Jiems grąžinama iki 1995 metų birželio miestuose turėta nuosavybė – žmonės galės rinktis sklypus iš Vilniaus savivaldybės suprojektuotų 550 sklypų, kurių bendras plotas – beveik 194,6 ha.

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas sako, kad tai bus paskutinė galimybė gyventojams pasirinkti sklypus, nes valstybė jų suformavo pakankamai.

„Po 32 metų sunkaus proceso nuosavybė miestuose bus grąžinta savininkams arba jų paveldėtojams. Vilniaus miesto savivaldybė Nacionalinei žemės tarnybai perdavė du kartus daugiau sklypų ploto, nei yra poreikis atkurti žemės nuosavybę”, –  pranešime pirmadienį sakė ministras.  

Į susirinkimus pagal patvirtintą grafiką kviečiami 622 piliečiai, kurie pageidauja gauti iš viso 66,5 ha žemės.

Pretendentų susirinkimai vyks iki kovo 13-osios.

Daugiau laisvos valstybinės žemės, kurioje galėtų būti projektuojami nauji individualiai statybai ir kitam tikslui skirti žemės sklypai nuosavybės teisėms atkurti, Vilniaus savivaldybėje nėra.

Gyventojams nepasirinkus siūlomų sklypų, daugiau jų Vilniaus mieste jiems nebebus siūloma, o nuosavybės teisės jiems bus atkurtos kitais būdais, pavyzdžiui, jei galės gauti miško.

Pasak žemės ūkio viceministro Donato Dudučio, ministerijos parengti įstatymų pakeitimai bus koreguojami atsižvelgus į ūkininkų ir kitų socialinių partnerių pastabas. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus sako, kad pakeitimams priešinasi stambūs ūkininkai, suinteresuoti toliau supirkinėti žemes. Anot jo, tai nacionalinio saugumo klausimas,

„Išklausėme, buvo ir racionalių, konstruktyvių pastabų ir siūlymų, buvo daug ir emocijų, bet toliau nuspręsta, kad atsižvelgsim į tas pastabas, kurios konstruktyvios, šiek tiek koreguosim projektus, tas užtruks, tikėtina, ir po to teiksime antram raundui“, – BNS trečiadienį sakė D. Dudutis, antradienį susitikęs su žemdirbių atstovais.

„Jei nerasime kompromiso, galima bus likti prie dabartinio varianto, kuris yra racionalesnis, o jei matysime, kad kažkuris kitas kelias racionalesnis ir priimtinas visiems, vykdysime gilesnį poveikio vertinimą ir tolesnį derinimą su visomis institucijomis“, – pridūrė jis.

Anot viceministro, tikėtina, kad procesas gali užtrukti iki pusmečio.

Pasak D. Dudučio, susitikime siekta išsiaiškinti, ar žemdirbių atstovų nuomone, papildomi apribojimai turės daugiau naudos, ar žalos, nes atsiras ir papildoma administracinė našta.

„Viena vertus, pakeitimai reikalingi, jei norim viską užkardyt, kita vertus, kai atsiranda daug papildomų trikdžių, gali turėti neigiamos įtakos žemės ūkio rinkai“, – sakė viceministras.

Tuo metu susitikime dalyvavęs Žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus teigia, jog tvarką būtina griežtinti, o  labiausiai įstatymo pakeitimams priešinasi stambaus agroverslo atstovai.

„Stambieji žemvaldžiai nori, kad jie būtų neliečiami ir galėtų toliau pirkti tiek žemės, kiek jie nori. Vėl skambėjo mintis, kad žemės ūkio paskirties žemė turėtų būti paleidžiama laisvai prekybai. Suprask, žemės kaina kils ir ją bus galima supirkti, bet ar taip turėtų būti? Milijonieriai žemes supirks ir ūkininkai iš jų turėsis nuomotis žemę. O kas bus, jei Lietuvai nedraugiškų šalių atstovai supirks žemės? Mes būsime visiškai nuvaryti nuo savo žemės. Šis klausimas – nacionalinio saugumo klausimas, į tai žiūrėti pro pirštus negalima“, – pranešime sakė A. Svitojus.

Stambieji žemvaldžiai nori, kad jie būtų neliečiami ir galėtų toliau pirkti tiek žemės, kiek jie nori.

 

Jis įžvelgia grėsmę, kad Lietuvoje maždaug 1 proc. žemės savininkų valdo maždaug 27 proc. žemės ūkio paskirties žemės.

Ministerijos siūlomais Civilinio Kodekso ir Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimais siūloma drausti įsigyti daugiau žemės nei dabar leidžiama, sudarant iki 25 proc. įmonės akcijų ar iki 10 ha žemės valdančios įmonės perleidimo sandorį bei įsteigiant kelias įmones.

Siūloma keisti valstybinės žemės sklypų nuomos taisykles – nuomos teisė galėtų būti perleidžiama kitiems asmenims ne tik, kai sklypas išnuomotas aukcione arba perleidžiami jame esantys statiniai, įrenginiai, bet ir kai ūkis perleidžiamas giminaičiams.

2010 metais daugiau nei 500 ha žemės turėjo 430 ūkininkų, o 2020 metais šis skaičius išaugo dar šimtu. 

Šiemet šio mokesčio įplaukos turėtų siekti 59 mln. eurų – 44 proc. daugiau nei pernai, kai jo surinkta 41,1 mln. eurų.

„Žemės mokestį už 2023 metus sumokėjo 78 proc. – beveik 609 tūkst. – tai turėjusių padaryti žemės savininkų. Jų sumokėta suma – beveik 50 mln. eurų ir tai yra 84 proc. nuo sumos, kuri šiemet paskaičiuota žemės savininkams“, – komentare BNS sakė VMI viršininko pavaduotojas Martynas Endrijaitis.

VMI duomenimis, 595 tūkst. gyventojų jau sumokėjo 41 mln. eurų, o 13,8 tūkst. įmonių – 8,9 mln. eurų žemės mokesčio.

Šiais metais žemės mokestis mokamas aktyviau.

 

Mokesčio dar nesumokėjo 165 tūkst. gyventojų (8,7 mln. eurų) ir apie 2,3 tūkst. įmonių (1 mln. eurų). Jiems nuo ketvirtadienio skaičiuojami 0,03 proc. delspinigiai už kiekvieną dieną.  

Šiemet mokestis apskaičiuotas 777 tūkst. privačios žemės savininkų, kurie turėjo sumokėti apie 59 mln. eurų: apie 49 mln. eurų – gyventojai, apie 10 mln. eurų – įmonės.

Pasak M. Endrijaičio, šiemet žemės savininkai mokestį mokėjo aktyviau nei pernai.

„Šiais metais žemės mokestis mokamas aktyviau. Pernai iki lapkričio 16 dienos mokestį buvo sumokėję 70 proc. savininkų ir jų sumokėta suma buvo 31,7 mln. eurų“, – teigė jis.

Šiemet žemės mokestis yra didesnis – Registrų centrui kas penkerius metus atnaujinant sklypų mokestinę vertę, šiemet ji padidėjo 43 proc.

Labiausiai – 77 proc. – didėjo žemės ūkio paskirties sklypų, 33 proc. – komercinės, 28 proc. – pramonės ir sandėliavimo,  26 proc. – gyvenamųjų teritorijų, 23 proc. – mėgėjų sodo žemės mokestinė vertė.

„Tai žemės savininko valingas sprendimas prisidėti prie saugomų vertybių išsaugojimo“, – trečiadienį Seimo Aplinkos apsaugos komitete teigė ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vadovas A. Klimavičius, pristatydamas Saugomų teritorijų įstatymo naują redakciją.

Tokių teritorijų savininkai su atsakinga valstybės institucija sudarytų specialias sutartis, pagal jas valstybė už vertybių apsaugą mokėtų vienkartines kompensacijas.

Aplinkos ministerija planuoja sudaryti prioritetinių saugomų vietovių sąrašą.

„Tada būtų kviečiami žemės savininkai atsiliepti, jeigu jie sutiktų savo žemėje savo iniciatyva nustatyti saugomą teritoriją“, – komitete aiškino A. Klimavičius.

Pasak jo, nustačius tvarką, kaip būtų steigiamos tokios teritorijos, Lietuvoje atsirastų daugiau saugomų vietovių: „Taip pasiektume saugomų teritorijų plotų tikslus“. 

Be kita ko, A. Klimavičius pabrėžė, kad privačių saugomų teritorijų steigimui galėtų trukdyti žemės savininkų nesutarimai.

„Jeigu matytume, kad iš 10 savininkų sutinka tik vienas, reiktų aiškintis priežastis, kas žmonėms trukdo apsispręsti – keisti gal kompensavimo mechanizmą, švelninti sutarčių su valstybe sudarymo sąlygas“, – kalbėjo ministerijos atstovas. 

Laisvės frakcijos atstovas Kasparas Adomaitis abejojo, ar valstybei apsimokėtų mokėti kompensacijas, o Lietuvos miško ir žemės savininkų asociacijos pirmininkas Algis Gaižutis teigė nesantis tikras, ar apskritai pavyks įgyvendinti idėją, nes  tvarka gali nemotyvuoti žmonių įteisinti tokias vietoves.

„Tikrųjų miško ir žemės savininkų nemotyvuos įsitraukti į privačių saugomų teritorijų steigimą“, – teigė A. Gaižutis.

Kita vertus, jis mano, kad atsiras daug tokių teritorijų, nes jų savininkai labiau sieks finansavimo, o ne bus motyvuoti išsaugoti tokias teritorijas.  

Europos Sąjungos Bioįvairovės strategijoje numatyta, kad kiekvienoje bendrijos valstybėje 30 proc. sausumos ir vandens turi būti saugoma. 

511 tūkst. žemės savininkų iki lapkričio 15-osios (imtinai) į savivaldybių biudžetus sumokėjo per 31,7 mln. eurų: 25,5 mln. eurų – gyventojai ir 6,2 mln. eurų – įmonės.

VMI teigimu, žemės mokesčio dar nesumokėjo apie 214 tūkst. gyventojų, kurie turėtų sumokėti 7,9 mln. eurų, ir 2,4 tūkst. įmonių, kurios turėtų sumokėti 764 tūkst. eurų.

Inspekcijos duomenimis, pernai žemės mokesčio surinkta 41,7 mln. eurų – 658 tūkst. gyventojų sumokėjo 35 mln. eurų, o 13,5 tūkst. įmonių – 6,7 mln. eurų.

Pasak VMI Mokestinių prievolių departamento direktorės Stasės Aliukonytės-Šnirienės, iki pirmadienio bendra sumokėta žemės mokesčio suma yra 29,9 mln. eurų.

„Iš viso žemės mokestį sumokėjo 496,6 tūkst. žemės savininkų“, – Eltai nurodė S. Aliukonytė-Šnirienė.

Ji priminė, kad gyventojai, kurie patiria finansinius sunkumus bei įmonės, įtrauktos į VMI sudarytą nuo COVID–19 nukentėjusių sąrašą, iki 2021 metų vasario 28 dienos yra atleisti nuo delspinigių mokesčių skoloms, susidariusioms iki šių metų gruodžio 31 dienos.

Šiuo laikotarpiu jiems nebus pradėti išieškojimo veiksmai. Taip pat iki vasario 28 dienos pastarieji gali kreiptis į mokesčių administratorių ir sudaryti mokestinės paskolos sutartį be palūkanų.

Žemės mokestį privalo mokėti tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, kurie turi žemės privačios nuosavybės teisėmis.

Kaip anksčiau nurodė Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), iš viso šalyje yra daugiau nei 1 mln. šio mokesčio mokėtojų. Dėl savivaldybių nustatytų lengvatų jį moka ne visi žemės savininkai – šįmet jį turi mokėti apie 709 tūkst. gyventojų ir įmonių.

VMI duomenimis, į savivaldybių biudžetus šiais metais turėtų būti sumokėta apie 41,3 mln. eurų žemės mokesčio: iš jų – apie 34,8 mln. eurų sumokės gyventojai, apie 6,5 mln. eurų – įmonės ir kiti juridiniai asmenys.

Praleidus mokesčio sumokėjimo terminą, už kiekvieną uždelstą dieną skaičiuojami 0,03 proc. dydžio delspinigiai.

2018 metais apskaičiuota žemės mokesčio suma buvo 40,28 mln. eurų žemės mokesčio, 2017 metais – 31,4 mln. eurų.

Žemės mokestis yra mokamas už gyventojams ir įmonėms nuosavybės teise priklausančią privačią žemę, išskyrus už miško žemę ir žemės ūkio paskirties žemę, kurioje įveistas miškas. 

Įsigaliojus nutarimui, prašymus kompensacijoms gauti tokią teisę turintys asmenys galės teikti bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per savitarnos sistemą www.manogile.lt.

Vienkartinėmis kompensacijomis bus atlyginti nuostoliai, kuriuos žemės savininkai patyrė praradę galimybę naudoti žemės sklypą ar jo dalį pagal paskirtį dėl to, kad juose buvo įrengti elektros stulpai ir/ar kiti energetikos objektai. ESO atkreipia dėmesį, kad kompensacija už praeitį bus mokama tik už tuos apribojimus, kurie atsirado dėl iki 2004 m. liepos 9 d. įrengtų elektros tinklų, kaip tai numatyta LR Elektros energetikos įstatyme (t. y. bus kompensuojama tik už pagal įstatymą nustatytus servitutus).

Kompensacijos nuostoliams dėl servituto nustatymo atlyginti maksimalus dydis bus apskaičiuojamas pagal Vyriausybės šiandien patvirtintą metodiką. Pabrėžtina, kad kompensacijos bus mokamos tik jei Nekilnojamojo turto registre ir Nekilnojamojo turto kadastre bus įrašytos sklypo specialiosios žemės naudojimo sąlygos.

„Esame pasiruošę priimti norinčiųjų gauti kompensacijas prašymus ir užtikrinsime, kad iš ESO pusės jų tvirtinimas bei išmokų apskaičiavimas vyktų kaip galima greičiau. Tuo pačiu kviečiame pareiškėjus iš anksto pasirūpinti reikalingais dokumentais“, – sako ESO valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė Dalia Andrulionienė.

Pavyzdžiui, metodikoje numatyta būtinąją žyma apie taikomas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas ir jų plotą žemės sklypo registro įraše (apsaugos zonos įregistravimu) gali pasirūpinti ir ESO, tačiau tokiu atveju šio proceso metu prašymo dėl kompensacijos nagrinėjimas būtų stabdomas. Dėl to galimybę pasirūpinti įrašu registruose turi ir patys žemės sklypų savininkai.

Anot D. Andrulionienės, prašymus pateikusiems asmenims ESO bet kuriuo atveju iki 2018 m. spalio 31 d. praneš apie suskaičiuotą kompensacijos sumą arba prašymo nagrinėjimo statusą. Įskaičiavus visas reikiamas atlikti procedūras, vienkartinė kompensacija už servitutą, kaip ir numatyta minėtoje metodikoje, bus išmokama per 2 metus nuo reikalavimus atitinkančio prašymo pateikimo dienos.

Metodikoje taip pat numatyta, kad nuo šiol vykdant tinklo plėtros projektus žemės savininkams bus kompensuojama ne tik už prarastą galimybę pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį naudoti žemės sklypą ar jo dalį, bet ir už patirtus nuostolius dėl iškirsto miško, sunaikintų pasėlių ar sodinių.

Sklypų, kuriuose įrengta ESO įranga, savininkai patogiai pateikti prašymą dėl vienkartinės kompensacijos galės per www.manogile.lt.

ESO infrastruktūra, naudojama energijos skirstymui, yra įrengta daugiau nei 1 mln. žemės sklypų visoje Lietuvoje.

Medžioklės įstatymo pataisas praėjusią savaitę įregistravęs Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika siūlo, kad ne mažesnį kaip 1 tūkst. hektarų medžioklės plotą galėtų suformuoti keli savininkai. Dabar tai gali padaryti tik vienas savininkas. Iki šiol nemokamas medžioklės egzaminas taptų mokamu, o jo kainą nustatytų Aplinkos ministerija.

Be to, už neblaivų medžiotoją turėtų atsakyti visas būrelis, siūloma keisti už medžiojamų gyvūnų išteklių naudojimą surenkamų lėšų - pagrindinio medžioklės mokesčio - paskirstymą: savivaldybės gautų 30 proc., o Aplinkos apsaugos rėmimo programa - 70 proc. (dabar - atitinkamai 70 proc. ir 30 proc.). Pakeitimais norima įvesti ir elektroninius medžiotojo bilietus.

Generalinis miškų urėdas Rimantas Prūsaitis mano, kad įstatymo pakeitimai turėtų būti nedideli, o mokesčio didėjimas - nežymus. Be to, jo nuomone, medžiotojams reikalingą infrastruktūrą galėtų įsirengti jie patys bei medžiokles organizuojančios urėdijos, todėl vien dėl infrastruktūros nebūtina smarkiai kelti mokesčių.

Aleksandro Stulginskio universiteto (buvusi Žemės ūkio akademija) docentas Kęstutis Pėtelis mano, kad permainos medžioklės sistemai reikalingos.

Medžioklės pataisas yra registravęs ir Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas. Jis siūlo, kad medžioklės plotas būtų ne mažesnis nei 700 hektarų.

K.Mažeika: miškams reikalingas papildomas finansavimas

K.Mažeika sako norintis pakeisti medžioklės ploto formavimą, nes dabar Lietuvoje beveik nebeįmanoma suformuoti naujų medžioklės plotų.

„Dabar niekas negali suformuoti naujo 1 tūkst. hektarų ploto. Tai nepasiekiama norma. Mūsų tikslas yra tai, kad keli savininkai galėtų suformuoti naujus plotus. Be to, tai padės žemės savininkams geriau tvarkytis savo nuosavybėje. Mes nenorime sumažinti kartelės, nes 1 tūkst. hektarų yra mokslininkų nustatyta, kad galima reguliuoti gyvūnų populiacijas“, - BNS tvirtino medžiotojas K.Mažeika, priklausantis Vilkaviškio rajono „Karklinių“ būreliui.

Anot jo, pataisomis norima sumažinti biurokratinę medžioklės naštą ir pagerinti apskaitą.

„Norime bendrai mažinti popierizmą, išnaudoti technologines galimybes - elektroninis medžiotojo bilietas ir medžiojimo lapas. Medžioklėje jaučiamas sąstingis nuo praėjusių laikų. Taip pat yra siekis dėl nelaimingų atsitikimų, susijusių su alkoholio vartojimu. Dėl neblaivių asmenų siūlome kolektyvinę atsakomybę, bet dėl šios nuostatos nuomonę dar turėtų pareikšti Teisės departamentas“, - kalbėjo Seimo narys.

K.Mažeikos žodžiais, reikalingos investicijos į papildomą infrastruktūrą, todėl diskutuojama su Aplinkos ministerija, kad būtų padidintas mokestis už medžioklę.

„Būsimas mokesčio padidėjimas turėtų sietis su šaudyklų atsiradimu, kur bus praktiškai daromas medžioklės saugumo egzaminas ir praktinių įgūdžių tobulinimas, ko šiandien medžiotojai neturi, nes šaudyklos yra privačiose rankose ir jų jaučiamas trūkumas, o dėl kainos medžiotojai nėra suinteresuoti lankytis. Gyvūnų globa yra kita tema. Kalbame apie gyvūnų globos ir reabilitacijos centrą, prie kurio prisidėtų ir medžiotojai“, - tvirtino K.Mažeika.

Pasak jo, jeigu ministerija padidintų medžioklės mokestį, tai lėšų perskirstymą tarp savivaldybių ir Aplinkos apsaugos rėmimo programos būtų efektyvesnis. Savivaldybės vis tiek gautų panašų finansavimą, o iš padidėjusio programos fondo būtų galima finansuoti infrastruktūros plėtrą. K.Mažeikos nuomone, mokesčiai turėtų augti iki 4 kartų. Anksčiau jis yra sakęs, kad mokestis galėtų didėti 5-6 kartus.

M.Norbutas: medžioklės mokestis didės

Aplinkos ministerija artimiausiu metu ketina pristatyti siūlymus dėl medžioklės mokesčio - jis tikriausiai didės iki 4 kartų, sako aplinkos viceministras „valstietis“ Martynas Norbutas.

„Medžioklė nėra tiesiog hobis, tai yra veikla. Mes turėtume kreipti dėmesį į medžiojamų gyvūnų apsaugą ir jų gausinimą, kad būtų atvertos didesnės galimybės finansuoti šias veiklas. Labai svarbu turėti adekvatų mokestį už medžioklę, kad tai netaptų paprastu hobiu. Turi būti finansinė medžioklės išraiška, kad valstybė galėtų lėšas nukreipti ten, kur jų trūksta. Mums šiandien trūksta gyvūnų globos centro. Svarstome mokesčio kėlimo galimybes ir artimiausiu metu galime pateikti konkrečius pasiūlymus. Tai gali nutikti per mėnesį. Konkrečią sumą ir kiek kartų didės mokestis, dabar sunku įvardinti. Mūsų mąstymu ,tikslinga būtų didinti iki 4 kartų“, - BNS sakė viceministras, kuris teigia nemedžiojantis ir neketinantis to daryti ateityje.

M. Norbuto teigimu, ministerija pritaria už medžioklę gautų lėšų perskirstymui ir idėjai pritaikyti daugiau naujų technologinių sprendinių.

„Galvojame, kaip pereiti prie elektroninių dokumentų. Mes ne tik pereitume prie paprastesnio metodo, bet tai leistų duomenų apskaitą vykdyti realiu laiku. Pasitaiko atvejų, kad nušautas gyvūnas neatsiduria medžioklės lapuose. Realiu laiku pildomi dokumentai padėtų tai išspręsti. Vykstant medžioklei, jos metu galėtų būti pildomas medžioklės lapas“, - teigė M.Norbutas.

Anot jo, Aplinkos ministerija taip pat norėtų skirti daugiau dėmesio kovai su alkoholio vartojimu medžioklės metu. Ministerija iš esmės pritaria K.Mažeikos pasiūlymui dėl medžiojamų plotų, tačiau nepritartų siūlymui sumažinti minimalų medžiojamą plotą.

„Morališkai kalbant, kolektyvinė atsakomybė yra būtina. Reikia suprasti - medžioklės metu žmogus turi ginklą ir jeigu būrelis nepraneša ir patys nesukontroliuoja šalia esančio neblaivaus žmogaus, tai už viską yra jie visi atsakingi. Kolektyvinė atsakomybė skamba neįprastai, bet tik tokiu būdu mes galime kalbėti apie kultūros aukštesnę kartelę“, - BNS sakė M.Norbutas.

Medžiotojai nenori pokyčių

Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos pavaduotojas medžioklei, TV laidos apie medžioklę bei gamtą kūrėjas Eugenijus Tijušas sako, kad medžiotojai nenorėtų didelių Medžioklės įstatymo pakeitimų, bet kai kuriuos punktus, anot jo, būtų galima tobulinti.

„Įstatymų revoliucijos gali labiausiai pakenkti faunai, o dabartinis įstatymas įrodė savo gyvybingumą. Kažkokiems tobulinimams galimybės yra, bet viskas turi būti pasverta, koks bus poveikis faunai. Absoliučios daugumos mūsų draugijos medžiotojų nuostata yra ta, kad nebūtų vykdomos revoliucijos, o pasiūlymai būtų išdiskutuoti ir įvertinti, kaip tai atsilieps gyvūnijai. Didžiosios medžiotojų bendruomenės dalies nuomone, dabartinis įstatymas yra subalansuotas, leidžiantis surasti normalius tarpusavio santykius tarp medžiotojo ir žemės savininkų. Įstatymas yra palankus visoms problemoms spręsti“, - BNS sakė E.Tijušas.

Didžiosios medžiotojų bendruomenės dalies nuomone, dabartinis įstatymas yra subalansuotas, leidžiantis surasti normalius tarpusavio santykius tarp medžiotojo ir žemės savininkų.

Jo nuomone, dabar įstatymas užtikrina proporcingą medžiojamų gyvūnų populiacijos augimą, todėl jo labai keisti nereikėtų.

„Lenkijoje iki šiol naudojasi Medžioklės įstatymu, kuris priimtas šeštame ar septintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje. Švedijoje Medžioklės įstatymas veikia daugiau nei 100 metų. Tuose kraštuose pagrindinis rodiklis yra stabilios medžiojamos faunos populiacijos. Nuo 2002 metų veikiantis Lietuvos Medžioklės įstatymas visais savo rodikliais rodo, kad jis yra palankus faunai“, - dėstė E.Tijušas.

Pasak jo, medžiotojų bendruomenė nenori, jog būtų keičiamas minimalaus medžioklės plotas, tačiau dėl to galima diskutuoti. E.Tijušas pridūrė, kad bet koks noras didinti mokesčius turi būti argumentuotas, o drastiškas rinkliavų didinimas paskatintų didelę dalį medžiotojų pakabinti šautuvus ant sienos.

„Kas gali džiaugtis, kad bus didinami mokesčiai? Kalbant ir diskutuojant su Aplinkos ministerijos pareigūnais, Seimo atstovais, Kęstučiu Mažeika, kalba buvo tokia, jeigu mokesčiai didinami, tai mes norime žinoti, kas iš to išeis. Viešai teikiama informacija, kad mokesčiai gali būti didinami 5-6 kartus, tai šiek tiek šokiruoja. Šie mokesčiai privalo grįžti gyvūnijai, nes mes naudojame jos išteklius. Kalba eina apie tai, ko dar reikia tai gyvūnijai, jei statistika rodo, kad gyvūnijos gausėja. Mes nematome to vertinimo, į ką bus nukreipti tie mokesčiai“, - teigė E.Tijušas.

Medžioklės įstatymo pataisose siūloma iš medžiotojų būrelio atimti teisę medžioti, jeigu vienas jo narių būtų nubaustas už medžioklę išgėrus ne mažiau kaip du kartus per vienerius metus. E.Tijušas sako, kad medžiotojų bendruomenė skeptiškai žiūri į kolektyvinę atsakomybę, nes, jo žodžiais, dėl neblaivių medžiotojų nekyla daug nelaimių.

„Ne manęs reikėtų klausti, o konstitucinės teisės žinovų, ar demokratinėje visuomenėje egzistuoja kolektyvinė atsakomybė. Nelaimingi atsitikimai medžioklėje statistiškai yra žymiai retesni nei kitose gyvenimo srityse. Medžioklės tvarka yra labai griežtai reglamentuota. Medžioklėje galioja tos pačios 0,4 promilės, kaip ir eisme. Medžioklę organizuoja reglamentuotą atsakomybę turintis medžioklės vadovas. Jis privalo kontroliuoti ir yra atsakingas“, - tvirtino E.Tijušas.

Generalinis urėdas: pokyčiai turi būti įvertinti

Lietuvoje medžioklę organizuoja ne tik įvairūs medžiotojų būreliai, bet ir dalis urėdijų. Generalinis urėdas Rimantas Prūsaitis BNS teigė, kad dabartinis Medžioklės įstatymas užtikrina medžiotojų teises ir gina miško žvėris, todėl jo nereikėtų iš esmės keisti, bet yra vietų, kurias būtų galima tobulinti.

„Galbūt reikėtų pasižiūrėti į būrelių dydžius. Kai kuriuose būreliuose yra 50 narių, o kituose gal tik penki. Galbūt reikėtų nustatyti vienam klubo nariui minimalų plotą. Jeigu klubas turi 10 tūkst. hektarų laukų ir 500 hektarų miško, tai ką tai pasako apie medžioklės plotą? Tai pasako, kad medžiojama tik 500 hektarų. Reikia viską objektyviai pasverti ir įvertinti“, - sakė R.Prūsaitis.

Generalinio urėdo žodžiais, medžioklės mokestį reikėtų padidinti mažiau, o medžiotojams reikalingą infrastruktūrą galėtų kurti patys medžiotojai.

„Jeigu nuomos mokestis didės 5 kartus, tai automatiškai medžioklės plotų atsiras laisvų ir nebeliks tiek medžiotojų. Mokestį reikėtų didinti, bet daugiausiai 2-3 kartus. Didelis mokesčio šuolis būtų skausmingas vietiniams, ir kaimuose gyvenantiems medžiotojams. Tie mokesčiai jiems taptų nepakeliama našta. Infrastruktūrą galima įrengti ir iš kitų lėšų, nebūtina to daryti didinant mokesčius. Tuos dalykus galima būtų įrengti urėdijose. Klubai ir draugijos rajonuose galėtų bent po vieną šaudyklą įsirengti“, - kalbėjo R.Prūsaitis.

Anot jo, medžiokles rengiančios urėdijos jau kelerius metus efektyvina procesus ir pritaiko vis daugiau technologinių sprendimų.

„Mes jau trečius metus skaidriname medžioklės procesus. Esame sutvarkę elektroninę registraciją, įvedėme griežtos atskaitomybės lapus, o visi mokėjimai vyksta, kaip privaloma normaliose valstybėse. Būreliuose ir klubuose tvarkos gerėja, medžiojamų gyvūnų selekcija vykdoma geresnė. Dabar jau niekas nešauna bet kur ir bet ką. Gyvūnų skaičius proporcingai didėja“, - tvirtino R.Prūsaitis, kuris yra medžiotojas ir priklauso Varėnos rajono Tauro klubui.

K.Pėtelis: medžioklei reikia pokyčių

Aleksandro Stulginskio universiteto docentas Kęstutis Pėtelis sako, kad medžioklei skirtų žemės plotų formavimą reikėtų keisti iš esmės, nes dabartinis principas yra nepritaikytas skirtingoms žvėrių rūšims.

„Mano manymu, 1 tūkst. hektarų yra per daug, tiek ploto nereikia. Yra kelios versijos - galėtume sumažinti iki 500 hektarų arba medžioklės plotas priklausytų nuo to, ką norėtume medžioti. Jeigu medžiojame tik antis, tai man nereikia 1 tūkst. hektarų, o aš turiu vieną balą maždaug 43 hektarų ploto ir viskas, bet jeigu norime medžioti briedžius, tai yra populiacijos ribos, tai reikėtų turėti žymiai daugiau ploto“, - teigė K.Pėtelis.

Šiuo metu visi laukiniai žvėrys teisiškai priklauso valstybei. K.Pėtelio nuomone, jeigu žvėrys priklausytų plotų savininkams, tai jų priežiūra būtų geresnė nei šiandien.

„Pas mus laukiniai žvėrys priklauso valstybei. Kol jie bus valstybės, tai jie nebus gerai prižiūrimi. Žemės savininkas negauna nė cento, todėl jam nėra tikslo rūpintis gyvūnais. Tik keliose šalyse žvėrys priklauso valstybei, o dažniausiai jie priklauso žemės savininkui“, - kalbėjo K.Pėtelis.

Jo nuomone, dažnai medžiotojai yra rengiami atmestinai, todėl būtina įsteigti sertifikuotų medžiotojų mokyklų tinklą.

„Pas mus medžiotojų ruošimo programa gera ir patvirtinta aplinkos ministro, bet jos retai yra laikomasi. Programa trunka 72 valandas. Didžiuosiuose miestuose nėra problema, tačiau rajonuose būna, kad susirenka vieną vakarą, pasikalba ir jau tampa kursus pabaigusiais medžiotojais. Turėtų būti sertifikuotos medžiotojų mokyklos, nes dabar moko kas nori“, - tvirtino K.Pėtelis - jis kartais medžioja ir priklauso Sūduvos medžiotojų sąjungai.

Lietuvos medžioklės sistema

Šiuo metu Lietuvoje medžioklę gali organizuoti medžiotojų būrelis ir urėdijos. Labai retais atvejais medžiokles organizuoja leidimus turintys fiziniai asmenys. Medžioklė būreliuose ir urėdijose šiek tiek skiriasi.

Būrelio nariai ne tik renkasi į medžiokles, bet ir prižiūri savo plotus bei rūpinasi laukinių žvėrių sveikata ir šėrimu. Būrelis taip pat rūpinasi, jog valstybei būtų mokami mokesčiai, jo nariai moka nario mokestį ir padengia visas kitas būrelio išlaidas.

Tuo metu urėdijų medžioklėse dalyvaujantys medžiotojai susimoka už galimybę medžioti ir sumedžiotus gyvūnus, o urėdija sumoka visus mokesčius valstybei ir rūpinasi plotais bei juose gyvenančių gyvūnų sveikata, todėl medžiotojai mėgaujasi tik pačia medžiokle.

Pernai medžiotojai valstybei sumokėjo 1,156 mln. eurų mokesčių už galimybę naudoti medžioklės plotus. Šis mokestis priklauso nuo plotų kategorijos ir svyruoja nuo 3 centų (už hektarą vandens telkinio) iki 52 centų (už lapuočių miškų ir mišrių lapuočių bei spygluočių miškų hektarą). Kasmet mokesčiai yra indeksuojami pagal Statistikos departamento skelbiamą vartotojų kainų indeksą - dabar daugiklis siekia 1,39.

70 proc. šio mokesčio skirta savivaldybių, kuriose vyko medžioklė, aplinkos apsaugos rėmimo specialiosioms programoms, o 30 proc. - Aplinkos ministerijos kuruojamai Aplinkos apsaugos rėmimo programai. Savivaldybės, be to, lėšas naudoja laukinių gyvūnų, pavyzdžiui, vilkų padarytai žalai atlyginti, o ministerija - ir laukinių žvėrių gausinimui bei infrastruktūros plėtrai

2016 metais būreliai medžiojo 5,9 mln., o urėdijos - 150 tūkst. hektarų plote. Lietuvoje pernai buvo įregistruota maždaug 28,5 tūkst. aktyvių medžiotojų.

Taip pat siūloma, kad tokiame naujame medžioklės plote daugiau negu 70 proc. žemės priklausytų jos savininkams, o trečdalis galėtų būti nuomojamas arba žemė naudojama kitais pagrindais. 

„Jeigu ten bus 50 ar 60 savininkų, jie gali suformuoti 1000 hektarų medžioklės ploto vienetą“, - pristatydamas Medžioklės įstatymo pataisas. Seime aiškino jų iniciatorius Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas „valstietis“ Kęstutis Mažeika.

Seimas po pateikimo 53 balsais už, vienu - prieš, o 29 susilaikius, priėmė svarstyti šias pataisas. 

Liberalas Eugenijus Gentvilas siūlo irgi leisti medžioklės plotus kurti keliems, o be vienam savininkui - jo pataisas Seimas taip pat priėmė svarstyti. 

„Teko bendrauti su Medžiotojų, žvejų draugijos pirmininko pavaduotoju Eugenijumi Tijušu, jis sakė, kad Lietuvoje yra apie 13 tokių iniciatyvų kurti privačių žemės sklypų pagrindu medžioklės plotus, medžiotojų būrelius. Noriu priminti, kad visoje Lietuvoje šiuo metu yra 900 medžiotojų būrelių arba klubų, atsiradę 13 privačios nuosavybės pagrindu tikrai nepadarytų perversmo, tačiau taip būtų įtvirtintos savininkų teisės savoje žemėje susikooperavus, turint medžiotojo bilietus vykdyti medžioklę“, - teigė E.Gentvilas.

Socialdemokratas Andrius Palionis skeptiškai įvertino ir K.Mažeikos, ir E.Gentvilo idėją: „Visi, kurie susiję su šita veikla, puikiai suprantame, kad plotai, kurie apima didesnę teritoriją ir faunos atžvilgiu, yra žymiai racionaliau naudojami ir faunos išsaugojimo prasme“. 

A.Palionis sakė, kad jeigu Seimas tokias pataisas priims, prasidės medžiotojų būrelių skaldymas, o tai yra blogai.

„Tarkime, būrelis turi 7 tūkst. ha plotą, iki 2023 metų pasirašė su valstybe nuomos sutartį, yra teisėti lūkesčiai - įrenginėjami dorojimo nameliai, įgyvendinami reikalavai dėl kiaulių maro. Ir vidury atsiranda savininkai, kurie valdo tą 1 tūkst. ha ir išima tą plotą iš būrelio. Jeigu dar tas plotas suformuojamas krašte - nieko tokio, bet jeigu vidury būrelio“, - BNS teigė A.Palionis.

Konservatorius Segejus Jovaiša įtaria, kad tokia pataisa leis kurti medžioklės plotus kituose miškų plotuose.

„Tie, kurie disponuoja žeme, susijungs, suardys dabar veikiančius medžioklių plotus, įsikurs plotuose savus plotus. Tokie medžiotojai teoriškai gali darytis šėryklas savo kiemuose ir pro langus naikinti žvėris. Kaip mes juos sukontroliuosime? Kai medžiotojų klubas, kuris sąžiningai dirba, tikrai prižiūri vienas kitą ir tokių brakonieriavimo atvejų, bijau, kad tikrai padaugės. Kaip jūs manote, tikimybės, kad reikės perbraižyti visą Lietuvos medžioklės plotų žemėlapį“, - kalbėjo jis. 

Be to, numatoma nuo kitų metų nui 70 proc. iki 30 proc. sumažinti lėšų už medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimą - iš medžiotojų mokamų mokesčių finansuojamoms priemonėms rajonuose. Dabar daugiau negu du trečdaliai lėšų skiriama Aplinkos apsaugos rėmimo programai, trečdalis lieka savivaldybei, kurios teritorijoje medžiojamieji gyvūnai.

K.Mažeika sako, kad ir dabar surenkamos lėšos rajonuose nėra panaudojamos pagal paskirtį: „Ir šiandien gaunama 70 proc. dažnai nėra panaudojama pagal paskirtį - dalį savivaldybės pinigų naudoja visiškai nesusijusiose veiklose – gėlynų ir kitų dalykų priežiūrai. Reikės tikslinti ir šitą vietą, bet čia jau ministerijos lygiu. 70 proc. perkeliama su ta mintimi, su tuo tikslu, kad, kai ir kalbėjome, kad regionuose atsirastų būtent šaudyklos, šaudymo centrai, kurie leis išspręsti tą problemą dėl tos medžioklės saugumo, dėl medžiotojų elgimosi su ginklais ir kitų susijusių dalykų“.

Siūloma be kita ko atsisakyti medžiotojų sąvado, vietoje kurio būtų įsteigta medžiotojų informacinė sistema, integruota į Policijos departamento administruojamą Policijos licencijuojamos veiklos informacinę sistemą.

„Medžiotojų sąvade kaupiama informacija nėra panaudojama, tačiau pareiga kiekvienam medžiotojui pateikti duomenis sąvadui yra“, - pristatydamas pataisas sakė K.Mažeika.

Tuo tarpu „valstietis“ Viktoras Rinkevičius tikino, kad sąvadas dabar yra „kaip drausminanti priemonė“.

„Būna brakonieriavimo atvejų ir tarp medžiotojų ir būtent per sąvadą bandoma sudrausminti tokius medžiotojus, kurie netinkamai elgiasi. (...) Policijai pavesti tokį darbą nebūdinga funkcija. Ir ta kolektyvinė atsakomybė už pažeidimą, na, medžiotojų klubas visuomeninė organizacija. Čia ne statutiniai, ne kareiviai, ne kas nors, kad atsakytų už savo kolegas. Manau, kad kaip ir nelabai logiška“, - teigė V.Rinkevičius.

K.Mažeikos teikiamos pataisos numato, kad už medžioklės egzaminą būtų mokama valstybės rinkliava, kurios dabar nėra.

Lietuvoje dabar veikia apie 900 medžiotojų būrelių ir klubų.