Kaip BNS informavo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovė Edita Zdanevičienė, jau registruojami gaisrai gamtoje – iki penktadienio pavakarės ugniagesiai tris kartus vyko gesinti žolės gaisrų.

Kėdainių rajone, Surviliškio seniūnijoje, pernykštės žolės gaisras buvo įsiplieskęs 10 arų plote, Kaišiadorių rajone, Palomenės seniūnijoje, pernykštė žolė degė 50 arų plote. Toks pats pernykštės žolės plotas degė ir Trakų rajone, Aukštadvario seniūnijoje. Čia ugnis įsiplieskė pakelės žolėje. 

„Pavieniai gaisrai, bet pirmieji pavasarinių gaisrų signalai jau yra“, – BNS sakė ugniagesių atstovė.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas atkreipia visuomenės dėmesį, kad pernai kovo mėnesį atvirosiose teritorijose kilo 1005 gaisrai, išdeginę daugiau kaip 800 hektarų.

Penkerių metų kovo mėnesio gaisrų atvirosiose teritorijose vidurkis – 597.

„Todėl ugniagesiai įspėja gyventojus, kad šylant orams nedegintų pernykštės žolės, nes tai kelia pavojų ne tik gamtai, žmonių turtui, bet ir jų gyvybei,“ – sako gelbėtojai.

Sinoptikai sako, kad savaitgalis bus pavasariškas, o kitos savaitės ketvirtadienį oro temperatūra gali siekti ir iki 15 laipsnių šilumos.

Savaitgalis bus pavasariškas ir malonus. Šeštadienį krituliai nenumatomi, daug kur sušils iki 5 – 10 laipsnių. Šilčiau bus ties pietvakariniais rajonais.

Sekmadienį numatomi nedideli krituliai, bet tik vietomis. Naktį bus apie 0–5 laipsnius šilumos, o dienos metu sušils iki 7–12 laipsnių.

Kitos savaitės pradžioje lis, tačiau temperatūra išliks teigiama.  

Daugiausiai, 15 gaisrų, kilo Vilniaus apskrityje, jų metu išdegė 30,8 ha. Penki gaisrai kilo Šiaulių apskrityje, išdegė 18,8 ha. Kitose apskrityse sudegė po kelias dešimtis arų.

Dažniausiai, 24 kartus, degė pievos, jų išdegė 32,5 ha.

Iš viso nuo metų pradžios atvirose teritorijose kilo 698 gaisrai, jų metu išdegė 773,6 ha teritorijų.

Ugniagesiai gelbėtojai įspėja gyventojus nedeginti pernykštės žolės ir primena, kad sparčiai plintantys jos gaisrai kasmet pasiglemžia dešimtis namų, kartais nusineša žmonių gyvybių.

Penkerių metų kovo mėnesio gaisrų atvirosiose teritorijose vidurkis siekia 515 gaisrų.

Už žolės deginimą gresia administracinė atsakomybė ir užtraukia nuo 30 iki 230 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų baudą.

Per gaisrus išdegė 30 tūkst. arų pievų, skelbia Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas.

Panevėžio apskrityje užgesinti aštuoni gaisrai atvirose teritorijose, Alytaus – šeši.

Trečiadienį, po 13 val., ugniagesiams buvo pranešta, kad Vilniaus rajone, Lavoriškių seniūnijoje, Kuzeliškių kaime, užsidegė ūkinis pastatas.

Kai atvyko gelbėtojai, pastatas buvo beveik sudegęs, aplink degė žolė.

Išdegė 50 arų žolės, sudegė nenaudojamas vieno aukšto medinis pastatas.  

Iš 129 kilusių gaisrų 97 kilo pievose, jose išdegė daugiau kaip 71 hektaras.

Daugiausiai gaisrų kilo Vilniaus apskrityje – per tris paras joje užfiksuoti 56 gaisrai, išdegė per 40 hektarų teritorijų. Alytaus apskrityje kilo 17 gaisrų, juose išdegė aštuoni hektarai teritorijų, Kauno apskrityje kilo 16 gaisrų, juose išdegė apie septynis hektarus teritorijų.

Šiaulių apskrityje per tris paras kilo 12 gaisrų, kuriuose išdegė apie penkis hektarus teritorijų.

Po kelis hektarus teritorijų taip pat išdegė Klaipėdos, Telšių ir Utenos regionuose. Kitose šalies apskrityse kilo po kelis gaisrus, kuriuose iš viso per savaitgalį išdegė po kelias dešimtis arų teritorijų.

PAGD turimais duomenimis, šiemet iki pirmadienio atvirosiose teritorijose kilo 489 gaisrai, kuriuose išdegė daugiau kaip 175 hektarai. 

Daugiausia tokių gaisrų šiemet kilo Vilniaus (179), Kauno (43) ir Šiaulių (26) apskrityse. Šiemet išdegė per 100 ha, praėjusiais metais per tą patį laiką ugnis nusiaubė 575 ha (kilo 918 gaisrų).

2019 metų balandį dėl žolės gaisrų Šalčininkų rajone, Krakūnų kaime, sudegė keturiolika pastatų, Trakų rajone, Rūdiškėse, liepsnojo septyni pastatai, pernai dėl tokių gaisrų Vilniaus rajone, Pikutiškėse, degė šeši, o Šalčininkų rajone, Mažųjų Miežonių kaime – keturi pastatai, primenama PAGD pranešime.

Praėjusiais metais buvo nustatyta ir nubausta 20 asmenų, sukėlusių gaisrus deginant žolę. Šiemet nustatyti keli padegimų atvejai. Šalyje dabar vyksta akcija „Nedegink žolės“, jos metu gyventojams platinama informacija apie daromą žalą deginant sausą žolę ir už tai gresiančią atsakomybę, taip pat paaiškinama, kaip elgtis pamačius žolės gaisrą ir apsaugoti savo namus.

„Be to, siekiant išaiškinti žolės degintojus, visoje šalyje tiek darbo dienomis, tiek savaitgaliais organizuojami reidai, teritorijos žvalgomos naudojant dronus“, – sako departamento Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas Aurimas Gudžiauskas. – Kovoje su žolės degintojais esame ne vieni. Kitos atsakingos institucijos taip pat suinteresuotos, kad tokių gaisrų būtų kuo mažiau, todėl su Aplinkos apsaugos departamentu keičiamės informacija apie išdegintas teritorijas ir nustatytus žolės degintojus, kurie gali būti įpareigoti ne tik sumokėti administracinę baudą, bet ir atlyginti padarytą žalą gamtai.“

Pasak A. Gudžiausko, artimiausiu metu klausimai dėl informacijos teikimo apie deginamus plotus bus aptarti ir su Nacionaline mokėjimo agentūra prie Žemės ūkio ministerijos, kuri turi galimybes mažinti ūkininkams skiriamas išmokas už netinkamą žemės priežiūrą.

Už žolės deginimą numatytos baudos, o jų galima sulaukti ne tik iš valstybinės priešgaisrinės priežiūros pareigūnų, bet ir iš aplinkosaugininkų.

Už sausos žolės deginimą nesilaikant numatytų reikalavimų gresia administracinės baudos nuo 30 eurų iki 350 eurų, be to, vertinama ir padaryta žala aplinkai.

Draudžiama surinktus (sugrėbtus) augalus, jų dalis ar krūvas deginti miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 50 metrų nuo miško, aukštapelkės ar durpingos vietos, taip pat miestuose ir miesteliuose.

Draudžiama kartu (ar atskirai) su surinktais (sugrėbtais) augalais ar jų dalimis deginti bet kokias buitines, pramonines ir kitas atliekas, išskyrus atvejus, kai deginama mediena, neapdorota jokiomis cheminėmis medžiagomis (dažais, lakais, klijais, impregnuojančiomis medžiagomis ir t. t.).

Sausos žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimas pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus užtraukia baudą asmenims nuo 30 iki 230 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims – nuo 60 iki 300 eurų.

Jei nesiimama priešgaisrinės apsaugos priemonių pastebėjus savo žemėje ražienų ar nesugrėbtų (nesurinktų) šiaudų gaisrą, tai gali užtraukti baudą žemės savininkams, naudotojams ir valdytojams nuo 30 iki 170 eurų.

Ražienų, nenupjautų ir nesugrėbtų (nesurinktų) žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimas užtraukia baudą asmenims nuo 50 iki 300 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) atstovas Aurimas Gudžiauskas sako, kad tokie gaisrai pavojingi ne tik gamtai, bet ir patiems žmonėms, jų turtui.

„Gyventojų įprotis deginti pernykštę žolę daug žalos pridaro ne tik gamtai, bet ir jiems patiems. Nuo liepsnojančios žolės ugnis dažnai persimeta ne tik į miškus, durpynus, bet ir į jų sodybas ar ūkinius pastatus“, – teigė Valstybinės priešgaisrinės priežiūros valdybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros organizavimo skyriaus viršininkas.

„Norime gyventojus ne tik informuoti apie tokių gaisrų pavojų ir žalą, bet ir priminti jiems atsakomybę už gaisrinės saugos reikalavimų nesilaikymą“, – pridūrė jis.

Anot ugniagesių, pučiant stipriam vėjui nuo mažos žiežirbos gali įsiplieksti didžiulis gaisras.

PAGD duomenimis, iš viso šiemet šalyje kilo 157 gaisrai atvirose teritorijose, išdeginę per 660 arų pievų, ražienų, miško paklotės.

Kovo mėnesį tokių gaisrų buvo 102, iš kurių 36 – Vilniaus apskrityje.

Už nenupjautų ir nesurinktų (nesugrėbtų) žolių deginimą Administracinių nusižengimų kodeksas asmenims numatyto 50-300 eurų baudą, o juridinių asmenų vadovams ir kitiems atsakingiems asmenims – baudą nuo 120 iki 350 eurų.

Iš 27 kilusių gaisrų 16 kilo pievose, jose išdegė daugiau nei devyni hektarai.

Keturi gaisrai kilo miške, juose išdegė daugiau nei penki hektarai miško paklotės.

Labiausiai nuo gaisrų nukentėjo Vilniaus apskritis – užfiksuoti devyni gaisrai, išdegė beveik devyni hektarai teritorijų. Klaipėdos ir Kauno apskrityse kilo po penkis gaisrus, juose išdegė, atitinkamai, daugiau nei trys ir apie pusantro hektaro teritorijų.

Kitose šalies savivaldybėse kilo po kelis gaisrus, kuriuose išdegė po kelias dešimtis arų teritorijų.

Iš 27 kilusių gaisrų 12 kilo pievose, jose išdegė daugiau nei 11 hektarų.

Labiausiai nuo gaisrų nukentėjo Vilniaus apskritis – užfiksuoti aštuoni gaisrai, išdegė beveik devyni hektarai teritorijų.

Utenos apskrityje kilo trys gaisrai, kuriuose išdegė beveik trys hektarai, o Marijampolės apskrityse kilusiuose keturiuose gaisruose išdegė apie pusantro hektaro teritorijų.

Kitose šalies savivaldybėse kilo po kelis gaisrus, kuriuose išdegė po kelias dešimtis arų teritorijų.

Savaitgalį taip pat kilo 35 gaisrai kitose atvirose teritorijose, juose išdegė apie 18 hektarų.

Daugiausiai gaisrų kilo Vilniaus apskrityje – per tris paras joje užfiksuoti 20 gaisrų, išdegė maždaug du hektarai teritorijų. Kauno apskrityje kilo 14 gaisrų, juose išdegė daugiau nei aštuoni hektarai teritorijų. Šiaulių apskrityje kilo 13 gaisrų, juose išdegė apie penkis hektarus teritorijų.

Šeštadienį du gaisrai kilo Marijampolės apskrityje, juose išdegė beveik 11 hektarų teritorijų.

Kitose šalies savivaldybėse kilo po kelis gaisrus, kuriuose iš viso per savaitgalį išdegė po kelias dešimtis arų teritorijų.

Iš 23 kilusių gaisrų aštuoniolika kilo pievose, jose išdegė daugiau nei dešimt hektarų.

Labiausiai nuo gaisrų nukentėjo Vilniaus apskritis – užfiksuota trylika gaisrų, išdegė daugiau nei šeši hektarai teritorijų. Panevėžio ir Marijampolės apskrityse kilo po vieną gaisrą, kuriuose išdegė po du hektarus teritorijų.

Kitose šalies savivaldybėse kilo po kelis gaisrus, kuriuose išdegė po kelias dešimtis arų teritorijų.