Metų pradžioje prognozuota, kad bus 12,1 tūkst. tokių sutarčių, tačiau didesnį skaičių lėmė laikino žemės naudojimo valdymo formos atsisakymas, pranešė NŽT.

Šia pertvarka siekta vietoj laikino žemės naudojimo valstybinę žemę perduoti valdyti pagal nuomos sutartis.

Remiantis gautais prašymais, iki 2023 metų pabaigos įteisinant žemės nuomos santykius suprojektuota 2186 ha bendro ploto žemės sklypų nuomai iš valstybės. Iš šio ploto miestelių teritorijose suprojektuota 340 ha ploto sklypų vietoj laikino naudojimo žemės sklypų žemės ūkio veiklai.

Valstybinės žemės nuomininkai žemės nuomos mokestį, jo priedą sumoka į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą.

Nori skaidrinti nuomą

Apie tai susisiekimo ministras Marius Skuodis prabilo susitikęs su Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos atstovais. Rengiamasi peržiūrėti ne tik Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos mokestį, bet ir keisti rinkliavų skaičiavimo metodiką.

Viena iš priežasčių, ministro vertinimu, yra tai, kad jūrų uoste bus įgyvendinami stambūs investiciniai infrastruktūros projektai, dėl kurių turėtų išaugti uosto konkurencingumas.

„Valstybei nuolat investuojant į krantinių modernizavimą, tinkamų gylių akvatorijoje ir prie krantinių užtikrinimą, o kartu ir į uosto konkurencingumo didinimą, itin svarbu, kad būtų sukurta efektyvi, skaidri ir vienodas konkurencines sąlygas sukurianti žemės nuomos metodika. Tik taip galėsime užtikrinti investicijų grąžą, nuosekliai vykdyti jūrų uosto plėtros planus“, – akcentavo susisiekimo ministras M.Skuodis.

Bijojo sukelti griūtį

Rinkliavų, o juo labiau žemės nuomos mokesčio keitimas visada buvo jautrus Klaipėdos uosto klausimas. Prie jo bandyta prieiti bent kelis kartus, tačiau vyko tik nežymūs pakeitimai.

Pagrindinis argumentas visada buvo toks – esant įtemptai konkurencinei kovai su aplinkiniais uostais, negalima judinti ekonominio stuburo, ant kurio laikosi Klaipėdos uostas. Neva tai gali sukelti nepageidaujamą griūtį. Darydamas staigius pakeitimus, Klaipėdos uostas galintis prarasti klientus.

Dalis norų pakeisti rinkliavų ir žemės nuomos sistemą strigdavo diskusijose uosto bendruomenėje.

Susisiekimo ministras M.Skuodis optimistiškai mano, kad pakeista uosto žemės nuomos tvarka įsigaliotų nuo 2022 m. sausio 1 d. Galbūt jau yra ir tokios tvarkos apmatai? Viešai jie kol kas nepristatyti. M.Skuodis teigė, kad dėl žemės nuomos mokesčio vyks išsamios diskusijos.

Pokyčiai ir dėl investicijų

Daryti pakeitimus neva verčianti situacija, kai uosto žemės nuomos mokestis nesikeitė daugiau kaip 10 metų. O per 2010–2019 m. Klaipėdos uosto apyvarta didėjo dukart sparčiau nei bendra rytinės Baltijos jūros pakrantės uostų rinka.

Pakeitimai siejami su įvykusiais ir planuojamais vykdyti dideliais investiciniais projektais.

Pasak ministro, Klaipėdos uosto finansiniai resursai riboti, pagrindinis finansavimas uosto infrastruktūros plėtrai – uosto rinkliavos ir žemės nuomos mokestis.

Skaičiuojama, kad dėl investicijų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos turto, kuriuo tiesiogiai naudojasi uosto žemės nuomininkai, vertė išaugo 1,9 karto, o pajamos iš žemės nuomos padidėjo 1,3 karto dėl papildomai išnuomotų teritorijų ir naujos infrastruktūros (krantinių).

„Būtina rasti „tvarius sprendimus“, sudarant ilgalaikes sąlygas uosto projektams vystyti, numatant investicijų į valstybės infrastruktūrą grąžą, ir, žinoma, prioritetais turi būti skaidrumas, aiškumas, vienodos konkurencinės sąlygos“, – tikino M.Skuodis.

Siekis nutraukti tyrimą

Derybas buvo planuojama pradėti nuo rugpjūčio 10 dienos ir baigti iki spalio 1 dienos. Nauja Klaipėdos uosto žemės nuomos tvarka turi įsigalioti nuo 2017 metų sausio 1 dienos.

Dėl naujų žemės nuomos sąlygų Uosto kompanijos derėsis su komisija, kuri sudaryta iš Uosto direkcijos, Susisiekimo ministerijos ir kitų žemės klausimais kompetentingų Lietuvos institucijų.

Tokia procedūra reikalinga tam, kad Europos Komisija nutrauktų prieš Lietuvą vykdomą tyrimo procedūrą.

Procedūra nukreipta prieš Lietuvą dėl uosto žemės nuomos vyksta jau keletą metų. Lietuvai niekaip nepavykdavo rasti tiek uosto verslą, tiek ES institucijas tenkinančios viešos uosto žemės nuomos procedūros formos.

Skirtumai tarp uostų

Juridinė nuostata, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemė nuomojama tik viešosios uosto žemės procedūros suteikimo tvarka, įsigaliojo nuo šių metų liepos 1 dienos, kai buvo priimtos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo pataisos.

Derybos su uosto kompanijomis ir naujų sutarčių sudarymas yra pereinamojo laikotarpio rezultatas.

Viešosios uostų žemės nuomos procedūros galioja visoje ES erdvėje. Jos visiškai skiriasi nuo tos, kuri Klaipėdos uoste galiojo daugelį metų.

Daugumoje ES šalių uostai priklauso savivaldos institucijoms arba yra privatūs. Uostų savininkas savo lėšomis sukuria tiek infrastruktūrą, tiek suprastruktūrą ir viešo konkurso būdu išnuomoja operatoriui.
Klaipėdoje susiklostė kitokia istorinė realybė. Uostą valdo valstybė ir ji investuoja į infrastruktūrą. Suprastruktūrą Klaipėdos uoste visada kūrė privačios kompanijos. Jos netgi investavo į uostą dvigubai daugiau nei valstybės paskirta valdytoja - Uosto direkcija.

Siekiant išlaikyti investicijas į suprastruktūrą ir nuosaikų uosto vystymą, žemės nuomos sutartys būdavo pratęsiama su tuo pačiu nuomotoju. Jei jis tvarkingai vykdydavo sutartis, turėjo uosto žemės nuomos pirmumo teisę.

Dabar tokių privilegijų nebeliko. Uosto žemę galės išsinuomoti bet kas, tik naujas nuomotojas privalės per nustatytą laiką senajam nuomotojui kompensuoti už jo uoste esantį turtą.

Valstybė patirtų žalą

Vykstant deryboms naujos sutartys bus sudaromos nustatytam ilgiausiam 50 metų laikotarpiui. Po to nuomininkas pirmumo teisės sudaryti nuomos sąlygas neturės.

Pasirašyti naujas sutartis uosto kompanijoms yra naudinga. Nesusiderėjus dėl naujų sąlygų ir nepasirašius naujų sutarčių, liks galioti senosios, bet tik iki to laikotarpio, kuriam buvo sudarytos.

Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacija iš esmės pritarė tokiai naujų sutarčių pasirašymo tvarkai. Tik jos nariai norėjo esminės nuostatos, kad naujų sutarčių galiojimo laikas būtų fiksuotas nuo jų pasirašymo dienos.

Jei to nebūtų daroma, krovos kompanijų asociacijos atstovų nuomone, uosto vystymas sustotų. Pakviesti ekspertai įvertino, kad Klaipėdos uostą valdanti valstybė veldamasi į nesutarimus su uosto nuomotojais patirtų apie 800 mln. eurų žalą.

Tokia sąlyga logiška. Visos su uosto kompanijomis pasirašytos naujos žemės nuomos sutartys galiotų ilgiausiai 50 metų.

Ketvirtadienį miesto taryba pritarė dviem sąrašams. Į pirmąjį įtraukti keturi nenaudojami privatūs, į antrąjį – trys išnuomoti sklypai.

Jiems bus nustatyti maksimalūs žemės ar jos nuomos mokesčių tarifai – 4 proc. sklypo vertės.

„Tikslas tikrai nėra papildyti miesto biudžetą. Norime, kad būtų daugiau tvarkos mieste“, – tvirtino Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė.

Pasak jos, iš pradžių kalba ėjo apie 20 nenaudojamų žemės sklypų. Tačiau kai kurie jų susitvarkė, dar kitų nuomininkų teisinis statusas yra bankrutavęs.

Pagal tvarką į sąrašus negali būti įtrauktos teritorijos, kurių savininkai ar nuomininkai yra bankrutavę, vyksta bankroto ar restruktūrizacijos procedūros.

R.Gružienė tvirtino, kad kreipėsi dar dviejų sklypų savininkai, kurie kategoriškai nesutinka, kad jų sklypai būtų įtraukti į minėtus sąrašus. Teritorijos buvo patikrintos. Pastebėta, kad sklypai sutvarkyti dalinai. Šuliniai buvo atviri, apgriuvusios tvoros, duobės. Dėl to jie neišbraukti iš sąrašo.

Politikai domėjosi, kokių priemonių imtis, kad nebeliktų apleistų sklypų ar statinių. Atkreiptas dėmesys, kad kai kuriuose darbai nevyksta dešimtmečiais.

„Gal reikia kreiptis į Vyriausybę, kad būtų pakeisti teisės aktai, jog būtų galima nacionalizuoti tokius objektus. Situacija tokia, kad prisigrobė sklypų ir neapžioja. Gal reikėtų kažko solidesnio imtis. Gera priemonė yra kirtimas per pinigines“, – įvertino tarybos narė Lilija Petraitienė.

Miesto piktžaizdės

Klaipėdos savivaldybė ir toliau kovoja su netvarkomų teritorijų šeimininkais.

Šiuo metu jau parengti du sąrašai, į kuriuos įtraukti apleisti ir nenaudojami privatūs bei išnuomoti ir laikinai neišnuomoti žemės sklypai.

Klaipėdos savivaldybės Žemėtvarkos skyriaus vedėja Raimonda Gružienė paaiškino, kad atsidūrimas šiame sąraše teritorijų savininkams reiškia didesnę mokestinę naštą.

„Pasekmės finansiniu požiūriu skaudžios sąraše esantiems sklypų naudotojams, nes išauga žemės arba žemės nuomos mokestis“, – teigė R.Gružienė.

Vis dėlto, pabrėžiama, kad šių sąrašų sudarymo tikslas – ne didinti savivaldybės biudžeto pajamas, o žemės sklypų savininkus priversti teritorijas sutvarkyti ir kad jas būtų galima naudoti pagal numatytą paskirtį.

„Šie sklypai ne vienus metus yra žiojėjanti žaizda Klaipėdos miesto veide“, – apibendrino savivaldybės darbuotoja.

Kai kurie susitvarkė

Anot Žemėtvarkos skyriaus vedėjos, iš viso buvo vertinamos dvi dešimtys apleistų ir netvarkomų teritorijų, tačiau į minėtus sąrašus įtrauktos ne visos.

R.Gružienės teigimu, 7 iš vertintų sklypų į minėtus sąrašus negalėjo patekti, mat yra areštuoti.

„Tai yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl šie sklypai taip ilgai yra nenaudojami – jie eina iš rankų į rankas arba yra tapę teisminio ginčo objektais“, – pastebėjo R.Gružienė.

Žemėtvarkos skyriaus vedėjos teigimu, apie ketinimus atsidurti nepavyzdingųjų sąraše pranešus sklypų savininkams, 3 teritorijos buvo sutvarkytos, todėl į sąrašą nebus įtrauktos.

Dar vienas sklypas yra išnuomotas aukcione. Anot R.Gružienės, šios teritorijos savininkai ir dabar moka didžiausią mokesčio koeficientą, todėl traukti į minėtą sąrašą – nėra prasmės.

Sutiko ne visi

Pasak R.Gružienės, įspėjus sklypų savininkus arba naudotojus, vienas jų pareiškė nesutinkantis su tokiais savivaldybės veiksmais.

Tačiau trečiadienį šį klausimą svarstant Klaipėdos miesto savivaldybės tarybos Finansų ir ekonomikos komiteto nariams, jis nepasirodė.

Komiteto nariai sklypų įtraukimui į minėtus sąrašus pritarė. Galutinį žodį dar turės tarti savivaldybės taryba.

Pastebima, kad net ir tuo atveju, jeigu įtrauktų į sąrašus sklypų šeimininkai apleistas teritorijas suskubs tvarkyti, išbraukti iš sąrašų juo bus galima tik kitąmet.

Uostamiesčio savivaldybės administracija prašo miesto tarybos leisti nurašyti beviltiškas skolas už valstybinės žemės nuomą. Bendra jų suma su delspinigiais siekia beveik 412 tūkst. eurų.

Tokią sumą už valstybinės žemės nuomą yra nesumokėjusios likviduotos įmonės, mirę asmenys. Apie teisių ir pareigų perėmėjus duomenų nėra. Yra vienas fizinį asmens bankrotą paskelbęs žmogus.

Sąraše, kuris turi būti patvirtintas iki gegužės 1-osios, yra 26 skolininkai. Daugiausia mokesčių yra nesumokėjusios jau likviduotos įmonės.

Vienos skola su delspinigiais siekia apie 168 tūkst. eurų. Žemės nuomos mokesčio ji nemokėjo nuo 2008 metų. Kita likviduota įmonė yra nesumokėjusi 143 tūkst., trečia apie 60 tūkst. eurų. Šios bendrovės žemės nuomos mokesčio nemokėjo nuo 2009 metų.

Kitų likviduotų įmonių skolos svyruoja nuo 13 iki 16,6 tūkst. eurų.

Mirusių fizinių asmenų skolos gerokai mažesnės nei įmonių. Jos svyruoja nuo 38 iki 152 eurų. Kai kurie įsiskolinimai kaupėsi dar nuo 2003 metų.

Kur kas daugiau už žemės nuomą įsiskolinęs fizinį asmens bankrotą paskelbęs asmuo. Skola su delspinigiais siekia 2,9 tūkst. eurų. Tokią sumą jis įsiskolino per šešerius metus.

Klaipėdos savivaldybės Mokesčių skyriaus vedėja Kristina Petraitienė aiškino, kad nurašyti beviltiškas skolas reikia, kad būtų tvarkinga apskaita. To reikalauja pastarosios standartai. Šią procedūrą privaloma atlikti kasmet.

„Visos įmonės yra bankrutavusios, likviduotos, išregistruotos. Fiziniai asmenys mirę ir nėra paveldėtojų ar paskelbę bankrotą. Nebėra iš ko išieškoti. Buvo pateikti išieškojimo ieškiniai, vyko teisminiai procesai, skolų išieškojimai perduoti antstoliams, o šie, matyt, neturėjo, iš ko išieškoti. Matyt, įmonių turtu buvo padengti kiti įsiskolinimai. Savivaldybė yra žemiau nei Mokesčių inspekcija, „Sodra“ ar darbuotojai“, – aiškino vedėja.

Valdininkai nepalaimino uostamiesčio gyventojo prašymo atleisti jį nuo žemės nuomos mokesčio. Klaipėdietis siekė atsikratyti kiek daugiau nei 100 litų mokesčio. Siekį motyvuodamas sunkia materialine padėtimi. Klausimas valdininkų diskusijų nesukėlė ir gyventojo prašymas nepatenkintas vienbalsiai.

Klaipėdietis uostamiesčio valdininkų prašė jį atleisti nuo žemės nuomos mokesčio. 2014-aisias klaipėdietis turėjo sumokėti 164 litus.

Klaipėdietis siekį nemokėti žemės nuomos mokesčio motyvavo sunkia materialine padėtimi. Žmogus valdininkams dėstė, jog dėl labai sunkios materialinės padėties, susidariusių skolų, nepilnamečio vaiko išlaikymo naštos ir pablogėjusios sveikatos negali sumokėti žemės mokesčio.

Be to, jo teigimu, nuosavybės teise priklausantis žemės sklypas yra užterštas nuo netoli veikiančios UAB „NEO GROUP“ chemijos gamyklos.

Tiesa, jokių įrodymų apie sklypo užterštumą asmuo nepateikė.

Politikai tokio miestelėno prašymo nepatenkino, mat tai prieštarautų Konstitucijai. Pagrindinis šalies įstatymas numato, jog išlaidas dėl nuosavybės teise fiziniam asmeniui priklausančio turto turi padengti pats turėtojas.

Ketvirtadienį vykusiame Klaipėdos savivaldybės tarybos posėdyje pats lengvatos prašantysis nedalyvavo ir valdininkų širdžių „suminkštinti“ nebandė.

Politikai vieningai nusprendė, jog lengvatos prašančiajam nesuteiks.

Tiesa, prašytojas dar turi menką viltį mokestį sumokėti neiškart arba atidėti mokėjimo terminą.

Žemės nuomos mokestį laiku sumokėjo ne visi klaipėdiečiai. Užmaršuoliams jau pradėjo kapsėti delspinigiai. Tikimasi, kad jie atsiskaitys ir savivaldybei nereikės kreiptis į skolų išieškojimo tarnybą.

Atsiskaitė dar ne visi

Valstybinės žemės nuomos mokestį turi mokėti ir daugiabučių namų gyventojai. Prie daugumos šių pastatų nėra priskirti sklypai. Tai šis mokestis skaičiuojamas tik už plotą esantį po pastatu.

Apskaičiuojant jį, sklypo vertė yra dauginama iš nustatyto tarifo 0,2 proc.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Mokesčių skyriaus vedėjos Jolantos Uptienės, vidutiniškai žemės nuomos mokestis daugiabučiui namui siekia 500 – gyventojui – 7-8 litus per metus.

„Mokesčio deklaracijas savivaldybė pateikia bendrijoms ir namų administratoriams. Jie paskirsto mokestį gyventojams pagal butus, surenka pinigus ir perveda mums“, – komentavo vedėja.

Tačiau nors žemės mokestį reikia susimokėti iki lapkričio 15 dienos, kai kurios bendrijos jį įtraukė tik į šį mėnesį gautas sąskaitas. Pasak J.Uptienės, šio mokesčio jau yra sumokėta apie 95 proc.

Skaičiuojama, kad uostamiesčio savivaldybė iš daugiabučių namų gyventojų šiemet turėtų surinkti 650 tūkst. litų žemės nuomos mokesčio. Bendrijoms jo priskaičiuota apie 200 tūkst. litų. Pastarųjų uostamiestyje yra 330 ir jos administruoja apie 460 daugiabučių namų.

Namų administratorių uostamiestyje yra 11. Jie prižiūri 1 tūkst. 139 pastatus. Juose įsikūrę klaipėdiečiai turėtų sumokėti 450 tūkst. litų žemės nuomos mokesčio.

Sklypų įteisinti neskuba

Miesto taryba nuo pastarojo praėjusiais metais atleido daugiabučių namų, kurie yra įsiteisinę šalia esančius sklypus, gyventojus. Manyta, kad tai pagreitins šį procesą, tačiau jis vis tiek vangus.

Žemės sklypus prie daugiabučių namų yra įsiteisinusios 23 bendrijos. Bendra joms suteikta žemės nuomos mokesčio lengvata siekia 24 tūkst. litų.

Greičiausiai įteisinti sklypą prie daugiabučio namo vengiama, nes tada juo gyventojai turės patys rūpintis: valyti, šienauti, remontuoti. Tačiau jie gali ir patys spręsti, kas turi būti teritorijoje.

„Tikimės, kad padaugės žmonių, kurie norės įsiteisinti sklypus prie daugiabučių namų. Dabar jų tikrai yra labai nedaug. Dėl to jie ir teikiama žemės nuomos mokesčio lengvata“, – tvirtino vedėja.

Iš viso uostamiestyje žemės nuomos mokestį moka virš 4 tūkst. klaipėdiečių. Į šį skaičių įtraukti ne tik gyvenamosios, bet ir komercinės, žemės ūkio paskirties sklypai.

Iš viso pastarųjų yra virš 6 tūkst. 400. Vienam asmeniui priklauso ir daugiau nei vienas sklypas. J.Uptienės teigimu, skaičiuojama iš viso iš žemės nuomos mokesčio surinkti 7,8 mln. litų.

Ši suma yra 500 tūkst. litų mažesnė nei praėjusiais metais, nes nebeskaičiuojama, kiek šio mokesčio turi sumokėti bankrutavusios įmonės. Neįtraukti pastarųjų yra nusprendusi miesto taryba.

Klaipėdiečiams, kurie laiku nesusimokėjo žemės nuomos mokesčio, bus išsiųsti priminimai. Jei nuo pastarojo išsiuntimo, nebus atsiskaityta duomenys bus perduoti skolų išieškojimo tarnybai.

Laiku nesusimokėjusiems žemės nuomos mokesčio už kiekvieną pavėluotą dieną skaičiuojami delspinigiai. Jie siekia 0,03 proc.

Pranešimus siuntė ne visiems

Dalis daugiabučių namų uostamiestyje yra pastatyti ne valstybinėje, o privačioje žemėje. Vienas tokių kvartalų yra „Dragūnai“. Gyventojas įsigydamas butą, nusiperka ir dalelę privačios žemės. Jie tampa jos savininkais. Tad jiems atsiranda prievolė mokėti žemės mokestį.

J.Uptienė aiškino, kad pastarąjį skaičiuoja Valstybinė mokesčio inspekcija. Dėl šio mokesčio šiemet yra kilusi painiava. Nuo praėjusių metų pasikeitė jo įstatymas – mokestinė bazė.

Anksčiau jis buvo skaičiuojamas nuo indeksuotos, o dabar žemės rinkos vertės.

„Iki pakeitimų daliai gyventojų šis mokestis neviršydavo penkių litų. Tad pagal įstatymą jo nereikėjo mokėti. Pasikeitus mokestiniai bazei, daugumai mokestis viršijo penkis litus. Atsirado prievolė jį mokėti“, – komentavo vedėja.

Pasak J.Uptienės, Valstybinė mokesčių inspekcija gyventojams, kurie deklaruoja pajamų mokestį iki gegužės 2 dienos, nesiuntė jokių pranešimų apie mokestį ir atskirai neinformavo. Jie turėjo patys pasižiūrėti, ar reikia mokėti. Nedeklaruojantys pajamų turėjo gauti pranešimą.

Skaičiuojama, kad žemės mokesčio daugiabučių namų gyventojai turi sumokėti 650 tūkst. litų. Iš viso jo ketinama gauti 1,2 mln. litų.

Miesto valdžia klaipėdiečiams primena nepamiršti susimokėti valstybinės žemės nuomos mokestį. Laiku to nepadariusiems žmonėms bus skaičiuojami delspinigiai. Žemės nuomos mokestį fiziniams ir juridiniams asmenims reikia sumokėti iki lapkričio 15 dienos.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Mokesčių skyriaus vedėjos Jolantos Uptienės, iš viso uostamiestyje šį mokestį moka daugiau nei 4 tūkst asmenų.

Tiesa, pačių žemės sklypų yra apie 6 tūkst. 400. Vienam asmeniui priklauso ir daugiau nei vienas sklypas.

J.Uptienės teigimu, skaičiuojama, kad iš žemės nuomos mokesčio bus surinkta apie 7,8 mln. litų.

Ši suma yra 500 tūkst. litų mažesnė nei praėjusiais metais, nes nebeskaičiuojama, kiek šio mokesčio turi sumokėti bankrutavusios įmonės. Jų nebeįtraukti į sąrašą yra nusprendusi miesto taryba.

„Nebenorime išpūsti burbulo. Praėjusiais metais dar įtraukdavome, kiek žemės nuomos mokesčio turi sumokėti bankrutavusios įmonės. Vėliau taryba nusprendė nebeskaičiuoti“, – aiškino vedėja.

Ne visi klaipėdiečiai sumoka žemės nuomos mokestį iki nustatyto termino. Kiti tai atlieka gruodį, kai terminas jau yra pasibaigęs, ar net lieka skolingi.

Nesusimokėjusiesiems prasidėjus naujiems metams yra išsiunčiami priminimai. Jei mokestis nesumokamas per 30 dienų nuo įspėjimo išsiuntimo, duomenys yra perduodami skolų išieškojimo tarnyboms.

Laiku nesusimokėjusiems žemės nuomos mokesčio gyventojams už kiekvieną pavėluotą dieną skaičiuojami delspinigiai. Jie siekia 0,03 proc.