Užsiimkite fizine veikla

Farmacininkė Jovita Aleknienė tikina: keletas paprastų kasdienės rutinos elementų gali turėti didžiulį vaidmenį sveikstant ir sumažinti infarkto riziką.

Reguliarūs kardiopratimai gali sustiprinti jūsų širdį. Fizinė veikla yra kone esminis širdies stiprinimo elementas po miokardo infarkto, pasakoja J.Aleknienė. Anot jos, tai gali būti bėgimas, dviračio mynimas, plaukiojimas ar paprasčiausias vaikščiojimas.

„Tenka išgirsti atvejų, kai žmonės po širdies smūgio nerimauja, kad jų širdis neatlaikys aktyvesnės veiklos. Žinoma, kiekviena situacija yra individuali, todėl visada reikėtų pasitarti su savo gydytoju, tačiau retas iš jų patartų visiškai atsakyti fizinio aktyvumo. Kardiopratimai padeda širdžiai pumpuoti kraują ir tiekti deguonį jūsų organizmui. Tai stiprina širdies raumenį, todėl net ir paprasčiausi pasivaikščiojimai vakarais gali ne tik ją sustiprinti, bet ir užkirsti kelią širdies darbo sutrikimams ateityje“, – pasakoja J.Aleknienė.

Palaikykite elektrolitų kiekį

Vaistininkė pasakoja, kad užsiimant aktyvia veikla išprakaituojama daugiau mineralų, ypač magnio ir kalio. Todėl ji pataria papildomai gerti tirpius papildų gėrimus, turinčius didesnį elektrolitų kiekį.

„Tai gelbsti užsiimant įvairiomis sporto šakomis: bėgiojant, važiuojant dviračiu ir tiesiog išėjus ilgiau pasivaikščioti. Papildomai vartojant šias medžiagas, širdies raumuo greičiau ir lengviau atsigauna nuo didelės apkrovos“, – pasakoja J.Aleknienė.

Vartodami žuvų taukus galite sumažinti kraujo lipidų kiekį ir kraujospūdį, be to, jie teigiamai veikia širdies ritmą.

Nepamirškite žuvų taukų

Dauguma yra gerai susipažinę su įvairiausia žuvų taukų nauda, tačiau vaistininkė teigia, kad omega-3 rūgštys turi ir daugiau pranašumų: „Kalbant apie širdies kraujagyslių ligų prevenciją, omega-3 papildus atsimena retas žmogus. Iš tikrųjų, vartodami žuvų taukus, galite sumažinti kraujo lipidų kiekį ir kraujospūdį, be to, jie teigiamai veikia širdies ritmą.“

Kraujospūdis ir cholesterolis

Stebėkite kraujospūdį ir cholesterolio kiekį. Didelis cholesterolio kiekis ir aukštas kraujospūdis sukelia stresą širdžiai ir kraujagyslėms, pasakoja vaistininkė: „Tiek kraujospūdžiui, tiek cholesteroliui reguliuoti galima pasitelkti tokias kasdienes ir nieko nekainuojančias priemones kaip lengva mankšta, mažai druskos turinti mityba. Taip pat patariama sąžiningai ir atsakingai vartoti gydytojo paskirtus vaistus, skirtus kraujospūdžiui ir cholesteroliui kontroliuoti. Ypač svarbus reguliarumas, todėl, vos pajutus pagerėjimą, nereikėtų lengva ranka numoti į vaistus“, – pasakoja J.Aleknienė.

Venkite transriebalų

Vaistininkė pataria vengti ne tik transriebalų, bet ir sočiųjų riebalų. „Mityba, kurioje yra daug sočiųjų riebalų ir transriebalų, gali sukelti apnašų kaupimąsi arterijose. Tai laikui bėgant sulėtina kraujo tekėjimą į širdį – toks arterijų blokavimas gali sukelti širdies priepuolį. Todėl ypač po širdies priepuolio į savo mitybą įtraukite daugiau vaisių ir daržovių, o vietoj raudonos mėsos rinkitės paukštieną arba žuvį. Sumažinkite pieno produktų, greitojo maisto, druskos ir cukraus vartojimą“, – pataria J.Aleknienė.

„Šiuo metu pastebime didesnius pacientų srautus vaistinėse, taip pat daugiau klientų ir didesniais kiekiais apsiperka internetinėje vaistinėje. Pastarosiomis savaitėmis taip pat pastebime didėjantį poreikį užsisakytas prekes pristatyti į namus, o ne į paštomatą ar į vaistinę“, – sako UAB „Nemuno vaistinės“, valdančios „Camelia“ vaistinių tinklą, generalinė direktorė Aušra Budrikienė.

Vaistininkas Rimvydas Blynas sako, kad kai kurie pacientai gydosi arba apiperka šeimos narius dėl užklupusio peršalimo, COVID-19 ar kitų virusinių infekcijų, kiti pacientai telkia dėmesį į prevenciją – aktyviai domisi maisto papildais imunitetui stiprinti.

„Mes ne visada žinome, dėl kokių priežasčių perkami produktai – ar ruošiamasi iš anksto, dar nesant simptomams, ar jau žmogus ar jo artimasis serga. Retai pacientai pasisako, kad preparatus perka sergantiems COVID-19, tačiau labai daug klientų sau ar artimiesiems perka sudėtinius karštus gėrimus peršalimo simptomams lengvinti, pastiles gerklės skausmui mažinti, sirupus nuo kosulio ir pan., – sako „Camelia“ vaistininkas R. Blynas. – Taip pat pastebime, kad šiuo metu padidėjęs poreikis maisto papildams imunitetui stiprinti.“

„Camelia“ vaistinių tinklas fiksuoja, kad šiuo metu poreikis vitaminui D ir vitaminų kompleksams imunitetui stiprinti yra išaugęs apie du su puse karto. Susidomėjimas šiais preparatais šiemet yra keliais kartais didesnis nei pernai tokiu pat metu.

Taip pat viena populiariausių prekių yra žuvų taukai, jų poreikis lyginant su praėjusiu mėnesiu padidėjo daugiau nei du kartus. Klientai taip pat aktyviai renkasi vitamino C maisto papildus.

Šiuo metu tarp populiariausių prekių, įsigyjamų iš internetinės vaistinės, – žuvų taukai, vitaminas D, vitaminų kompleksai imunitetui stiprinti.

Kaip stiprintis?

Vaistininkas R. Blynas sako, kad visavertė mityba, reguliarus poilsis, streso valdymas, žalingų įpročių atsisakymas turi didelės teigiamos įtakos imunitetui. „Svarbiausia taisyklė kalbant apie mitybą – įvairovė. Jei nepavyksta jos užtikrinti, tuomet galima į pagalbą pasitelkti maisto papildus“, – sako vaistininkas.

Dėl papildomų maisto medžiagų aprūpinimo vaistininkas pataria pasikonsultuoti su specialistais – gydytoju ar vaistininku ir, jei reikia, naudoti tam tikrus maisto papildus, pavyzdžiui, žuvų taukus, vitaminą C, vitaminą D, vitaminus B, ežiuolę ir kt.

„Camelia“ vaistininkas R. Blynas savo pacientams, ypač šaltuoju metų laiku, rekomenduoja nuosekliai organizmo atsargas papildyti vitaminu D. „Didžiajai daliai Lietuvos gyventojų fiksuojamas vitamino D trūkumas, o jis organizme yra atsakingas už daugybę gyvybinių funkcinių. Esant jo trūkumui, silpsta visas organizmas, imunitetas, kaulai, raumenys. Atsižvelgiant į dabartines oro sąlygas, jau kuris laikas natūraliai iš saulės nepasisemiame vitamino D, tad būtina papildomai užtikrinti jo atsargas“, – pataria vaistininkas.

„Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė sako, kad šiuo metu visiems aktualiausia vitaminai imunitetui, atminčiai bei akims stiprinti klientai dabar skiria mažiau dėmesio. Imunitetui palaikyti dažniausiai renkamasi vitaminas C, D ir žuvų taukai.

Jų naudą komentuoja vaistininkė:

Vitaminas C. Jis yra beveik visada klientų pats mėgstamiausias. Vitaminą C galima įsigyti įvairių formų – sirupas, kapsulės, tabletės. Visų formų vitaminą C organizmas puikiai pasisavina, tačiau geriausiai – skystas formas, ypač tas, kurios yra liposominės. Taip pat labai gerai pasisavinamos kapsulės ir prailginto veikimo vitaminai, nes juos organizmas įsisavina pamažu, todėl taip jis ilgiau veikia.

Vitaminas D. Ši medžiaga imuniteto palaikymui taip pat labai dažnai pasitelkiama. Kaip ir vitaminą C, šią medžiagą galima naudoti įvairiomis formomis. Galioja ta pati taisyklė – organizmas geriausiai pasisavina liposominį. Vitaminas D dar gali būti ir purškiamas, tokios formos jis ypač greitai pasisavinamas. Purškiamas vitaminas D yra patogus vartoti, jį galima turėti rankinėje ar automobilyje, tam nereikia įsipilti vandens, todėl gali būti vartojamas bet kur.

Žuvų taukai. Juos vaistinėje galima rasti skystus arba kapsulėmis, vaikams galima įsigyti guminukų. Suaugę dažniausiai renkasi kapsules, kadangi skysti žuvų taukai nėra labai skanūs, tačiau svarbu atkreipti dėmesį, kad būtent skysti yra geriau pasisavinami, todėl jeigu tik įmanoma tokios formos žuvų taukus rekomenduojama rinktis.

Vaistininkė taip pat primena, kad vitaminai ir maisto papildai negali atstoti visavertės mitybos ir sveiko gyvenimo būdo, todėl reikėtų nepamiršti valgyti įvairų maistą, būti fiziškai aktyviems, dažnai vėdinti patalpas.

Žuvų taukus pradėti vartoti naudinga ypač šiuo metu – prieš peršalimo ligų sezoną. Vaistininkė V. Bečelytė sako, kaip ir vartojant bet kurį maisto papildą, rekomenduojama preparatą nuosekliai naudoti tris mėnesius. Tą pačią taisyklę reikėtų taikyti vartojant ir žuvų taukus, o po to padaryti pertrauką.

„Ištisus metus vartoti žuvų taukų tikrai nereikia ir tai net nerekomenduojama. Jei žuvų taukus vartosite ištisus metus, smarkiai apkrausite kepenis, taip atsiras pavojus šio organo suriebėjimui, – sako vaistininkė V. Bečelytė. – Kaip ir bet ką naudojant ar vartojant, taip ir žuvų taukus geriant turi būti saikas. Mes ir su maistu turime gauti natūralių medžiagų, reikia nepamiršti ir tuo pasirūpinti. “

Kaip išsirinkti žuvų taukus?

Prieš pradedant vartoti žuvų taukus vaistininkė pataria apsibrėžti, kokį tikslą norime pasiekti – sustiprinti imuninę sistemą, sumažinti cholesterolio kiekį, nuovargio jausmą ar pagerinti odos būklę.

Ištisus metus vartoti žuvų taukų tikrai nereikia ir tai net nerekomenduojama. Jei žuvų taukus vartosite ištisus metus, smarkiai apkrausite kepenis, taip atsiras pavojus šio organo suriebėjimui.

„Yra visiškai grynų žuvų taukų, yra ir sudėtinių, kuriuose papildomai yra ir vitaminų bei kitų medžiagų“, – sako vaistininkė V. Bečelytė.

Žuvų taukuose yra ne tik mūsų sveikatai reikalingų omega-3 riebalų rūgščių, kurių taip sunku gauti ypač dažnai žuvies nevalgantiems, tačiau ir omega-6, omega-9, antioksidantų, vitaminų A, B, E, D, kofermento Q10.

Žmonės, sergantys širdies ir kraujagyslių ligomis, turėtų rinktis žuvų taukus su padidintu omega-3 riebiųjų rūgščių kiekiu. EPR, DHR riebiosios rūgštys padeda sumažinti blogojo cholesterolio kiekį, tad norint pasiekti gerą rezultatą, tokius žuvų taukus reikėtų vartoti bent tris mėnesius.

Širdies kraujagyslių sistemai skirtuose žuvų taukuose taip pat papildomai būna vitaminai A, E, kofermentas Q10. Jei žmogus vartoja beta blokatorius, jie dažnai sukelia silpnumą, o Q10 suteikia energijos, tad šį nemalonų pojūtį gali sušvelninti.

EPR, DHR riebiosios rūgštys taip pat naudingos smegenų funkcijos palaikymui, regėjimo gerinimui. 

Kaip sakė „Camelia“ vaistininkė, omega-6 riebalų rūgštys naudingos odos elastingumui, stangrumui palaikyti, taip pat reikalingos nervų sistemai. Omega-9 riebalų rūgštys būtinos kraujagyslių sienelių elastingumui, taip pat odos būklei pagerinti, sumažinti nuovargį, kovoti su širdies ir kraujagyslių ligomis.

„Kai kurie klientai prašo, kad žuvų taukuose būtų dar ir kitų vitaminų. Pavyzdžiui, kieno gyvenimo būdas intensyvus, dažnai patiria įtampą, daug mokosi, dirba, nervinasi, sportuoja, pasiūlau žuvų taukų, kurie papildomi B grupės vitaminais ir magniu, – sako vaistininkė. – Kiekvienas žuvų taukus turėtų pasirinkti pagal savo gyvenimo būdą ir sveikatos būklę. Tai patarčiau aptarti su specialistu.“

Geriausia gerti šaukštais?

Žuvų taukus gerti kapsulėmis ar šaukštais? Vaistininkė V. Bečelytė sako, kad yra įvairių nuomonių ir patarimų, tačiau, šiuo atveju, geriausia pasirinkti pačiam žmogui, kaip jam patinka.

Pavyzdžiui, sako vaistininkė, turintiems padidintą blogojo cholesterolio kiekį ir sergantiems širdies bei kraujagyslių ligomis, gydytojai rekomenduoja rinktis būtent skystus žuvų taukus su didesne omega-3 riebiųjų rūgščių doze ir gerti ryte.

„Kas nepakenčia žuvų taukų skonio taip kaip aš, nepaisant to, kad yra ir paskanintų, renkasi kapsules ir tai tikrai nėra kažkuo prastesnis pasirinkimas nei gerti žuvų taukus šaukštais. Svarbu išgerti reikiamą dienos dozę: profilaktiškai – 2 kapsules, o kai kuriais atvejais rekomenduojama dozę didinti net iki 6 kapsulių per dieną. Jei turite tam tikrų sveikatos negalavimų, patariu dėl paros dozės pasitarti su specialistais“, – sako V. Bečelytė.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja sveikiems žmonėms kasdien suvartoti nuo 300 iki 500 mg EPR ir DHR riebalų rūgščių (bendrai). Tai atitinka 1-2 tokios koncentracijos riebalų rūgščių omega-3 kapsules per parą.

Esant širdies ir kraujagyslių ligų rizikai, širdies apsaugai Amerikos kardiologų asociacija rekomenduoja per parą išgerti 1 g EPR ir DHR riebalų rūgščių. „Todėl, renkantis omega-3 riebalų rūgščių maisto papildus, svarbu žiūrėti į jų sudėtį, kokia tiksliai yra omega-3, EPR ir DHR koncentracija“, – pataria vaistininkė.

Žuvų taukai vaikams nuo skirtų suaugusiems gali skirtis skoniu bei forma. Be įprastų skystų paskanintų žuvų taukų su specialiais dozatoriais yra siūlomos kapsulės, spalvotos kramtomos žuvytės.

Vitaminas D – su žuvų taukais ar atskirai?

Daugumoje, tačiau tikrai ne visuose, žuvų taukuose papildomai yra mums labai svarbaus vitamino D. Nėra naujiena, kad šio gyvybiškai reikalingo vitamino Lietuvos gyventojams ypač šaltuoju metu laiku itin trūksta.

Vaistininkė pataria atlikti kraujo tyrimą ir, jei trūkumas labai didelis, vitamino D vartoti papildomai. Vitamino D žuvų taukuose būna labai nedaug – tai tik palaikomoji, profilaktinė dozė sveikam žmogui, sako V. Bečelytė.

„Jeigu žmogus skundžiasi silpnumu, mieguistumu, vargu, ar tik žuvų taukai gali padėti. Reikėtų pasidaryti vitamino D tyrimą ir pasirinkti dozę, reikalingą atstatymui, – pataria „Camelia“ vaistininkė. – Taip pat svarbu priminti, kad maisto papildai nėra maisto pakaitalai. Svarbu subalansuota mityba ir sveikas gyvenimo būdas.“

Tai – nepamainoma nauda smegenims ir atminčiai ruošiantis naujiems mokslo metams bei po atostogų sugrįžtant į darbus. Tačiau vaistinių lentynose dabar galima rasi kone 50 skirtingų žuvų taukų preparatų ir išsirinkti ne visada lengva. Vaistininkė pateikia svarbiausius patarimus, kaip rinktis sau tinkamiausius žuvų taukus.

Daugiau – ne visada geriau

„Eurovaistinės“ vaistininkė Jovita Juodsnukytė atkreipia dėmesį, kad žuvų taukų sudėtyje gali būti trys riebiųjų rūgščių rūšys – omega-3, omega-6, omega-9. Vartojami tinkamai visi šie riebalai padeda gerinti širdies darbą, atmintį, stiprina imunitetą, yra naudingi odai. Tačiau visų jų iškart vartoti tikrai nereikia.

„Pagrindinė riebalų rūgštis yra omega-3, ji gerina širdies veiklą, todėl ypač naudinga senjorams, kurie skundžiasi širdies ligomis ar padidėjusiu kraujospūdžiu. Kitoms amžiaus grupėms omega-3 naudingos ir dėl kitų savybių – stiprina imunitetą, gerina smegenų veiklą. Besilaukiančioms moterims omega-3 naudingos, nes yra atsakingos už vaisiaus smegenų vystymąsi. O štai omega-6 pagrindinė nauda – imuniteto stiprinimas“, – išskiria vaistininkė.

Renkantis omega-6 preparatus vaistininkė pataria būti budriems, nes per didelis omega-6 kiekis organizme gali sukelti uždegiminius procesus ar net slopinti omega-3 poveikį. Rekomenduojamas omega-3 ir rūgščių santykis yra 4:1, bet galutinė suvartojama dozė dar priklauso ir nuo mitybos – jei labai mėgstate riešutus, grūdinius produktus ar aliejų, organizmas naudingų omega-6 medžiagų turėtų gauti pakankamai ir verta rinktis tik tuos žuvų taukus, kuriuose yra tik omega-3 rūgščių.

Omega-9 taip pat galima gauti su maistu, į racioną įtraukiant alyvuogių aliejaus, migdolų, avokado. O jei kūnas gauna pakankamai omega-3 ir omega-6 rūgščių, visai organizmo veiklai naudingą omega-9 rūgštį organizmas gamina ir pats.

Naudą parodo etiketė

Bene pagrindinis rodiklis renkantis tarp gausybės panašių preparatų, pasak vaistininkės, yra trijų raidžių trumpiniai EPR ir DHR, užrašyti produkto sudėtyje. Jie užkoduoja svarbiausias omega-3 riebalų rūgštis – eikozapantaeno (EPR) ir dokozahaeksaeno (DHR) rūgštis. Būtent šių riebalų rūgščių koncentracija parodo, kuris maisto papildas veiks efektyviausiai. Kuo didesnis EPR ir DHR kiekis, tuo naudingų medžiagų koncentracija stipresnė ir geresnė.

„Rekomenduojama per parą suvartoti maždaug 1000 mg omega-3 riebiųjų rūgščių, bet nereikėtų galvoti, kad 1000 mg preparato yra tik ši medžiaga. Priklausomai nuo produkto kokybės, omega-3 kiekis gali svyruoti net labai ženkliai, todėl būtina jų kiekį pasitikrinti etiketėje“, – paaiškina „Eurovaistinės“ specialistė.

Visų skoniams

Dar vienas rodiklis renkantis – forma. Skysti, kramtomi, kapsulėmis – žuvų taukų galima rasti įvairiausiais pavidalais. „Jeigu žmogus gali gerti skystus žuvų taukus, visada rekomenduojama rinktis skystus, nes jie įsisavina greičiau, paprasčiau. Tai yra natūralus, neapdirbtas produktas“, – sako J. Juodsnukytė. Kita vertus, kapsulės jau yra sudozuotos, tad tokia forma kitiems gali būti ir patogesnė.

Paskaninti skysi žuvų taukai – multivitaminų, citrinų ar obuolių skonio – skirti tiems, kurie netoleruoja gryno žuvų taukų skonio ir kvapo, taip pat jie puikiai tinka vaikams iki 3 metų, dar negalintiems praryti kapsulių. Kiek vyresniems vaikams gamintojai jau yra sukūrę ir dar patrauklesnės formos papildus –  guminukus.

Poreikį diktuoja kūnas

Tarp gausybės preparatų taip pat galima rasti žuvų taukų, papildytų kitais vitaminais, pavyzdžiui D, A ar E. Jei vasaros sezonu pilnai užtenka grynų žuvų taukų, tokie kompleksiniai variantai itin praverčia rudenį, kai mažėja saulės, daugiau laiko praleidžiama sausose patalpose.

„Vitaminas D naudingas imunitetui, o A ir E vitaminai į papildus dedami kaip konservantai, jie padeda žuvų taukams ilgiau išlaikyti šviežumą. Šiuos papildus reikėtų rinktis tiems žmonėms, kurie skundžiasi sausėjančiomis akimis, silpstančia rega, taip pat šie vitaminai naudingi odai, tad juos verta rinktis jeigu odai trūksta drėgmės, yra polinkis į egzemą, žvynelinę“, – pataria vaistininkė.

Tiesa, jei jau renkate papildus vaikams, tokius papildomus vitaminus ir jų kiekį reikia vertinti atidžiau. „Jei vaikui duodate vitaminą D, būtina įvertinti šio vitamino kiekį pagal gydytojo rekomendacijas ir neperdozuoti, o jei abejojate dėl kiekio, geriau rinktis tuos žuvų taukus, kuriuose nėra papildomų vitaminų“,  – sako J. Juodsnukytė ir kviečia renkantis preparatus drąsiai pasikonsultuoti su vaistininkais, kurie padės apskaičiuoti tinkamiausią omega rūgščių ir jas papildančių medžiagų kiekį ir formą.

Depresijos gydymo centro psichologė Marija Bagdonienė primena pradėti gerti žuvų taukus. Įvairūs tyrimai rodo, kad Omega-3 rūgštys padeda sumažinti depresijos simptomus. Žinoma, galite tiesiog papildyti savo mitybą produktais, kuriuose gausu Omega-3 rūgščių. Tačiau, kaip rodo patirtis, žuvų taukai yra greičiausias būdas gauti reikiamą šių rūgščių kiekį.

„Tik atkreipkite dėmesį į jūsų pasirinktų žuvų taukų sudėtį ir kiekį - veiksmingas poveikis depresijos simptomams atsiranda tuomet, kai kasdien suvartojame po 1000 mg EPR ir 500 DHR rūgščių. Kiekvienas gamintojas ant žuvų taukų etiketės nurodo, kiek šių rūgščių yra vienoje žuvų taukų dozėje“, - atkreipia dėmesį psichologė.

Tamsiuoju metų laiku patariama stengtis kuo daugiau būti dienos šviesoje, geriausiai lauke.

Jeigu įmanoma, perstatykite savo darbo stalą arčiau lango, įsukite namuose ryškesnes lemputes, uždenkite tamsią sofą šviesiu apklotu.

„Pakankamas kiekis ryškios saulės šviesos dažnai yra esminis komponentas, padedantis pagerinti sergančiųjų sezonine depresija būseną“, - sako Depresijos gydymo centro specialistė.

Taip pat pravartu pasirūpinti, kad kuo šviesiau būtų kasdienėje aplinkoje. „Jeigu įmanoma, perstatykite savo darbo stalą arčiau lango, įsukite namuose ryškesnes lemputes, uždenkite tamsią sofą šviesiu apklotu“, - vardija M. Bagdonienė.

Pagerinti savijautą padeda ir fizinis aktyvumas - bent 30 minučių aktyvaus judėjimo tris kartus per savaitę. „Jeigu pavyktų suderinti fizinį aktyvumą su buvimu lauke, iškart nušautumėte du zuikius“, - priduria psichologė.

Marija Bagdonienė/ Depresijos gydymo centro nuotr.

Pastebima, kad kai žmonės stengiasi eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, jie jaučiasi budresni ir mažiau pavargę negu tuomet, kai ėjimo miegoti ir atsibudimo laikas nuolat keičiasi, taigi patariama palaikykite pastovų miego-budrumo ritmą.

Galima išbandykite šviesos terapiją. Jos metu naudojami šviesos terapijos akiniai arba šviesos terapijos lempos, kurių skleidžiamos šviesos ryškumas atitinka saulėtos dienos šviesos ryškumą. Pasak M. Bagdonienės, šviesos terapija padeda kasdien gauti reikiamą kiekį ryškios šviesos ir turi mažai šalutinių poveikių.

Jei įmanoma, svarbių gyvenimo sprendimų priėmimą galima atidėti iki pavasario ar vasaros. „Jeigu turite tokią galimybę - išvažiuokite trumpų atostogų į šiltus, saulėtus kraštus“, - priduria Depresijos gydymo centre dirbanti specialistė.

Vitaminas D itin aktualus šaltuoju metų laiku, mat peršalimo arba virusinės infekcijos puola rečiau, kuomet šio vitamino kiekis yra normalus.

„Jei visus metus didžioji dauguma vaistinės klientų domisi multivitaminų kompleksais, į kurių sudėtį įeina ir vitaminas D, tai susidomėjimas būtent šio vitamino papildais išauga šaltesniu periodu, ypač rudenį. Panašiai didėja ir paklausa žuvų taukams, kurių sudėtyje ne tik vitaminai D ir A, bet ir Omega-3 riebiosios rūgštys“, – tendencijas komentuoja vaistininkė Asta Trumpienė.

Pasak dietologijos klinikos „Dietos sistema“ gydytojos dietologės Daivos Pipiraitės, būtent su vitaminu D ir Omega-3 riebalais atlikta daugiausia mokslinių tyrimų, patvirtinančių papildų vartojimo naudą.

„Yra duomenų, kad vitaminas D veikia imuninę sistemą, moduliuoja imuninį, antimikrobinį atsaką, jo papildai gali būti naudingi žmonėms, sergantiems infekcinėmis ligomis. Gausybė tyrimų rodo, kad šio vitamino stoka sąlygoja padidintą riziką susirgti infekcijomis. Vitamino D vartojimas padeda apsaugoti vaikus nuo kvėpavimo takų infekcijų. Taip pat tyrinėjama kaip vitaminas D padeda gydyti tuberkuliozę“, – sako gydytoja ir priduria, kad vitamino D stoka labiau būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, nutukusiems, mažai būnantiems saulėje bei pilnai krūtimi maitinamiems kūdikiams.

Vaistininkės A. Trumpienės teigimu, nors per pastaruosius kelis metus klientai vis labiau supranta vitaminų naudą, vitamino D stinga daugeliui.

„Vitaminas D žmogaus organizme turi dvi formas: yra vitaminas D3 ir vitaminas D2. Vitaminą D3 mes pasigaminame dėl saulės poveikio, o vitaminą D2 gauname su maistu. Vis dėlto, didžiąją metų dalį Lietuvoje saulės trūksta, o su maistu gaunamo vitamino D kiekiai yra labai nedideli, nes vartojame mažai riebios žuvies produktų“, – esmines vitamino D stygiaus priežastis komentuoja specialistė.

Gydytoja D. Pipiraitė papildo, kad su maistu gaunamos vitamino D dozės sudaro gana mažą dalį viso reikalingo šio vitamino kiekio.

„Vitamino D yra daugelyje gyvūninių produktų, tokių kaip žuvis, kiaušiniai, praturtintas pienas, menkių kepenų aliejus.  Riebią žuvį (lašišą, silkę) patartina valgyti 1–2 kartus per savaitę,  tačiau dar svarbiau stengtis kuo dažniau būti gryname ore – tiek vasaros metu, tiek ir žiemą kasdien bent 10 minučių pabūti saulėje“, – pataria gydytoja dietologė.

Jeigu dažnai kyla problemų dėl imuniteto, dažni peršalimai, sergama lėtinėmis kepenų ar inkstų ligomis, vaistininkė A. Trumpienė pataria pasidomėti, koks yra vitamino D kiekis kraujyje.

„Vitaminas D taip pat svarbus normaliai dantų ir kaulų būklei, tad, trūkstant šio vitamino, didėja osteoporozės, kaulų lūžių ir dantų ligų rizika. Be to, pastaruoju metu vitamino D stygius pradėtas sieti ir su dažnesniais onkologiniais bei širdies ir kraujagyslių susirgimais, nervų ir psichikos ligomis“, – sako vaistininkė ir, kilus įtarimų, skatina kuo greičiau pasikonsultuoti su gydytoju ar vaistininku.

Per pasaulį vis dar ritas ledinio vandens banga. Pradėjusi nuo Holivudo žvaigždžių galvų, ji jau pasiekė atokiausius kampelius. Šalto vandens kibiro iššūkiu siekiama surinkti lėšų šoninės amiotrofinės sklerozės gydymui ir tyrimams. Tačiau naujausi moksliniai tyrimai rodo, kad veiksmingos yra ir kitos priemonės, pavyzdžiui – prevenciškai geriami žuvų taukai. 

Šoninė amiotrofinė sklerozė, dar vadinama Lou Gehringo liga, sutrikdo žmogaus nervų sistemą taip, kad ilgainiui žmogus praranda galimybę kontroliuoti raumenis – judėti, kalbėti, valgyti ir net kvėpuoti. Skaičiuojama, kad Lietuvoje šia liga kasmet suserga apie 50-60 darbingo amžiaus žmonių. Tiksliai nežinoma, kokios šios ligos atsiradimo priežastys ir išgydyti jos kol kas neįmanoma.

Tačiau tyrimą atlikę Harvardo (JAV) mokslininkai teigia, kad riziką susirgti šonine amiotrofine skleroze gali sumažinti reguliariai vartojamos omega-3 riebalų rūgštys. Tokios išvados mokslininkai priėjo išstudijavę penkių anksčiau atliktų studijų duomenis, kuriose dalyvavo daugiau nei 1 milijonas žmonių. Tyrimą liepos mėnesį pristatė JAV medikų asociacijos žurnalas JAMA.

Tyrimu buvo siekiama išsiaiškinti, ar omega-3 ir omega-6 riebalų rūgščių vartojimas gali būti siejamas su žmogaus nervų sistemą pažeidžiančia šonine amiotrofine skleroze. Atlikti tyrimą, nervų sistemos ligą siejant su riebalų rūgštimis, mokslininkus paskatino faktas, kad su maistu gaunamos polinesočiosios riebalų rūgštys įeina į smegenyse esančių lipidų sudėtį, turi įtakos oksidaciniams ir uždegiminiams organizmo procesams, tačiau aiškių duomenų apie tai nėra daug.

Iš daugiau nei 1 milijono asmenų, kurių duomenys buvo analizuojami tyrimo metu, 995 susirgo šonine amiotrofine skleroze. Paaiškėjo, kad žmonės, kurių racione buvo daugiau omega-3 riebalų rūgščių, susirgti šia liga rizikavo mažiau.

Tyrimo metu palyginti daugiausiai ir mažiausiai omega-3 riebalų rūgščių suvartojančių žmonių duomenys ir jų rizika susirgti mirtina liga. Paaiškėjo, kad 20 proc. tyrimo dalyvių, kurie omega-3 riebalų rūgščių vartojo daugiausiai, rizika susirgti šonine amiotrofine skleroze  buvo daugiau nei 30 proc. mažesnė, nei tų 20 proc. dalyvių, kurių organizme omega-3 riebalų rūgščių koncentracija buvo mažiausia.

Pagal mitybos ir sveikatos specialistų rekomendacijas, siektina kasdienė omega-3 riebalų rūgščių norma – 1000 mg.

Nors žuvis – vienas vertingiausių maisto produktų, tačiau lietuviai verčiau renkasi žuvų taukus. Nuostabą kelia ir tai, kad nemažai žmonių mano, jog krabų lazdelės ar konservai savo savybėmis ir nauda organizmui prilygsta natūraliems produktams.

Renkasi turtingesni

Mitybos specialistai rekomenduoja jūrinių žuvų valgyti bent du kartus per savaitę, tačiau lietuviai klausyti rekomendacijų neskuba.

Nors Lietuva yra jūrinė valstybė, o silkių patiekalai užėmę tvirtas pozicijas tradicinėje lietuvių virtuvėje, tačiau tyrimai rodo, kad žuvys ant mūsų stalo šiandien yra kone retenybė.

Bendrovės "Socialinių tyrimų centras" atliktas reprezentatyvus gyventojų įpročių ir elgsenos tyrimas parodė, kad tik 10 proc. gyventojų valgo žuvų 2–3 kartus per savaitę, t.y. tiek, kiek rekomenduoja mitybos ir sveikatos specialistai.

20 proc. gyventojų jų valgo vieną kartą per savaitę, 23 proc. – vieną kartą per mėnesį. 9 proc. lietuvių žuvų valgo vos vieną ar kelis kartus per metus, o 6 proc. jų iš viso nevalgo.

Tyrimas parodė, kad žuvis dažniau renkasi vyresnio amžiaus žmonės, turintys aukštąjį išsilavinimą, aukštesnes pareigas einantys Lietuvos gyventojai, taip pat gaunantys aukštesnes pajamas.

Krabų lazdelės žuvies neatstoja

Įdomu tai, kad net 30 proc. respondentų mano, jog jūrinę žuvį savo savybėmis gali atstoti žuvų konservai, 18 proc. mano, kad mėsa, paukštiena ir žvėriena, 12 proc. mano, kad krabų lazdelės.

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto prof. Rimantas Stukas pastebi, kad lietuviai vis dar neįvertina žuvų privalumų ir mieliau nei jas renkasi mėsą, kurioje yra kur kas daugiau sočiųjų riebalų.

"Žuvis yra baltymų ir nepakeičiamų polinesočiųjų riebalų rūgščių omega-3 šaltinis. Žmogaus organizmui omega-3 yra labai svarbios, tačiau pats organizmas jų pasigaminti negali, todėl jų būtina gauti su maistu. Omega-3 yra tik jūrinėje žuvyje – ne žuvų konservuose ir ne krabų lazdelėse", – sako prof. R.Stukas.

Pasak profesoriaus, svarbiausi omega-3 šaltiniai – riebios jūrinės žuvys arba kokybiški žuvų taukų produktai, kuriuos, beje, lietuviai vartoja gana noriai.

Žuvų taukai – imunitetui

50 proc. tyrimo dalyvių nurodė, kad jų šeimoje žuvų taukus vartoja suaugę nariai, 13 proc. teigė, kad žuvų taukus vartoja jų vaikai iki 18 m. Net 40 proc. tyrimo dalyvių, turinčių vaikų iki 16 m., duoda žuvų taukų vaikams.

Žuvų taukus lietuviai vartoja kaip profilaktinę priemonę, dažniausiai po vieną pakuotę per metus, kasdien viso šaltojo sezono metu arba kaip organizmo pastiprinimą susirgus.
Tyrimo dalyviai spontaniškai dažniausiai minėjo vartojantys žuvų taukus imunitetui (67 proc.) ir bendrai organizmo sveikatai stiprinti (67 proc.).

Žmonėms svarbu, kad žuvų taukai yra natūraliausias maisto papildas, jis stiprina širdį (tai paminėjo po 45 proc. respondentų) bei padeda atminčiai, protinei veiklai (37 proc.). 40 proc. respondentų teigė, kad vartoti žuvų taukus jiems rekomendavo gydytojas.

Omega-3 rūgščių turi: silkės, skumbrės, sardinės, stauridės, ančiuviai, lašišos, tunai, skumbriniai tunai, austrės, midijos, jūriniai krabai, krevetės, kardžuvės, omarai.

Omega-3 rūgščių nauda

• Mažina blogojo cholesterolio ir trigliceridų kiekį kraujyje.
• Gerina širdies ir kraujagyslių sistemos būklę.
• Mažina padidėjusį kraujospūdį, todėl gerina kraujospūdžio kontrolę.
• Skystina kraują.
• Pagreitina atsigavimą po išeminio insulto.
• Teigiamai veikia sergančiuosius diabetu.
• Padeda gydant kepenų ir inkstų ligas, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opą, saugo nuo senatvinių virškinimo sutrikimų.
• Palaiko tinkamą skydliaukės funkcionavimą.
• Išsiskiria unikaliu uždegimą slopinančiu, skausmus ir tinimą malšinančiu poveikiu.
• Skatina žaizdų gijimą ir kaulinio audinio formavimąsi (sergant osteoporoze).
• Pagerina galvos ir stuburo smegenų funkcinę būklę, funkciją ir veiklą, turi teigiamą poveikį sergantiesiems psichinėmis ir nervų ligomis.
• Pagerina smegenų funkciją ir veiklą.
• Pagerina akių funkcinę būklę.
• Skiriama prostatos ligoms gydyti.
• Veikia alergijas.
• Saugo nuo onkologinių ir lėtinių ginekologinių ligų.
• Stiprina organizmo imunitetą ir didina organizmo atsparumą užkrečiamosioms ligoms.
• Padeda palaikyti sveiką odą.
• Padeda sumažinti bendrą riebalų kiekį organizme – greitina jų metabolizmą.
• Sulėtina organizmo senėjimo procesus ir prailgina gyvenimo trukmę.