Viešąjį interesą ginantis Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras Donatas Micevičius pateikė ieškinį, kuriuo siekiama uždrausti sudaryti sandorius, skelbiama Generalinės prokuratūros pranešime.

Šiaulių apygardos prokuratūroje tyrimas dėl šių sandorių pradėtas sausį, pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) raštą.

VMI mokestinio tyrimo metu nustatė, kad neįvardijama Pakruojo rajono žemės ūkio bendrovė suteikė paskolų įsigyti žemės ūkio paskirties sklypams šios įmonės vadovui, kuris kaip fizinis asmuo šiuos sklypus įsigijęs, vėliau juos išnuomojo tai pačiai bendrovei.

Tyrimo metu surinkta duomenų, kad bendrovė valdo daugiau nei 497 hektarų žemės ūkio paskirties žemės plotą. Įstatymai numato, kad asmuo Lietuvoje gali įsigyti tiek žemės šalyje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 hektarai.

Prokuratūra teigia mananti, kad siekiant išvengti šio įstatymo apribojimų, bendrovė bandė kitais būdais valdyti didesnį nei leidžia įstatymas žemės plotą.

Pirkimo-pardavimo sutartys dėl daugiau nei 147 ha žemės ploto buvo sudarytos nuo 2015 metų rugpjūčio iki 2019 metų birželio. Vadovas iš bendrovės sklypams įsigyti gavo beveik 1 mln. eurų paskolų, kurių grąžinimui numatytas 100 metų terminas.

Jų metinės palūkanos identiškai sutapo su žemės sklypų metiniu nuomos mokesčiu, o pats nuomos terminas nustatytas taip pat 100 metų laikotarpiui.

Prokuroras prašo teismo šias paskolos ir nuomos sutartis pripažinti negaliojančiomis, pirkimo-pardavimo ir dovanojimo sutartis pripažinti apsimestinėmis.

Jame atsisakyta tų žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo saugiklių, dėl kurių Europos Komisija yra pradėjusi Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą ir kurios sudaro kliūtis Lietuvai įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo saugikliais vadinami dabar galiojančiame įstatyme nustatyti kvalifikaciniai reikalavimai asmenims, norintiems įsigyti žemės ūkio paskirties žemės: fiziniam asmeniui - trejų metų žemės ūkio veiklos vykdymo, žemės ūkio naudmenų ir pasėlių deklaravimo, registruoto ūkininko ūkio, žemės ūkio išsimokslinimo diplomo reikalavimas, juridiniam asmeniui - 50 procentų pajamų iš žemės ūkio veiklos, ekonominio gyvybingumo įrodymas. Europos Komisija būtent šias įstatymo nuostatas yra įvardijusi kaip prieštaraujančias įsisteigimo teisei, laisvam kapitalo judėjimui ir neproporcingai suvaržančias asmenų teises.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininko Andriejaus Stanciko teigimu, priimtomis pataisomis patikslinta pirmumo teisė įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę.

Šiandien pirmumo teisę įsigyti parduodamą žemę turi žemės ūkio veikla užsiimantys subjektai - tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kurių pajamos yra daugiau negu 50 proc. iš žemės ūkio veiklos. Pirma kategorija - bendrasavininkai, antra kategorija - besinuomojantys ir dirbantys tą žemę, trečia kategorija - subjektai, kurie ribojasi su parduodama žeme, paprasčiau sakant - kaimynai ir ketvirta grupė, kurios anksčiau nebuvo.

Įstatyme nustatyta, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jų iš valstybės įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 300 ha.

Asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras jiems priklausantis iš valstybės ir kitų asmenų įsigytos žemės ūkio paskirties žemės plotas nebūtų didesnis kaip 500 ha. Šis ribojimas netaikomas, jeigu žemės ūkio paskirties žemės įsigyjama gyvulininkystei plėtoti ir įsigytos žemės ūkio paskirties žemės kiekis neviršija hektarų, tenkančių vienam asmens laikomam sutartiniam gyvuliui, skaičiaus (1 sutartinis gyvulys / 1 ha). Jeigu asmens sutartinių gyvulių skaičius per paskutiniuosius 3 metus sumažėja (išskyrus sumažėjimą dėl ne nuo asmens priklausančių aplinkybių) arba jeigu asmuo ketina perleisti šią žemę tretiesiems asmenims, valstybė turi išpirkti viršijančią 500 ha ploto ribą gyvulininkystei plėtoti pagal šį įstatymą įsigytą žemės plotą už vidutinę rinkos vertę, kurios dydis nustatomas pagal Žemės verčių zonų žemėlapius.

Įstatymas papildytas nuostata, reglamentuojančia, kad asmenys gali įsigyti žemės ūkio paskirties žemės tik gavę Nacionalinės žemės tarnybos padalinio pagal žemės buvimo vietą išduotą sutikimą. Sutikimas įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduodamas Nacionalinei žemės ūkio tarnybai patikrinus duomenis Valstybės įmonių registruose apie asmenų turimus žemės ūkio paskirties žemės plotus ir/ar akcijas juridiniuose asmenyse, kurie valdo žemės ūkio paskirties žemę, ir nustačius, kad bendras įsigytos (priklausančios) žemės ūkio paskirties žemės plotas neviršija nustatytų didžiausių įsigyjamos žemės ūkio paskirties žemės plotų.

Taip pat nustatyta, kad Žemės pirkimo-pardavimo sandoriai turi būti vykdomi tik bankinių atsiskaitymų būdu.

Priimtomis pataisomis užtikrinama, kad pirmiausia į žemės ūkio paskirties žemės rinką pateks asmenys, suinteresuoti užsiimti žemės ūkio veikla. Nesant tokių asmenų ar jiems atsisakius savo teisės, žemė galės būti parduodama kitiems asmenims.

Iki šiol galioję kvalifikaciniai reikalavimai stipriai apribojo žmonių teisę pasirinkti veiklos dydį, formą ar sritį, taip pat apribojo ir žemės savininką, nes jis žemę galėjo parduoti tik tam asmeniui, kuris atitinka įtvirtintus reikalavimus. Todėl siekiant gauti papildomų pajamų ar, pavyzdžiui, bankroto atveju siekiant padengti įsiskolinimus, sprendimas parduoti žemės ūkio paskirties žemes buvo labai apsunkintas ar net neįmanomas.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki 2016 metų gruodžio 31 d. žemės ūkio paskirties žemės savininkai pateikė 64 622 pranešimus dėl žemės ūkio paskirties žemės pardavimo. Tik 2 užsieniečiai, kurie nebuvo Lietuvos piliečių sutuoktiniai, kreipėsi dėl leidimo įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos duomenimis, apie 70 proc. žemės ūkio paskirties žemės pardavimo atvejų asmenys pageidavo pasinaudoti pirmumo teise. 

Interviu Žinių radijui trečiadienį V. Pranckietis sakė, kad tam tikri žemės pardavimo apribojimai būtini, tačiau dėl jų reikia ieškoti kompromiso su Europos Sąjungos (ES) reikalavimais.

„Vakar (antradienį - BNS) jau buvome įstatymo priėmimo tiesiojoje, turbūt ketvirtadienį mes pabaigsime šį įstatymą priimti. Tie saugikliai turi kažkokie būti, negalime visiškai laisvai pasielgti, žmonės to nori (...) Tie, kurie norėjo nusipirkti, tos žemės čia yra nusipirkę. Reikėtų priimti kaip faktą, koks yra, ir stengtis suderinti europinę teisę su Lietuvos teise, kad galėtume eiti į priekį (...) Stengiamasi, kad žemė atitektų tiems, kurie ją dirba, o ne kokiems nors fondams“, – Žinių radijui sakė V. Pranckietis.

Seime kilus diskusijoms dėl valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) noro įteisinti žemės pardavimo kainos „lubas“, parlamentarai antradienį nesuspėjo apsispręsti, ar panaikinti prieš kelerius metus įtvirtintus kvalifikacinius reikalavimus dirbamos žemės pirkėjams, dėl kurių Lietuva sulaukė tarptautinių organizacijų kritikos.

Pataisomis siūloma atsisakyta kvalifikacijos reikalavimų žemės pirkėjams, nes dėl jų Europos Komisija yra pradėjusi pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, jie gali pakenkti Lietuvai stojant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO). Iki šiol žemę įsigyti galėjo tik turintieji profesinių įgūdžių - trejų metų ūkininkavimo stažą, žemės ūkio diplomą, deklaravusieji naudmenas ir pasėlius, įregistravę savo ūkį.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo priėmimas įstrigo, kai Seimas nesutiko nustatyti žemės pardavimo kainos „lubų“, kurios neleistų viršyti 150 proc. vidutinės žemės rinkos vertės, nors Kaimo reikalų komitetas buvo pritaręs. Už tokias „lubas“ balsavo tik 42 Seimo nariai, prieš – 21, o susilaikė 35 parlamentarai.

„Pagal įstatymą įsigijus žemę, reikia vystyti joje žemės ūkio veiklą, o ne ja spekuliuoti“, – teigė Kaimo reikalų komiteto vadovas „valstietis“ Andriejus Stančikas.

Liberalas Eugenijus Gentvilas ragino Seimą „nelįsti į rinką“.

„Valstietis“ Povilas Urbšys paprašė pataisų svarstyme padaryti pertrauką. Tačiau „tvarkiečiui“ Remigijui Žemaitaičiui pareiškus, kad dėl žemės saugiklių svarstymas užsitęsė beveik valanda ilgiau negu buvo planuota, Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis paskelbė kitą darbotvarkės klausimą. Tai reiškia, kad vadinamojo žemės saugiklių įstatymo pataisos bus baigtos svarstyti ir dėl jų galutinio priėmimo balsuojama kitame posėdyje.

Iki pertraukios paskelbimo, balsuodami už atskirus straipsnius, parlamentarai spėjo uždrausti už įsigytą dirbamą žemę mokėti grynaisiais – pardavimo sandoriai ateityje turėtų būti vykdomi tik bankinių atsiskaitymų būdu. Tačiau Seimas nesutiko uždrausti daugiau negu 10 ha dirbamos žemės įsigyti asmenims, pripažintiems kaltais už sunkius ir ypač sunkius nusikalstamas.

Pataisomis atsisakyta kvalifikacijos reikalavimų žemės pirkėjams, nes dėl jų Europos Komisija yra pradėjusi pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą, jie gali pakenkti Lietuvai stojant į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO). Iki šiol žemę įsigyti galėjo tik turintieji profesinių įgūdžių - trejų metų ūkininkavimo stažą, žemės ūkio diplomą, deklaravusieji naudmenas ir pasėlius, įregistravę savo ūkį.

Nuo šiol pirmumo teisę įsigyti privačią žemę turės ir žemdirbiams arba įmonėms, veikiančioms savivaldybėje, kur parduodamas sklypas, arba jei jos ribojasi, bet yra kitoje savivaldybėje. Jei jie atsisakytų pirmumo teisės, pardavėjas galės žemę parduoti bet kam. Dabar pirmumo teisę įsigyti žemę taip pat suteikta sklypo bendraturčiams, nuomotojams ir žmonėms, kurių žemė ribojasi su parduodamu sklypu.

Seimas taip leido dovanoti žemę artimiausiems giminaičiams – dabar to negalima padaryti, ją galima tik paveldėti.

Dirbamas žemės pirkėjai galės įsigyti jos, tik sutikus Nacionalinei žemės tarnybai – ji tikrintų, ar pirkėjas atitinka reikalavimus, žiūrėtų, kad vienas žmogus neįsigytų daugiau kaip 500 ha žemės. Iki šiol tuo rūpinosi notarai. 

Vadinamajame saugiklių įstatyme išlieka nuostata, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras plotas neviršytų 500 ha. Daugiau jos gali turėjo tik gyvulininkystės ūkiai arba tie ūkininkai ir įmonės, kurie daugiau buvo žemės įsigiję iki 2006 metų, kada įsigaliojo šis ribojimas.  

Seimas vėl neapsisprendė, ar panaikinti prieš kelerius metus įtvirtintus kai kuriuos reikalavimus dirbamos žemės pirkėjams, ir įvesti kitus barjerus, pavyzdžiui, kainos „lubas“.

Parlamentarai 54 balsais už ir 34 prieš ketvirtadienį nusprendė kol kas nebalsuoti dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pataisų.

Dabartinis įstatymas kliudo šaliai įstoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO), o dėl kvalifikacijos reikalavimų žemės pirkėjams Europos Komisija yra pradėjusi pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą.

Pasak „valstiečio“ Povilo Urbšio – jis paprašė Seimo iš darbotvarkės išbraukti pataisų priėmimą, – pataisas dar reikia apsvarstyti, kas vėliau prezidentė jų nevetuotų.

„Geriau septynis kartus pamatuoti prieš kerpant“, - BNS sakė P.Urbšys.

Pasak jo, daugiausia abejonių kelia žemės pardavimo kainą ribojantys siūlymai, kuriems yra pritaręs Kaimo reikalų komitetas.

„Kai kurie mano, kad tos nuostatos yra per griežtos, prieštarauja net Konstitucijai, EK pozicijai. Aš matau, kad EK komunikate yra leidimas, kad nacionalinėje teisėje galima įvesti draudimus spekuliuoti žeme“, - BNS tvirtino P.Urbšys.

Kaimo reikalų komitetas yra pritaręs kelių „valstiečių“ siūlymui įpareigoti notarus netvirtinti sandorio, kai dirbama žemė parduodama pirmumo teise, jeigu savininko nustatyta kaina perpus didesnė už vidutinę rinkos vertę.

Vienas pataisų autoriaus Valiaus Ąžuolo teigimu, tokį apynasrį norima uždėti, kad nebūtų „piktnaudžiaujama pirmumo teisės apėjimu“.

Kiek griežtesnius apribojimus siūloma taikyti ir tada, kai sklypas būtų parduodamas ne pirmumo teise, o savininkui jis priklausytų trumpiau negu 5 metus - tada notaras sandorio negalėtų tvirtinti, jeigu žemės kaina viršytų 170 proc. „lubas“.

„Čia dėl spekuliantų yra, kad nepirktų ir tuoj neperparduotų“, - teigė parlamentaras.

Šio apribojimo nebūtų, kai žemę parduos ilgiau negu 5 metus ją išlaikęs pardavėjas ir ji bus įsigyjama ne pirmumo teise.

Seimas taip pat raginamas nustatyti, kad norintieji įsigyti žemę, į kurią niekas nereikštų pirmenybės, privalėtų užsiimti žemės ūkio veikla.

Dabar pirmumo teisę įsigyti žemę taip pat suteikta sklypo bendraturčiams, nuomotojams ir žmonėms, kurių žemė ribojasi su parduodamu sklypu.

Pataisomis siūloma atsisakyti kvalifikacijos reikalavimų, nes dabar žemę įsigyti gali tik turintieji profesinių įgūdžių - 3 metų ūkininkavimo stažą, žemės ūkio diplomą, deklaravusieji naudmenas ir pasėlius, įregistravę savo ūkį.

Pirmumo teisę įsigyti privačią žemę siūloma suteikti ir žemdirbiams arba įmonėms, veikiančioms savivaldybėje, kur parduodamas sklypas, arba jei jos ribojasi, bet yra kitoje savivaldybėje. Jei jie atsisakytų pirmumo teisės, pardavėjas turėtų teisę parduoti bet kam.

Pataisos taip pat leistų dovanoti žemę artimiausiems giminaičiams - dabar to negalima padaryti, ją galima tik paveldėti.

Žemės pirkėjai galėtų įsigyti jos, tik sutikus Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) - ji tikrintų, ar pirkėjas atitinka reikalavimus, žiūrėtų, kad vie nas žmogus neįsigytų daugiau kaip 500 ja žemės.

Vadinamajame saugiklių įstatyme išlieka nuostata, kad asmuo ar susiję asmenys gali įsigyti tiek žemės Lietuvos teritorijoje, kad bendras plotas neviršytų 500 ha.

Šių veiksmų imtasi Europos Komisijai pradėjus pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą. Pagal dabar galiojančią tvarką, be apribojimų galima įsigyti iki 10 ha žemės. Perkant daugiau, reikalaujama tam tikrų profesinių įgūdžių - kad pirkėjai trejus metus būtų ūkininkavę, deklaravę žemės ūkio naudmenas, įregistravę savo ūkį, turėtų žemės ūkio specialybės diplomą, o juridiniai asmenys iš žemės ūkio veiklos gautų daugiau kaip pusę visų pajamų. Pataisomis siūloma atsisakyti šių nuostatų.

Kaimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Kazys Starkevičius LRT RADIJUI sako, kad taip siekiama, jog žemę lengviau įsigytų tie, kurie ją tikrai dirbs. Tačiau dalis parlamentarų prieštarauja tokiems siūlymams, daugiausia jų - valdančiojoje valstiečių frakcijoje.

Švelninti žemės įsigijimo saugiklius ragina Europos Komisija.

Seimas ketvirtadienį atmetė liberalo Eugenijaus Gentvilo pataisą, kuria jis siūlė Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymą pripažinti netekusiu galios. Už jos svarstymą balsavo 29 Seimo nariai, prieš - 17, o susilaikė 35.

„Šiandien stambiausi žemvaldžiai yra Lietuvoje,“, - piktinosi E.Gentvilas.

Pasak jo, įstatymas prieštarauja Lietuvos Konstitucijai ir Europos Sąjungos teisei, o atšaukus jį, būtų išvengta Europos Komisijos (EK) pradėtos teisės pažeidimo procedūros prieš Lietuvą.

Atsižvelgiant į EK pradėtą pažeidimo procedūrą, Vyriausybė vasarį nusprendė palengvinti žemės įsigijimą ir atsisakyti kai kurių saugiklių, pavyzdžiui nereikalauti, kad pirkėjas būtų ūkininkas, turėtų žemės  ūkio ūkio išsilavinimą arba ūkininkavimo patirties. Jei šių reikalavimų nebus atsisakyta, Lietuvai gresia 644 tūkst. eurų bauda.

Valdžiai siekiant palengvinti žemės įsigijimo sąlygas, smulkieji ūkininkai tam nepritaria - anot jų, tai paskatintų žemės pirkimą ne ūkininkavimo tikslais. Tuo metu daugiau žemės turintieji sako, jog 2014 metais įvesti žemės pardavimo saugikliai turėtų būti visiškai panaikinti.

Vadinamasis saugiklių įstatymas 2014 metais priimtas, baiminantis, kad Lietuvoje žemę supirks užsieniečiai ir taip sužlugdys žemės ūkį.

Ministerijos duomenimis, 2014-2016 metais savininkai pateikė 64,6 tūkst. pranešimus dėl žemės pardavimo, o įsigyti žemės norėjo tik du užsieniečiai.

"Verslo žinios", rašo, kad B.Markauskas planuoja aiškintis, kaip veikia saugikliai ir diskutuos dėl galimo jų keitimo.

"Jei objektyviai, manau, kad nelabai tie saugikliai padeda. Atliksime tokią studiją, kiek tos žemės buvo nupirkta, kiek tie saugikliai galėjo padėti. Aš manau, kad kaip mūsų ūkininkai apeina įstatymą, leidžiantį įsigyti tik 500 ha žemės, taip ir užsieniečiai, jei norės, per trečius asmenis tai padarys. Nebėra ir ko pirkti iš principo. Laisvos valstybinės žemės beveik nebėra", - interviu "Verslo žinioms" sakė B.Markauskas.

Anot jo, galbūt kai kurie saugikliai bus naikinami, tačiau dėl to dar bus diskutuojama: "Pastaruoju metu didžiausią problemą kėlė ne užsieniečiai, o finansinės grupuotės, kuriuos pirko žemę. Galbūt naikinsime ne visus tris saugiklius, dar bus diskusijų".

„Mūsų, žemdirbių, socialinių partnerių nuomonė nepasikeitė - žemė turi būti naudojama žemės ūkio produkcijai gaminti. (...) Tai bus tik biurokratiniai palengvinimai, kad mažiau reikėtų šeimos nariams pažymų. Čia tai, ką mes siūlysime, - ką siūlys Vyriausybė ir koks projektas išeis iš Vyriausybės, sunku pasakyti“, - BNS sakė V.Baltraitienė.

EK nurodė, kad dabar yra per griežtas reikalavimas žemės pirkėjui būti ūkininku.

Pasak ministrės, siūloma nekeisti apribojimo, kai daugiau nei 10 hektarų žemės ūkio paskirties žemės norinti pirkti bendrovė privalo gauti daugiau nei 50 proc. pajamų iš žemės ūkio veiklos.

„Mes vis tik siūlysime šitą palikti. Mes buvome su ūkininkais susirinkę, jų nuomone, tai iš viso nereikėtų įstatymo keisti ir judinti“, - tikino ministrė.

Anot jo, įstatymo pataisas ministerija Vyriausybei pateiks jau netrukus. Panašų siūlymą ministerija jau teikė Vyriausybei prieš metus, tačiau tuomet įstatymas nebuvo pakeistas.

EK ketvirtadienį Lietuvai pateikė pagrįstą nuomonę ir paprašė iš dalies pakeisti žemės įsigijimo teisės aktus, kuriais 2014 metų gegužę buvo sugriežtintas žemės pardavimas užsieniečiams. Lietuva per du mėnesius turi suderinti savo teisės aktus su EK teise, kitu atveju pastaroji gali kreiptis į ES Teisingumo Teismą.

„Komisijos nuomone, kai kuriomis naujųjų nacionalinių taisyklių nuostatomis ribojamas laisvas kapitalo judėjimas ir įsisteigimo laisvė. Tai gali atgrasyti tarpvalstybines investicijas. Kai kuriais apribojimais gali būti siekiama pagrįstų tikslų, nes jais kovojama su pirkimu spekuliacijos tikslais arba atsižvelgiama į planavimo ir kaimo politikos tikslus, bet tam, kad tie apribojimai būtų teisėti, jie privalo būti proporcingi ir jais negali būti diskriminuojami kiti ES piliečiai“, - teigiama pranešime.

EK pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą pradėjo 2015 metų kovo mėnesį, pateikusi oficialų pranešimą. Gavusi Lietuvos atsakymą, EK tebėra susirūpinusi, kad teisinis reglamentavimas pažeidžia ES teisę.

EK taip pat kreipėsi į Bulgariją, Vengriją, Latviją, ir Slovakiją.