Sertifikatas iš oro

Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registravimas patikėtas miestų ir rajonų savivaldybėms. Norintys registruoti pildo specialios formos prašymą, prideda reikalingus dokumentus, o jau savivaldybėse esančių skyrių specialistai atsakingi už minėtos technikos registravimą pagal galiojančias taisykles.

Bet, kaip sakoma, taisyklės kuriamos tam, kad jas laužytume. Panašiai apie žemės ūkio technikos registravimą sako ir Lietuvos žemės ūkio technikos asociacija.

„Pagrindinis momentas, kad įstatymas liepia vienaip, o reikalai vyksta šiek tiek kitaip. Pagal statistikos skaičius matome, kad registruojama technika, kuri yra nesertifikuota, o registruoti galima tik sertifikuotą, ES standartus atitinkančią techniką. Tai nesunku atskirti, nes vienos įmonės turi sertifikatus, o kitos neturi“, – pastebėjo  asociacijos vadovas Erikas Bėrontas.

Pastebėjimai: žemės ūkio technikos registre apstu įtarimą keliančios baltarusiškos technikos. (Elijaus Kniežausko nuotr.)

Anot jo, iš devyniolikos Lietuvoje priekabas ir puspriekabes registravusių ir pardavusių įmonių gal tik penkios turi sertifikatus. Esą visos kitos sugeba priregistruoti nesertifikuotą techniką, kurios patikimumas neaiškus.

„Pas mus įprasta, kad problemas imama spręsti tada, kai įvyksta nelaimė. Įsivaizduokite, kokia 20 t sverianti priekaba įvažiuoja į kokią nors mažą mašinytę su vaikais ir paaiškėja, kad ta priekaba neturi sertifikato. Tada stveriamasi už galvos, kaip čia taip be sertifikato tokia priekaba išvažiavo į kelius“, – hipotetinę situaciją piešė E.Bėrontas.

Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos narių pastebėjimu, akis bado žemės ūkio technikos registre šiais metais registruotos ne tik puspriekabės ir priekabos, bet ir traktoriai. Dalis registre šios technikos yra atvežta iš Baltarusijos. Kiek jos – sertifikuota, didelis klausimas. Kitas klausimas, ar dėl karo Ukrainoje įvestos sankcijos negalioja žemės ūkio technikai?

Pavyzdžiui, šiais metais pagaminta Baltarusijos įmonės traktoriaus priekaba „Bobruiskagromash“ Lietuvoje įregistruota šių metų balandžio 19 d. Ir tokių šiais metais pagamintų baltarusiškų traktorių ir priekabų, įregistruotų jau po karo Ukrainoje pradžios, yra toli gražu ne vienas.

„Kauno diena“ kreipėsi į Žemės ūkio ministeriją ir paprašė pakomentuoti pastebėjimus dėl žemės ūkio technikos registro.

„Kol kas ministerija skundų nėra gavusi. Jeigu vis dėlto tokių atvejų yra,  kyla klausimas, kaip nauja technika iš Baltarusijos gali būti įvežama per sieną į Lietuvą arba bet kurią kitą ES šalį? Kas kontroliuoja šios technikos įvežimą?“ – tokį atsakymą pateikė Žemės ūkio ministerijos Ryšių su visuomene ir bendradarbiavimo skyriaus atstovai.

Savotiškas žaidimas

Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos atstovų aiškinimu, kai įmonės parduoda naujus traktorius ar priekabas, taikomi griežti sertifikavimo reikalavimai. Mašinų bandymo stoties (MIS) puslapyje įdėti visų modelių traktoriai, kurie atitinka ES reikalavimus ir juos galima sertifikuoti. Šiuo sąrašu vadovaujasi registratoriai miestuose ir rajonuose, pagal jį registruoja ūkininkų ar juridinių asmenų įsigytą techniką Lietuvoje.

Įsivaizduokite, kokia 20 t sverianti priekaba įvažiuoja į kokią nors mažą mašinytę su vaikais ir paaiškėja, kad ta priekaba neturi sertifikato.

Galimai nelegalus traktorių pirkimas ir pardavimas susijęs su Minsko gamyklos MTZ traktoriais. Lietuvoje yra šios gamyklos atstovų. Asociacijos nariai įtaria, kad atvežami nauji traktoriai, bet teisiškai juos registruojant traktuojami kaip naudoti, nes būna anksčiau registruoti Baltarusijoje arba kartais ir kitoje šalyje. Tad, registruojant Lietuvoje, šie traktoriai jau laikomi naudotais. Taip išvengiama ES reikalavimo dėl privalomo išmetamųjų dujų kiekio ir kitų šiandieninių reikalavimų.

Tarkime, registruojamas MTZ820 traktorius, kuris atitinka gerokai seniau galiojusius ES reikalavimus. Šiandien galioja jau didesni reikalavimai. Vadinasi, registruojami nauji traktoriai atitinka tik senesnį standartą, nors pagal pagaminimo datą turėtų atitikti naujausią. Šią aplinkybę esą lemia tai, kad traktorius jau būna kartą registruotas, na, kad ir pas bobutę Baltarusijoje.

Aritmetika čia paprasta – šis traktorius, teigiama, yra perpus pigesnis nei atitinkantis šiandien galiojančius ES standartus.

Asociacijos atstovai svarsto, kad greičiausiai, kai nuvykstama registruoti, savivaldybių specialistai mato, kad toks modelis egzistuoja ir yra įtrauktas į registrą. Vadinasi, kažkas patikrino, turi sertifikatą ar ne, ir ramu. Taip pat registre nurodoma, kokios priekabos yra registruotinos – naujos, nenaudotos – pagal esamą datą. Tačiau tokia priekaba, kaip 3PTS12, esą šiandien registre neturėtų būti grafoje prie naujų, nes neturi šiuo metu reikalingo sertifikato.

Slidūs niuansai

Lietuvos žemės ūkio technikos asociacijos nariai primena buvusio žemės ūkio ministro Broniaus Markausko laikais patvirtintą tvarką, pagal kurią buvo galima registruoti tik tuos naudotus traktorius, kurie pagal gamybos metus atitinka tų metų reikiamą ES standartą.

„Kitaip tariant, buvo bandoma užkirsti kelią galimoms machinacijoms. Ši tvarka kažkaip užsimiršo. Užsimiršo ir tai, kad, registruojant ir naudotus traktorius, jie turi atitikti gamybos reikalavimus. Pastebime, kad tokie traktoriai įvežami ir parduodami. Tai akivaizdžiai matyti vertinant duomenis registre“, – aiškino E.Bėrontas.

Traktorius yra su dyzeliniu vidaus degimo varikliu, todėl po didinamuoju stiklu patenka dėl CO2 išmetimo. Aišku, ne tik CO2 išmetimo parametrą turi atitikti šiandienos traktoriai ar priekabos. Reikalavimų yra ir daugiau – darbų saugos, vibracijos, hidraulikos ir kiti. Tuo tarpu priekaba turi atitikti tik CE standartą.

Vis dėlto pagrindinė problema – technikos sertifikatai. „Dėl tam tikrų traktorių ir priekabų – keista situacija. Viską lemia savivaldybės skyriaus ar vieno sprendžiančio žmogaus supratimas apie registraciją. Anksčiau nereikėjo net nuotraukos pridėti prie registruojamos technikos. Galėjai registruoti priekabą, nors iš tiesų tai traktorius. Dabar registruojant jau turi įkelti nuotraukas, kad priekaba nebūtų vadinama traktoriumi. Bet ar tikrai savivaldybės skyriaus specialistas kiekvieną kartą nuvyksta į vietą patikrinti, ar registracijos prašyme nurodyti duomenys atitinka tikrovę?“ – registro duomenų pasėtomis abejonėmis dalijosi E.Bėrontas.

Modeliai: E.Bėrontas sako, kad dėl tvarkos nesilaikymo egzistuoja galimybė užregistruoti ES standartų neatitinkančią žemės ūkio techniką. (J. Kalinsko/BNS nuotr.)

Kieno atsakomybė?

Žemės ūkio technikos registravimo tvarka skelbiama Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) tinklalapyje. Žemės ūkio technika Lietuvoje buvo pradėta registruoti seniai, nuo 1964 m. Iš pradžių buvo registruojami tik traktoriai ir jų priekabos. Nuo to laiko šią techniką visada registravo rajoninės žemės ūkio valdymo grandys: žemės ūkio valdybos, rajonų valdybų žemės ūkio skyriai, apskričių viršininkų administracijų kaimo reikalų departamentų rajonų žemės ūkio skyriai, savivaldybių administracijų žemės ūkio skyriai.

Traktoriai, jų priekabos, vėliau ir savaeigės mašinos buvo registruojami pagal žemės ūkio ministro patvirtintas taisykles. Kiekvienas rajonas tvarkė savo rajono registracijos duomenis, išdavė dokumentus ir valstybinius numerius. Registro centrinė duomenų bazė nebuvo kaupiama, tik svarbiausi duomenys buvo perduodami Žemės ūkio ministerijai. 2006 m. registras buvo modernizuotas, pertvarkytas pagal šiuolaikinius teisės aktų reikalavimus ir įsteigtas Traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registras.

Tačiau ministerija teigia nepastebinti, kad galimai neleistinos technikos registravimas būtų tendencija. „Retai, tačiau pasitaiko galimų piktnaudžiavimo atvejų registruojant Žemės ūkio techniką, priekabas, keturračius, tačiau ŽŪM iš karto į juos reaguoja siųsdama raštus VĮ Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centrui ir konkrečiai savivaldybei su raginimu užtikrinti, kad neteisingi, netikslūs, neišsamūs Registro duomenys ir informacija būtų nedelsiant ištaisyta, atnaujinta arba papildyta, išskyrus tuos atvejus, kai Registro duomenų netikslumų atsiranda dėl savivaldybių administracijų kaltės, ir nedelsdama apie tai praneša savivaldybių administracijų atsakingiems asmenims, kurie informuoja Registro objekto savininkus ir prireikus keičia anksčiau išduotą registracijos liudijimą ar techninės apžiūros taloną, arba valstybinį numerį“, – rašoma „Kauno dienai“ atsiųstame komentare apie galimus piktnaudžiavimo atvejus.

Paprašėme įvertinti ministerijos Žemės ūkio technikos asociacijos atstovų pastebėjimus apie atvejus, kai šiais metais pagaminti baltarusiški traktoriai, priekabos registruojamos kaip naudotos, tačiau  neatitinka šių dienų ES reikalavimų.

„Pažymėtina, kad čia galimas skirtingas teisės aktų nuostatų interpretavimas. Pasitaiko atvejų, kai savivaldybės darbuotojai mano, kad technika jau registruota ES ir laikoma naudota, dėl to Lietuvoje ji yra perregistruojama. Visos ES šalys, registruodamos naujus ar naudotus traktorius, priekabas, importuotus iš trečiosios šalies, privalo laikytis 2013 m. vasario 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 167/2013 dėl žemės ir miškų ūkio transporto priemonių patvirtinimo ir rinkos priežiūros nuostatų“, – situaciją vertino ministerija.

ŽŪM nesiėmė aiškinti apie galimą nesertifikuotos technikos registravimą ir pastebėjimų apie naujus baltarusiškus traktorius ar priekabas, esančias šalies žemės ūkio technikos registre.

„Ministerija atkreipia Jūsų dėmesį, kad įregistravimą, perregistravimą ir išregistravimą vykdo savivaldybių administracijos, jie vertina technikos priemonę ir registracijai pateiktus dokumentus. Norint įvertinti, ar technika įregistruota pagal reikalavimus, reikia žinoti konkretų atvejį ir kreiptis į savivaldybę“, – atsakomybės kratėsi ŽŪM.

Praeities nuodėmės

2019 m. du Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus ir du Vilkaviškio savivaldybės Žemės ūkio skyriaus specialistai buvo nuteisti lygtinėmis bausmėmis už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi ir siekiant turtinės naudos bei neteisėtą vogtos technikos įregistravimą. Nuteisti buvo ir nusikalstamos veikos organizatoriai ir jų bendrininkai.

Teisėsaugos pareigūnai nustatė, kad neteisėtai buvo įregistruota 119 žemės ūkio technikos ir keturračių motociklų. Dalis registruotos technikos buvo pagrobta Lietuvoje ir užsienio valstybėse.

Tyrimo metu nustatyta, kad nusikaltėliai gaudavo iš bendrininkų pavogtų keturračių motociklų ir kitos žemės ūkio technikos techninius duomenis ir asmenų, kuriems ši technika bus parduodama arba kurių vardu ji bus fiktyviai registruojama, asmens dokumento kopiją ir gyvenamosios vietos adresą. Paskui šie duomenys būdavo suklastojami, jiems išrašant Didžiosios Britanijos nuolatinio eksporto liudijimus, Vokietijos transporto priemonės registracijos liudijimus, taip pat Ispanijos transporto priemonės techninės apžiūros korteles ar Džordžijos valstijos sertifikatus.

Suklastojus technikos dokumentus, ji būdavo apdraudžiama, sumokama už jos registravimą. Tuomet nusikalstamos schemos organizatorius kreipdavosi į Kauno ir Vilkaviškio savivaldybes, kad ši technika būtų įregistruota Lietuvos traktorių, savaeigių ir žemės ūkio mašinų ir jų priekabų registre konkretaus asmens vardu ir būtų galima gauti technikos registracijos liudijimus, techninės apžiūros talonus, valstybinius numerius. Nuteisti savivaldybių specialistai registracijos liudijimus išrašydavo neapžiūrėję registruojamos technikos.

Tyrimo metu nenustatyta, ar valdininkai gavo už tai atlygį, tačiau neatmetama galimybė, kad jie techniką galėjo registruoti tiesiog siekdami išlaikyti gerus santykius su šio nusikalstamo modelio kuratoriumi. Byloje devyniolika asmenų iš visos Lietuvos buvo pripažinti nukentėjusiaisiais. Dauguma jų nežinodami įsigijo vogtos technikos iš teisiamųjų.

Dėl panašių machinacijų į teisėsaugos akiratį buvo pakliuvęs ir Kalvarijos savivaldybės administracijos valdininkas.

Pareigūnų teigimu, Kauno rajone, Garliavoje aptiktų žemės ūkio technikos dalių vertė gali siekti daugiau nei 100 tūkst. eurų.

Atliktos kratos metu patalpose rasta ir paimta 80 antenų ir 188 monitoriai, taip pat kitų daiktų.

Dėl galimai įvykdytų vagysčių sulaikyti du Kauno rajono gyventojai, gimę 1984 ir 1989 metais. Jie iki šiol nebuvo žinomi policijos pareigūnams.

Pareigūnai dėl šio įvykio atlieka ikiteisminius tyrimus dėl vagystės bei dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo. Už tai gresia laisvės atėmimas iki aštuonerių metų.

Tačiau po daugiau nei 1000 km kelionės vagys negalėjo ta technika pasinaudoti, nes ji buvo nuotoliniu būdu užblokuota.

Per pastarąsias kelias savaites atsiranda vis daugiau pranešimų, kad Rusijos kariai vagia žemės ūkio techniką, grūdus ir net statybines medžiagas – šalia to, kad ištisai apiplėšinėja gyvenamuosius namus. Tačiau vertingos žemės ūkio technikos išvežimas iš Melitopolyje esančios „John Deere“ atstovybės byloja apie vis labiau organizuotą operaciją, kurios metu plėšikavimui naudojamas netgi Rusijos karinis transportas.

CNN sužinojo, kad įranga buvo išvežta iš atstovybės Melitopolyje, kurį dar kovo pradžioje okupavo Rusijos pajėgos. Iš viso jos vertė siekia beveik 5 mln. dolerių. Vien tik kombainai verti po 300 tūkst. dolerių.

Pašnekovas, kurio pavardė nenurodoma dėl jo paties saugumo, sakė, kad procesas prasidėjo nuo dviejų kombainų, traktoriaus ir sėjamosios paėmimo. Paskui per kelias savaites buvo išvežta visa kita – iš viso 27 vienetai žemės ūkio technikos. Ant vienos iš vežimui naudotų ir kamera užfiksuotų krovininių mašinų buvo nupiešta balta „Z“ raidė ir panašu, kad tai buvo karinis sunkvežimis.

Verslininkas pasakojo, kad rusų karių grupės tarpusavyje varžėsi: vienos vogti atvykdavo ryte, kitos - vakare.

Dalis technikos buvo nugabenta į netoliese esantį kaimą, tačiau kita dalis iškeliavo į ilgą kelionę sausuma į Čečėniją, esančią už daugiau nei 1000 km. Kadangi brangioje technikoje įrengtos GPS sistemos, buvo galima sekti jų kelionę. Paskutinį kartą ji buvo atsekta iki Zachan Jurto kaimo Čečėnijoje.

Į Čečėniją išgabentą techniką taip pat galima valdyti nuotoliniu būdu. „Kai vagys nuvežė pavogtus kombainus į Čečėniją, tada suprato, kad negali jų net užvesti, nes kombainai buvo užblokuoti nuotoliniu būdu“, – sakė pašnekovas.

Atrodo, kad dabar technika yra netoli Grozno esančiame ūkyje. Tačiau pašnekovas teigė, kad „panašu, jog vagys Rusijoje surado konsultantų, kurie bando apeiti apsaugą“.

„Net jei jie parduos kombainus atsarginėms dalims, vis tiek gaus šiek tiek pinigų“, – sakė jis.

Kaip pirmadienį informavo Kauno apskrities policija, gautas pranešimas, kad nuo sausio 14 dienos 15 val. iki sausio 17 d. 15 val. Kauno rajone, Babtų seniūnijoje, iš teritorijos pavogti žemės ūkio technikos monitoriai. Padaryta turtinė žala siekia apie 10,5 tūkst. eurų.

Įtariamajam (gim. 1981 m.), kuris, turimais duomenimis, anksčiau neteistas, paskirtos kardomosios priemonės – pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. Galimai nusikalstamu būdu įgyti daiktai paimti, aiškinamasi jų įgijimo aplinkybes.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo arba realizavimo. Už tai gresia bauda arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

Paskolos buvo teikiamos įgyvendinant finansinę priemonę „Paskolų žemės ūkio technikai ir įrangai įsigyti, finansuojamų iš grąžintų ir grąžintinų lėšų, teikimas“. Vidutiniškai skolintasi apie 38 tūkst. eurų.

ŽŪM duomenimis, lengvatinės paskolos žemės ūkio subjektams, užsiimantiems pirmine žemės ūkio produktų gamyba, buvo teikiamos žemės ūkio technikai ir įrangai įsigyti. Gavėjams iki 72 mėnesių laikotarpiui suteikiamos paskolos suma galėjo siekti iki 70 tūkst. eurų, taikoma palūkanų norma siekė 3 proc., o administravimo mokestis – iki 0,5 proc. paskolos sumos.

Paskoloms pagal šią priemonę skirta 2,011 mln. eurų iš Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos finansinės priemonės grąžintų ir grąžintinų lėšų, dar 25 proc., arba 670 tūkst. eurų, paskolos sumos prisidėjo finansų tarpininkas, dalyvavęs priemonės įgyvendinime, – Jungtinė centrinė kredito unija.

Pagal ūkio veiklos sektorius, kuriuose veikia ūkio subjektai, daugiausiai paskolų suteikta augalininkyste užsiimantiems ūkininkams – 83 proc. Taip pat paskolas gavo pienininkystės (11 proc.) ir gyvulininkystės (6 proc.) sektoriaus ūkininkai. Vertinant pasiskirstymą pagal regioną – daugiausiai paskolų suteikta ūkininkams, veiklą vykdantiems Ignalinos (28 proc.), Raseinių (27 proc.) ir Šakių (14 proc.) rajonuose.

Šios finansinės priemonės pagrindu teikiamos paskolos buvo skirtos žemės ūkio technikai ir įrangai įsigyti, tad paskolų gavėjai dažniausiai finansavimą panaudojo traktoriams, kuriems buvo skirta 32 proc. paskolų, ir kombainams, kuriems skirta 24 proc. paskolų, įsigyti.

Sekmadienį apie 12 val. buvo pastebėta, kad Juršiškių kaime iš traktoriaus „John Deere 6155M“ ir kombaino „John Deere T660i“ pavogtos navigacinės įrangos.

Nuostolis – 14 tūkst. eurų.

Anot Žemės ūkio rūmų Kaimo plėtros ir informavimo skyriaus vedėjos Sonatos Kisielienės, vagysčių padaugėja atėjus pavasariui, tačiau šįmet ūkininkai tikėjosi, kad karantinas apsunkins vagių planus. Deja, ūkininkai labai apsiriko.

Balandžio pradžioje Rokiškio rajono Kavoliškio kaime ūkininkas S.S. rado vagių nusiaubtą techniką – iš traktorių CASE IH PUMA 240 ir CASE IH QUADTRAC 470 pagrobta navigacijos antena ir valdymo terminalas, o iš trąšų barstytuvo EXTRA-TL GEO – valdymo terminalas. Manoma, kad šio ūkininko žemės ūkio technikai padaryta žala siekia 30 tūkst. eurų.

„Tikėtina, kad čia pasidarbavo ne profesionalai vagys, nes brangi įranga buvo išplėšta grubiai, kai kurios dalys net nulaužtos, sugadinti jungikliai, kištukai, nuplėšti laidai. Kokios versijos? Ūkininkai mano, kad tai – į Lietuvą dėl pandemijos sugrįžusių vagių darbas. Beje, technika buvo laikoma aptvertoje teritorijoje, ją saugojo šuo, bet vagys, matyt, pasiruošė ir surado būdą apiplėšti.

Ūkininkas guodėsi, kad prieš dvejus metus įsigyti traktoriai buvo apdrausti, tad žalą ar jos dalį turėtų padengti draudikai.

Kitas niuansas – akivaizdu, kad pavogtas dalis vagys gali parduoti tik ūkininkams. Taigi prieš perkant brangias dalis gerokai pigiau kolegoms ūkininkams vertėtų pagalvoti. Jeigu ne apie moralinius kriterijus, tai nors apie praktinius - juk kitą kartą ir jūs galite tapti vagių taikiniu“, - atkreipia dėmesį LR atstovė.

ŽŪR pranešime minimas pavyzdys iš Onuškio kaimo (Rokiškio raj.). Čia ūkininkaujantys keli ūkininkai nusprendė pasimokyti iš kavoliškio karčios patirties. Trys ūkininkai, tarp kurių - ir buvęs kriminalistas Eldevinas Gražys, savo svarbiausią turtą (žemės ūkio techniką), nuo kurio priklauso ūkių išlikimas, sumanė papildomai saugoti naktimis. Žinoma, labai nelengva dieną dirbti, o kas trečią naktį dar ir budėti, tačiau E.Gražys bei jo bendraminčiai žino, dėl ko taip daro. Ūkininkai teigia, kad policija pasitiki, bet savo turto apsauga pirmiausia reikia pasirūpinti patiems.

„Girdėjome apie vagystes Rokiškio ir kaimyniniuose rajonuose ir susidarėme nuomonę, kad tai ne pijokėlių darbas. Į kaimus ir miestelius iš užsienio sugrįžo daug iš vagysčių užsienyje gyvenusių emigrantų. Karantinas jau pradėjo antrą mėnesį, taigi kai kuriems iš jų, matyt, baigiasi pinigai, todėl labai tikėtina, kad jie išeina į medžiokles. O policija šiuo metu turi papildomų darbų.

Be to, manau, policijos reforma provincijai buvo nenaudinga. Pavyzdžiui, Rokiškyje nebeliko kriminalinės policijos pareigūnų, kurie atliktų operatyvinius darbus. Žinau, kad policijos vadovai neigs mano išvadą, tačiau esu įsitikinęs, jeigu toje gyvenvietėje nelieka dirbančio policininko, tai nelieka ir operatyvinio darbo. Arba jį atlikti būna daug sudėtingiau“, - sakė E.Gražys.

Kaimynams pritaria Anykščių rajone ūkininkaujantis ir ŽŪR priklausančiai Lietuvos avių augintojų asociacijai vadovaujantis Žilvinas Augustinavičius.

„Mano pažįstamas ūkininkas nuo vagių nukentėjo Rakutėnų kaime, netoli Troškūnų. Nuo traktorių, sėjamųjų bei kombaino vagys „nurinko“ išmaniąją techniką – kompiuterius, valdymo pultus, navigacinę įrangą ir kitką. Beje, žemės ūkio technika buvo ne lauke, o uždaruose angaruose. Vagys iš dirbtuvių pavogė daug brangiai kainuojančių elektrinių įrankių“, - pasakojo Ž.Augustinavičius, pritardamas versijai, kad tai - prastos reputacijos emigrantų darbas. Tokią išvadą sufleruoja faktas, kad pastaraisiais metais ūkiuose vagysčių buvo sumažėję.

„Manau, daugelis ūkininkų atsipalaidavo. Reikia atsibusti. Kuo daugiau sugalvosime apsaugos būdų, tuo labiau vagims sutrukdysime. Negailėkime pinigėlių vaizdo kameroms, aptverkime teritoriją, įsigykime šunų“, - patarė Ž. Augustinavičius.

Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rokiškio policijos komisariato viršininko Rimanto Čepulio teigimu, policija dirba, patruliuoja, kaip numatyta, o ūkininkai ne visada juos pastebi. todėl, kad pareigūnai ir nesistengia, kad juos pastebėtų.

„Tačiau ūkininkus raginame ir pačius rūpintis savo brangaus turto apsauga. Kuo technika brangesnė, tuo labiau ji vilioja vagis. Kita vertus, neretai pastebime, jog ūkininkai palieka techniką tiesiog laukuose, matyt, nesitikėdami, kad vagys užsuks būtent artimiausią naktį“, - pasakoja R.Čepulis.

Anot jo, šiais laikais ūkiuose būtina įrengti vaizdo kameras. Kai žemės ūkio technika kainuoja šimtais tūkstančių, nereikia gailėti kelių šimtų eurų investicijų jos apsaugai. Suprantama, tik vaizdo kameros neapsaugos, tačiau padeda tiriant, jei įvyksta vagystė, o ir yra prevencinė priemonė.

„Naujai registruotiems, ypatingai galingiems ar taršiems, pirmą kartą registruotiems Lietuvoje, galėtų būti taikomas, bet esamiems, vertinant pagal žemės ūkio konkurencingumą, pagal Europos Sąjungos išmokų netolygumą, tas mokestis, manome, būtų nesąžiningas“, – portalui sakė ministras Kęstutis Mažeika.

Ministro teigimu, vertėtų orientuotis į parko atnaujinimą, o ne senos technikos įsigijimą. Vis dėlto, pasak jo, dar nėra aišku, kaip mokestis galėtų atrodyti ir kiek tektų mokėti žemės ūkio technikos savininkams.

Žemės ūkio ministerijos atstovai portalui sakė, kad šiuo metu vyksta intensyvios diskusijos, tad papildomų komentarų institucija pateikti negalinti.

BNS primena, kad premjeras Saulius Skvernelis liepą pareiškė, jog nuo 2020 metų sausio bus įvestas taršių automobilių mokestis, planuojama keisti ir nekilnojamojo turto (NT) apmokestinimą.

Tarptautinės organizacijos ne vienerius metus Lietuvai siūlo įvesti taršių transporto priemonių mokesčius.

Pirmadienį gautas pranešimas, kad Kauno rajone, Čekiškės seniūnijoje, Gegužėnų kaime, dega javų laukas.

50 arų plote degė kviečių laukas. Gaisrą padėjo gesinti 3 savanoriai, pranešė Kauno apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.

Tą pačią dieną Kretingos rajone, Barzdžių kaime, sudegė 16 tonų šieno.

Kazlų Rūdos savivaldybėje, Skučiškės kaime, užsidegė transporto priemonė su priekabomis, kuriose buvo sukrauta 16 rulonų šieno. Gaisro metu apdegė ir vandeniu sulietas šienas, išdegė 23 arai miško paklotės.

Dar viena transporto priemonė su joje buvusiais šiaudais užsidegė Vilkaviškio rajone, Alvito kaime.

Atvykę ugniagesiai rado atvira liepsna degantį krovininį automobilį „Renault 120 Midliner“ su jame esančiais grūdais, degė ir kviečių laukas.

Gaisro metu sudegė visos degios automobilio detalės, termiškai paveiktas kėbulas, apdegė ir sulieta vandeniu 1 kubinis metras kviečių grūdų, išdegė 10 hektarų žieminių kviečių.

Pakruojo rajone, Lygumų seniūnijoje, Bitaičių kaime atvira liepsna degė traktoriaus „Mase Serguson“ priekaba. Gaisro metu sudegė traktoriaus priekaba ir joje buvusios 9 tonos presuotų šiaudų.

Telšių rajone, Tryškių seniūnijoje, Maldenių kaime, atvira liepsna degė šieno rulonų vyniotuvas „Metal-Fa“. Gaisro metu sudegė 1 padanga, išdegė preso vidus, išdegė 10 arų ražienų. 

Gaisrai laukuose dažnai kyla dėl netvarkingos kuro tiekimo sistemos, elektros įrangos bei besisukančių mechanizmų.

Ugniagesiai sako, kad išlekiančios iš variklio išmetimo vamzdžio kibirkštys, trumpas elektros laidų jungimasis, ant velenų ir kitų kombaino mechanizmų apsivynioję šiaudai, į besisukančių būgnų mechanizmus patenkantys pašaliniai kieti daiktai gali tapti gaisro kilimo priežastimi.