Plačiau apie tai papasakojo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas Aurimas Gudžiauskas.
– Kodėl tokie mirtini gaisrai kyla, kokios jų priežastys ir kiek gyventojų kasmet žūva liepsnose?
– Kilo gaisras senelių namuose. Pirmajame aukšte labai stipriai išdegė vienas iš kambarių, kuriame gyvenu du žmonės. Deja, tie du gyventojai ir žuvo gaisre. Priežastis kol kas tiriama. Galimos dvi versijos – arba neatsargus rūkymas, arba techninė priežastis. Neatsargus žmonių elgesys, elektros instaliacijų gedimai, netvarkingos krosnys yra pagrindinės gaisrų priežastys.
– Ar tiesa, kad gaisrai dažniausiai kyla dėl pačių žmonių aplaidumo, žioplumo?
– Jei turime omenyje gaisrus, kuriuose žūsta žmonės, tai dažniausiai žmonės būna patys prisišaukę nelaimę. Šiemet mes turime gerokai išaugusį žūčių skaičių dėl neatsargaus rūkymo ir kitokio neatsargaus žmonių elgesio. Žmonių elgesys labai daug ką lemia.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Ar prasidėjęs šildymo sezonas reiškia ir intensyvesnį darbymetį ugniagesiams?
– Jei kalbame apie gaisrus gyvenamuosiuose namuose, tai gaisrų tikrai padaugėja. Galima sakyti, kad apie keturis kartus daugiau gaisrų gyvenamuosiuose namuose būna šaltuoju sezonu nei šiltuoju.
– Plačiau pakomentuokite, kokia yra gaisrų statistika, kokios tendencijos. Ar gaisrų mažėja, o gal kaip tik daugėja?
– Šiais metais gaisrų sumažėjo net 6 proc. Bendras gaisrų skaičius yra mažesnis nei pernai metais, tačiau turime išaugusį žuvusių gaisruose skaičių.
– Ar galima išskirti kažkokias socialines grupes, kurios dažniausiai nukenčia gaisruose?
– 60-70 metų grupė turi didžiausią riziką žūti gaisre. Pastebime, kad tas amžiaus vidurkis kyla. Vis vyresni žmonės žūsta gaisruose. Turime tokią negatyvią statistiką, kad 86 proc. žuvusių gaisruose buvo apibūdinami kaip girtaujantys arba neatsargiai rūkantys.
– Kaip dūmų detektoriai, kurie šiuo metu yra privalomi namuose, keitė šią statistiką?
– Kalbant apie autonominius dūmų detektorius, tai jie neabejotinai pagerino gaisrų statistiką, ypatingai žūstančių gaisruose statistiką. Tačiau ne visi juos turi. Lietuvoje tik 60 proc. gyventojų turi dūmų detektorius. Atkreipčiau dėmesį į tai, kad iš 72 žuvusių šiemet gaisruose buvo tik keturi atvejai, kai buvo įrengti autonominiai dūmų detektoriai namuose. Tačiau neturiu tikslių duomenų, ar jie tais konkrečiais atvejais suveikė. Yra daugybė sėkmės istorijų, kai jie išgelbsti kaimynus, kurie pabunda ir spėja evakuotis.
– Kalbant apie šį konkretų atvejį, lyg ir yra neoficialios informacijos, kad nesuveikė autonominis dūmų detektorius esantis koridoriuje. Įsijungė bendra signalizacija, kuri buvo ne visiems girdima. Kaip prižiūrėti ir sekti, ar dūmų detektorius yra tinkamos būklės?
– Labai svarbu pasitikrinti. Reikia bent kartą per mėnesį paspausti testavimo mygtuką, jei kalbame apie autonominius dūmų detektorius. O jei kalbame apie signalizaciją, tai tuo turėtų rūpintis techninis prižiūrėtojas. Taip pat kartą per metus reikėtų pakeisti bateriją.
– Gaisrų nepavyksta išvengti, nutinka įvairios nelaimės. Kokie būtų jūsų patarimai žmonėms, kad sumažintume žuvusiųjų skaičių?
Yra daugybė sėkmės istorijų, kai jie išgelbsti kaimynus, kurie pabunda ir spėja evakuotis.
– Pirmiausiai, reikia atsakingo požiūrio į savo aplinką, į savo buitį. To stokoja nemaža visuomenės dalis. Turime statistiką, kad žmonės net nenori įsirengti dūmų detektoriaus, tokio paprasto ir pigaus prietaiso, galinčio išgelbėti gyvybę. Mes patys dažnai esame savo likimo kalviai. Būdami atsakingesni, galime išvengti didelių nelaimių.
– Jei išgirstame dūmų detektoriaus cypimą, atsibundame dūmų pilnoje patalpoje, kokie būtų patarimai, kaip reikėtų elgtis?
– Autonominis dūmų detektorius suveikia, kai dūmų koncentracija nėra pavojinga žmogui. Pirmiausiai reikia bėgti į saugia vietą, bėgti iš patalpų ir kviesti ugniagesius. Jei turime galimybę, turime perspėti kaimynus, artimuosius, kad jie pabustų ir galėtų pabėgti. Jei atidarysime langą, tai suteiksime daugiau deguonies liepsnai, tačiau kartais jis gali būti vienintelė evakuacijos išeitis.
