„Nukentėjusių nėra, ambasada palaiko ryšį su Lietuvos piliečiais, stebi situaciją“, – BNS sakė URM atstovė Paulina Levickytė.

Pasak jos, tame regione, kur vyko žemės drebėjimai, gyvenančių ar dirbančių lietuvių apskritai nėra, nebent atvykę turistai.

„Užsiregistravusių ir nuolat gyvenančių nėra“, – teigė ji.

Po drebėjimų virtinės buvo paskelbtas cunamių pavojus dideliame Japonijos Honšiū salos pakrantės prie Japonijos jūros ruože, jo gyventojai paraginti evakuotis į aukštesnes vietas.  Aukščiausio laipsnio įspėjimas paskelbtas Išikavos prefektūrai.

Elektros tiekimas smarkiai sutrikdytas Tojamos, Išikavos ir Niigatos prefektūrose, esančiose Honšiū salos pakrantėse prie Japonijos jūros.

Japonijos meteorologai: šalyje bendrai įvyko 21 žemės drebėjimas

Centrinėje Japonijoje pirmadienį per kiek daugiau nei pusantros valandos įvyko iš viso 21 keturių balų ar stipresnis žemės drebėjimas, pranešė Japonijos meteorologijos agentūra (JMA).

Stipriausias žemės drebėjimas buvo 7,6 balo, sakoma pranešime.

JAV agentūra: cunamio grėsmė po žemės drebėjimų Japonijoje iš esmės praėjo

Cunamio grėsmė po pirmadienio žemės drebėjimų centrinėje Japonijoje iš esmės praėjo, paskelbė JAV perspėjimų apie cunamius Ramiajame vandenyne centras (PTWC).

Pranešimas pasirodė po to, kai daugiau kaip metro aukščio cunamio bangos pasiekė kai kuriuos regionus.

„Cunamio pavojus jau iš esmės praėjo“, – nurodė Havajuose įsikūręs PTWC.

Japonijos pakrantės ruože įspėta dėl 5 m aukščio cunamio bangų

Dideliame Japonijos centrinės dalies šiaurinės pakrantės ruože pirmadienį galimos iki 5 m aukščio cunamio bangos po Japonijos jūroje įvykusio 7,6 balo žemės drebėjimo, paskelbė JAV ir japonų agentūros.

„Pavojingos cunamio bangos po šio drebėjimo galimos 300 km [spinduliu] nuo epicentro [esančiose] Japonijos pakrantėse“, – paskelbė Havajuose įsikūręs perspėjimų apie cunamius Ramiajame vandenyne centras (PTWC).

Japonijos meteorologijos agentūra (JMA) perspėjo, kad bangos gali būti iki 5 m aukščio.

Jau patvirtinta, kad Vadžimos miestą Išikavos prefektūroje pasiekė 1,2 m aukščio cunamis. Jo bangos krantą pasiekė kiek daugiau nei 10 minučių po to, kai JAV geologijos tarnyba (USGS) ir kitos agentūros užregistravo 7,6 balo žemės drebėjimą Japonijos jūroje.

Daug didesnės cunamio bangos tikėtinos Note tame pačiame Honšiū salos regione, nurodė JMA.

Anksčiau pirmadienį pranešta, kad Japonijos centrinį Noto regioną Išikavos prefektūroje apie 16.10 val. vietos (9.10 val. Lietuvos) sukrėtė galingas žemės drebėjimas.

Prieš pagrindinį žemės drebėjimą, 16.06 val., buvo užregistruotas pirmasis 5,7 balo požeminis smūgis. Po 16.10 val. įvykusio 7,6 balo žemės drebėjimo 16.18 val. įvyko 6,1 balo, 16. 23val. – 4,5 balo, 16.29 val. – 4,6 balo, 16.32 val. – 4,8 balo žemės drebėjimai.

Netrukus po to įvyko 6,2 balo žemės drebėjimas, pranešė USGS.

Japonijos pareigūnai paskelbė cunamio pavojų ir paragino žmones žemės drebėjimų rajone pasitraukti į aukštesnes vietas. Po stipriausio drebėjimo transliuotojai nutraukė laidas ir paskelbė skubius raginimus gyventojams pasitraukti.

Taip pat buvo uždaryti keli svarbūs regiono greitkeliai, sustabdyti grietieji traukiniai, kursuojantys tarp Tokijo ir Noto regiono.

Po drebėjimų virtinės Japonijos vyriausybė paskelbė, kad jokių nukrypimų šalies atominėse elektrinėse bent kol kas nepastebėta.

Japonijoje galioja griežti statybų reikalavimai siekiant užtikrinti, kad pastatai atlaikytų stiprius žemės drebėjimus, be to, reguliariai vyksta pasirengimo stipriems žemės drebėjimams pratybos.

Tačiau šalį vis dar persekioja prisiminimai apie 2011 metų kovą įvykusį 9 balų žemės drebėjimą jūroje prie šiaurės rytinių krantų. Tas drebėjimas sukėlė cunamį, per kurį žuvo ar dingo maždaug 18,5 tūkst. žmonių ir išsilydė trys Fukušimos atominės elektrinės reaktoriai. Tai buvo didžiausia po karo tragedija Japonijoje ir rimčiausiai branduolinė nelaimė po Černobylio katastrofos.

2022-ųjų kovą jūroje prie Fukušimos krantų įvykęs 7,4 balo žemės drebėjimas supurtė dideles Rytų Japonijos dalis ir pražudė tris žmones.

Prieš šimtą metų, 1923-aisiais, didžiulis žemės drebėjimas nuniokojo Japonijos sostinę Tokiją.

Jeigu žiema bus šalta, gręžiniai didžiuliame Groningeno telkinyje Nyderlandų šiaurėje bus eksploatuojami dar metus, bet po to bus uždaryti visiems laikams, pranešė vyriausybė.

Gyventojai, gyvenantys netoli milžiniško telkinio, kuris buvo atidarytas 1965 metais, jau daugiau kaip du dešimtmečius skundžiasi, kad juos gąsdina žemės drebėjimai, tiesiogiai siejami su gręžimo darbais.

„Mes tikrai užsukame čiaupą“, – pareiškė Nyderlandų gavybos pramonės ministras Hansas Vijlbriefas (Hansas Veilbrifas). Jis pridūrė, kad šis sprendimas yra svarbus momentas po dešimtmečius trukusios dujų gavybos.

„Groningeno gyventojų problemos dar neišspręstos ir, deja, žemės drebėjimai tęsis dar ne vienus metus, tačiau visų nelaimių šaltinis nuo spalio mėnesio bus uždarytas.“

Nyderlandai prieš penkerius metus pirmą kartą pareiškė, kad dėl vis stiprėjančių žemės drebėjimų, kurie apgadina namus ir traumuoja vietos gyventojus, iki 2030 metų uždarys šį telkinį.

Nors dujų gavyba telkinyje per pastaruosius kelerius metus buvo sumažinta beveik iki nulio, Nyderlandų vyriausybė delsė jį uždaryti, atsižvelgdama į pasaulinį neapibrėžtumą energetikos srityje, kurį daugiausia lėmė Rusijos invazija į Ukrainą 2022 metų vasarį.

Tačiau ministro pirmininko Marko Rutte (Marko Riutės) ministrų kabinetas penktadienį surengtame posėdyje nusprendė iki spalio 1 dienos visiškai nutraukti gavybą.

„Neaiški tarptautinė padėtis“

Vyriausybė nurodė, kad atsižvelgiant į, anot jos, neaiškią tarptautinę padėtį, dujas Groningeno telkinyje bus galima išgauti dar vienus metus, bet tik „labai išskirtiniais atvejais“.

Prie tokių atvejų vyriausybė priskyrė, be kita ko, „labai didelius šalčius“ arba dujų deficitą.

Tačiau po to paskutiniai 11 gręžinių iki 2024 metų spalio 1-osios bus „galutinai uždaryti“, pranešė ministrų kabinetas.

Naftos milžinės „Shell Netherlands“ ir „ExxonMobil“ valdo vienodus NAM – bendrovės, kuri nuo praėjusio amžiaus septintojo dešimtmečio pradžios yra atsakinga už dujų gavybą Groningeno telkinyje, – akcijų paketus.

Šių metų kovą vienas „Shell“ aukšto rango vadovas sakė, kad dujų telkinys „privalo būti uždarytas“.

Nyderlandai, kurių maždaug trečdalis teritorijos yra žemiau jūros lygio, yra ypač pažeidžiami klimato kaitos. Be to, šaliai daromas spaudimas mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

Viena aplinkosaugos grupė 2019 metais Nyderlandų teismuose laimėjo svarbią bylą, kurioje vyriausybė buvo įpareigota iki 2020 metų pabaigos bent 25 proc. sumažinti išmetamą šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekį.

I. Aukštuolytė neslėpė, kad Turkija ir toliau išlieka tarp populiariausių krypčių: „Pirminiais duomenimis, net 230 tūkst. ar daugiau keliautojų planuoja aplankyti Turkiją. Kalbame Lietuvos mastu. Vien su mumis per savaitę tik į Turkiją planuojama 20 skrydžių.“

Pirmuosius turistus jau praėjusią savaitę į Turkiją išskraidinusio kelionių organizatoriaus „Novarturo“ pardavimo vadovas Kazimieras Jarmalis pažymi, kad juntamas visiškas turistų grįžimas į ikipandeminį lygį.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Ar įvykiai Turkijoje paveikė šio poilsio sezono kainas, keliautojų srautus?

– Didelių pokyčių nematome. Natūralu, kad įvykio pradžioje, po žemės drebėjimo jautėme didesnį susidomėjimą kitomis šalimis ir sumažėjusį Turkija. Tačiau situacijai aiškėjant, žinant, kad regionai, į kuriuos vežame, – Antalijos regionas nepaveiktas. Šiuo metu visiškai atsigavusi paklausa ir susidomėjimas. Turkija jau grįžo į ikipandeminį lygį.

– Kainas turbūt paveikė infliacija. Koks skirtumas, palyginti su praeitais metais, ikipandeminiu laiku?

– Vidutiniškai fiksuojame iki 20 proc. kelionių kainų padidėjimą. Padidėjo visų krypčių kainos. Žemės drebėjimas įtakos kainai neturėjo. Ypač žiūrint į ateitį, kainos kyla tolygiai.

„Tez Tour“ atstovė taip pat minėjo, kad stebi kylančias kainas:

– Stebime kainų augimą ne tik turizmo sektoriuje, bet ir kituose. Natūralu, kad viešbučių kainos auga dėl energinių išteklių, išaugusių maisto kainų, darbuotojų išlaikymo kainos pakilusios, palyginti su praėjusiais metais.

Vienam žmogui reikėtų planuoti apie 800 eurų ir daugiau.

– Kiek šeimai su vienu vaiku vidutiniškai savaitei kainuotų kelionė į Turkiją?

– Vienam žmogui reikėtų planuoti apie 800 eurų ir daugiau.

Seniau Turkijos viešbučiai siedavosi ir su didžiuliu turistų skaičiumi iš Rusijos. „Novaturu“ atstovas komentavo, kad ši tendencija dar nedingusi, tačiau viešbučiai orientuojasi ir į Baltijos šalis, stengiasi pritraukti Vakarų Europos turistų: „Viešbučiai kalba apie verslo diversifikaciją, kai norima

orientuotis ne į vieną rinką. Ne paslaptis, kad seniau 80 proc. kai kurių viešbučių klientų sudarydavo rusai. Dabar norima plėsti savo pasiūlą. Derisi su kitomis rinkomis – Baltijos šalimis, Vakarų Europos, buvusiomis posovietinėmis šalimis. Tendencijų pokyčiai juntami.“

I. Aukštuolytė pastebėjo, kad tarp lietuvių ypač ėmė populiarėti Graikijos kryptis, net planuojami papildomi skrydžiai, o K. Jarmalis įvardijo populiarėjančią Juodkalnijos kryptį.

Aplinkosaugos, miestų plėtros ir klimato kaitos ministerija pranešė, kad nuolaužos ir šiukšlės po vasario 6-osios žemės drebėjimų sudaro apie 46 mln. kubinių metrų. Vien pietinėje Hatajaus provincijoje jų teks utilizuoti daugiau kaip 16 mln. tonų.

Skelbiama, jog smarkiai apgadintų ar sugriautų namų gyventojai galės atgauti savo vertingus daiktus – jie iš po griuvėsių bus ištraukiami pirmieji ir grąžinami savininkams. Dėl tokių daiktų gyventojai raginami kreiptis į policiją.

Vasario 6-ąją Turkiją ir Siriją sukrėtė galingas žemės drebėjimas, per kurį žuvo daugiau kaip 52 tūkst. žmonių, iš jų apie 46 tūkst. – Turkijoje. Vien tik Turkijoje sugriuvo arba buvo smarkiai apgadinti daugiau kaip 200 tūkst. pastatų.

Džamo minaretą, į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą įtrauktą paminklą centrinėje Goro provincijoje, būtinai reikėjo remontuoti dar iki pirmadienio žemės drebėjimų, bet provincijos pareigūnas Abdulas Hai Zaeemas sakė AFP, jog 65 metrų aukščio statinys dabar dar labiau susilpnėjo. „Nukrito kai kurios plytos, pats minaretas dar labiau pasviro“, – vėlai trečiadienį sakė Goro informacijos ir kultūros skyriaus vadovas A. H. Zaeemas.

„Jei nebus skirtas tinkamas dėmesys, gali būti, kad minaretas sugrius“.

Pirmadienį du žemės drebėjimai vakarinėje Badgiso provincijoje nusinešė mažiausiai 22 žmonių gyvybes ir sugriovė šimtus namų, jie buvo juntami visoje šalyje.

Pastatytas XII amžiuje, valdant sultonui Ghiyasuddinui, Džamo minaretas atlaikė žemės drebėjimus, potvynius ir atšiaurias dykumos audras, bet metai padarė savo. 2002 m. minaretas ir jo archeologinės liekanos tapo pirmąja vieta Afganistane, įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą.

Minaretas pastatytas ant aštuonkampio pagrindo, jame yra vidiniai dvigubi laiptai, bokštas įmantriai dekoruotas. Jo pastatymo data yra maždaug 1190 metai. Jis stūkso atšiauriame, nepasiekiamame slėnyje palei Harirudo upę, gerokai atokiau nuo Afganistano turistinių kelių, nepasiekiamas net praėjusio amžiaus septintąjį dešimtmetį, kai šalis it magnetas traukė ištvermingus keliautojus iš Vakarų.

UNESCO archeologai anksčiau bandė remontuoti minaretą, tačiau jo atoki vieta – Talibano kontroliuojamos teritorijos širdyje dar prieš jiems rugpjūtį ateinant į valdžią  – reiškė, kad saugumas visada buvo problema. Praėjusiais metais agentūros vadovė Audrey Azoulay paragino Talibaną padėti išsaugoti Afganistano kultūros paveldą, įskaitant minaretą.

2001 m., einant į pabaigą pirmajam Talibano valdymui, talibai sunaikino dvi milžiniškas šimtmečių senumo Budos statulas, iškaltas iš uolos Bamijane, tai sukrėtė ir papiktino pasaulį. Šį kartą jie pažadėjo švelnesnį valdymą, Talibano kovotojai dabar saugo tai, kas dar liko iš statulų.

Po Černobylio avarijos

A.Pačėsa puikiai prisimena šios geologijos mokslų srities rimtesnę atspirtį Lietuvoje. Ją paskatino Černobylio atominės elektrinės avarija.

"Po jos B7 valstybių grupė labai suskubo domėtis rusiškais reaktoriais, jų saugumu ir davė daug pinigų visiems rusiškiems reaktoriams, atominėms elektrinėms. Ignalinos atominei elektrinei taip pat skyrė, nes tai irgi rusiškas tipas. Be daugybės įdiegtų naujų projektų, pagerinimų, patobulinimų, jie pastatė dar ir išankstinio seismologinio perspėjimo sistemą, seismologinio monitoringo sistemą", – prisimena tyrėjas.

Šiame procese dalyvavo ir A.Pačėsos būsimas profesorius iš Norvegijos. "Jis pasakė: viskas labai gerai, bet kas jums duomenis apdoros? Siųskite man kokį nors žmogų, geriausiai – fiziką. Buvau baigęs fizikos mokslus, mano bičiulis darbavosi geologijos tarnyboje ir man pasakė, kad galima bandyti. Susiviliojau ir nuvažiavau, dvejus metus magistrantūros studijose gilinau žinias", – pasakoja seismologas.

Po studijų grįžęs į Lietuvą jis įsidarbino geologijos tarnyboje, tačiau tuo metu seismologija nebuvo per daug rūpinamasi, seismologinė sistema irgi ne visai gerai veikė, pradžią pamena A.Pačėsa. "Būdavo visokių triukšmų ir pikų, kurie neteisingai tą sistemą sužadindavo. Aš sėdėdavau ir stebėdavau seismogramas, kuriose būdavo daug, pavadinkime, šiukšlių. Jas atmesdavau ir pasirinkdavau tik tas seismogramas, kuriose tikri seisminiai signalai. Pradžia nebuvo per daug linksma", – atvirauja jis.

Seismologo kailyje

Ilgainiui viskas tobulėjo, situacija gerėjo. Tad kaip atrodo įprasta Lietuvoje dirbančio seismologo darbo diena?

"Pirmiausia patikrinu, ką rodo pasauliniai seisminiai centrai. Yra toks Europos ir Viduržemio jūros seismologijos centras. Jis bemaž realiu laiku praneša apie žemės drebėjimus visame pasaulyje. JAV labai stiprūs seismologai – jie duoda panašius žemėlapius. Vėliau patikrinu situaciją – gal kur arčiau mūsų įvyko drebėjimas. Po to patikrinu iš mūsų seismometrų ištrauktas seismogramas, vertinu situaciją aplink mus", – detalizuoja A.Pačėsa.

Jau praėjo kone 40 metų, todėl būtų galima tikėtis kokio nors didesnio smūgio iš Vrančos kalnų.

Anot jo, viskas labai konkretu. "Imi seismogramas, ieškai įvykių, atrandi, iškarpai gabaliukus, žiūri seismogramas ir dėlioji seisminių bangų atėjimus", – kaip žirnius į sieną darbų seką beria tyrėjas. Išsiilgusiems moksliškesnių terminų jis primena, kad seismologija yra dviejų rūšių: seisminės bangos P (primary) ir S (secondary). "P yra išilginė banga, ji sklinda kaip garso banga, o S bangai analogija yra šviesos banga, kur šviesa sklinda vienu vektoriumi, o statmenai vibruoja magnetiniai ir elektriniai laukai. Nuėmus tų abiejų bangų atėjimus, programos padeda paskaičiuoti, kurioje vietoje įvyko įvykis. Po to lygini, kaip mūsų epicentrai ir stiprumas atitinka pasaulinius ir arčiau esančių skandinavų duomenis. Taip apdorojęs seismogramą ją padedi į kompiuterio diską ar, kitaip tariant, į stalčių", – tęsia jis.

Pastūmėjo pažangai

A.Pačėsos darbo praktikos metu įvyko daug svarbių įvykių. Itin didelę atspirtį Lietuvos ir Baltijos regiono seismologijos pažangai davė 2004 m. įvykęs Kaliningrado žemės drebėjimas.

"Tada Lietuvos geologijos tarnyba, Vyriausybė pradėjo svarstyti, kad gal mums neužtenka tų keturių stočių, kurios yra Lietuvos pakraštyje, kad seismologijai reikia skirti daugiau dėmesio. Po šių diskusijų buvo įkurtos dar dvi seisminės stotys, kurios jau buvo plačiajuostės – pirmos keturios buvo siaurajuostės, vienkomponentės stotys. Jos tinka lokaliems drebėjimams, bet, norint plačiau stebėti pasaulinius įvykius, to ne visai užtenka. Be to, projekto pradžioje ir buvo numatytos šešios stotys, tačiau dėl politinių sumetimų vienos neįsileido rusai, kitos – latviai, Lietuvos teritorijoje liko tik keturios seisminės stotys", – pasakoja mokslininkas.

Po Kaliningrado įvykių buvo skirta pingų, nupirkta aparatūros, pastatytos dar dvi seisminės stotys, kurios buvo įjungtos į tarptautinį GEOFON tinklą, prižiūrimą GFZ mokslinės institucijos, esančios Vokietijoje. "Mes gavome ne tik dvi seismines stotis, bet iš esmės viso Baltijos regiono seisminių stočių duomenis – visur stovėjo vieno tipo seismometrai. Taip duomenų kiekis labai išsiplėtė, ir tai mums leido tiksliau nustatyti seisminius įvykius", – sako seismologas A.Pačėsa.

Vis dėlto reikia pripažinti, kad seisminis aktyvumas Lietuvoje labai mažas. "Daugiausia fiksuodavome sprogdinimus jūroje – kartkartėmis Lietuvos kariuomenė pasprogdindavo vieną kitą užtaisą", – šypteli jis.

Neapibrėžta: pasak A.Pačėsos, mokslas iki šiol negali nustatyti tikslaus laiko, kada vyks žemės drebėjimas. Andriaus Pačėsos asmeninio albumo nuotr.

Galingiausi drebėjimai

2004-aisiais rugsėjį įvykęs Kaliningrado žemės drebėjimas mūsų kraštams buvo labai didelis. Tuomet žemės drebėjimo virpesius pirmieji pajuto Vakarų Lietuvos regiono gyventojai. Suskubta raminti, kad griaunamosios jėgos Lietuvoje jausti žemės smūgiai negali turėti – žmogaus gyvybei grėsmė kyla, kai žemės drebėjimas siekia 6–8 balus, o vadinamojo Kaliningrado žemės drebėjimo stipriausi užfiksuoti virpesiai buvo iki 5,2 balo.

"Iki to laiko mes įsivaizdavome, kad Baltijos regione maksimalūs drebėjimai siekia kažkur 4,5 balo pagal Richterio skalę. Kadangi kelių valandų skirtumu Kaliningrade įvyko du seisminiai smūgiai, kurių vienas buvo 4,6 ir 5,2 balo pagal Richterio skalę stiprumo, pradėjome galvoti, kad Baltijos regione bet kur gali įvykti 5,5 balo drebėjimai. Tik tiek, kad jie įvyksta labai retai – kartą per šimtus ar net gal tūkstančius metų. Tai buvo labai galingas drebėjimas mūsų kraštams, nors tas galingumas pasireiškė tuo, kad Kaliningrade suskilinėjo kelių namų sienos, gal išdužo koks nors langas – tuo viskas ir baigėsi. Katastrofinių reiškinių nepatyrėme, bet tai parodė, kad ir pas mus gali būti prognozuojami daug stipresni žemės drebėjimai, negu iki tol galvojome", – šio drebėjimo prasmę pabrėžia seismologas.

Savo doktorantūros darbe A.Pačėsa bandė nagrinėti, kokie žemės drebėjimai gali grėsti mūsų regionui. Pasirodo, kad Rytų Baltijos regioną veikia du seisminiai šaltiniai: vietiniai, kurie gali būti bet kur mūsų teritorijoje, ir labai galingas židinys, esantis Vrančos kalnų regione Karpatų kalnuose, Rumunijos teritorijoje. "Ten vyksta drebėjimai iki 7,5 balo pagal Richterio skalę ir gali būti dar galingesni. Jie pasitaiko gana dažnai: per 100 metų įvyksta trys galingi drebėjimai, kuriuos pajuntame mes", – pasakoja tyrėjas.

Suskilinėjo kelių namų sienos, gal išdužo koks nors langas – tuo viskas ir baigėsi.

"1940 m. buvo labai galingas drebėjimas, tačiau tuo metu kaip tik atėjo sovietų valdžia, sustojo žurnalų ir laikraščių leidyba. Viena mokslininkė iš Gamtos tyrimų centro bandė ieškoti duomenų ir patvirtino, kad tokios informacijos beveik nėra, o toks drebėjimas turėjo būti labai jaučiamas", – atskleidžia A.Pačėsa.

Kitas drebėjimas vyko 1986 m. ir dešimtojo praėjusio amžiaus dešimtmečio pradžioje. Jie buvo jaučiami, tačiau silpnesni ir atėję iš Vrančos kalnų. Jau praėjo kone 40 metų, todėl būtų galima tikėtis kokio nors didesnio smūgio iš ten. "Trumpesniuoju laiko periodu dominuoja žemės drebėjimai iš Rumunijos kalnų, o ilgesniuoju – sakykime, 100 tūkst. metų – jau pradeda vyrauti mūsų vietiniai drebėjimai", – priduria seismologas.

Nors jau būtų galima ruoštis žemės drebėjimui, tačiau mokslininkas skuba pabrėžti, kad žemės drebėjimai yra neprognozuojami. "Tai reiškia, kad jei 40 metų nebuvo drebėjimo, jo gali nebūti ir dar 40 metų. Mokslas iki šiol negali nustatyti tikslaus jo laiko. Yra žinomas židinys, žinoma, kad jame tikrai bus žemės drebėjimas, bet kada vyks – niekas negali pasakyti", – primena seismologas.

Pavojus: žemės drebėjimai suniokoja pastatus, kelius, pražudo žmonių gyvybes. cjr.com­ nuotr.

Neturi įtakos

Žemės drebėjimų atžvilgiu lietuviai gyvena saugioje, išties ramioje teritorijoje. Daugiausia drebėjimų vyksta ant tektoninių plokščių pakraščių, kur šios susiduria.

"Pavyzdžiui, Afrikos tektoninė plokštė yra įsirėžusi po Europos tektonine plokšte, dėl ko ir iškilo Alpių kalnai. Visas šiaurinis Viduržemio rytų jūros regionas yra seismiškai aktyvus: ir Italija, ir Graikija, ir Turkija, kuri dar turi ir ilgą seisminį lūžį šalies šiaurėje, einantį per visą Turkiją. Japonija irgi yra labai žinoma žemės drebėjimais, nes ten Ramiojo vandenyno tektoninė plokštė lenda po Azijos tektonine plokšte, jos susiduria, vyksta tam tikri susikabinimai, uoliena neatlaiko tempimo, streso ir įvyksta žemės drebėjimai. Aplink visą Ramųjį vandenyną išsidėstęs vadinamasis Ugnies žiedas, nes ten yra ir ugnikalnių, ir vyksta žemės drebėjimai, – seismologiniu požiūriu, pavojingiausias teritorijas primena A.Pačėsa. – Viduryje Atlanto vandenyno yra tokia juosta, kur gaminasi nauja Žemės pluta – tai irgi tektoniškai aktyvi vieta."

Klimato kaita taip pat neturi įtakos drebėjimams, nors galima pažymėti žvaigždutę ir sakyti, kad Žemės drebėjimus gana stipriai veikia uolienų vandeningumas.

Šiuo metu pasaulį tarsi sustabdė naujojo koronaviruso sukelta krizė: skraido kur kas mažiau lėktuvų, sumažėjo naftos gavyba, sustojo atmosferą savo teršalais neigiamai veikiančių fabrikų veikla. Ar tai gali turėti kokios nors reikšmės žemės drebėjimams?

"Remdamasis savo žinių bagažu, griežtai pasakyčiau, kad tai jokios įtakos neturės. Įvairios išmetamos medžiagos reaguoja su atmosfera, o kietajai Žemės plutai tai nedaro jokios įtakos. Teoriniu požiūriu, turėkime galvoje, kad Mėnulis kiekvieną dieną iš esmės apskrieja aplink Žemę. Jau vien jo trauka sukelia gana stiprias jėgas. Vadinasi, jei kur nors koks nors žemės drebėjimas būtų ant įvykimo ar neįvykimo ribos, manau, kad Mėnulis turėtų didesnės įtakos nei tai, ar lėktuvai skraido, ar ne. Bet kadangi net ir Mėnulis žemės drebėjimams beveik nedaro realios įtakos, tai nesusiję dalykai", – aiškina seismologas.

"Klimato kaita taip pat neturi įtakos drebėjimams, nors galima pažymėti žvaigždutę ir sakyti, kad Žemės drebėjimus gana stipriai veikia uolienų vandeningumas. Tad, jei kur nors buvo amžinasis įšalas, tempimai ar tektoniniai stūmimai ir vietoje amžinojo įšalo atsiranda vanduo, tai gali išprovokuoti vieną kitą nelabai stiprų drebėjimą. Gal taip ir galėtų būti, tačiau vis dėlto tai pusiau fantazija", – atvirauja A.Pačėsa.

Vrančos kalnai

Rumunų kalba šie kalnai dar vadinami Munții Vrancei. Tai kalnagūbris Rytų Karpatų pietinėje dalyje, Rumunijoje, Vrančos apskrityje. Kalnagūbrio ilgis – 60 km, aukštis – iki 1 783 m (Goru kalnas). Būdingi mišrieji ir spygliuočių miškai, kalnų pievos. Vrančos kalnai buvo niokojančio 1977 m. Vrančos drebėjimo epicentras – tuomet Vrančos regione per žemės drebėjimą, kurio galingumas siekė 7,6 balo, žuvo daugiau kaip 1 tūkst. žmonių.

wikipedia.org nuotr.

Stipriausi žemės drebėjimai pasaulyje

Pačiu galingiausiu iki šiol žinomu žemės drebėjimu laikomas įvykęs Čilėje 1960 m. gegužės 22 d. ir siekęs 9,5 balo pagal Richterio skalę. 10 m aukščio cunamio bangos nuplovė ištisus miestelius. Žuvo apie 2 tūkst. žmonių.

1988 m. gruodžio 7 d. Armėniją sukrėtė 6,9 balo žemės drebėjimas. Žuvo 25 tūkst. žmonių.

2001 m. sausio 26 d. 7,9 balo žemės drebėjimas kirto šiaurės vakarų Indijai. Žuvo 20 tūkst. žmonių, 1 mln. neteko namų

2003 m. gruodžio 26 d. Pietų Irane žuvo 26 tūkst. žmonių, buvo sugriautas istorinis Bamo miestas.

2004 m. gruodžio 26 d. ypač stiprus 9,2 balo žemės drebėjimas ir po jo kilusios milžiniškos cunamio bangos smogė Azijai. Žuvo daugiau nei 200 tūkst. žmonių.

2010 m. sausio 12 d. tragedija ištiko Haitį, kur per 7 balų žemės drebėjimą žuvo net 230 tūkst. žmonių.

2011 m. kovo 11 d. siaubingas 8,9 balo žemės drebėjimas smogė Japonijai. 20 tūkst. žmonių žuvo arba dingo be žinios. Smūgiai sukėlė galingą cunamio bangą ir branduolinę katastrofą Fukušimoje, kur avariją patyrė atominė elektrinė.

Šaltinis: BBC

JAV Geologijos tarnybos pranešime sakoma, kad 6,6 balo požeminių smūgių epicentras buvo už 198 km į šiaurės vakarus nuo Oklando salos. Drebėjimo židinys buvo negiliai, tik apie 10 km gylyje.

Vis dėlto Ramiojo vandenyno cunamių perspėjimo centras nurodė, kad didelių bangų pavojaus nėra.

Naujoji Zelandija priklauso vadinamajam Ramiojo vandenyno ugnies žiedui, kur dažni žemės drebėjimai ir ugnikalnių išsiveržimai.

2011 metais Kraistčerčo miestui smogęs galingas žemės drebėjimas nusinešė 185 žmonių gyvybes ir sugriovė tūkstančius pastatų.

Aptiktos seisminės žymės netoli Vilniaus rodo, kad Lietuvoje būta žemės drebėjimų

 Tokios tekstūros, kaip sakė Lietuvos geologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos (LGT) direktorius Jonas Satkūnas, – labai retas reiškinys, nes mūsų šalies teritorija seisminiu požiūriu nėra aktyvi.

Seisminės tekstūros – nuosėdų raštai – susidaro todėl, kad gruntas suskystėja dėl žemės drebėjimo sukeltų virpesių. Pavyzdžiui, Japonijoje po 2011 m. kovą įvykusio stipraus Tohoku žemės drebėjimo buvo aptikta daug analogiškų struktūrų. LGT su japonų specialistais konsultavosi dėl Buivydžių seisminių tekstūrų kilmės. Jas, pagal Buivydžių atodangos duomenis, suformavo prieš paskutinįjį apledėjimą įvykęs žemės drebėjimas.

Čilę trečiadienį sukrėtė du vidutinio stiprumo žemės drebėjimai, kurių viena pasireiškė sostinėje, bet pranešimų apie sužalojimus ar sugriovimus nėra.

JAV geologijos tarnyba nurodė, kad pirmasis žemės drebėjimas, kurio stiprumas buvo 5,5 balo, užregistruotas 5 val. 43 min. vietos (10 val. 43 min. Lietuvos) laiku už 30 kilometrų nuo Kalamos miesto.

Antrasis, 5,2 balo, smogė apie 10 val. 35 min. (15 val. 35 min. Lietuvos laiku). Susvyravo aukštieji Santjago pastatai apie 170 kilometrų į šiaurės šiaurryčius nuo epicentro, bet miesto infrastruktūra nenukentėjo.

Čilė yra vienoje aktyviausių seisminių zonų pasaulyje. 2010 metais čia buvo 8,8 balo žemės drebėjimas, sukėlęs cunamį ir nusinešęs daugiau kaip 500 gyvybių.