FNTT pavaldi Vidaus reikalų ministerijai.

„Aš dabar negalėčiau pakomentuoti teisėsaugos darbo, nes jie dirba pagal savo atitinkamus algoritmus. Ir viskas vyksta įstatymo nustatyta tvarka. Dabar svarbiausia išsiaiškinti visą situaciją ir atsakyti į klausimus“, – kalbėjo vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė.

Penktadienį, kai Š. Stepukonis turėjo būti išleistas, prie FNTT laukė būrys žiniasklaidos. Laukė kelias valandas, prie FNTT užsisakinėjo ir maisto, bet veltui, nes pareigūnai Š. Stepukonį išvedė per galines duris.

FNTT direktorius R. Kiškis sako, kad jo paties nebuvo, taip sugalvojo jo kolegos.

Anot FNTT direktoriaus, Š. Stepukonio nuo visuomenės neslepia, labiau gal saugo privatų asmens gyvenimą. Bėdos dėl to, kad jis išleistas per kitą įėjimą – nemato.  

Š. Stepukonis sulaikytas vasario 10 d. Apie tai visuomenė informuota po dviejų dienų, vasario 12-ąją. Teigta, kad Š. Stepukonis buvo išvykęs į Ukrainą. Po to buvo teigiama, kad į Lietuvą grįžo pats.

Vidaus reikalų ministrė, paklausta apie skaidrumą ir atvirumą visuomenei, ir kad visuomenės interesas būtų pamatyti grįžusį rezonansinį įtariamąjį, atsakė: „Manau, visuomenės interesas, kad visi tyrimai būtų atlikti maksimaliai skaidriai, kad visuomenė žinotų priežastis“.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Teismo posėdžiai, per kuriuos buvo sprendžiama dėl kardomųjų priemonių, vyko nuotoliu, todėl teisme Š. Stepukonio visuomenė irgi nepamatė, nors kai kurie kiti įtariamieji visuomenei būna parodomi.

„Tai prokurorų, kurie atsakingi už konkrečią bylą, sprendimas. Be abejo, kuomet dalyvauja ir ikiteisminio tyrimo įstaigos, kitą kartą jos turi tam tikrų intencijų informuoti apie savo darbo rezultatus“, – kalbėjo advokatas Rolandas Tilindis.

Manau, visuomenės interesas, kad visi tyrimai būtų atlikti maksimaliai skaidriai, kad visuomenė žinotų priežastis.

Galinių durų taktika nėra nauja. Pavyzdžiui, kai neblaivią vairavusią televizijos laidų vedėją Editą Mildažytę policijos pareigūnai irgi išleido per vidinį kiemą, vėliau ji pasakojo, kad vengti objektyvų pamokė policininkai.

„Aš visai gal būčiau išėjusi pas tuos savo kolegas ir ką nors pasakiusi. Bet man patys pareigūnai sakė: „Žinai, mes tau pasakysime labai paprastai, jeigu byloje kokių nors įrodymų gali nebūti, tai jų ir nebūna. Arba jeigu ko nors nėra, tai to ir nėra. Tai jeigu tavo vaizdo ten nebus, tu tikrai dėl to nenukentėsi“, – anksčiau yra pasakojusi E. Mildažytė.

Vienas didžiausių Portugalijos žiniasklaidos koncernų „Global Media“ šią savaitę paskelbė atleidžianti 20 darbuotojų, įskaitant apie dešimt žurnalistų. Tai argumentuota „sudėtinga įmonės finansine situacija“. Žurnalistų profsąjunga pabrėžė, kad nesaugumas dėl darbo vietos ir maži atlyginimai žiniasklaidos sektoriuje neigiamai veikia žmonių teisę gauti informaciją.

Streikininkai pirmiausiai reikalauja didesnių atlyginimų, kompensuojant aukštą infliaciją, ir laikytis teisinių nuostatų dėl viršvalandžių apmokėjimo.

Lisabonoje, Porte ir Koimbroje ketvirtadienį buvo planuojamos protesto akcijos. Žurnalistų „visuotinis streikas“ pastarąjį kartą Portugalijoje vyko 1982 m.

Įstatymo projektą parėmė 464 europarlamentarai. Prieš jį balsavo 92 EP nariai, o 65 europarlamentarai susilaikė.

Europos Komisijos pirmininko pavaduotoja Vera Jourova, atsakinga už vertybes ir skaidrumą, sveikino balsavimą, kurį pavadino istoriniu, ir socialiniame tinkle „X“ parašė, kad „nepriklausoma žiniasklaida yra būtina demokratijoms, o demokratijų pareiga yra ją ginti“.

Žiniasklaidos teisių gynimo grupė „Žurnalistai be sienų“ (RSF) taip pat sveikino ES žingsnį.

„Šio įstatymo priėmimas žymi svarbų žingsnį dėl teisės į informaciją Europos Sąjungoje“, – sakė RSF biuro Briuselyje vadovė Julie Majerczak (Žiuli Majerčak).

Ji paragino ES šalis nares, jos žodžiais, ambicingai įgyvendinti įstatymą.

Europos žiniasklaidos laisvės akto projektą Europos Komisija pateikė 2022 metais, reaguodama į mažėjančius žiniasklaidos pliuralizmą bei nepriklausomumą tokiose ES šalyse kaip Vengrija ir Lenkija, taip pat į šnipinėjimo programų, tokių kaip „Pegasus“ ir „Predator“, naudojimą prieš žurnalistus.

Daugelyje straipsnių, ypač valstybinėse ir prokremliškose žiniasklaidos priemonėse, buvo nagrinėjamas 127 minučių trukmės interviu, ketvirtadienio vakarą paskelbto geriausiu JAV laiku, pasiekiamumas ir galimas poveikis.

T. Carlsonas interviu iš Rusijos prezidento ėmė antradienį Maskvoje. Interviu buvo patalpintas T. Carlsono interneto svetainėje ir platformoje „X“.

Vaizdo įrašas „X“ platformoje penktadienį buvo peržiūrėtas 86 mln. kartų, maža to, juo pasidalijo ir „X“ savininkas Elonas Muskas.

Vaizdo įrašas sulaukė daugiau kaip 475 tūkst. patiktukų, pažymėjo prokremliškas laikraštis „Izvestija“. Leidinys citavo aukšto rango pareigūną Rusijos okupuotuose Ukrainos regionuose, kuris sakė, kad Vakarų bandymai trukdyti dalytis informacija žlugo.

Sprendžiant iš pasirinkto laiko, pagrindinis interviu tikslas – paneigti skandalą dėl B. Nadeždino registracijos.

Dar vienas straipsnis, į kurį buvo surinkti pagiriamieji komentarai iš „X“ platformos, buvo išspausdintas bulvariniame laikraštyje „Komsomolskaja pravda“ pavadinimu „Aš jau beveik noriu prašyti Rusijos pilietybės“.

Politikos apžvalgininkai ir tikėjosi, kad Kremlius pirmąjį nuo karo pradžios V. Putino interviu su pokalbių laidų vedėju iš Vakarų panaudos propagandos tikslais.

„Sprendžiant iš pasirinkto laiko, pagrindinis interviu tikslas – paneigti skandalą dėl B. Nadeždino registracijos“, – rašė politologas Abasas Galiamovas.

Jis turėjo omenyje politiką Borisą Nadeždiną, kuris kitą mėnesį vyksiančiuose prezidento rinkimuose norėjo dalyvauti kaip karo priešininkas. Jis turi netikėtai daug šalininkų, tačiau buvo pašalintas iš rinkimų likus kelioms valandoms iki interviu paskelbimo.

A. Galiamovas taip pat kritikavo T. Carlsoną už tai, kad jis nekritiškai priėmė V. Putino teiginius, išsakytus per pirmąjį išsamų Rusijos prezidento interviu JAV žiniasklaidos atstovui nuo karo Ukrainoje pradžios prieš beveik dvejus metus.

Interneto žiniasklaidos asociacija (IŽA) tvirtina, kad įstatymu perkeliant Europos Sąjungos (ES) reglamentą dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos į nacionalinę teisę žiniasklaidai bus nustatyta papildomų pareigų, ir kai kurios jų – neadekvačios ir neproporcingos, pvz., ne tik šalinti neleistino turinio komentarus iš socialinių tinklų, bet apie pašalinimą informuoti jų autorius.

Siūloma naujovė, kuri prasilenkia su sveiku protu – kad ištrynus tokius neleistinus komentarus būtų pranešta jų autoriams.

„Trys pareigos žiniasklaidai: bet kuriai žiniasklaidai, kuri turi savo paskyrą socialiniame tinkle – įpareigoti, kad šalintų neleistinus komentarus iš socialinių tinklų, kurie talpinami po redakcijų paskelbtu turiniu, tiek po turiniu, kuriuo dalinasi žmonės. Kita siūloma naujovė, kuri prasilenkia su sveiku protu – kad ištrynus tokius neleistinus komentarus būtų pranešta jų autoriams“, – penktadienį per Ekonomikos komiteto posėdį pradėjus svarstyti projektą sakė IŽA vadovė Lina Bušinskaitė.

„Kitaip tariant, jei Jonas parašė komentarą, ir tas komentaras bus ištrintas, Jonui reikės pranešti. Tokių komentarų gali būti šimtai, tūkstančiai, ir net ne žmonių komentarai, o sistemų, botų paleisti, ir tokiems reiks pranešinėti“, – piktinosi asociacijos pirmininkė.

Pasak L. Bušinskaitės, su nauju reguliavimu taip pat nebelieka ikiteisminių ginčų nagrinėjimo, kadangi pašalintų komentarų autoriai galės iš karto kreiptis į teismą.

Asociacijos vadovė teigė, jog siūlomi reguliavimu Ekonomikos ir inovacijų ministerija atstovauja ne Lietuvos, o socialinių tinklų platformas valdančių tarptautinių korporacijų interesams.

Nuogąstavimus vadina „ne visai pagrįstais“

Ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis per komiteto posėdį teigė, jog žiniasklaidos atstovų nuogąstavimai „ne visi pagrįsti“, nes redakcijos nėra interneto platformos, kurioms numatoma prievolė vertinti ir mažinti reglamente nurodytas sistemines rizikas, įskaitant neigiamą poveikį saviraiškos ir informacijos laisvei, pliuralizmui, demokratiniams procesams ir pilietiniam diskursui.

„Girdim nemažai interpretacijų ir nuogąstavimų, bet iš principo redakcijos nėra platformos ir tai nėra susiję su redakcijomis, tai susiję su interneto platformomis. Reikia turėti omenyje, kad nepriėmus įstatymo bus momentas, kai mes neturėsime paskirtos institucijos, kuri turėtų užsiimti reglamento įgyvendinimu. Akivaizdu, kad tų klausimų kyla, mano vertinimu, ne visos pastabos tokios dramatiškos, kaip sakoma“, – kalbėjo K. Žemaitis.

Seimo Ekonomikos komitetas sutarė dėl šio projekto daryti pertrauką ir surengti klausymus, kaip pasiūlė išvados rengėjas socialdemokratas Gintautas Paluckas.

Pataisas parengė Ekonomikos ir inovacijų ministerija, įgyvendindama Europos Sąjungos reglamentą dėl bendrosios skaitmeninių paslaugų rinkos. Projektui antradienį buvo pritarta po pateikimo ir jį paprašyta nagrinėti skubos tvarka. Svarstymas buvo suplanuotas gruodžio 19 dieną, o priimti norėta dar iki pasibaigiant rudens sesijai.

Pataisas pristatęs ekonomikos ir inovacijų viceministras Karolis Žemaitis sakė, kad ES narės reglamentą tu­ri įgy­ven­din­ti iki ki­tų me­tų va­sa­rio 17 die­nos, to­dėl prašė skubos.

Nau­ja­sis reg­la­men­ta­vi­mas Lie­tu­vos ins­ti­tu­ci­joms su­teik­tų įran­kius už­tik­rin­ti di­des­nę vi­suo­me­nės ap­sau­gą.

„Įsta­ty­mo pro­jek­tas, ku­riuo yra įgy­ven­di­na­mas ES reg­la­men­tas, yra svar­bus Lie­tu­vai, nes su tu­ri­nio blokavimu su­si­du­ria ne­ma­ža da­lis Lie­tu­vos pi­lie­čių. In­ter­ne­to platformose plin­ta ne­tei­sė­tas tu­ri­nys, dez­in­for­ma­ci­ja. Pas­ta­ruo­ju me­tu ma­to­mas ir suk­čia­vi­mo at­ve­jų pa­di­dė­ji­mas, to­dėl nau­ja­sis reg­la­men­ta­vi­mas Lie­tu­vos ins­ti­tu­ci­joms su­teik­tų įran­kius už­tik­rin­ti di­des­nę vi­suo­me­nės ap­sau­gą“, – teigė K. Žemaitis.

Baiminasi, kad silpnins žiniasklaidą

Naujos redakcijos Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo projekte numatyta, kad paslaugų teikėjas, sužinojęs, kad paslaugos gavėjo pateikta informacija yra neteisėtas turinys, apriboja prieigą prie šio turinio ir per vieną darbo dieną pateikia paslaugos gavėjui motyvuotą paaiškinimą dėl priimtų sprendimų.

Penktadienį išplatintame pranešime IŽA teigia, kad šis Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo projektas „silpnina šalies žiniasklaidą, verčiant ją tarnauti pasaulinėms korporacijoms, valdančioms socialinių tinklų platformas, ir savo kaštais atlikti tai, ką turi daryti socialinių tinklų valdytojai“.

Lietuvos žurnalistų sąjungos (LŽS) pirmininko Dainiaus Radzevičiaus teigimu, teikiamos pataisos žiniasklaidai „užkrauna pareigą tarnauti socialinius tinklus valdančioms korporacijoms“.

Toks kuriamas reguliavimas ir praktika primena lažą ar baudžiavą ir nėra suderinamas su jokia logika.

„Jei Lietuvos žurnalistai ir redaktoriai privalės neatlygintinai prižiūrėti bei šalinti netinkamą turinį socialiniuose tinkluose platinančius asmenis bei savo sąnaudomis dirbti užsienio verslo korporacijoms, toks kuriamas reguliavimas ir praktika primena lažą ar baudžiavą ir nėra suderinamas su jokia logika. Socialinių tinklų korporacijos turi atsakyti už savo platformose esantį turinį taip pat, kaip ir už savo turinį atsako redakcijos savo žiniasklaidos priemonėse“, – sako D. Radzevičius.

Pasak L. Bušinskaitės, Lietuvos socialinių tinklų naudotojai, tarp jų ir žiniasklaidos priemonės, neturi tokių išteklių ir finansinių resursų kaip pasaulinės kompanijos, valdančios socialinių tinklų paskyras visame pasaulyje, tad negali priimti papildomų pareigų ir negali būti verčiami perimti pasaulinių socialinių tinklų funkcijų, nes socialinių tinklų valdytojai patys šalina neleistinus komentarus.

„Be to, skubos tvarka Seime planuojamame priimti projekte numatyta dar daugiau pareigų žiniasklaidos priemonėms, tarp jų – ir naujienų portalams. Pavyzdžiui, apie pašalintus neleistino turinio komentarus informuoti jų autorių, o šis iškart gali kreiptis į teismą, jei jam nepatiktų toks sprendimas, nes nenumatyta ikiteisminių ginčų nagrinėjimo tvarka, nors tai yra įprasta ir skatinama praktika teisės sistemoje“, – sako L. Bušinskaitė.

Puikiai suprantu, kad Lietuvoje viską sprendžia teismai ir jeigu teismas nusprendė, kad „MG Baltic“ bylos herojai turi pagyventi kalėjime, vadinasi, taip jau turi būti. Vis dėlto mane stebina dalies žmonių bei dalies žiniasklaidos veikėjų piktdžiuga dėl teismo nuosprendžio.

E. Masiulio politinė karjera yra visiškai sužlugdyta. Kol vyko procesas, mirė jo tėvas, iširo šeima, o Liberalų partija iš esmės yra vis dar gyva tik todėl, kad daliai Lietuvos žmonių reikia būtent liberalioms jėgoms atstovaujančios partijos ir jie neturi už ką daugiau balsuoti.

Žmonės, kuriems nepatinka E. Masiulis ir į jį panašūs, gavo ko norėjo, tad aš noriu paklausti, kiek, atsiprašant, galima kone tenkintis prie politinių lavonų, kartojant nuvalkiotus pokštus apie liberalų alkoholio dėžutę? Taip, Andriau Tapinai, tai skirta jums.

Man taip pat nesuvokiama dar kai kas. Jeigu jau E. Masiulis su „MG Baltic“ padarė tokį baisų nusikaltimą ir jeigu Lietuvoje yra tokie aukšti moralės standartai politikams, kodėl niekas nekelia skandalų dėl įtarimų socialdemokratui Mindaugui Sinkevičiui? Kur visi tie moralizuotuojai, šventeivos, linčiavę E. Masiulį?

„Čia ne tas pats. M. Sinkevičius nieko nepadarė blogo. Visi taip daro. Čia konservatoriai išpūtė prieš rinkimus šitą reikalą“, – jau girdžiu atsakymą.

O E. Masiulio dėžutės skandalas nebuvo išpūstas? Jis nebuvo iškeltas lyg tyčia, likus keliems mėnesiams iki rinkimų?

Puikiai atsimenu, kiek daug buvo žiniasklaidoje kalbama apie „Draugystės“ viešbutį ir „Alitos“ privatizavimą, keistus pasakojimus, susijusius su Socialdemokratų partija, tačiau tokio skalijimo, koks kilo „liberalų dėžutės“ atveju, tada nebuvo. Viskas kažkaip natūraliai tyliai nuslopo, ir dabar socialdemokratai bene kas mėnesį mėgaujasi vis kylančiais reitingais.

Taip pat prisimenu, kas buvo kalbama, kai paaiškėjo, kad Rolandas Paksas šiurkščiai pažeidė Konstituciją.

„Šliaužiantis perversmas. Jie – amerikonai, žydai, konservatoriai. Jie nori nuversti „tautos valia“ išrinktą prezidentą“, – štai kas buvo kriuksima užstalėse per giminių susitikimus ir internete.

O kaip Darbo partijos juodosios buhalterijos byla? Gryniausias farsas. Kažką nuteisė, bet ir paleido tuo pat metu. Kai kas nusifilmavo su antrankiais, bet kalėjime taip ir neatsidūrė. Visiems buvo baisiai smagu, nes pats Viktor jau savaime linksmų plaučių žmogelis ir personažas, kuriam nė „Dviračio šou“ parodijos nereikia.

Ką noriu tuo pasakyti? Kad Lietuvoje yra taikomi dvigubi standartai, grįsti asmeninėmis, vulgariomis simpatijomis ir antipatijomis.

E. Masiulis, kaip ir a. a. Leonidas Donskis arba V. Grubliauskas, daliai Lietuvos žmonių yra svetimas iš esmės, nes pernelyg išsilavinęs, pernelyg orus, pernelyg protingas, pernelyg tolerantiškas, pernelyg atitolęs nuo vulgarios kasdienybės, o M. Sinkevičius, kaip ir A. M. Brazauskas, V. Uspaskich ar R. Paksas – „savi, paprasti, žmogiški“.

Pirmuosius būtina sunaikinti už menkiausią suklupimą, kitiems galima viską atleisti.

Pakartosiu. Kaip teismas nusprendė, taip ir turi būti. Dalis žmonių ir žurnalistų gavo tai, ko norėjo, tačiau tas tąsymasis turi baigtis.

P. S. Norėčiau paklausti miesto valdžios, kodėl vis dar nenuimta lentelė nuo buvusio Venclovų namo Vilties gatvėje ir kodėl nepakeisti gatvių pavadinimai? Valstybės tarnautojai tiesiog tingi ar laukia naujos raudonai žalios valdžios, kad parodytų savo tikrąją politinę poziciją?

Tokių pastebime Lietuvoje ne vieną, ir jie anksčiau ar vėliau turėtų būti deportuoti iš Lietuvos. Panašių asmenų yra ir Klaipėdoje.

Ne kartą tenka pastebėti tam tikrus veikėjus, besireiškiančius interneto komentaruose, o feisbuke jie išvis drąsūs. Kaip kiškiai.

Vienas net leidžia suprasti, jog Lietuvoje nėra žiniasklaidos, yra tik propaganda, ir dar pareiškia, kad yra tokių „asilų“, kurie net prenumeruoja ir taip esą finansuoja tuos „propagandinius kanalus“...

Be abejo, viskas parašyta su gausybe baisių rašybos klaidų. Tarsi Valstybinės kalbos įstatymas neegzistuotų.

Be to, čia turbūt reikėtų suprasti, kad Lietuvoje skleidžiama propaganda, o jau Rusijoje tai viešumoje dėstoma tikra tiesa, nes tik ten yra tikroji, objektyvioji žiniasklaida.

Kyla klausimas, ar Lietuvos valstybe nepatenkintiems tipams tikrai vieta Lietuvoje? Gal laikas paskui V. Ivanovą?

Ir gal jau kitąmet deklaruojant pajamas visiems LR piliečiams reikėtų įvesti prievolę privalomai užpildyti lojalumo deklaracijas, suprantama, perspėjus apie atsakomybę, jei bus meluojama. Gal tuomet deportacijos procesai vyktų sparčiau.

Nuo nuotaikų Nevadoje gali priklausyti karo Ukrainoje eiga: nauja apklausa rodo, kad čia ir dar keturiose vadinamosiose svyruojančiose valstijose Donaldas Trumpas aplenkė Joe Bideną. Užsienio politikos klausimai JAV rinkėjams nėra tokie svarbūs kaip savi marškiniai, tačiau tendencija aiški: kad susigrąžintų populiarumą, demokratams teks daugiau kalbėti apie nacionalines, o ne globalias problemas. Nors pasauliniame kontekste Tauragė niekada neprilygs Nevadai (teatleidžia tauragiškiai už šią tiesą), nacionalinės politikos teatre iš statistės ji bet kada gali virsti soliste. Kodėl? Pasiaiškinkime. Neseniai paskelbta, kad nutraukiama vieno vietos laikraščio leidyba. Šiandien šis sprendimas nesukels žemės drebėjimo. Tačiau greta Tauragės įrašius dar ir Uteną su Ignalina, kur vietos žiniasklaida nebeišbrenda iš problemų liūno, vaizdelis pakinta. Jei mūsų tyrėjai labiau mylėtų periferiją, patikrintų, ar esama ryšio tarp Lietuvos regionų žiniasklaidos padėties, gebėjimo mąstyti kritiškai ir politinių preferencijų. O kol kas mūsų valdžios vyrai ir moterys galėtų bent remdamiesi užsienio pavyzdžiais pamąstyti apie tai, kas priklauso nuo vidutinio statistinio tauragiškio, uteniškio ar ignaliniečio, t.y. nuo vietos bendruomenių. Būtent jos, kaip rodo Ukrainos ir Izraelio pavyzdžiai, ribinėse situacijose neša didžiausią naštą: pirmosios stoja į akistatą su priešu (arba kolaboruoja), anksčiau ir efektyviau nei valstybinės institucijos pasirūpina socialiai jautriais visuomenės nariais. Arba, kaip atskleidė 2018 m. JAV atlikta analizė, atsidūrusios naujienų dykumose – ten, kur nebelieka oficialiai registruotų žiniasklaidos priemonių ir informaciją profesionaliai analizuojančių žurnalistų, orientyrų ieško vadinamuosiuose partizaniniuose šaltiniuose, kuriuos finansuoja anoniminės interesų grupės, o galiausiai balsuoja už populistus.

„Tai yra ženkli suma, žiūrint pagal procentą, žiūrint, koks tas biudžetas buvo. Nė viena kita programa tokio augimo neturi“, – BNS ketvirtadienį sakė S. Kairys.

Pasak jo, anksčiau veikusio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo biudžetas siekė 3,2 mln. eurų. Kitais metais jis turėtų augti papildomais 1,95 mln. eurų.

Lietuvos žurnalistų sąjunga (LŽS), Lietuvos žurnalistų draugija, Interneto žiniasklaidos asociacija ir dalis kitų žiniasklaidos priemones vienijančių organizacijų sako, kad anksčiau žadėta numatyti dvigubai didesnį biudžetą, nei buvo.

„Vyriausybė kurdama naują valstybės paramos žiniasklaidai modelį aiškiai įsipareigojo užtikrinti tinkamą paramą kultūrinei ir regionų, tiriamajai žurnalistikai ir net individualioms stipendijoms žurnalistams. Labai tikimės, kad Seime bus patvirtintas ir tinkamas biudžetas, nes kol kas lėšų biudžeto projekte numatyta gerokai per mažai“, – teigė LŽS vadovas Dainius Radzevičius.

Kultūros ministras atkreipė dėmesį, kad Medijų rėmimo fondas dar nepradėjo dirbti.

„Tik vakar yra išrinktas naujo Medijų rėmimo fondo direktorius, čia, na, matyt, irgi yra tam tikra aplinkybė“, – ketvirtadienį sakė jis.

Kita vertus, S. Kairys pabrėžė, kad per diskusijas Seime biudžetas dar gali keistis.

Prašydamos didesnio finansavimo, žiniasklaidos organizacijos kreipėsi į Prezidentūrą, Vyriausybę, Finansų bei Kultūros ministerijas, Seimą.

Medijų rėmimo fondas, pakeitęs Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, įkurtas po kultūrinės spaudos atstovų priekaištų ir protestų dėl ydingos finansavimo tvarkos.