Marias maitino mailiumi

Nors ir trumpoje diskusijoje, išryškėjo įdomių klausimų. Pavyzdžiui, kodėl Kuršių marios yra be žuvų, o Kauno mariose jų knibžda tarsi žvejų laivo triume, kur ką tik buvo supiltas laimikis iš traukiamo tinklo?

Valdžia stengiasi paaiškinti, kad taip yra todėl, jog Kauno mariose maždaug prieš dešimtmetį buvo uždrausta verslinė žvejyba. Todėl žuvų populiacija Kauno mariose atsigavusi. O Kuršių mariose ir toliau vyko masinė verslinė žvejyba, todėl žuvų ten esą nelikę.

Reikėtų įvertinti ir mokslininkų išvadas.

"Kalbant apie žvejybą Kauno mariose ir Kuršių mariose yra labai daug popso. Mums labai gerai žinoma informacija, kad nuo 2013 m. buvo supilti tūkstančiai tonų žuvų mailiaus į Kauno marias", – kalbėjo Seimo narys Zigmantas Balčytis. Jis yra išrinktas Šilutės rajone ir yra nusiteikęs ginti verslinę žvejybą Kuršių mariose, nes nemaža dalis žmonių Šilutės rajone išgyvena iš Kuršių marių ir Nemuno žemupio žvejybos.

"Reikėtų įvertinti ir mokslininkų išvadas. Jų vertinimu, žuvys dideliuose vandens telkiniuose neturi būti vien auginamos, bet reikia jas ir gaudyti. Kai žuvų koncentracija vandens telkinyje yra per didelė, atsiranda įvairios žuvų ligos. Ar ne dėl to mokslininkai buvo rekomendavę į Kauno marias vėl sugrąžinti verslinę žvejybą?" – svarstė Z. Balčytis.

Jo teigimu, demonstraciniais tikslais negalima mesti didelių lėšų ir pernelyg įžuvinti vieno vandens telkinio siekiant demonstruoti, koks blogis esanti verslinė žvejyba.

Zigmantas Balčytis. Redakcijos archyvo nuotr.

Žvejybą keis turizmas

Aplinkos ministras Simonas Gentvilas pripažino turintis viziją, kad Lietuvos vidaus vandens telkiniuose neliktų nė vieno tinklo – nei verslinio, nei brakonierių. Jis įsitikinęs, kad 2023 m. tai gali įvykti.

"Lietuvoje vidutinis gyventojas per metus suvalgo apie 20 kilogramų žuvų. Didžioji dauguma jų yra importuojamos. Verslinės žvejybos pasiūla Lietuvos gyventojams yra trupiniai palyginti su importuojama žuvimi. Verslinės žvejybos mokesčiai Lietuvoje yra slepiami. Lengvatos žvejybos verslui yra milžiniškos tiek žaliajam dyzelinui, tiek kitiems dalykams. Europinė parama žvejybos verslui taip pat milžiniška. Verslinė žvejyba yra neigiamas verslas, kuris iš esmės gyvuoja tik dėl gaunamų subsidijų", – sakė S. Gentvilas.

Žvejus turime orientuoti į turizmo veiklą.

Kokia šio verslo ateities perspektyva? Aplinkos ministras įsitikinęs, kad žvejybos verslas ateities neturi, nes ir patys ištekliai mažėja.

"Turime kalbėti apie vandens turizmą Kuršių mariose, Kauno mariose, Baltijos jūros Lietuvos pakrantėje. Žvejus turime orientuoti į turizmo veiklą", – svarstė S. Gentvilas.

Kalbėdamas apie Nemuno žemupį, Kuršių marias, S. Gentvilas teigė, kad šiuo metu reikia dėti visas pastangas, jog būtų išgilintos Pakalnės, Rusnaitės upės, pastatytas Pamario apžvalgos bokštas, atgaivinta krašto turistinė trauka.

"Atgaivinus Pamario krašto turizmą galima tikėtis, kad vietos žmonės ir bendruomenės gyvens geriau, ko negalima pasakyti apie žvejybos amatą, nes jis yra nykstantis", – kalbėjo S. Gentvilas.

Simonas Gentvilas. Redakcijos archyvo nuotr.

Stums žvejus iš Kuršių marių

Ne veltui Seime vėl prabilta apie Žuvininkystės įstatymo keitimą, apie siūlymus dabartiniams Kuršių marių žvejams savarankiškai su nedidele kompensacija pasitraukti iš verslo.

Naujame įstatyme numatyta nuostata, kad iš Kuršių marių žvejų būtų išperkamos žvejybos kvotos. Ir iki šiol buvo bandoma "išstumti" žvejus iš Kuršių marių žvejybos verslo. To padaryti nepavyko, nes konkrečių kompensavimo mechanizmų nebuvo.

Aiškėja, kad ir nauja pateikta maždaug 50 proc. žvejybos kvotų išpirkimo tvarka su žvejais nebuvo aptarta. Kai tik ši dabar Seime diskutuojama tvarka pasklido į viešumą, pasipylė daugybė skirtingų nuomonių.

Nauja tvarka būtų naudinga tik žvejybos įmonių savininkams, nes valdžia iš jų išpirktų žvejybos kvotas. Įmonėse ar bendrovėse dirbantys, dešimtmečius žvejybai atidavę paprasti žvejai be darbo "liktų ant ledo".

Su Kuršių mariomis susijusi žvejyba nėra tokia paprasta ir vienareikšmiška kaip žvejyba Kauno mariose. Kuršių marios nėra uždaras Lietuvos vidaus vandens telkinys kaip Kauno marios. Be Lietuvos, Kuršių mariose, beje, didesnėje jų dalyje, šeimininkauja Rusijos Kaliningrado srities žvejai. Jei verslinė žvejyba Kuršių marių Lietuvos dalyje bus uždrausta, Rusijos Kaliningrado srities žvejams dėl to bus tik geriau.

Dėl šios priežasties stringa Europos Komisijos sprendimas kurį laiką drausti žvejoti ungurius Kuršių mariose. Seimo narys Andrius Bagdonas įžvelgė skirtingus standartus atskiroms žvejų grupėms pačioje Lietuvoje. Jei Kuršių mariose valstybės parama naikinama verslinė žvejyba, kodėl uždegama žalia šviesa visai kitai žvejybai? Kodėl iš Kuršių marių siekiama eliminuoti tik vieną žvejų grupę?

Aiškėja, kad žvejai mėgėjai ateityje už žvejybą Kuršių mariose privalės mokėti gerokai daugiau nei dabar. Prabilta apie tai, kad brangs žvejų mėgėjų žvejybos bilietai, bus peržiūrėti ir griežtinami žvejybos laikotarpiai, įvedami didesni atskirų rūšių žuvų sugavimo suvaržymai.

Apie tai antradienį paskelbta per Seimo plenarinį posėdį. Z. Balčytis į Demokratų frakciją priimtas nuo spalio 19 dienos.

Prisijungus Z. Balčyčiui Demokratų frakcija padidėjo iki keturiolikos narių, o Lietuvos regionų frakcijoje liko aštuoni nariai.

Buvęs socialdemokratas Z. Balčytis yra buvęs susisiekimo ir finansų ministras, dvi kadencijas buvo Europos Parlamento nariu.

„Pavasarį planuojama svarstyti Viešųjų pirkimų įstatymo pataisas, kurios galėtų lemti pirkimus organizuojančių struktūrų centralizavimą. Mano, kaip Audito komiteto pirmininko, nuomone, būtina peržiūrėti vidaus sandorių ir apskritai viešųjų pirkimų sistemą, padarant ją aiškesnę ir nepriklausomą, kad užtikrintume skaidrumą, operatyvumą ir pirkimų efektyvumą“, – Eltai sakė Z. Balčytis.

Būtina peržiūrėti vidaus sandorių ir apskritai viešųjų pirkimų sistemą, padarant ją aiškesnę ir nepriklausomą, kad užtikrintume skaidrumą, operatyvumą ir pirkimų efektyvumą.

Seimo Audito komiteto pirmininkas  žada imtis  prevencinės kontrolės, kad valstybės lėšos būtų leidžiamos skaidriau ir efektyviau tiek tiesiant kelius, tiek vykdant viešuosius pirkimus.

Seimo pavasario sesijoje prioritetu jis laiko  pandemijos suvaldymo ir ekonomikos gaivinimo klausimus – kaip padėti žmonėms išgyventi, kai jų veikla apribota, kaip atsitiesti po pandemijos ir karantino.

„Tiesiogiai situacijos suvaldymu vis tik turi užsiimti Vyriausybė, Sveikatos apsaugos ministerija, Ekonomikos ir inovacijų ministerija, tačiau prireikus įstatymo pataisų, gyventojams naudingus projektus palaikysiu. Tikiuosi, kad parlamentarai vieningai palaikys siūlymą savarankiškai dirbantiems asmenims padidinti išmoką nuo 260 eurų  iki 390 eurų. Kalbant apie sveikatos priežiūrą, išskirčiau projektą dėl kompensuojamųjų vaistų – kad senjorams nuo 70 metų už vaistus nereikėtų primokėti“, – sakė Z. Balčytis.

Mišrioje Seimo narių grupėje dirbantys Z. Balčytis žada palaikyti tuos projektus ar siūlyti tas idėjas, kurios turės teigiamą poveikį kasdieniam žmonių gyvenimui ar padės pagrindą valstybės ateičiai.

„Būdamas Mišrios Seimo narių grupės nariu, esu laisvas atstovauti savo rinkėjams, palaikyti vienos ar kitos politinės jėgos pasiūlymus, jei mano nuomone, jie turės tiesioginės naudos Lietuvos žmonėms. O Seime kolegoms linkiu didesnio susikalbėjimo, gebėjimo išgirsti kolegas, o svarbiausia – girdėti, ko nori žmonės. Atkreipti dėmesį į jų pasiūlymus, į idėjas, jas perkelti į teisėkūros sistemą“, – sako Z. Balčytis.

Pavasario sesijos darbų programai  Mišri Seimo narių grupė pasiūlė  43  teisės aktų projektus.

Paklausimas Seime dėl uosto

Praėjusią savaitę Vyriausybės valandoje Seime klausimą dėl Klaipėdos išorinio uosto ateities naujajam susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui uždavė Seimo narys Zigmantas Balčytis.

„Dar 2004 m. yra atlikta japonų studija, kurioje kalbama, kad Klaipėdos uostas gali turėti ateityje problemų, jeigu mes nedarysime kardinalių pakeitimų, neturėsime išorinio uosto“, – teigė Z.Balčytis.

Kodėl Šilutės ir Šilalės rajonuose rinktam Seimo nariui parūpo išorinis uostas? Galbūt apie šį Seimo narį buriasi kokia nors išorinio uosto gerbėjų grupė? Gali būti ir taip, kad 2001–2005 m. susisiekimo ministru buvusiam Z.Balčyčiui tiesiog parūpo, kodėl ir toliau „marinuojama“ išorinio uosto idėja.

Dalis uosto specialistų pripažįsta, kad japonų atlikta Klaipėdos išorinio uosto studija buvo labai gera Japonijos dovana Lietuvai, kuri ja nepasinaudojo. Studijos reikšmė didelė, ji 2004 m. beveik tiksliai nurodė, kaip Klaipėdos uostas vystysis artimiausius 10–15 metų.

Dabartinis susisiekimo ministras M.Skuodis dėstė, kad Vyriausybė, tikėtina, patvirtins dvi galimas išorinio uosto vietas. Anot M.Skuodžio, yra du svarbūs aspektai. Reikės atsakyti, kaip bus plėtojamas dabartinis uostas, nes jo pajė-gumas dar yra neišsemtas.

Antra vertus, anot M.Skuodžio, laisvų krantinių naujoms kompanijoms vis dėlto nėra. Taip pat dabartinėje terito-rijoje nėra pakankamai vietos gamybai uoste vystyti.

„Turime plėsti dabartinio uosto pajėgumą“, – pastebėjo M.Skuodis. Jis nori, kad krova dabartiniame uoste didėtų, kad į jį įdėtos investicijos atsipirktų.

M.Skuodžio teigimu, dėl išorinio uosto yra labai daug klausimų. Svarbiausia – kas būtų kraunama? Klausimai kybo ir dėl strateginio investuotojo, ir dėl aplinkosauginių reikalų, ir dėl terminų, kada ir kas turėtų būti daroma.

M.Skuodis teigė, kad po konsultacijų su skirtingais kolegomis pasiūlęs atsisakyti į Bendrąjį planą įtraukti geležinkelio mazgo plėtrą ties Girulių mišku ir vietoj šios teritorijos vertinti plėtros galimybes alternatyviose vietose.

Skirtingi lietuvių ir lenkų požiūriai

Aplinkos ministerija praėjusią savaitę viešai pradėjo platinti pranešimą, kad žmonėms nerimą keliantys Girulių miško kirtimo ir jūrų uosto plėtros darbai yra nereikalingi.

„Visiškai akivaizdu, kad Girulių miško kirtimo planai ir išorinio uosto planai buvo pertekliniai. Aukščiausiu lygiu sutarėme, kad Girulių neaukosime geležinkelių parkavimui. Lygiai taip pat dėl krovinių neeikvosime Lietuvos pajūrio – jeigu labai reikės, ieškokime galimybių pietiniame uoste“, – tikino aplinkos ministras Simonas Gentvilas.

Jo teigimu, Vyriausybė planuoja vasario 24-ąją patvirtinti Lietuvos bendrojo plano sprendinius. Neaišku ar juose liks išorinio uosto vizija. Gal bus analizuojamos bent kelios išorinio uosto alternatyvos dėl ateities kartų?

Iki šiol buvo nuostata, kad išorinis uostas nebus statomas greitai, bet turi būti įvertinta, kokia vieta Lietuvos pakrantėje yra geriausia tokio uosto statybai kada nors ateityje.

Sutapimas ar ne, bet kai Lietuva rengiasi atsisakyti vienintelio išorinio uosto statybos alternatyvų analizės, Lenkija skelbia apie planus naujus išorinius uostus statyti ties Gdansko, Gdynės ir Svinouiscio uostų vartais. Gdynėje ir Svonouiscyje šiais metais planuojama surasti investuotojus, su kuriais būtų pasirašyta 30 metų sutartis dėl uostų statybos ir eksploatavimo.

Išorinį uostą prie Gdynės 151 ha plote planuojama pastatyti iki 2028 m., prie Svinouiscio 130 ha – iki 2030 m. Vėliau būtų statomas ir 440 ha žemės ploto naujas Gdansko išorinis uostas, tačiau kol kas jokie terminai nenurodyti.

Visuose uostuose lenkai rengiasi krauti konteinerius, nes jiems aišku, kad ateityje konteinerizacijos lygis tik kils.

Žmonės ir džiaugiasi, ir piktinasi

Lietuvos gyventojų nuomonės sužinojus apie lenkų planus ir delsimą Lietuvos ką nors daryti yra nevienareikšmiškos.

Vieni džiaugiasi, kad Lietuvoje nesugebama apsispręsti dėl išorinio uosto, nes jis laikomas aplinkos priešu. Kiti mano, kad nebūtina niokoti Melnragės ir Girulių, bet išorinis uostas Lietuvai būtų reikalingas, ir jis turėtų būti prie Būtingės.

„Uostas yra valstybinis, todėl valstybė turi rūpintis, kad jis dirbtų ir uždirbtų pinigų. Kodėl dalis žmonių dėl kažkokių asmeninių interesų pasisako prieš Lietuvos klestėjimą ir biudžeto pilnėjimą?“ – klausė kiti.

Yra ir tokia nuomonė, kad Lietuvai nereikėtų lygintis su Lenkija, nes joje 38 mln. gyventojų.

„Lenkai yra protingi, verslūs, mažiau nei lietuviai mala liežuviu. Todėl nenuostabu, kad lietuviai prekių važiuoja pirkti iš lenkų. Iš esmės Lietuva tapo tarsi Lenkijos provincija. Kuo toliau, tuo labiau ekonominis skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos gilės ne Lietuvos naudai. Tai ne tik uostų srityje, bet ir visur kitur“, – svarstė žmonės.

Lietuvoje yra 2,8 mln. gyventojų. Vien lietuviški kroviniai Klaipėdos uoste sudaro per 30 mln. tonų. Lietuvos pašonėje yra beveik 10 mln. gyventojų Baltarusija, kur ekonomika, tikėtina, augs. Jos krovos potencialas per Klaipėdos uostą ateityje galėtų būti 2–3 kartus didesnis nei pačios Lietuvos, nes Klaipėdos uostas artimiausias ir patogiausias Baltarusijai.

„Ekonominė realybė yra tokia, kad išorinio uosto Klaipėdoje anksčiau ar vėliau reikės, nes Baltarusijos visą laiką nevaldys A.Lukašenka, o Rusijos – V.Putinas. Jei tos šalys taptų laisvesnės, o taip nutiks, kroviniai, bent baltarusiški, intensyviau judės per Klaipėdą. Baltarusijos potencialas didelis. Ką, nesant išorinio uosto, pasiūlys Klaipėdos uostas, kai ims augti Baltarusijos ekonomika?“ – svarstė kiti piliečiai.

Yra ir kategoriškai nusiteikusių žmonių, kurie mano, kad išorinio uosto statyba ir netgi dabartinio uosto gilinimas yra ne kas kita, kaip pinigų plovimas.

Įžvelgiamas ir dalies žmonių ekonominis nesupratimas, totalus neigimas visko, kas progresyvaus vyksta ar gali vykti.

„Pakanka tik užsiminti apie išorinio uosto ar jau esančio uosto gilinimo, plėtimo bent potencialią galimybę, tuoj atsiranda tuntai mirtinai pasipiktinusių bei pasiryžusių gulti kryžiumi ant bėgių. Ne tik uostu, bet ir pramone, transportu apskritai. Uosto – nereikia, geležinkelio – nereikia, LEZ-o – nereikia ir apskritai nieko nereikia“, – pastebima ir tokia realybė, įvardijus, kad Lietuva ir toliau giliai miega ekonominio letargo miegu.

Už tokį nutarimo projektą antradienį balsavo 76 Seimo nariai, prieš 22 buvo, susilaikė 20 parlamentarų.

Šių pareigų siekė didžiausia opozicinė „valstiečių“ frakcija, tačiau postas atiduotas Mišriai Seimo nariai grupei.

Seimo pirmasis vicepirmininkas konservatorius Jurgis Razma yra patvirtinęs, kad opozicijai bus atiduotas komiteto vicepirmininko postas.

J. Razma taip pat pažymėjo, kad šioje kadencijoje Mišri Seimo narių grupė, kuriai automatiškai priskiriami visi frakcijoms nepriklausomi parlamentarai, yra kaip niekada didelė. Ji šiuo metu turi 13 narių.

Pagal Seimo statutą, Audito komiteto pirmininku arba jo pavaduotoju renkamas opozicinės frakcijos atstovas.

Tuo metu Mišri Seimo narių grupė nėra opozicinė, ji priklauso parlamento mažumai.

Tik Seimo mažumai priklausantis atstovas gali būti skiriamas Etikos ir procedūrų komisijos pirmininku.

Už tokį nutarimo projektą, kurį Seimui pateikė Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma, antradienį po pateikimo balsavo 74 Seimo nariai, prieš buvo 32, susilaikė 18 parlamentarų. Tačiau Seimo „valstiečiams“ paprašius, šiame klausime padaryta pertrauka.

Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma tvirtino, kad vadovauti Audito komitetui turėtų Mišrios grupės deleguotas atstovas.

„Mišri grupė šiame Seime yra gana gausi. Neprisimenu, kad kadencijos pradžioje būtų tiek joje narių. Ši grupė nedaug skiriasi nuo opozicinių frakcijų. Mišri grupė negavo jokio vadovaujamo posto bei Seimo pirmininko pavaduotojo pareigybės, kai visos opozicinės frakcijos gavo, negavo nė vienos komisijos vadovo pareigų“, – sakė Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma.

Šitas saldus keršto skonis tęsiasi. Pažeidžiate skaidrumo principą, viską apverčiate aukštyn kojomis.

Pasak jo, Mišriai Seimo narių grupei atiteks vienintelis Seimo Audito komiteto pirmininko postas. J. Razmos nuomone, tai tikrai pakankamai sąžiningas ir proporcingas žingsnis žiūrint į mažumos spektrą.

Pasak J. Razmos, opozicinėms frakcijoms priklausytų Audito komiteto vicepirmininko pareigos.

Tuo metu Seimo „valstiečiai“ įsitikinę, kad jų atstovas turėtų vadovauti Seimo Audito komitetui.

„Šitas saldus keršto skonis tęsiasi. Pažeidžiate skaidrumo principą, viską apverčiate aukštyn kojomis“, – piktinosi „valstietis“ Robertas Šarknickas.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos iškeltas buvęs europarlamentaras Zigmantas Balčytis parlamentaro mandatą laimėjo vienmandatėje Šilutės rinkimų apygardoje.

Šis politikas, 10 metų dirbęs Europos Parlamente, Lietuvos Seime irgi nėra naujokas. Seimo nariu jis yra buvęs nuo 2000 iki 2009 metų.

Seimo Statutas numato, kad Audito komiteto pirmininku arba jo pavaduotoju renkamas opozicinės frakcijos arba frakcijų koalicijos, turinčios daugiau kaip 1/2 Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, atstovas.

Tokį nutarimo projektą ketvirtadienį Seimui pateikė Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma. Tačiau, Seimo „valstiečiams“ paprašius, šio klausimo pateikime padaryta pertrauka iki kito posėdžio.

„Nė vienos vadovaujamos pozicijos nėra gavusi Mišri Seimo narių grupė, nebūkite tokie gobšuoliai, kad viskas tik jums“, – „valstiečiams“ Seimo posėdyje replikavo J. Razma.

Lietuvos socialdemokratų darbo partijos iškeltas buvęs europarlamentaras Z. Balčytis parlamentaro mandatą laimėjo vienmandatėje Šilutės rinkimų apygardoje.

Šis politikas, dešimt metų dirbęs Europos Parlamente, Lietuvos Seime irgi nėra naujokas. Seimo nariu jis yra buvęs nuo 2000 iki 2009 metų.

Seimo Statutas numato, kad Audito komiteto pirmininku arba jo pavaduotoju renkamas opozicinės frakcijos arba frakcijų koalicijos, turinčios daugiau kaip 1/2 Seimo mažumai priklausančių Seimo narių, atstovas.

Kuršo apygarda

Kuršo apygardoje, kur balsavo didžioji dalis Kretingos rajono gyventojų, daugiausia rinkėjų simpatijų pirmajame ture pelnė buvęs socialdemokratas, dabartinis Seimo narys, dabar „valstiečių“ atstovas Antanas Vinkus.

2016 m. į Seimą A.Vinkus išrinktas Palangos–Kretingos vienmandatėje apygardoje, tada jis antrajame ture nugalėjo konservatorių kandidatą. Pakeitus rinkimų apygardų ribas, A.Vinkus šįkart kandidatavo Kuršo apygardoje ir po pirmojo turo užėmė pirmą vietą.

Tuomet už jį balsavo 29,33 proc. rinkėjų (4 592 balsai). Jo konkurentas antrajame ture – buvęs Kretingos rajono meras, konservatorius Juozas Mažeika. Už J.Mažeiką balsavo 21,43 proc. (3 356 balsai) rinkėjų.

Antrojo turo rezultatai Kuršo apygardoje buvo palankesni A.Vinkui, surinkusiam 59,42 proc. balsų. J.Mažaika antrajame ture gavo 37,83 proc. rinkėjų balsų.

Šilutės apygarda

Šilutės vienmandatėje rinkimų apygardoje, kur pirmajame rinkimų ture balsavo 41,49 proc. rinkėjų (mažiau nei Lietuvos vidurkis), į antrąjį turą pateko konservatorė Sandra Tamašauskienė bei „socialdarbietis“, buvęs Europos Parlamento, taip pat buvęs Seimo narys Zigmantas Balčytis, kuris šioje apygardoje ankstesniuose rinkimuose yra ne kartą laimėjęs jau pirmajame ture.

Pirmajame ture S.Tamašauskienę palaikė 25,63 proc. rinkėjų (3 487), o Z.Balčytį – 20,84 proc. arba 2 835 šilutiškiai.

Antrame ture rezultatai apsivertė ir Z.Balčytis į savo pusę patraukė daugiau rinkėjų. Suskaičiavus antrojo rinkimų turo rezultatus, paaiškėjo, kad Seime artimiausius ketverius metus Šilutės apygardos rinkėjus atstovaus būtent „socialdarbietis“ Z.Balčytis, surinkęs 62,40 proc. balsų. S.Tamašauskienė antrame ture surinko 37,6 proc. balsų.

2017-ųjų kovo 13 dieną politikas pranešė sulaukęs pasiūlymo dalyvauti tarptautinės organizacijos veikloje, dalį savo darbo laiko praleidžiant ir Europoje, ir JAV.

Tuomet jis teigė, kad veiklos sritis – pasaulio valstybių ekonomika, finansai, prognozės ir modeliavimas, tačiau per metus daugiau detalių nepateikė, ir vis nukeldavo terminą, kada paliks Europos Parlamentą.

Politikas BNS teigė, jog „situacija yra gera“, tačiau „procesai pagal vienų ir kitų realybes šiek tiek koregavosi“.

„Paliksiu (Europos Parlamentą – BNS), tiesiog, manau, kad greitu laiku spręsis. Tikrai neminėsiu kada, nes vėl skambinsite, sakysite, va, vakar baigėsi. Viską žinosite, kada bus priimti sprendimai iš vienos ir iš kitos pusės. Na, stebėkime įvykius, manau, kad per mėnesį tikrai turėtų būti aiškumas“, – pirmadienio popietę BNS sakė Z. Balčytis.

Z. Balčyčiui pasitraukus iš EP, vietoje jo pagal Socialdemokratų partijos kandidatų sąrašą turėtų išvykti dirbti dabartinis Seimo vicepirmininkas Gediminas Kirkilas, o jo vietą Lietuvos parlamente užimtų Bronius Bradauskas.

LRT.lt šaltinių duomenimis, pastaruoju metu Z. Balčyčio biure buvo atleisti darbuotojai. Tai naujienų portalui patvirtino ir pats europarlamentaras Z. Balčytis, nors tiksliai negalėjo pasakyti, kiek darbuotojų atleista.

„Tiesa, tiesa [kad atleidžiu]... Penki ar septyni atleisti, nežinau. Faktiškai beveik visas personalas. Dvi moteriškės gal pasilikusios. Darbuotojai keitėsi: iš pradžių buvo daugiau, kai buvo pati pradžia, o paskui žmonės įgavo tam tikros patirties, kai kurie išėjo į kitus darbus, buvo paaukštinti, susirado geriau apmokamus darbus. Ta komanda buvo nedidelė, gal septyni žmonės. Skirtingais laikotarpiais skaičius keitėsi – buvo 12, vėliau mažiau“, – LRT.lt kalbėjo europarlamentaras.

Jis teigė tiksliai neatsimenantis, kada buvo atleisti biuro darbuotojai – visus dokumentus esą tvarkė finansų tarpininkas. „Kai kurių darbas baigėsi spalio 4 d. Žmonės irgi turi turėti aiškumą dėl ateities, negali jais žaisti. Reikia padaryti, kad žmonės būtų patenkinti, gautų išeitines. Dabar lyg viskas gerai“, – kalbėjo europarlamentaras.

Nuo pavasario intrigą dėl tarptautinės karjeros išlaikantis europarlamentaras žada išvykti „artimiausiu metu“: „Nenorėčiau konkrečiai įvardyti, kada išvykstu, bet, manau, kad artimiausiu metu. Ne nuo manęs priklauso – tai pasaulinio lygio institucija, ne dešimties žmonių. Buvo derybų laikotarpis ir ne viskas taip sklandžiai ėjosi, kaip buvo numatę, bet dabar viskas gerai. Ji yra kūrimosi stadijoje ir, kada pasakys, tada išvyksiu. Pakvietimai yra“, – tikino Z. Balčytis.

Politikas dar kovo mėnesį, prieš Socialdemokratų partijos pirmininko rinkimus, pareiškė atsisakantis EP nario mandato, nes nusprendė daryti tarptautinę karjerą. „Gyvenimas pateikė dar vieną netikėtą iššūkį: sulaukiau pasiūlymo dalyvauti tarptautinės organizacijos veikloje, dalį savo darbo laiko praleidžiant ir Europoje, ir JAV. Veiklos sritis – pasaulio valstybių ekonomika, finansai, prognozės ir modeliavimas“, – tuomet naujienų agentūrai BNS kalbėjo socialdemokratas.

Politiko pasiteiravus, ar jam pačiam nebuvo neramu dėl būsimos naujos karjeros, nes viskas užtruko ne vieną mėnesį, atsakė: „O kas čia neramaus? Jei būtų kažkas pasikeitę, likčiau EP. Nei pats kažko ieškojau, nei ką. Tiesiog man buvo pasiūlyta, ir viskas.“

Aišku, kad bus gaila. Kada negaila palikti darbą? Visada gaila. Buvau įsigilinęs į energetikos, kitas sritis.

Z. Balčytis sakė, kad jam bus gaila palikti EP. Nuo 2009-ųjų EP besidarbuojantis Z. Balčytis buvo vienas aktyviausių šalies politikų šiame parlamente.

„Aišku, kad bus gaila. Kada negaila palikti darbą? Visada gaila. Buvau įsigilinęs į energetikos, kitas sritis“, – pridūrė politikas.

LRT.lt pasiteiravus, ar jis jau pranešė apie savo išėjimą G. Kirkilui, atsakė: „Jis puikiai žino, kad yra toks variantas, ir viskas. [...] Ar džiaugiasi, ar nesidžiaugia – nežinau.“ Z. Balčytis nenorėjo vertinti dabartinės situacijos Socialdemokratų partijoje – viską esą parodys artėjantys rinkimai. „Tada viskas pasimatys. Turėjom aukštus reitingus, o „sumetė“ rinkėjai labai nedaug balsų“, – sakė Z. Balčytis.

G. Paluckas: čia labai įdomu

Socialdemokratų partijos pirmininkas Gintautas Paluckas, kalbėdamas su LRT.lt, teigė, kad dabar susiklostė „labai įdomi situacija“. G. Kirkilas neseniai pasitraukė iš socialdemokratų gretų.

„G. Kirkilas vis dar gali rinktis, nors nebėra partijos narys, važiuoti ar likti. Jei išvažiuoja, B. Bradauskas ateina į Seimą, o jei lieka dirbti Seime, kažkas kitas iš sąrašo pagal eilę važiuoja į EP. Eisime eile tol, kol rasime tą, kuris nori. Žmonės balsavo, ne partija iš stalčiaus traukia Seimo ar EP mandatus ir juos dalija. Žmonės išrenka. Taip, ne be partijos pagalbos išrinktas, bet galų gale už jį balsavo žmonės ir tu negali atimti iš jo teisės važiuoti į EP. Nei pavydžiu aš G. Kirkilui, nei kokią nuoskaudą laikau. Jei Z. Balčytis išvažiuoja, jį pakeisti turi teisę G. Kirkilas. Lai važiuoja“, – paaiškino G. Paluckas.

Pats G. Kirkilas iš pat pradžių net nenorėjo su LRT.lt kalbėti šia tema, tačiau galiausiai sutiko pakomentuoti. „Man pabodo. Seniai apie tai girdžiu... Kai bus sprendimas, bus aišku. Aišku, kad aš važiuočiau dirbti į EP“, – tvirtino G. Kirkilas. Parlamentaras teigė, kad EP norėtų dirbti su Rytų partnerystės, užsienio politikos temomis. „Įvairios sritys man yra įdomios. Apie Europos reformą diskutuojame... Bet tai – ateities klausimai, kuriais aš nelabai tikiu“, – kalbėjo G. Kirkilas.

Jei G. Kirkilas išvyks į EP, tuomet šį politiką Seime pakeis B. Bradauskas. „B. Bradausku pasitikėjo tiek žmonių, kad šiandien jis gali tapti Seimo nariu. Jei kažkam B. Bradauskas nepatinka, savo nuomonę galės pareikšti 2020-aisiais, jei jis vėl pageidaus dalyvauti rinkimuose. Kiek mes su juo anksčiau kalbėjome, jis iš pradžių atsargiai vertino galimybę grįžti į Seimą, bet vėliau yra pasakęs, kad labai rimtai svarstytų tokią galimybę“, – LRT.lt komentavo G. Paluckas.

2014–2019 metų kadencijoje Europos Parlamente dirba 11 politikų, išrinktų Lietuvoje.