Šį žingsnį Rusija žengė tęsdama griežtą kovą su daugeliu su užsieniu susijusių grupių, įskaitant su klimatu susijusias organizacijas, dar labiau suintensyvėjusią jai pasiuntus karius į Ukrainą.

Žemės valanda, kurią organizuoja WWF, skatina žmones visame pasaulyje 60 minučių išjungti šviesą ir taip atkreipti dėmesį į aplinkosaugos problemas.

Rusija šiame renginyje, kuris vyks šį šeštadienį, dalyvavo 14 metų.

„Šiemet priėmėme sprendimą nedalyvauti šiame renginyje“, – penktadienį žurnalistams sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas.

„Taip yra todėl, kad jie tapo užsienio agentais“, – pridūrė jis.

Šį mėnesį Rusijos teisingumo ministerija WWF padalinį Rusijoje įtraukė į „užsienio agentų“ sąrašą.

Pasaulinė gamtos apsaugos organizacija Rusijoje dirba nuo 1994-ųjų. „Užsienio agento“ etiketė turi sovietinių laikų atspalvį ir yra plačiai naudojama prieš Kremliaus kritikus.

Prieš Kremliaus pranešimą, WWF Rusijos padalinys savo interneto svetainėje teigė, kad dėl naujo jos statuso Žemės valanda šiemet vyks tik internetu.

Organizacija teigė, kad teisiškai užginčys įtraukimą į „užsienio agentų“ sąrašą.

Tačiau ji taip pat ragino būti atsargius ir prašė rėmėjų nenaudoti WWF simbolio, nes „nerimauja dėl savo partnerių ir kolegų“.

Daugiau nei 60 aplinkosaugos grupių šį mėnesį pasirašė peticiją ir įteikė prezidentui Vladimirui Putinui, ragindamos jį atšaukti WWF paskelbimą „užsienio agentu“.

Jos teigė, kad organizacija yra apolitiška ir sėkmingai vykdo savo misiją saugoti Rusijos aplinką nuo praėjusio amžiaus 10-o dešimtmečio.

„Esame įsitikinę, kad šis sprendimas turės neigiamos įtakos unikalios mūsų šalies gamtos išsaugojimui, ir manome, kad jis turėtų būti atšauktas“, – pridūrė aplinkosaugos grupės.

Didžiąją savo prezidentavimo dalį V. Putinas buvo klimato kaitos skeptikas, tačiau pastaraisiais metais pakeitė požiūrį ir paragino Rusiją prisitaikyti prie besikeičiančio klimato.

Klimato kaita smarkiai paveikė Rusiją: jos šiauriniuose regionuose tirpsta amžinasis įšalas, o Sibiro miškuose kiekvieną vasarą kyla didžiuliai gaisrai.

Ragina siųsti žinią

Šiemet kovo 27-osios vakare 20.30 val., solidarizuojantis su gamta, visame pasaulyje bus trumpam užgesinamos šviesos.

Žemės valanda, kurią koordinuoja Pasaulio gamtos fondas (WWF), paminima kasmet kovo pabaigoje. Žemės valandos renginiai pirmą kartą vyko 2007 m. Sidnėjuje. Per 2,2 mln. žmonių išjungė šviesas, taip pasisakydami prieš klimato kaitą.

Aplinkos apsaugai skirtas judėjimas išplito. Dabar jį palaiko maždaug 130 šalių.

Lietuvoje šį judėjimą skatina bent kelios organizacijos. Buvo raginama ir pasiekta, kad Lietuvoje gatvėse, pastatuose ir žmonių namuose numatytu laiku trumpam būtų išjungtos šviesos, taip solidarizuojantis su Žemės planetos apsauga.

Šiemet nuo kovo 13 d. iki balandžio 22 d. skelbiami įvairūs renginiai, skirti Žemės dienai, žmonės raginami užrašyti ir siųsti žinią žmonijai apie didžiausias ekologijos problemas mūsų planetoje.

Reiškiniai išliks tik muziejuose

Kai kurios kitų šalių organizacijos Žemės valandos renginį, kai užgesinamos šviesos, ragina skirti Baltijos jūrai. Organizacijos net kviečiamos pasirašyti peticiją už Baltijos jūros išsaugojimą. Laikomasi nuostatos, kad natūrali Baltijos jūros aplinka yra labai blogos būklės. Yra žmonių, kurie kategoriškai pasisako, jog Baltijos jūroje gali prasidėti negrįžtami pokyčiai.

Šių metų žiburius per Pasaulio gamtos fondo Žemės valandos akcijos renginius siūlantys gesinti entuziastai akcentuoja, kad ateityje kai kuriuos dabartinius Baltijos jūros reiškinius bus galima išvysti tik muziejuose, nes natūralioje aplinkoje jie bus išnykę.

Europos Sąjungos įstatymai buvo įpareigoję iki 2020 m. pasiekti gerą Baltijos jūros aplinkos būklę. Tikslas nebuvo pasiektas, padėtis toliau blogėja.

Jūros išsaugojimo peticija

Vienas iš didžiausių pokyčių Baltijos jūroje yra katastrofiškas kai kurių žuvų rūšių mažėjimas.

Tam įtakos turėjo ne tik intensyvus žemės ūkis aplink Baltiją, didelė žmonių koncentracija uždara pati jūra, bet ir ilgametė ypač intensyvi aplinkos netausojanti, kartais net ir nelegali, žvejyba.

Pastebima, kad didžiulę žalą Baltijos jūrai padarė žvejyba traukiamaisiais tinklais. Akcentuota ir tai, kad dalis tinklų pamesta, dreifuoja jūroje toliau naikindami žuvis.

Gelbstint Baltijos jūrą ypač aktyviai reiškiasi Pasaulio gamtos fondo (WWF) Lenkijos skyrius. Jo iniciatyva skelbiama peticija, kuria siekiama išsaugoti Baltijos ekosistemą.

Žmonės visame pasaulyje 20.30 val. savo vietos laiku išjungs šviesas vienai valandai, taip išreikšdami palaikymą gamtos išsaugojimo iniciatyvoms bei paramą kovai su klimato kaita.

Žemės valanda nuo 2007-ųjų minima daugiau kaip 180-yje pasaulio šalių.

Šeštadienį, 20 val. 30 min. vietos laiku milijonai žmonių visame pasaulyje vienai valandai išjungs šviesas ir taip leis planetai 60 minučių atsikvėpti. Tuo metu bus išjungtas AM pastato vidinis ir išorinis apšvietimas tiek, kiek leidžia saugumo reikalavimai.

Pasak AM, ši Žemės valanda turėtų dar kartą mums priminti apie klimato kaitos keliamas grėsmes ir skatinti kuo labiau telktis joms įveikti.

Šiuo simboliniu geros valios aktu globalios akcijos „Žemės valanda“ dalyviai kvietė susimąstyti, ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti, kad sumažintume pragaištingus žmogaus veiklos padarinius gamtai. Vienas jų – tai klimato kaita, kurios poveikis juntamas jau ir mūsų šalyje.

„Atokvėpio žemei reikia ne tik šias simbolines 60 minučių. Svarbiausia – suprasti ir patikėti, kad kiekvieno iš mūsų kasdieniai veiksmai  yra svarbi didžiulio proceso dalis. Ir tik nuo to, kaip mes elgsimės, priklausys kuria kryptimi judės procesas: žemės tausojimo ar destrukcijos. Pagalvokime, ką galime padaryti kiekvienas iš mūsų, kad žemė galėtų pailsėti kuo dažniau – galbūt automobilį bent kartais iškeisti į dviratį ar kelionę pėsčiomis, galbūt kažkas iš mūsų dar nepradėjome rūšiuoti atliekų, o gal galime labiau tausoti energijos išteklius? Tikiu, kad pasirinksime tausojimo kelią“, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas.

Lietuva prie šios akcijos prisideda jau kelerius metus iš eilės. Pilietinės iniciatyvos „Žemės valanda“ koordinatoriai – Susivienijimas Žali LT.

Iniciatyvą „Žemės valanda“ vykdo Pasaulinis gamtos fondas (World Wide Fund of Nature). Tai viena didžiausių gamtosaugos organizacijų pasaulyje. Žemės valanda prasidėjo nuo vieno miesto – Sidnėjaus. Jau po metų idėja apskriejo visą pasaulį. Dabar „Žemės valanda“ vadinama didžiausiu savanorišku žmonijos geros valios aktu.

Žemės valandoje, 2007 metais Sidnėjuje kilusioje iniciatyvoje, šiemet turi dalyvauti milijonai šalininkų 187 valstybėse, kurie 20 val. 30 min. vietos laiku vienai valandai išjungs savo šviesas.

Organizatoriai tai vadina „didžiausiu pasaulyje paprastų žmonių judėjimu dėl klimato kaitos“.

„Jo tikslas yra šviesti apie aplinkos ir laukinės gamtos apsaugos svarbą“, – naujienų agentūrai AFP sakė Žemės valandą organizuojančios gamtos apsaugos organizacijos „WWF Australia“ vadovas Dermotas O'Gormanas.

Tarp kitų Žemės valandoje dalyvausiančių garsių pasaulio objektų yra „Paukščio lizdu“ pramintas Pekino olimpinis stadionas, Eiffelio (Eifelio) bokštas Paryžiuje, Egipto piramidės ir Niujorko dangoraižis „Empire State Building“.

Pasaulio temperatūrai pasiekus rekordinį lygį, šiemetinės akcijos tema yra klimato kaitos poveikis bioįvairovei, augalų ir gyvūnų rūšims, sakė D. O'Gormanas.

Praėjusią savaitę paskelbta analizė rodo, kad tarp svarbių bioįvairovei pasaulio vietų, kurioms labiausiai gresia vietinis rūšių išnykimas, yra Amazonija Pietų Amerikoje ir Pietų Afrikos miškai.

Nors šviesų išjungimo akcija yra simbolinis gestas, Žemės valandos iniciatyva pastarąjį dešimtmetį vykdė sėkmingas kampanijas už plastiko uždraudimą Galapagų salyne ir 17 mln. medžių pasodinimą Kazachstane.

Sidnėjaus gyventoja Dianna Ali (Diana Ali), kuri su šeima vakarieniavo, kai užtemo miesto šviesos, sakė, kad ši iniciatyva padėjo jai geriau suprasti jos gyvenimo būdo poveikį planetos sveikatai.

„Geriau suprantu, kiek daug energijos naudoju, – AFP sakė ji. – Galvoju ... apie tai, kiek daug gali nuveikti vienas žmogus.“

Šioje kasmetinėje akcijoje ketina dalyvauti didelė dalis šalies savivaldybių.

Nuo 20.30 val. Palangoje planuojama išjungti jūros tilto apšvietimą, Panevėžyje – visas šviesas Laisvės aikštės šiaurinėje dalyje bei Senvagėje, Klaipėdoje – Dangės skvere ir prie krantinių, Jurbarke – beveik visą miesto apšvietimą, išskyrus aštuonių gatvių ir pėsčiųjų tako palei Imsrės ir Mituvos upes, ir pan.

Anykščiuose ta proga organizuojamas bėgimas, daugelyje miestų – žvakučių akcijos.

Solidarizuojantis su šia pasauline pilietine iniciatyva, Aplinkos ministerijoje tą valandą bus išjungtas pastato vidinis ir išorinis apšvietimas – tiek, kiek leidžia saugumo reikalavimai.

„Žemės valanda“ – visą pasaulį apimanti akcija, skatinanti valandai išjungti elektros prietaisus, apšvietimą ir leisti Žemei „pailsėti“.

„Žemės valanda“ vyksta nuo 2007 metų, tuomet Sidnėjuje pirmą kartą 2,2 mln. žmonių išjungė šviesas, taip pasisakydami prieš klimato kaitą. Vėliau ši aplinkos apsaugai skirta kampanija tapo globalia ir 2010 metais išplito jau 128 šalyse bei teritorijose.

Išjungdami šviesas prie Žemės valandos kasmet jungiasi daugiau nei milijardas žmonių visame pasaulyje – taip leidžiama planetai 60 minučių atsikvėpti. Šiuo simboliniu geros valios globalios akcijos „Žemės valanda“ dalyviai visus kviečia susimąstyti, ką kiekvienas iš mūsų gali padaryti, kad sumažintume pragaištingus žmogaus veiklos padarinius gamtai. Vienas iš jų – tai klimato kaita, kurios poveikis juntamas jau ir mūsų šalyje.

Palanga, kaip ir visa Lietuva, prie šios akcijos jungiasi jau kelerius metus iš eilės – kasmet Žemės valandą vienai valandai į tamsą panyra vienas iš žinomiausių kurorto objektų ¬– jūros tiltas. Jis Žemės valandai paminėti pasirinktas ne atsitiktinai – šis tiltas simbolizuoja ne tik didžiausią šalies kurortą, bet ir visą Lietuvos pajūrį.

Palangos miesto mero Šarūnas Vaitkus prie šios geros valios akcijos kviečia jungtis ir visus kurorto gyventojus bei svečius ir šeštadienio vakarą vienai valandai išjungti šviesą savo namuose. „Palaikydami Žemės valandos akciją siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į ekologines problemas, paraginti žmones susilaikyti nuo bereikalingo vartojimo bei paskatinti susimąstyti, kaip kiekvienas iš mūsų galėtume prisidėti prie klimato kaitos problemų mažinimo. Juk bet kokius pokyčius pirmiausia turėtume pradėti nuo savęs“, – sakė Š. Vaitkus.

Šiuo simboliniu geros valios aktu globalios akcijos „Žemės valanda“ dalyviai pakvies susimąstyti, ką kiekvienas iš mūsų galime padaryti, kad sumažintume pragaištingus žmogaus veiklos padarinius gamtai. Vienas jų – tai klimato kaita, kurios poveikis juntamas jau ir mūsų šalyje.

„Atokvėpio žemei reikia ne tik šias simbolines 60 minučių. Svarbiausia – suprasti ir patikėti, kad kiekvieno iš mūsų kasdieniai veiksmai  yra svarbi didžiulio proceso dalis. Ir tik nuo to, kaip mes elgsimės, priklausys kuria kryptimi judės procesas: žemės tausojimo ar destrukcijos. Pagalvokime, ką galime padaryti kiekvienas iš mūsų, kad žemė galėtų pailsėti kuo dažniau – galbūt automobilį bent kartais iškeisti į dviratį ar kelionę pėsčiomis, galbūt kažkas iš mūsų dar nepradėjome rūšiuoti atliekų, o gal galime labiau tausoti energijos išteklius? Tikiu, kad pasirinksime tausojimo kelią“, – sakė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas. 

Lietuva prie šios akcijos prisideda jau kelerius metus iš eilės. Pilietinės iniciatyvos „Žemės valanda“ koordinatoriai – Susivienijimas Žali LT.

Iniciatyvą „Žemės valanda“ vykdo Pasaulinis gamtos fondas (World Wide Fund of Nature). Tai viena didžiausių gamtosaugos organizacijų pasaulyje. Žemės valanda prasidėjo nuo vieno miesto – Sidnėjaus. Jau po metų idėja apskriejo visą pasaulį. Dabar „Žemės valanda“ vadinama didžiausiu savanorišku žmonijos geros valios aktu.

Manoma, kad kasmet rengiamoje akcijoje, kurios tikslas yra atkreipti visuomenės dėmesį į klimato kaitos planetai keliamas grėsmes, dalyvavo milijonai žmonių 170 šalių ir teritorijų.

2007 metais Sidnėjuje kilusi iniciatyva šiandien jau yra pasauline aplinkosaugos kampanija.

Pasak renginį organizuojančio Pasaulio gamtos fondo (WWF), padaryta didžiulė pažanga atkreipiant dėmesį į prastą planetos ekologinę būklę.

„Pradėjome Žemės valandą 2007-aisiais, siekdami parodyti lyderiams, kad žmonėms rūpi klimato kaita,“ – sakė akcijos koordinatorius Siddarthas Dasas (Sidarthas Dasas).

„Kad ši simbolinė akimirka šiandien virto pasauliniu judėjimu, daug pasako apie tai, kokį didžiulį vaidmenį žmonės vaidina sprendžiant jų gyvenimui įtakos turinčius klausimus,“ – pabrėžė jis.

Žemės valandos kelionė aplink pasaulį prasidėjo Sidnėjuje 20 val. 30 min. vietos laiku, kai valandai užgeso šviesos daugelyje uosto krantinių pastatų.

„Visiškai pritariu šiai idėjai, – sakė Sidnėjuje pakalbintas 24-erių studentas Edas Gellertas (Edas Gelertas). – Manau, žmonės galbūt vengia pripažinti, kad klimato kaita vyksta, todėl džiugu matyti, kaip miestas buriasi ir palaiko Žemės valandą.“

Iš Australijos akcija pajudėjo vakarų link per Aziją: buvo užgesinta elektra daugumoje Honkongo Viktorijos uostą supančių dangoraižių, o Švedagono pagodą Mianmare nutvieskė 10 tūkst. aliejinių lempų.

Penkioms minutėms buvo išjungtas garsiausio Prancūzijos simbolio Eifelio bokšto apšvietimas, o Dubajaus dangoraižis "Burj Khalifa", didžiausias pastatas pasaulyje, buvo užtemdytas visą valandą.

Jungtinėje Karalystėje prie akcijos prisidėjo 270 garsių statinių, tarp jų – Londono Didžiojo Beno laikrodžio bokštas, Didžiosios Britanijos Parlamento rūmai ir apžvalgos ratas „London Eye“ (Londono akis).

Vokietijoje užtemo Brandenburgo vartai ir Berlyno rotušė. Iš viso Žemės valandoje dalyvavo apie 300 šalies miestų.

Singapūre apšvietimą išjungė apie 200 organizacijų. Organizatorių teigimu, 35 tūkst. žmonių stebėjo pasirodymus ir dalyvavo „anglies dioksido į aplinką neišmetančiose lenktynėse“. Kai kurie jų dalyviai, siekdami pabrėžti laukinės gamtos apsaugos svarbą, vilkėjo pandų ir tigrų kostiumus.

Japonijoje minint Žemės valandą buvo užgesintos ryškiosios Tokijo Ginzos rajone esančio „Sony“ pastato šviesos.

Prie akcijos taip pat buvo kviečiami prisijungti gyventojai ir verslo atstovai; ją paremti buvo galima ir socialiniame tinkle „Facebook“.

Pasak WWF, skirtingose šalyse organizatoriai stengėsi pabrėžti joms aktualias klimato kaitos problemas. Pavyzdžiui, Pietų Afrikos Respublikoje didžiausias dėmesys buvo skiriamas atsinaujinančiai energetikai, o Kinijoje buvo skatinamas tvaresnis verslas.

Akivaizdūs įrodymai

Pernai jau trečius metus iš eilės mokslininkai užfiksavo aukščiausią šių laikų temperatūrą Žemėje.

2015 m. Paryžiuje šalys susitarė pasaulinį atšilimą apriboti dviem laipsniais pagal Celsijų, palyginti su ikiindustrinio laikotarpio temperatūromis.

Daugelio mokslininkų teigimu, su tokiu lygiu žmonija dar gali išvengti blogiausių klimato pasekmių, susijusių su kylančiu jūros lygiu, smarkėjančiomis sausromis, potvyniais ir audromis.

„Besikeičiantis klimatas – matomas įrodymas, kad mūsų veiksmai gali turėti poveikį, – sakė S.Dasas. – Mūsų reikalas užtikrinti, kad mūsų daromas poveikis padėtų pagerinti gyvenimą žmonėms aplink mus ir atokiau, dabar ir ateityje“.

Žemės valanda – yra daugiau simbolinė akcija. Duomenys apie tai, kiek energijos sutaupoma jos metu, nėra renkami.