Lietuvos apeliacinis teismas balandžio 19 dieną atmetė direkcijos skundą ir paliko galioti jai nepalankią vasarį Šiaulių apygardos teismo priimtą nutartį – pastarasis patvirtino VPT sprendimą skirti baudą.

„Direkcija pratęsdama sutarties terminus, kurie negalėjo būti keičiami, bei apmokėdama už realiai nepristatytą įrengimo komplekto dalį atliko esminį sutarties pakeitimą – neteisėtai vykdė sutartį, kas sąlygojo viešojo intereso pažeidimą ir dėl to teismas pagrįstai tenkino ieškovės (VPT – BNS) reikalavimą dėl baudos taikymo“, – rašoma Apeliacinio teismo nutartyje.

Viešųjų pirkimų tarnyba į teismą kreipėsi paaiškėjus, kad pagal 2020 metų rugsėjį pasirašytą sutartį konkurso nugalėtoja „Baltseta“ privalėjo iki tų pačių metų pabaigos pristatyti naują žemsiurbę, tačiau tai padarė tik 2021 metų pabaigoje. Tuo metu direkcija bendrovei 2020 metų pabaigoje sumokėjo 1,3 mln. eurų avansą už neva jau gautą įrenginį, nors jo sulaukė tik po metų.

VPT teismui nurodė, kad konkurse dalyvavo du tiekėjai, o laimėtoja buvo pripažinta 25 tūkst. eurų brangesnį pasiūlymą pateikusi „Baltseta“, nes bendrovė „Dragflow“ siūlė pigesnį, tačiau direkcijai nepriimtiną avansinį atsiskaitymą.

Vidaus vandens kelių direkcija teisme aiškino, kad jos sprendimą sumokėti avansą ir už vėlavimą tiekėjui netaikyti delspinigių lėmė pandemija ir dėl to Kinijoje sutrikusi žemsiurbės statyba bei vėliau užsitęsęs jos gabenimas – tai ji trakdavo kaip force majeure aplinkybes.

Šiaulių apygardos teismas vasarį nusprendė, jog dėl netinkamai įgyvendintos sutarties direkcijai tikslinga skirti 9,1 tūkst. eurų baudą (0,35 proc. sutarties vertės), kadangi toks baudos dydis atitinka proporcingumo ir atgrasymo tikslus.

Lauks Zapyškyje

Tokiai veiklai adaptuota jau nebenaudojama žemsiurbė, virtusi plaukiojančiu sodu ir erdve kultūrai, bus prišvartuota kairiajame Nemuno krante ties Zapyškiu.

Laivas veiks kaip vizualaus meno, medijų ir technologijų, tarpdisciplininio bendradarbiavimo, mokslo, kūrybos ir kultūros centras.

Šią idėją įgyvendinančios "Ars Futuri" vadovė Asta Ivanauskienė pasakojo, kad projektas buvo pradėtas kurti nuo nulio: neegzistavo nei erdvė, nei turinys.

"Šiuo metu jau sukurtas vizualinis identitetas, laivo panaudojimo koncepcija, veiklų programa. Pagrindinės mūsų vertybės – vanduo, tvarumas ir dialogas", – pristatė projektą ir menininkams keliamus reikalavimus A.Ivanauskienė.

Pati žemkasė, kurios pavadinimas nuo senų laikų išlikęs "Nemuno7", projektui panaudota taip pat siekiant tvarumo: nieko neišmesti, o pakeisti, kad galėtų toliau tarnauti. Taip upių vagai gilinti skirtas laivas ne atsidūrė metalo lauže, o prisidės prie kultūrinio švietimo, kultūros sklaidos ir saviraiškos.

Ant denio ir viduje

Laive atsiras uždara 30 kv. m parodų erdvė. Parodos keisis kas mėnesį. Programa sudaryta jau penkiems mėnesiams į priekį. Veiks ekspozicija ir ant denio. Parengti devyni eksponatai, susiję su Nemuno flora, fauna, įvairiomis vandens formomis, šios upės politiniu-ekonominiu aspektu, bus galima išgirsti įvairių vandens sukeliamų garsų.

Kultūra padeda susikalbėti su skirtingų sričių specialistais, skirtingų kultūrų, pomėgių atstovais, žmonėmis, turinčiais skirtingus požiūrius.

Žemkasė bus apželdinta vadovaujantis pionieriška koncepcija. "Pionieriai – pirmieji įsitvirtinantys augalai. Ši idėja kilo, kai, atvažiavę apžiūrėti mums pasiūlytos kaip nors panaudoti nebenaudojamos žemkasės, ją radome kiek užžėlusią. Panašiai, kaip ant stogų želia berželiai, žolės. Tai kartu yra ir aliuzija į migracijos, įsitvirtinimo kitame krašte temą. Gamta pati mums parodė kelią", – dėstė projekto įgyvendintoja.

Parinkti augalai šiuo metu daiginami. Vėliau jie bus pervežti ir susodinti laive – taip jis virs ir aplinkos, kraštovaizdžio dizaino projektu.

"Esame aprašę kiekvieną augalėlį. Šiuo metu kuriami audiogidai. Kiekvienas augalas taps eksponatu. Tikimės sulaukti ekskursijų, nes jaučiame didelį susidomėjimą. Sodininkystės kultūra atsigauna", – kalbėjo pašnekovė.

Grafikas: kol laivas remontuojamas, vyksta antstato įrengimo darbai, dygsta augalai pionieriai, A.Ivanauskienė su komanda šiai būsimai išskirtinei erdvei rengia veiklų ir parodų programą. / T. Pabedinsko nuotr.

Ilgalaikis projektas

Šiuo metu žemkasė yra iškelta į krantą Vidaus vandens kelių direkcijos uoste. Laivas remontuojamas, valomas, tvarkomas, vyksta antstato įrengimo darbai. Zapyškyje jis apsistos pavasarį, o žiemoti grįš į Žiemos uostą.

"Tai ne vienų metų projektas. Kauno rajono savivaldybė ir konkrečiai meras V.Makūnas labai palankiai žiūri į kultūros projektus, supranta jų reikšmę, naudą bendruomenei. Duotas tonas ilgalaikiams projektams kurti", – pasakojo A.Ivanauskienė.

Šis projektas jau dabar sulaukia dėmesio. Kitais metais apsilankysiantieji Kaune ir Kauno rajone, sutinkančiuose Europos kultūros sostinės metus, neabejotinai aplankys ir "Nemuno 7". Tačiau kultūrininkė akcentavo, kad orientuojasi ne į didelius turistų srautus, o labiau siekia tiesiog būti įkvėpimu (per atstumą), pavyzdžiui, pastangoms būti matomiems internete, virtualiojoje erdvėje, kad vietos bendruomenei atneštų naudos, bet kad projekto sėkmė jai neapkarstų.

Kalbėdama apie kultūros reikšmę A.Ivanauskienė atkreipė dėmesį, kad menas, kultūra turi didžiulę mediacijos galią.

"Nemuno 7" taps dar viena taip reikalingo šiandienei visuomenei dialogo priemone. "Kultūra padeda susikalbėti su skirtingų sričių specialistais, skirtingų kultūrų, pomėgių atstovais, žmonėmis, turinčiais skirtingus požiūrius. Stengsimės būti tarpininkais, kalbėti aktualiomis temomis, sužadinti taip reikalingus pokyčius", – sakė entuziastė.

Specialistų prognozės

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos specialistai stebi, kokia situacija yra Neries upėje, ir prognozuoja, kad potvynis gali prasidėti jau kitą savaitę.

"Šią žiemą upės buvo sukaustytos ledo ir nemažai pasnigo, tačiau kiekiai ne itin dideli. Vasario 20 d. duomenimis, didžiausios vandens atsargos sniege yra pietiniuose, pietrytiniuose rajonuose, kitur jos yra artimos normai", – "Kauno dienai" teigė Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prognozių ir perspėjimų skyriaus vyresnioji specialistė Janina Brastovickytė-Stankevič.

Ji nurodė, kad kol kas sniegas tirpsta palengva, jo tirpimo greitį galėtų padidinti iškritęs lietus, bet ir jo kiekiai kol kas prognozuojami nedideli.,

"Greitu metu upėmis pajudės ledai, todėl gali susidaryti sangrūdų. Deja, jos yra sunkiai prognozuojamos. Tai ir gali nulemti didesnį potvynį, kadangi ledų sangrūdos neleidžia vandeniui nutekėti upe, tuomet prasideda spartus vandens lygio kilimas. Šiuo metu Neris ties Vilniumi yra užšalusi, ties Jonava – likęs priekrantės ledas. Nemunas užšalęs iki Kauno, ties Kaunu ledo dangos nėra, toliau – ledo danga pasirodo ties Kulautuva ar net kiek anksčiau. Kadangi upės pasidengusios ledo danga, yra labai didelė tikimybė, kad susidarys jų sangrūdos. Kauno miestui potvynio pavojus neturėtų grėsti. Kur krantai lėkštesni, upės gali išsilieti. Kauną nuo anksčiau buvusių dažnų potvynių ties Nemuno ir Neries santaka apsaugo hidroelektrinė", – pasakojo specialistė.

Vis dėlto pasak J.Brastovickytės-Stankevič, yra tikimybė, kad Kauno rajone gali pasikartoti panašus potvynis, koks buvo 2010 m. Ledų sangrūdas, o kartu ir staigų vandens kilimą gali lemti ir staigiai kylanti oro temperatūra, ir virš Neries vykdomos statybos.

"Susidarius ledų sangrūdai ties Radikiais, vanduo gali priartėti prie gyvenamųjų namų. Šiuo metu ties statomu nauju Kleboniškio tiltu yra laužomas ledas, tad sangrūdai susidaryti ties juo tikimybė sumažėja. Tačiau kiek arčiau Radikių yra kelios seklesnės vietos, kur ledas, atradęs daugiau kliūčių, gali sustoti ir susidaryti ledų sankamša. Įvertinus esamas hidrometeorologines sąlygas, potvynio laukiame pirmąją kovo savaitę", – prognozę pateikė vyresnioji specialistė.

2010-ųjų potvynis/Tomo Raginos nuotr.

Gyventojai rengiasi

Tiek Kauno rajono, tiek miesto gyventojai, įsikūrę prie Neries, su nerimu stebi, kaip šyla orai. Jei oro temperatūra per parą staigiai pakils, išlieka tikimybė, kad prasidės ledonešis.

Pakilęs vanduo gali tekėti į žmonių rūsius, apsemti daiktus, pridaryti žalos. O slenkantis ledas – ir nunešti vertingą turtą, todėl prie Neries gyvenantys Kauno rajono gyventojai jau dabar ruošiasi galimam potvyniui. Vietiniai žmonės pasakojo, kad iš rūsių jau išnešė daiktus, stebi prognozes. Jei oras staigiai šils, iš žemesnių kiemo vietų patrauks ir automobilius ar kitą turtą, kurį vanduo gali sugadinti. Tačiau yra ir tokių, kurie įsitikinę, kad smėlio maišų blokados nuo vandens neapsaugos.

"Ledai yra Neryje, vadinasi, bus potvynis ir ledonešis. Nėra čia ko papildomai ruoštis, daiktus sukeli aukščiau ir lauki. Kas gyvena prie upės, turi susitaikyti, kad turi gražų vaizdą, bet kartais – ir potvynius. Kai prieš dešimtmetį buvo potvynis, nuo mūsų ir prasidėjo, nes čia anksčiau buvo salos. Tai pas mus būna visa ko pradžia, o paskui eina žemiau Kleboniškio, Kauno link", – "Kauno dienai" kalbėjo Salupių gyventojas.

Vyras tikino, kad sustabdyti ledonešį nelabai yra galimybių, juk, pasak pašnekovo, visoje upėje nepristatysi dambų, kurios neleistų ledo lytims lipti iš upės. Tiesa, Kauno rajono gyventojas prisiminė, kad vienais metais Neryje ties Kaunu buvo pilamos durpės, jos esą sudarė geresnį pralaidumą ir dėl to žemupyje nesiformavo ledų sangrūdos.

Įvertinus esamas hidrometeorologines sąlygas, potvynio laukiame pirmąją kovo savaitę.

"Be to, kartais stebina aplinkosaugininkų elgesys. Atrodo, kad svarbiau kelios žuvys, dėl to neleidžia nieko daryti. Ir 2010-aisiais buvo, kad ugniagesiai ant ledo budėjo, laukė, kol jiems aplinkosauga leis ledus sprogdinti. Kelias dienas laukė, paskui ledai patys pajudėjo", – prisiminė vietos gyventojas.

Ilgametės patirties įžvalgos

Už Kauno miesto civilinę saugą ir ekstremalių situacijų valdymą ilgus metus buvo atsakingas Gediminas Jankus. Buvęs saugos specialistas sutiko su "Kauno diena" pasidalyti įžvalgomis, ar tikrai Kaunui ir rajonui gresia dar vienas potvynis.

"Esant potvynio tikimybei, pavojingiausios vietos išlieka ties Kleboniškiu ir kitoje upės pusėje esančiais Radikiais. Šiose vietose dažniausiai susidarydavo ledų sangrūdos, nes yra tam tikros seklumos ir salelės, į kurias ledai atsiremdavo. Nemanau, kad pasikartos 2010-ųjų istorija, nes šią žiemą šalčiai tęsėsi gana trumpai. Jei atšils palaipsniui, ledai pajudės ir juos tiesiog nuneš srovė. Bet pasiruošimas vis tiek yra būtinas, nes viskas visada priklauso nuo oro sąlygų ir vandens kilimo lygio", – dienraščiui komentavo G.Jankus.

Jis ir pats gyvena Kleboniškyje, tad iš arti gali stebėti, ar yra pavojus, ar ne. G.Jankus pastebėjo, kad seniau ties krantu būdavo daug užliejamų pievų, tačiau jau keletą metų šios vietos yra privati nuosavybė. Tad nors dar statybos nevyksta, teritorijos sparčiai tvarkomos, vežamas gruntas, keliami sklypai. Tai, pasak G.Jankaus, taip pat prisidės prie to, kad vanduo neturėtų taip baisiai apsemti gyventojų, kaip buvo prieš dešimtmetį.

"Manau, kad tiek miesto, tiek rajono savivaldybės jau numatė veiksmus, nors dar jokių įspėjimų ir negavome. Bet tikrai gyventojai bus informuoti, jei kils pavojus, kad pasirūpintų savo turto saugumu. Tačiau kol kas nematau, kad būtų didelis pavojus", – sakė buvęs Kauno miesto savivaldybės Civilinės saugos skyriaus vedėjas.

Laužomas ledas

Tačiau, be gyventojų minėtų natūralių salų Neryje, už kurių kliūdavo ledo lytys, šiemet yra viena vieta, kurioje gali susidaryti ledų sangrūdos. A1 kelyje statomas naujas tiltas, todėl dėl statybos darbų šioje vietoje Neries vaga susiaurinta beveik trečdaliu.

"Tikrai gali būti, kad atramos bus papildomas kliuvinys išplaukiantiems ledams. Dar viena pavojinga vieta yra ties Vilijampole, kur Neris daro posūkį, tačiau ten statant naujus namus buvo įrengtos betoninės dambos, kurios neleidžia ledams lipti ant namų. Jeigu kažkas tokio numatyta ir ties tiltu, tada viskas turėtų būti gerai, tačiau kitu atveju tikrai ten ledas gali strigti", – įžvalgomis pasidalijo G.Jankus.

Šiemet Neris užšalo, todėl baiminamasi ledų sangrūdos ir potvynio. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Naująjį tiltą per Nerį stato bendrovė "Kauno tiltai". Jos atstovai dienraščiui teigė, kad dedamos visos pastangos, kad ties tiltu nesusidarytų ledų sangrūdų. Todėl jau dabar šioje vietoje ledą laužo žemsiurbė.

"Atšilus orams, suintensyvėjus ledo tirpsmui Neries upėje, bendrovė "Kauno tiltai" aktyviai tęsia anksčiau pradėtus prevencinius darbus. Nuolat stebima situacija naujojo tilto statybvietės objekte įrengtomis kameromis. Reguliariai keliame bepilotę skraidyklę, kuri, sklęsdama virš upės vagos, siunčia vaizdinę informaciją, pastaroji analizuojama ir priimami sprendimai.

Viena priemonių, kuria siekiame užkardyti galimas ledų sangrūdas, yra daugiafunkcės žemkasės laužomi ledai pakrantėje. Pasitelkiame laivą "Watermaster Classic IV" su ekskavatoriaus strėle, siekiančia iki 7 m ilgio. Jeigu prasidėtų ledų sangrūdos, kaip ir nutarta Kauno rajono ekstremalių situacijų valdymo posėdyje, nedelsiant informuotume tarnybas ir, pagal galimybes, dirbtume su mūsų technika", – nurodė "Kauno tiltų" atstovai.

Įrengs stebėjimo stoteles

Rūpindamasi gyventojų ir jų turto saugumu Kauno rajono savivaldybė paruošė informacinius lankstinukus-atmintines "Kaip pasiruošti galimam pavasario potvyniui?", kuriuos šią savaitę išdalys žmonėms.

Lankstinukų sulauks Lapių, Karmėlavos ir Domeikavos seniūnijų gyventojai, nes šios teritorijos patenka į rizikos zonas, kurias gali užlieti. Seniūnai pasibels ir į žemiau Kauno įsikūrusių gyvenviečių gyventojų duris, nes vanduo gali kilti ir ties Šilelio kaimu, Kačergine bei Kulautuva. Atmintinėse gyventojai ras patarimų, kaip pasiruošti galimam potvyniui, kaip elgtis jo metu ar jam pasibaigus.

Kauno rajono savivaldybės atstovai teigė, kad ties Radikiais artimiausiu metu planuojama įrengti dar vieną stebėjimo stotelę, kuri leis matuoti, kaip kyla vanduo. Pasak rajono savivaldybės atstovų, čia jau veikia garsinė sistema, įspėjanti gyventojus apie kylantį vandenį.

Be to, prie gyvenviečių, kurios įsikūrusios ties Nerimi, ruošiamasi įrengti specialias švieslentes, kuriose būtų skelbiama informacija apie potvynį, vandens kilimą ir kontaktai, kuriais žmonės galėtų kreiptis pagalbos.

Didesnės permainos ties Radikiais dar tik planuojamos. Kaip skelbė ELTA, po ilgų ginčų apsispręsta dėl apsauginio pylimo ties Radikių kaimu statybos. Pernai gruodį Kauno rajono savivaldybės administracija ir Aplinkos projektų valdymo agentūra pasirašė sutartį: Radikiuose apsauginio pylimo statyba prasidės dar šiais metais. Jis turėtų apsaugoti nuo potvynių ir žemiau kaimo esančias pakrantės sodybas. Tačiau kol kas vyksta tik projektavimo procedūros, o nerimą kelianti situacija dėl galimo potvynio jau klostosi.

2010-aisiais užklupęs potvynis

2010-ųjų potvynis, apie kurį kalbėjo pašnekovai, ne juokais buvo išgąsdinęs Kauno rajono gyventojus. Tąkart net teko skelbti ekstremalią padėtį.

"Kauno diena" primena, kad tąkart dėl tirpstančio sniego ir stipraus lietaus smarkiai pakilo Neries vandens lygis ties Kaunu. Labiausiai nukentėjo Radikių, Salių ir Kleboniškio gyventojai. Dalis jų naktį buvo evakuoti ir turėjo palikti savo gyvenamąją vietą.

"Nubėgęs į rūsį pamačiau, kad didelė vandens banga išdaužė rūsio langą ir akimirksniu užsėmė visą rūsį. Per 5 min. vanduo užliejo pirmą aukštą. Visą šeimą skubiai perkėliau į antrą namo aukštą ir paskambinome gelbėtojams", – apie lemtingą naktį tąkart pasakojo vietos gyventojas, keturių vaikų tėvas. Netrukus atvykę gelbėtojai iki namo turėjo plaukti valtimis. Šeimos narius gelbėtojai iškėlė pro antro aukšto langus.

2010-ųjų potvynis/Tomo Raginos nuotr.

Kitas Radikių gyventojas anuomet dienraščiui pasakojo vos spėjęs išgelbėti paauglį sūnų, miegojusį rūsyje. Tėvas baiminosi, kad didžiule jėga į patalpą besiveržęs vanduo galėjo smarkiai prispausti sūnų prie sienos ir sužaloti.

Dar kiti gyventojai po staigiai pakilusiu vandeniu palaidojo savo automobilius, kitą per gyvenimą sukauptą turtą. Potvynis tąkart kaip reikiant pridarė žalos, todėl palei Nerį gyvenantys žmonės ir dabar su nerimu laukia, ar nepasikartos 2010-ųjų stichinė nelaimė.

2010-ųjų potvynis/Tomo Raginos nuotr.

Dvigubo kuro variklis

„Dėl žemsiurbės statybos virė daug diskusijų. Jos specifikacija padidėjo nuo 50 iki 156 lapų. Ir tai gerai, nes įsigysime įrenginį, kuris bus pritaikytas prie specifinių Klaipėdos uosto poreikių“, - teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Apsispręsta, kad žemsiurbė bus su dvigubos paskirties varikliu, kuris dirbs naudodamas suskystintas gamtines dujas ir dyzelinį kurą. Anot A.Vaitkaus, žemsiurbė bus puikus ateities bendradarbiavimo pavyzdys tarp Uosto direkcijos ir dujų skirstymo stotį statysiančios ir bunkeravimo dujomis laivą įsigysiančios „Klaipėdos naftos“.

Tikisi konkurencijos

Tikimasi, kad tarptautinis viešasis pirkimo konkursas dėl žemsiurbės statybos įvyks dar šiemet. Anot A.Vaitkaus, Europoje yra 3-4 laivų statyklos, kurios galėtų pastatyti Uosto direkcijos poreikius atitinkančią žemsiurbę. Tikimasi, kad konkurse dalyvaus ir žemsiurbių statybos patirties jau turinti „Vakarų laivų gamykla“. Uosto direkcija norėtų, kad vyktų konkurencija tarp statytojų.

Anot A.Vaitkaus, kad ir kas laimėtų konkursą, nė vienas statytojas 100 proc. nesugebės sukomplektuoti žemsiurbės, nes tai sudėtingos konstrukcijos mechanizmas.

Jei neįvyktų kokių nors strigimų dėl viešojo pirkimo konkurso, laivas galėtų būti pastatytas per 1,5-2 metus.

Anksčiau buvo skelbta, kad pastatyti naują universalią žemsiurbę Klaipėdos uostui kainuotų apie 20 mln. eurų. Didesnę dalį pinigų jis naudotų iš ES paramos.

Tikroji žemsiurbės statybos kaina paaiškės po konkurso. A.Vaitkus nesiėmė spėlioti, kokia ji galėtų būti, nes tai gali būti traktuojama, kaip poveikis būsimajam konkursui.

Nauda bus akivaizdi

Pasak A.Vaitkaus, dar yra likę neatsakytų klausimų dėl žemsiurbės eksploatavimo. Pavyzdžiui, kokia bus jos grunto talpykla, laivo naudojimo intensyvumas, kiek žmonių sudarys laivo įgulą, keliomis pamainomis jie dirbs. Pagaliau kokią dalį uosto valymo darbų atliks ši žemsiurbė? Ar reikės sudaryti, kaip iki šiol papildomas sutartis su užsienio kompanijomis dėl eksploatacinio uosto valymo?

Viena aišku, kad tokia žemsiurbė Klaipėdos uostui labai reikalinga. Specialistai įvertino, kad dėl dvigubo kuro naudojimo variklio jos eksploatacijos kaštai bus 40 proc. mažesni nei įprasto laivo. Žemsiurbė kaskart padėtų taupyti apie 250-300 tūkst. eurų, kuriuos uostas moka vien už užsienio kompanijų laivų atvarymą į uostą, vadinamąją mobilizaciją.

Naujoji žemsiurbė efektyvi būtų ir atliekant valymus prie uosto krantinių, ko kiti nenori imtis. Iš žemsiurbės gruntas galėtų būti išpilamas tiek per dugną, tiek transportuojamas iki 1500 kilometro ilgio vamzdynais ar išpurškiamas į krantą ties paplūdimiais. Ji ne tik galėtų „maitinti“ paplūdimius smėliu, bet ir įgyvendintų seną Uosto direkcijos svajonę kaupti gruntą uosto prieigose ir naudoti atskirų teritorijų užpylimams.

Rankas direkcijos administracijai įsigyti žemsiurbę vakar atrišo Uosto taryba. Žemsiurbė uoste gali atsirasti po 1,5 ar 2 metų.

Universali žemsiurbė kainuotų nuo 22 iki 28 mln. eurų. Dar neaišku, kokią dalį remtų ES.

Žemsiurbė būtų skirta uoste po audrų atsiradusioms sąnašoms valyti. Ji tiktų ir specializuotiems valymams prie krantinių. Tokių darbų nenori imtis užsienio kompanijos, nes valymo kiekiai per maži.

"Įsigiję savo žemsiurbę sutaupytume pinigų, nes vien užsienio technikos mobilizacija kainuoja 200–250 tūkst. eurų", – aiškino Uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

Per metus Klaipėdos uoste susidaro 350–450 tūkst. kubinių metrų sąnašų. Gilinant uostą, jų kiekiai dar didės.

Nors Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra paskelbusi naujos žemsiurbės statybos konkursą, tačiau uostą bent kelis artimiausius metus dar valys samdyti rangovai.

Reikalauja greitesnio valymo

Šiuo metu skelbiamas Klaipėdos uosto laivybos kanalo ir pasisukimo ratų valymo darbų konkursas. Pagal jį iš uosto bus išvalyta apie vienas milijonas kubinių metrų grunto. Laivybos kanalo valymas vyks ne arčiau kaipo 15 metrų nuo krantinių, o ties Smeltės apsisukimo ratu ne arčiau kaip 5 metrai nuo krantinių

Kiek ilgai užtruks šis valymas priklausys nuo uosto užnešimo intensyvumo. Kuo audringesni orai, tuo Klaipėdos uosto laivybos kanalo užnešimas yra intensyvesnis.

Įprastai Klaipėdos uostas valomas labai greitai po užnešimo, kad netrukdytų laivybai. Reikalaujama, kad rangovas valymą po audros išorės kanale pradėtų ne vėliau kaip per 7 dienas nuo užnešimo, o vidinėje akvatorijoje ne vėliau kaip 15 dienų po užnešimo.

Uosto direkcija renkasi pakankamai greitą valytoją, kad darbai ilgai neužsitęstų. Jis per parą privalo išsiurbti ir į dampingo rajoną išgabenti ne mažiau kaip penkis tūkst. kub. metrų grunto. Užnešus uostą, kai į jį atplaukia vis didesni laivai, vėlavimas ar lėtas valymas gali turėti skaudžių pasekmių.

Iki šiol dažniausiai uostą valydavo žemsiurbės, kurių triumo talpa buvo 2,5 tūkst. kub. metrų, o pajėgumas 5-8 tūkst. kub. metrų per parą.

Skirtingo užterštumo gruntai

Skelbiamas viso Klaipėdos uosto laivybos kanalo nuo jūros įorinės įplaukos iki Malkų įlankos valymas. Uosto dokumentuose ši laivybos kanalo dalis yra suskirstyta piketais. Išorinis laivybos kanalas jūroje yra nuo nulinio iki minus 17 piketo. Uosto vidinėje dalyje laivybos kanalas tęsiasi nuo nulinio piketo iki 110a piketo ties Jūrų perkėla.

Iš uosto laivybos kanalo išvalytas gruntas būna labai skirtingo užterštumo. Mažiausiai užterštas gruntas susikaupia išoriniame laivybos kanale. Todėl šis gruntas dažniausiai plukdomas į artimąjį dampingo rajoną, kuris yra už 12-14 kilometrų nuo uosto vartų, arba leidžiama gruntą pilti į paplūdimių zoną jiems pamaitinti.

Labiausiai užterštas gruntas, kuris tinka gabenti tik į už 24-33 kilometrų nuo uosto vartų esantį tolimąjį dampingą išsiurbiamas ties Malkų įlanka. Kiek mažiau, tačiau pakankamai nešvaraus grunto yra ir ties centriniu Klaipėdos terminalu (85-93 piketai). Jis taip pat gabenamas į tolimąjį jūros sąvartyną.

Taupys mobilizacijos išlaidas

Šiandien dar sunku pasakyti, kad Uosto direkcija pasistačiusi naują žemsiurbę pati pradės valyti uostą ir kiek dėl tokio valymo pavyks sutaupyti pinigų.

Paskutinis uosto sąnašų valymas vyko šių metų gegužę. Juos atliko belgų bendrovės „Jan DE Nul N.V“ žemsiurbė „Al-Idrisi“. Tai buvo vienas didžiausių kada nors uostą valęs laivų. Jo triumo telpa buvo 7,5 tūkst. kub. metrų išsiurbtų sąnašų, o žemsiurbės pajėgumas - 15 tūkst. kub. metrų per parą.

Kompanijos „Jan DE Nul N.V“ atlikta uosto valymo kaina buvo apie 4,8 euro už kubinį metrą. Prieš tai uosto valymo darbų kaina siekė apie 5,6 euro už kub. metrą.

Uosto direkcija planuoja įsigyti savo žemsiurbę, kuri, preliminariais skaičiavimais, kainuos apie 40 mln. JAV dolerių. Toks laivas galėtų būti pastatytas per 1,5-2 metus.

Jei Uosto direkcijos žemsiurbė negautų kitų darbų, o tik valytų Klaipėdos uostą, jos statybos atsipirkimo laikas siektų nuo 12 iki 15 metų.

Svarbiausiai nauda būtų tai, kad įsigijus savo žemsiurbę pavyktų sutaupyti žemsiurbės mobilizavimo išlaidas. Dabar vien užsienio kompanijos žemsiurbės atplaukimas į Klaipėdą siekia kelis šimtus tūkst. eurų.  

Trečiadienį pro Klaipėdos uosto vartus įplaukė uosto akvatoriją nuo sąnašų valysianti žemsiurbė. Darbus, kainuosiančius beveik 3 mln. eurų, vykdys Belgijos bendrovė. Dėl uoste prasidėsiančių darbų kuriam laikui savo vietą turės pakeisti ir SGD laivas-saugykla „Independence“, bus stabdomas terminalo darbas.

Akvatorijos valymo darbai

Klaipėdos uoste pradedami akvatorijos valymo darbai. Darbus  atliks viena didžiausių pasaulio gilinimo ir valymo kompanijų „Jan DE Nul N.V“.

Klaipėdos uoste ši belgų bendrovė darbuosis pirmą kartą. Numatytų darbų apimtis – 600 tūkst. kub. m. Sutarties vertė siekia 2,9 mln. eurų.

Klaipėdos valstybinio uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, šis laivas yra pasaulyje pirmaujančios kampanijos, o jo darbų pradžia Lietuvoje įrodo Klaipėdos uosto skaidrumą, konkretumą ir aukštų standartų siekį.

Jau šią savaitę prasidėsiančius akvatorijos darbus planuojama pradėti nuo Smeltės apsisukimo rato bei teritorijos ties SGD terminalu.

„Independence“ pakeis vietą

Dėl prasidėsiančių darbų kuriam laikui teks iš įprastos vietos patraukti ir suskystintųjų gamtinių dujų laivą-saugyklą „Independence“. Maždaug pusė visų sąnašų, kurios bus išvalytos, ir yra susikaupusios būtent šioje teritorijoje, kuri iki 16,5 m gylio buvo išvalyta prieš porą metų.

A.Vaitkus patikino, jog tokia užduotis laivui nėra baisi, mat tai – naujas laivas, kuris be vargo gali judėti ne tik Klaipėdos uoste, bet ir vandenynuose.

„Patraukimo procedūra yra labai aiškiai suniveliuota laike ir techniškai“, – patikino uosto vadovas.

A.Vaitkaus teigimu, saugykla iš įprastos vietos turėtų būti patraukta šeštadienį ir prišvartuota ties laivų krovos akcine bendrove „Klaipėdos Smeltė“.

Stos SGD terminalo darbas

Tiesa, kiek laiko „Independence“ bus patrauktas, generalinis direktorius nebuvo linkęs detalizuoti, tačiau patikino, jog darbus laivo-saugyklos teritorijoje bus stengiamasi atlikti kuo skubiau. Visų valymo darbų trukmę taip pat lems oro sąlygos, tačiau darbai, tikėtina, truks apie porą savaičių.

Vykdant laivo perkėlimo procedūrą bus atleisti lynai, atlikti atitinkami dujų padavimo nutraukimo darbai, dujinė sistema, kurioje dar liks dujų, bus užsandarinta.

„Tai įprastinė procedūra. Panašiai viskas vyksta, kai uoste prišvartuojami naftos tankeriai“, – paaiškino A.Vaitkus.

Planuoja dirbti sava žemsiurbe

Uosto direktorius patikino, jog sąnašų susikaupimas buvo numatytas. Gilinimo procedūros šioje vietoje paskutinį kartą buvo baigtos 2013-ųjų birželio 4 d.

Klaipėdos uostas turi planų, jog ateityje iškastas gruntas bus naudojamas naujų žemių formavimui. Dabar tiek gruntas, tiek dumblas bus skandinamas Baltijos jūroje.
Kada kitą kartą vėl gali prireikti valyti uostą, esą parodys gamta. A.Vaitkus pastebėjo, jog kitą kartą tokią procedūrą uostas tikisi atlikti jau su sava žemsiurbe.

Iki šio mėnesio pabaigos planuojama baigti techninės užduoties rengimo darbus. Uostas svarsto įsigyti žemkasę-žemsiurbę, kuri galėtų panaudoti dujas. Toks laivas būtų 40 proc. naudingesnis nei toks, kuris naudoja tik dyzelinį kurą.

Pinigų laivui planuojama prašyti iš Europos Sąjungos.

Prasideda uosto gilinimas

Kartu su uosto valymo darbais šį mėnesį prasidės ir gilinimo darbai. Šią savaitę pasirašyta sutartis su Austrijos statybos milžine „Strabag“. Kompanija įsipareigojo iškasti apie 300 tūkst. m3 kubinių metrų grunto. Darbų vertė – 5,04 mln. eurų.

Šie darbai – pirmas žingsnis Klaipėdos uoste siekiant 17 metrų gylio. Darbai tęsis iki šių metų rudens, jų metu bus siekiama laivybos kanalą pagilinti puse metro – nuo 14,5 iki 15 metrų.

Šie darbai būtini norint priimti kuo didesnių parametrų laivus.

2013 metais į uostą atplaukė 382 laivai daugiau kaip 200 metrų ilgio, o 2014 metais laivų skaičius išaugo iki 465, t. y. padaugėjo 21,7 proc.

Trečiadienį į Klaipėdos uostą atplaukia žemsiurbė, kuri nuo sąnašų valys uosto akvatoriją. Darbus už 2,896 mln. eurų atliks Belgijos gilinimo ir valymo bendrovė "Jan de Nul".

Kaip pranešė Klaipėdos uosto direkcija, numatoma išvalyti 600 tūkst. kubų grunto, bus valomas 13 kilometrų laivybos ruožas - darbai prasidės nuo Smeltės apsisukimo rato bei teritorijos ties suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalu. Dėl to teks patraukti SGD laivą-saugyklą "Independence".

Su konkurso laimėtoja "Jan de Nul" uostas šiemet balandį pasirašė 2 metų sutartį. Tuomet uosto atstovė spaudai Dovilė Ringis BNS sakė, kad valyti nuo sąnašų akvatorijos dugną būtina, norint palaikyti projektinius gylius ir išlaikyti uosto konkurencingumą.

Olandijos įmonė "Van Oord Dredging and Marine Contractors" 2013 metais baigė didžiausius Klaipėdos uosto akvatorijos gilinimo ir platinimo darbus - ji iškasė 4,432 mln. kubų grunto, uosto plotis padidėjo iki 150 metrų, o gylis - iki 14,5 metrų. Tą kartą gilinimo darbai kainavo 36,87 mln. eurų.

Iki 2021 metų Klaipėdos uosto kanalo gylis turėtų siekti 17 metrų.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijoje pradėta vykdyti uosto valymo darbams skirtos žemsiurbės/žemkasės įsigijimo procedūrą.

Pradžioje bus rengiama galimybių studija dėl tokio laivo pirkimo. Išanalizavus patirtį kituose uostuose, tokių laivų rinkos kainas po kelių mėnesių bus atsakyta į klausimą, kokį laivą įsigys Klaipėdos uostas. 

"Klaipėdos uostui yra ypatingai svarbu turėti nuosavą žemsiurbę/žemkasę vien dėl to, kad tokių laivų mobilizavimo kainos yra didžiulės. Neabejojame, kad tokio laivo buvimas Klaipėdos uoste bus ekonomiškai naudingas", - teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.

Kai kuriuos praradimus, pavyzdžiui, kiek uostas praranda pajamų dėl užnešto kanalo ir ribojamų prekybinių laivų grimzlių dažnai būna netgi sunku ir paskaičiuoti. 

Kiek kainuos žemsiurbė taip pat yra klausimas, į kurį privalės atsakyti studija. Prieš 1,5 metų ankstesnioji Uosto direkcijos vadovybė yra skelbusi, kad reikėtų pirkti nedidelę žemsiurbę už 3 mln. litų, o vėliau įsigyti didesnę žemsiurbę/žemkasę už 50-60 mln. litų.

Neaišku, ar yra prasmė pirkti dvi žemsiurbes? Paskutiniuoju metu buvo mąstoma, kad pasinaudojus ES parama reikėtų įsigyti vieną specializuotą universalų laivą.