Šis pasirinkimas būtų smūgis iš politikos besitraukiančios kanclerės Angelos Merkel konservatoriams, kurie tikėjosi sutelkti koaliciją su žaliaisiais ir FDP.

Po parengiamųjų derybų su SPD ir A. Merkel krikščionių demokratų bloku CDU-CSU, per praeitą mėnesį vykusius rinkimus gavusiais daugiausiai vietų federaliniame parlamente, žalieji „mano, kad vertėtų... surengti nuodugnias derybas su SPD ir FDP“, žurnalistams sakė A. Baerbock.

Žaliųjų partija per rinkimus liko trečia, o FDP – ketvirta. Šios partijos nebūtų natūralios partnerės, bet nuo jų dabar priklauso jėgų pasiskirstymas, nes ir SPD, ir konservatoriams reikia jų pagalbos norint valdyti.

Pasak A. Baerbock, Vokietija susiduria su „dideliais iššūkiais“ ir jai reikia „naujos pradžios“.

„Šalis negali sau leisti ilgai būti aklavietėje“, – sakė A. Baerbock, kalbėdama apie žaliųjų pasiūlymą greitai pereiti prie kitos fazės – oficialių parengiamųjų derybų dėl koalicijos.

Visos šalys labai nori išvengti tokios padėties kaip po 2017 metų rinkimų, kai ginčai dėl koalicijos truko mėnesius.

Po žaliųjų žingsnio padidėja finansų ministro Olafo Scholzo (Olafo Šolco) iš SPD galimybės tapti kitu Vokietijos kancleriu.

SPD, žaliųjų ir FDP koalicija, kuri būtų pirmoji tokia Vokietijoje, buvo praminta „šviesoforu“ pagal šių partijų spalvas – raudoną, žalią ir geltoną.

Žaliųjų sprendimas teikti pirmenybę SPD vadovaujamai vyriausybei yra dar viena nesėkmė CDU lyderiui Arminui Laschetui (Arminui Lašetui) po jo vadovaujamų konservatorių prasčiausių nuo pat karo rinkimų rezultatų.

Pati A. Merkel po 16 valdymo metų traukiasi iš politikos, nors laikinai eis kanclerės pareigas, kol vyks derybos dėl koalicijos.

Žaliųjų bendrapirmininkas Robertas Habeckas (Robertas Habekas) toje pačioje spaudos konferencijoje sakė, kad jo partija paprašė FDP priimti pasiūlymą pradėti trišales derybas su SPD.

Pasak jo, nors esama bendrų dalykų su konservatoriais, yra ir „reikšmingų skirtumų“, o neformalios pastarųjų kelių dienų derybos parodė „didesnį sutapimą“ su socialdemokratais tokiais klausimais kaip klimato apsauga, socialinis teisingumas ir Europos integracija.

FDP lyderis Christianas Lindneris (Kristianas Lindneris) trečiadienį paskelbė, kad SDP, žalieji ir liberalai pirmąsias savo trišales derybas surengs ketvirtadienį. 

Žalieji ir FDP „pasiūlė trišales derybas surengti rytoj“, žurnalistams sakė jis ir pridūrė: „Taip ir bus.“

Rašte Savivaldybei pabrėžiama, kad dėl masinio fejerverkų šaudymo ore gali žymiai išaugti kietųjų dalelių koncentracija (nuo kelių iki kelių dešimčių kartų), formuotis smogas ir antriniai teršalai. Nesudegę pirotechnikos gaminių komponentai gali nusėsti ir irdami teršti dirvožemį, o sprogimo garsai gali turėti neigiamos įtakos tiek laukiniams, tiek ir naminiams gyvūnams.

Rašte teigiama, kad pasitaiko ir tokių atvejų, kai iš baimės gyvūnai net nugaišta. Todėl „žalieji“ teiraujasi, ar prieš suteikdama leidimą savivaldybė atsižvelgė į faktą, kad festivalis rengiamas bioįvairove turtingame Vingio parke, ar buvo vertinamas renginio poveikis parko gamtinei aplinkai, paukščiams ir kitiems gyvūnams.

Tad kyla klausimas, ar verta aukoti mūsų sveikatą ir aplinkos gerovę dėl tokio trumpo pramoginio reginio.

„Moksliniais tyrimais įrodyta, kad fejerverkų sukelta oro tarša daro neigiamą poveikį ir gyventojų sveikatai. Ji gali sukelti įvairių kvėpavimo takų susirgimų, ypač vaikams, vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis, turintiems širdies kraujagyslių ar kvėpavimo takų problemų. Tad kyla klausimas, ar verta aukoti mūsų sveikatą ir aplinkos gerovę dėl tokio trumpo pramoginio reginio. Ypač šiais technologijų laikais, kai turime kur kas aplinkai draugiškesnių alternatyvų“, – sako Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkė Ieva Budraitė.

Vilniaus miesto savivaldybės taryba dėl panašių priežasčių šią vasarą priėmė rezoliuciją, kuria įsipareigojo per miesto šventes bei svarbias progas atsisakyti fejerverkų ir ieškoti aplinkai draugiškesnių alternatyvų. Ši rezoliucija įsigalios gruodį, tačiau tai nereiškia, kad kitąmet fejerverkų festivalis įvykti negalės. Rezoliucijos įsipareigojimai galioja tik pačios savivaldybės rengiamoms šventėms.

Tokią tvarką I. Budraitė vadina deklaratyvia ir ragina ją peržiūrėti. Jos įsitikinimu, ribojimai turėtų galioti visiems juridiniams ir fiziniams asmenims arba savivaldybė turėtų bent jau numatyti taršos kompensavimo mechanizmą. Pavyzdžiui, stebint kietųjų dalelių koncentraciją aplinkos ore prieš ir po tokio renginio, o vėliau iš jo organizatorių reikalaujant kompensuoti sukeltą žalą.

Rinkimų sąrašo pirmasis dešimtukas – kiekvienos partijos vizitinė kortelė, prabos ženklas, deklaracija apie prioritetus ir vertybes. Kokią žinią apie save partijos siunčia rinkėjui, spalio 11-ąją rinksiančiam naują Seimą? "Kauno diena" tęsia rašinių ciklą, šįsyk pristatydama Žaliųjų partijos elitą.

Ekspirmininkas – su socialdemokratais

Iki 2016-ųjų Žaliųjų partijos pirmininku buvęs Linas Balsys iš posto pasitraukė po praėjusių Seimo rinkimų, kurie vėl buvo sėkmingi jam, bet vėl nesėkmingi jo vadovaujamai partijai. Sako bandęs ją keisti, mat ji iš pradžių formavosi kaip aplinkos apsaugos valdininkų partija, norėjo ją padaryti europietiškų žaliųjų partija. Bet susidūrė su tam tikra stagnacija, kai kurių žmonių manymu, kad tai jų kišeninė partija. Nebuvo žaliesiems palankūs ir rinkėjai. Tad, dar kiek pabuvęs eiliniu partijos nariu, nors jokios veiklos su ja nebevykdęs, maždaug prieš metus L.Balsys ją paliko.

"Mano ideologija ir toliau tokia pati, o į rinkimus einu su socialdemokratais, nes jie neblogai žaliai mąsto. Manau, su jais perspektyvu, o su Žaliąja partija, ypač pamačius jų sąrašą, – ne, – sako jau treti metai prie Socialdemokratų frakcijos, bet ne partijos prisijungęs L.Balsys. Jis stebisi: Algirdas Butkevičius ar Vydas Gedvilas gyvenime nesiangažavo kaip žalieji, o pažiūrėjus į visus jų balsavimus Seime turbūt paaiškėtų, kad balsavo priešingai. Tarp žaliųjų jam neteko matyti ir nemažai kitų esančių sąraše. "Negalima priimti atsitiktinių žmonių į sąrašą manant, kad jie žinomesni ir todėl partija gaus vieną kitą papildomą balsą. Kad už ją balsuotų, partijai reikia stiprinti ideologiją, o ne ieškoti ryškesnių veidų", – mano L.Balsys.

Žaliųjų dešimtuke – kitų partijų elite žibėję ekspremjeras A.Butkevičius (dešinėje) ir V.Gedvilas. (kairėje) (K. Kavolėlio/Fotobanko ir P. Paleckio/Fotobanko nuotr.)

Nebent labai užsislėpę

Atvėrus Žaliųjų partijos tinklalapį užplūsta žalia spalva, o galiausiai pasirodo užrašas "Daugybė daiktų atrodo žali. Bet tik iš tikrųjų žali sužaliuoja" ir nuoroda, kad ši partija – tikrai žalių. Vis dėlto dauguma pirmojo rinkimo dešimtuko lig šiol buvo nebent labai gerai užsislėpę žalieji.

Paskelbus, kad su šia partija kandidatuos buvęs socialdemokratų pirmininkas ekspremjeras A.Butkevičius, šaipytasi, kad pomidoras iš žalio tampa raudonas, o čia bandoma padaryti atvirkštinį procesą.

Pats A.Butkevičius sako nesantis šios partijos narys, pats save išsikėlė Vilkaviškio vienmandatėje apygardoje, o į partijos sąrašą ėjęs, kad galėtų dalyvauti debatuose, nes vienmandatininkams tokios galimybės menkesnės.

Žaliųjų partijos pirmininkas Remigijus Lapinskas sako dažnai sulaukiantis klausimo, kodėl A.Butkevičius yra jų sąraše, ir turintis į jį atsakymą: tose srityse, kuriose jam teko dirbti su Vyriausybe, politikais, A.Butkevičiaus pozicija – ir kaip premjero, ir kaip žmogaus – sutapo su žaliųjų.

Beje, po socialdemokratų skilimo A.Butkevičius buvo prisijungęs prie "socialdarbiečių" frakcijos (bet ne partijos), paskui trumpam – prie buvusios "Tvarkos ir teisingumo" frakcijos "Lietuvos gerovei", kur puoselėjo planus gauti ekonomikos ir inovacijų ministro postą, o nuo šių metų sausio pasuko į Mišrią Seimo narių grupę. Ir štai po klajonių jis – trečias žaliųjų sąraše. Nors tokios partinės klajonės nėra unikalios, bet vis dėlto tai anomalija.

Gyvenime nesiangažavo kaip žalieji, o pažiūrėjus visus jų balsavimus Seime turbūt paaiškėtų, kad balsavo priešingai.

Negarsėjo kaip žaliasis ir dabar aštuntas jų sąraše Darbo partijos elitui anksčiau priklausęs Vydas Gedvilas. Jis triskart su Darbo partijos nariais išrinktas į Seimą, net buvo jų deleguotas į Seimo pirmininkus. Bet šiame poste buvo neilgai: pasitraukė paklusęs Viktoro Uspaskicho reikalavimui jį užleisti vadui nuolankesnei Loretai Graužinienei.

Paskui V.Gedvilo partiniai keliai pasuko pas "socialdarbiečius". Kaip jų atstovas, jis pretendavo tapti Žemės ūkio ministerijos kancleriu. Galiausiai posto negavo, o iš šios partijos pernai spalį pasitraukė, tiesa, tikino, kad tai tarpusavyje nesusiję.

Bet V.Gedvilas ryškia politine lyderyste nepasižymėjo, o jo šlovė, kaip Lietuvos moterų krepšinio rinktinės vyriausiojo trenerio, pirmą kartą krepšinio istorijoje ją atvedusio iki Europos čempionių, lig šiol gyva. "Šiems rinkimams buriama krepšininkų partija, tad gal būtų logiškiau, jei žinomas krepšinio treneris eitų su savo srities žmonėmis. Bet gal jis labai sužaliavo?" – svarsto L.Balsys.

Šeštos sąraše Rūtos Andriuškevičienės pavardė visuomenėje taip pat žinoma, tačiau kitame nei žaliųjų tiek problematikos, tiek ir partijos kontekste. Ji – mokytoja, Lietuvos mokytojų sąjūdžio įkūrėja ir pirmininkė, profesinės sąjungos "Sandrauga" tarybos narė, Lietuvos trišalės tarybos ir jos Švietimo komiteto narė. Pernai ji kandidatavo, bet nesėkmingai į Kauno miesto merus ir savivaldybės tarybą, jos pavardė buvo pirma partijos, tik kitos – Centro – sąraše.

Po jos sąraše einantis Antanas Smetona – irgi garsus visuomenėje žmogus, bet taip pat ne kaip žaliasis. Jis – kalbininkas, humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus universiteto dėstytojas, buvo Filologijos fakulteto dekanas, išbandė save ir kaip TV laidos "Krašto garbė" vedėjas. Bet politikoje jis – debiutantas. Visi kiti dešimtuke – buvę Seime ar savivaldybių tarybose ar į juos kandidatavę.

Į politiką nutaręs nerti populiarus kalbininkas A.Smetona lig šiol žaliosiomis idėjomis negarsėjo. (V. Skaraičio/Fotobanko nuotr.)

Devintas sąraše – taip pat žinomas, bet irgi kitoje srityje – teisininkas, Vilniaus universiteto Teisės fakulteto profesorius ir buvęs dekanas, habilituotas teisės daktaras Vytautas Nekrošius. Beje, jis – partijos pirmininko R.Lapinsko buvęs kursiokas.

O tarp emigrantų, bet ne tarp žaliųjų geriau žinomas dešimtuką užbaigiantis Dovydas Petrošius, asociacijos "Eks Emigrantai" įkūrėjas ir prezidentas. Prieš šešerius metus grįžęs iš užsienio jaunuolis pradėjo burti grįžtančių tautiečių savitarpio pagalbos bendruomenę, kurioje šiandien per 20 tūkst. narių.

Iš tikrųjų žaliuoja

Žaliausi dešimtuke – du jauni šios srities judėjimų aktyvistai. 28-erių Ieva Budraitė – sąraše iš karto po partijos pirmininko. Bet pelnytai: ji – ir Jaunųjų žaliųjų organizacijos, ir Sąjūdžio prieš Astravo AE, ir Sąjūdžio už Lietuvos miškus viena iš steigėjų ir valdybų narė, nuo 2018 m. – Žaliosios politikos instituto vadovė. Pagal išsilavinimą viešosios politikos analizės magistrė aktyviai reiškia savo nuomonę viešumoje.

Plynai iškirstame miške pristatydami savo programą Žaliųjų partijos pirmininkas R.Lapinskas ir jo pavaduotoja I.Budraitė žadėjo gamtos apsaugą paversti lygiaverčiu politinės diskusijos elementu. (lzp.lt nuotr.)

Prie Žaliųjų partijos I.Budraitė prisijungė vos 22-ejų, dabar yra jos pirmininko pavaduotoja, dirbo partijos administracijos vadove. Pernai rugsėjį ji jau kandidatavo į atsilaisvinusią Seimo nario vietą sostinės Žirmūnų apygardoje, bet nesėkmingai – surinko vos 4 proc. balsų. Bet nebuvo ir paskutinė: liko šešta tarp vienuolikos varžovų.

Aplinkosauginių judėjimų bendruomenei gerai žinomas ir 34-erių Laurynas Okockis. Dabar Valstybės sienos apsaugos tarnyboje dirbantis tarptautinio bendradarbiavimo specialistas 2012 m. su bendraminčiais inicijavo Lietuvos žaliųjų susivienijimą (Žali.LT), buvo jo vadovas, dabar – pavaduotojas, jis – vienas iš Jaunųjų žaliųjų organizacijos steigėjų, neetatinis aplinkos apsaugos inspektorius, Ornitologų draugijos, Sąjūdžio prieš Astravo AE tarybos narys. Jau vienuolika metų jis neatlygintinai jaunimui skaito paskaitas gamtosaugos temomis.

Žaliųjų partijoje jis nuo 2012 m. Dabar sąraše – penktas, o 2016 m. rinkimuose buvo trečias. Beje, jis vienintelis šios partijos dešimtuke buvo ir prieš ketverius metus. L.Okockis yra kandidatavęs į Druskininkų tarybą, Europos Parlamentą, bet kol kas sėkmė rinkimuose jo nelydėjo.

Beje, prieš ketverius metus traukdamasis iš partijos pirmininko posto L.Balsys ir siūlęs kam nors iš žaliosioms idėjoms atsidavusio partijos jaunimo aplink save burti bendraminčius. Bet partija pirmininku išsirinko iki tol tarybos pirmininko pareigas ėjusį teisininką, verslininką, atsinaujinančios energetikos ekspertą R.Lapinską. Jis jau dešimtmetį investuoja į atsinaujinančiąją energetiką, buvo Biomasės energetikos asociacijos "Litbioma" vienas iš steigėjų ir vienuolika metų jos prezidentas, šiuo metu – valdybos narys, pastaruosius ketverius metus buvo Pasaulio biomasės energetikos asociacijos prezidentas. 2011 m. kartu su žalias idėjas palaikančiais kolegomis įsteigė VšĮ Žaliosios politikos institutą, šiemet – Nacionalinio neliečiamojo miško paramos fondą. Nuo pat Lietuvos žaliųjų partijos įsteigimo 2011 m. yra jos narys.

"R.Lapinskas – puikus žmogus, puikus verslininkas, turi ir idealizmo. Bet jei turi biokuro verslą, tai savas verslas ir svarbus", – svarsto L.Balsys.

Beje, paties R.Lapinsko visiškai netrikdo, kad dešimtuke žaliųjų entuziastų – mažuma: "Žaliųjų partija – ne koks sodininkų klubas, o klasikinė politinė partija su visų klausimų spektru. Mums rūpi visi klausimai. Esminis skirtumas, kad į politinį diskursą įtraukiamas gamtosaugos aspektas."

Jis sakosi nesąs naivus, supranta, kad gal kas šioje partijoje atsidūrė laikinai. Bet teigia, kad žaliųjų politika turi natūralią savybę traukti geros valios žmones, kuriems rūpi ateitis, o vienintelis kelias – žaliasis.

Pusė – partiniai migrantai

R.Lapinsko netrikdo ir tai, kad pusė dešimtuko jau buvo susisiejusi su kitomis partijomis. A.Butkevičius – socialdemokratų buvęs lyderis, V.Gedvilas – buvęs Darbo partijos elite, R.Andriuškevičienė anksčiau atstovavo Centro partijai, D.Petrošius yra kandidatavęs su Liberalų sąjūdžiu, o ketvirta sąraše Gema Umbrasienė – buvusi ilgametė aktyvi Valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) narė, Panevėžio skyriaus pirmininkė, pirmoji šio miesto merė po nepriklausomybės atgavimo, buvusi Panevėžio apskrities viršininkė. Nuo 2002 m. ji – šio miesto savivaldybės tarybos narė, šįsyk į tarybą ir merus kandidatavusi jau kaip Žaliųjų partijos atstovė. Iki tol ją kėlė LVŽS.

Tačiau 2015 m. ji pateko į partijos pirmininko Ramūno Karbauskio nemalonę. LVŽS Panevėžio skyriaus veikla sustabdyta, G.Umbrasienė pašalinta iš partijos. Politikė įtarė, kad čia ranką pridėjusi ir paskui skandalingai pagarsėjusi R.Karbauskio artima bendražygė Greta Kildišienė.

Netrukus politikos veteranė ėmėsi steigti naują partiją, pavadintą "Neapmokestinamųjų pajamų didinimas" (NPD), kuri buvo siejama su parlamentaru Nagliu Puteikiu. Bet Teisingumo ministerija jos neregistravo ir dėl klaidinančio pavadinimo, ir dėl minimalaus narių skaičiaus. Tada G.Umbrasienė rado politinį prieglobstį tarp žaliųjų.

Beje, nors pusė dešimtuko – partiniai migrantai, dabar visi, išskyrus A.Butkevičių, yra Žaliųjų partijos nariai. R.Lapinskas džiaugiasi, kad R.Andriuškevičienė partijos narė tik nuo šio pavasario, bet jau atgaivino Kauno skyrių, yra šio skyriaus vadovė. A.Smetona ir V.Gedvilas prie partijos prisijungė pernai rudenį, o V.Nekrošius – jau treji ketveri metai, ir yra Molėtų savivaldybės narys nuo Žaliųjų partijos.

"Kad vienas kitas – buvęs kitų partijų narys, tai jie nusikaltimo nepadarė, tai paplitęs reiškinys. Bet džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad mums nereikia skolintis sąrašo vedlio – patys prisiimame atsakomybę", – sako R.Lapinskas, pridurdamas, kad visame sąraše patyrusių politikų – tik penki: ekspremjeras, Seimo buvęs pirmininkas, du buvę ministrai – Raimundas Šukys ir Artūras Melianas, Nepriklausomybės Atkūrimo Akto signataras, buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus. "Ir nė dėl vieno jų nėra kilę klausimų, susijusių su korupcija. Mums tai buvo pagrindinis dalykas", – pabrėžia partijos pirmininkas.

Tiesa, į tokius klausimus tenka atsakinėti jam pačiam, mat jis buvo vienas iš įmonių grupės "Rubicon" (vėliau – "Icor") steigėjų ir akcininkų. "Rubicon" skandalingai pagarsėjo, kai į viešumą pateko jos juodoji buhalterija su daugybės politikų inicialais ir nurodytomis sumomis šalia jų, o Artūrui Zuokui nuo tų laikų taip ir prilipo pravardė Abonentas.

Šiandien R.Lapinskas aiškina: "2004 m., kai vyko tie dalykai, vedžiau ilgą diskusiją su savo buvusiais partneriais ir nesugebėjau įrodyti, kad teisybė mano pusėje. Tad 2008 m. pradėjau trauktis iš visų "Rubicon" valdybų, o 2010 m. visai išėjau. Pagrindinė to priežastis – aš nepritariau agresyviai verslo plėtrai, kuri praktikuojama. Džiaugiuosi, kad taip pasielgiau." Jam asmeniškai teisėsauga pretenzijų nereiškė.

Dauguma pirmojo rinkimo dešimtuko lig šiol buvo nebent labai gerai užsislėpę žalieji.

Po to verslininkas ėmė investuoti į atsinaujinančios energetikos, nekilnojamojo turto, pramogų verslo įmones. Jis nuolat patenka į turtingiausių politikų sąrašus, pavyzdžiui, TV3.lt portalo skaičiavimais, pernai jis turėjo sukaupęs turto už 7,68 mln. eurų, jo valdoma bendrovė "Seven Entertainment" sėkmingai valdo "Siemens" ir "Cido" arenas ir bilietų pardavimo sistemą "Tiketa". Pagal turtus jis buvo trečias tarp visų kandidatų savivaldos rinkimuose.

Tiesa, rinkimuose tokia sėkmė nelydėjo: kandidatuodamas į Vilniaus merus jis tepelnė 0,47 proc. balsų.

Tikisi turėti frakciją

2011 m. įsteigtai Žaliųjų partijai (tada – Žaliųjų sąjūdžiui) rinkimuose nesiseka. 2012-aisiais į rinkimus ėjo bendru sąrašu kartu su LVŽS, bet telaimėjo vieną mandatą, tiksliau, laimėjo L.Balsys vienmandatėje apygardoje. Po ketverių metų istorija pasikartojo: L.Balsys laimėjo, partija – ne. Pernai savivaldybių tarybose iš 1 052 mandatų žalieji pelnė penkis, dar porą pateko į tarybas kaip visuomeninių rinkimų komitetų atstovai.

Partijos ekspirmininkas L.Balsys netiki Žaliųjų partijos sėkme ir šiuose rinkimuose, nes praėjo tas laikas, kai buvo galima tikėtis, kad už grynai nišines žaliąsias idėjas kažkas labai balsuos. Dabar visos partijos tik ir žaliuoja – gamtą saugo, žiedinę ekonomiką skatina, nes privalome vykdyti europines žaliosios politikos direktyvas.

Pasak jo, jei tokia partija nori laimėti balsų, reikia turėti kitokią narių bazę. "Žalią verslą plėtojantis turtingas verslininkas nori turėti žalią partiją ir ją turi. Tai nerimta. Turi susiburti bendraminčių būrys", – mano L.Balsys. Perklaustas, ar, kalbėdamas apie verslininką, jis turi omeny konkrečiai dabartinį partijos pirmininką, sako, kad kalba apskritai, bet taip, R.Lapinskas – vienas tokių.

Bet iš L.Balsio partijos vairą perėmęs R.Lapinskas trykšta optimizmu: "Išsigryninome, dabar žinome, kokia kryptimi norime vesti Lietuvą. O kai po poros savaičių paskelbsime savo šešėlinę vyriausybę, žmonės supras, kad mes esame pasirengę." Pasak jo, partija kelia sau tikslą tapti parlamentine, turėti savo frakciją Seime.

Iš tiesų kiekybiškai jos kandidatų sąrašas gerokai pilnesnis nei per praėjusius rinkimus: daugiamandatėje kelia 126, vienmandatėse 56 savo atstovus, o 2016 m. – atitinkamai 38 ir 10. Tačiau visuomenės apklausose ši partija dažniausiai lieka eilutėje "Kitos", kurioms nelieka nė 1 proc. balsų.

Žaliųjų partijos dešimtukas

1. Remigijus Lapinskas

2. Ieva Budraitė

3. Algirdas Butkevičius

4. Gema Umbrasienė

5. Laurynas Okockis

6. Rūta Andriuškevičienė

7. Antanas Smetona

8. Vydas Gedvilas

9. Vytautas Nekrošius

10. Dovydas Petrošius

Statistika

Esami Seimo nariai: 1

Esami savivaldybių tarybų nariai: 2

Buvo 2016 m. rinkimų sąrašo dešimtuke: 1

Amžius: nuo 28 iki 62 metų, vidurkis 50,6 metų

Lyčių lygybė: 7 vyrai, 3 moterys

Politikos debiutantai: 1

Partijų perbėgėliai: 5

Ne partijos nariai: 1

Kontroversiški atvejai: 1

Informacija apie grasinimus mirtimi pasirodė šalyje vis augant nerimui dėl kraštutinių dešiniųjų ekstremizmo.

Turkiškų šaknų turintis žaliųjų parlamentaras Cemas Ozdemiras savaitgalį atskleidė, kad policija tiria iš neonacių grupuotės gautą el. laišką, kuriame teigiama, kad politikas yra pačiame neonacių taikinių sąrašo viršuje.

„Dabar planuojame, kaip ir kada tave nužudyti. Kitame mitinge? O gal mes tave pagausime šalia tave namų?“ – sakoma laiške C. Ozdemirui, pranešė Vokietijos žiniasklaidos grupė „Funke“.

Jo kolegė, žaliųjų parlamentarė Claudia Roth taip pat sulaukė laiško, kuriame teigiama, kad ji yra antra neonacių taikinių sąraše.

Abu laiškai buvo išsiųsti spalio 27 d., po jais pasirašė „Branduolinės ginkluotės padalinys Vokietijoje“ (AWD). Manoma, kad tai yra gerai žinomos JAV neonacių grupuotės padalinys Vokietijoje.

„Vokietijos vyriausybė aiškiai smerkia bet kokius grasinimus ar smurtą prieš politikus. Tokie išpuoliai prieš mūsų laisvą ir demokratinę sistemą yra nepriimtini“, – sakė A. Merkel atstovė spaudai Ulrike Demmer, žadėdama, kad vyriausybė imsis visų teisinių svertų prieš grasintojus.

Kalbėdamas toje pačioje spaudos konferencijoje, Vidaus reikalų ministerijos atstovas spaudai Steve'as Alteris tvirtino, kad federalinės saugumo tarnybos „jau kurį laiką stebi šią grupuotę“.

2015-2016 m. įkurta į AWD panaši grupuotė Jungtinėse Valstijose yra susijusi su penkiomis žmogžudystėmis pridūrė S. Alteris.

Manoma, kad Vokietijoje AWD priklauso kelios dešimtys narių.

Baltoji rožė

Grasinimai mirtimi sukėlė baimę ir taip nerimą jaučiantiems Vokietijos politikams, ypač – po pernai birželį Kaselyje įvykusios už migrantus pasisakančio vietos politiko Walterio Luebckės nužudymo. Manoma, kad W. Luebckę nužudė neonacis.

Spalį kraštutinių dešiniųjų pažiūrų antisemitas Halės mieste nužudė du žmones, bandydamas įsiveržti į sinagogą.

Spalio pabaigoje grasinimų susidoroti iš kraštutinių dešiniųjų ekstremistų susilaukė ir vienas iš Žaliųjų partijos lyderių Robertas Habeckas bei Tiuringijos vietos rinkimuose dalyvavęs A. Merkel Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) narys.

Spaudžiama įvairių visuomenės grupių raginimų veikti, A. Merkel vyriausybė praeitą savaitę ėmėsi priemonių kovai su kraštutiniais dešiniaisiais – bus taikomasi į prekybą ginklais ir neapykantos kurstymą internete.

Visgi įvairių parlamentarai iš įvairių politinių partijų paragino vyriausybę kuo skubiau įgyvendinti priemones kovai su ekstremistais.

Pirmadienį, lankydamasi Cvikau mieste, A. Merkel padėjo vieną baltą rožę šalia memorialinio medžio, pasodinto neonacių teroristų grupuotės aukoms atminti. Šios grupuotės nariai 2000-2007 m. nužudė 10 žmonių.

Vyriausybė „darys viską, ką gali“, kad užtikrintų, jog tokie „dalykai daugiau niekada nepasikartotų“, žadėjo kanclerė.

Pasak politiko, pasirinkimą nebalsuoti už jo partiją galėjo lemti ir tai, kad žaliosios idėjos Lietuvoje dar yra pernelyg naujos ir ne visiems suprantamos.

„Mes esame dar per jauni, per maži, o idėjos mūsų dar per daug naujos tam, kad taptų masiškai priimtinos“, - BNS pirmadienį sakė L.Balsys.

Pasak jo, taip pat rinkėjai balsuodami galėjo per klaidą vietoj Lietuvos žaliųjų partijos pasirinkti Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungą (LVŽS).

„Dalį turbūt žaliųjų balsų žmonės galėjo supainioti ir atiduoti valstiečiams ir žaliesiems, nes jie turi savo pavadinime šitą žodį, nors idėjiškai ne tiek ir daug to žalumo pas juos yra“, - kalbėjo L.Balsys.

Rinkimų daugiamandatėje apygardoje laimėtojus konservatorius ir „valstiečius žaliuosius“ jis vertina skirtingai. Pasak L.Balsio, pastaruosius žmones rinkosi dėl jų „gelbėtojų“ vaidmens viešojoje erdvėje.

„Tačiau aš manau, kad ta populistinė sėkmė tuo ir baigsis, kad jie gaus daug vietų parlamente, o kai prasidės jau realus gyvenimas ir valstybės valdymas, Vyriausybės formavimas, tai valstiečių tie vadinamieji specialistai pakriks į skirtingas puses, nes aš nesuprantu, kokia ideologija juos vienija. Būti specialistu nėra ideologija“, - sakė politikas.

Tuo metu konservatoriai, pasak jo, galės tapti atsvara LVŽS pirmininko Ramūno Karbauskio populizmui, nes tai yra tradicinė, sisteminė partija.

Negalutiniais duomenimis, Lietuvos žaliųjų partija nepateko į Seimą per daugiamandatę apygardą, nes neperžengė 5 proc. balsų ribos. Už šią partiją balsavo 1,94 proc. rinkėjų.

Vienmandatėse apygardose į antrą rinkimų turą pateko vienas „žaliųjų“ kandidatas.

„Nemanau, kad partijai tai bus pralaimėjimas. Tai realiai mūsų pirmasis bandymas su partija dalyvauti rinkimuose. Pamatysime, kaip mus realiai vertina žmonės tokioje realioje rinkimų kovoje ir rinkimų sąlygomis, kiek jų mus remia. Tai leis suprasti, kiek žaliosios idėjos yra Lietuvoje prigijusios“, – BNS sakė L.Balsys.

Jis tikisi, kad partijai pavyks susirinkti 3 proc. rinkėjų balsų.

„Jeigu nei aš vienmandatėje nepraeičiau, nei surinktume partija tų 5 proc., manau, kad užtikrintai perlipsime 3 proc. ribą ir tapsime galėsiančia į valstybės paramą pretenduoti partija, politiniame lauke stiprėsiančia partija“, – sakė politikas.

„Nekeliame tikslo bet kokia kaina papulti į Seimą. Ateisime į Seimą su frakcija palaipsniui. Jeigu ne per šiuos rinkimus, tai tikrai gali atsitikti per kitus rinkimus“, – pridūrė L.Balsys.

Pasak jo, partijai šiuose rinkimuose daugiau balsų gauti galėjo padėti diskusijos socialiniuose tinkluose.

„Vyko labai didelis ir masiškas jaunimo susidomėjimas rinkimais ir vyko didelė virtuali diskusija, už ką balsuoti. Nemaža dalis – buvę liberalų rinkėjai. Jie atvirai deklaravo savo pasimetimą, ieškojo kam paskyrus savo balsą. Ir nemaža dalis tarpusavyje diskutuodavo apie žaliuosius, aiškinosi, kuo skiriasi vieni žalieji nuo kitų (nuo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos – BNS). Tai vertinu labai teigiamai, šis procesas mums gali išeiti į naudą ir mums viešumo prasme šie rinkimai yra labai naudingi“, – sakė L.Balsys.

Žaliųjų partijos fiasko atveju L.Balsys sako neskubėsiąs trauktis iš partijos vadovų. Partijos suvažiavimas vyks salio 29 dieną. 

Pasak L.Balsio, šįkart rinkėjų aktyvumas mažesnis negu prieš ketverius metus buvo todėl, kad tada kartu su Seimo rinkimais vyko referendumas dėl atominės elektrinės statybos, todėl daugiau rinkėjų atėjo pareikšti savo valią.

„Tai buvo didžiulis žmonėms stimulas ateiti (į Seimo rinkimus – BNS), bet kai nėra tokių papildomų įvykių, beveik 50 proc. aktyvumas yra normalus. Nėra jokio ažiotažo, nėra ekstremalių situacijų, kurios verstų žmones labai aktyviai ateitų balsuoti“, – teigė jis.

L.Balsys į Seimą kandidatuoja Vilniaus Panerių vienmandatėje apygardoje.

Šiuo metu Žaliųjų partijai Seime atstovauja vienintelis L.Balsys.  

Prieš ketverius metus L.Balsys kaip save išsikėlęs į Seimą pateko antrame ture nugalėjęs konservatorę Danutę Bekintienę.

Asociacijos „Investors' Forum“ Mokesčių grupės vadovas Kęstutis Lisauskas pastebi, kad pirmajame partijos sąrašo dešimtuke nėra nė vieno ekonomisto ir tai labai matyti. Be to, pabrėžia jis, jei partija sako, kad kažką padarys, bet nesako, kaip ir iš ko viskas bus finansuojama, tai – tik lozungai.

Pirmajame sąrašo dešimtuke – nė vieno ekonomisto

Lietuvos žaliųjų partijos programą galima palyginti su 8 klasės moksleivio rašinėliu – joje išdėstyta, ką partija padarys, bet kaip padarys – nė vieno žodžio, sako politikos apžvalgininkas Ramūnas Bogdanas.

Socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka pastebi, kad galbūt programą LŽP rašė turėdami galvoje, jog neturės absoliučios daugumos, todėl kažką keisti nebent bandys siūlyti koalicijos partneriams, jeigu bus koalicijoje. „Socialinėje, sveikatos, švietimo srityse patrauklių dalykų yra, bet kaip jie tai padarys – klausimas (nėra išsamiai aprašyta). Tarkim, kalbama apie pradinukų maitinimą mokyklose ir apie tai (kaip ir dera žaliesiems), kad jis būtų sveikas. Tai svarbu ir daug kur tai daroma ne vien siekiant paremti skurstančias šeimas, bet kad būtų ugdomas sveikas maitinimosi įprotis. Kalbama, kad studijos būtų prieinamos visiems, kurie to siekia, kad nereikėtų mokėti už studijas, kad tai nebūtų barjeras“, – vardija Vilniaus universiteto profesorius.

Tačiau, priduria jis, kalbant apie sveikatos sritį, aišku ne viskas: „Jie kalba, kad suteiks galimybę kiekvienam pasirinkti, kur gydytis. Bet ir dabar ta galimybė yra, žmonės gali rinktis. Ten minimos privačios gydymo įstaigos (kaip ir valstybinės) ir dabar yra, reikia tik licenciją turėti ir sutartį su ligonių kasomis.“

Asociacijos „Investors' Forum“ Mokesčių grupės vadovas Kęstutis Lisauskas pastebi, kad pirmajame partijos sąrašo dešimtuke nėra nė vieno ekonomisto ir tai labiausiai matyti, nes trūksta sąryšio tarp atskirų idėjų: „Atskiruose blokuose jos, žinoma, turi pagrindinę žaliųjų ideologinę kryptį (tai logiška ir tam tikrai rinkėjų grupei labai svarbu), bet velnias slypi detalėse. Jei tu sakai „padarysiu tą ir tą“, bet nesakai, kaip ir iš ko tai bus finansuojama, tai – tik lozungai.“

Nemažai keistų pasiūlymų

LŽP savo programoje žada pasisakyti už Seimo narių skaičiaus sumažinimą iki 121, įteisinti proporcinę rinkimų sistemą, sumažinti ministerijų skaičių iki dešimties. Tačiau, R. Bogdano nuomone, ar verta laužyti ietis dėl 20 žmonių. „Lyg nebūtų daugiau ką veikti. Valstybei išlaikyti 20 žmonių su keliais padėjėjais – juokas. O kalbant apie demokratiją, kuo mažesniam skaičiui rinkėjų atstovauja Seimo narys, tuo platesnė demokratija. Įsivaizduojate skirtumą, jei bus atstovaujama 10 tūkst. žmonių ir jei 100 tūkst.? Kuo labiau mažini [Seimo narių], tuo siaurini atstovavimą“, – kalba politikos apžvalgininkas.

Jo pastebėjimu, kritikos vertas ir punktas apie referendumus ir apklausas: „[...] jie labai nori skatinti referendumus – reikia rengti referendumus ir klausinėti tautos. Netgi apstulbęs perskaičiau, kad jie net ne referendumą, o gyventojų apklausą nori padaryti privalomą. Nesuprantu, mes čia kaip gentis pradėsime gyventi?“

Žalieji – tikrai europinė politinė srovė, kurios idėjos ir prioritetai labai aiškiai išdėstyti, kalba R. Bogdanas, tačiau apie šiuo metu Vilniuje esančią atliekų deginimo krizę žalieji tyli, nieko nesiūlo ir nedaro. „Galų gale, jeigu jie žalieji, jie turėjo žinoti, kad bręsta tokie dalykai. Programoje visiškai nekalbama apie tai, kaip būtų galima tokių krizių išvengti. Labai paprasta pasakyti – surūšiuosime, dalį sudeginsime, dalį perdirbsime ir t. t. Bet reikia konkrečiai kalbėti: kokios investicijos ateis, ką ir kur pastatysime, kur bus sąvartynai, perdirbimo gamyklos, kur bus deginama ir t. t. Apie tai nekalbama“, – sako politikos apžvalgininkas.

Kitas keistas pasiūlymas, jo nuomone, įvesti mokėjimą už šiukšles pagal sukauptą atliekų kiekį: „Bet kaip tą pamatuoti? Ar bus kokios svarstyklės kieme pastatytos ir mes turėsime pasisverti, užsiregistruoti? [...] kaip tai įgyvendinti?“

Atkreipti dėmesį, mano R. Bogdanas, verta ir į siūlymą Švietimo ir mokslo ministeriją sujungti su Kultūros ministerija. „Žinoma, čia galvojama, kad gal žmonėms labai patiks, nes bus mažiau valdžios. Bet gal bus vienas ministras vietoj dviejų, o visas kitas aparatas liks. Bet ar sugebės jie ką nors vykdyti, nes toms įstaigoms reikės kažkaip reformuotis ir restruktūrizuotis. Ir iki šiol niekada negirdėjau, kad būtų labai blogai, jog Kultūros ministerija atsakinga už kultūrą“, – svarsto apžvalgininkas.

Mintys geros, bet realiai neįgyvendinamos

Anot K. Lisausko, kai kurie siūlymai dėl mokesčių sistemos pakeitimo tikrai svarstytini ir pakankamai šiuolaikiški – Lietuva nebūtų vienintelė valstybė juos svarstanti. Tarkim, galimas didesnis vadinamųjų nuodėmių apmokestinimas (cukraus, alkoholio, kitų žalingų produktų), tik ne didesniu PVM tarifu, kaip siūlo žalieji, – tiesiog yra specialus mokestis, panašesnis į akcizą, nuo kurio papildomai skaičiuojamas PVM.

„Taip pat jie mini CO2 mokestį – idėja šiuolaikiška, gera, svarstytina. Bet kaip ją įgyvendinti? Kol kas nė viena valstybė pasaulyje nesugalvojo ir neišbandė. Ar mes tikimės per ateinančius ketverius metus tai padaryti? Žinoma, kad ne. Viena vertus, mintys, kryptys yra geros, bet a priori matyti, kad realiai jos neįgyvendinamos“, – neslepia asociacijos „Investors' Forum“ atstovas.

Kita vertus, pastebi jis, iš verslo pozicijų žiūrint, žalieji teisingai sako dėl darbo santykių liberalizavimo poreikio, dėl „Sodros“ problemų sprendimo. Bet tai – tik atskiri elementai, ištraukti iš konteksto, o kaip jie elgtųsi su visa likusia sistema, nepasakyta.

R. Bogdanas pastebi, kad žalieji kalba ir apie savižudybių prevenciją, grįžtančią iš emigracijos Lietuvą, bet kartu ekonominėje dalyje rašo, kad iki 2018 m. panaikins gyventojų pajamų mokesčio perskirstymą tarp savivaldybių. O tai reiškia, apžvalgininko įsitikinimu, kad LŽP „padarys lygiavą – Vilnius gaus 100 proc., o koks nors regionas, kuri nors savivaldybė, kuriai reikia pagalbos, kad žmonės liktų, nesižudytų, negertų ir neišvažiuotų, gaus tik tai, ką patys susirinko. Jiems nepadės tie miestai, kurie yra visa galva aukščiau. Taigi šūkis sau, o konkretus kelias visiškai prasilenkia su tais šūkiais“.

Siūlo imti pavyzdį iš Estijos

Komentuodamas LŽP programoje nurodomą nuostatą, kad „Sieksime, kad Lietuvos užsienio politika būtų geriausių santykių su visomis kaimyninėmis šalimis kūrimas“, L. Balsys pabrėžia, kad ne išimtis bus ir santykiai su Rusija.

„Žinoma, turint omenyje, kokia dabar yra tarptautinė politinė situacija, turint omenyje ne Rusijos, bet Vladimiro Putino ir Kremliaus retoriką, turint omenyje jų militarizaciją Kaliningrado regione, santykiai su V. Putino režimu įtempti ir sudėtingi. Mes turime ir galime kuo plačiau ir kuo labiau remtis Europos Sąjungos (ES), NATO bendradarbiavimu“, – sako L. Balsys.

Jo tvirtinimu, veikiant per šias organizacijas, Lietuva gali pagerinti santykius su savo rytų kaimyne. „Vienu balsu kalbėdami su Rusija, tikrai galime savo nacionalinius interesus apginti daug geriau, nei kartais tiesiog garsiai rėkdami arba atvirai isterikuodami. Manau, kad turime elgtis racionaliai“, – įsitikinęs Seimo narys.

Jo teigimu, lietuviams derėtų imti pavyzdį iš Estijos, kurios prezidentas, pasak L. Balsio, niekada nešaukė, jog Rusija yra teroristinė valstybė. „Rusija nėra teroristinė valstybė. Teroristinių požymių turi prezidentas V. Putinas. Turime aiškiai atskirti Rusijos žmones ir Rusijos valdžią. Lietuvos žmonės turi daug giminių, artimųjų, draugų, pažįstamų. Jie mato, kad Rusijos žmonės yra normalūs“, – sako L. Balsys.

Didesnį dėmesį skiria kitai kaimynei

Su tokia pozicija nesutinka G. Landsbergis, kuris pabrėžia – gerų santykių su Rusija, esant dabartinei geopolitinei situacijai, palaikyti neįmanoma. „Teko, dirbant Europos Parlamente (EP), vadovauti ES ir Rusijos santykių strategijos rengimui. Viena iš esminių nuostatų – ES su Rusija gali grįžti prie gerų santykių tik tada, kai Rusija įgyvendins Minsko susitarimus. Manau, kad Lietuva, kaip ES narė arba savo saugumą siekianti užtikrinti valstybė, mažų mažiausiai turi vadovautis tomis pačiomis nuostatomis“, – tvirtina G. Landsbergis.

Jo teigimu, Rusijos kariniai veiksmai Ukrainoje neleidžia net kalbėti apie santykius su šia šalimi. Tačiau, priduria G. Landsbergis, reikėtų atkreipti dėmesį į kitą mūsų kaimynę – Lenkiją. „Esminis mūsų partneris šiandien, bandant užtikrinti saugumą regione, yra Lenkija. Mes turime dėti visas pastangas, kad mūsų santykiai, jei jie ir buvo šiek tiek pašliję, grįžtų atgal į bendradarbiavimo kelią. Turime užtikrinti Lietuvos saugumą“, – sako TS-LKD pirmininkas.

Pastebi teigiamų pokyčių oponentų veikloje

L. Balsys dėl santykių su Lenkija taip pat laikosi nuomonės, kad šalių bendradarbiavimą derėtų gerinti. Jo tvirtinimu, Lenkija yra svarbiausia mūsų partnerė, todėl ryšys su ja itin svarbus. „Su Lenkija susiję Lietuvos gynybos planai NATO rėmuose. Kokie santykiai dabar yra su Lenkija? Sugadinti. Jei vėl sakysite, kad bandau suvedinėti sąskaitas su prezidente, tai, deja, aš konstatuoju situaciją – per aštuonerius prezidentės valdymo metus santykiai su Lenkija blogėjo, blogėjo ir sublogėjo“, – tikina L. Balsys.

Jis primena, kad Konstitucija numato, jog prezidentas yra atsakingas už užsienio politikos kūrimą ir vykdymą. „Turime atkurti gerus santykius su Lenkija. Procesas parlamentiniame lygmenyje jau prasidėjo, jau į Lenkiją vyks mūsų parlamentinė delegacija. Bent jau toks yra planas. Lenkai, kiek man tenka bendrauti su Lenkijos kolegomis, žiūri palankiai į santykių pagerinimą“, – sako L. Balsys.

Pasak jo, šių tikslų pasiekti padėtų problemos dėl lenkiškų pavardžių ir gatvių lentelių rašymo išsprendimas. „Tai, kad [...] Andriaus Kubiliaus plakate atsirado lenkiški užrašai, turbūt galima vertinti kaip žingsnį, kad jūs nebesipriešinsite“, – svarsto L. Balsys.

Dėl nepriimtų sprendimų kaltina socialdemokratus

Su kritika, kad konservatoriai priešinasi lenkiškų pavardžių rašymui nelietuviškais rašmenimis, nesutinka krikščionis demokratas Dainius Kreivys. Jis primena, kad būtent A. Kubiliaus vyriausybė šį įstatymą atnešė į parlamentą, tačiau,  tvirtina D. Kreivys, socialdemokratų pastangomis jis buvo nepatvirtintas.

„Reikėtų paklausti tų pačių demagogų socialdemokratų, kurie apsimesdami, kad yra didieji Lenkijos draugai, iš tikrųjų per ketverius metus nieko nepadarė. Aš suprantu, kad smagu trinktelėti prezidentei. Viskas gerai. Pasilikite sau tą prerogatyvą, bet leiskite man pasakyti, kad iš tikrųjų valdančioji dauguma su ministru Linu Linkevičiumi nepadarė visiškai nieko per ketverius metus, kad tie santykiai kažkur pasistūmėtų. Geopolitinė situacija regione pasikeitė dramatiškai. Tuo niekas neabejoja, bet pokyčių mes nematėme jokių“, – kolegai antrina G. Landsbergis.

Girdėdamas tokius komentarus, LŽP narys Sigitas Mecelica atkreipė dėmesį – tai įrodo, kad politikai nesugeba susitarti tarpusavyje: „Manau, kad žmonės susidaro tokią nuomonę: kažkas atnešė, o kažkas kitas nepadarė. Tai akivaizdžiai rodo politikų nesugebėjimą susitarti valstybei svarbiais klausimais. Politikų asmeninės ambicijos, ginčai trukdo kai kuriuos procesus. Rinkėjai šiais metais turi padaryti rimtus sprendimus.“

Tačiau Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų vadovas Gabrielius Landsbergis mano, kad tokios pastabos – „smūgis prezidentei dėl senų savo sąskaitų“, o Dainius Kreivys pastebi, kad, „jei Lietuvos žmonės, pono Balsio ir kitų inspiruoti, nebūtų užblokavę Visagino AE, Baltarusijos AE statybos niekada nebūtų prasidėjusios“.

Dalis Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (TS-LKD) kritikuojančių valdančiųjų mini faktą, kad konservatoriai aktyviai pasisako prieš Astravo atominę elektrinę (AE), nors būtent valdant konservatoriams 2008–2012 m. Baltarusija pradėjo šį ambicingą projektą, tačiau, pabrėžia šios partijos pirmininkas G. Landsbergis, tai nėra tiesa.

„Būtent 2013 m. Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka įsakymu pavedė statyti AE. Mūsų vadovaujamu laikotarpiu ten buvo statomi gyvenamieji namai. Mes tuo metu didesnį dėmesį skyrėme Kaliningrado AE stabdymui, ką, beje, sėkmingai ir padarėme. Manome, kad strateginis Lietuvos tikslas išliko sustabdyti Astravo AE, tad dėkoju 67 tūkst. žmonių, pasirašiusiems po įstatymo projektu, kuris prieš kelias dienas buvo pristatytas Seime“, – sako G. Landsbergis.

Tačiau Lietuvos žaliųjų partijos pirmininkas (LŽP) Linas Balsys pabrėžia, kad konservatorių teiginys, jog jie kažką sustabdė Kaliningrade, yra netiesa, nes Rusija pati nutraukė Kaliningrado AE projektą, neatsiradus investuotojų, o konservatoriai jokio balso neturėjo.

Paklaustas, kaip LŽP įsivaizduoja derybas su Baltarusija, L. Balsys pastebi, kad jos galėtų būti vykdomos labai paprastai, bet tą turi pradėti daryti šalies prezidentė D. Grybauskaitė. Kadangi, anot jo, dabar politines sankcijas Baltarusijai Europa panaikino, atsiveria galimybė dialogui, o be dialogo Lietuva tikrai šios problemos neišspręs.

„Reikia pradėti dialogą, nes galime vieni su kitais diskutuoti, kokia pavojinga Astravo AE (tai tikrai pavojinga), galime rinkti parašus, bet į tai nebus niekaip reaguojama, jei pačiu aukščiausiu lygiu nebus kreiptasi į prezidentą A. Lukašenką su pretenzijomis ir reikalavimais suteikti informaciją. Antra, reikia pradėti konstruktyvų dialogą apsvarstant ne atominės, o alternatyvios Baltarusijos energetikos galimybę“, – mano L. Balsys.

Tačiau TS-LKD rinkimų štabo vadovas Dainius Kreivys L. Balsio teiginius dėl Karaliaučiaus AE neigia. Anot jo, buvo aiškiai pasakyta, kad  Kruonio hidroakumuliacine elektrine ir jungtimis rusai negalės naudotis. „Tokiu atveju joks investuotojas negali ateiti į šią elektrinę. Dėl to rusai ją ir uždarė“, – kalba D. Kreivys.

„Linijos iš Kaliningrado į Lietuvą būtų buvusios per silpnos, ir mes labai gerai Lietuvoje darėme, kad su Kaliningradu jų nestiprinome, – jie dėl to nebūtų galėję eksportuoti elektros energijos, – replikuoja L. Balsys. – Bet uždarymo motyvai buvo dėl to, kad jie manė, jog tai bus komercinis projektas, o komercinis projektas nepavyko.“

Baltarusijos atveju, mano L. Balsys, gali būti įvairiai, tai nebūtinai bus komercinis projektas – baltarusiai tą energiją gali naudoti ir patys sau. „Būtent dėl to mes turime su jais diskutuoti ir įtikinti, kad Baltarusija gali turėti kitų energijos šaltinių, nebūtinai AE. Dabar gerbiami konservatoriai pasidarė baisūs antiatominiai, bet tik Baltarusijos atveju, o Lietuvoje ir toliau pasisako už atominę energetiką. Tai skamba cirkiškai ir klounadiškai“, – kalba LŽP vadovas.

Į L. Balsio pastebėjimus, kad dialogas su Baltarusija turi vykti aukščiausiu lygiu, G. Landsbergis replikuoja, kad „gerbiamas Balsys, atradęs progą, matyt, smūgiuoja prezidentei dėl senų savo sąskaitų, kurios dar nesuvestos“. TS-LKD pirmininko teigimu, Europos Taryboje už sankcijų panaikinimą balsavo socialdemokratai ir Linas Linkevičius: „Tai yra jo atsakomybė, jo balsas, jis padarė. Aš suprantu, kad smagu užsimoti prezidentei, suprantu, ką jūs darote, bet reikia būti teisingiems ir Lietuvos žmonės turi žinoti savo herojus.“

Kitas dalykas, primena jis, Lietuva nežino ir niekada nežinos, kas vyksta Astravo AE, nes A. Lukašenka nėra suinteresuotas ten įsileisti. „Mes turime dėti visas pastangas, kad AE nebūtų pastatyta. Mes esame savo teritorijos šeimininkai, mes sprendžiame, kaip ją saugosime, ir būtent tai savo įstatymu šiandien siūlome daryti. Jūsų demagogija niekuo neprisideda, kad AE būtų sustabdyta“, – kalba  G. Landsbergis.

L. Balsys į tai atsako, jog žalieji ir jis pats jau daugybę metų pasisako, kad AE nebūtų nei Astrave, nei Kaliningrade, nei Lietuvoje, nei apskritai visame mūsų regione. Tai turi būti atsinaujinančios energetikos regionas. O teiginiai, kad konservatoriai kovojo su atomine energetika Kaliningrade ir Baltarusijoje 2008–2009 m., L. Balsio teigimu, yra netiesa.

„Aš tuo metu dirbau prezidentūroje, o ponas Kubilius buvo premjeras. Puikiai žinau, kokie vykdavo pokalbiai prezidentūroje, ir jokių ten kovų nebuvo. Buvo teigiama atvirkščiai: buvo sakoma ir iš prezidentūros, ir iš jūsų pusės – žiūrėkite, čia visai nieko, kad šalia bus AE. 50 km nuo Liuksemburgo stovi Prancūzijos AE, ir nieko. Tai buvo tie paskutiniai lašai, dėl kurių apsisprendžiau palikti savo buvusią darbovietę“, – kalba L. Balsys.

Tačiau, D. Kreivio nuomone, jei Lietuvos žmonės, pono Balsio ir kitų inspiruoti, nebūtų užblokavę Visagino AE, Baltarusijos AE statybos niekada nebūtų prasidėjusios: „Bet aš sutinku su Lietuvos žmonių nuomone ir mes esame savo strategijoje pateikę visai kitus kelius, kaip išeiti iš dabartinės situacijos. Bet iš esmės turime pripažinti, kad mūsų nestatymas inspiravo pastatymą Baltarusijos AE.“

Šis planas bus pagrindinė partijos rinkiminės kampanijos prieš ateinančiais metais vyksiančius parlamento rinkimus dalis.

„Mes siekiame negrįžtamai ir ryžtingai paskelbti apie anglies eros Vokietijoje pabaigą per ateinančią parlamento kadenciją“, kuri pasibaigs 2021 metais, teigiama Žaliųjų partijos pasiūlyme, kurio kopiją gavo AFP.

Šiuo metu 40 proc. Vokietijoje pagaminamos elektros yra pagaminama deginant anglį. Dėl to aplinkosaugininkai pastaraisiais metais surengė ne vieną protesto akciją. Nuo anglies šalis tapo itin priklausoma po to, kai žaliųjų spaudžiama Vokietijos valdžia nusprendė laipsniškai atsisakyti branduolinės energetikos.

Tačiau dabar Angelos Merkel vyriausybė nenori atsisakyti anglies baimindamasi, jog dešimtys tūkstančių angliakasių neteks darbo.

Žaliųjų partijos atstovai šalies parlamente siūlo įkurti specialią komisija, kuri prižiūrėtų anglies atsisakymo procesą. Pagal planą būtų uždrausta įrengti naujas šachtas, labiausiai teršiančios anglimi kūrenamos elektrinės būtų nedelsiant uždarytos, o kitoms būtų nustatytas „anglies dvideginio biudžetas“: elektrinės būtų uždarytos pasibaigus tokiam biudžetui.

Žalieji taip pat siūlo mažinti leistinos taršos ribas. Anglimi kūrenamų elektrinių operatoriai taip pat turėtų daugiau mokėti už aplinkai daromą žalą.

Vokietijos žaliųjų partija teigia, kad toks planas nepadidins elektros kainų, o efektyvios priemonės ateityje leistų sumažinti atsinaujinančios energijos kainą.

„Nelanksčios anglimi kūrenamos elektrinės nedera prie naujo elektros pasaulio, – mano Vokietijos žalieji. – Judėjimas prieš anglies naudojimą Vokietijoje prasidėjo jau prieš daugelį metų.“

O kalbant apie angliakasius, pažymi žalieji, jų skaičius jau dabar sparčiai mažėja, o likusiems reikės sukurti naujų darbo vietų.