Į tvaresnę ateitį drauge su bendruomenėmis

„Siekiame, kad bendradarbiavimas su mūsų žaliosios energetikos parkų kaimynystėje įsikūrusiomis bendruomenėmis būtų nuolatinis ir neapsiribotų pavieniais projektais. Finansine parama savo gerbūvio, gyvenamosios aplinkos ir infrastruktūros gerinimui kai kurios bendruomenės pasinaudoja jau ne pirmą kartą. Įgyvendindami vis daugiau visai Lietuvai svarbių žaliosios energetikos projektų, vystydami naujus vėjo ir saulės elektrinių parkus planuojame prasmingą bendradarbiavimą su vis daugiau bendruomenių ir taip prisidedame prie jų gerovės“, – sakė Emilija Musteikytė, „Ignitis renewables“ dirbanti su bendruomenėmis.

Emilija Musteikytė. „Ignitis renewables“ nuotr.

Bendruomenėms svarbūs projektai

Šalia „Ignitis renewables“ vėjo jėgainių parko Mažeikių rajone esančių Pikelių bendruomenė prieš metus gautą paramą panaudojo bendruomenės namų atnaujinimui, o šiais metais įrengs išmanius saulės energija įkraunamus šviestuvus.

Bendruomenės namus parama padės susiremontuoti ir Klaipėdos rajone esančių Girkalių, šalia kurių taip pat veikia „Ignitis renewables“ vėjo jėgainių parkas, bendruomenei.

Kretingos rajono Vydmantų bendruomenė pasistatys lauko klasės kupolą bei sceną bendruomenės ir moksleivių renginiams.

Tauragės rajone viešoji įstaiga „Žaliasis regionas“ organizuos edukacinius užsiėmimus apie vėjo energetiką, o Lauksargių bendruomenė įsigis naujus tautinius kostiumus ir pagerins savo naudojamos scenos apšvietimą.

Jurbarko rajone paramos lėšos bus panaudotos naujų Dainių II kaimo bendruomenės namų statyboms. Čia vyks bendruomenės susitikimai, bendruomenei svarbios veiklos, bus organizuojami įvairūs renginiai.

„Ignitis renewables“ šiais metais pradėjo sausumos vėjo elektrinių parko Kelmės rajone statybas, tad paraiškas finansavimui galės teikti ir čia įsikūrusios bendruomenės. Įmonė planuoja statyti vėjo elektrinių parkus Jonavos, Pakruojo–Pasvalio, Klaipėdos bei Plungės rajonuose.

Paramą bendruomenėms Lietuvoje ir Lenkijoje „Ignitis renewables“ skiria nuo praėjusių metų. 2022 m. devynioms bendruomenėms iš viso skirta 86,1 tūkst. eurų. Šiemet ši suma yra kelis kartus didesnė.

„Ignitis renewables“ nuotr.

Apie „Ignitis renewables“

„Ignitis renewables“ – tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė, veikianti trijose Baltijos šalyse ir Lenkijoje. Mūsų veiklos tikslas vystyti projektus, kurie leidžia gaminti elektros energiją su mažomis anglies dioksido emisijomis: jūrinio ir sausumos vėjo elektrines, saulės elektrines, elektros energijos konvertavimo ir kaupimo technologijas. Plėtodami naujus projektus, įgyvendiname strateginį „Ignitis grupės“ tikslą įgalinti žaliosios ir lanksčiosios gamybos vystymąsi bei pasiekti 4–5 GW instaliuotos žaliosios gamybos galios iki 2030 m.

„2025 metai yra lūžio metai, kuomet Lietuvoje instaliuota saulės ir vėjo elektrinių galia pasieks aštuonis gigavatus. Tai yra milžiniškas kiekis, realiai tai leis mums generuoti beveik 75–80 procentų visos elektros energijos, kuri yra mums reikalinga“, – antradienį Seime sakė D. Kreivys. 

Jo teigimu, tokias apimtis leidžia prognozuoti projektų vystytojų bei tinklų operatorių susitarimai dėl tinklų rezervavimo ir ketinimų protokolai.

„Tinklo rezervacijos ir ketinimų protokolai, tinklo rezervacijų sutartys yra sudarytos, yra įnešti didžiuliai užstatai ir per trejus metus saulės elektrinės ir vėjo elektrinės turi būti pastatytos“, – sakė ministras.

Pasak jo, 2024 metais elektros iš saulės ir vėjo gamyba Lietuvoje turėtų pasiekti beveik 3,5 GW, o šioms elektrinėms perdavimo tinkle šiuo metu rezervuota daugiau nei 12 GW galios.

„2030 metais pagal tai, ką aš rodžiau, kaip vystosi mūsų generacija, mes pasieksime lūžį, kuomet visa elektros energija, nepaisant žymiai aukštesnio jos vartojimo, bus gaminama Lietuvoje“, – teigė ministras.

„Norvegija yra svarbi Lietuvos partnerė, padedanti užsitikrinti energetinį saugumą. Įžvelgiu potencialo mums plėsti bendradarbiavimą ne tik iškastinio kuro, bet ir žaliosios energetikos srityje ir kartu prisidėti prie saugesnės ir tvaresnės energetikos plėtros regione“, – Prezidentūros pranešime cituojamas G. Nausėda.

Jis taip pat pabrėžė, kad Lietuva yra patraukli šalis užsienio investicijoms dėl palankios teisinės bazės ir draugiškos investicinės aplinkos, todėl tikimasi sulaukti dar daugiau Norvegijos įmonių dėmesio.

„Vis daugiau Lietuvos įmonių sėkmingai vysto veiklą Norvegijoje, taip pat auga ir norvegiškos investicijos į Lietuvą. Lietuva sparčiai plečia eksportą į Norvegiją. Tačiau vis dar išlieka erdvės intensyvinti mūsų ekonominį bendradarbiavimą, ypač inovacijų, kibernetinio saugumo, finansinių technologijų, atsinaujinančios energetikos srityse“, – sakė prezidentas.

Susitikime su Norvegijos karaliumi Haroldu V prezidentas aptarė bendradarbiavimą energetikos sektoriuje ir pabrėžė, kad energetinis saugumas yra vienas Lietuvos prioritetų. Prezidento teigimu, Europos šalims yra būtina nutraukti energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

Susitikime taip pat aptarti Lietuvos ir Norvegijos kultūriniai, ekonominiai ir politiniai ryšiai, saugumo situacija regione ir bendradarbiavimas gynybos srityje.

„Nepaisant energetikos kainų šoko, su kuriuo šiuo metu susiduria Europa ir didžioji dalis pasaulio, turime nesiblaškydami toliau eiti žaliosios pertvarkos keliu, kadangi ilgesniuoju laikotarpiu priklausomybės nuo iškastinio kuro mažinimas yra bene vienintelis būdas užsitikrinti stabilumą ir prognozuojamumą energetikos sektoriuje“, – ketvirtadienį vykstančiame „Vilnius GreenTech“ forume pažymėjo G. Skaistė.

„Neturime pamiršti, kad žalioji pertvarka suteikia mums galimybę mažinti priklausomybę nuo importuojamo kuro ir tokiu būdu stiprinti tiek Lietuvos, tiek ir visos ES ekonominį atsparumą“,– pridūrė ji.

Finansų ministrė pat pažymėjo, kad siekiant įgyvendinti Europos Sąjungoje išsikeltą ambicingą tikslą – iki 2050 m. tapti klimatui neutraliu žemynu – būtina sutelkti tiek politinę valią, tiek ir viešojo bei privataus sektoriaus resursus.

ES jau kurį laiką akcentuoja įsipareigojimo siekti žaliosios pertvarkos svarbą, kurį lydi reikšmingi finansiniai resursai bei platus priemonių arsenalas: ne mažiau 30 proc., arba beveik 322 mlrd. eurų viso 2021-2027 m. ES biudžeto investicijų turi būti žaliosios, Europos Komisijos (EK) pristatytoje Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonėje – 37 proc. Taip pat šiuo metu Europoje aktyviai dirbama ties bendrųjų „žaliųjų standartų“ ir taisyklių nustatymu – dėl vieningo valstybių ir jų verslų supratimo, kas yra „žalia“, o kas visgi ne.

„Lietuvoje žalioji transformacija įgyvendinama pasitelkiant 2,225 mlrd. eurų vertės „Naujos kartos Lietuva“ planą, kurį Europos komisija įvertino, kaip tikrai kokybišką, orientuotą į ilgalaikių iššūkių sprendimą su ambicinga žaliosios transformacijos darbotvarke. Net 43 proc. visų Plano lėšų tiesiogiai ir netiesiogiai prisidės prie kovos su klimato kaita. Faktas, kad viršijame 37 proc. tikslą, rodo, jog mūsų ambicija žaliosios transformacijos srityje yra stipri ir reali“, – teigė finansų ministrė.

Anot ministrės, „Naujos kartos Lietuva“ plane numatytos reformos ir investicijos atsinaujinančios elektros energijos gavybai iš saulės ir vėjo, „žaliojo vandenilio“ ir biodegalų naudojimo sprendimams, elektromobilių įkrovimo infrastruktūrai, finansinėms paskatoms keisti visuomeninį taršųjį transportą į netaršų, paskatos verslui ir viešojo sektoriaus įstaigoms keisti transporto priemones, renovacijos spartinimui, inovacijų vystymui, žiedinės ekonomikos plėtrai ir augančio darbų vietų žaliuosiuose sektoriuose patenkinimui.

Lietuvai numatytas per 6 mlrd. eurų finansavimas iš beprasidedančios naujos ES daugiametės finansinės perspektyvos. Per 2021-2027 m. iš šios perspektyvos Lietuva ketina nukreipti 2,2 mlrd. eurų žaliajai transformacijai, iš kurios daugiausia dėmesio bus skiriama energetinio efektyvumo ir atsinaujinančių energijos išteklių priemonėms bei regionų, kurių socialinė ir ekonominė padėtis priklauso nuo didelių taršių įmonių, transformacijai. Svarbios investicijos iš šių lėšų pasieks ir aplinkosaugos sektorių, siekiant užtikrinti tvarią vandentvarką, vystant žaliąją infrastruktūrą, saugant biologinę įvairovę ir didinant valstybės atsparumą klimato kaitos rizikoms.

Vis dėlto, pasak G. Skaistės, atlikus preliminarius vertinimus matoma, kad vien viešųjų lėšų nepakaks – siekiant ambicingų tikslų būtina mobilizuoti ir privačius resursus. Remiantis EK atliktu poveikio vertinimu, prisiimtų klimato tikslų įgyvendinimas Lietuvai kasmet gali kainuoti nuo maždaug nuo 0,4 iki 0,9 proc. BVP. Preliminariais skaičiavimais – Lietuvos finansiniai poreikiai šioje srityje siekia per 14 mlrd. eurų. Iš šios sumos beveik 10 mlrd. eurų sudaro viešosios lėšos – tiek ES, tiek ir nacionalinės. Likusią, maždaug 4 mlrd. eurų dalį, bus siekiama mobilizuoti iš privataus sektoriaus.

Klimato tikslų įgyvendinimui rengiama Lietuvos žaliųjų finansų strategija ir veiksmų planas. Kartu su partneriais Europos Komisijoje ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banke yra parengtos rekomendacijos, padėsiančios sukurti tvariųjų finansų ekosistemą šalyje ir instrumentus platesniam ratui investuotojų – tiek iš vidaus, tiek ir iš tarptautinės rinkos – prisidėti prie platesnio Lietuvos ekonomikos transformavimo.

Rekomenduojama steigti Žaliųjų finansų institutą – „smegenų centrą“, kuris konsultuos verslą ir institucijas žaliųjų finansų klausimais ir atliks analitines užduotis; sukurti Baltijos tvariųjų investicijų fondą, kuris kofinansuotų projektus ir prisiimtų kredito riziką, stiprindamas paskatas stambių privačių investuotojų įsitraukimui; išvystyti centralizuotą tvariųjų duomenų bazę, kurioje būtų vertinami, ar projektai yra tvarūs bei sukurti tvaraus ženklinimo ekosistemą.

Klimato kaitos pinigai

Lietuvos jūrų muziejus yra paruošęs dokumentus įsirengti 99,9 kW instaliuotos galios saulės elektrinę. Ji per metus turėtų pagaminti ne mažiau kaip 92 741 kWh elektros energijos.

Šiuo metu yra paskelbtas konkursas atlikti saulės šviesos energijos fotovoltinės elektrinės projektavimo, įrangos įsigijimo, įrengimo, aptarnavimo ir priežiūros darbus.

Saulės elektrinei įsirengti planuojama panaudoti ES lėšas pagal klimato kaitos programą, taip pat paties muziejaus lėšas. Aplinkos ministerija dar 2020 m. liepą Lietuvos jūrų muziejaus saulės elektrinei įrengti numatė 75 tūkst. 68 eurus.

Po sutarties pasirašymo su tiekėju saulės elektrinė turėtų būti įrengta per 6 mėnesius. Po to ta pati ją įrengusi organizacija šią elektrinę eksploatuotų mažiausiai trejus metus.

Sprendimas: į delfinariumą vykstantys lankytojai saulės elektrinės ant stogo net ir nematytų. (Vidmanto Matučio nuotr.)

Atliko stogo ekspertizę

Saulės elektrinę Lietuvos jūrų muziejus planuoja sumontuoti ant delfinariumo stogo. Iš viso ant stogo būtų išdėstyta per 300 saulės fotovoltinės elektrinės modulio plokščių.

Jos būtų suformuotos ant aliumininio rėmų, kad neapsunkintų delfinariumo pastato stogo.

Šių metų vasarį buvo atlikta delfinariumo pastato ekspertizė.

Pateiktos rekomendacijos, kur ir kaip galėtų būti montuojami saulės moduliai, kaip jie turėtų būti tvirtinami, prie delfinariumo stogo.

Planas: preliminari saulės modulių išdėstymo ant delfinariumo stogo schema. (Vidmanto Matučio nuotr.)

Nustatyta ir papildoma galima stogo konstrukcijų apkrova. Tai ypač svarbu, nes elektrinės moduliai būtų sumontuoti ir virš tos dalies, kur delfinariume susirenka žiūrovai.

Įvertinta ir tai, kiek stogo konstrukcija galėtų pasunkėti ir esant daug sniego bei staigiam atlydžiui, kai ant stogų susikaupęs sudrėkęs sniegas ypač pasunkėja.

Prieš 10-metį atsiradusi idėja

Delfinariumas yra palyginti naujas statinys, nors jis ir atidarytas 1994 m. Tačiau naudojantis ES parama jis buvo rekonstruotas ir nuo 2015 m. pradėjo veikti iš esmės atnaujintas. Pakeista ir jo stogo konstrukcija, kur sudėtos plieninės detalės ir klijuotos medienos sijos.

Programa: delfinų pasirodymui delfinariume reikalingas pašildytas vanduo. (Vidmanto Matučio nuotr.)

Apie tai, kad ant delfinariumo stogo galėtų būti sumontuota fotovoltinė saulės elektrinė mokslinėje spaudoje pradėta diskutuoti jau daugiau nei prieš dešimtmetį. Net buvo siūlymų šiame muziejuje įrengti demonstracinę saulės jėgainę, sujungtą su teritorijoje veikiančia vėjo jėgaine.

Planuota, kad turistų gausiai lankomoje teritorijoje labiau būtų pristatomi žaliosios vėjo ir saulės energetikos projektai. Tuomet dar nebuvo užsimenama apie saulės elektrinę ant delfinariumo stogo.

Jau prieš dešimtmetį buvo siūloma Lietuvos jūrų muziejaus teritorijoje įrengtos saulės jėgainės energiją panaudoti delfinariumo reikmėms.

Šia energija galėtų būti šildomas delfinariumo baseino ir delfinų gyvenamųjų patalpų vanduo. Energija būtų naudojama ir kitoms reikmėms.

2011 m. kelta idėja, jei konkursas vyks sėkmingai, Lietuvos jūrų muziejuje gali būti įgyvendinta 2022-aisiais.

Pranešama, kad po pratęsto dokumentų priėmimo termino gautos mažiau nei 3 dalyvių paraiškos.

VERT pirmininkė Inga Žilienė svarsto, kad tai galėtų rodyti, jog šiuo metu tiek susiformavusi elektros energijos kaina biržoje, tiek jėgainių įrengimo kaštai leidžia veikti rinkos sąlygomis ir be valstybės skatinimo.

Aukcionas buvo paskelbtas gegužės 29 dieną. Dokumentus aukcionui dalyviai galėjo teikti nuo 2020 m. rugpjūčio 10 dienos, pratęsus terminą – iki rugpjūčio 31 dienos.

Šių metų aukcione dalyviams buvo pasiūlyta varžytis dėl maksimalaus – 3,02 Eur/MWh – priedo prie elektros energijos biržos kainos. Valstybės skatinamas taikomas 12 metų.

Neįvykus šiam aukcionui, 0,7 TWh kvota bus paskirstoma kituose aukcionuose. Artimiausias aukcionas bus paskelbtas 2021 metų balandžio 6 dieną.

Technologiškai neutraliame aukcione gali dalyvauti visos technologijos – vėjas, saulė, biomasė, biodujos.

Lietuvos nacionalinėje energetinės nepriklausomybės strategijoje numatyta, kad 2030 m. 45 proc. elektros energijos bus pagaminama iš atsinaujinančių išteklių – vėjo energija sudarytų didžiąją dalį – ne mažiau kaip 53 proc., saulės šviesos energija – 22 proc.

Atsinaujinančios energetikos bendrijos

Perspektyvos saulės energetikai atsivėrė balandžio pabaigoje, kai Seimas nutarė leisti gyventojams kooperuotis ir steigti atsinaujinančių išteklių energetines bendrijas. Taip pat leista elektros energijos iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) gamintojams tiesiogiai sudaryti sutartis ir parduoti energiją galutiniams vartotojams. Tai turėtų padaryti žaliąją energiją dar patrauklesnę tarp įmonių.

Įteisinus atsinaujinančių išteklių energijos bendrijas, gyventojai kartu su savivaldybių įstaigomis ir nedidelėmis įmonėmis galės jungtis į tokias bendruomenes ir savarankiškai apsirūpinti elektros energija iš atsinaujinančių išteklių bei šią energiją parduoti.

Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo pakeitimais numatoma, kad atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos galės valdyti ir plėtoti atsinaujinančius išteklius energijos gamybai naudojančias elektrines – jose gaminti, vartoti, kaupti savo kaupimo įrenginiuose ir parduoti pasigamintą energiją. Šių bendrijų savininkais galės būti pavieniai žmonės kartu su smulkiomis ir vidutinėmis įmonėmis ar savivaldos institucijomis, pavyzdžiui, savivaldybėmis ar seniūnijomis. Tačiau fiziniai asmenys turės turėti bent 51 proc. balsų visuotiniame dalininkų susirinkime.

22 proc. – tokią atsinaujinančios energetikos dalį 2030-aisiais turėtų sudaryti saulės energetika.

Panašios bendrijos šiuo metu yra aktyviai kuriamos kitose ES šalyse, kuriose teikiamas ypatingas dėmesys švariai, darniai ir tvariai energetikai, pavyzdžiui, Danijoje, Olandijoje ir Vokietijoje. Šiose valstybėse tokios bendrijos kuria didelę pridėtinę vertę – į mažosios atsinaujinančios energetikos plėtrą įsitraukia daugiau gyventojų, o vietos gyventojams atsiranda daugiau galimybių pritraukti investicijas į atsinaujinančią energetiką.

Nuosava elektrinė nebūtinai arti

Be to, parlamentas balandžio mėnesį pritarė įstatymo pakeitimams, kurie sukurs palankesnes sąlygas gyventojams įsigyti nutolusias saulės elektrines. Supaprastintos sąlygos gaminantiems vartotojams, kurie įsigijo elektrinę iš saulės elektrinių parkų – saulės elektrinė bus laikoma kilnojamuoju daiktu, todėl elektrinės dalies pirkimo–pardavimo sutarčiai nebus taikoma notarinė sandorio forma. Taip pat gaminantiems vartotojams, kurie yra pasirinkę nepriklausomą elektros energijos tiekėją, už per kaupimo laikotarpį pagamintą ir nesuvartotą elektros energiją galės būti kompensuojama su tiekėju sutarta arba Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos nustatyta kaina.

Taip pat kuriamos palankesnės sąlygos atsinaujinančios energetikos naudojimui tarp verslo įmonių. Elektros energetikos įstatymo pakeitimai sumažins administracinę naštą elektros energijos iš AEI gamintojams – norint elektros energiją parduoti galutiniam vartotojui nebereikės gauti nepriklausomo elektros energijos tiekėjo licencijos. Elektros energijos iš AEI gamintojams, parduodantiems elektrą galutiniam vartotojui pagal AEI energijos pirkimo–pardavimo sutartis, būtų taikomi tokie pat reikalavimai, kaip ir nepriklausomiems elektros energijos tiekėjams. Elektros energijos iš AEI gamintojai galėtų sudaryti sutartis su vartotojais ir apie sudarytą sutartį informuoti Valstybinę energetikos reguliavimo tarnybą.

Galimybė tapti elektros energiją savo reikmėms gaminančiais vartotojais, galinčiais gaminti ir vartoti energiją skirtingose vietose, ypač aktuali daugiabučių namų gyventojams. Toks vartotojas gali įsigyti arba išsinuomoti saulės elektrinės dalį saulės elektrinių parke, taip pat pasistatyti savo elektrinę bet kur Lietuvoje, o joje pagamintą energiją vartoti kitoje vietoje – pavyzdžiui, pasigaminti sodyboje Alytaus rajone, o suvartoti bute Kaune ar Klaipėdoje.

Energetikos ministerijos atstovų teigimu, Lietuva yra viena pirmųjų šalių ES, įtvirtinusi išskirtinę sistemą, kuri leidžia elektros energiją gaminti vienoje vietoje, o vartoti kitoje. Taip sudarytos galimybės kiekvienam namų ūkiui tapti elektrą gaminančiu vartotoju, pasigaminančiu ir vartojančiu žalią, švarią ir klimatui nekenkiančią elektrą.

Nuo liepos 1 d. bus skelbiamas naujas kvietimas ir gyventojai galės gauti paramą nutolusioms saulės elektrinėms įsirengti arba daliai elektrinės saulės elektrinių parkuose įsigyti. Tam bus skirta 5 mln. eurų. Nuo spalio 1 d. gaminantiems vartotojams skatinti bus skirta dar 13 mln. eurų. Iš viso šiemet saulės elektrinėms namų ūkiuose įsirengti arba nutolusiuose parkuose įsigyti bus skirta beveik 40 mln. eurų valstybės paramos.

Gali tikėtis kompensacijų

Šią savaitę gyventojai, įsigyjantys saulės elektrinę išsimokėtinai, Energetikos ministerijos pakviesti teikti paraiškas kompensacijoms. Šiuo kvietimu saulės elektrinėms įsirengti iš Klimato kaitos programos skirta 5 mln. eurų. Tai turėtų paskatinti tolimesnę gaminančių vartotojų plėtrą. Žaliąją elektros energiją savo poreikiams naudojančių gaminančių vartotojų skaičius perkopė 5 300, o gegužės mėnesį per savaitę buvo prijungiama vidutiniškai 125 gaminantys vartotojai.

Lietuva yra viena pirmųjų šalių ES, įtvirtinusi išskirtinę sistemą, kuri leidžia elektros energiją gaminti vienoje vietoje, o vartoti kitoje.

"Saulės elektrinių įsirengimas pasiekė rekordinius tempus. Per penkis mėnesius Lietuvoje vartotojų, kurie patys pasigamina savo poreikiams žalią elektrą, padaugėjo jau 2 tūkst. – tiek, kiek pernai per visus metus. Gyventojams yra nuolatinės galimybės gauti kompensacijas – be šiandien paskelbto kvietimo dar bus skelbiami kvietimai paramai gauti liepos ir spalio mėnesiais, todėl gaminančių vartotojų skaičius ir toliau augs", – taip antradienį komentavo energetikos ministras Ž.Vaičiūnas.

Kompensacijas galės gauti fiziniai asmenys, sudarę paskolos sutartis su finansų ar kredito įstaiga. Jie gali gauti kompensacinę išmoką už saulės elektrinių iki 10 kW įsirengimą, kai elektros energija yra naudojama namų ūkio poreikiams. Kompensacijos dydis yra 381 euras už 1 kW elektrinės galios. Taip, kaip ir anksčiau, yra skiriama parama 323 eurai už 1 kW ir taip pat kompensuojama dalis palūkanų – taip užtikrinamos dar palankesnės galimybės saulės elektrinei įsigyti. Paskolos sutartis turi būti sudaryta ne trumpesniam kaip trejų metų laikotarpiui.

Galės prisijungti daugiau

Prieš dvi savaites Energetikos ministerija pasiūlė teikti paraiškas elektros skirstomųjų tinklų modernizavimo ir plėtros projektams. Tam bus skirta 3,5 mln. eurų, o ateityje ši suma bus didinama iki 6,5 mln. eurų. Iš viso 2014–2020 m. skirstomiesiems tinklams modernizuoti ir jų plėtrai skirta daugiau nei 40 mln. eurų.

Pasak Energetikos ministerijos, dalis gaminančių vartotojų susidurdavo su problemomis, norėdami prijungti savo didesnės galios elektrines prie skirstomųjų tinklų, dėl to, kad tinklai pasenę. Tai sukeldavo sunkumų prijungiant naujas elektrines ir reikalaudavo papildomų investicijų iš gaminančių vartotojų. Įgyvendinus projektus dar daugiau gaminančių vartotojų galės prisijungti prie skirstomųjų tinklų be papildomų asmeninių išlaidų.

Paraiškas finansavimui gauti gali teikti elektros energijos skirstomųjų tinklų operatoriai. Finansavimas taip pat galės būti skiriamas transformatorių pastočių, skirstyklų, elektros skirstomųjų tinklų skirstomųjų punktų, transformatorinėms ir elektros linijoms atnaujinti, diegiant pažangiojo tinklo elementus.

Prioritetas bus teikiamas tiems projektas, kuriuos įgyvendinus labiausiai sumažės elektros nuostoliai. Vienam projektui galės būti skiriama nuo 300 tūkst. eurų. Finansuojama bus iki 50 proc. projekto vertės, likusią dalį investuoti turės projekto vykdytojas.

Pirmasis aukciono komiteto posėdis įvyks antradienį.

Seimas praėjusių metų pabaigoje pritarė naujam atsinaujinančios energetikos plėtros modeliui, pagal kurį parama AEI elektrinėms bus skirstoma technologiškai neutralių aukcionų būdu. Svarbiausias kriterijus, lemsiantis naujų aukcionų laimėtojus – mažiausias priedas prie elektros energijos rinkos kainos „Nordpool“ biržoje, kuris bus mokamas 12 metų laikotarpiu, teigia ministerija.

Šiam priedui nustatyti Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) posėdyje buvo patvirtintos dvi kainos – atskaitinė ir didžiausia. Atskaitinė kaina, kuri sudaro 45,07 euro už megavatvalandę (MWh), nustatoma konkrečiam aukcionui ir padės nustatyti maksimalų kainos priedą aukciono dalyviams. Tuo metu didžiausia kaina, kuri sudaro 48,93 euro už 1 MWh, nustatoma visam 12 metų skatinimo laikotarpiui ir bus naudojama gamintojui išmokamam kainos priedui apskaičiuoti, kai laimėto kainos priedo ir rinkos kainos suma neviršys didžiausios kainos.

Pagal šias kainas aukcione gamintojo maksimalus galimas siūlyti kainos priedas sudarys 3,86 euro už 1 MWh.

Gamintojams, laimėjusiems aukcioną, priedas arba jo dalis bus mokami dviem atvejais, atsižvelgiant į kitos paros prekybos elektros energijos biržoje Lietuvos zonoje valandinės kainos dydį.

Pasak VERT pranešimo, tuo atveju, kai kitos paros valandinės kainos ir aukcione laimėto kainos priedo suma bus didesnė už VERT nustatytą didžiausią kainą, gamintojas gaus dalį laimėto priedo, lygų didžiausiosios kainos ir valandinės kainos skirtumui.

Tuo metu, jei kitos paros valandinės kainos ir aukcione laimėto kainos priedo suma bus lygi arba mažesnė už VERT nustatytą didžiausią kainą, gamintojas gaus visą laimėtą priedą.

Gamintojui kainos priedas nebus mokamas, kai valandinė kaina bus didesnė už didžiausią kainą arba jai lygi, taip pat kitais atvejais, pavyzdžiui, kai valandinė kaina 6 valandas ar daugiau bus mažesnė už nulį arba lygi nuliui.

Joje numatoma, kad Lietuva ilgainiui visą reikalingą elektrą pasigamins pati, bus skiriamas didelis dėmesys „žaliosios“ energetikos plėtrai.

Už Seimo nutarimą ketvirtadienį balsavo 103 Seimo nariai, prieš balsavusių nebuvo, dar du susilaikė.

Strategijoje numatyta šalies energetikos sistemos integracija į Europos Sąjungos energetikos sistemą: elektros tinklų sinchronizavimas su žemyninės Europos tinklais, Lietuvos ir Lenkijos dujotiekių jungties (GIPL) projekto įgyvendinimas, kuris leistų efektyviau išnaudoti ir suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą Klaipėdoje.

Liberalas Eugenijus Gentvilas Seimo posėdyje kėlė klausimą, ar SGD terminalo atsisakymas padėtų pasiekti strategijoje keliamą tikslą naudoti kuo daugiau atsinaujinančių energijos išteklių.

„Iš vienos pusės sakoma, kad 2050 metais remsimės biokuru ir atsinaujinančiais ištekliais, tačiau mus visąlaik dar laiko ir laikys SGD terminalas. Siūlomos alternatyvos išpirkti SGD terminalą 2024 metais arba išsinuomoti jį dar 10-čiai ar 20-čiai metų, tačiau nėra svarstoma kita galima alternatyva – o gal iš viso atsisakyti to terminalo, jeigu jau taip kalbame apie biokuro ir atsinaujinančios energetikos plėtrą“, –  retoriškai klausė E. Gentvilas.

2020 metais Lietuvoje gaminama elektros energija turėtų sudaryti 35 proc. bendrai suvartojamos galutinės elektros energijos, 2030 metais – 70 proc., o 2050 metais – 100 proc.

Projekte skelbiama, kad 2020 metais energija iš atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) sudarys 30 proc. šalies bendrai suvartojamos galutinės energijos, 2030 metais – 45 proc., o 2050 metais – 80 proc.

Energija iš AEI taps pagrindinė visuose – elektros, šilumos ir vėsumos energijos gamybos bei transporto – sektoriuose.

Strategijos projekte numatyta, kad Lietuva iš energetikos technologijas importuojančios šalies turi tapti energetikos technologijas kuriančia ir jas eksportuojančia šalimi. 

Trečiasis blokas taip ir nebuvo pastatytas, o 2009 metais, kaip rašė vaikų rašytojas Jeronimas Laucius, branduolinis Milžinas užmigo.

„Kai tik nuvažiuosime į Ignalinos atominę elektrinę, aš pati, nieko nelaukdama, paspausiu to baubo sustabdymo mygtuką ir nebeleisiu jo įjungti. Visi man už tai padėkos! Visi...“, - karingai nusiteikusi kalbėjo J.Lauciaus knygos vaikams „Laukia Milžinas lopšinės“ herojė Švaraitė.

Tačiau uždarius Ignalinos AE, Lietuvos politikai neatsisakė branduolinės valstybės ambicijų - dar 2008 metais tuometinė Gedimino Kirkilo Vyriausybė kartu su VP grupės akcininkais sukūrė įmonę „Leo LT“, kuri turėjo įgyvendinti naujos AE projektą. 2008-ųjų pabaigoje į valdžią atėjusi konservatorių Vyriausybė skubiai išardė šį darinį ir 2011 metais strateginiu investuotoju į Visagino atominę elektrinę pasirinko Japonijos korporaciją „Hitachi“.

Šį kartą apjuosti būsimos statybvietės Lietuvos gyventojams neprireikė - 2012 metais referendume žmonės nepritarė iš esmės neviešintam ir prastai parengtam projektui, o vėliau į valdžią atėjus socialdemokratams, dabartinė Vyriausybė projekto iš mirties taško taip ir neišjudino.

Naujo Seimo rinkimų išvakarėse politikai atsargiai kalba apie atominę energetiką - nė viena partija nesiūlo elektrą gaminti tik iš atomo ir vis labiau atsigręžia į atsinaujinančius energijos šaltinius.

Dauguma partijų nori didinti elektros gamybą

Didžioji dalis BNS kalbintų politikų siektų didinti elektros gamybą Lietuvoje. Anot jų, dabartinės importo apimtys, kurios atskirais laikotarpiais siekia iki 80 proc. šalies poreikio, nėra normalios. Tam pritaria Tėvynės Sąjungos - Lietuvos krikščionių demokratų, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos, Liberalų sąjungos, Darbo partijos bei Antikorupcinės N.Puteikio ir K.Krivicko koalicijos atstovai.

„Maksimaliai pasigaminti, kiek įmanoma. Dabartinė situacija yra visiškai netinkama, kai mes importuojame dabar jau daugiau nei 60 proc. elektros, tai mes turime tą tendenciją keisti. (...) Europos Sąjungos ir kitų išsivysčiusių valstybių nuomone, saugi norma yra 15 proc. importas, tai aš manau, kad mes ateityje taip pat turėtume to siekti“, - BNS teigė konservatorių lyderis Gabrielius Landsbergis.

Didelį elektros importą nenormaliu laiko ir valstiečių sąrašo lyderis Saulius Skvernelis: „Aš manau, kad šiandien ta proporcija, kurią turime - apie 20 proc. gaminame suvartojamos elektros energijos - tikrai nėra normalu, ir manau, kad mes turime kuo daugiau gamintis patys“.

Liberalų sąrašo lyderis Eugenijus Gentvilas mano, kad Lietuva ne tik turėtų pati pasigaminti elektrą, tačiau turėtų tapti ir jos eksportuotoja.

„Turime visas galimybes būti energijos eksportuotojais, kalbėdami apie atsinaujinančią energetiką. Tikslas tikrai nėra likti importuojančia. Žinoma, visi suprantame, kad biržoje prekyba dabar vyksta, tačiau jungtys užtikrina galimybes ir importuoti, ir eksportuoti. Mūsų tikslas daugiau atsinaujinančios elektros energijos ir galimybė eksportuoti“, - BNS teigė E.Gentvilas.

Trys partijos elektros gamybos Lietuvoje nedidintų

Elektros gamybos dabartinėmis sąlygomis nesutiktų didinti tik Socialdemokratų, „Tvarkos ir teisingumo“ bei Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovai.

Socialdemokratų partijos rinkimų štabo vadovas Algirdas Sysas teigia nematąs poreikio didinti elektros gamybą Lietuvoje, mat šiuo metu ją nesudėtinga įsigyti užsienyje. Pasak jo, keisti gamybos ir importo proporcijas reiktų tuomet, jeigu Lietuvoje padaugėtų daug elektros vartojančios pramonės.

„Manau, išlaikyti reikėtų balansą. Mes turime atsinaujinančių šaltinių, hidroenergiją gaminame, tai kol kas mūsų gamybos poreikis nėra labai didelis, tai to poreikio nupirkti nėra didelės problemos. Didėjant pramonės gamybai ir augant elektros poreikiui, reikėtų galvoti apie pakeitimus, bet kol kas didelio poreikio nematau“, - BNS sakė A.Sysas.

„Tvarkietis“ Remigijus Žemaitaitis mano, kad Lietuva turėtų tapti tranzitine elektros valstybe. Nors Lietuva yra aršiausia Baltarusijos kritikė dėl Astravo atominės elektrinės, R.Žemaitaitis siūlytų leisti elektrai iš Baltarusijos tekėti per Lietuvą į Lenkiją ir kitas Europos Sąjungos valstybes.

„Lietuva turėtų tapti elektros tranzito valstybe, gamintoja būti ji per maža valstybė, per dideli kaštai. Tranzitu per Lietuvą mes galėtume aprūpinti labai didelę dalį Europos, ir kartu į Rytus. Jeigu Baltarusijoje būtų pastatyta atominė elektrinė, per Lietuvą galėtų pasiekti Vakarus, per skandinavus, olandus kartu būtų galima pasiekti net ir Angliją“, - BNS teigė R.Žemaitaitis.

LLRA sąrašo lyderės Ritos Tamašunienės nuomone, daug investuota į atsinaujinančią energetiką, ir dabar reikėtų ją išnaudoti.

Perspektyvas įžvelgia vėjo ir biokuro energetikoje

Visų BNS kalbintų partijų atstovai mano, kad atsinaujinančią energetiką reikėtų geriau išnaudoti. Didžiausią potencialą dauguma politikų įžvelgia biokuro kogeneracinėse jėgainėse bei vėjo energetikoje.

Antikorupcinės N.Puteikio ir K.Krivicko koalicijos  lyderis Naglis Puteikis BNS teigė, kad logiška yra maksimaliai išnaudoti turimus išteklius - biokurą,  taip pat vystyti ir kitas atsinaujinančios energetikos rūšis.

„Reikėtų plėtoti ir saulės, vėjo energetiką, jeigu tai tik įmanoma Lietuvoje“, - BNS sakė N.Puteikis.

Darbo partijos sąrašo lyderis Kęstutis Daukšys mano, kad vėjo jėgainių galią būtų galima padvigubinti - šiuo metu vėjo kvota yra 500 megavatų (MW).

„Šiuo atveju tai turbūt būtų biokuras ir tos atsinaujinančios technologijos. Mes dar galime leisti gerokai daugiau jūroje ir čia dar krante, praktiškai galime padvigubinti tai, ką dabar turime leidę, o dėl saulės tikiuosi, kad tos technologijos taip greit vystosi, kad apsimokės stogus padengti saulės baterijomis“, - BNS teigė K.Daukšys.

Energetikos ministras Rokas Masiulis yra teigęs, kad šiemet vėjo kvota turėtų būti padidinta iki 750 MW.

Skatintų mažąją energetiką

Liberalų sąjūdis bei Valstiečių ir žaliųjų sąjunga linkę skatinti nedidelius energetikos projektus - bendruomenines arba tik verslo poreikiams reikalingas elektrines.

E.Gentvilas BNS teigė, kad energetikos plėtrą liberalai pirmiausia skatintų per mokesčių naikinimą. Anot jo, dabar galiojantis mokestis už savo reikmėms pasigamintą elektros energiją, neskatina bendrovių investuoti į elektros gamybą.

„Duokime laisvę ir pamatysime, kad turėsime elektros perteklių, kurio patys nepajėgsime panaudoti, bet ir eksportuoti galėsime“, - tikino E.Gentvilas. Anot jo, partija siektų skatinti bendruomeninius projektus, o iki 2030 metų 25 proc. elektros poreikio Lietuva užsitikrintų iš elektrinių, kurių galia siektų iki 10 MW.

Tačiau tokią mokesčių naikinimo idėją jau išreiškė R.Masiulis. Jis BNS anksčiau tikino, kad projektas turėtų būti parengtas iki metų pabaigos.

S.Skvernelis taip pat pasisako už mažosios energetikos plėtrą.

„Mes pasisakome už mažosios energetikos plėtrą. Tai yra, kas susiję su neteršiais energijos šaltiniais: vėjo, saulės, biodujų, biokuro energija. Vystyti tuo pačiu ir smulkų ūkį, ir skatinti bendruomenes gaminti energiją ten, kur ji yra vartojama arčiausiai, o skirstymo tinklams sudaryti sąlygas tą energiją paimti, kada yra perteklius, ir grąžinti, kada yra trūkumas, gamintojui“, - teigė valstiečių atstovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad šiuo metu sudėtinga balansuoti nedidelės galios elektrines, todėl valstiečiai siūlytų statyti 5-tą Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės bloką, kuris turėtų būti lankstus ir pritaikytas mažųjų elektrinių balansavimui. Elektrinę valdanti „Lietuvos energijos gamyba“ apie tolesnę Kruonio jėgainės plėtrą svarsto jau ne vienerius metus.

Atsinaujinančių energijos šaltinių balansavimo problemą iškėlė ir konservatorių lyderis G.Landsbergis. Tačiau jis šią problemą siūlytų spręsti didinant gamybą dujinėse elektrinėse.

Apie atominę energetiką partijos kalba atsargiai

Visų partijų lyderiai apie atominę energetiką kalba atsargiai. Didžiausią palankumą šiai energijos rūšiai rodo Darbo partijos ir konservatorių atstovai.

K.Daukšys sako palaikantis atominės energetikos projektą, nors ir abejoja, kad Baltarusijoje pastačius atominę elektrinę, Lietuvos projektas būtų perspektyvus.

„Baltarusiai turbūt pastatys savo atominę ir uždarys visus (mūsų atominės - BNS) klausimus. Jei mes būtume laiku pradėję statyti, Baltarusija nestatytų savo atominės“, - teigė K.Daukšys.

Su Baltarusijos projektu Lietuvos atominę energetiką siejo ir R.Žemaitaitis. Tačiau, jo nuomone, Lietuva nepastatytų saugesnės elektrinės nei Baltarusija.

„Nemanau, kad Lietuva galėtų pasistatyti saugesnę atominę elektrinę nei kad ta pati Baltarusija, jeigu Baltarusija sutiktų įsileisti ekspertus“, - BNS sakė R.Žemaitaitis.

G.Landsbergis tikina, kad konservatoriai nėra atsisakę atominės energetikos idėjos, tačiau visiškai neaišku, ar dar įmanoma projektą vystyti kartu su užsienio partneriais, tad pirmiausia reikėtų atnaujinti derybas su Lenkija, Latvija, Estija.

„Mes savo programoje sakome, kad nesame galutinai atsisakę atominės energijos. Pasikeitus valdžiai reiktų išsiaiškinti, ar yra galimybės plėtoti šitą projektą, pasikalbėti su užsienio partneriais“, - BNS sakė G.Landsbergis.

A.Sysas teigė, kad Lietuvoje nereikėtų didelės atominės elektrinės ir apie ją būtų galima kalbėti tik tuo atveju, jei patobulėtų nedidelės galios reaktorių technologijos: „Nereikia turėti didelio monstro“.

Prieš atominę energetiką pasisako Lietuvos lenkų rinkimų akcijos - Krikščioniškų šeimų sąjungos atstovė R.Tamašunienė: „Reikia gerbti tautos nuomonę, žmonės pasisakė referendume, kad mums nereikia“.

N.Puteikis tikino, kad atominės elektrinės poreikį turėtų įvertinti Europos Sąjunga, nes Lietuvos politikais negalima pasitikėti.

„Lietuvos politikai negali statyti didelių objektų, nes iškart apsivagia. Negali visi politikai būti energetikos specialistai, aš negaliu suvokti, ar Lietuvos politikai, ekspertai, kuriuos jie nusamdė, sako tiesą apie atominę energetiką. Kol yra toks korupcijos lygis, nėra net įmanoma svarstyti apie tokio masto projektus, aš šiuo atveju pasitikiu Europos Sąjungos nuomone“, - tikino N.Puteikis.

******************

„Šis Milžinas užduos šimtus klausimų mokslininkams, energetikams, ekologams ir mums - atomininkams. Ir ta Milžinui rimuojama lopšinė bus ilga, savotiškai įdomi ir keičianti ne tik atomininkų, bet ir visų Lietuvos žmonių gyvenimą“, - rašo J.Laucius pasakoje „Laukia Milžinas lopšinės“.