Nors vilniečiui Rimgaudui pelės nepatinka, ne kartą teko jų aptikti savo namuose ar garaže. Tik ilgai užsibūti jo valdose Rimgaudas joms neleido.
„Kaip paprastai – nuodai ir viską sutvarkėme“, – prisiminė vyras.
Tačiau netrukus nusipirkti žiurknuodžių gali būti ne taip jau ir paprasta. Socialdemokratas Linas Jonauskas įregistravo pataisą, pagal kurią šių nuodų galėtų nusipirkti tik kenkėjus naikinančios įmonės ar ūkininkai.
„Laisva prekyba nuodais būtų uždrausta, neprieinama ir tik specialistai galėtų juos pirkti ir naudoti. O situacija tokia reikalinga dėl to, kad labai akivaizdu yra dešimtimis, o gal ir šimtais atvejų kiekvienais metais, kada žiurknuodžių pagalba yra nuodijami naminiai gyvūnai“, – tvirtino L. Jonauskas.
Piktavalių išmėtytų uodų užėdę stipo ir vedžiojami šunys, ir benamės katės. Nuodų prekyba, anot L. Jonausko, yra apribojusios Danija, Švedija, Airija, Jungtinė Karalystė. Vietoje nuodų politikas siūlo naudoti spąstus ar kviestis kenkėjų naikintojus. Tiesa, jų paslaugų kainomis parlamentaras rengdamas projektą nepasidomėjo.
„Neįsivaizduoju tų kainų, bet aš manau, kad priklauso nuo vietovės. Jeigu reikės žmogui važiuoti 50 km., gali pabrangti“, – sakė l. Jonauskas.
Net sostinės prieigose kenkėjus naikinančios įmonės įvardija, kad už pelių gaudymą gali paprašyti ir 100, ir 180 eurų, o žinią, kad įsiveisus pelėms gali tekti apsieiti be žiurknuodžių, žmonės vertina skirtingai.
„Mes juk turime turėti teisę nusipirkti. Gal čia tikrai jau ne jų (Seimo – red. past.) reikalas“, – sakė kalbintas praeivis.
„Manau, kad nereikia drausti, nes nuodai svarbūs. Gerai, jeigu viena pelytė, dvi, o jeigu jų prisiveisia velnias žino kiek?“ – retoriškai klausė moteris.
„O ką? Patys negali pelėkautais pagauti? Ir nuodų nereikia – pastatei spąstus ir pagavai“, – šypsojosi kitas praeivis.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Pasaulyje iš viso yra pripažintos 35 užkrečiamos graužikų nešiojamos ligos.
„Tie pelėkautai... jų (pelių – red. past.) juk prisiveisia galybės, tai nežinau, kiek čia reikia tų spąstų pastatyti ir kokių“, – abejojo Rimgaudas.
Specialistai perspėja – susigyventi su pelytėmis nevertėtų.
„Graužikų kaimynystė mums yra pavojinga tuo, kad jos nešioja užkrečiamas ligas, pavyzdžiui pseudo tuberkuliozę, salmoneliozę, leftospirozę, kitas ligas. Pasaulyje iš viso yra pripažintos 35 užkrečiamos graužikų nešiojamos ligos“, – aiškino Nacionalinio visuomenės sveikatos centro atstovė Vaiva Andriušaitytė.
Graužikų platinamos ligos pavojingos ir sunkiai gydomos, užsikrėsti galima ne tik liečiant peles, bet ir jų paliktas išmatas, šlapimą ar seiles. Bet ir žiurknuodžiai pavojingi ne tik graužikams – spalvotų nuodų grūdelių paragauja ir vaikai, ir suaugusieji.
„Jeigu žmogus arba gyvūnas suvalgo daug ir yra jo kūno masei pakankamas nuodų kiekis, tai dažniausiai prasideda kraujavimas. Priklausomai nuo to, ar suteikiama pagalba, gali žmogus nukraujuoti“, – komentavo RVUL gydytoja toksikologė Gabija Laubner Sakalauskienė.
Jeigu Seimas pritars, paprastai žiurknuodžių nusipirkti negalėsime nuo kitų metų.
L. Jonauskas: žiurknuodžiai pavojingi ne tik žmonėms, bet ir laukiniams gyvūnams
„Nuodai rankose, kurios neatsakingai juos naudoja, gali tapti baisiu įrankiu. Visuomenininkai, naminių gyvūnų šeimininkai piktinasi ir deda į grupes mėsos kukulių bombų nuotraukas. Jos prigrūdamos žiurkių nuodų ir mėtomos tose vietose, kur vedžiojami augintiniai, kur vaikšto katės, kurios vėliau, prisivalgiusios šitų nuodų, miršta“, – aiškino Seimo narys.
Lengvai prieinami žiurknuodžiai pavojingi ne tik augintinams, bet ir laukiniams gyvūnams bei žmonėms.
Žmonės, prisipirkę šitų nuodų prekybos centruose, dažniausiai juos laiko neatsakingai prie visų kitų buities rakandų.
„Tai nėra keli nusikaltimai, jeigu pažiūrėtume visą istoriją, manau, kad tūkstančiai tų nukentėjusių augintinių rastųsi. Taip pat yra aibė galimybių netyčia su tais nuodais paveikti ir tą pačią laukinę gamtą, t. y. suėsti nuodai kaupiasi organizme. Ta pati žiurkė, suėdusi nuodų, gali tapti kažkieno kito grobiu ir taip tie nuodai persiduos kitam gyvūnui. Gali būti pirminis apsinuodijimas, kai kažkur neatsargiai išbarstyti nuodai yra prienami laukiniams gyvūnams – voverės gali jų privalgyti, laukiniai paukščiai, balandžiai ir t. t. Jeigu yra profesionalai specialistai, kurie žino, kokie pavojingi šitie nuodai ir juos laiko seifuose tam skirtose vietose, tai žmonės, prisipirkę šitų nuodų prekybos centruose, dažniausiai juos laiko neatsakingai prie visų kitų buities rakandų, o galbūt net ir maisto produktų. Kiekvienais metais yra po keletą atvejų, kai netyčia juos suvalgo vaikai. Tas nuodas labai pavojingas ne tik žmonėms, bet ir laukiniams gyvūnams ir tai gali baigtis mirtimi“, – tvirtino L. Jonauskas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Kenkėjų naikintojai, norintys pirkti žiurknuodžius, turės įgyti licenciją, o ūkininkams reikės baigti tam tikrus kursus.
„Ir dabar tuos nuodus gali pirkti specialistai, kurie užsiima kenkėjų kontrole. Jiems reikia turėti licenciją, kuri nėra sunkiai gaunama – yra paprastas reikalavimas – reikia turėti tam tikrą išsilavinimą, kad galėtum dirbti su tais nuodais. Tai yra deklaracinio pobūdžio licencija, nes tu deklaruoji tam tikrus dalykus, pavyzdžiui, atitikimą saugumo reikalavimams ir susimokėjęs rinkliavą gali gauti tą licenciją. Tai nėra nei brangu, nei sudėtinga, kas užsiima kenkėjų kontrole tą gali padaryti. Žiurkių nuodais naudojasi ir ūkininkai. Jiems daroma išimtis su sąlyga, kad žiurknuodžiai bus naudojami savo registruotame ūkyje ir bus baigti atitinkami ūkininko pradmenų kursai“, – sakė L. Jonauskas.
Įteisinus tokį įstatymą, žmonėms tektų naudoti pelių spąstus ar kitus senovinius būdus, kurie tikriausiai užtruktų ilgiau. Kitas variantas – kviesti specialias tarnybas, kurios žiurknuodžiais peles išnaikins greitai, tačiau ne už ačiū.
„Žmonėms reikia aiškiai pasakyti – tai nuodinga ir pavojinga medžiaga. Dažniausiai būna taip, kad, jeigu mes rimtai susergame, patys nesigydome, kreipiamės į profesionalą. (...) Kenkėjus reikia naikinti, bet yra paliekami kiti būdai. Galbūt jie yra šiek tiek sudėtingesni, reikalauja daugiau žinių. Galima nusipirkti gyvagaudžius ir kitus spąstus, ką nuo senovės žmonės ir darydavo. bet jeigu problema jau yra didelė ir rimta, reikėtų kviesti specialistus“, – teigė L. Jonauskas.
Žiurknuodžių draudimo klausimas Seime nagrinėjamas jau ne vieną dešimtmetį.
„Šita diskusija Seime jau tęsiasi ne vieną dešimtmetį. Jau esame pribrendę prie tų pataisų, kurios iš esmės užsiimtų nuodų ribojimu ir leidimu naudotis tik profesionalams. Neabejoju, kad diskusija bus, galbūt atsiras daugiau išlygų, bet šitos pataisos turėtų praeiti“, – prognozavo Seimo narys.
