB, oficialų dalyvavimą bet kokioje neteisėtoje veikloje kibernetinėje erdvėje“, - komentuodamas šį klausimą žurnalistams ketvirtadienį sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.

Praėjusiais metais atskleistas išpuolis prieš „Yahoo“ buvo viena didžiausių duomenų vagysčių, dėl kurios kaltintas „valstybės lygio“ programišius.

„Yahoo“ advokato padėjėjas Chrisas Madsenas (Krisas Madsenas) pranešime sakė, kad pateiktas kaltinamasis aktas „nedviprasmiškai rodo, jog „Yahoo“ atakos buvo remiamos valstybės“.

Tuo tarpu kompanijos generalinė direktorė Marissa Mayer (Marisa Majer) socialiniame tinkle „Twitter“ parašė, kad yra „labai dėkinga FTB ir Teisingumo departamentui“ už jų darbą.

Ši Silicio slėnio kompanija, viena iš interneto pionierių, šiuo metu parduodanti savo internetinį verslą, smarkiai nukentėjo dėl atskleistos informacijos apie įsilaužimą. Be to, gruodį kompanija pripažino, kad 2013 metais ji patyrė dar vieną programišių ataką, kuri paveikė daugiau kaip milijardą vartotojų.

Slapukai ir erekcijos sutrikimai

Kaltinamajame akte, kurį patvirtino San Fransisko federalinis teismas, įvardyta ištisa virtinė priemonių, kuriomis pasinaudojo programišiai, norėdami gauti prieigą prie vartotojų paskyrų.

Kai kuriais atvejais jie siųsdavo elektroninius laiškus iš adresų, panašių į iš tikrųjų egzistuojančių institucijų adresą. Ši sukčiavimo forma dar vadinama fišingu.

Pagal dar vieną sukčių schemą vartotojai, ieškoję vaistų nuo erekcijos sutrikimų, būdavo nukreipiami į netikrą tinklalapį, kuriame buvo kenksminga programinė įranga.

Programišiai taip pat sugebėjo suklastoti interneto slapukus, pagal kuriuos tinklalapiuose yra identifikuojami lankytojai, ir pasinaudojo pavogtais „Yahoo“ prisijungimo duomenimis, kad užgrobtų ir kitų elektroninio pašto tiekėjų paskyras, įskaitant „Google“.

Tokiu būdu programišiai sugebėjo gauti atsarginę „Yahoo“ vartotojų duomenų bazę ir galiausiai gavo „paskyrų valdymo įrankį“, kontroliavusį slaptažodžius ir kitą asmeninę informaciją, sakoma kaltinamajame akte.

Vašingtone paskelbtame kaltinamajame akte Rusijos žvalgybos agentūra yra siejama su viena didžiausių 2014-aisiais įvykdytų kibernetinių atakų istorijoje, kuri buvo atskleista praėjusiais metais ir kuri, pasak pareigūnų, buvo panaudota šnipinėjimo ir finansinės naudos tikslais.

Pareigūnai atskleidė, kad kaltinimai pateikti FSB agentams Dmitrijui Dokučiajevui ir Igoriui Suščinui bei, kaip įtariama, dviem su jais dirbusiems programišiams Aleksejui Belanui ir Karimui Baratovui.

Abu FSB pareigūnai „saugojo, vadovavo, padėjo nusikalstamiems hakeriams rinkti informaciją įsilaužimais į kompiuterius Jungtinėse Valstijose ir kitur bei mokėjo jiems“, – sakė generalinio prokuroro padėjėja Mary McCord (Merė Makord).

„Kaltinamieji taikėsi į Rusijos ir JAV vyriausybės pareigūnų, tarp kurių buvo kibernetinio saugumo, diplomatinio ir karinio personalo, paskyras „Yahoo“ portale“, – nurodė M.McCord.

„Jie taip pat taikėsi į rusų žurnalistus, daugelį kitų interneto paslaugas teikiančių firmų darbuotojus, siekdami pasinaudoti jų tinklais, taip pat į finansų tarnybų ir kitų komercinių įstaigų tarnautojus“, – sakė ji.

Kaip jau skelbta anksčiau, 2013 metų rugpjūtį internetiniai įsilaužėliai gavo „Yahoo“ vartotojų duomenų – vardų, elektroninio pašto adresų, telefonų numerių, gimimo datų, kontrolinių klausimų ir atsakymų. Tokia pat ataka buvo įvykdyta ir 2014 metais; ji laikoma didžiausia visų laikų „valstybės“ programišių ataka.

„Bloomberg“ citavo vieną asmenį, kuris teigė, kad sekamas vienas žmogus iš Kanados, o likusieji įtariamieji yra Rusijoje.

„Yahoo“ generalinė direktorė Marissa Mayer (Marisa Majer) atsisakė metinės premijos, o jos kompanijos teisininkas buvo atleistas, kai po tyrimo paaiškėjo, kad kompanija netinkamai sureagavo į programišių ataką, per kurią buvo pagrobta daugiau kaip 500 mln. vartotojų asmeniniai duomenys.

Vis dėlto ši Silicio slėnio kompanija, viena iš interneto pionierių, neatskleidė informacijos apie vagystę iki praėjusio rugsėjo.

Nepriklausomas komitetas nustatė, kad „Yahoo“ saugumo komanda žinojo apie programišių ataką, kai ji buvo įvykdyta, sakoma kompanijos priežiūros institucijai pateiktoje formoje.

Vėliau tais metais, įmonės vadovai ir kai kurie teisininkai sužinojo, kad „valstybės remiamas veikėjas prisijungė prie tam tikrų vartotojų paskyrų“ , panaudojęs paskyros valdymo įrankį.

„Nors reaguojant į šiuos incidentus buvo imtasi svarbių papildomų saugumo priemonių, atrodo, kad tam tikri vadovai nesugebėjo tinkamai jo įvertinti ir išnagrinėti“, – sakoma „Yahoo“ pareiškime.

Gruodį kompanija pripažino, kad 2013 metais ji patyrė dar vieną programišių ataką, kuri paveikė daugiau kaip milijardą vartotojų.

„Yahoo“ ir „Verizon“ sutarė sumažinti planuojamo sandorio, kurio metu „Verizon“ įsigis „Yahoo“ internetinį verslą, vertę 350 mln. dolerių. Toks sprendimas buvo priimtas būtent dėl 500 mln. vartotojų duomenų praradimo.

Remiantis pakoreguotomis sandorio sąlygomis, dabar „Yahoo“ internetinis verslas vertinamas 4,48 mlrd. dolerių. Anksčiau buvo minima 4,83 mlrd. dolerių suma.

Šis sandoris su „Verizon“ užbaigs daugiau kaip 20 metų trukusią nepriklausomą „Yahoo“ veiklą.

„Yahoo“ parduoda savo pagrindinį verslą, kad atskirtų jį nuo pelningesnės akcijų dalies Kinijos internetinės prekybos milžinėje „Alibaba“. Pastaroji taps nauju subjektu ir veiks kaip investavimo kompanija.

„Yahoo“ vis dar tęsia tyrimus ir dalyvauja teismo procesuose dėl kibernetinių atakų, paveikusių daugiau kaip 1,5 mlrd. paskyrų

JAV teisės aktai reikalauja, kad kompanijos, nukentėjusios nuo tokių atakų, praneštų apie tokius incidentus vos nustačius, kad jos gali paveikti akcijų kainą.

Pastarosios programišių atakos smarkiai pakenkė buvusiai interneto lyderei, kuri jau atsiliko nuo „Google“, „Facebook“ ir kitų garsių technologijų kompanijų.

Į keblią padėtį patekusi interneto pionierė nurodė išsiaiškinusi šį faktą, tirdama kibernetinę ataką, apie kurią buvo paskelbta anksčiau ir kuri buvo laikoma visų laikų didžiausia vieną kompaniją paveikusia vartotojų duomenų vagyste.

"Yahoo" įsitikinusi, kad kažkokia trečioji šalis 2013-ųjų rugpjūtį pavogė duomenų, susijusių su daugiau kaip milijardu vartotojų paskyrų", - sakoma bendrovės pranešime.

"Yahoo" pridūrė, kad šis incidentas "tikriausiai yra nesusijęs su incidentu, apie kurį bendrovė pranešė 2016 metų rugsėjo 22 dieną".

Šiuo metu "Yahoo" ruošiasi parduoti savo pagrindines operacijas bendrovei "Verizon" už 4,8 mlrd. dolerių.

Rugsėjį paskelbtas ankstesnis pranešimas apie 500 mln. vartotojų duomenų vagystę sukėlė pavojų, kad sandoris su "Verizon" žlugs arba privers sumažinti aktyvų kainą.

Lapkritį "Yahoo" atskleidė, kad tirdama ankstesnį įsilaužimą gavusi iš teisėsaugos institucijų failų su duomenimis, "kurie, kaip tvirtino trečioji šalis, buvo "Yahoo" vartotojų duomenys."

Pasitelkusi samdytus tyrimų ekspertus "Yahoo" patvirtino, kad minėtuose failuose iš tikrųjų yra bendrovės klientų duomenys, bet pridūrė "negalėjusi nustatyti įsilaužimo, susijusio su šia vagyste".

Rugsėjį "Yahoo" nurodė mananti, kad informacijos apie 500 mln. vartotojų vagystė buvo "remiama kurios nors valstybės", bet kai kurie analitikai šią teoriją ginčija.

Vartotojų duomenis, apie kurių vagystę buvo paskelbta naujausiame pranešime, tikriausiai sudaro vardai, elektroninio pašto adresai, telefonų numeriai, gimimo datos, santraukos funkcija apdoroti slaptažodžiai ir, kai kuriais atvejais, užšifruoti arba neužšifruoti saugumo klausimai ir atsakymai, nurodė "Yahoo".

Įsilaužėliai negavo neužšifruotų slaptažodžių, bankų kortelių duomenų arba informacijos apie bankų sąskaitas, pridūrė bendrovė.

Naujausiai aptiktas įsilaužimas tapo dar vienu skaudžiu smūgiu bendrovei, kuri buvo viena žinomiausių interneto milžinių, bet nespėjo koja kojon su kitomis kylančiomis žvaigždėmis, tokiomis kaip "Google" ir "Facebook".

Per vadinamąjį interneto burbulą 10-ame dešimtmetyje "Yahoo" buvo vertinama 125 mlrd. dolerių, bet nuo to laiko bendrovės pozicijos silpnėjo, nors ne kartą mėginta jai suteikti naujos gyvybės.

10-o dešimtmečio viduryje "Yahoo" interneto paieškos sistema buvo viena populiariausių. Daugeliui žmonių ji tapo pirmaisiais vartais į besiplečiantį interneto tinklą.

Ji tapo populiariu interneto "portalu", leidžiančiu vartotojams greitai pasiekti naujienas, muziką ir kitokį turinį. Vis dėlto jos sėkmė pradėjo blėsti, kai rinkoje įsigalėjo "Google".

Pagrindinėje verslo srityje "Yahoo" sekėsi prastai, bet bendrovės investicijos į šalutinius projektus, ypač į Kinijos internetinės prekybos milžinę "Alibaba", pasiteisino.

Po virtinės vadovų sudėties keitimų ir pastangų atgaivinti bendrovę "Yahoo" galiausiai nusprendė parduoti aktyvus, susijusius su pagrindine jos veiklos sritimi ir tokiu būdu atskirti juos nuo vertingesnių "Alibaba" akcijų.

"Yahoo" planuoja, kad jos pagrindinį verslą perims "Verizon", anksčiau įsigijusi kitą išblėsusią interneto žvaigždę - AOL.

Tokiu būdu "Yahoo" bus pertvarkyta į holdingo bendrovę, valdančia "Alibaba" ir "Yahoo Japan" akcijas.

Trečiadienio pareiškimu reaguojama į šį mėnesį pasirodžiusius žiniasklaidos pranešimus, kuriuose sakoma, kad JAV vyriausybė pernai užsitikrino, kad slaptasis įpareigotų „Yahoo“ tikrinti šimtus milijonų vartotojų paskyrų ir ieškoti ten informacijos, susijusios su vienos valstybės remiama teroristine organizacija.

„Yahoo“ trečiadienį nusiuntė laišką nacionalinės žvalgybos direktoriui Jamesui Clapperiui (Džeimsui Klaperiui), kuriame sakoma, kad kompanija „negali detaliai atsakyti“ į šiuos pranešimus, kurie iš dalies esantys klaidingi. Bendrovė taip pat paragino J.Clapperio biurą patvirtinti, kad minėtas įsakymas tikrai egzistuoja, ir viešai jį pakomentuoti.

„Pastarojo meto naujienos išprovokavo didelių spėlionių apie „Yahoo“ poziciją, taip pat apie JAV vyriausybės veiklą bei nusiskundimus, įskaitant išsakytus vyriausybės derantis su Europos Sąjunga dėl „Privacy Shield“ (susitarimo)“, – laiške J. Clapperiui rašė „Yahoo“ vyriausiasis teisininkas Ronas Bellas (Ronas Belas).

Europos Komisija liepos mėnesį priėmė ES ir JAV gaires „Privacy Shield“ (Privatumo skydas), kuriomis siekiama apsaugoti europiečių asmeninius duomenis, saugomus Jungtinėse Valstijose.

„Tos spėlionės iš dalies kyla dėl skaidrumo trūkumo ir dėl to, kad JAV įstatymai reikšmingai suvaržo kompanijų galimybes pačioms kalbėti apie įsakymus, susijusius su nacionaliniu saugumu, netgi tokiais būdais, kurie nekelia pavojaus JAV vyriausybės tyrimams – ir griežtai už tai baudžia“, – rašė R.Bellas.

Raginimas išslaptinti minėtą informaciją atkartoja anksčiau šį mėnesį pareikštą senatoriaus Rono Wydeno (Rono Vaideno), JAV vykdomo šnipinėjimo kritiko, raginimą.

Atskirame pranešime, kuris trečiadienį buvo paskelbtas ir socialinio tinklo „Tumblr“, „Yahoo“ nurodė, kad vienas žiniasklaidos straipsnis, kuris konkrečiai nenurodomas, yra klaidinantis: „Laiškų skenavimo, aprašyto tame straipsnyje, mūsų sistemose nėra“, – nurodė interneto milžinė.

„The New York Times“ ir „Reuters“ šį mėnesį pranešė, kad „Yahoo“ pritaikė elektroninio pašto tikrinimo sistemas tokioms paieškoms vykdyti.

Nauji pranešimai apie „Yahoo“ pasirodė kompanijai patekus į keblią padėtį dėl praeitą mėnesį paskelbto pranešimo apie 2014 metų pabaigoje įvykdytą didžiulio masto vartotojų duomenų vagystę. Bendrovė nurodė, kad tą kibernetinę ataką įvykdė valstybės lygmeniu remiami įsilaužėliai, tikriausiai pavogę duomenis apie 500 mln. vartotojų paskyrų.

Agentūros „Reuters“ žiniomis, tam naudota speciali programinė įranga, kuri esą sukurta praėjusiais metais.

Neįvardijamų šaltinių teigimu, „Yahoo“ per šį laiką nuskenavo šimtus milijonų privačių elektroninių laiškų, kuriuose pagal Amerikos specialiųjų tarnybų užsakymą buvo ieškoma tam tikrų frazių. Kokių konkrečiai – „Reuters“ teigia nežinanti.

Trečiadienį paskelbtame saugumo kompanijos „InfoArmor“ tyrime sakoma, kad išanalizavus kai kuriuos duomenis aiškėja, jog „Yahoo“ tvirtinimas, kad ataka galėjusi būti „remiama valstybės lygmeniu“, nėra visiškai teisingas. Šios analizės rezultatai parodė, kad pavogti duomenys buvo parduoti valstybės remiamai grupuotei.

„Į „Yahoo“ 2014 metais įsilaužė viena profesionalių programišių grupuotė, kuri buvo pasamdyta pavogti įvairių skirtingų organizacijų klientų duomenų bazes“, – sakoma ataskaitoje.

Anot tyrėjų, interneto „juodosiose“ rinkose pranešimai apie parduodamus „Yahoo“ vartotojų duomenis pirmą kartą pasirodė 2016 metų balandį.

Jie pridūrė, kad didžioji dalis duomenų – „neteisingi“, nes tarp jų yra ir negaliojančių, ištrintų ar neegzistuojančių paskyrų. Tačiau įsilaužėliai „pateikė klaidingą informaciją apie šiuos duomenis siekdami sukurti sensaciją ir pasipelnyti“ iš pavogtų duomenų.

Programišiai pardavė duomenis „valstybės remiamai šaliai, kuri buvo suinteresuota gauti išskirtinę duomenų bazę“ ir „kibernetiniams nusikaltėliams, kurie planavo jais pasinaudoti siuntinėdami elektroninio pašto šiukšles“.

Įsilaužimas įvyko 2014 metų pabaigoje ir paveikė apie 500 mln. vartotojų visame pasaulyje, atskleidė praėjusią savaitę „Yahoo“ paskelbtas tyrimas.

Dar neaišku, kaip ši atskleista informacija paveiks 4,8 mln. dolerių (per 4,2 mln. eurų) vertės „Yahoo“ pardavimo telekomunikacijų bendrovei „Verizon“ sandorį.

Ši naujiena sukėlė JAV įstatymų leidėjų pasipiktinimą: jie nesupranta, kodėl „Yahoo“ užtruko dvejus metus, kad paviešintų informaciją apie įsilaužimą.

„Mums dar keisčiau tai, kad vartotojų duomenys buvo pavogti 2014 metais, o kompanija apie tai pranešė tik praėjusią savaitę“, – rašoma šešių JAV senatorių pasirašytame laiške bendrovei „Yahoo“.

„Vartotojai pasitiki kompanijomis, kai pateikia joms savo asmeninius duomenis, taigi jie tikisi, kad ši informacija bus saugoma visais įmanomais būdais“, – priduriama jame.

„Remdamasi tebevykdomu tyrimu „Yahoo“ mano, kad buvo pavogta informacija, susijusi su mažiausiai 500 mln. vartotojų paskyrų, – sakoma bendrovės pranešime. – Dėl šio įvykio „Yahoo“ glaudžiai bendradarbiauja su teisėsauga.“

Šis komentaras yra pirmasis patvirtinimas, kad „Yahoo“ patyrė didžiulę duomenų vagystę. Anksčiau vienas kibernetinio saugumo tyrėjas buvo pranešęs, kad galbūt buvo neteisėtai gauta prieiga prie maždaug 200 mln. paskyrų.

Pavogtame informacijos masyve gali būti vardų, elektroninio pašto adresų, gimimo datų, užšifruotų slaptažodžių, taip pat užšifruotų arba neužšifruotų apsaugos klausimų ir atsakymų, galinčių padėti programišiams prisijungti prie svetimų paskyrų – ne vien „Yahoo“ tinkle, pabrėžė bendrovė.

Visgi tyrimas rodo, kad tarp pagrobtų duomenų nėra neapsaugotų slaptažodžių arba informacijos, susijusios su mokėjimais internetu arba bankų sąskaitomis“, – pridūrė JAV Silicio slėnyje įsikūrusi kompanija.

„Yahoo“ prašo paveiktų vartotojų pasikeisti slaptažodžius. Atlikti šį žingsnį taip pat rekomenduojama visiems, kas nuo 2014 metų nekeitė savo slaptažodžių.

„Yahoo“ internetinių paslaugų vartotojai raginami peržiūrėti, ar jų paskyrose nėra įtartinos veiklos pėdsakų ir pasikeisti slaptažodžius bei saugumo klausimų informaciją, juolab jeigu ji atitinka naudojamą jungiantis prie kitokių paskyrų.

„Valstybių remiamų veikėjų vykdomi internetiniai įsibrovimai ir vagystės tampa vis labiau įprasti technologijų sektoriuje“, – sakoma „Yahoo“ pranešime.

„Yahoo“ ir kitos bendrovės pradėjo taikyti programas, turinčias aptikti ir perspėti vartotojus, kai bendrovei kyla didelių įtarimų, kad koks nors valstybės (lygmeniu) remiamas veikėjas nusitaikė į kurią nors paskyrą“, – pridūrė bendrovė.