Tie keturi asmenys – du dabartiniai parlamento nariai ir du buvę pareigūnai – „veikia vadovaudamiesi Rusijos federalinės saugumo tarnybos (FSB) nurodymu“ ir „užsiima Rusijos vyriausybės vykdoma įtakos veikla, kuria siekiama destabilizuoti Ukrainą“, nurodė Iždo departamentas.

„Jungtinės Valstijos imasi veiksmų, siekdamos atskleisti pavojingą ir grėsmingą Rusijos įtakos ir dezinformacijos kampaniją Ukrainoje ir duoti jai atkirtį“, – pareiškime sprendimą komentavo iždo sekretorės pavaduotojas Wally Adeyemo (Volis Adejemas).

Du į sąrašą patekę parlamentarai, Tarasas Kozakas ir Olehas Vološynas, priklauso prorusiško politiko Viktoro Medvedčuko partijai. Pastarasis yra atsidūręs Vašingtono juodajame sąraše „dėl savo vaidmens pakertant Ukrainos suverenitetą 2014 metais“.

Iždo departamentas O. Vološyną ir T. Kozaką pavadino FSB „pėstininkais“. Departamento teigimu, T. Kozakas kenkia Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vyriausybei, pasitelkdamas savo televizijos kanalus.

Abu politikai kaltinami prisidėjus prie rusų žvalgybos organizuotų dezinformacijos kampanijų, vykdytų prieš 2020 metų JAV prezidento rinkimus.

Sankcijos taip pat paskelbtos Volodymyrui Olijnykui – buvusiam Ukrainos pareigūnui, kuris, Iždo departamento teigimu, persikėlė į Rusiją ir bendradarbiauja su Maskva, siekdamas pakenkti itin svarbiai Ukrainos infrastruktūrai.

Ketvirtasis sąraše – buvęs aukšto rango Ukrainos nacionalinio saugumo pareigūnas Vladimiras Sivkovičius, kaip įtariama, aktyviai rėmęs Rusijos pastangas kontroliuoti 2014 metais aneksuotą Krymo regioną.

Manoma, jog V. Sivkovičius taip pat dalyvavo FSB dezinformacijos operacijose, susijusiose su 2020 metų rinkimais Jungtinėse Valstijose.

Sankcijos paskelbtos, Jungtinėms Valstijoms ir jų sąjungininkėms Europoje reiškiant susirūpinimą dėl galimo Maskvos įsiveržimo į Ukrainą, kurios pasienyje sutelkta per 100 tūkst. rusų karių. Rusija neigia turinti tokių planų.

„Šiais veiksmais siekiama nukreipti, išryškinti ir pakirsti Rusijos vykdomas destabilizacijos pastangas Ukrainoje“, – pareiškė valstybės sekretorius Antony Blinkenas (Entonis Blinkenas), atvykęs į Europą derybų su sąjungininkais dėl krizės.

A. Blinkenas pabrėžė, kad ketvirtadienį paskelbtos sankcijos yra „atskiros ir skirtingos“ nuo priemonių, kurias Vakarai yra pasirengusios taikyti Rusijai, jei ši įsiveržtų į kaimyninę šalį.

Trečiadienį JAV prezidentas Joe Bidenas (Džo Baidenas) perspėjo, jog Vakarų atsakas „sukeltų didžiulių išlaidų ir padarytų didelės žalos Rusijai ir Rusijos ekonomikai“.

„Šiandieną MPB „Geležinis Vilkas“ vadas plk. M. Petkevičius lankėsi MPB „Geležinis Vilkas“ vadovybės Žvalgybos kuopos pratybose „Pavasario šalna“, – rašoma brigados feisbuko paskyroje.

Įspūdingi kadrai, kuriais gali pasigėrėti ir portalo kauno.diena.lt skaitytojai užfiksuoti per penkias dienas, kurių metu Žvalgybos kuopos kariai tobulino individualius įgūdžius. „Jaunieji „vilkai“ baimių neturi“, – teigia brigados atstovai.

Kariai per pratybas nėrė į ledinį vandenį. Jame atliko atliko įvairias instruktorių nurodytas užduotis, pavyzdžiui, rišo įvairius mazgus.

Nurodoma, kad į vandenį nėrė ir MPB „Geležinis Vilkas“ vado padėjėjas.

„Dėmesio! Štai taip darbuojasi vagių žvalgai Aleksote“, – perspėjo Karolis, pasidalijęs vaizdo stebėjimo kameros įrašu.

Jame matyti, kaip naktį į kiemą, kuriame stovi du automobiliai, ateina jaunas vyras, slėpdamas veidą po džemperio kapišonu ir apykakle. Jis pro langą apžiūri vieno automobilio salono vidų ir greitai pasišalina.

„Kas turite stebėjimo kameras, peržiūrėkit rugpjūčio 26 d. įrašus apie 3 val. ryto.

Liepos 5 d. buvo išplėšta multimedija. Nepraėjo nė pora mėnesių ir štai vagys jau vėl taikosi ją nugvelbti“, – rašė Karolis ir gyventojus perspėjo saugoti savo turtą.

Nuteisti ir už akių

Skandalingas ir sudėtingas teismo procesas truko pusantrų metų. Perversmo organizatoriai buvo suimti 2016-ųjų spalio 16-ąją – tą pačią dieną, kai šalyje vykstant rinkimams planuota suorganizuoti riaušes, užimti parlamentą ir nužudyti anuometį Vyriausybės vadovą, dabartinį prezidentą M.Džiukanovičių.

Bausmes sąmokslininkai išgirdo gegužės 9-ąją.

Dviem rusams, kuriuos prokurorai vadina žvalgybos pareigūnais, už akių buvo skirtos 12 ir 15 metų įkalinimo bausmės: Juodkalnijos prašymu "Interpolas" yra paskelbęs jų tarptautinę paiešką.

Taip pat nuteisti keli serbai, įskaitant buvusį Serbijos žandarmerijos vadovą, generolą Bratislavą Dikičių, – jam skirta aštuonerių metų kalėjimo bausmė. Septyneriems metams nuteistas Nemanja Rističius, užfiksuotas bendraujantis su Rusijos užsienio reikalų ministru Sergejumi Lavrovu, kai šis lankėsi Belgrade.

Prorusiškos opozicijos lyderiams Andrijai Mandičiui ir Milanui Knezevičiui paskirtos penkerių metų įkalinimo bausmės už priklausymą nusikalstamai organizacijai, kurios tikslas buvo sutrukdyti Juodkalnijai įstoti į NATO.

Demokratinio fronto vertėjo Ananijos Nikičiaus byla atskirta. Šiuo metu Rusijoje besislapstantį veikėją 2017 m. spalį Rusijos valdžios institucijos atsisakė išduoti Juodkalnijai.

Dar vienas bylos veikėjas, Serbijos pilietis Branka Miličius, nuo arešto pasislėpė Serbijos ambasadoje Podgoricoje. Du jo tėvynainiai – Nemanjė Rističius ir Predragas Bogičevičius – nuteisti už akių.

Prieš paskelbiant nuosprendį Juodkalnijos opozicinis Demokratinis frontas perspėjo, kad jo lyderių nuteisimas galėtų "neatitaisomai destabilizuoti Juodkalniją".

Nuo pat teismo proceso pradžios prieš pusantrų metų prorusiška opozicija jį smerkė kaip "surežisuotą politinį teismą" ir vyriausybės remiamą "raganų medžioklę" siekiant sunaikinti jų politinę stovyklą.

"Be šio vadinamojo valstybės perversmo režimas šiandien tikrai būtų opozicijoje", – kovą baigiantis teismo procesui pareiškė A.Mandičius. Jis apkaltino M.Džiukanovičių pasinaudojus "antirusiškos isterijos banga ir atakavus" savo oponentus.

Rimti ketinimai

Oficialaus tyrimo metu nustatyta, kad abu rusai nuo 2016 m. pradžios telkė nusikalstamą grupuotę, kuri veikė Rusijos, Serbijos ir Juodkalnijos teritorijoje. Maskva neigė bet kokias sąsajas su sąmokslu, tačiau tyrimo metu surinkta pakankamai įrodymų apie jų ryšius su Rusijos karine žvalgyba.

Šioje byloje kaip Eduardas Šyšmakovas ir Vladimiras Popovas figūruojantys Rusijos piliečiai laikomi neįvykusio sąmokslo organizatoriais.

Remdamiesi serbų nacionalistais jie turėjo išprovokuoti kraujo praliejimą Podgoricoje, užimti parlamentą ir nužudyti M.Džiukanovičių. Be to, turėjo užtikrinti opozicinės partijos "Demokratinis frontas", kuri pasuktų Juodkalnijos užsienio politikos laivą nuo vakarų krypties rytų link, atėjimą į valdžią.

Pagrindinis Juodkalnijos tyrėjų informacijos šaltinis – teisėsaugai pasidavęs, specialiojo liudytojo statusą įgijęs serbų nacionalistas Aleksandro Sindželičius.

Be to, daug medžiagos tyrėjams suteikė Serbija: telefoninių pokalbių įrašus, vaizdo medžiagos, kurioje įamžinti su A.Sindželičiumi bendraujantys rusų agentai, pas sąmokslo dalyvius rastą ekipuotę ir specialios paskirties įrangą. Tiesa, tyrimo metu su Juodkalnija noriai bendradarbiavusi Serbija atsisakė pastarajai išduoti byloje figūruojančius asmenis.

Pavardė pagal pageidavimą

Juodkalnijos specialiojo prokuroro teigimu, nustatyta, kad pagrindinis sąmokslininkų organizatorius buvo E.Šyšmakovas, kurio biografija – įspūdinga.

Žinoma, kad jis studijavo Rusijos gynybos ministerijos karo diplomatinėje akademijoje, kuri specializuojasi rengdama karinius diplomatus (atašė) ir karinės žvalgybos pareigūnus. Akademijos adresu buvo užregistruotas E.Šyšmakovo automobilis.

Asmuo su E.Šyšmakovo pavarde buvo įtrauktas į Rusijos ambasados Lenkijoje darbuotojų sąrašą: dirbo karinio laivyno atašė, buvo Rusijos karinio atašė padėjėju. 2014 m. po nesėkmingo bandymo užverbuoti šios šalies armijos karininką jis buvo išsiųstas iš šalies.

2016 m. E.Šyšmakovas gavo naują užsienio pasą – šįkart E.Širokovo pavarde, ir atsidūrė Serbijoje.

Lygiagrečiai su teisėsauga savą tyrimą atlikusiai žiniasklaidai užkliuvo iškalbinga detalė: E.Širokovo vardu išduoto paso duomenys labai panašūs į garsiausių pastarojo meto antiherojų iš Rusijos, žvalgybininkų, bandžiusių nunuodyti Solsberyje (Didžiojoje Britanijoje) gyvenantį buvusį kolegą su dukra, paso numerį.

Įtartini sutapimai

"Bellingcat" ir "The Insider" tyrėjų duomenys atskleidžia, kad tikrasis kito sąmokslo organizatoriaus iš Rusijos Vladimiro Popovo vardas – Vladimiras Moisejevas. Šia pavarde 2009 m,. jam buvo išduotas užsienio pasas, šiuo vardu yra paskelbta ir jo tarptautinė paieška.

Sąsąjų su Solsberio turistais vadinamais "Novičiok" nuodytojais turi ir šis Rusijos karinės žvalgybos darbuotojas. Anot oficialių šaltinių, 2015 m. su šeima iš bendrabučio jis persikraustė į tą patį namą, kuriame vos keliais mėnesiais anksčiau apsigyveno ir Aleksandras Miškinas (dar žinomas kaip Aleksandras Petrovas) – vienas dviejų Sergejaus Skripalio ir jo dukters nuodytojų.

Gimė V.Moisejevas Pivkino kaime Kurgano srityje 1980 m. gegužės 29-ąją. Fikltyviame pase nurodyta gimimo data ir tėvavardis, beje, sutampa tiek su E.Šyšmakovo, tiek su A.Miškino duomenimis.

Po karinės tarnybos V.Moisejevas įstojo mokytis į Tiumenės aukštąją karo inžinerijos vadų mokyklą, kurią baigė turėdamas leitenanto laipsnį.

2000 m. pabaigoje V.Moisejevas persikėlė į Maskvą ir baigė specialiojo parengimo kursą kariniame dalinyje Nr.48427, priklausančiame Karinės žvalgybos specialiosioms pajėgoms. 2008 m. šis pulkas aktyviai dalyvavo Rusijos ir Gruzijos karuose.

Naudodamasis savo tikruoju vardu V.Moisejevas paprastai skrisdavo tik į tėvynę, o kaip V.Popovas jis keliavo po Europą – daugiausia į Balkanų šalis, Turkiją.

Ryžosi pralieti kraują

Pagrindine rusus ir samdomus maištininkus jungianti grandis – serbų nacionalistas A.Sindželičius, kurį laiką kovojęs Ukrainos separatistų pusėje.

Prokuratūros duomenimis, rusų agentai sumokėjo A.Sindželičiui 200 tūkst. eurų, kad šis pasamdytų iki 50 žmonių ir parūpintų ginklų.

Pradėjus tyrimą serbas pripažino, kad su rusų nacionalistais prisistačiusiais E.Šyrokovu ir V.Popovu jis susitiko 2016 m. Maskvoje.

Sąmokslininkų galvose subrandintas neįmantrus planas įnešti sumaišties į Balkanus ir perrašyti Juodkalnijos istoriją. 2016 m. spalio 16-osios, rinkimų dienos, vakare viena maištininkų grupė, užsimaskavusi kaip policijos pareigūnai, turėjo įsibrauti į parlamentą. Antroji grupė turėjo veikti protestuojančios opozicijos būryje. Trečioji nukreipti policijos specialiųjų pajėgų dėmesį ir jas neutralizuoti. Signalą vykdyti planą turėjo duoti būtent antroji grupė.

Pašte – šnipų lizdas

Paštas – vienas svarbiausių strateginių valstybės objektų, praeito amžiaus 4-ajame dešimtmetyje išgyveno nemenką krizę. Skandalas vijo skandalą.

1932 m. Valstybės kontrolė gavo anoniminių skundų dėl netvarkos Adolfo Sruogos vadovaujamoje Pašto valdyboje, taip pat ir Klaipėdos skyriuje.

Skunde užsiminta apie netvarkingą pašto ženklų apskaitą ir apsaugą. Leista suprasti, jog galbūt pašto ženklai ir falsifikuojami.

Pradėjus tyrimą, paaiškėjo, jog į pašto ženklų aferą buvo įsivėlęs ir tuometis uostamiesčio pašto viršininkas Jonas Augūnas, vėliau nuteistas 5 metams kalėjimo.

Kitas šio nusikaltimo dalyvis klaipėdietis Vladas Varanka, pabūgęs arešto, nusišovė ("Pašto priedangoje – aferistai", "Klaipėda", 2013 10 12).

Tačiau tai dar ne viskas.

Praėjus keleriems metams po šio skandalo, Lietuvos valstybės saugumo departamentas Klaipėdos pašte demaskavo ir čia įsisukusį vokiečių šnipų lizdą.

1935–1936 m. išaiškintas nacių organizacijų narių, kurie vėliau pavadinti "pašto šnipais", tinklas.

Įtarimai tada buvo pareikšti 22 pašto darbuotojams.

1936 m. balandžio 21 d. kaip Vokietijos agentas sulaikytas ir 36 metų Klaipėdos laiškininkas Fritzas Babies.

Iš viso šioje byloje buvo nubausta 13 kaltinamųjų.

Klaipėdos paštininkų dėka Vokietijos konsulatas nuolat susipažindavo su lietuviškų valdžios įstaigų korespondencija.

Už tai šiems agentams būdavo atlyginama 120–180 litų per mėnesį.

Likus trejiems metams iki krašto aneksijos, šitą Lietuvos valstybei kenkėjišką veiklą pavyko nutraukti.

Tačiau vėlesnės istorijos eigai tai, deja, įtakos neturėjo.

Uostamiestis – interesų akiratyje

Šią ir daugybę kitų prieš Lietuvos valstybę veikusių užsienio agentų veiklą tyrinėjo ir savo monografijoje "Lietuvos žvalgyba 1918–1940" aprašė istorikas Arvydas Anušauskas.

Jis teigė, jog tai buvo specifinis laikmetis, kai Klaipėda itin domino užsienio žvalgybas pirmiausia todėl, kad tai uostamiestis.

Esą net nedideli uostai žvalgyboms įdomūs.

To meto kaimyninių valstybių susidomėjimas Klaipėda irgi buvo ne išimtis.

Be to, tada Vokietijoje itin dominavo revanšistinės jėgos, todėl Klaipėdos susigrąžinimo klausimas jiems buvo aktualus.

"Tuo metu Klaipėda Lietuvos sandaroje užėmė specifinę vietą. Pirmiausia laisvių srityje, jei visoje Lietuvos teritorijoje vyravo gerokai daugiau ribojimų dėl karo padėties, tai čia tų apribojimų buvo mažiau. Beje, iki praeito amžiaus 3–4 dešimtmečių sandūros Klaipėdoje netgi nebuvo Valstybės saugumo apygardos. Galbūt tai irgi lėmė čia tokią svetimų valstybių žvalgybininkų gausą", – pastebėjo A.Anušauskas.

Galimas dalykas, dėl šių priežasčių užsienio valstybių žvalgai kurį laiką čia jautėsi drąsiai.

Istoriko monografijoje pateikiamas sąrašas net 87 Vokietijos agentų, kurie buvo sulaikyti Lietuvoje, taip pat Klaipėdoje, 1933–1939 m.

A.Anušauskas atkreipė dėmesį, kad to meto sovietų žvalgybai Klaipėdoje ne itin sekėsi.

Sovietai daugiau veikė per pogrindinę Komunistų partiją, kuri dažniausiai užsiėmė ir žvalgybine veikla.

Liūdnas "Martino" likimas

Vis dėlto Klaipėdoje ir pačios Lietuvos agentų veikla, įsiliejant į priešiškų valstybių organizacijas, buvo gana aktyvi ir net sėkminga.

Lietuvos saugumo policija nuo 1933 m. birželio į CSA (Christlich-Sozialistische Arbeitsgemeinschaft – Krikščionių socialistų darbininkų sąjunga) infiltravo savo žmogų – 20-metį Maxą Schneidereitą, slapyvardžiu "Martin".

Jaunasis Maxas Lietuvos saugumui už 100–150 litų teikė informaciją apie ryšius su Vokietijos nacionalsocialistais ir nacių jaunimo grupes Klaipėdos krašte.

Vis dėlto naciai M.Schneidereitą demaskavo, vėliau, tardomas gestapo, jis prisipažino, jog iš viso iš lietuvių už agentūrinį darbą yra gavęs 1 650 litų.

Jis nukankintas mirė kalėjime 1942 m. liepos 21 d. taip ir nesulaukęs mirties bausmės vykdymo sušaudant.

Vertas 20 tūkst. litų

Naciams įkliuvo ir kitas Lietuvai dirbęs agentas Klaipėdoje – Theodoras Hertelis (1918–1943), pasirašinėjęs "Diplomat" ir "Onos" slapyvardžiais.

Išvengęs giljotinavimo, ką tuo metu nacių tėvynės išdavikams taikė vokiečiai, jis buvo sušaudytas 1943 m. birželio 1 d.

T.Hertelis, kurį dar 1929-aisiais užverbavo Lietuvos saugumas, buvo Vokiečių nacionalsocialistinės darbininkų partijos emisaras Klaipėdoje.

1934 m. vasarį jis pabėgo į Vokietiją, tačiau už šnipinėjimą Lietuvai gestapas jį suėmė 1940 m. vasarą.

Savo monografijoje "Lietuvos žvalgyba 1918–1940" A.Anušauskas rašė: "Agentūros vedėjas Aleksandras Pankratovas liudijo, kad "T.Hertelis kaip agentas buvo tiek vertingas, kad mes šiuo klausimu nepaisėme jo veiklos." Už informaciją kas mėnesį gaudamas 400–600 litų (kai tuo metu agentai gaudavo po 50–100 litų) jis buvo vienas naudingiausių ir geriausiai apmokamų agentų Klaipėdos krašte. Jau vėliau gestapas suskaičiavo, kad 1929–1932 m. jam buvo sumokėta net 20 tūkst. litų. Tai buvo, ko gero, brangiausiai apmokamas Lietuvos agentas."

Likimas buvo nulemtas

Taigi agentams buvo atlyginama ir ženkliomis pinigų sumomis.

Istoriko įsitikinimu, tie žmonės tada veikiausiai netikėjo, jog A.Hitlerio nacionalsocializmas įgis tokią galią ir pačioje Vokietijoje.

Užverbuoti idėjiškai angažuotus žmones nėra paprastas dalykas.

"Tyrinėjant šią temą, mane bene labiausiai nustebino Lietuvos saugumo tarnybų profesionalumas, nes užverbuoti idėjiškai angažuotus žmones nėra paprastas dalykas, bet vis dėlto jiems tai pavyko padaryti. Ir tie per šimtas žmonių, kurie padirbėjo Lietuvos naudai, šį bei tą liudija", – dėstė A.Anušauskas.

Jis pridūrė, kad Vokietija Lietuvos žvalgybą tada įvardijo kaip vieną aktyviausių Rytprūsiuose greta Lenkijos.

Tad Lietuvos žvalgybos veikla tarpukario Klaipėdoje, kaip ir visoje to meto Lietuvoje, pasižymėjo intensyviomis kovomis su kaimyninių valstybių slaptosiomis tarnybomis bei sėkmingomis operacijomis.

Vis dėlto krašto likimas jau buvo nulemtas stambiųjų to laikmečio pasaulio politinės arenos žaidėjų, ir Lietuvos vyriausybė jau nebeturėjo jokių šansų išsaugoti savo valdžios Klaipėdos krašte.

Kariai prisijungs prie Vokietijos kariuomenės Prancūzų-vokiečių brigados 291-ojo pėstininkų bataliono, kuris Lietuvoje dislokuotas nuo balandžio pradžios. Žvalgai į Lietuvą atsigabeno ir turimą karinę techniką bei ginkluotę.

Iki birželio pabaigos liuksemburgiečiai treniruosis vykdyti žvalgybos užduotis, kartu su Lietuvos ir kitų šalių kariais dalyvaus birželio mėnesį vyksiančiose tarptautinėse pratybose „Geležinis Vilkas 2016“.

Tai jau ne pirmas kartais, kai Liuksemburgo kariuomenės atstovai treniruojasi Lietuvoje. Šios šalies kariai kariai dalyvavo Lietuvoje vykusiose pratybose užpernai ir pernai.

Pirmadienį Gaižiūnų poligone Jonavos rajone prasideda sausumos pajėgų žvalgybos padalinių kolektyvinių įgūdžių pratybos „Žvalgo pėda 2015“.

Jos vyks penkias dienas Gaižiūnų poligone, Jonavos, Kaišiadorių ir Kėdainių rajonuose. Žvalgai mokysis vykdyti mobilios žvalgybos užduotis skyriaus sudėtyje. Kariai dalinsis pratybose ir kursuose Lietuvoje bei užsienyje įgytomis žiniomis, taip pat tarptautinių misijų metu sukaupta patirtimi.

Šiose pratybose dalyvaus žvalgai iš Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“, Karaliaus Mindaugo husarų bataliono, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono ir Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono, taip pat žvalgai iš Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinių.

Iš viso pratybose „Žvalgo pėda 2015“ dalyvaus apie 200 karių iš Sausumos pajėgų padalinių, pranešė kariuomenė.

Šios pratybos yra pirmos tokio pobūdžio tik sausumos pajėgų žvalgybos padaliniams organizuojamos pratybos. Iki šiol žvalgai individualius įgūdžius atnaujindavo dalyvaudami kasmetinėse pratybose „Žvalgo akis“. Ateityje numatyta organizuoti kasmetines žvalgybos padalinių vertinimo pratybas, kuriose būtų įvertinami žvalgų individualūs ir kolektyviniai įgūdžiai.

Gaižiūnų poligone individualius įgūdžius treniruoja žvalgai – čia vyksta pratybos „Žvalgo akis 2015-ieji“. Jose tobulinasi daugiau nei 150 Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų žvalgų. Užsiėmimus organizuoja ir veda Mokymo centro ekspertai.

Beveik savaitę vyksiančiose pratybose žvalgai iš Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų treniruojasi vykdyti įvairias užduotis. Vienas iš svarbiausių žvalgų veiksmų – perduoti svarbią informaciją, todėl jie tobulinasi naudotis ryšio įranga, ne prasčiau už gerai parengtą ryšininką. Ne mažiau svarbu pasirengti – veikti artimo mūšio sąlygomis. Žvalgai pasakoja, kad į ginkluotą kovą stotų tada, kai nebūtų kito pasirinkimo, o priešas – labai arti, todėl lavinami ir jų kovinio šaudymo įgūdžiai. 

„Atrodo, moki naudotis elementariais pėstininkų ginklais, bet čia yra labai geri instruktoriai ir mus išmoko daug daugiau, pagilini savo įgūdžius (ir išmoksti daugiau nei – LRT.lt) kuopose, ir ko neišbandai savo nuolatinėse dislokacijos vietose“, – pasakojo vienas pratybų dalyvis.

„Galima būtų išskirti situacinio šaudymo pratybas kur yra daugiau akcentuojamasi į veiksmus apgyvendintoje vietovėje, t. y. situacijos kuriamos, kad šalia būtų kažkokie pastatai, nes dabar kaip matome visi veiksmai, visi mūšiai vyksta apgyvendintoje vietovėje“, – sakė Sausumos pajėgų J. Lukšos mokymo centro štabo viršininkas mjr. Arvydas Benešiūnas.

Pratybose naudojami ir du kulkosvaidžiai sumontuoti ant žvalgybos transporto, taip pat prieštankiniai ginklai.

„Kariams parodoma, kad patogi padėtis, tai būtinai nebus taikli padėtis, tai kariai treniruojasi ir greičiui šaudyti ir būtent iš sunkių padėčių“, – aiškino ekspertas instruktorius srž. Olegas Magas.

Žvalgams keliami aukštesni reikalavimai nei eiliniams pėstinininkams, todėl į standartines situacijas jie turi reaguoti nedelsdami ir vieningai. Treniruojant šiuos įgūdžius naudojama universali integruota lazerinė mūšio sistema, dėl to pratybos tampa realesnės.

Pirmadienį Gaižiūnų poligone Rukloje prasidėjo Lietuvos kariuomenės Sausumos pajėgų žvalgų pratybos „Žvalgo akis 2015”.

Penkias paras truksiančiose individualių įgūdžių pratybose dalyvauja daugiau nei 150 karių iš skirtingų Sausumos pajėgų padalinių, pranešė Krašto apsaugos ministerija.

Kariuomenės žvalgai pratybų metu atliks kovinį šaudymą artimo mūšio sąlygomis, taip pat treniruosis su prieštankiniais ginklais ir vykdys kitas užduotis, susijusias su sprogstamaisiais užtaisais.

Pratybose „Žvalgo akis 2015“ dalyvauja žvalgai iš Motorizuotosios pėstininkų brigados „Geležinis Vilkas“, Karaliaus Mindaugo husarų bataliono, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų bataliono, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų bataliono, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo bataliono ir Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono, taip pat žvalgai iš visų Krašto apsaugos savanorių pajėgų rinktinių.