-
Dėkoja po avarijos pagelbėjusiam vaikinui: netikėjau, kad tokių žmonių dar turime 1
„Vakar Kauno–Sodų gatvių sankryžoje 20.40 val. į mano automobilį įsirėžė krovininis automobilis (iš juostos sukti tik į kairę, bet nusprendęs važiuoti tiesiai į mano automobilį, važiuojantį tiesiai link „McDonalds“). Krovininis automobilis su latviškais valstybiniais numeriais dar apvažiavo mano automobilį ir nuvažiavo toliau“, – apie eismo įvykį pasakojo Ieva Marija.
Po avarijos mergina buvo sukrėsta, tačiau greta pasitaikė pilietiškas žmogus, suskubęs ją nuraminti.
Norėčiau surasti jį ir padėkoti, nes jo paprastas žingsnis mums šoko būsenoje buvo nepaprastas.
„Labai norėčiau surasti vaikiną, kuris sustojo mums padėti, o po gero pusvalandžio dar ir sugrįžo su šviežiai spaustomis sultimis ir po tokio įvykio leido kiek nusiraminti ir patikėti, kad žmogiškumas egzistuoja. Vaikinas tamsiaplaukis, vairavo tamsų matinį sportinį automobilį, kurio numerių pradžia: LUK. Norėčiau surasti jį ir padėkoti, nes jo paprastas žingsnis mums šoko būsenoje buvo nepaprastas. P. S. taip pat gal netyčia yra mačiusių šį įvykį? Pridedu ir krovininio automobilio priekabos valstybinių numerių nuotrauką“, – socialiniame tinkle įrašą baigė mergina.
Feisbuko grupės „Reidas Vilniuje“ nuotr.
Kaip portalo žurnalistams pasakojo Ieva Marija, eismo įvykis galėjo pasibaigti ir dar skaudesne nelaime. „Tiesiog važiavau tiesiai į vieną kelio juostą esančią toje gatvėje ir krovininis automobilis iš juostos, iš kurios galima sukti tik į kairę, važiavo tiesiai į mano automobilį į tą pačią vienintelę juostą. Aš nenukentėjau, tik šalia važiavusi draugė apsibrozdino koją. Viskas pasibaigė labai laimingai, jei būtume važiavę bent kiek greičiau, būtų nustūmęs dar ir į šalia stotelėje stovėjusį autobusą, o jei būtų trenkęsis į vairuotojo dureles, nežinau, kaip man būtų pasibaigę. Todėl labai džiaugiuosi, kad kažkas mane saugo. O vaikinukas dar ir pašalinį žmogų, kuris buvo gerokai išgėręs ir bandė mums įsiūlyti narkotikų, nuvijo nuo mūsų. Tikrai nesitikėjau, kad tokių žmonių dar turime“, – portalo žurnalistams apie įvykį pasakojo mergina.
Ievos Marijos teigimu, paskelbus įrašą socialiniame tinkle, netrukus atsirado ir pats pagalbos ranką merginai ištiesęs jaunuolis. „Tiesiog atsiliepė komentaruose ir tada jau aš pati jam parašiau“, – pasakojo vilnietė.
Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vedėja Julija Samorokovskaja portalo žurnalistus informavo, kad pranešimą apie minėtą įvykį sostinėje policija gavo antradienio vakarą. „Buvo atvykę pareigūnai, įvykis užfiksuotas ir įformintas. Deja, bet tą patį vakarą nepavyko rasti minėto automobilio, tačiau pasišalinusio asmens paiešką tęsiama“, – situaciją komentavo policijos atstovė.
Labai džiaugiuosi, kad kažkas mane saugo.
Apie žmonių neabejingumą ištikus nelaimei portale kauno.diena.lt rašyta ir praėjusią savaitę. „Nežinau, ar pamatysi šią mano žinutę. Bet, nepaisant to, labai noriu tau padėkoti už pagalbą, nes tokioje beviltiškoje situacijoje gyvenime dar nesu buvusi“, – tokiais sakiniais prasidedančia žinute tąkart internautė Jurgita pasidalijo socialiniame tinkle „Facebook“ esančioje grupėje „Reidas Vilniuje“.
Savo įraše vilnietė aprašė penktadienį, birželio 18-ąją, ją ištikusią nemalonią situaciją ir laimingą jos baigtį, į pagalbą atskubėjus nepažįstamiems pilietiškiems vairuotojams.
„Užkaitęs automobilio variklis, išsipylęs aušinimo skystis, išsikrovęs telefonas ir vaikas, sėdintis ant galinės automobilio sėdynės. Nežinau, ar gali būti kas nors baisiau viduryje miesto per spūstis ir tokį karštį. Tad tariu tau didelį ačiū už žmogiškumą ir pagalbą. Tiesa, buvo sustojusi ir dar viena mašina – irgi BMW, bet nespėjau vyrukui padėkoti. Tad, jeigu matai, ačiū ir tau“, – socialiniame tinkle pozityvia žinute dalijosi Jurgita.
-
Akihito: šiuolaikiškas Japonijos imperatorius, pabrėžiantis žmogiškumą
Dabar, baigiantis jo viešpatavimui, šis smulkaus sudėjimo švelniai kalbantis ichtiologijos ekspertas, žinomas dėl pastangų modernizuoti senovinę monarchiją, dar kartą metė iššūkį tradicijų supančiotam rūmų pasauliui, kuriame jis praleido 82 savo gyvenimo metus.
Pirmadienį paskelbtame vaizdo kreipimesi į tautą imperatorius pabrėžė, kad jo sveikatos būklė blogėja, todėl jam gal bus sunku eiti savo oficialiąsias pareigas. Šis pareiškimas interpretuojamas kaip užuomina, kad Akihito ateityje atsisakys sosto.
Akihito gimė 1933 metais, kai Japonija planavo savo militaristinę ekspansiją Azijoje. Jo tėvynė pralaimėjo Antrąjį pasaulinį karą, kai jaunajam princui buvo 11 metų.
Prasidėjus užsienio pajėgų okupacijai Japonijoje, jo tėvas imperatorius Hirohito (Hirohitas), iki karo pabaigos laikytas dievams prilygstančiu suverenu, išsaugojo tik nacionalinio simbolio statusą.
Nors ši staigi permaina jo tėvui buvo sunkiai pakeliama, Akihito mielai priėmė šį vaidmenį ir stengėsi padėti užgydyti karo žaizdas bei priderinti senovinę monarchiją prie demokratijos amžiaus.
„Jis bodisi charizma ir nesiekia kurti tapatybės, remdamasis nepakančiu nacionalizmu“, – rašytojas Masayasu Hosaka (Masajasu Hosaka) komentavo Akihito būdą savo knygoje apie abu pastaruosius imperatorius.
„Nemanau, kad kada nors esame matę kitą tokį sąžiningą ir žmogišką imperatorių, kuriam kartais tekdavo itin sunkiai kovoti“, – pridūrė jis.
Dar prieš perimdamas sostą Akihito nusižengė tradicijoms, kai 1959 metais vedė turtingo miltų magnato dukrą ir tapo pirmuoju sosto įpėdiniu, susituokusiu su nekilminga moterimi.
Nors jų vestuvės tapo nacionaline sensacija, imperatorienė Michiko (Mičiko) 2007 metais pripažino gyvenimo rūmuose iššūkius po pertraukos, kuria pasinaudojo sveikatos sutrikimų, susijusių su psichologine įtampa, gydymui.
„Didžiausias palikimas“
Nors imperatoriui oficialiai draudžiama komentuoti politiką, Akihito rado būdų perteikti savo antinacionalistines pažiūras.
2004 metais per vieną renginį imperatoriaus rūmų sode, jis buvo nugirstas sakantis vienam pareigūnui, kad nepritaria reikalavimui mokykloms iškelti nacionalinę vėliavą, o mokiniams – giedoti nacionalinį himną, šlovinantį imperatorių.
Savo kalboje pernai per Japonijos kapituliacijos 70-ąsias metines, Akihito taip pat pareiškė „labai apgailestaujantis“ dėl Japonijos veiksmų per Antrajį pasaulinį karą.
Kai kurie apžvalgininkai jo žodžius aiškino kaip priekaištą nacionalistinių pažiūrų premjerui Shinzo Abe (Šindzui Abei), siekusiam pakeisti pacifistinę Japonijos konstituciją.
Be to, Akihito savo simboliniais vizitais aktyviai stengėsi užgydyti karo paliktas žaizdas. Monarchas aplankė daug vietų, kuriose per karą vyko didelės kautynės, – pavyzdžiui, Japonijos pietines Okinavos salas, taip pat Saipaną, Palau ir Filipinus.
1992 metais jis surengė istorinį vizitą Kinijoje, kur per karą žuvo milijonai žmonių. Deja, imperatoriaus viltys aplankyti Pietų Korėją neišsipildė dėl įtampos, tebetvyrančios dėl Japonijos kolonijinio valdymo palikimo.
Esmingiausias pokario atstovas
1975-aisiais metais Akihito, dar būdamas sosto įpėdinis, apsilankė Okinavoje, kur paskutiniais karo mėnesiais vyko įnirtingos kautynės, nusinešusios daug civilių gyvybių. Per šią viešnagę į princą vos nepataikė protestuotojo sviestas Molotovo kokteilis.
„Jis – esmingiausias pokario kartos atstovas, tiesiog netikintis,kad būtų koks nors karo atpirkimo aspektas“, – sakė Portlando valstybinio universiteto Japonijos studijų direktorius Kennethas Ruoffas (Kenetas Ruofas), knygos „Žmonių imperatorius“ (The People's Emperor) autorius.
K. Ruoffas pastebėjo, kad Akihito ir jo žmonos veikla neapsiriboja pastangomis propaguoti taiką – karališkoji pora taip pat smarkiai prisideda skatindama visuomenės socialinę gerovę.
Kaip įrodymą jis pateikė faktą, kad Akihito uolai palaikė parolimpinį judėjimą 7-ajame dešimtmetyje, kai Japonijos visuomenės požiūris į neįgaliuosius buvo itin priešiškas.
K. Ruoffas taip pat atkreipė dėmesį, kad imperatorius ir jo žmona pabrėžtinai stengėsi palaikyti ryšį su „geografiškai marginalizuojamais“ Japonijos regionais, lankydami atokias Japonijos salas.
„Didžiausias Akihito ir Michiko pasiekimas – jų bendros pastangos naudoti savo imperatoriškąjį ir socialinį prestižą, kad būtų atkreiptas dėmesys į mažiausiai privilegijuotus Japonijos visuomenės narius“, – pabrėžė ekspertas.
