F. Liu Kenijos Masai Maros nacionaliniame parke ketino fotografuoti raganosius, kai pamatė ypatingą reginį, trečiadienį pranešė „National Geographic“.

Manoma, kad gyvūnui yra tik maždaug savaitė, jis pasaulio šviesą išvydo turėdamas retą genetinę mutaciją pseudomelanizmą. „Iš pirmo žvilgsnio atrodė, kad tai visiškai atskira gyvūnų rūšis“, – pasakojo fotografas. Zebro jauniklis buvo pavadintas Tira – pagal reindžerį Antony‘į Tirą, kuris pirmasis pamatė zebriuką.

F. Liu „Instagram“ nuotr.

Zebrų dryžiai yra ypatingi kaip pirštų atspaudai. Pseudomelanizmas lemia tam tikras spalvų mutacijas, kurios pasireiškia itin retai. Šiemet Serengečio nacionaliniame parke Tanzanijoje, pavyzdžiui, pastebėtas zebras šviesiu kailiu.

Dažniausiai gyvūnų spalvą galima paaiškinti labai paprastai – ji padeda pasislėpti arba atbaidyti. Kartais spalva dar gali būti skirta partneriams privilioti. Tačiau mokslininkai iki šiol galvoja, kodėl zebrai yra dryžuoti. Balta spalva nėra labai kamufliažinė, o jų raštas yra lengvai pastebimas praktiškai bet kokiame fone. Dažniausiai balti gyvūnai gyvena šaltesnėse klimato zonose, kur zebrai būtų mažiau pastebimi – balta susilietų su sniegu, o juoda – su snaudžiančia augmenija.

Vienas iš įdomesnių paaiškinimų visada buvo kūno vėsinimas. Ši hipotezė teigia, kad juodi dryžiai labiau įkaista, virš jų susidaro šiltesnio oro zonos. Jos susiduria su vėsesniu oru virš baltų kailio lopinėlių, susidaro mažyčiai sūkuriai, kurie efektyviai vėsina zebrą. Tačiau mokslininkai pasitelkė IR spindulių kameras ir išsiaiškino, kad tai – nesąmonė. Jokie sūkuriai nesusidaro ir su kūno vėsinimu keista zebrų spalva nėra susijusi.

Mokslininkai atliko ir labai paprastą eksperimentą – kelias vandens statines apvilko įvairiais kailiais. Ta, kuri buvo apvilkta juodu kailiu, įkaito labiausiai, o ta, kuri baltu, – mažiausiai. Zebro kailis liko kažkur per vidurį.

Beje, zebrai iš tiesų yra juodi su baltais dryžiais. Taip galima teigti dėl to, kad genetiškai jie turi daug juodo pigmento – šių gyvūnų oda yra juoda. Ten, kur pigmento trūksta, susidaro balti dryžiai. Tačiau labai tamsi odos spalva išlieka ir po baltu kailiu.

Neįprastas zebro kailis dar aiškinamas ir kitaip. Zebrai yra socialūs gyvūnai, todėl jų spalva gali kaip tik padėti likti būryje. Kai jie bėga nuo plėšrūnų, mirgantys dryžiai gali juos sutrikdyti ir neleisti atskirti vieno gyvūno nuo bandos. Taip pat manoma, kad kailis nurodo gyvūno sveikatos būklę – tai leidžia kitiems bandos nariams įvertinti individo galimybes tęsti kelionę ir poruotis. Galiausiai, egzistuoja hipotezė, jog zebro kailis nepatinka musėms cėcė – jos yra įpratusios prie dažnesnių geltonai-rudų kailių.

Tačiau tiesa yra ta, kad mokslas iki šiol zebro kailio paslapties neįminė. Spėjimų ir hipotezių daug, bet jų patvirtinti kol kas nepavyksta.

Rusijos aneksuotame Krymo pusiasalyje veikiančiame zoologijos sode laikoma zebro patelė atsivedė jauniklį, kurio tėvas yra asilas.

Krymo pietuose esančio Taigano zoologijos sodo prižiūrėtojai naująjį augintinį praminė Telegrafu. To kumeliuko galva ir kūnas – asilams būdingos rusvos spalvos, tačiau kojos išmargintos zebrų dryžiais.

Praeitą savaitę atvestas hibridinis „Telegrafas yra labai populiarus tarp lankytojų“, kurie stebi neįprastą jauniklį, laigantį aplink savo motiną, sakė tos įstaigos direktorius Olegas Zubkovas.

Anksčiau yra buvę atvejų, kai kitų rūšių arklinių šeimos patelės atsivesdavo kumeliukų nuo zebrų eržilų, tačiau daug rečiau tokių hibridų motinomis tampa zebrų kumelės.

Vis dėlto zoologijos sodai vengia veisti skirtingų rūšių gyvūnų hibridus.

„Tokių dalykų nenutinka civilizuotuose zoologijos soduose, tačiau gali pasitaikyti privačiuose zoologijos soduose arba ūkiuose“, – sakė Maskvos zoologijos sodo atstovė Ana Kačiurovskaja.

„Tokio pobūdžio reklama nėra pateisinama arba moksliškai pagrįsta... Zoologijos sodai skirti laukinių gyvūnų rūšių išsaugojimui – tai vienas iš svarbiausių jų uždavinių“, – pridūrė ji.

Pasak O.Zubkovo, Telegrafo motina, kuri ilgą laiką neturėjo partnerio, jautėsi vieniša ir prislėgta savo aptvare privačiame zoologijos sode, įkurtame prieš dvejus metus už maždaug 30 kilometrų nuo Krymo regiono sostinės Simferopolio.

„Taigi, patarus zoologams, perkėlėme ją pas kelis kitus kanopinius gyvūnus, ir jau iš tiesų patiko tas asilas. Jų tarpusavio susižavėjimo rezultatas – Telegrafas“, – direktorius rašė elektroniniame laiške naujienų agentūrai AFP.

Telegrafo vardas susijęs su vietos laikraščio, kuris šiemet mini savo įkūrimo penktąsias metines, pavadinimu.

Rusija šių metų kovą aneksavo Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, išprovokuodama didžiausią krizę Maskvos santykiuose su Vakarų šalimis nuo Šaltojo karo laikų.

Pasak naujo tyrimo, zebrų ryškūs dryžiai apsaugo gyvūnus nuo plėšrūnų ir įkyrių vabzdžių užmaskuodami jų judesius ir judėjimo kryptį, praneša bbc.co.uk.

Į akis krintančios dryžių spalvos neįsilieja į kraštovaizdį ir neleidžia zebrams pasislėpti. Mokslininkai iškėlė hipotezę, jog dryžiai zebrus apsaugo kitaip – jie apgauna ir suklaidina plėšrūnus.

Pasinaudoję kompiuteriniais modeliais, tyrėjai patvirtino, jog kai gyvūnai juda, žymės sukuria optinę iliuziją. Pasak mokslininkų, šis suklaidinimas zebrus apsaugo ne tik nuo didžiųjų kačių, pavyzdžiui, liūtų ir leopardų, bet ir nuo įkyrių vabzdžių.

Tyrimas atliktas Queenslando universiteto Australijoje mokslininkų buvo išspausdintas moksliniame žurnale „Zoologija“.

Dryžiai sukuria optinę iliuziją

„Zebrų dryžiai ilgai kėlė klausimų evoliuciniams biologams, pradedant Čarlzu Darvinu ir Alfredu Russelu Wallacu (britų tyrinėtojas, evoliucijos teorijos bendraautorius – red. past.),“ – sakė tyrimui vadovavęs dr. Martinas Howas.

„Anksčiau buvo siūlyti įvairūs dryžių funkcijos paaiškinimai, įskaitant komunikacinius signalus tarp kaimenės narių, maskavimąsi tarp aukštų žolių tekant ir leidžiantis saulei ir vadinamasis „suklaidinimo“ efektas, kai gyvūnas yra persekiojamas plėšrūnų ar kraują siurbiančių vabzdžių,“ - teigia mokslininkas.

Norėdamas patikrinti pastarąją hipotezę, M. Howas tyrė zebrų nuotraukas ir vaizdo įrašus. Kompiuteriniai modeliai stebėjo dryžių raštų struktūrą ir išvaizdą ir atskleidė, jog dryžiai sukuria optines iliuzijas, kurios suteikia klaidinančią informaciją.

Žmonės ir įvairūs kiti gyvūnai turi vadinamuosius „judesio aptikimo mechanizmus“, kurie nustato, kuria kryptimi juda objektas priklausomai nuo to, kaip atrodo jo kontūrai.

Vienas iš geriausiai žinomų optinės iliuzijos, kuri suklaidina šį mechanizmą, pavyzdžių yra vežimo ar dviračio ratas. Rato stipinai sukasi pagal laikrodžio rodyklę, bet pasiekus tam tikrą greitį pradeda atrodyti, jog ratai sukasi priešinga kryptimi.

Plėšrūnai ir parazitai klaidingai interpretuoja zebrų judėjimo kryptį

Pasak M. Howo, zebrų dryžiai sukuria panašią iliuziją, kuri padeda apsaugoti gyvūnus.
Mokslininkas aiškino, jog platūs įstriži dryžiai ant zebro šonų ir siauresni vertikalūs dryžiai ant gyvūno nugaros ir kaklo siunčia netikslius signalus apie zebro atliekamus judesius, taip suklaidindami stebėtoją. Šis efektas ypač stipriai pasireiškia zebrų kaimenėje.

„Mes manome, jog dėl šių optinių iliuzijų parazitai ir plėšrūnai neteisingai interpretuoja zebro judėjimo kryptį. Suklaidinti vabzdžiai nebenutupia ant zebrų, o besivejantys plėšrūnai pasirenka neteisingą atakos momentą,“ – sakė tyrimui vadovavęs mokslininkas.

Klaidinimas dryžiais pritaikomas karyboje

Šio tyrimo rezultatai prisidės studijuojant kitų gyvūnų kailio ir odos raštus, ypač tokių kaip zebrinis rifinis sargas (lot. Dascyllus aruanus) ar dryžuotos jūrinės gyvatės, kurie taip pat turi ryškius baltus ir juodus dryžius.

Pasak tyrimui vadovavusio mokslininko dr. M. Howo, yra ir kitų sričių, kuriose galima būtų pritaikyti šį atradimą.

„Rezultatai gali padėti suprasti, kaip panašus kamufliažas veiktų žmogaus sukurtose situacijose, tarkime, dideli klaidinantys raštai ant karinių laivų,“  - svarstė mokslininkas.

Nors ir be dryžių, panašią plėšrūnus klaidinančią taktiką pasitelkia ir kiškiai. Jų ryškiai baltos uodegos, kurias itin lengva pastebėti, kiškiams bėgant išblaško plėšrūno dėmesį. Per tas kelias sekundes, gyvūnas turi šansą pabėgti.

Gudruolis zebras, papustęs kanopas iš cirko, jį gaudančius policijos pareigūnus bandė suklaidinti susiliedamas su kelio ženklinimu – stypsojo dryžuotoje saugumo salelėje.

Gyvūnas per Bitburgą (Vokietija) besidriekiančio kelio viduryje stovėjo visiškai sustingęs – taip stengėsi likti kuo mažiau pastebimas, rašo Dailymail.co.uk.

Nepaisant pagirtinų zebro maskuotės pastangų, pareigūnai jį vis dėlto pastebėjo ir nugabeno šeimininkams.

„Viskas klostėsi sklandžiai“, – lakoniškai pareiškė policijos atstovas spaudai vokiečių laikraščiui „Blid“.

Panašus incidentas prieš trejus metus įvyko JAV, Atlantoje. Tąkart 12 metų zebriukas Lima, ištrūkęs iš cirko, išties netrumpai šuoliavo greitkeliu, vejamas iš paskutiniųjų jį sučiupti mėginančios policijos.