Konstitucinio įstatymo pataisose tikslinami kriterijai, kurių šalių piliečiai galėtų pirkti žemę Lietuvoje, ir atsisakoma reikalavimo, kad lietuviams tose šalyse turi būti suteikiamos ne mažesnės teisės.

Įstatymo rengėjai teigė, kad pastarasis reikalavimas nesuderinamas su EBPO standartais, nes gali skatinti protekcionizmą ir apriboti kapitalo judėjimą.

Pagal įstatymo projektą, ateityje Lietuvoje žemės galės įsigyti Europos Sąjungos (ES), NATO, EBPO ir Europos ekonominės erdvės valstybių piliečiai bei įmonės, tačiau su sąlyga, kad tos šalys nepriklausys organizacijoms, kuriose dominuoja Rusija - Nepriklausomai valstybių sandraugai arba Eurazijos sąjungai.

Rusija kol kas nepriklauso EBPO, bet siekia narystės.

Iki šiol įstatyme taip pat buvo įtvirtinti europinės ir transatlantinės integracijos kriterijai, bet formuluotės buvo šiek tiek kitokios.

Įstatymo projektui pirmojoje stadijoje po pateikimo pritarė 95 Seimo nariai, du susilaikė, niekas nebalsavo prieš. Įstatymui priimti reikalingi dar du balsavimai.

Lietuva tikisi kvietimo į EBPO sulaukti 2018 metais.

„Mūsų, žemdirbių, socialinių partnerių nuomonė nepasikeitė - žemė turi būti naudojama žemės ūkio produkcijai gaminti. (...) Tai bus tik biurokratiniai palengvinimai, kad mažiau reikėtų šeimos nariams pažymų. Čia tai, ką mes siūlysime, - ką siūlys Vyriausybė ir koks projektas išeis iš Vyriausybės, sunku pasakyti“, - BNS sakė V.Baltraitienė.

EK nurodė, kad dabar yra per griežtas reikalavimas žemės pirkėjui būti ūkininku.

Pasak ministrės, siūloma nekeisti apribojimo, kai daugiau nei 10 hektarų žemės ūkio paskirties žemės norinti pirkti bendrovė privalo gauti daugiau nei 50 proc. pajamų iš žemės ūkio veiklos.

„Mes vis tik siūlysime šitą palikti. Mes buvome su ūkininkais susirinkę, jų nuomone, tai iš viso nereikėtų įstatymo keisti ir judinti“, - tikino ministrė.

Anot jo, įstatymo pataisas ministerija Vyriausybei pateiks jau netrukus. Panašų siūlymą ministerija jau teikė Vyriausybei prieš metus, tačiau tuomet įstatymas nebuvo pakeistas.

EK ketvirtadienį Lietuvai pateikė pagrįstą nuomonę ir paprašė iš dalies pakeisti žemės įsigijimo teisės aktus, kuriais 2014 metų gegužę buvo sugriežtintas žemės pardavimas užsieniečiams. Lietuva per du mėnesius turi suderinti savo teisės aktus su EK teise, kitu atveju pastaroji gali kreiptis į ES Teisingumo Teismą.

„Komisijos nuomone, kai kuriomis naujųjų nacionalinių taisyklių nuostatomis ribojamas laisvas kapitalo judėjimas ir įsisteigimo laisvė. Tai gali atgrasyti tarpvalstybines investicijas. Kai kuriais apribojimais gali būti siekiama pagrįstų tikslų, nes jais kovojama su pirkimu spekuliacijos tikslais arba atsižvelgiama į planavimo ir kaimo politikos tikslus, bet tam, kad tie apribojimai būtų teisėti, jie privalo būti proporcingi ir jais negali būti diskriminuojami kiti ES piliečiai“, - teigiama pranešime.

EK pažeidimo procedūrą prieš Lietuvą pradėjo 2015 metų kovo mėnesį, pateikusi oficialų pranešimą. Gavusi Lietuvos atsakymą, EK tebėra susirūpinusi, kad teisinis reglamentavimas pažeidžia ES teisę.

EK taip pat kreipėsi į Bulgariją, Vengriją, Latviją, ir Slovakiją.

Prieš beveik dvejus metus pasikeitus prekybos privačia žemės ūkio paskirties žeme tvarkai, Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) suskaičiavo, kad vidutiniškai per metus gaunama apie 20 tūkst. kreipimųsi dėl leidimo parduoti privačią žemės ūkio paskirties žemę ir išduodama apie 5 tūkst. leidimų įsigyti žemės ūkio paskirties žemės.

Nuo 2014 m. sausio 1 d. iki  2015 m. lapkričio 4 d. Nacionalinė žemės tarnyba gavo 38 880 žemės savininkų pranešimus apie sprendimus parduoti privačius žemės ūkio paskirties žemės sklypus. Daugiausia tokių pranešimų gavo NŽT Panevėžio skyrius. Per tą patį laikotarpį NŽT išdavė 28 508 pažymas apie pirmumo teisę, tai yra tiek kreipėsi galimų pirkėjų arba pretendentų įsigyti parduodamą žemę pagal įstatyme numatytą pirmumo teisę.

Pagal vėliau įsigaliojusias įstatymų nuostatas, nuo 2014 m. gegužės 1 d. iki 2015 m. lapkričio 4 d. NŽT išdavė 9977 leidimus įsigyti žemės ūkio paskirties žemės. Iš jų buvo išduoti leidimai vienam Danijos piliečiui ir 5 sutuoktiniams, turintiems užsienio pilietybę – Latvijos, Norvegijos, Lenkijos, Rusijos ir Prancūzijos piliečiams. Daugiausia leidimų įsigyti žemės ūkio paskirties žemės išduota NŽT Šilutės ir Kėdainių skyriuose.

„Galime konstatuoti, kad kol kas užsieniečiai neskuba supirkinėti privačios žemės ūkio paskirties žemės. O tie būgštavimai prieš kelis metus, kurie buvo priimant sprendimą leisti užsieniečiams pirkti žemę Lietuvoje – nepasitvirtino“,- pažymi NŽT direktorė Daiva Gineikaitė.

Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 4 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo

Nr. XII-458 (įsigaliojo 2014 m. sausio 1 d.) 6 straipsnyje nurodyta, kad žemės savininkas apie sprendimą parduoti žemės ūkio paskirties žemės sklypą praneša Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės ūkio paskirties žemės sklypo buvimo vietą. Pirmumo teisę įsigyti privačią žemės ūkio paskirties žemę ta kaina, kuria ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sąlygomis, išskyrus atvejus, kai parduodama iš viešųjų varžytynių, šia eilės tvarka turi: 1) žemės sklypo bendraturčiai – Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka; 2) parduodamo žemės sklypo naudotojas, pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą sutartį naudojęs šią žemę žemės ūkio veiklai ne mažiau kaip vienus metus, – jeigu jis atitinka Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus; 3) asmuo, nuosavybės teise turintis žemės ūkio paskirties žemės sklypą, kuris ribojasi su parduodamu žemės ūkio paskirties žemės sklypu, – jeigu jis atitinka Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytus reikalavimus.

Informacijos apie tai, kiek asmenų įsigijo privačios žemės ūkio paskirties žemės ir kiek realiai įvyko pardavimo sandorių, NŽT nerenka.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas neatgrasė užsieniečių nuo žemės pirkimo Lietuvoje, nes jie to nedarė ir anksčiau, tačiau apsunkimo žemės įsigijimą patiems lietuviams, pastebi ekspertai. Pasak Žemės savininkų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininko Kęstučio Mozerio, sudarytos sąlygos padėtį palengvina tik jau ūkininkaujantiems asmenims.

„Buvo uždėti dideli apribojimai ne tik užsieniečiams, bet ir Lietuvos piliečiams. Reikia įvykdyti sudėtingus reikalavimus. Pirma, reikia turėti išsilavinimą, ūkininkavimo patirtį ir t. t. Žinoma, labai susiaurėja žmonių, kurie galėtų įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, ratas. Taip pat mažėja konkurencija, sudaromos lengvatinės sąlygos susipirkti žemes tiems, kurie jau ūkininkauja. Be to, taikomi ir tam tikri apribojimai mums, žemės savininkams“, – teigia K. Mozeris.

Jam antrina ir kiti specialistai. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas Jeronimas Kraujelis tvirtina, kad, norint įsigyti žemės, reikia surinkti 30–40 puslapių pažymų. Tačiau Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius didesnių įstatymo trūkumų nepastebi.

Užsienietis turėtų būti Lietuvoje ūkininkavęs bent trejus metus

Jau metai, kai dirbamą žemę gali pirkti ne tik Lietuvos piliečiai, bet ir užsieniečiai. Visiems, nortiniems įsigyti daugiau kaip 10 ha, reikia trejų metų ūkininkavimo patirties. Jie taip pat privalo gauti leidimus Nacionalinėje žemės tarnyboje. Tarnybos duomenimis, įsigaliojus naujajam įstatymui, nuo praėjusių metų gegužės 1 d. iki šių metų balandžio vidurio teritoriniai skyriai išdavė penkis leidimus užsieniečiams pirkti žemės ūkio paskirties žemę. Visi šie pirkėjai yra susituokę su Lietuvos piliečiais. Pasak Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus vyriausiosios specialistės Dovilės Aleksandravičienės, šiuo atveju žemę pirkti keliamus reikalavimus turi atitikti tik vienas iš sutuoktinių, o įsigyta žemė – bendra sutuoktinių nuosavybė.

„Jeigu vienas iš sutuoktinių turi įregistravęs ūkininko ūkį, yra deklaravęs pasėlius, tai reiškia, kad jie abu atitinka įstatymo reikalavimus. Tai taip pat galioja ir lietuviams. Šiuo atveju mūsų skyriuje leidimas išduotas užsieniečiui, kurio sutuoktinė deklaruoja pasėlius ir yra įregistravusi ūkininko ūkį. Kadangi įgyjamas turtas – bendra nuosavybė, jis taip pat dalyvauja sandoryje“, – sako D. Aleksandravičienė.

Tarnyba užsienietei pirkti žemę išdavė ir Kretingos regione. Skyriaus vedėjas Dalius Vitkus nurodo, kad žemę įsigijo šeima, kurioje vyras turi Lietuvos pilietybę, o žmona yra Latvijos pilietė. Šeima kartu gyvena Lietuvoje. „Kadangi sutuoktiniai perka bendrą turtą, tai ir išdavėme tokį leidimą. Jie jau seniai gyvena [Lietuvoje], atitinka reikalavimus, dirba žemę, ūkininkauja. Žinoma, gal vyro vardu žemės yra daugiau, bet ir bendrai jie turi įsigiję tikrai daugiau kaip 10 ha“, – teigia D. Vitkus.

Šalčininkų rajone ūkininkaujanti Stanislava sako, kad neseniai įsigijo žemės kartu su sutuoktiniu, kuris yra Lenkijos pilietis. „Kai kurios žemės, pirktos praeitais metais, savininkas – jis, o pora gabaliukų, pirktų anksčiau, jam nepriklauso“, – sako Stanislava.

Pasak Nacionalinės žemės tarnybos Ukmergės skyriaus vyriausiosios specialistės D. Aleksandravičienės, jeigu užsienietis vienas norėtų įsigyti daugiau kaip 10 ha žemės, jam reikėtų trejų metų ūkininkavimo Lietuvoje patirties.

„Per paskutinius 10 metų užsienietis turėtų būti vykdęs praktinę ūkininkavimo veiklą Lietuvoje ne mažiau kaip trejus metus, jeigu žemę nori įsigyti pats vienas. Vadinasi, jis turėjo atvykti į šalį prieš mažiausiai trejus metus, čia įsiregistruoti ūkininko ūkį, gauti ūkininko pažymėjimą ir deklaruoti pasėlius. Tik tokiu atveju jis galėtų būti laikomas asmeniu, kuris pagal įstatymą pats vienas įsigyja žemę, be Lietuvos piliečio sutuoktinio ar sutuoktinės“, – aiškina specialistė.

D. Aleksandravičienės tvirtinimu, Ukmergės rajone tokių užsieniečių nebuvo. Minėtasis atvejis, kai žemę įsigijo užsienietis, vedęs lietuvę, anot LRT Radijo pašnekovės, nėra laikomas tuo užsieniečiu, kuris suteikta galimybe įsigyti žemę pasinaudoja savarankiškai.

Dauguma įsigytų sklypų tesiekia kelias dešimtis arų

Registrų centro duomenimis, nuo praėjusių metų gegužės 1 d. pirkimo sandoriais dirbamą žemę įsigijo 67 kitų valstybių piliečiai. Pasak Registrų centro atstovo Aido Petrošiaus, bendras jų nupirktos žemės plotas sudaro 134 ha, t. y. vidutiniškai po 2 ha vienam užsieniečiui.

„Kalbant apie asmenis, kurie žemės ūkio paskirties žemę įsigijo pirkimo sandoriais, reikėtų pažymėti, kad dauguma sandorių vyko su gana nedideliais žemės plotais. Didžiausias sklypas, kurį Lietuvoje nusipirko užsienio valstybės pilietybę turintis fizinis asmuo, buvo 20 ha sklypas. Kitas, irgi vienetinis atvejis, kai užsienietis įsigijo 9 ha žemės. Taip pat stebime kelis atvejus, kai žemės sklypo plotas siekia 2–5 ha, bet tokie atvejai yra pavieniai. Daugeliu atveju buvo įsigyti labai nedideli žemės sklypai. Tai leidžia spėti, jog tai – žemė prie įvairių sodybų“, – teigia A. Petrošius.

Registrų centro duomenimis, nuo praėjusių metų gegužės 1 d. iš viso nuosavybės teisę į žemės ūkio paskirties žemę įgijo 216 užsienio valstybių piliečių. Bendras jų įsigytos žemės plotas siekia apie 750 ha. Pasak A. Petrošiaus, dauguma užsienio šalių piliečių žemės ūkio paskirties sklypus įgijo paveldėjimo būdu, o dalis žemės buvo padovanota.

„Būtent žemės ūkio paskirties žemė buvo perleista dovanojimo atvejais. Manau, kad, pasiaiškinus giliau, greičiausiai atrastume, jog tas turtas buvo dovanotas buvusiems Lietuvos Respublikos piliečiams. Žinoma, tai reikalautų atskiros studijos. Taip pat yra nemažai nuosavybės atkūrimo atvejų. Greičiausiai kalbama apie asmenis, kurie anksčiau buvo Lietuvos Respublikos piliečiai. Vėliau, dėl vienokių ar kitokių priežasčių tapo užsienio valstybių piliečiais arba tai – užsienio valstybių piliečių palikuonys, kuriuos su Lietuva sieja istoriniai ryšiai“, – svarsto specialistas.

Jo nuomone, tų Lietuvoje žemės įsigijusių užsieniečių, kurių buvo taip bijoma, diskutuojant apie žemės ūkio paskirties žemės pardavimą, iš tiesų atrastume vos vieną ar kitą. Anot A. Petrošiaus, daugeliu atvejų buvo fiksuoti sandoriai, kai žemės plotas nesiekė nė 1 ha ploto.

„Kalbame apie sklypelius, kurių plotas siekia nuo trijų iki kelių dešimčių arų. Tai – tikrai nedideli sklypai. Greičiausiai tai yra daržai ar sodai prie įvairių sodybų, kurių nurodoma paskirtis – žemės ūkio paskirties žemė“, – tvirtina A. Petrošius.

Žemės savininkų sąjunga: užsieniečiai ir anksčiau nepirko žemės Lietuvoje

Pasak Žemės savininkų sąjungos Vilniaus skyriaus pirmininko K. Mozerio, vadinamaisiais dirbamos žemės įsigijimo saugikliais buvo siekta apriboti užsieniečių galimybes nusipirkti Lietuvoje žemės, tačiau jie čia ne itin veržėsi ir anksčiau, pirkdami žemę per įsteigtas įmones.

„Vadinamasis saugiklių, apribojimų įstatymas buvo taikomas, kad užsieniečiai būtų atgrasyti nuo Lietuvos žemės pirkimo. Mūsų duomenimis, šis tikslas pasiektas, bet jis buvo pasiektas ir anksčiau. Iki šio įstatymo, kuris įsigaliojo prieš metus, bet koks užsienietis galėjo įsteigti juridinį asmenį ir pirkti žemę. Jis negalėjo to daryti kaip fizinis asmuo. Koks nors danas negalėjo atvažiuoti, nueiti pas kokį senuką, nebesugebantį įdirbti 200 ha, sakyti – aš nusipirksiu ir čia dirbsiu, bet tas pats danas galėjo atvažiuoti į Lietuvą ir įsteigti juridinį asmenį“, – aiškina K. Mozeris.

Jo tikinimu, užsieniečiai, norintys įsigyti žemės Lietuvoje, ir seniau pasisamdydavo konsultantus, kurie įsteigdavo Lietuvoje juridinį asmenį ir tokiu būdu buvo galima įsigyti žemės. K. Mozeris prideda, kad mūsų šalis nėra patraukli žemės ūkio paskirčiai, čia nėra didelių dirbamųjų žemės laukų. Be to, anot Žemės savininkų sąjungos atstovo, buvo pasiektas kitas tikslas – sumažėjo žemės sandorių apyvarta.

„Buvo uždėti dideli apribojimai ne tik užsieniečiams, bet ir Lietuvos piliečiams. Reikia įvykdyti sudėtingus reikalavimus. Pirma, reikia turėti išsilavinimą, ūkininkavimo patirtį ir t. t. Žinoma, labai susiaurėja žmonių, kurie galėtų įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, ratas. Taip pat mažėja konkurencija, sudaromos lengvatinės sąlygos susipirkti žemes tiems, kurie jau ūkininkauja. Be to, taikomi ir tam tikri apribojimai mums, žemės savininkams“, – teigia K. Mozeris.

Jo tvirtinimu, po 1990 m. žemės reformos atsirado keli tūkstančiai žemės savininkų, kuriems buvo atkurtos nuosavybės teisės. Daugiausia jų – smulkios žemės savininkai. K. Mozerio teigimu, žemę norintis parduoti savininkas dabar pirmiausia ją turi pasiūlyti bendrasavininkiui, nuomininkui, nuomojančiam tą žemę, visiems kaimynams, kurių gali būti labai daug ir kurie netgi gali būti emigravę į užsienį. Tik įvykdęs visus reikalavimus, nurodo K. Mozeris, savininkas gali parduoti žemę kitam asmeniui.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas: problemos nėra

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas J. Kraujelis pastebi, kad dabar sunkiau įsigyti žemės, tačiau Lietuvos žemdirbiai turi turėti pirmenybę prieš užsieniečius. Jis taip pat pripažįsta, kad dėl įvesto įstatymo žemės įsigijimas yra sulėtėjęs, nes įsigijimo procedūra tapo labai sudėtinga.

„Vertiname gana prieštaringai. Kad nuo spekuliantų reikėjo saugotis, tai jokių ginčų nekeliame, bet saviems ūkininkaujantiems žmonėms labai apsunkintas žemės įsigijimo klausimas. Norint įsigyti kelis hektarus žemės, reikia pririnkti 30–40 puslapių visokių pažymų. Kaip planavome, niekas iš tų užsieniečių nesiveržia. [...]Yra bendra laisvo kapitalo judėjimo tvarka Europos Sąjungoje. Akcijos tegul juda, bet žemė yra žemė. Šių dalykų nelabai suprantu ir toleruoju, bet pirmenybė turėtume sudaryti lietuviams, kurie žemę dirba, nuomojo ir t. t.“, – teigia J. Kraujelis.

Korporacijos „Matininkai“ prezidentas Kęstutis Kristinaitis atkreipia dėmesį, kad iki įstatymo priėmimo daugelis buvo linkę prognozuoti, jog visa Europa ir Amerika nupirks visą Lietuvos žemė, bet, K. Kristinaičio teigimu, taip nevyko ir neįvyko. Jis prideda, kad tokios baimės lėmė tai, jog buvo apribotos galimybės Lietuvos investitoriams įsigyti žemės ūkio paskirties žemę.

„Matyt, tai – didžiausias apribojimas, nuo kurio kenčia Lietuvos žemės sklypų savininkai, nes apribota rinka, paklausa. Gal ir iš lietuvių yra norinčių investuoti į žemės ūkio paskirties žemę. Jiems [...] įvesti apribojimai: ir išsilavinimo, ir kaimynystės, ir kitokių apribojimų. Šie apribojimai trukdo lietuviams, o ne užsieniečiams. Iš esmės kenčia Lietuvos investitoriai“, – tikina K. Kristinaitis.

Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas S. Bucevičius mano, jog esminių Žemės įsigijimo įstatymo pakeitimų nereikia. Jo pastebėjimu, tai būtų galima daryti, jeigu į Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) arba Kaimo reikalų komitetą būtų atėję prašymai, jog įstatymas apsunkima, neleidžia vystyti žemdirbystės.

„Niekas tokių prašymų ir pageidavimų neišreiškė, vadinasi, problemos ir nėra. Vis dėlto, tie ūkio subjektai ar užsieniečiai, kurie jau penketą metų pas mus dirba mūsų žemę, galėjo viską įsigyti. Manau, kad viskas yra gerai. Kiek girdžiu iš žemdirbių, tai sustabdė spekuliacijas. Galbūt dar yra svarstytinų aspektų. ŽŪM ruošia savo viziją, ką reikėtų pataisyti. Taip pat pageidavimų turi ir Seimo nariai, bet aš nenorėčiau labai „išnaršyti“. Pamatinius dalykus reikėtų palikti“, – įsitikinęs S. Bucevičius.

ŽŪM, atsižvelgdama į socialinių partnerių siūlymus, pakoreguotą Žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo projektą paskelbs viešai ir teiks svarstyti Vyriausybei.

Prieš metus Lietuvoje leidus žemę pirkti užsieniečiams, bet kartu įvedus apribojimų, žemės savininkai siūlo švelninti tvarką. Tobulinti ją sutiktų ir ankstesni saugiklių šalininkai.

Lietuvos žemės savininkų sąjungos tarybos pirmininkas Gintaras Nagulevičius mano, kad ribojimai, jog žemę gali įsigyti tik žemdirbiai, yra nereikalingi. Anot jo, pakaktų nurodymo, kad žemė turi būti dirbama pagal paskirtį.

"Mes manome, kad ribojimų yra per daug. Pakaktų ribojimų po įsigijimo, kad dirbtų ir naudotų pagal paskirtį, o kvalifikaciniai ribojimai yra nereikalingi", - LRT radijui teigė G.Nagulevičius.

Įstatymo tobulinimui pritarė ir vienas iš referendumo prieš žemės pardavimą užsieniečiams iniciatorių bei saugiklių šalininkų - Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas, vieno didžiausių šalyje žemvaldžių "Agrokocerno" savininkas Ramūnas Karbauskis.

"Tikriausiai nėra nė vieno tobulo įstatymo. Seimas gali grįžti prie apribojimų, gali pergalvoti plonybes, kad tie apribojimai neveiktų prieš Lietuvos ūkininkus. Kartais jis stebina netgi mūsų pačių ūkininkus, bet, manau, jis bus išspręstas", - LRT radijui sakė R.Karbauskis.

Europos Komisija reikalauja Lietuvos pasiaiškinti dėl įstatymų, kuriais reglamentuojamas žemės įsigijimas. Valstybė turės per du mėnesius pateikti atsakymą.

Registrų centro duomenimis, per metus - nuo 2014 metų gegužės iki šių metų gegužės - 67 užsieniečiai įgijo 134 hektarus žemės ūkio paskirties žemės. Per šį laiką dauguma žmonių žemę paveldėjo. Iš viso 216 piliečių įsigijo ar perėmė 753 hektarus žemės.

Pernai gegužę įsigaliojęs žemės pardavimo saugiklių įstatymas neleidžia ūkininkams ir susijusiems asmenims įsigyti daugiau nei 500 hektarų žemės. Norint įsigyti daugiau negu 10 hektarų žemės, pirkėjas privalo turėti trejų metų žemės ūkio veiklos patirties arba su žemės ūkiu susijusią specialybę, o ją parduoti gali, tik panaudojus žemę pagal paskirtį penkerius metus. Be to, reikia gauti Nacionalinės žemės tarnybos leidimą.

Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymas pernai priimtas, baiminantis, kad Lietuvoje žemę supirks užsienio bendrovės ir taip sužlugdys žemės ūkį. Iki 2014-ųjų gegužės 1-osios galiojo perinamasis laikotarpis, leidęs Lietuvai neparduoti žemės užsieniečiams. Stodama į Europos Sąjungą, Lietuva įsipareigojo nedrausti žemės pardavimo bendrijai priklausančių kitų valstybių piliečiams.

Neįvykusio referendumo (kurį kažkodėl tapo įprasta vadinti žemės pardavimo pavadinimu, nors jo esmė – visai ne žemės pardavimas) faktas daug ką pasakė apie visuomenės būklę.

Daugeliui Lietuvos gyventojų, regis, dar yra būdingas požiūris, kad už juos daugelį esminių valstybės klausimų turėtų spręsti valdžia. Toks požiūris, akivaizdu, kyla iš istorinės tautos patirties. Gyvenant komunistinėje sistemoje būtent uždaras nomenklatūros sluoksnis spręsdavo visus valstybės klausimus. Šiuo atveju visuomenės susitaikymas su elito grupės dominavimu tiesiogiai koreliuoja su tos pačios valdžios požiūriu į visuomenę – esą tauta yra tamsi, nesuvokianti reikalų esmės, nežinanti, kaip valdyti valstybę ir t.t.

Demokratija, bendrai tariant, yra tautos dalyvavimas valstybės valdyme, o ne tik rinkimų, į kuriuos susirenka šiek tiek daugiau nei 50 proc. rinkėjų, organizavimas. Pasakymas, kad esą "mano pilietinė pareiga – nedalyvauti referendume", kurio pagrindinis tikslas, beje, ir buvo įtvirtinti tautai teisę labiau kontroliuoti valstybės valdymą, rodo ne pilietiškumą, o paprasčiausią abejingumą savo krašto reikalams.

Referendumo boikotas neturi nieko bendro su pilietiškumu, nes pilietinė pareiga – ateiti į bet kurį organizuojamą referendumą ir ten pasakyti savo nuomonę – esi už ar prieš.
Argumentai, esą referendumas organizuotas užsienio valstybių ar jų agentų, neva siekiant vėliau diskutuoti teritoriniais klausimais ar diskredituoti Lietuvą, yra daugiau nei absurdiškas. Taip tautoje sėjamas nepagrįstas nepasitikėjimas vieni kitais, kaip ir buvo sėjama baimė, neva Lietuvą po referendumo, jei jis būtų  buvęs sėkmingas, būtų išprašę iš ES ar neva Lietuvos ūkininkams būtų tekę grąžinti gautas iš Europos išmokas.

Moralas paprastas – dalies pilietiškai dar mąstančių Lietuvos žmonių sąmonėje referendumo rezultatai padėjo riebų tašką.

Iniciatyva paversti Lietuvą iš gatvės valdoma valstybe, sumaniai pridengta pasipriešinimo žemgrobių iš Vakarų šūkiu, nesulaukė palaikymo: referendume dalyvavo per mažai rinkėjų, tad jis neįvyko. Lyg ir turėtume džiaugtis, kad bent sykį patingėjome prasmingai.

Tik ar iš tikrųjų galime džiaugtis? Juk visa ši istorija su referendumu tėra dar vienas visuomenės susikaldymo simptomų. Nebe pirmas – pirmasis pasireiškė kaip vadinamoji violetinė istorija, prasidėjusi nuo tariamųjų Kauno įvykių, bet sutelkusi žmones, pasiryžusius plaukti prieš srovę. Ir plaukti, ir budėti per naktis, per pirmąjį bandymą į Seimą atvesti partiją, turinčią ne racionalią politinę programą, bet vieną šūkį. Argi ne taip nutiko ir šįkart?

Pakako vieno šūkio sėsliesiems lietuviams labai jautria tema – ir beveik 270 tūkst. piliečių išėjo. Laimei, kol kas ne į gatves, iki artimiausios balsadėžės, norėdami ir vėl balsuoti už plaukiančiuosius prieš srovę. Tačiau ar galime būti tikri, kad kitą kartą jie nepraris dar pavojingesnio masalo? Tarkime, nebalsuos už kokią eilinių mesijų partiją, kurios e.pašto bei buhalterijos adresai – Rusijoje?

Ir visai nesvarbu, kad violetinės ir referendumo istorijų veikėjai nebūtinai yra tie patys žmonės. Abu atvejai – tos pačios ligos, banaliu pavadinimu "visuomenės susiskaldymas", simptomai.
Šis susiskaldymas gerokai pavojingesnis nei socialinė nelygybė. Pastarąją galima pagydyti reformuojant mokesčių sistemą, stiprinant socialinę apsaugą. Naujojo susiskaldymo esmė – ne skirtingos sumos piniginėse, bet skirtingas požiūris į valstybę, skirtingi dažniai, kuriais komunikuojama.

Kai kas suskubo džiaugtis, esą referendumą ignoravusi dauguma – tai piliečiai, puikiai suprantantys, kuris kelias veda į vakarietiškos demokratijos rojų. O kas yra visi kiti, kurių energija vakar susitelkė ties Garliavos patvoriais, šiandien – vienišu kovotoju už Lietuvą tapusio Pranciškaus Šliužo ūkyje?

Tai ne padugnės, pusgalviai, patvorinių minia, lunatikai ir kitokiais paaugliškais epitetais vadinami asmenys. Jie – lygiai tokie pat Lietuvos piliečiai. Tik manantys, kad nėra girdimi, nebaigę oksfordų, todėl pasirenkantys ne subtilias, bet primityvias protesto formas. Sykiu jie – labai jautrūs, aktyvūs, savaip pilietiški, todėl  jau vien dėl to verti pagarbos, o ne paniekos. Ir – išskirtinio dėmesio, metodiško valstybėje vykstančių procesų aiškinimo, nes kas gi žino, kokiai naujai idėjai iš nevilties jie gali susitelkti.

Referendume dėl žemės pardavimo draudimo užsieniečiams iš anksto balsavo 20,4 tūkst., arba 0,81 proc. visų rinkėjų. Tai – triskart mažiau nei per prezidento rinkimus.

Kaip skelbia Vyriausioji rinkimų komisija, 12,4 tūkst. rinkėjų balsavo iš anksto savivaldybėse, o dar 8 tūkst. - specialiuose paštuose. Užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose balsavo 91 Lietuvos pilietis.

Didžiausias aktyvumas per išankstinį balsavimą buvo Neringoje - čia savo valią pareiškė 2,14 proc. rinkėjų, o mažiausias Mažeikių rajone, kur balsavo 0,43 proc. rinkėjų.

Balsuoti iš anksto savivaldybėse trečiadienį ir ketvirtadienį galėjo rinkėjai, kurie sekmadienį negalės atvykti į savo rinkimų apylinkę.

Trečiadienį prasidėjęs balsavimas specialiuosiuose paštuose dar tęsiasi penktadienį. Čia gali balsuoti rinkėjai, kurie yra sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos, globos ar laisvės atėmimo įstaigose, atlieka karo tarnybą. Taip pat penktadienį ir šeštadienį vyks balsavimas namuose.

Balsavimo aktyvumas referendume kol kas triskart mažesnis nei per gegužę vykusių prezidento rinkimų metu. Per pirmas dvi išankstinio balsavimo dienas prezidento rinkimuose savo valią buvo pareiškę 2,97 proc. rinkėjų.

Iš viso referendume savo nuomonę gali pareikšti 2,532 mln. Lietuvos piliečių. Referendumas laikomas įvykusiu, jei jame dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų rinkėjų.

Šį sekmadienį vyksiančiame referendume gyventojai turėtų pasakyti, ar sutinka, kad dirbamą žemę būtų draudžiama parduoti užsieniečiams bei juridiniams asmenims, taip pat, ar bet kokiam kitam referendumui surengti pakaktų nebe 300 tūkst., o 100 tūkst. piliečių parašų.

Kad referendumas įvyktų, jame turi balsuoti 50 proc. piliečių.

Sekmadienį vyksiančiame referendume dėl žemės pardavimo dalyvauti ir balsuoti prieš žadantis premjeras pareiškė, kad referendumas jau pakenkė žemdirbiams, nes krito žemės vertė.

„Šitas referendumo organizavimas tiesiog pablogino kai kuriems žemdirbiams arba žemės savininkams, jos nuomotojams tam tikrą jų finansinę būklę - tie, kurie ketino parduoti žemę, tas procesas užtruko. Ir jeigu žiūrėti, kaip kito per tą laikotarpį žemės vertė, ji sumažėjo. Tai atnešė daliai žmonių nuostolius“, - pareiškė Algirdas Butkevičius ketvirtadienį Seime.

Premjeras dar kartą pabrėžė, kad jis referendume dalyvaus, tačiau balsuos prieš. 

„Visą laiką buvau prieš šį referendumą (...) Politikai turi pilnai suteiktus visuomenės įgaliojimus spręsti šitas problemas, jeigu jos iškyla ir operatyviai reaguoti, jeigu reikia, priimant Lietuvos žmonėms reikalingus įstatymus. Nuo pat pirmos dienos pasisakiau, kad referendumas yra organizuojamas dėl to, kad artėja prezidento ir Europos parlamento rinkimai. Pasinaudota tam tikra situacija Europoje, kada euroskeptinės partijos kai kuriose valstybėse įgavo tam tikrą visuomenės pasitikėjimą. Manau, kad buvo tikimasi, kad ir Lietuvoje tas bus“, - teigė premjeras. 

Sekmadienį vyksiančiame referendume gyventojai turėtų pasakyti, ar sutinka, kad dirbamą žemę būtų draudžiama parduoti užsieniečiams bei juridiniams asmenims, taip pat, ar bet kokiam kitam referendumui surengti pakaktų nebe 300 tūkst., o 100 tūkst. piliečių parašų.

Šį trečiadienį prasidėjusiame balsavime iš anksto ir specialiuose paštuose savo nuomonę pareiškė 9 304 rinkėjai, arba 0,37 proc. visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų. Kad referendumas įvyktų, jame turi dalyvauti 50 proc. rinkėjų.

Vykstant referendumui dėl žemės pardavimo, trečiadienį prasidėjusiame balsavime iš anksto ir specialiuose paštuose savo nuomonę pareiškė 9 304 rinkėjai, arba 0,37 proc. visų balsavimo teisę turinčių rinkėjų.

Iš anksto savo balsą referendume atidavė 4 265, o paštuose - 5 039 žmonės, pranešė Vyriausioji rinkimų komisija (VRK).

Išankstiniais duomenimis, daugiausia balsų jau atidavė Kaišiadorių rajono gyventojai - čia balsavo 0,99 proc. tokią teisę turinčių žmonių. Antroje vietoje - Neringa - ten balsavo 0,74 proc., trečioje Kalvarijos - 0,72 proc.

Mažiausiai rinkėjų kol kas atėjo Panevėžio, Klaipėdos ir Kretingos rajonuose - 0,15-0,19 proc.

Užsienyje esančiuose kariniuose vienetuose balsavo 91 lietuvis.

Balsuoti iš anksto galima bet kurioje savivaldybėje nuo 8 iki 20 valandos. Išankstinis balsavimas tokiu pat metu vyks ir ketvirtadienį. Trečiadienį prasidėjo iki penktadienio truks balsavimas ir specialiuose paštuose - juose gali balsuoti rinkėjai, kurie yra sveikatos priežiūros, socialinės rūpybos, globos ar laisvės atėmimo įstaigose, atlieka karo tarnybą. VRK kol kas nepateikė duomenų, kiek žmonių balsavo namuose.

Iš viso referendume savo nuomonę gali pareikšti 2,532 mln. Lietuvos piliečių.

Šį sekmadienį vyksiančiame referendume gyventojai turėtų pasakyti, ar sutinka, kad dirbamą žemę būtų draudžiama parduoti užsieniečiams bei juridiniams asmenims, taip pat, ar bet kokiam kitam referendumui surengti pakaktų nebe 300 tūkst., o 100 tūkst. piliečių parašų.