– Taigi kiek tos druskos gali prireikti šiai žiemai?

– Niekas nežino. Bet visada stengiamės pasidaryti pirkimus taip, kad tos druskos tikrai nepritrūktų. Ir šiuo metu esame nusipirkę jau 12,5 tūkst. tonų, čia telpa tik nedidelė dalis. Kita vertus, mūsų sandėliai nesutalpina viso to kiekio druskos, kurio gali prireikti per visą žiemos sezoną. Taip kad, kai prasidės žiemos sezonas, dalis druskos jau važiuos į gatves, bus valomos ir barstomos gatvės, o per kitas duris vėl vešim papildomus kiekius, kad tos druskos tikrai nepritrūktume.

– Ir ši druska iš Maroko?

– Ši druska iš Maroko. Matot, kai darom viešuosius pirkimus, stengiamės nusipirkti tokią druską, kuri tuo metu atitinka geriausios kainos kriterijų. Ir šį kartą pasikaitė marokietiška druska. Skirtumas tarp jos ir kokios nors kitos druskos yra neesminis, realiai tai yra tiktai tas specifinis atspalvis, kuris susijęs su tuo, kad Maroke vyrauja truputį kitoks dirvožemis ir toks smėliukas jaučiasi čia.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kada kelininkai jau barsto druską? Nebūtinai iškritus pirmam sniegui?

– Oi, tikrai ne. Ir, tiesą sakant, pirmąsias kelias savaites netgi nebarstysim druska, o laistysim specifiniu prisotintu tirpalu, kad ta druska nepakenktų tiek augalams, tiek kitai infrastruktūrai, automobiliams ar tam pačiam betonui, asfaltui. Dėl to stengiamės kuo labiau mažinti druskos suvartojimą ir sunaudojimą visame mieste. Viena iš priemonių yra ta, kad pirmaisiais išvažiavimais druska nebarstome, o laistome prisotintu druskos tirpalu. Mes visada pasižiūrim į oro prognozes ir matome, kad artimiausiomis naktimis temperatūra nukris link nulio, o šeštadienį-sekmadienį, tikėtina, jau sulauksime ir šlapdribos. Tai natūralu, kad turim pradėti ruoštis. Ir čia reikėtų nuraminti. Viena vertus, kad žemė yra gerokai įšilusi, tas sniegas, vos iškritęs, greitai pradės tirpti. Bet yra tokių vietų, kur sniegas netirps taip greitai, nes tiltai, viadukai peršąla kur kas sparčiau ir tai reiškia, kad tas vietas mums jau reikia pradėti barstyti iš anksto preventyviai.

Tiesą sakant, pirmąsias kelias savaites netgi nebarstysim druska.

– Kodėl iškritus pirmoms snaigėms keliai užsikemša, avarijų skaičius išauga? Kas čia nepasiruošęs?

– Matot, labai tikėtina, kad labiau nepasiruošę būna ne kelininkai, kurie žiemos sezonui ruošiasi dar nuo vasaros – vykdo viešuosius pirkimus, dar atvežimas užtrunka, technikos paruošimas užtrunka. Tai jau spalio vidury mes esam pasiruošę, iš esmės, pradėti dirbti Vilniaus miesto gatvėse. Dar visai neseniai buvo toks geras, vasariškas oras ir tas persijungimas iš vasaros sezono į žiemos sezoną, labai tikėtina, vis dėlto yra ne kelininkų, o vairuotojų klausimas.

– Tai ką turėtų žinoti vairuotojai? Na, išgirsta prognozes, praneša šlapdribą arba plikšalą. Ką jie turėtų žinotų? Kokie pagrindiniai dalykai, kurie juos apsaugotų nuo nemalonių įvykių?

– Na, pradėkim nuo labai paprastų dalykų. Pasižiūrėkim į kalendorių, dabar yra spalio vidurys ir iki lapkričio 1 d. jau reikia būti pasikeitus padangas. Iš vasarinių, kur yra minkšta guma, nepritaikyta vėsiam orui, jau laikas keisti į žiemines. Tai pradėkim nuo to ir gyvenimas iškart taps lengvesnis. Ir atkreipkim dėmesį, kad jau dabar naktys ilgesnės, vairavimo sąlygos tampa daug sudėtingesnės – tiek dėl drėgmės, tiek dėl lietaus, tiek dėl tamsos. Ir tiesiog jau reikia pradėti persijunginėti į žiemos režimą ir kelionės laiką jau dabar pradėti planuoti atsargiai, nes niekur, deja, nenuskubėsi. Žiema artėja.

Žiemos sezonas oficialiai prasidės nuo lapkričio 1 ir tęsis iki kovo 31 d. Gatvių valymą atliks trys įmonės. Pietinę miesto dalį valys „Vakarų švara“, centrinę – „Ecoservice“, šiaurinę – „Klaipėdos paslaugos“.

Teigiama, kad su jais jau pasirašytos oficialios sutartys.

„Apsitarta su visais rangovais, kurie valo pietinę, šiaurinę ir centrinę miesto dalis. Taip pat ir su atsakingais už šaligatvių valymą. Apkalbėta, ar tikrai kelininkai yra pasiruošę ir ar nepasikartos praėjusių metų scenarijus. Meras buvo patikintas, kad taip neturėtų nutikti. Juolab kad šiais metais spėta pasirašyti sutartis su visais rangovais. Praėjusiais metais dėl viešųjų pirkimų buvo įstrigusios procedūros ir buvo likęs vienas rangovas visam miestui“, – teigė Klaipėdos savivaldybės Komunikacijos skyriaus vedėja Gintarė  Butkienė.

Pagrindinė mero pasiųsta žinutė – negali kartotis tai, kas buvo praėjusiais metais.

Anot jos, pagrindinis mero klausimas rangovams vakar buvo, ne kiek jie sandėliuose turi druskos, o kaip yra pasiruošę planuoti ir vykdyti savo darbus.

„Pagrindinė mero pasiųsta žinutė – negali kartotis tai, kas buvo praėjusiais metais“, – pažymėjo pašnekovė.

Anot jos, rangovai jaučiasi pasiruošę. Esant būtinybei, pavyzdžiui, staigiai atvėsus orams ir iškritus sniegui, jie galėtų dirbti ir neprasidėjus lapkričio 1-ajai.

„Patys matome, ką pranašauja sinoptikai, tad niekada negalime žinoti, kad rytoj nepašals ir ar nereikės pagalbos. Rangovai yra pasiruošę pradėti savo darbus, nes oficialias sutartis jau turi“, – tikino G. Butkienė.

Visą miestą valys 22 sniego valytuvai-barstytuvai, aptarnaus trys sniego krautuvai sniego išvežimui, trys sniego krautuvai sniego krovimui, šeši traktoriai, trys mobiliosios mini technikos vienetai.

Iš Vilniaus oro uosto reguliariais skrydžiais bus galima pasiekti 36, iš Kauno – 16, o iš Palangos – 4 Europos miestus, pranešė Lietuvos oro uostai (LTOU).

LOU maršrutų plėtros vadovas Tomas Zitikis sako, kad skrydžių paklausa žiemą, palyginti su vasara, gali mažėti apie 40–50 proc.

„Tai yra natūralu, nes pietų Europoje ir kitur žiemos metu dalis viešbučių kompleksų apskritai užsidaro, nes turizmas atslūgsta“, – pranešime teigė jis.

Todėl, anot T. Zitikio, žiemą didesnis dėmesys skiriamas susisiekimui su didžiosiomis Europos sostinėmis, iš kurių galima patekti ir į kitas šalis.

Reguliarius skrydžius iš Lietuvos žiemą vykdys 12 oro bendrovių, iš kurių 9 yra tradicinės ir trys – žemų kaštų.

Trukdo šalinti medžius

Pasak Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjos Ingos Kubilienės, iki lapkričio 1 d. bus šalinami prastos būklės arba nuvirtę po audrų medžiai.

„Atsižvelgiant į oro sąlygas, tęsime suplanuotų medžių genėjimo, pavojingų ar prastos būklės medžių šalinimo darbus. Taip pat vykdysime helofitų šalinimo darbus, kurie planuojami užbaigti iki lapkričio 1 d. Helofitai yra nendrės, kurios auga palei Dangės upę, Malūno parką, iš viso turime 16 tvenkinių. Tam skirta 50 tūkst. eurų, naudojamos ir Aplinkosauginės programos lėšos“, – sakė I. Kubilienė.

Kai gaunamas gyventojų pranešimas dėl nuvirtusių medžių, bendrovės „Klaipėdos želdiniai“ atstovai vyksta į vietą ir juos pašalina.

„Manau, kad reikės susirinkti statistiką po savaitės. Blogiausia yra tai, kad būna želdinių, kurie buvo numatyti kažkada šalinti, o jie nepašalinti, nes gyventojai nenori. Bet būtent tie medžiai ir griūva. Tai – skaudžiausia. Vėjovartas šaliname skubiai, greitai ir tikrai kaip gelbėjimo tarnyba dirba tiek „Klaipėdos želdiniai“, tiek Klaipėdos priešgaisrinė gelbėjimo valdyba“, – tikino Miesto tvarkymo skyriaus vedėja.

Dėl gėlynų didins lėšas

Šiuo metu yra ruošiamasi naujų medžių sodinimo darbams. Švyturio g. 10 bus vykdomas toks projektas, kurį planuojama užbaigti iki šių metų pabaigos.

Tarp kitų rudeninių darbų numatomi ir pastatomų gėlinių bei vienmečių gėlynų sodinimo darbai. Be to, šiuo metu vykdomi švietimo įstaigų želdinių tvarkymo darbai.

Ilgiausiai išsilaikančios gėlės – našlaitės ir viržiai, jų ateityje bus stengiamasi sodinti kuo mažiau.

Kadangi vasarinės gėlės iki šiol išsilaikė, jų pašalinti iš miesto centro neskubama. O šalutinėse gatvėse, pradedant pietine miesto dalimi, gėlės pamažu išgabenamos.

„Pavasarinis, vasarinis, rudeninis gėlių išlaikymas kainuoja 180 tūkst. eurų. Kitais metais planuojame lėšas didinti iki 200 tūkst. eurų, nes norėtųsi pereiti į daugiamečių gėlių sodinimą. Dabar turime daug vienmečių, o paskui jas iškasame ir vėl sodiname naujas. Tai kartojasi kasmet. Pereinant prie daugiamečių, turėtumėme gėlynus ilgesniam laikui. Dar planuojame pasodinti naujų svogūninių gėlių“, – sakė I. Kubilienė.

Inga Kubilienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Rudens lapų – dar nedaug

Už šaligatvių valymą atsakingi du rangovai. Pietinės miesto dalies valymu pagal sutartį užsiima „Klaipėdos želdiniai“, o šiaurinės miesto dalies šaligatvių valymą vykdo bendrovė „Ecoservice“.

„Esame paspartinę pagrindinių ir šalutinių gatvių valymą, kad jis vyktų dažniau ir kad greičiau surinktų lapus. Tačiau pastebime, kad lapai dar ganėtinai žali, ir dar nėra to maksimalaus kryčio. Dar labai daug žalių lapų. Tad mes tik spartiname valymą“, – pažymėjo I. Kubilienė.

Druskos tikrai užteks?

Už gatvių ir šaligatvių valymą atsakingos bendrovės oficialiai žiemos sezoną pradės nuo lapkričio 1-osios.

„Žiemos sezonas prasideda nuo lapkričio 1 d. ir tęsiasi iki kovo 31 d. Gatvių valymą atlieka trys įmonės. Pietinę miesto dalį valys „Vakarų švara“, centrinę – „Ecoservice“, šiaurinę – „Klaipėdos paslaugos“. Buvo apklausti visi rangovai, ką jie šiuo metu yra padarę prieš pasiruošiant žiemos sezonui“, – tikino I. Kubilienė.

Šį kartą jaučiamės pasiruošę.

„Klaipėdos paslaugos“ uostamiesčio savivaldybę informavo, kad šiuo metu turi 600 tonų druskos. Bendrovė teigė, kad praėjusį sezoną buvo sunaudota 900 tonų druskos.

Šiuo metu sandėliuose – 400 tonų smėlio, praėjusį sezoną sunaudota 300 tonų. Taip pat turima 50 kubinių metrų druskos tirpalo, praėjusį sezoną buvo sunaudota 200 kubinių metrų.

„Rangovas akcentuoja, kad papildomi druskos kiekiai pagal poreikį planuojami pirkti prasidėjus sezonui. Papildomi smėlio kiekiai neplanuojami, nes atsargų turi pakankamai. Papildomi druskos tirpalų kiekiai taip pat bus planuojami pirkti pagal poreikius“, – sakė I. Kubilienė.

„Ecoservice“ šiuo metu tūri 1,2 tūkst. tonų druskos, 200 tonų smėlio, 300 tonų smėlio druskos mišinius. Bendrovė taip pat turi specialų įrenginį, kuris gamina druskos tirpalą.

„Vakarų švara“ pateikė atsakymą, kad turi 350 tonų druskos, turimas smėlio druskos mišinys siekia 200 tonų.

Šiuo metu derinamos sutarties detalės dėl druskos tiekimo iš trijų tiekėjų. O druskos tirpalas bus ruošiamas pagal poreikį.

Pažadas: šiemet už sniego valymą keliuose bus atsakingi trys rangovai. / Vytauto Petriko nuotr.

Budės visą parą

Pažymima, kad visą miestą valys 22 sniego valytuvai-barstytuvai, aptarnaus trys sniego krautuvai sniego išvežimui, trys sniego krautuvai sniego krovimui, šeši traktoriai, trys mobilios mini technikos vienetai.

Sutartyse nurodyta, kad rangovai turi užtikrinti saugumą miesto gatvėse bet kokiomis oro sąlygomis – per snygį, plikledį, šlapdribą. Be to, privalo užtikrinti dviejų mechanizmų budėjimą bet kuriuo paros metu.

Be pertraukos sningant ilgą laiką ir susidarius sniego sluoksniui, teks valyti gatves ir sningant, o nustojus snigti – mechanizuotu būdu per keturias valandas nuvalyti, pabarstyti, palaistyti slidumą mažinančiu mišiniu įkalnes ir nuokalnes, o per šešias valandas – šalutines ir žvyruotas gatves.

Esant slidžiai kelio dangai būtina laistyti gatves druskos tirpalu.

Pavojus: audra Klaipėdoje kasmet pridaro daug žalos – nuvirtusių medžių šakos sugadina ne tik šaligatvius, bet ir klaipėdiečių turtą. / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Buvo tik vienas rangovas

Kur bus perkama druska, sutartyse nenurodyta.

„Pirkimo sąlygose tikrai nėra įrašyta, iš kur turėtų būti perkama druska, ir to turbūt negalime daryti, kai taikoma mažiausia kaina. Ne čia esmė. Mūsų pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad būtų saugu, neslidu, o kaip tai darys, tai turėtų būti gero rangovo kompetencija. Kodėl pernai taip atsitiko? Turbūt jau daug girdėjote. Turėjome vieną rangovą, neturėjome kitų dviejų rangovų dėl to, kad pirkimas vyko labai nesklandžiai. Kadangi turėjome sutartį su „Klaipėdos paslaugomis“, ji gelbėjo visą miestą ir tą darė iki sausio 1 d.“, – kalbėjo I. Kubilienė.

Ji pridūrė, kad Miesto ūkio ir aplinkosaugos komiteto posėdyje specialistai su rangovais jau kalbėjo apie pasiruošimą žiemos sezonui. Buvo akcentuotos visos probleminės vietos, kurias valyti susidarius sniego sluoksniams būtina.

Pavyzdžiui, autobusų stotelės. Vairuotojams neturėtų kilti problemų įvažiuoti į autobusų stoteles, o keleiviams – įlipti į autobusą.

„Dabar turime tris rangovus ir tikimės, kad tokia situacija, jeigu ir pasikartos, nebus taip, kaip buvo pernai. Dabar turime tris, kai kurie perka visokios papildomos technikos, tad šį kartą jaučiamės pasiruošę“, – patikino I. Kubilienė.

Šildymo sezonas – netrukus?

I. Kubilienė šiuo metu pavaduoja ir skyrių, atsakingą už įsakymo rengimą dėl šildymo sezono pradžios.

Anot jos, kalbų apie šildymą bent kol kas nebuvo.

„Kai jau paspaus šaltukas, su lig pirmomis dienomis ir bus sprendžiamas klausimas. Gal kalba galėtų būti apie dar kitą savaitę. Tačiau orų prognozė yra kintanti“, – sakė Miesto tvarkymo skyriaus vedėja.

Džiaugtis karščiuojančio ligonio šiluma turbūt būtų netoliaregiška, bet jau galima konstatuoti, kad nerimą kėlęs šildymo sezonas vartotojams baigiasi be komplikacijų.

Kaip skelbiama, 2021 m. pabaigoje Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos centralizuoto šilumos tiekimo vartotojų skolos bendrai sudarė 13,5 mln. eurų. Neseniai pasirodė skaičiavimų, kad 2022 m. pabaigoje skolos minėtuose miestuose bendrai sudarė apie 12 mln. eurų. Taigi su nerimu laukto šildymo sezono atomazga atrodo net sėkmingesnė nei prieš karą.

Dabar jau galima laukti pirmųjų vietinių agurkų ir braškių. Vitaminai pravers, nes niekas nežino, kokių audrų iš Rytų atgins karo vėjai. Kaip skelbiama, neseniai Baltarusijoje užfiksuoti iš Rusijos atplaukę juodi debesys, kurie gali atnešti branduolinę žiemą, kai ima snigti pelenais ir pavasaris nebeateina.

Tačiau pavasario žadinamas energetikoje nesustoja. Bendromis pastangomis Europoje siekiama, kad ateinančiomis žiemomis būtų galima kliautis ne ligotai karščiuojančiu klimatu, bet nuo dujų (ypač rusiškų) mažiau priklausoma energetika.

Dabar jau galima laukti pirmųjų vietinių agurkų ir braškių. Vitaminai pravers, nes niekas nežino, kokių audrų iš Rytų atgins karo vėjai.

Šią savaitę Briuselyje ES energetikos ministrai aptarė ilgai lauktą reformą, kuria siekiama apsaugoti gyventojus nuo didelių elektros kainų šuolių.

Fundamentalios reformos siekis – generuoti kuo daugiau saulės ir vėjo parkų pagaminamos elektros energijos. Galutinis tikslas – visiškai atsisakyti dujų ir taip išvengti neprognozuojamų elektros kainų svyravimų.

ES šalims iškelta užduotis kasmet 15 proc. mažinti dujų vartojimą. Tačiau kol kas gamtinės dujos yra kone gyvybiškai svarbios. Lietuvos energetikos ministras D. Kreivys konstatavo, kad Europa energetikos karą prieš V. Putiną ir Rusiją jau laimėjo ir tai, anot jo, padėjo padaryti sklidinai dujų pripildytos saugyklos.

Pažadino dūmų detektorius

Lapkričio pradžioje Lietuvą apskriejo žinia apie Anykščiuose SPA centre nuskendusią mažylę. Kaip rašė žiniasklaida, nelaimė įvyko, kai šeima laiką leido zonoje, kurioje įrengta sūkurinė vonia.

Giminaičių teigimu, nuskendusi mergaitė laiką SPA zonoje leido neužsidėjusi plaukmenų, o krisdama į sūkurinę vonią galbūt susitrenkė galvą. Mergaitės išgelbėti nepavyko.

Taip pat lapkričio pradžioje Šilutės rajone gyvenančios šeimos namuose įvyko tragedija – traumuotas elektros žuvo pusantrų metukų vaikelis. Oficialiai pranešta, kad berniukas į elektros lizdą įkišo elektros prietaiso laidą. Kaip dėl to galėjo ištikti mirtis, neaišku.

Valstybinės priešgaisrinės priežiūros skyriaus vyriausioji specialistė Aurelija Maslauskienė sakė, kad šių metų sausį Plungėje pustrečių metukų mergaitė, žaisdama su degtukais, namuose prie lovos sukėlė gaisrą.

"Jeigu ne dūmų detektorius, kuris prižadino miegančią mamą, galbūt kalbėtume apie tragedija pasibaigusį įvykį", – spėjo A. Maslauskienė.

Sukelia ir gaisrus

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos veiklos teritorijoje šiemet kilo 1 049 gaisrai, juose žuvo šeši žmonės, 24 patyrė traumas.

Gera naujiena – gaisruose šiemet nežuvo ir nebuvo traumuotas nė vienas nepilnametis.

Anot A. Maslauskienės, daugiametė gaisrų statistika rodo, kad vaikai, norėdami patikrinti, kaip veikia tam tikri prietaisai, sukelia nelaimes tiek namų aplinkoje, tiek ir viešose vietose.

"Dažniau pasitaikantys atvejai, kai mažamečiai arba jaunimas, neatsargiai elgdamiesi su ugnies šaltiniais, sukelia gaisrus apleistuose pastatuose, atvirose teritorijose", – teigė pašnekovė.

Apimti streso tikrai ne visi suaugusieji greitai susivokia paskambinti pagalbos telefonu 112, vaikams tai irgi yra sudėtinga užduotis.

Slepiasi šaldytuve ir po lova

Gaisro metu vaikai dažniausiai slepiasi, jiems tai esą natūrali savisaugos priemonė.

"Jie gali slėptis spintose, po lova ir net šaldytuve, manydami, kad taip išvengs liepsnos. Apimti streso tikrai ne visi suaugusieji greitai susivokia paskambinti pagalbos telefonu 112, vaikams tai irgi yra sudėtinga užduotis", – pastebėjo A. Maslauskienė.

Namuose vertėtų įsirengti autonominį dūmų detektorių; pasirūpinti, kad būtų tvarkinga elektros instaliacija ir elektros prietaisai; šildymo sezonu kas tris mėnesius išvalyti dūmtraukį; nepalikti mažamečių be priežiūros, kai dega krosnis; gyvenantiems daugiabučiuose namuose svarbu neužgriozdinti daiktais bendrojo naudojimo patalpų, neužkrauti evakuacijos kelių.

Net ir esant tvarkingai elektros instaliacijai, svarbu elektros prietaisus naudoti saugiai, o pasinaudojus nepamiršti išjungti jų iš elektros lizdo.

Vienu metu nejungti daug galingų elektros prietaisų, ypač į vieną ilgintuvą ar šakotuvą. Negalima ir palikti besikraunančių įrenginių kambaryje.

Įspėjo: anot specialistų, ant užšalusių vandens telkinių galima lipti tik įsitikinus dėl ledo storio. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Kiekvienas atvejis – savitas

Dėl nukentėjusių nepilnamečių Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos (VPK) komisariato pareigūnai pranešimų sulaukia, tačiau sakosi, kad dėl duomenų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų ir siekiant apsaugoti nepilnamečius, detalesnės informacijos atskleisti negali.

"Klaipėdos apskrities VPK pareigūnų duomenimis, pranešimų dėl namuose ar viešose vietose įvairiai nukentėjusių nepilnamečių gaunama. Įvertinus įvykių aplinkybes, būna, kad pradedami ir ikiteisminiai tyrimai. Kiekvienas atvejis yra individualus – atsakomybė taikoma pagal galiojančius teisės aktus, įvertinus visas įvykio aplinkybes", – informavo Komunikacijos poskyrio vyriausioji specialistė Asta Kažukauskienė.

Skendo du vaikai

Praėjusią savaitę uostamiestyje du vaikai nutarė išbandyti ploną prie Reikjaviko gatvės esančio tvenkinio ledą. Vaizdo įrašu, kuris vėliau dingo, pasidalino kretingiškiai.

Nors vaikams nieko nenutiko, Kretingos priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Eugenijus Bertašius svarstė, kodėl, užuot perspėję vaikus ir nuvarę nuo pavojingo ledo, žmonės mieliau filmuoja ir kelia į internetą.

Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Pajėgų valdymo skyriaus viršininkas Vaidas Masiliauskas prisiminė, kad 2012-aisiais tame pačiame tvenkinyje, kuris yra netoli "Smeltės" progimnazijos, skendo du 10–12 metų vaikai. Laimei, abu išgelbėti pavyko.

Klaipėdos vaikų ligoninės Traumatologijos-ortopedijos skyriaus vedėjo Džeraldo Kazio Sivickio teigimu, šaltuoju periodu, esant slidžioms kelių dangoms, padaugėja ir kritimų bei su tuo susijusių galūnių lūžių.

Didesnė yra ir eismo įvykių dėl slidžių kelio dangų ir prasto matomumo rizika.

"Ten, kur slidu, žmonės krinta, ten, kur krinta, būna ir traumų. Tipinė situacija žiemą: ant vieno kalno mieste 50 vaikų, vienas lekia nuo kalno rogutėmis ir partrenkia kitą vaiką, nespėjusį pasitraukti. Klaipėdoje yra du kalnai – I. Simonaitytės ir Tauralaukio. Ten vaikai žiemą – lyg skruzdėlyne. Čiuožia, vienas kito nepamato ir susiduria, kartais, bandydami išvengti, įlekia į medį", – pastebėjo pašnekovas.

Po nušalimo – amputacija

Žiemos sezoną daugėja vaikų nudegimų ir nušalimų. Nudegimų atsiranda dėl šildymo prietaisų (židiniai, krosnelės), prie kurių prisiliečia ir nudega.

Itin dažnai pasitaiko atvejų, kai nusidegina odą karštais skysčiais – vaikui pasiekiamoje vietoje pastatyta arbata, kava ar sriuba.

"Vaikų amžiuje nušalimai – retas reiškinys, tačiau nušalimų pasekmės labai liūdnos ir gali pasibaigti amputacijomis. Dažniausiai nukenčia kojų pirštai. Norint išvengti nušalimų, pasirūpinkite gera avalyne, pirštinėmis, kad galūnės būtų šiltos ir sausos", – kalbėjo D. K. Sivickis.

Retesni atvejai – kai vaikai nukenčia dėl elektros prietaisų, netvarkingos elektros instaliacijos. Dėl pavojingų medžiagų, kurias mažametis gali pasiekti, nutikimų irgi būna labai retai.

Pasiūlykime vaikams savo pagalbą – būkime klausytojai, parodykime susirūpinimą ir dėmesį, paskatinkime išsikalbėti, išsakyti jausmus.

Smalsūs iš prigimties

Kadangi vaikai iš prigimties yra judrūs, smalsūs ir linkę tyrinėti, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Rūta Karčiauskienė patarė pasirūpinti vaikų saugumu tiek namuose, tiek viešoje vietoje, nes net ir trumpam nukreiptas dėmesys gali virsti nelaimingu atsitikimu.

"Ypač dėmesingi turėtume būti tuomet, kai vandens telkiniai užsitraukia ledu, o kalneliai virsta rogučių trasomis. Jokiu būdu neleiskime vaikams vieniems lipti ant ledo, tegul tokia pramoga mėgaujasi stebimi suaugusiųjų. Lipti ant ledo nedrauskime tik tuomet, kai patys būsime tikri, kad jis pakankamo storio ir stiprumo. Nepamirškime įvertinti ir kalno, nuo kurio vaikas leisis su rogutėmis ar slidėmis – ar jis ne per status, ar šalia nėra gatvės, kuria važinėja automobiliai", – priminė R. Karčiauskienė.

Mirtis – svarbi tema

VVTAĮT Viešųjų ryšių ir komunikacijos skyriaus vedėja Alina Žilinaitė sakė, kad atsitikus tragedijai vaikų teisių gynėjai lankosi šeimose, netekus atžalos specialistai konsultuoja tiek tėvelius, tiek ir kitus jų vaikus.

"Kalbėkime apie netektį su vaiku, nes jie niekada nėra per maži žinoti. Pasiūlykime vaikams savo pagalbą – būkime klausytojai, parodykime susirūpinimą ir dėmesį, paskatinkime išsikalbėti, išsakyti jausmus. Jeigu matome, kad vaikui sunku, jis užsisklendęs, patiria kitų emocinių ir psichologinių problemų, neabejodami ieškokime pagalbos. Vaiko teisių gynėjai visuomet pasiruošę padėti šeimai – konsultuoti ir pasiūlyti geriausius sprendimus, kurie padėtų sumažinti netekties skausmą ir ją išgyventi", – paaiškino Vaiko teisių gynėja psichologė Aura Svetikienė.

Anot psichologės, netektį išgyvenantį jau ketverių penkerių metų vaiką dažniausiai lydi kaltės jausmas, atsiranda mirties baimė. Vaikui reikėtų paaiškinti, kas yra mirtis, kodėl taip nutiko.

Septynerių aštuonerių metų vaikai linkę fantazuoti, tikėti stebuklais, todėl su jais apie artimojo mirtį reikėtų kalbėti konkrečiai ir trumpai, mirties nemistifikuojant.

O jeigu tėvai negali atsakyti į vaikui iškylančius klausimus, jie turėtų kreiptis pagalbos į specialistus.

"Kalbėdami apie mirtį, kaip pavyzdį vaikams galime rodyti medžio lapo raidą – išsprogsta, žaliuoja, nudžiūsta, nukrinta ir jo nebelieka", – siūlė A. Svetikienė.

Gaisro metu – jokių liftų

Ugniagesiai gelbėtojai patarė atsižvelgti į šias rekomendacijas:

· paaiškinti ir nuolat priminti vaikui, kad kilus gaisrui būtina kuo skubiau bėgti į lauką, kviesti suaugusius ir skambinti skubiosios pagalbos numeriu – 112;

· paaiškinti, kad gaisro metu išbėgus iš degančio kambario ar namo, negalima į jį grįžti prisiminus, kad jame liko mobilusis telefonas, kompiuteris, žaislas ar kitas svarbus daiktas;

· vaikas turi žinoti, kad gaisro metu negalima slėptis spintoje, po stalu ar po lova, nes tokiu atveju jis gali uždusti, be to, jį sunkiau bus surasti ir išgelbėti;

· jeigu vaikai, grįžę iš mokyklos, patys šildosi maisto, jiems būtina paaiškinti, kad užsiliepsnojusio aliejaus negalima gesinti vandeniu, nes ugnis šaus į viršų. Liepsną galima nuslopinti keptuvę uždengus dangčiu ar nedegiu audiniu;

· tėvai turėtų pasiteirauti, ar vaikas gali pasakyti savo namų adresą, jeigu reikėtų iškviesti pagalbą;

· vaikas taip pat turėtų žinoti, kad gaisro metu negalima naudotis liftu, o reikia leistis laiptais;

· visiems šeimos nariams patariama aptarti veiksmų planą, kilus gaisrui namuose (aptarti išėjimus, susitikimo vietą lauke, pagalbos iškvietimą ir pan.);

· laiką leidžiant švietimo įstaigose, prekybos centruose, kultūros ar kitos paskirties pastatuose, pasikalbėti apie vaikų veiksmus kilus gaisrui (evakuacijos ženklai, artimiausi išėjimai į lauką ir pan.).

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos kanclerė Ana Selčinskienė teigia, kad sistema yra pasenusi ir nėra tinkama naudoti.

„Sistema labai sena. Nuo 2006 m. kurta sistema iš principo niekada neatnaujinta. Dabartinės duomenų bazės naudoja SPIS, jos tokio senumo, kad tenka paieškoti specialistų, kurie suprastų, kas tai per duomenų bazė“, – pasakojo A. Selčinskienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Šiuo metu esame pasitelkę ir užsienio specialistus, kurie mums gelbėja“, – atviravo A. Selčinskienė.

Išaugus žmonių srautui, prisijungimų prie sistemos skaičius padidėjo tris kartus, kritiniais momentais ir daugiau.

„Sistema neatlaiko tokios apkrovos“, – sakė A. Selčinskienė. Nesvarbu, kokiai kuro rūšiai bandoma gauti kompensaciją, mat tinkamai neveikia visa sistema.

Paramą siekia gauti ne tik nepasiturintys, tačiau ir vidutines pajamas gaunantys žmonės.

„Ir ne tik centrinio šildymo: elektra, dujomis, kitomis kuro rūšimis. Vartotojų skaičius sistemoje tapo milžiniškas“, – pažymėjo A. Selčinskienė.

Situacija stebima, sistemos veikla atnaujinta. Savaitgalio metu nedaugelis bandė jungtis ir pildyti paraiškas, tuo metu viskas veikė.

„Štai 10 val. ryto, pirmadienį, pastebėjom sutrikimus. Tačiau sistema veikia“, – aiškino A. Selčinskienė. Pasak pašnekovės, tereikėjo kantrybės.

Kreipėsi į šilumos tiekėjus

Sistemos visiškas pakeitimas ir atnaujinimas vargiai pagelbėtų šiuo metu.

„Pasakyti, kad sistema pasikeis ir veiks sklandžiai, negalėčiau“, – sakė A. Selčinskienė. Negana to, toks procesas užimtų ilgą laiko tarpą.

„Ne per vieną savaitę ir ne per vieną naktį. Mokesčių ministerija ilgą laiką tobulino savo sistemą, juos laikau geriausiu pavyzdžiu“, – pastebėjo A. Selčinskienė.

Šiuo metu visos sistemos populiarumas ženkliai išaugęs dėl šildymo kompensacijų. Tačiau sistema skirta visoms socialinėms išmokoms ir paslaugoms gauti.

„Darome viską, kad prie sistemos dirbtų kompetentinga komanda, turėtų pakankamą finansavimą. Norim užtikrinti šiuolaikišką sistemą, ne tik su kosmetiniais pataisymais“, – tvirtino A. Selčinskienė.

Šilumos tiekėjų asociacija tikrai sureagavo ir pranešė, kad visi šilumos tiekėjai atsižvelgs į situaciją.

Gyventojams, kuriems nepavyksta užsiregistruoti į sistemą kompensacijai gauti, jaudintis nereikėtų.

„Pavasario laukti nereikės. Žmonės tikrai gaus kompensacijas už visą šildymo sezoną“, – pabrėžė A. Selčinskienė.

Tiesa, kai kuriems pinigų reikia jau dabar, kad galėtų susimokėti už išaugusias sąskaitas.

„Paprašėme šilumos tiekėjų, kad kiekvieną situaciją vertintų geranoriškai ir mokėjimus išdalintų arba atidėtų. Šilumos tiekėjų asociacija tikrai sureagavo ir pranešė, kad visi šilumos tiekėjai atsižvelgs į situaciją“, – ramino A. Selčinskienė.

Neištvers žiemos?

Kai kurie gyventojai sunerimę, kad kompensacijas gaus tik kitą pavasarį.

„Negerai, jei kompensacijas išmokės tik pavasarį. Reikalinga, kad pinigėliai kišenėj būtų. O kas bus toliau, neaišku. Kartais kalbama vienaip, o gaunasi kitaip“, – pasakojo vienas vyriškis.

„Kompensacijos nesikreipiau, nereikia. Pigiai mokam kol kas. Tačiau kompensacijas turėtų išmokėti dabar, žiemą žmonėms reikės už kažką gyventi. Pažadai paramą suteikti pavasarį ar vėliau – nelogiška“, – savo nuomonę dėstė sutiktas praeivis.

„Žiūrint valstybės mastu, tikrai sudėtinga sumokėti visiems iš karto. Parama ir verslui, ir gyventojams. Reikia ieškoti kompromisų. Šiuo atveju siūlau žiūrėti į verslą. Buvau Lenkijoje, ten viskas pigiau. Mūsų verslininkai automatiškai kelia kainas, negali tie patys produktai kainuoti skirtingai. Euras tam ir įvestas, kad kainas galėtume lyginti“, – aiškino moteris.

Atsidarius variklio dangtį, dėmesį reikėtų atkreipti į du dalykus. Pirmasis jų – langų plovimo skystis. Žiemos ar vasaros sezonui pritaikyti skysčiai iš esmės skiriasi atliekamomis funkcijomis.

„Vasarą plaunamos vabzdžių liekanos, net pats vairuotojas gali pasidaryti skystį. Žiemą šitie dalykai nepraeina“, – pastebėjo techninės apžiūros įmonių asociacijos „Transeksta“ atstovas Renaldas Gabartas.

Žiemą langų skystis plauna ant stiklo patekusią alyvą, purvą, padeda stiklams užšalus minusinėje temperatūroje.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Kitas, esminis faktorius, į kurį būtina atkreipti dėmesį – akumuliatorius. Ši mašinos dalis nėra sezoninė prekė. Štai vasaros metu užvesti mašinai pakanka apie 10 proc. akumuliatoriaus talpos.

„O žiemą oras atšąla, alyva sustingsta, daug sunkiau išjudinti variklį. Tuomet reikia apie 80 proc. akumuliatoriaus energijos“, – pasakojo R. Gabartas.

Teoriškai akumuliatoriaus vidutinis amžius turėtų siekti apie penkeruis metus. Pasak statistinių duomenų, Lietuvoje žmonės akumuliatorius keičia maždaug kas trejus metus.

Šiaip galima vasarą vaikščioti su žieminiais batais, bet turbūt tai ne pati geriausia mintis

„Tai – problemos, priežasties ir pasekmių painiojimas“, – aiškino R. Gabartas. Akumuliatoriaus tarnavimo trukmė priklauso nuo eksploatacijos sąlygų.

Vienas automobilio variklio užvedimas sunaudoja tiek energijos, kiek jos pasigamina nuvažiavus apie 20 min. kelio.

„Jei važinėjame trumpais atstumais, po 10 min. kelio, akumuliatoriaus pajėgumai nuosekliai mažės. Jis tiesiog nepasikraus ir nusės. Tada prasideda bėdos“, – konstatavo R. Gabartas. Tokiais atvejais nereikia skubėti pirkti naujo akumuliatoriaus, kartais užtenka tiesiog pakrauti seną.

Pastebėjimai apie padangas

Rūpintis padangomis įpareigoja įstatymas ir artėjant spalio mėnesiui, verta atkreipti į jas dėmesį. Universalios padangos, dar vadinamos MS padangomis, nėra pats geriausias sprendimas.

„Šios padangos kaip amfibija, nei gerai plaukia, nei gerai važiuoja. Griežtas sezoniškumas, netaupykite padangų sąskaita“, – patarė R. Gabartas.

Padangos vis dėl to laiko automobilį, kuris sverti gali apie pusantros tonos. Keturi delno dydžio plotai, pasak pašnekovo, turi sulaukti tinkamo įvertinimo.

„Jei nėra gero sukibimo, lauku nesustosi, automobilio nepasuksi, sunkiai kilsi į apledėjusi kalną“ , – darė išvadas R. Gabartas.

Lyginant su vasarinėmis padangomis, žiemos meto padangos brangesnės. Dažniausiai jos tarnauja apie penkis ar šešis metus. Vasaros sezonu nereikėtų važinėti su žieminėmis padangomis.

„Šiaip galima vasarą vaikščioti su žieminiais batais, bet turbūt tai ne pati geriausia mintis“ , – juokavo R. Gabartas.

Padangas derėtų rinktis priklausomai nuo ten, kur važinėjama. Pavyzdžiui, gyvenant mieste dygliuotos padangos tikrai nebūtinos. O gyvenant rajone ar turint sodybą tolimoje vietoje, dygliuotos padangos tikrai gali pagelbėti. Dygliuotos padangos žiemos sezonu pačios efektyviausios, puikiai padeda pravažiuoti keliu, kuris padengtas ledu, plikledžiu, suplūktu sniegu.

„Manau, kad padangas galima rasti nuo 100 eurų iki 300 eurų. Bet per daug gerų padangų tikrai nebūna“ , – pažymėjo R. Gabartas.

Kitos smulkmenos

Ruošiantis žiemos sezonui reikėtų atkreipti dėmesį ir į valytuvų šluoteles. Jos vidutiniškai tarnauja apie porą metų, o susidėvėjimą pastebėti lengva, ant lango paliekamos šliūžės. Padidinti važiavimo komfortą, automobilio viduje galima pasitikrinti kilimėlius. Šie gaminami iš tekstilės arba gumos.

„Siūlyčiau prieš žiemą įsidėti guminius. Taip galėsit lengvai pašalinti vandenį, kuris susikaupia nuo batų sniego ar ledo forma“ , – patarė R. Gabartas.

Tuo tarpu tekstiliniai kilimėliai drėgmę kaupia, ši garuoja ir rytais užtraukia stiklą, atsiranda šerkšnas.

Sprendžiant drėgmės problemas galima keisti oro filtrą. Ilgainiui filtras apsivelia dulkėmis, kurios susimaišius su drėgme gali net sukelti ligas.

„Susidaro terpė veistis bakterijoms, taip galima iki plaučių ligų prisižaisti“, – įspėjo R. Gabartas.

Oro filtro pakeitimas kainuoja apie 20–30 eurų, tad patartina jį susitvarkyti.

Valys skirtingi rangovai

Apie visa tai buvo kalbama antradienį vykusiame Klaipėdos savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijos posėdyje.

"Gatvių priežiūrą žiemą šiaurinėje ir centrinėje miesto dalyse vykdys "Klaipėdos autobusų parkas". Bendrovė yra pasirengusi žiemos sezonui, suformuota žiemos sezono tarnyba, parengtos šešios transporto priemonės, skirtos sniegui valyti, druskai barstyti, sudaryta transporto priemonių bei kita reikalinga technikos nuomos sutartis", – nurodė savivaldybės administracijos vyriausioji patarėja Inga Kubilienė.

Įvykus žiemos valymo konkursui, kuris planuojamas gruodžio 1-ąją, pietinę, šiaurinę ir centrinę miesto dalis valys skirtingi rangovai.

Žiemos sezonu, atsižvelgiant į oro sąlygas, bus tęsiami suplanuoti medžių genėjimo ir pavojingų, prastos būklės medžių šalinimo darbai.

Jau ruošiamasi naujų medžių sodinimui Šiaurės prospekte, Pievų g., Kretingos g., Minijos g., Rumpiškės g., Vaidilos aikštėje. Šiuo metu vykdomi pastatomų gėlinių ir vienmečių gėlynų apsodinimo našlaitėmis darbai.

Žinant energetinių resursų kainas, labai neskubėsime.

Gaisrų skaičius išaugo

Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis priminė, kad atšalus orams apleistuose pastatuose slepiasi benamiai, kurie norėdami pasišildyti neretai sukelia gaisrus.

Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas Marius Garbenis pabrėžė, kad gaisrų šiemet daugėjo.

"Gaisrų skaičius – 14 proc. didesnis negu praėjusiais metais. Pakilus šildymo kainoms, pastebime, kad gyventojai naudoja ne tą kurą, kuris reikalingas krosnims kūrenti, nesitvarko dūmtraukių, todėl atsiranda didelė tikimybė kilti gaisrams. Tokių gaisrų pasekmės – tragiškos, nes dažniausia žūva žmonės", – priminė M.Garbenis.

Taip pat svarbus ir daugelio gyventojų pasipiktinimą lėmęs klausimas – įvažos į kiemus, kai šiukšliavežis negali privažiuoti prie konteinerių.

"Bus kontroliuojama, kad nebūtų užstatomi įvažiavimai ir patys konteineriai", – pažymėjo M.Poimanskis.

Diana Gerasimovienė. Asmeninio archyvo nuotr.

Šildymo dar nejungs

Statinių administravimo skyriaus vedėja Diana Gerasimovienė nurodė, kad šildymo sezonas uostamiestyje neprasidės bent iki spalio vidurio.

"Pagal stebimą oro temperatūrą poreikio pradėti šildymo sezoną iki spalio vidurio nėra. Oro sąlygos nuolatos stebimos, ir bus priimtas sprendimas. Bet žinant energetinių resursų kainas, labai neskubėsime", – sakė D.Gerasimovienė.

98 proc. visų daugiabučių namų jau turi patikrinimo aktus, yra pasiruošę šildymo sezonui. Šią savaitę juos turės ir likusieji 2 proc.

"Visi namai pasiruošę, turime problemą tik dėl vieno namo, kuris yra modernizuojamas ir 30 butų šiandien likę be senos šildymo sistemos, ten turi būti sumontuota nauja, bet dėl savininko negalime patekti. Tas klausimas sprendžiamas atskirai", – sakė ji.

Taip pat žadama, kad visos švietimo įstaigos bus pasiruošusios šildymo sezono pradžiai.

Ligų protrūkio nėra

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Asta Šlepetienė ramino, kad kol kas protrūkių dėl gripo ar COVID-19 nėra fiksuojama.

"Koronavirusas ir gripas "eina" viena eilute. Sprendimų iš Sveikatos apsaugos ministerijos dar neturime. Gana ramu. Tačiau kiekvienais metais gaudavome skundų dėl temperatūrinio režimo, neapsieisime, matyt, ir šiemet", – sakė skyriaus vedėja.

Skundų būdavo dėl to, kad vaikams per šalta darželiuose, mokyklose.

A.Šlepetienė priminė, kad minimali temperatūra darbo vietoje turėtų siekti 18 laipsnių, o ugdymo įstaigose, žaidimų kambariuose, rūbinėse – 19 laipsnių.

Lietuvai transporto, telekomunikacijų ir energetikos ministrų tarybos posėdyje atstovaus energetikos viceministras Albinas Zananavičius, pranešė Energetikos ministerija.

Posėdyje taip pat bus kalbama apie energijos tiekimo saugumą ES bei tolesnes kitam žiemos sezonui reikalingas priemones.

EK praėjusį trečiadienį paragino Bendrijos šalis 15 proc. sumažinti gamtinių dujų vartojimą ateinančios žiemos mėnesiais, kad būtų galima apsisaugoti nuo Rusijos „šantažo“ trikdant energijos išteklių tiekimą.

Komisija taip pat prašo ES nares suteikti jai specialius įgaliojimus įvesti privalomus suvaržymus vartojimui, jeigu Rusija nutrauktų dujų tiekimą Europai.