Laurynas Petrauskis ir Rokas Valinskis į vieną duetą susibūrė prieš aštuonerius metus. Tuomet Skuodo mieste abu lankė muzikos mokyklą ir mokėsi groti saksofonu. Žengti muzikos keliu vaikinų skatinti nereikėjo –  tiek Roko, tiek Lauryno šeima glaudžiai susijusi su muzika bei menu. Roko tėtis 30 metų dirba kultūros centro direktoriumi, tad Rokas jau nuo mažų dienų daug laiko praleisdavo kultūriniuose renginiuose. Tuo metu Lauryno šeimoje muzikuoja ir  tėtis, ir sesuo, ir brolis, tad Lauryno koncertinė patirtis prasidėjo dar penkiolikos metų, jam pradėjus važinėti su tėčiu po privačias šventes. Tiesa, Lauryno brolis – puikiai pažįstamas lietuviškos muzikos scenoje – jis grupės „Žemaitukai“ narys Ovidijus Petrauskis.

„Ovidijus ir buvo tas žmogus, kuris davė postūmį susiburti mūsų duetui. Tik kalbėjo jis net ne su manim, o pirmiau šią idėją pasiūlė Rokui. Nuo to laiko, kai pirmą kartą sudainavom, kartu supratom, kad tinkame tiek charakteriu, tiek savo balso tembrais ir galime pradėti kurti savo, kaip grupės kelią muzikos scenoje“, – pasakoja Laurynas.

Nors abu broliai Petrauskai puikūs vokalistai, susijungti į bendrą muzikos grupę minčių niekada neturėjo – brolius skiria keleri metai, tad, kai Ovidijus jau pradėjo savo muzikinę karjerą studijuodamas Klaipėdoje, Laurynas vis dar mokėsi Skuode ir apie muzikos karjerą dar net negalvojo. Vis tik vaikinai patikino, jog būtent garsieji „Žemaitukai“ tapo pavyzdžiu jų muzikinei karjerai ir paskatino savo jėgas išbandyti net kelių muzikos projektų scenoje, o šį kartą – ir „Lietuvos balse“.

„Abu esame kilę iš nedidelio miestelio, todėl muzikinio kelio pradžioje neturėjome galimybių susipažinti artimiau su didžiąja scena bei jos užkulisiais. Mūsų pradžia buvo labai nedrąsi, trūko patirties, didesnio pasitikėjimo savimi, bet turėjom didelį norą perlipti per save ir kelti sau vis didesnius iššūkius. Stebėdami grupės „Žemaitukai“ kelią ir matydami jų sėkmę muzikiniame projekte, nieko nelaukdami nusprendėme dalyvauti ir mes. Nusprendėme išbandyti save ir „Lietuvos balse“, norisi įrodyti, kad galime dainuoti ne tik estradinę muziką bei įveikti ir pačius sudėtingiausius kūrinius, bet ir parodyti kitas savo balso spalvas. Prie to stipriai prisidėjo muzikos studijos ir vokalo pamokos“, – sako grupės nariai, kurie tikisi šiame projekte savo muzika sujaudinti dar didesnę auditoriją.

Ne vieną kūrinį jau išleidęs Roko ir Lauryno duetas, „YouTube“ platformoje jau turi šimtus tūkstančių peržiūrų, tačiau būdami tradicinės lietuviškos pop muzikos atstovais neretai yra lyginami su arenas jau drebinančiais „Žemaitukais“. Vis tik Laurynas atviras – nors brolio sėkmė scenoje tikrai įspūdinga, tarpusavyje jie nekonkuruoja, priešingai, skatina siekti vis didesnių tikslų muzikoje.

„Galima sakyti, kad visą gyvenimą man reikėtų konkuruoti ne tik su broliu, bet ir su dainininku tėčiu. Bet tiesa ta, jog su broliu turime labai stiprų ryšį, todėl konkurencijos niekada nejutau, kadangi pats brolis stipriai prisidėjo prie mūsų muzikinio kelio pradžios. O dabar, kai jau abu turime įvairių ir panašių patirčių, susitikus visada pasidalinam savo potyriais, kas skatina ir toliau augti bei siekti aukštesnių tikslų“, – sako Laurynas.

Muzikinis šou „Lietuvos balsas. Kartos“ – sekmadienio vakarą,19.30 val., per LNK.

Tik ką laimėjęs televizijos šou „Muzikinė kaukė“, jis laidos „Nuo... Iki...“ metu atskleis tai, kad džiaugiasi ne tik dėl pergalės: „Labai smagu būti žinomam dėl to, kad esi savimi, o ne kažkieno sūnumi. Neslėpsiu, jog pradėjęs savo karjerą scenoje nuolat jausdavau tėvo, garsiojo eLeNKenio šešėlį“.

Tačiau iš tėvo gauti patarimai ir jo santykis su sūnum galbūt lėmė ne tik Lino pasirinkimus gyvenime, bet ir norą būti tokiu pat geru tėvu savo sūnui. „Aš nejuokauju, šiame projekte norėjau dalyvauti jau seniai, tačiau mano regėjimas buvo labai prastas, be akinių nieko nemačiau, todėl atsisakiau. Kai žmona ir draugai ėmė kvailinti, kad atmečiau tokią galimybę, pasakiau sau, gerai, išsioperuosiu akis ir kitais metais dalyvausiu – taip ir padariau“, – pasakos L. Vaitkevičius. Ne tik padarė, bet ir laimėjo projektą.

Linas išduos, kad projekte labiausiai norėjęs persikūnyti į kokią nors ypač gundančią scenos žvaigždę, tikrą pupytę, tačiau mygtukas dažniausiai jam nulemdavo vyrus. Tik vieną kartą Linui teko pasipuošti suknele ir ilgų plaukų peruku tampant Rosita Čivilyte. „Kaip bebūtų, šis projektas įkvėpė man daug drąsos“, – pasakos Linas.

Dainuoti jis pradėjo dar darželyje, kai vietoj pietų miego tėvai vesdavo pas jį pas mokytoją. Laimėtas „Dainų dainelės“ konkursas, kurio prizas buvo fotoaparatas ir karjeros pabaiga prasidėjus balso mutacijai. Linas tuomet ėmė mušti būgnus ir groti fortepijonu. Muzikos mokslai Klaipėdoje, o po to – ir Vilniuje. „Pasakysiu tiesiai ir atvirai, kad ir kaip tai beskambėtų, prie dainavimo grįžau dėl pinigų“, – visiškai atvirai pasakos Linas.

Pasakysiu tiesiai ir atvirai, kad ir kaip tai beskambėtų, prie dainavimo grįžau dėl pinigų.

Linas labai panašus į savo tėtį, žinomą renginių vedėją ir garsųjį eLeNKenį, kurio prieš Kalėdas laukdavo visa Lietuva. Ir nors su tėčiu jo santykiai buvo nuostabūs, jam neretai pasidarydavo liūdna, nes jo nuolat nebūdavo namuose.

Istorija kartojasi – mėgstamas darbas dabar ir Liną atima iš artimųjų. „Kažkada dėl to nekenčiau televizijos, kuri vagia iš manęs tėtį, dabar tai prisiminęs į filmavimus ar koncertus stengiuosi vežtis šeimą, kad bent kiek daugiau laiko praleistume drauge”.

Pasak Lino, tėtis jį motyvuodavo ir palaikydavo net jei jis padarydavo kokią nors nesąmonę, tėtis padėjo ir gauti pirmo renginio užsakymą. „Mes net išoriškai panašūs“, – šypteli Linas ir man svarbu, kad žmonės jį prisimena su pagarba, nes dirbdamas renginių vedėju tėvas šiam darbui atsiduodavo iš širdies.

Kaip ir kada Linas sirgo žvaigždžių liga? Kodėl jis nemėgsta Vilniaus? Ir kodėl jo krašto žmonės yra tokie palaikantys? Visa tai – jau šį pirmadienio vakarą, 20 val. gyvenimo būdo laidoje „Nuo...Iki“ per LNK.

Televizijos žiūrovai balsuodami trumposiomis žinutėmis ir skambučiais rinko dešimtojo, jubiliejinio sezono nugalėtoją.

Finale susirungė dainininkai Linas Vaitkevičius, Alen Chicco, Eglė Jakštytė-Eley ir grupė „Zygga“.

Žiūrovų sprendimu šiais metais geriausiu tapo vienas iš grupės „Žemaitukai“ narių Linas Vaitkevičius.

Už Liną atiduota net 11 815 balsų. Antroje vietoje likęs Alen Chicco surinko 4 140 balsų, trečią vietą užėmė grupė „Zygga“ su 3806 balsais, o ketvirtoje liko Eglė Jakštytė-Eley, surinkusi 3 320 balsų.

„Labai džiaugiuosi, ačiū visiems, nerealus jausmas, esu labai dėkingas! Ačiū ir už jūsų gerumą!“ – po pergalės sakė nugalėtojas Linas Vaitkevičius.

Finalas iš ties buvo įspūdingas. Šventinį vakarą pradėjo 2019-ųjų metų šou dalyvė Baiba Skurstenė-Serdiukė. Prieš trejus metus jos įkūnyta Ukrainos atlikėja Jamala nepaliko abejingų, todėl jai buvo patikėta misija atidaryti finalą. Šį pasirodymą projekto kūrybinė komanda pasirinko neatsitiktinai. Visi už žiūrovų balsus surinkti pinigai buvo paaukoti „Blue/Yellow“ organizacijai, kuri rūpinasi pagalba kariaujančiai Ukrainai.

Visi keturi finalistai parengė po naują ir dar nematytą įkūnijimą. Grupė „Zygga“ scenoje tapo legendine grupe „B‘Avarija“ ir pasirodė drauge su Deivydu Zvonkumi. Alenas Chicco pasirinko įkūnyti lietuvių atlikėją Egidijų Sipavičių. Tuo metu Eglė Jakštytė-Eley visus nustebino netikėtu Beyonce pasirodymu, o Linas Vaitkevičius sau metė iššūkį ir tapo Freddie Mercury. Likę šeši dalyviai neliko pamiršti. Aktoriai Tadas Gryn ir Arnoldas Eisimantas visus paliko be žado įkūnydami „Gipsy Kings“, o likę projekto merginos pasirodė kaip „Spice Girls“.

Maža to, kaip buvo žadėta pirmoje laidoje į komisijos nario kėdę grįžo visų pasiilgtas Vytenis Pauliukaitis. „Ėjau pro šalį, pamačiau, kad mano kėdė tuščia ir atsisėdau“, – juokavo režisierius.

Prieš lipdami paskutiniam pasirodymui visi dalyviai prisiminė trylikos savaičių kelią projekte.

„Labai graži kelionė, labai faina. Labai džiaugiamės už galimybę ir labai didžiuojuosi Gabija, kad buvo visada šalia manęs ir palaikė“, – sakė grupės „Zygga“ narys Žygis, jam pritarė ir jo sužadėtinė Gabija bei prisipažino, kad šis projektas jai davė labai daug pasitikėjimo savimi.

„Atėjęs čia tu iš tikrųjų supranti, kad tu pats turi labai daug įdėti darbo ir niekas už tave nepadarys. Turi atrasti aktoriaus gyslelę. Kai pradžioj atėjau į projektą labai norėjau gauti kuo daugiau moterų atlikėjų ir netgi supratau, kad įsikūnyti į vyrą man yra sunkiau“, – prisipažino Alen Chicco.

„Šitas projektas davė man labai daug, tokio užtikrintumo netgi ir pačios savęs toks atsirado. Turbūt todėl, kad įsikūnydamas į kitą atlikėją, kažkaip iš kiekvieno to atlikėjo aš pasiimdavau sau kažką“, – džiaugėsi Eglė Jakštytė-Eley.

Tuo metu grupės „Žemaitukai“ narys Linas Vaitkevičius sakė: „Aš jaučiuosi kaip išsikalbėjęs gerokai su kažkuo. Aš jaučiuosi atsiskleidęs ir aš visam gyvenimui dabar turėsiu medžiagos, kurią galėsiu sūnui parodyt – žiūrėk koks buvo tavo tėvas jaunystėje!“

Televizijos ekrane ir renginiuose visi buvo pratę Lino tėtį matyti su plačia šypsena ir geru humoro jausmu. Nors šis darbas atnešė jam ne tik žinomumą, bet ir finansinę naudą šeimai, vis dėlto Linas pamena visai kitokią tėčio darbo pusę.

„Jo labai dažnai nebūdavo namuose. Todėl man jo labai trūkdavo. Aš dažnai su pykčiu žiūrėdavau į televiziją ir jo darbą, nes jausdavausi, kad ši veikla atima iš manęs tėtį. Aš visada savęs vaikystėje klausdavau – kodėl jis visur važinėja ir nebūna namie?“ – pasakoja atlikėjas ir priduria, kad iš šių savo tėčio klaidų, pats prieš beveik dvejus metus tapęs tėvu, pasimokė.

„Aš suprantu, kad kartais reikia įjungti stabdį ir skirti laiko šeimai. Todėl mano Šv. Kalėdos ir Kūčios visada būna namuose. Tai yra laikas skirtas žmonai ir sūnui, o ne darbui. Juk nesvarbu, jeigu tu kitą dieną grįši su maišu dovanų ir pinigų. Ne! Mane taip supurtė tai vaikystėje, kad supratau, jog reikia vertinti ne tik finansus, bet ir saugoti šeimos vertybes“, – apie skaudžias pamokas sako L.Vaitkevičius.

Vis dėlto vyras prisipažįsta, kad prieš sūnaus gimimą į draugų pasakymus, jog visas gyvenimas apsivers aukštyn kojomis, numodavo ranka. Tačiau vos gimus Nojui teko pripažinti, kad vaiko gimimas yra didelis išbandymas.

„Mes su žmona esame labai karštakošiai. Nebijom ir parėkti vienas ant kito, ir pasipykti, niekada neišeinam iš kambario neišsiaiškinę iki galo ir tai kartais trunka labai ilgai. Tačiau gimus sūnui viskas labai pasikeitė. Supratom, kad negalime taip rietis, naudoti keiksmažodžių ar pakelti balso tono vienas ant kito. Juk vaikas viską kartoja. Nes jeigu sūnus girdės kaip mama šaukia ant tėčio, aš nebūsiu jam autoritetas. Tai labai smagu, kad su žmona labai greitai tai supratom ir pradėjom iš tiesų kalbėtis. Supratom, kad tas rėkimas niekur neveda ir yra bereikalingas energijos eikvojimas. Juk vis tiek teks susitaikyti“, – šypsosi Linas.

Žinomas dainininkas neslepia, kad vos gimus sūnui nebuvo pykčių dėl vieno – kaip pasidalinti buities darbus ir atsakomybes. Kadangi Linas po koncertų grįždavo paryčiais, žmona jam visada leisdavo išsimiegoti. Tačiau naktį išgirdęs nerimstantį Nojų niekada nesispyriodavo atsikelti ar pakeisti sauskelnes.

Šiais metais padrąsintas žmonos ir draugų L. Vaitkevičius nėrė į naują avantiūrą – tapo BTV projekto „Muzikinė kaukė“ dalyviu. Jau pirmoje laidoje jam teko nelengva užduotis – įkūnyti visiems puikiai žinomą atlikėją Saulių Prūsaitį: „Aš esu perfekcionistas ir labai kruopščiai apgalvoju kiekvieną detalę. Tai šiam pasirodymui ruošiausi labai ilgai ir, manau, šiek tiek persistengiau. Šiame šou reikia atsirinkti tam tikrus taškus ir išskirtines to atlikėjo detales. Bet kaip pirmas blynas, manau, pavyko visai gerai“, – juokiasi Linas.

Jau sausio 1 dieną drauge su L. Vaitkevičiumi pamatysite dar devynis dešimtojo sezono dalyvius: atlikėjus Eglę Jakštytę-Eley, Alen Chicco, aktorius Ingą Norkutę, Tadą Gryn, Arnoldą Eisimantą, Eglę Ancevičiūtę, Austėją Lukaitę, visažistę Oksaną Pikul. Pirmą kartą laidos istorijoje savo jėgas išbandys ir duetas Zygga, kurį sudaro Žygis ir Gabija.

Šis neįprastas re(n)ginys – Kretingos miesto šventės dalis. Visą šią savaitę Kretingoje vyksta miesto šventės renginiai ir tradiciniai Šv. Antano atlaidai. Šiemet kartu su miesto švente minimos ir Kretingos miesto įkūrėjo, didžiojo žemaičių karvedžio J. K. Chodkevičiaus-Katkaus 400-osios mirties metinės. Lietuvos Respublikos Seimas 2021 metus yra paskelbęs J. K. Chodkevičiaus metais

Prie Kretingos dvaro – žemaitukų rikiuotė ir iškilmės

Baigiamieji Kretingos miesto šventės renginiai vyksta šį savaitgalį. Vakar pro vainikuotus Kretingos dvaro vartus įžengė iškilminga žemaitukų rikiuotė su „Vyčių rinktinės žygio“ komanda, vadovaujama ūkininko Marijaus Čekavičiaus. Jie Kretingos Rotušės aikštėje nusilenkė J. K. Chodkevičiaus paminklui, o vėliau raitelių paradu prie Kretingos dvaro pagerbė žymųjį karvedį.

Media dia nuotr.

Kilnojama LDK palapinė – iš Vilniaus – į Kretingą

Vakar Vakarų Lietuvos visuomenei taip pat buvo pristatyta ir lankytojams atverta unikali istorinė karvedžio J. K. Chodkevičiaus palapinė. Tai yra bendras Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus, J. K. Chodkevičiaus labdaros ir paramos fondo, kuriam vadovauja Edmundas Jakilaitis, ir Kretingos muziejaus projektas. Palapinėje veiks kilnojamoji paroda „Karvedys Jonas Karolis Chodkevičius – XVII a. Europos legenda“. Istorinė J. K. Chodkevičiaus palapinė atkurta pagal LDK Vytauto portrete ir dailininko P. Snayerso paveiksle „Kircholmo mūšis“ matomas karvedžio palapines.

Linui Vaitkevičiui sužadėtinė Rūta pagimdė sūnų, o Ovidijui Petrauskui žmona Evelina – dukrą. „Gimė Nojus Gintautas Vaitkevičius, mano sūnelis. Gimė sveikas, su šypsena. Grynas aš“, – šį antradienio vakarą, 19.30 val., KK2 laidoje per LNK savo džiaugsmą ir sūnų pristatys „žemaitukas“ Linas.

Tarp Lino ir Ovidijaus pirmagimių – vos keleto savaičių skirtumas. Linas tėvystės džiaugsmą patyrė pirmasis. Tačiau abu vyrukai dalyvavo savo vaikučių gimdyme. „Verta dalyvauti. Tai neapsakomas jausmas. Aišku, jei moteris to nori. Mūsų moterims to reikėjo, buvo puiki komanda“, – gimdymo akimirkas prisimins Ovidijus.

Gimdymo metu „žemaitukai“ nebuvo tik žiūrovai. Linas savo sužadėtinę Rūtą masažavo, padėjo iškęsti skausmus: „Mokėjau masažą, kuris padeda per sąrėmius. Žodžiu, emociškai palaikyti vienas kitą reikia“.

Gimdymo palatoje Linas atsilaikė vyriškai. Nenualpo, kaip rodo per filmus. Bet emocijos buvo tokios, kad, pirmą kartą išvydęs savo sūnų, pratrūko. „Atsigulė jis pas mamą, žiūriu į jį, nusifotkinau. Sakau, einu aš į tualetą, nes keturiolika valandų buvom palatoje. Grįžtu, sakau, Rūtele, aš išsiverkiau jau.“

Tiesa, ilgai džiaugtis savo pirmagimiais nei Linas, nei Ovidijus negalėjo. „Žemaitukai“ – populiari grupė, daugybė koncertų: „Dvi dienas buvom ligoninėj, parvažiavom namo ir važiavom dirbt“.

„Atsimenu tą momentą: Linas sako: turiu tokią naujieną, Rūta nėščia. Po dviejų dienų pats skambinu Linui, net ašaros kaupiasi akyse: Linčai, sakau, turiu naujieną, mano irgi nėščia!“ – šį trečiadienio vakarą 19.30 val. LNK televizijos laidoje KK2 Ovidijus prisimins, kaip geriausiam draugui pranešė naujieną apie šeimos pagausėjimą.

Lino mylimoji laukiasi sūnaus. Ovidijaus žmona – dukros. Vaikinai šiomis dienos sėdi kaip ant stiklo šukių – vaikučiai pasaulį išvys jau artimiausiomis dienomis. Tiek Linas, tiek Ovidijus žada dalyvauti gimdymuose.

„Pasilikom tarpą tarp koncertų, norėtume dalyvauti gimdyme. Bet ir dabar, kai filmuojamės gali visko būti. Nors dar niekas neskambino, bet, kai rodys, aš jau galiu sūpuot“, – interviu metu nerimavo ir į mobilųjį telefoną žvalgėsi Linas.

„Žemaitukai“ šiuo metu – labai populiari grupė, koncertų ir užsakymų netrūksta. Tačiau atėjus tėvystei Linas ir Ovidijus žada truputį pailsėti. Jau dabar suplanavo, kad kitos Kalėdos bus su šeimomis ir jie nedirbs. „Pirmą kartą per aštuonerius karjeros metus susimąstėm, kad neatsipirko tie pinigai. Nusprendėm pirmą kartą per Kalėdas kitais metais būti namie. Pirmas žingsnis. Kiti žingsniai – žiūrėti paprasčiau. Visų pinigų juk neuždirbsi“, – sakė atlikėjas.

Tačiau muzika vis tiek liks pagrindinė „Žemaitukų“ veikla. Ovidijus, gimus sūnui, tikisi išleisti dainą, kurią skirs praėjusiais metais mirusiam tėčiui Gintautui Vaitkevičiui.

Džiaugsmingas „Žemaitukų“ laukimas – šį trečiadienio vakarą, 19.30 val., per KK2.

Užmiestyje savo svajonių namus rado ir laidų vedėja, dainininkė bei žurnalistė Rūta Lukoševičiūtė bei renginių vedėja Laima Tamulytė. „KK2 penktadienyje“ jos papasakojo apie miesto trūkumus ir kaimo privalumus. Žinomos moterys prisipažino, kad įsikūrus kaime daugybę darbų teko mokytis nuo nulio. Tačiau šiandien jos nieko nesigaili. Maža to, sparčiai žengia gilyn į kaimą: pavyzdžiui, šimtaprocentine miestiete save vadinusi Rūta dabar turi 35 vištas ir save vadina laimingų vištų augintoja. Turi Rūta ir šiltnamį, nors kadaise buvo tvirtai įsitikinusi, kad yra alergiška pomidorų lapų kvapui.

Smagias ir liūdnesnes šio rudens naujienas vainikuos smagus grupės „Žemaitukai“ narių – Lino ir Ovidijaus prisipažinimas. Vaikinai atskleidė, kad šiuo metu jų abiejų draugės laukiasi ir žiemos pabaigoje abu taps tėvais. „Vienas turėsime mergaitę, kitas – berniuką“, – „KK2 penktadienyje“ atviraus vaikinai. LNK eteryje jie papasakos ir daugiau būsimosios tėvystės detalių. Pavyzdžiui, ar yra tikimybė, kad „Žemaitukų“ vaikai gims tą pačią dieną? Kokie bus vaikų vardai? Ir ar tiesa, kad ne už kalnų – didelės, storos, Lino ir Ovidijaus bei judviejų draugių vestuvės? Daugybė smagių naujienų ir netikėtų atradimų jau šį penktadienį 19.30 val. per LNK, populiariojoje laidoje „KK2 prektadienis“

Ne arklys, o žirgas

Kai sustojome prie didžiulės pakaunės ūkininko Vido Kūloko sodybos Žiegždrių kaime, pasigirdo prie sportinio tipo brikelės pririšto šuns lojimas, sužvingo įkinkytas nedidelio ūgio arklys. "Ar daug tokių gražuolių arkliukų turite?", – pasidomėjome. "Nevadinkite žirgo arkliu, – perspėjo V.Kūlokas. – Žodis žirgas yra kilęs nuo žodžio apžergti, t.y. joti, o arklys yra tas, kuris dirba įvairius lauko darbus. Aš su savo žemaitukų veislės žirgais tik važinėju, o dukra Neringa jodinėja ir moko tai daryti kitus. Prašau, lipkite į brikelę – žemaitukas Palšis nekantrauja drauge su malamutų veislės mišrūnu Arčiu išvažiuoti į laukus – ten pamatysite daugiau žemaitukų."

Išvažiuojant iš kiemo, už vielos tinklu atskirtos jo zonos kudakavo neįprastos išvaizdos vištos, lakstė sunerimę balandžiai, kalakutai, sparnais mosavo žąsys. Išvažiavus iš sodybos į laukus, tolumoje pasimatė didžiuliuose aptvaruose besiganantys V.Kuloko žirgai. Artėjant prie jų, Palšis staiga padidino tempą, pradėjo žvengti. Pasirodo, jis iš tolo užuodė kumeles Žestą ir Kulpę – grakščias, prižiūrėtas, su vėjyje plevėsuojančiais ilgais karčiais ir ilgomis uodegomis žemaitukes. Iš kur tokie jų ir Palšio vardai? Pasirodo, iš Lazdijų rajono kilęs V.Kulokas beveik visiems savo žirgams, išskyrus tuos, kuriuos pirko su ankstesniais jų vardais, parinko to karšto kaimų, ežerų ar upių pavadinimus: Krona, Kražė, Krosna, Kirsna, Tinklas, Tailokas, Kamenka, Trakas, Zapsė ir t.t. Tokiu būdu ūkininkas išreiškia pagarbą itin senai Lietuvos žemaitukų veislei, šalies istorijai.

Žvilgsnis į žemaitukų istoriją

"Šiandien didžiuojamės žemaitukais – viena seniausių naminių arklių veislių Europoje. Ši veislė rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta XVI a., tačiau po trijų šimtmečių Lietuvoje paplitus iš Vakarų Europos atvežtų arklių veislėms, pradėta žemaitukus su jomis poruoti. Grynaveisliai žemaitukai ėmė sparčiai nykti. Šį procesą sustabdė kunigaikštis Irenėjus Kleopas Oginskis su sūnumis Mykolu ir Bogdanu, – aiškino Vidas Kūlokas. – Oginskiai populiarino žemaitukus ir tarp dvarininkų, ir tarp valstiečių, rengė parodas."

Šiandien didžiuojamės žemaitukais – viena seniausių naminių arklių veislių Europoje.

Interneto platybėse galima rasti informacijos, kad Oginskiai 1881 m. įkūrė žemaitukų augintojų draugiją, kergimo punktus ir išgarsino šios veislės žirgus toli už Lietuvos ribų: 1900 m. pasaulinėje parodoje Paryžiuje Bogdano Oginskio žirgyno kumelė Žaiba ir eržilas Hiršas buvo apdovanoti aukso medaliais, o eržilas Kerstutis – didžiuoju sidabro medaliu. Ištvermingus, nereiklius, didele fizine jėga garsėjančius žemaitukus noriai pirko latviai, belgai, anglai, vokiečiai, tačiau prasidėjus Pirmajam pasauliniam karui, žemaitukų žirgynai vėl ėmė sparčiai nykti. Veislė atsigavo tik 1922 m., kai išlikę žirgai buvo surinkti į Plungės žirgyną. Tačiau baigiantis Antrajam pasauliniam karui garsiajame Gruzdžių žirgyne buvo telikęs vienas eržilas Erelis. Po karo selekcininkų pastangomis veislė buvo atkurta. 1985 m. Lietuvoje buvo daugiau nei 11 tūkst. žemaitukų. Sovietmečiu eržilas Gipsas pasiekė visos SSRS rekordą – du kilometrus su puspenktos tonos kroviniu įveikė per 14 min. 04 sek. Bet grįžkime į V.Kūloko žirgyną, kur aptikome ne vieną ypatingą žemaituką.

Dalyvavo grožio konkurse

Palšiui draugiškai bėgant drauge su Arčiu, brikelė pasišokinėdama dardėjo lauko keliu, kartais pataikydama į netikėtas duobes. Keliu bėgantį Palšį žirgų aptvaro pakraščiu lydėjo pirmoji ūkininko įsigyta kumelė Kulpė – yra tokiu pavadinimu upelis prie Šiaulių. Beje, visi žemaitukai Lietuvoje turi lietuviškus vardus – tai visų jų augintojų pagarbus požiūris į seną lietuvišką veislę, kurią, pripažintą saugotiną tarptautiniu mastu, siūloma įtraukti į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

O, koks nenusakomos spalvos gražuolis žirgas pasirodė atokioje nuo kelio ganykloje! Tai bulanos spalvos Pertakas, kurio vardas kilęs nuo vieno Dzūkijos ežero. O štai ūkininko gimtojo kaimo pavadinimas Verstaminas dar neprilipo nė vienam žirgui. Gal todėl, kad sunkokai ištariamas, ilgas. O štai ir išdidusis gražuolis vardu Tinklas, gimęs Vilniaus žirgyne. Nereikia stebėtis, kad žirgas išdidus – jis turi daugiau palikuonių nei visi kiti V.Kuloko eržilai. Beje, Tinklas dalyvavo visų veislių žirgų grožio konkurse – vaikščiojo ant specialaus podiumo, įrengto ne tik vilniečių pamėgto restorano "Belmontas" ištaigingoje salėje. Tad žirgas turi pagrindo jaustis išdidus.

Ištvermingumo karaliai

"Mano žirgai noriai dalyvauja ir istorinių kovų rekonstrukcijose, kur pasimėgaudami tampo patrankas, nes žemaitukai nebijo sunkaus darbo. Antai su žirgu Pertaku esu važiavęs 80 km žirgų žemaitukų jojimo ir važiavimo ištvermės turnyre "Jotvingių taurė". Tokiose varžybose sustojama du tris kartus. Kiekvieno sustojimo metu žirgui leidžiama 20 min. pailsėti. Jei per tą laiką žirgo širdies ritmas netampa normalus, gyvūnas nebegali dalyvauti tolesniame varžybų etape. Beje, ir su Palšiu esu dalyvavęs tokiose varžybose.

Pernai vasarą su ištverminguoju Palšiu aplankėme visus Lazdijų piliakalnius, sukorę per keturias dienas 320 km. Šiemet Palšis, įkinkytas į vežimą mediniais ratais, drauge su kitais žemaitukais dalyvavo Arklio muziejaus organizuotoje kelionėje iš Punsko į Anykščius. Ištvermingasis Palšis noriai dalyvauja ir karietinio važiavimo varžybose. Šiam tikslui turiu sportinę karietą. Pirkau ją Lenkijoje, nes Lietuvoje tokių niekas negamina. O jos praverčia žirgyne šiltuoju metų laiku, nes atsiranda vis daugiau norinčiųjų važiuoti tuoktis karietomis, o ne automobiliais. Žinoma, arabų veislės žirgai nuvežtų greičiau nei žemaitukai, bet tas greitis priklauso nuo atstumo – kuo jis ilgesnis, tuo ryškesnis tampa pagrindinis žemaituko pranašumas – ištvermė", – tvirtino Vidas. Ir tai gryna tiesa – žemaitukų žygyje iki Juodosios jūros dalyvavo ir Vido žirgas Aisetas, kuriuo jojo Vido dukra Neringa. Juodąją jūrą pasiekė ir kitas Vido žirgas – Tropikas.

Karčių ir uodegos svarba

Vido žirgyne šiuo metu yra 16 suaugusių žirgų. Su vienais jų jodinėja vaikai ir jų tėvai, atvykstantys į žirgyną pasimokyti joti, pabūti gryname ore gražios gamtos apsuptyje. Kiti žirgai dalyvauja įvairiuose renginiuose, varžybose ar tiesiog prižiūri savo sertifikuotą, aprūpintą kilmės dokumentais prieaugį. Kodėl Vidas nebijo tiek grynaveislių žirgų palikti ne vieną hektarą užimančiose ganyklose?

"Vienus žirgus gano elektrinis piemuo, kiti yra paprasčiausiai pririšami ganyklose. Per karščius jie ateina apsisaugoti nuo saulės po specialiai pastatyta pievose pastoge – rodos, imk patikusį žirgą ir veskis, tačiau visi jie yra ženklinti mikroschemomis, o vagys nemėgsta vogti tokių žirgų", – aiškino Vidas.

Važiuojant su Palšiu sportine brikele, į akis krito įkinkytas žirgo pauodegys. Pasirodo, tai yra efektyvi žirgo stabdymo priemonė, kurią Vidas pavadino stabdžiais. Į kitą klausimą, kodėl netrumpinami žemaitukų karčiai ir uodega, Vidas paaiškino: "Kad lengviau būtų vasarą apsiginti nuo įvairių kandžiojančių vabzdžių. Seniau Švedijoje, o ir Lietuvoje būdavo taip – jei atvažiuoji kur nors su žirgu ir paprašai paganyti jį ganykloje, už šią paslaugą patrumpintų uodegų žirgų savininkas mokėdavo mažiau. Kodėl? Todėl, kad trumpauodegis žirgas daugiau laiko skiria vabzdžiams baidyti, nei žolę ėsti. O jei dar ir karčiai būdavo patrumpinti, tai kaina už ganiavą būdavo visai menka."

Pertako fenomenas

V.Kūlokas vienas su dukra dirba didžiuliame 20 ha ūkyje. "Būna vienkartinių talkų, pavyzdžiui, nuimant avižas, tačiau visa kita iki šiol suspėjame patys. Pašaro žirgams auginu tik tiek, kiek jo gali prireikti – neparduodu. Žirgai nuo pavasario iki vėlyvo rudens ganosi pievose, o atėjus šalčiams, įkurdinu juos arklidėse. Tačiau tam, kad žirgai, anot Vido, žiemą neužsistovėtų, juos reikia nuolatos išjodinėti arba leisti parisnoti, pavyzdžiui, įkinkius į roges. O ir be viso to žiemą žirgai praleidžia daug laiko lauke – jie nebijo šalčio", – tvirtino V.Kūlokas, nukreipdamas Palšį su sportine brikele iš ekskursijos pas laukuose besiganančius žemaitukus į sodybos kiemą.

Ant sodybos kieme stovinčių arklidžių palangių matėsi daugybė žemaitukų laimėtų taurių ir kitokių apdovanojimų. Rodos, abejingai į tuos prizus ir įvažiavusią į kiemą brikelę pro užkardytą arklidės tarpdurį žvelgė Pertakas – čia gyvenančių Prapulto ir Kirsnos palikuonis. Tačiau vos priėjus šeimininkui prie tarpdurio, Pertakas atsistojo ant dviejų kojų. "Jis nenustygsta nė minutės vienoje vietoje. Drauge su Tinklu patenka į ištvermingiausių žemaitukų trejetuką Lietuvoje, – patikino Vidas. – Trečiasis gyvena Baisogalos žirgyne. Beje, Pertakas yra ne tik labai ištvermingas, bet ir tvirto būdo žirgas. Jis poroje važiuoja tik su jo paties pasirinktu žirgu, vardu Trakas, o visus kitus spardo. Nemyli jis ir Palšio, nors šis yra tikras jo brolis", – stebino žirgo elgesiu Vidas.

Mums paliekant sodybą, Pertakas atsistojo ant užpakalinių kojų – gal tokiu būdu atsisveikino su neprašytais svečiais, kurie džiaugėsi ne tik patirtais sodyboje įspūdžiais, bet ir žirgyno šeimininko V.Kūloko dovana – arbatai skirtais ginkmedžio lapais.

„Mano didvyris tėtis, Gintautas Vaitkevičius yra gyvas, labai sunkioj būklėj, nepasiduoda, bet GYVAS! Taip, deja, mama Lolita Vaitkevičienė mirė 2018.10.09. Už kiekvieną melagingą, žeidžiantį mane ir mano šeimą komentarą susitiksime teisme. Užteks žmonės, skauda“, – prieš kelias dienas atsivėrė dainininkas.

Tačiau šeštadienį L. Vaitkevičius pranešė, kad mirė ir tėtis.

„Ilsėkis ramybėje, mano Didvyri“, – rašė jis ir pasidalijo vaikystės nuotrauka su tėčiu.

Po šiais įrašais socialiniame tinkle pasipylė draugų ir pažįstamų užuojautos žodžiai.