Pagrindinė Zapyškio arterija yra valstybinio kelio Kaunas–Šakiai dalis, todėl Vytauto gatvės tvarkymo projektą savivaldybė įgyvendina kartu „Via Lietuva“ (buvusi Lietuvos automobilių kelių direkcija). Kartu su šia įmone vykdomas ir Čekiškės gatvės Vilkijoje atnaujinimo projektas.

Kauno gatvę rekonstruoti pradėta pernai. Ji patenka į Kultūros vertybių registre registruotos regioninio reikšmingumo kultūros paveldo vietovės teritorijas, todėl reikėjo atlikti archeologinius tyrimus. Tai neleido projekto baigti, tad kelininkai šią savaitę grįžo į objektą ir tęsia darbus.

Vytauto gatvės remontas susideda iš kelių projektų. Kauno rajono savivaldybė planuoja vietoj oro linijų nutiesti požeminius elektros tinklus, įrengti naują apšvietimą, autobusų stotelę su keleivių laukimo stogine, tualetu.

„Via Lietuva“ yra atsakinga už važiuojamosios kelio dalies atnaujinimą, pėsčiųjų takų remontą, lietaus surinkimo tinklų įrengimą. Vytauto gatvėje neliks senųjų atitvarų, bus sukurtos naujos eismo saugumo salelės, o vairuotojus drausmins įrengtas vidutinio greičio matuoklis.

Atnaujinant Čekiškės gatvę, kapitaliai bus suremontuota važiuojamoji dalis, perėjose įrengtos pėsčiųjų perėjimo per kelią organizavimo priemonės su kryptiniu apšvietimu, abiejose pusėse – dviračių ir pėsčiųjų takai, jie sujungti su esama pėsčiųjų infrastruktūra. „Via Lietuva“ remontuos ir autobusų stotelės aikštelę, įrengs paviršinę vandens nuotekų sistemą.

Jau netrukus turėtų prasidėti Vytauto gatvės rekonstrukcijos darbai, kurių metu bus atnaujinta asfalto danga, įrengti šaligatviai, naujas apšvietimas, viešojo transporto stotelė. Suplanuoti paplūdimio tvarkymo darbai.

Atgimusi Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia pritraukia daug lankytojų, todėl savivaldybės vadovai galvoja apie papildomą automobilių stovėjimo aikštelę ir kitus patogumus, kurių prireikia miestelio aikštėje vykstančių renginių dalyviams.

Keleivių paviljono ir informacinio centro projektą pristatęs architektas Gintaras Prikockis sakė, kad pastatas bus šiuolaikiškas, stikliniais fasadais, tapytomis lubomis, kurios bus matomos ir iš Nemuno pusės atvykstantiems lankytojams. Laukiamajame bus įrengtas nedidelis baras, jame bus galima išgerti kavos, sulčių, gaiviųjų gėrimų. Suplanuota erdvė vaikams. Visi statiniai bus pritaikyti neįgaliesiems.

Bendrovės „Hidroterra“ atstovas Laimontas Jakštas tvirtino, kad 170 m ilgio naujoji prieplauka bus padalyta į dvi dalis: vienoje švartuosis didesni maršrutiniai laivai, tokie kaip „Zapyškis“, „Nevėžis“ arba „Raketa“, o kitoje dalyje – mažesni laiveliai.

Prieplauka bus gelžbetoninė, apsaugota nuo pavasarinio ižo, šlaitas apželdintas.

Meras Valerijus Makūnas pabrėžė, kad Zapyškio prieplauka bus skirta tik laivams švartuotis, o ne laikyti juos ilgesnį laiką.

Apie galimybes Kačerginėje įrengti mažųjų laivų uostą daug diskutuota su vietos bendruomene. Kačerginės seniūnė Aistė Ivanovaitė-Petraitienė informavo, kad tai turėtų būti derantis prie aplinkos ir vietos gyventojams papildomų rūpesčių nekeliantis statinys, todėl buvo atlikti hidrologiniai tyrimai ir poveikio aplinkai vertinimas. Po išsakytų pastabų uosto projektas bus viešinamas dar kartą ir ieškoma finansavimo šaltinių.

Pranešimas skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 gautas 10.44 val. Nurodyta, kad nelaimė ištiko Kauno rajono, Zapyškio seniūnijos, Kuro kaimo Gervių g. gyventojus.

Į įvykio vietą išsiųstos Kauno PGT priešgaisrinės gelbėjimo pajėgos, informacija apie įvykį perduota Kauno greitosios medicinos pagalbos stočiai.

Kauno ugniagesių atstovė Džiuginta Vaitkevičienė apie 11 val. portalui kauno.diena.lt teigė neturinti daugiau informacijos, tačiau, jos duomenimis, žmonės iš pastato spėjo išeiti.

Vėliau ugniagesiai pateikė daugiau informacijos. Jiems atvykus stogas jau buvo įkritęs. Pastatas medinis – rąstinis, vieno aukšto, dengtas šiferiu.

Nudegė visas stogas, apdegė 16 kv. m kambarys, vandeniu sulieti kiti kambariai ir juose buvę namų apyvokos daiktai.

11.33 val. iš namo išneštas negyvas katinas, 11.49 val. – negyvas šuo.

Daugiau simbolinės reikšmės

„Vaikystę praleidau Zapyškyje ir iš savo senelio pasakojimų žinau, kad žydai buvo puikūs kaimynai: išsilavinę žmonės, nagingi amatininkai, prekybininkai, finansininkai“, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Pasak mero, bendruomenės kultūrinio gyvenimo centras buvo Zapyškio sinagoga, čia veikė žydų pradinė mokykla, kultūros draugija, biblioteka, vaistinė, kelios parduotuvės. Deja, 1941 m. rudenį Nemuno pakrantėje žvėriškai, be jokios aiškios priežasties buvo nužudyti 178 miestelio senbuviai: 47 vyrai, 118 moterų ir 13 vaikų.

Kauno žydų religinės bendruomenės pirmininkas Mauša Bairakas perskaitė trumpą maldą. Emocinį foną dar labiau sustiprino VDU Muzikos akademijos auklėtinių Liepos Dabriškaitės, Emilijos Bagdonaitės ir Paulius Katiliavo atliekamos žydų giesmės ir Kovo 11-osios akto signataro zapyškiečio Leono Milčiaus prisiminimai.

Paminklą atnaujinęs jaunosios kartos skulptorius Lukas Šiupšinskas sakė norėjęs šiai vietai suteikti dar daugiau simbolinės reikšmės, todėl naudojęs natūralią medžiagą – akmenį. Pagal žydų tradiciją išeinant iš kapinių ant kapo dedamas akmenukas – nedūlantis atminties ženklas.

„Tarp lietuvių buvo nacių, bet buvo ir žydų gelbėtojų. Šiandien esu čia, nes matau, kokią pagarbą žydų kultūrai ir atminčiai rodo Kauno rajono savivaldybės komanda, o labiausiai – meras. Matau jaunimą ir supratimą apie tai, kas įvyko praeityje ir kaip tai reikėtų vertinti“, – kalbėjo Kauno žydų bendruomenės pirmininkas Gercas Žakas.

Žiaurusis ruduo

Istoriniai šaltiniai tvirtina, kad 1923 m. Zapyškyje gyveno 589 žmonės, daugiau nei pusė jų buvo žydų tautybės. 1941 m. rudenį ne tik Zapyškyje, bet visoje Kauno apskrityje žydų nebeliko. Vokiečių vermachto kariai ir iš Vilkijos atvykę baltaraiščiai Zapyškio miestelio žydus žudė vietoje, daugiausia prie kapinių.

Ne mažiau dramatiškos ir Babtų, Vandžiogalos, Vilkijos, Garliavos, Čekiškės žydų istorijos. Kauno rajono savivaldybės teritorijoje yra šešios senosios žydų kapinės: Babtuose, Čekiškėje, Vilkijoje, Garliavoje, Vandžiogaloje ir Zapyškyje. Taip pat septynios žydų žudynių vietos ir kapai yra Vilkijos apylinkių seniūnijoje Jaučakių miške ir Skrebenų miške, Zapyškio seniūnijos Kluoniškių ir Dievogalos kaimuose, Babtų seniūnijos Jugintų miške, Garliavos apylinkių seniūnijos Rinkūnų kaime, Vandžiogalos Boreko miške.

Puoselėja atminimą

Visos šios vietos yra įtrauktos į Nekilnojamojo kultūros paveldo vertybių registrą ir kruopščiai prižiūrimos. Vandžiogaloje, Jugintuose ir Jaučakiuose įrengti memorialai.

Kauno rajono savivaldybės lėšomis išleista knyga „Pakaunės žydai”, kurią sudarė Garliavos Jonučių gimnazijos mokytoja dr. Inga Stepukonienė.

Savivaldybė įamžino Leibos ir Esteros Tilės Karnovskių atminimą. Šiuos Vilkijos miestelyje gyvenusius litvakus likimas nubloškė į Ameriką. Į istoriją sutuoktinių pora pateko todėl, kad įvaikino ir užaugino pasaulinę džiazo legendą Louisą Armstrongą.

Kauno žydų religinės bendruomenės, Kultūros ministerijos ir Kauno rajono savivaldybės pastangomis baigiami Čekiškės sinagogos atnaujinimo darbai.

Į Kauno rajono savivaldybės muziejų šiemet turėtų atkeliauti įspūdinga litvakų dailininkų paroda, kurią pasiūlė surengti Niujorke gyvenantis žymus medikas Samuelis Tacas.

Forume dalyvavo muziejų vadovai, paveldo specialistai. Architektas Gintaras Prikockis susirinkusiems pristatė Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios istorinę medžiagą ir tai, su kokiomis problemomis jam teko susidurti rengiant šventovės restauravimo projektą.

Architekto pasakojimą papildė Arvydo Baryso filmų kūrimo kompanijos sukurtas filmas „Senoji Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčia“. Renginio emocinį foną sustiprino Juditos Leitaitės (mecosopranas) ir Paulinos Daukšytės (smuikas) koncertas.

Kultūros viceministras Rimantas Mikaitis pastebėjo, kad Kauno rajone paveldui skiriamas išskirtinis dėmesys. „Pirmasis mano žygis po pandemijos draudimų panaikinimo buvo į Kauno rajoną – Obelynę ir Zapyškį“, – prisiminė keliauti pėsčiomis mėgstantis politikas.

„Simboliška, kad šis renginys vyksta Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje. Tai garbė ir pripažinimo ženklas, kad turime išskirtinį paveldo objektą. Daugybę karų, potvynių ir gaisrų atlaikiusi Šv. Jono Krikštytojo bažnytėlė ilgą laiką stovėjo apleista ir vieniša. Džiaugiuosi, kad kartu su Vilkaviškio vyskupija, pasitariant su Kultūros paveldo departamento specialistais, mums pavyko ją atgaivinti“, – kalbėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas.

Kultūros reikmėms pritaikytoje bažnyčioje ir greta jos įrengtoje renginių aikštėje vyksta koncertai, parodos, knygų pristatymai, didžiulio dėmesio sulaukia tarptautinis aitvarų festivalis. Zapyškis buvo vienu stipriausių projekto „Europos kultūros sostinė 2022“ traukos taškų. Savo pasirodymus Zapyškyje yra surengęs italų režisieriaus Roberto Magro suburtas cirko artistų kolektyvas, meniškais skraidančių aparatų šou pasaulyje garsėjanti trupė „Les Luminéoles“ iš Prancūzijos, Tarptautinio Pažaislio muzikos festivalio, „Kaunas Jazz“ žvaigždės.

Didelio tikinčiųjų dėmesio sulaukia ir kartu su Vilkaviškio vyskupija atgaivinti tituliniai Šv. Jono Krikštytojo atlaidai.

Projekto vadovas Gediminas Banaitis-Skrandis tvirtino, kad šiemet kultūros laivą aplankė 6,8 tūkst. lankytojų – tris kartus daugiau nei pernai. Sezonas pasižymėjo parodomis, elektroninės muzikos festivaliais, jaunimo šventėmis. Laivas sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio, unikalų projektą pastebėjo užsienio architektūros žurnalai, kultūros ekspertai.

E. Mališausko nuotr.

Kauno rajono turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Emilė Kaminskaitė-Sutkuvienė taip pat džiaugėsi augančiais turistų srautais. Tai ypač pastebima kurortinėje teritorijoje, į kurią galima atminti dviračiu, atriedėti paspirtuku, atplaukti laivu, ateiti pėsčiomis ar atvykti kitokiu būdu.

Kauno rajono savivaldybė pasiryžusi toliau plėsti turizmo infrastruktūrą ir paslaugas. Zapyškyje planuojama pastatyti informacijos centrą, įrengti paplūdimį ir prieplauką.

Liko vienas vežėjas

Iki šiol viešojo transporto paslaugą teikė keturi vežėjai, dabar mažiausiai septynerius metus saugiomis ir komfortiškomis pakaunės gyventojų ir svečių kelionėmis rūpinsis konkursą laimėjusi bendrovė „Kautra“, kuriai priklausė beveik pusė maršrutų.

Laimėta sutartis bendrovei sukėlė nemažai iššūkių: teisminių ginčų, neužtikrintumą pandemijos laikotarpiu ir po Turkijoje įvykusio žemės drebėjimo, o šiuo metu vis dar ieškoma vairuotojų, nes sukurta 40 naujų darbo vietų.

Paradas: prie senosios Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčios išrikiuoti ne visi naujieji autobusai. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Penkerių metų kelionė

„Ši diena yra Kauno rajono viešojo transporto proveržio ir progreso diena, – „Kauno dienai“ sakė Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. – Jos laukėme penkerius metus. Kelias buvo sunkus, vingiuotas, bet šiandien galime pasidžiaugti, kad Kauno rajono gyventojai sulauks kokybiškos, saugios, europinius standartus atitinkančios viešojo transporto paslaugos.

Konkurso sąlygose buvo numatyta, kad pakaunės maršrutais važiuos dideli, vidutinės talpos ir maži autobusai. „Kautros vadovai“, išanalizavę situaciją, atsisakė vidutinės talpos autobusų ir vietoj jų užsakė didelių.

Paslaugai užtikrinti įsigyta šešiolika mažesnių (22 vietų) „Mercedes“ (gamintojas – „Altas Auto“) ir 55 dideli (55 vietų) autobusai „Temsa“, reprezentuojantys Kauno rajoną. Visi jie – nauji, „Euro 6“ standarto, žemagrindžiai, pritaikyti patogiai įlipti, važiuoti ir išlipti bet kuriam žmogui.

Šmaikštumas: naujas transporto priemones pašventinęs Zapyškio klebonas kunigas J. Fakėjavas su humoru linkėjo saugių kelionių vairuotojams. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

„Dėkojame Kauno rajono savivaldybei už mūsų bendrovei suteiktą pasitikėjimo mandatą. Kartelė buvo pakelta aukštai, bet šiandien Kauno rajonas turi šiuolaikines, civilizuotas transporto priemones. Tikimės, kad dirbdami komandoje pateisinsime jūsų lūkesčius“, – pristatymo šventėje kalbėjo „Kautros“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

Įmonės vadovas neslėpė, kad vis dar jaučia jauduliuką. Tiesa, dabar jis – malonus. „Vienu metu mums teko didelė atsakomybė, investuota apie 12 mln. eurų, projekto įgyvendinimas buvo komplikuotas, – atviravo generalinis direktorius.

„Lietuvoje važinėja 300 mūsų pagamintų autobusų. Džiaugiamės, kad mūsų autobusai nuo šiol riedės ir po Kauno rajoną“, – teigė „Temsos“ viceprezidentas pardavimams Europoje Hakanas Koralpas. Su „Kautra“ ši Turkijos įmonė bendradarbiauja jau 20 metų.

Dermė: smaragdo spalva atsikartoja ir autobusų salonuose. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Dėmesys neįgaliesiems

Nors konkurso sąlygose buvo nurodyta, kad žmonėms su negalia turi būti pritaikyti ne mažiau kaip 50 proc. autobusų, visi 71 yra žemagrindžiai.

Ar išties naujos viešojo transporto priemonės patogios žmonėms su judėjimo negalia, šventės metu išbandė būrys pakaunės neįgaliųjų. Jonas Čereškevičius neslėpė iki šiol retai naudojęsis pakaunės viešuoju transportu. „Kur reikia, paveža brolis. Kol kas nežinau, ar dabar naudosiuosi dažniau. Tačiau galiu drąsiai teigti, kad nauji autobusai yra labai patogūs“, – „Kauno dienai“ sakė vyras.

Modernūs, patogūs, gražūs

Kauno rajono savivaldybė reikalavo, kad, užtikrinant saugumą, autobuse privalomos ne mažiau kaip trys stebėjimo kameros. Tai užtikrins keleivių saugumą ir įvykių atkūrimą, jei to reikėtų.

Nauji autobusai turi geriau matomas, lengviau įskaitomas, šiuolaikiškesnes baltos spalvos švieslentes. Kauno rajono maršrutuose, kaip Berlyne ar Paryžiuje, švieslentėje rodomi ir balsu pranešami stotelių pavadinimai.

Galime pasidžiaugti, kad Kauno rajono gyventojai sulauks kokybiškos, saugios, europinius standartus atitinkančios viešojo transporto paslaugos.

Tačiau įspūdingiausia naujiena – informacija apie pagalbos mygtukus bus skelbiama ir Brailio raštu. Ši naujovė, kaip ir stotelių įgarsinimas, bus patogi žmonėms su regėjimo negalia. Iki šiol priemiesčio maršrutuose to nebuvo. Šioje srityje pakaunė – pionieriai Lietuvoje.

Modernesnės ir patogesnės bus ne tik pačios transporto priemonės, gerokai aukščiau kilstelėta ir paslaugų kokybės kartelė. Savivaldybės ir „Kautros“ sutartyje įrašyti punktai dėl privalomų uniformų vairuotojams, reikalavimai jų išvaizdai, gebėjimo kultūringai bendrauti su keleiviais, įpareigojimas apmokyti atpažinti žmones su negalia, kiek autobusas gali vėluoti ir pan., kad būtų išvengta nusiskundimų, kurių iki šiol buvo nemažai.

Gyventojai už kelionę gali atsiskaityti grynaisiais pinigais, taip pat įsigyti terminuotų bilietų pas vairuotoją arba KAS kasose. Savivaldybė jau ne vienus metus planuoja įdiegti e. bilietą, tačiau galutinis sprendimas dėl šios naujovės dar nepriimtas.

V. Makūnas neslėpė: ateities planuose – elektriniai autobusai, kurie būtų skirti kurortinės teritorijos statusą turinčioms Kačerginei ir Kulautuvai, planuojama, kad jie važiuotų maršrutu Kačerginė–Ežerėlis ir Kulautuva–Kaunas.

Originalumas: šokio trupė „Ulna“ šiai šventei sukūrė specialų šokį. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Kiti pokyčiai

Kasdien Kauno rajono savivaldybės maršrutais kursuos per 60 autobusų, kiti bus rezerviniai. 30 maršrutų papildyti nauju – 146 – Kauno autobusų stotis (KAS)–Šlienava–Žiegždriai, kuris keleivius nuveš iki Samylų kaimo sodų.

Didžioji dalis maršrutų išliks tokie patys, tačiau keisis kai kurių numeriai: 150 (S) – į 150, 150 (N) – į 151, 150 (K) – į 120, 150 (M) – į 140, 159 (A) – į 194 ir važiuos ne iš KAS, o iš Kauno pilies, o 180 (A) – į 181.

Eismo dažnumo savivaldybė kol kas didinti neplanuoja. Esamų maršrutų tvarkaraščiai išliko tokie patys, kai kurie, atsižvelgiant į gyventojų ir bendruomenių prašymus, keliomis minutėmis pakoreguoti. Eismo tvarkaraščiai skelbiami Kauno rajono savivaldybės interneto svetainėje, skiltyje „Gyventojams“ , „Viešasis transportas“.

Patikrinimas: J. Čereška patikino: patekti į autobusą patogu ir lengva. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Šmaikščiai ir originaliai

Susirinkusieji į smaragdinių autobusų pristatymą galėjo ne tik apžiūrėti šias transporto priemones. Įspūdingą programą ir specialų šokį, sukurtą šiai šventei, pademonstravo šokio trupė „Ulna“.

Naujas transporto priemones pašventino Zapyškio klebonas kunigas Juozas Fakėjavas. Jis šmaikščiai vairuotojus ragino laikytis saugaus greičio: geriau važiuoti lėčiau, nei paskubėjus šermenyse giedoti „Dieve, arčiau tavęs“.

Kunigas neslėpė, po tokios ceremonijos vairuotojai dažnai klausia, ar gali valyti apšlakstytus priekinius stiklus. „Patariu valyti, nes kai matomumas geresnis, keliauti saugiau“, – šypsojosi J. Fakėjavas.

Kvartetas laiko pabaigai

Rugpjūčio 12 d. Zapyškio paminklinėje Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje į koncertą „Kvartetas laiko pabaigai“ Pažaislio muzikos festivalio klausytojus kviečia smuikininkė Rasa Vosyliūtė, klarnetininkas Vytautas Giedraitis, violončelininkė Giedrė Dirvanauskaitė ir pianistas Justas Šervenikas.

Originalios sudėties ansamblis atliks išskirtine sukūrimo istorija ir nemaria muzika įsiamžinusį kūrinį: Olivier Messiaeno „Kvartetas laiko pabaigai“. Šis kūrėjas – vienas reikšmingiausių XX a. Prancūzijos kompozitorių, sukūrusių savo muzikinę kalbą. Be to, jis buvo iškilus pedagogas, vargonininkas ir muzikos teoretikas.

„Kvartetas laiko pabaigai“ – vienas dažniausiai pasaulio kamerinės muzikos scenose skambančių kūrinių. Jis sukuria nepaprastą dvasingumo ir emocingumo aurą, o savo religiniu turiniu stiprina žmonijos viltį ir tikėjimą. Kūrinys sukurtas dabartinėje Lenkijos teritorijoje esančio Zgoželeco (vok. k. – Giorlico) karo belaisvių stovykloje, kurioje kompozitorius buvo kalinamas 1940–1941 m. Kompozitorius kūrė talkinant muziką vertinusiam sargybiniui Karlui Albertui Brülliui, kuris, sužavėtas O. Messiaeno talento, aprūpino jį rašymo priemonėmis ir suteikė netrukdomą erdvę. Kvartetas parašytas trims kartu kalėjusiems draugams, taip pat profesionaliems muzikantams: violončelininkui Etienne’ui Pasquierui, smuikininkui Jeanui Le Boulaire’ui ir klarnetininkui Henri Akokai. Premjera įvyko 1941 m. sausio 15 d., fortepijono partiją atliko pats O. Messiaenas.

Apie kvarteto turinį ir sandarą autorius rašė: „Kūrinio muzikinė kalba iš esmės nemateriali, sudvasinta, katalikiška. Melodikos ir harmonijos priemonėmis realizuojančios tam tikrą garso visuotinumą dermės čia priartina klausytoją prie amžinybės erdvėje ir begalybėje. Neįprasti, jokių normų nesaistomi ritmai labai padeda atitolinti visa, kas žemiška. (Tačiau viskas tėra mėginimai ir sapaliojimai, kai pagalvoji apie triuškinantį temos didingumą!) Kvartetas aštuonių dalių. Kodėl? Septyni – puikus skaičius, šešias dienas trukusį kūrimą pašventino dieviškas sabbat; septinta, poilsio diena, trunka iki amžinybės ir tampa aštuntąja – tobulos šviesos, nesudrumsčiamos ramybės diena.“

Neįprasti, jokių normų nesaistomi ritmai labai padeda atitolinti visa, kas žemiška.

 

Tradiciniai atlaidai

Rugpjūčio 15 d. Pažaislio vienuolyne vyks tradiciniai Žolinės atlaidai, kur šv. Mišių metu giedos Mindaugo Radzevičiaus diriguojamas Kauno valstybinis choras. Choristų balsai, kaip ir kiekvienais metais, padės sukurti magišką aurą, kuri apgaubia vienuolyno kiemelį, kai, bendradarbiaujant Pažaislio muzikos festivalio rengėjams ir Lietuvos Šv. Kazimiero seserų kongregacijai, kauniečiai ir miesto svečiai kviečiami švęsti Šv. Mergelės Marijos Dangun ėmimo šventę.

Žolinė – iš senųjų laikų atkeliavusi žalumos suvešėjimo apogėjaus ir derliaus brandos šventė, o katalikiškoji Šv. Mergelės Marijos Dangun ėmimo šventė – seniausia ir garbingiausia iš visų, skirtų Dievo Motinos garbei. Lietuvoje ji vadinama Žoline, nes nuo seniausių krikščionybės laikų gyvuoja paprotys šią dieną bažnyčiose šventinti laukų žoleles, gėles ir augalus. Tikima, kad pašventintos gėlės apsaugo namus nuo perkūno, gaisro, piktųjų dvasių.

Katalikų manymu, V a. mirusios Marijos kūnas neliko kape, bet buvo sudvasintas ir paimtas į Dangų. Šv. Jonas Damaskietis raštuose mini paplitusį pasakojimą, kad apaštalai susirinko į Jeruzalę atsisveikinti su Išganytojo motina. Po laidotuvių jie budėjo prie Dievo Motinos kapo, kol Petras, apšviestas Dievo, pareiškė, kad Marija prisikėlė, ir pasiūlė atidaryti Jos karstą. Marijos kūno ten jau nebuvo, o karstas buvo pilnas nuostabiausių gėlių ir žolynų. „Ir pasirodė danguje didingas ženklas: moteris, apsisiautusi saule, po jos kojų mėnulis, o ant galvos dvylikos žvaigždžių vainikas.“

Žolinė – nuo seno žinoma kaip susitikimo su draugais ir giminėmis, svečiavimosi metas. Tarp senųjų dzūkų dar gyvas posakis „Neataisi par Žolinį – liksi biednas“, todėl rugpjūčio 15-ąją visi, vertinantys išmintingą Dievo žodį ir muziką, kviečiami apsilankyti Pažaislio vienuolyne, kur šv. Mišių metu skambės Kauno valstybinio choro atliekami kūriniai iš sakralinės muzikos lobyno.

Eglė Stundžiaitė. Organizatorių nuotr. 

Dievo Motinos garbei

Rugpjūčio 15 d. Molėtų r. Dubingių Šv. Jurgio bažnyčioje švenčiant Žolinę, katalikiškąją Šv. Mergelės Marijos Dangun ėmimo šventę, nuskambės dvasingumu alsuojantis Pažaislio muzikos festivalio koncertas „Ave Maria“, kuriame klausytojai išgirs Vytauto Lukočiaus diriguojamą Vytauto Didžiojo universiteto kamerinį orkestrą ir sopraną Eglę Stundžiaitę. Koncerto metu klausytojai išgirs gražiausias Dievo Motinos garbei skirtas giesmes ir arijas iš operų ir stambios formos sakralinių kūrinių.

Krištolinio skaidrumo balsu apdovanota E. Stundžiaitė po magistro studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje tobulinosi Norvegijoje ir Italijoje, gilino žinias įvairių žymių atlikėjų meistriškumo kursuose. Solistė yra dainavusi su Lietuvos valstybiniu, Kauno miesto simfoniniu orkestrais, Lietuvos kameriniu orkestru, Vilniaus „Sinfonietta“, Šv. Kristoforo orkestru, Lietuvos nacionalinės filharmonijos kamerinės muzikos ansambliu „Musica humana“, VDU kameriniu orkestru ir kitais kolektyvais, ji dirba „Vilnius City Opera“ projektuose, prieš keletą metų debiutavo Piotro Čaikovskio teatre, stažavosi Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre.

Solistės repertuare gausu ne tik operos ar oratorijos žanro kūrinių – svarią dalį čia užima kamerinės muzikos programos, solistės atliekamos Lietuvoje ir svetur. E. Stundžiaitė yra choro „Bel Canto“ vokalo konsultantė ir turi įsteigusi savo vokalo studiją.

VDU kamerinis orkestras, įkurtas 2011 m. Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijoje, yra vienintelis profesionalus kamerinis orkestras Kauno mieste. Kolektyvas suburtas ne tik siekiant plėsti klasikinės muzikos ir šiuolaikinių jos interpretacijų kultūrą laikinojoje sostinėje, bet ir tarptautiniu lygiu atstovauti Lietuvai, Kauno miestui ir universitetui, reprezentuoti juos užsienyje. Per palyginti trumpą gyvavimo laikotarpį orkestras jau surengė daugiau nei 200 koncertų Lietuvoje ir užsienyje, dalyvavo pagrindiniuose Lietuvos festivaliuose, taip pat – „Euro-Mediterranean Youth Music Expo 2012“ festivalyje Kipro Respublikoje, debiutavo prestižiniame Šlėzvigo-Holšteino festivalyje Vokietijoje, surengė gastroles Jungtinėse Amerikos Valstijose ir pasirodė tarptautiniame kamerinės muzikos festivalyje „Salkhino Palace Camerata“ Sakartvele.

V. Lukočius – publikai puikiai iš muzikinių televizijos projektų pažįstamas dirigentas. Jis – Lietuvos muzikos ir teatro akademijos absolventas, įgijęs čia net tris diplomus: pianisto solisto ir koncertmeisterio, orkestro dirigento ir menų licenciato. V. Lukočius trejus metus studijavo orkestrinį dirigavimą Jeano Sibeliaus akademijoje Helsinkyje. Universalus muzikas pelnė apdovanojimų ne viename prestižiniame konkurse, tobulinosi „Erasmus“ dirigentų meistriškumo kursuose, buvo Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro dirigento asistentas, suomių kamerinio orkestro „Saimaa sinfonietta“ meno vadovas, už veiklą su šiuo kolektyvu pelnęs Saimos regiono fenomeno apdovanojimą.

Kas? Koncertas „Kvartetas laiko pabaigai“.

Kur? Zapyškio paminklinėje Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje.

Kada? Rugpjūčio 12 d. 17 val.

Kas? ŽOLINĖS ATLAIDAI PAŽAISLYJE.

Kur? Pažaislio vienuolyne.

Kada? Rugpjūčio 15 d. 15 val.

Kas? Koncertas „Ave Maria“.

Kur? Molėtų r. Dubingių Šv. Jurgio bažnyčioje.

Kada? Rugpjūčio 15 d. 16 val.

Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos Komunikacijos skyriaus vedėjas Ramūnas Matonis sakė, kad iškylos į gamtą yra departamento tradicija, padedanti pareigūnams neformaliai pabendrauti, atsipalaiduoti, skatina jų motyvaciją. „Tokius žygius – pėsčiomis arba dviračiais – organizuojame kasmet. Renkamės gražiausias Lietuvos vietas, šį sykį nusprendėme pasigrožėti Kauno rajono gamta“, – pasakojo skyriaus vedėjas.

Policijos pareigūnus ir jų šeimas pasveikino ir gerų įspūdžių linkėjo Kauno rajono meras Valerijus Makūnas. Kauno apskrities VPK viršininkas Mindaugas Baršys dėkojo merui už ilgametę paramą policijai ir kartu įgyvendintus projektus.

Lietuvos policijos kapelionas Algirdas Toliatas linkėjo iškylautojams ne tik bendrauti tarpusavyje, bet ir pasveikinti kelyje sutiktus žmones, atsinaujinti dvasia.

Dviratininkai apžiūrėjo kultūros laivą „Nemuno 7“, medines Kačerginės vilas, užkopė į Pyplių piliakalnį, aplankė Kauno senamiestį ir jame įsikūrusius Krepšinio namus. Grįžusių į Zapyškį laukė ekskursija, pasiplaukiojimas katamaranu „Zapyškis“, kolektyvinės vaišės.

Pareigūnų atžaloms buvo parengta trumpesnė žygio atkarpa, jie taip pat turėjo galimybių pažaisti lauko žaidimus, pasigaminti aitvarų, pasivaišinti ledais užeigoje „Piliakalnio kiemelis“.

Senojoje Zapyškio bažnyčia bus atvira lankytojams visą dieną, joje bus galima išvysti trispalvės projekciją, o 15 valandą bus atidaryta autorinė Vilniaus dailės akademijos Kauno fakulteto dėstytojo Donato Inio tapybos darbų parodos „Vietos dvasia“.

Autorius savo partizaninės tematikos tapybos parodą apibūdina taip: „Senovės romėnai sakydavo, kad nėra vietos be savo dvasios (Nullus enim locus sine genio est), tad freskose ir skulptūroje nuolat vaizduodavo tą dvasią. Šiandien Genius loci (liet. Vietos dvasia) visų pirma yra subjektyviai jaučiama tam tikros vietos atmosfera. Rizikuodamas išeiti iš šio termino ribų, sakyčiau, kad man tai – atskiro laikmečio dvasia, kurią aš itin stipriai išgyvenu kas kartą vaikščiodamas po Lietuvos miškus, kaimus ar vienkiemius. Čia jaučiu ne tik tų vietų nuotaiką, bet tarsi matau tas pokario dvasias, kurias po truputį pradedu vaizduoti drobėse.“

Donatas Inis. / Organizatorių nuotr. 

Parodos atidarymo metu skambės vokalistės Indrės Dirgėlaitės ir pianisto Marijaus Sudžiaus atliekama partizaninių dainų programa „Pokalbis su laisve“. Paroda Senojoje Zapyškio bažnyčioje veiks iki rugpjūčio 4 d.

Liepos 6-osios vakarą, nuo 20 valandos, visi yra laukiami roko grupės „Wolfsome“ koncerte, kuris vyks lauko scenoje šalia Senosios Zapyškio bažnyčios. Juk Laisvė, Valstybė ir roko muzika – neatsiejama trejybė, vedusi mus į Nepriklausomybę ir dabar palaikanti mūsų patriotiškumą. Į koncertą žiūrovai kviečiami  ateiti pasipuošus tautine atributika.

Roko grupė iš Kauno „Wolfsome“ koncertuoja nuo 2015 metų, ji yra grojusi didžiausiuose šalies festivaliuose, M.A.M.A. apdovanojimuose, apvažiavusi kaimynines šalis ir skambėjusi „Top Gear“ garso takelyje. Šiemet „Wolfsome“ išleido albumą „Fifty Six“, kurį pristatys koncerto metu. Koncerto ir visos dienos kulminacija bus 21 valandą, kuomet visi susirinkusieji kartu su lietuviais visame pasaulyje giedos „Tautišką giesmę“.

Šventinę dienos programą dovanoja Senoji Zapyškio bažnyčia. 

Visa programa – nemokama, jos metu bus fotografuojama, nuotraukos viešinamos. Senosios Zapyškio bažnyčios adresas – Muziejaus g. 1, Zapyškis.

Organizatorių nuotr.