Savaitgalį viename daugiabučio kiemų, buvo nufilmuota, kaip vyras smurtauja prieš šunį, daug kartų smūgiuodamas gyvūnui.

Vaizdą užfiksavusi liudininkė teigė, esą šį vyrą, bemušantį šunį, mato ne pirmą kartą, tačiau anksčiau to nufilmuoti nepavykdavo.

Pamatę vaizdo įrašą, komentaruose dauguma klaipėdiečių piktinosi tokiu žiauriu elgesiu prieš gyvūną, tačiau kai kurie manė, kad kaltas galėjo būti ir šuo, išprovokavęs tokį pyktį.

„Nėra priežasties, dėl ko mušami tie, kurie negali apsiginti, bet smurtaujantys asmenys visada bando pasiteisinti ir rasti priežastį taip elgtis“, – įsitikinusi dar viena į diskusiją socialiniuose tinkluose įsitraukusi klaipėdietė.

Pasak įstaigos „Gyvūnų gerovės iniciatyvos“ koordinatorės Linos Vaitekūnaitės, yra žinoma, kad šis šuo visada vedžiojamas be pavadėlio, ant jo dažnai šaukiama ir keturkojis nuolatos mušamas.

„Gavome daug informacijos iš skirtingų asmenų, kad jie taip pat matė, kaip vyras skriaudė šunį, tačiau negalime teigti, kad tai patvirtinti faktai“, – kalbėjo koordinatorė.

Pasak L. Vaitekūnaitės, vienas asmuo pareiškė, kad pažįsta šuns savininką.

„Ši informacija pridėta prie mūsų pareiškimo policijai, tikimės, kad informacija pasitvirtins, nes pastebėjome, jog gyventojai yra įbauginti to asmens, jų manymu, to vyro sprendimai neadekvatūs, jis elgiasi gana agresyviai“, – pasakojo L. Vaitekūnaitė.

Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė kreipėsi į teismą dėl proceso 73 metų vyrui užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Kaip pranešė prokuratūra, pernai gruodžio 31-osios vidurdienį Plungės rajono gyventojas savo augintinį, kaip jau buvo įprasta, išvedė pavedžioti.

Po pasivaikščiojimo namo vienas grįžęs vyras sukėlė įtarimų savo sutuoktinei. Pastarajai pasiteiravus apie jųdviejų šunį, vyras neatsakė, kur keturkojis dingo.

Gyvūno šeimininkė, įtarusi, kad sutuoktinis galėjo su juo susidoroti, pranešė apie tai policijai. Į iškvietimą atvykusiems pareigūnams senjoras prisipažino, jog įdėjo augintinį į maišą su akmeniu ir įmetė į netoliese buvusią daubą su vandeniu.

Asmeniui buvo pareikšti kaltinimai dėl žiauraus elgesio su gyvūnu.

Kadangi vyras kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, o baudžiamojoje byloje buvo surinkta pakankamai duomenų, pagrindžiančius kaltinimus, tyrimą kontroliuojanti Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokurorė Liudmila Paulienė kreipėsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Juo teismo prašoma skirti vyrui 1,7 tūkst. eurų baudą bei uždrausti trejus metus laikyti naminius gyvūnus (šunis, kates) ir užsiimti jų veisimu.

Ikiteisminį tyrimą atliko Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Plungės rajono policijos komisariato pareigūnai.

Kaip pranešė Klaipėdos apskrities policija, apie 17 val. Plateliuose, kaip įtariama, 1974 metais gimęs vyras, būdamas ūkinės paskirties pastate, galimai, metaliniu trosu pasmaugė savo šunį.

Pradėtas tyrimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.

Pribloškė grasinimas

Šį kartą pasipiktinimo banga kilo dėl Dragūnų gatvės vieno gyventojo išrėžto grasinimo šunį vedžiojusiai moteriai.

Moteris patirtimi pasidalijo feisbuke su kitais kaimynais.

Klaipėdietė, vedžiodama augintinį, sulaukė pusamžio kaimyno priekaištų.

Moteriškei kaimynas išrėžė, kad ši su savo šunimi eitų į mišką ir nevaikščiotų nei šaligatviu, nei kiemo žole.

„Viskas dar būtų ok, eičiau ir nueičiau. Bet mielasis kaimynas garsiai išrėkia, kad jis „savo žemėje“ nuodų yra pribarstęs. Ir dar paklausė – kaip jaučiasi mano augintinis? Taisykles aš žinau, nevedžioju draudžiamose vietose, vaikų žaidimų aikštelėse ar sporto aikštynuose. Ir kalbu dabar ne apie meilę žmogui ar gyvūnui, kaip jis išsireiškė. Nesu su teise susijusi, bet man toks poelgis su nuodais dvelkia atsakomybe“, – nuogąstavimu su kitais kaimynais dalijosi moteris.

Grėsmė reali?

Kaimyno moralų sulaukusi moteris pacitavo gyvūnų laikymo taisykles, kuriose parašyta ne tik tai, kur ir kaip galima vedžioti šunis, bet ir kad nevalia nuodyti gyvūnų.

„Draudžiama gyvūnams pasiekiamoje vietoje sąmoningai padėti ar kitaip pateikti nuodų arba jais apdoroto maisto, pašaro ar lesalo“, – taisykles priminė klaipėdietė.

Kiti atsiliepė taip pat sulaukę pamokslų iš kaimyno, kuris pats esą vedžioja nedidelį šunį be pavadėlio.

Tegu žino šis mielas, malonus ponas: jeigu kas nutiks mūsų augintiniams, žinosime, kur atsiųsti policiją.

„Mane irgi ne kartą yra aprėkęs. Jau sakiau kitą kartą teks kviesti policiją. Pats be pavadžio vedžioja ir dar ant kitų šaukia“, – liudijo kita moteris.

Kiti kaimynai kėlė klausimą, kaip suprasti pareiškimą, kad kaimynas šeimininkauja esą savo žemėje?

„Šis mielas kaimynas ir mus buvo apšaukęs, kad nevedžiotume šuns prie jo balkono, esą ten yra jo nuosavybe. Tegu žino šis mielas, malonus ponas: jeigu kas nutiks mūsų augintiniams, žinosime, kur atsiųsti policiją“, – pažymėjo kita kaimynė.

Gresia baudžiamoji atsakomybė

O štai Žvejybos uosto mikrorajone gyventojams jau teko skubiai pas veterinarus vežti savo augintinius ir gelbėti jų gyvybę.

Būta pranešimų, kad kažkas šiame rajone mėto nuodus šunims kaip tik tose vietose, kur žmonės mėgsta vedžioti keturkojus.

Nuodijimas pripažįstamas žiauriu elgesiu su gyvūnu, už tai gresia baudžiamoji atsakomybė.

Tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16-oji dalis skelbia, kad žiaurus elgesys su gyvūnais, jų kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, užtraukia baudą nuo 900 iki 3,2 tūkst. eurų.

Iš girto šeimininko atimtą šunelį reikėjo vaduoti nuo kančių. Metalo grandinė buvo taip giliai jam įaugusi į kaklą, kad jos nesimatė, tik kruopščiai apžiūrint kailį ant sprando. Grandinėje priekyje kol kas buvo laisvos vietos, bet jei ne policiją iškvietę žmonės, grandinė jį būtų pribaigusi.

Šunelio gelbėtojai kankinį pavadino Maksu. Operacija truko ilgiau nei valandą, nes įaugusią grandinę reikėjo išrinkti dalimis. Atvėrus žaizdą, grandinė neišsitraukė.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

„Operacijos metu – dar kitas vaizdas. Įaugę ne tik į poodinius audinius, bet ir į raumeninį audinį. Kiekvienas grandinės segmentas buvo įaugęs į raumeninį audinį, todėl iš ten reikėjo išimti kiekvieną segmentą“, – kraupias detales atskleidė veterinaras Povilas Liekis.

Veterinaras spėja, kad gyvūnas su grandine – nuo gimimo. Tik bėda, kad gyvūnas auga, o metalas – nesiplečia.

„Įaugis buvo apie 3–4 cm, kadangi įaugę į raumeninį sluoksnį. Yra odos sluoksnis, riebalinis sluoksnis ir raumeninis audinys. Taip ir susidaro“, – detaliau pasakojo P. Liekis.

Grandinę su nauju gyventoju pasiėmė šunų prieglauda. Po operacijos šunelis gauna antibiotikų, vaistų nuo skausmo, tepalų. Gyvūnas stebimas.

Kančiose auginamą šunį į Panevėžį iš Pasvalio rajono atvežė policija. Šeimininkas esą buvo girtas ir su juo susikalbėti neišėjo.

„Tai baisu. Vis tiek juk jis nesėdėjo prie tos būdos. Jis bėgiojo, tampėsi. Juk su kiekvienu tempinu turėjo jausti didžiulį skausmą“, – apie žiaurumus svarstė Panevėžio gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Libertienė.

Jis bėgiojo, tampėsi. Juk su kiekvienu tempinu turėjo jausti didžiulį skausmą.

Makso šeimininkui pradėta administracinė teisėna. Jam gresia nuo 250 iki 2 tūkst. eurų bauda. Augintinio neatgaus, kad ir norėtų.

Būna ir atvirkščiai, pats šuo nenori grįžti pas šeimininką. Arba istorija, kai nuo karo Ukrainoje laimingai pabėgę žmogus ir šuo išsiskyrė čia – Lietuvoje.

Šuneliui iš Ukrainos – dešimt metų. Jis su šeimininke bėgę nuo karo atsidūrė Panevėžyje, bet moteris susilaužė ranką, atsigulė į ligoninę ir draugą trumpam atidavė į prieglaudą. Grįžusios ukrainietės laukė neprognozuota draugo reakcija – augintinis neprisileido, elgėsi agresyviai, todėl šuneliui ieškoma naujų šeimininkų.

Atgaivino veterinaras

Apie šunų nuodijimą Klaipėdoje kalbėta ir anksčiau. Pernai gruodį po pasivaikščiojimo Sportininkų gatvėje ūmai apsinuodijo šuo.

Gyventojai tąkart svarstė, ar tai – tik sutapimas, kadangi daugiabučio namo kieme jau nebuvo matyti ir laukinių kačių.

Prieš kelias dienas Žvejybos uosto rajono gyventoja perspėjo, kad tie, kurie palei uostą vedžioja šunis, būtų itin atsargūs prie Nemuno g. 133 namo.

Po jos įrašu socialiniame tinkle pasipylė komentarai, kuriuose nurodytos ir kitos galimos šunų nuodijimo vietos.

„Ne tik palei uostą. Aplink Vydūno mokyklą, Sulupės gatvė, Minijos gatvė taip pat nuodija. Savąjį atgaivinome. Teko vežti pas veterinarus penktadienį“, – rašė viena moteris.

„Vargu, ar prie to namo. Ten nelabai bėra kam. Bet poniutė, kuri nesugeba išsišluoti laiptinės, gali mėtyti nuodus visur“, – spėjo kita.

Tokius atvejus tiria policija.

Bauda – iki 3,2 tūkst. eurų

Nuodijimas – žiaurus elgesys su gyvūnu, tad taip pasielgęs asmuo baudžiamas pagal Baudžiamojo kodekso 310 straipsnio pirmąją dalį.

Joje nurodyta, kad tas, kas žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, jeigu dėl to gyvūnas žuvo arba buvo suluošintas, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, areštu arba laisvės atėmimu iki vienų metų.

Administracinių nusižengimų kodekso 346 straipsnio 16-oji dalis skelbia, kad žiaurus elgesys su gyvūnu, jo kankinimas, kai dėl to gyvūnams gresia žūtis ar suluošinimas, užtraukia baudą nuo 900 iki 3,2 tūkst. eurų.

Linas Lapinskas. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Niekur nesikreipė

Minėto Klaipėdos kvartalo gyventojai dar nesikreipė dėl galimų nuodytojų į uostamiesčio savivaldybę ar policiją.

„Viešosios tvarkos skyriuje tokių pranešimų nėra gauta“, – patikino Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Linas Lapinskas.

Jis taip pat priminė, kad Gyvūnų laikymo Klaipėdos miesto savivaldybės teritorijos gyvenamojoje vietovėje tvarkos aprašas numato, kad draudžiama gyvūnams pasiekiamose vietose sąmoningai padėti ar kitaip pateikti nuodų arba jais apdoroto maisto, pašaro (lesalo) ar skysčių.

„Gyvūnų nuodijimą, jei dėl to gyvūnas žūsta arba yra suluošinamas, galima traktuoti kaip žiaurų elgesį su gyvūnu. Tokius atvejus tiria policija, todėl reikėtų informuoti būtent policiją“, – pažymėjo pašnekovas.

Tačiau kol kas jokių pranešimų pareigūnai negavo.

Klaipėdos apskrities VPK Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnų duomenimis, šiemet nuo kovo 1 iki 20 d. pranešimų apie galimus šunų ir kačių nuodijimo atvejus Žvejybos uosto rajone nėra gauta.

Kaip pranešė Utenos apskrities policija, 1965 metais gimusi moteris pastebėjo, kad nepažįstamas vyras apie 14.30 val. atvyko automobiliu ir pievoje nušovė jos šunį, tada pasišalino.

Policija pradėjo tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.

Baudžiamuoju įsakymu šuns šeimininkui E. M. skirta 1,7 tūkst. eurų bauda, o gyvūną į tvenkinį įmetusiam R. R. – 20 parų areštas, ketvirtadienį pranešė teismas.

Byloje nustatyta, kad nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2021 metų spalio 24 dieną, E. M. pažadėjo R. R. atlygį už tai, kad šis užmuštų jo šunį. R. R. prie tvenkinio, esančio Gargždų mieste, nenustatytu daiktu tyčia mušė E. M. šunį.

Pririšęs šunį su pavadėliu prie betono gabalo, vyras įmetė gyvūną į tvenkinį ir šis paskendo.

Abu vyrai per ikiteisminį tyrimą kaltę pripažino.

E. M. pasakojo, kad nuo 2021 sausio mėnesio jo namuose gyveno jam nežinomos veislės šuo vardu Perla. Šunelis sirgo, vietomis buvo nusmukęs kailis, buvo labai nusilpęs, vos paeidavo. Kadangi namie nebuvo kam prižiūrėti šunelio, o kaimynai skųsdavosi, kad šuo nuolat loja ir neduoda ramybės, sumanė šuniuku atsikratyti. Nepagalvojo nuvesti gyvūno į veterinarijos kliniką ir užmigdyti.

2021 spalio mėnesį, sutikęs R. R., E. M. pasiūlė jam už butelį degtinės atsikratyti šuneliu. Šiam sutikus, nupirko R. R. degtinės ir perdavė šuniuką. E. M. žinojo, kad negalima elgtis žiauriai su gyvūnais ir jų tokiu būdu atsikratyti, nes dėl to kyla atsakomybė, bet manė, kad į viešumą tai neiškils ir niekas apie tai nesužinos.

Panašias aplinkybes parodė ir R. R., tačiau tvirtino, kad šuns nemušė, o šis galėjo susižaloti krisdamas į vandenį ir atsitrenkdamas į betono gabalą. Abu vyrai dėl savo elgesio išreiškė atgailą.

Teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, padarė išvadą, kad E. M. ir R. R. kaltė dėl padaryto nusikaltimo, t. y. kad vyrai žiauriai elgėsi su gyvūnu ir jis dėl to žuvo, įrodyta.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgė į tai, kad E. M. ir R. R. padarė nesunkų tyčinį nusikaltimą, į nustatytą jų atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino įvykdę nusikaltimą ir išreiškė nuoširdžią atgailą.

E. M. anksčiau neteistas, nebaustas, dirba, R. R. praeityje teistas, daug kartų baustas administracine tvarka, nedirba.