Pasak vaistininko, karantino metu daugelio iš mūsų miego kokybė yra suprastėjusi, nes neturime galimybės „išsikrauti“ darbuose ar sporto salėje, o didžiąją laiko dalį praleidžiame toje pačioje namų erdvėje. A. Janušausko teigimu, norint pagerinti miego kokybę, į savo gyvenimo rutiną reikėtų įtraukti keletą naudingų įpročių.

„Kas dieną stenkitės eiti miegoti ir keltis tuo pačiu metu, taip įpratinsite savo organizmą prie miego režimo. Laikantis tikslaus režimo, organizmas automatiškai pradeda gaminti hormoną melatoniną, kuris paruošia mus miegui“, – pirmiausia pataria pašnekovas.

Jo teigimu, miego kokybę gerina ir greičiau užmigti padeda ir reguliarus sportas. Sportuoti patariama pirmoje dienos pusėje, nes intensyvus sportas vakare gali išbalansuoti miegą – fizinio aktyvumo metu išsiskiria hormonai, kurie aktyvina simpatinę nervų sistemą.

„Vakare labiau tiktų ramus pasivaikščiojimas, meditavimas ar jogos pratimai. Aš pats vakarop prigriebiu savo šunis ir leidžiuosi pasivaikščioti 4-5 kilometrus“, – sako A. Janušauskas.

Kad miegas būtų geras, vaistininkas pataria investuoti į kokybišką čiužinį ir pagalvę – šie turėtų prisitaikyti prie kūno linijų ir nesukelti nepatogumų bei papildomo skausmo atsikėlus ryte.

Pataria žadintuvą laikyti atokiau

Norint lengvai užmigti, prieš miegą reikėtų išsivėdinti kambarį – grynas oras padeda nusiraminti. „Palaikykite šiek tiek vėsesnę kambario temperatūrą. Kai kambaryje karšta – sunku užmigti“, – teigia „Camelia“ atstovas.

Dar vienas svarbus dalykas – ruošiantis miegoti būtina padėti šalin visus telefonus, planšetes ar kompiuterius, nes ryškios, iš ekranų sklindančios šviesos, stimuliuoja smegenis per regimąjį nervą akyje, o tai išblaško miegus. Miegus išvaiko ir kofeino turintys gėrimai, todėl vakare jų geriau atsisakyti.

Anot vaistininko, norint atsikelti anksti, pravartu žadintuvą pasidėti kuo toliau nuo savęs ir jokiu būdu ne šalia lovos – taip nekils pagunda pratęsti vartymosi lovoje ir bus lengviau išeiti iš miegamojo bei kibti į savo darbus.

„Dar lengviau atsikelsite, jeigu būsite užsibrėžę tikslą, kurio siekiate, pavyzdžiui, perskaityti knygos skyrių, išeiti pabėgioti, o galbūt nueiti 1 km daugiau nei vakar! Pirmosios dienos ar savaitės gali būti sudėtingos, bet palaipsniui pastebėsite, kad keltis anksti ryte nebus labai sudėtinga“, – tikina A. Janušauskas.

Papildoma pagalba

Vaistininko teigimu, pagerinti miego kokybę ir padėti atsipalaiduoti gali maisto papildai, praturtinti tam tikromis medžiagomis. Pavyzdžiui, glicinu, kuris ne tik leidžia geriau išsimiegoti, bet ir mažina mieguistumą dienos metu. Ramiau jaustis padeda magnis, kuris jungiasi prie receptorių, atsakingų už nervų sistemos slopinimą. Šis mineralas pasižymi ir tuo, kad reguliuoja hormoną melatoniną, atsakingą už miego ir pabudimo ciklus. Dar viena svarbi medžiaga – L-teaninas, kuri smegenyse didina serotonino, dopamino ir gama-amino sviesto rūgšties koncentraciją. Ši rūgštis saugo smegenis nuo dirgiklių ir veikia atpalaiduojančiai.

Užtikrinti kokybiškesnį poilsį gali ir kai kurie vaistiniai augalai. Raminančiai veikia, atsipalaidavimą skatina ir nerimą mažina valerijono šaknis, todėl ji gali padėti užmigti ir geriau išsimiegoti. Preparatus ir arbatas su valerijonu rekomenduojama vartoti 30 min. - 2 val. prieš miegą.

Daugelio žolelių arbatų mišinių miegui sudėtyje galima rasti pasiflorų žiedų, melisų lapų, levandų žiedų, valerijonų šaknų, apynių spurgų, pipirmėčių lapų. Tokias arbatas rekomenduojama gerti likus 1-2 val. prieš miegą.

Norintiems geriau pailsėti gali praversti ir melisos eterinis aliejus, kuris pasižymi raminamuoju poveikiu, padeda užmigti ir įveikti virškinimo trakto sutrikimus.

Pasak „Eurovaistinės“ vaistininkės Ilmos Plynytės, žmonėms, kurie naktį miega ramiai ir pakankamai, tačiau atsibudę ryte vis tiek jaučiasi pavargę, patariama pasitikrinti geležies kiekį kraujyje.

„Kai trūksta geležies, sutrinka deguonį pernešančių raudonųjų kraujo kūnelių gamyba, todėl organizmas nepakankamai aprūpinamas deguonimi. Dėl to atsiranda nuovargio ar silpnumo jausmas, o galiausiai gali išsivystyti mažakraujystė“, – paaiškina I. Plynytė.

Geležis svarbi ne tik energijai palaikyti. Kai šio elemento mūsų organizme trūksta, gali kamuoti ir galvos skausmas, plaukų slinkimas, pakitę skonio pojūčiai ar lūpų kampučių trūkinėjimas.

Svaigsta galva – trūksta kalio

Jeigu kartu su nuolatiniu nuovargiu papildomai jaučiamas raumenų skausmas ar širdies permušimai, tikėtina, jog organizme yra kalio stoka. Ignoruojant šiuos simptomus ir kalio trūkumą, gali grėsti net apalpimas.

„Apalpimas paprastai pasireiškia tada, kai organizmas išsenka, trūksta skysčių ir dėl to sutrinka smegenų veikla. Kadangi kalis yra svarbus tinkamai skysčių pusiausvyrai organizme, alpstame ir esant jo stygiui“, – išskiria priežastis farmacijos specialistė.

Pasak jos, pajutus staigų silpnumą, reikėtų gerti mineralinį vandenį, kuriame gausų ištirpusių druskų, tarp jų ir kalio. Taip pat reikėtų užtikrinti, kad patalpoje būtų pakankamai oro ir smegenims netrūktų deguonies.

Per daug – pavojinga

Pagrindiniai geležies šaltiniai yra mėsa, žuvis, kiaušinio trynys, o kalio gausu šviežiuose vaisiuose bei daržovėse. Jei šių produktų jūsų virtuvėje mažai – svarbių elementų trūkumas labai tikėtinas.

Nuovargis yra ir vienas iš vitamino D trūkumo simptomų. Tačiau šio vitamino populiarumui augant, svarbu atkreipti dėmesį, kad per didelis jo kiekis pasireiškia panašiais ženklais kaip ir trūkumas. Todėl prieš vartojant papildus su šiuo vitaminu verta išsitirti. Pasak farmacininkės, visų svarbių elementų perdozavimas yra nemažiau pavojingas, kaip ir jų trūkumas, tad jaučiant rimtus negalavimus ir didelį nuovargį pirmiausia verta atlikti kraujo tyrimą.

„Geriant geležies preparatus gali pasireikšti pykinimas, pilvo skausmas, viduriavimas arba vidurių užkietėjimas. Iš pradžių rekomenduojama geležies preparatus vartoti valgio metu, tačiau jei simptomai išlieka – būtina keisti preparato dozę“, – stebėti simptomus pataria I. Plynytė.

Jei medžiagų iš tiesų trūksta, geležies preparatus patariama vartoti ne tik kol hemoglobino koncentracija kraujyje taps normali, bet ir dar papildomai bent 3 mėnesius, kad susidarytų šio elemento atsargos. O jaučiant kalio stygių, rekomenduojama vartoti sudėtinius preparatus su magniu, tuomet organizmas geriau pasisavina trūkstamus elementus.

Koncentracijos stoka, mieguistumas ar net įvairūs skausmai – viso to galima išvengti, kad ir koks įtemptas darbas būtų. Tereikia žinoti ir naudoti keletą priemonių, pagerinančių ir savijautą, ir darbo efektyvumą.

Daugelį dirbančiųjų galima padalinti į dvi kategorijas – visą darbo dieną stovinčius arba visą darbo dieną sėdinčius. Nuolatinis stovėjimas arba sėdėjimas darbe gali sukelti rimtų sveikatos problemų.

Pasak KTU sporto centro, laisvalaikio sporto ir sveikatingumo skyriaus vadovės Lauros Daniusevičiūtės-Brazaitės, opiausios ilgą laiką stovinčių ar sėdinčių darbuotojų problemos yra susijusios su nugaros apačios bei pečių juostos skausmais.

„Jeigu kalbėtume apie pečių lanko problemas – gali sutrumpėti raumenys bei atitinkamai atsirasti galvos skausmai, lemiantys net ir migreninius simptomus. Skausmai iš nugaros apačios gali pereiti į klubo sąnarį bei šlaunies raumenyną ar kelio sąnarį. Būtent tokie skausmai gali daryti įtakos žmogaus eisenai, nes tokiu atveju ne visi raumenys gali aktyviai dalyvauti“.

„Žinoma, dėl įvairių skausmų darbuotojo judesiai gali tapti riboti – gali nutikti taip, jog taps sunku pakelti rankas, pasukti kaklą. Taip pat gali jaustis bendras nuovargis, dažnas mieguistumas ar nuotaikų kaita“, – sako L. Daniusevičiūtė-Brazaitė.

1 patarimas: nepamiršti pratimų ir tinkamos sėdėjimo pozicijos

Panašios problemos yra būdingos tiek didžiąją darbo dienos dalį sėdintiems, tiek stovintiems darbuotojams. Tiesa, stovėjimas sveikatai kenkia kiek mažiau.

Pagrindinė priežastis – stovėti vienoje pozicijoje ilgai nepavyksta, tad natūraliai žmogus nuolatos bent šiek tiek keičia savo stovėjimo padėtį. Svarbu nepamiršti nuolatos keisti padėtį – jeigu ilgai sėdime, bent trumpam atsistoti ar pasivaikščioti.

Jeigu nėra galimybės keisti sėdėjimo padėtį, galbūt vertėtų pasižiūrėti ant ko mes sėdime?

Be visų išvardintų problemų yra ir dar viena – priklausomybė sėdėjimui. Žmogus nesąmoningai net ir ne darbo metu dairosi vietos prisėsti. Tad labai svarbu save kontroliuoti ir nuolatos priminti, jog patogus sėdėjimas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo nekaltai.

Siekiant išvengti dažnai pasitaikančių sveikatos problemų, pakaktų reguliariai daryti bent trumpas pertraukas. Žinoma, jas privalu tinkamai išnaudoti – keisti padėtis ir taip suaktyvinti raumenų veiklą arba daryti tempimo pratimus ir tokiu būdu atpalaiduoti įsitempusį kūną. Vertėtų pasirinkti tokius pratimus, kurie atpalaiduotų nugaros apačią ir viršutinę kūno dalį pečių juostą bei kaklą.

„Jeigu nėra galimybės keisti sėdėjimo padėtį, galbūt vertėtų pasižiūrėti ant ko mes sėdime? Galima sėdėti ant didžiojo kineziterapijos kamuolio. Taip pat ant įprastos kėdės su ratukais galima pasidėti minkštą sėdėseną koreguojančią pagalvę. Tiek kamuolys, tiek pagalvė neleis sėdinčiam darbuotojui sustingti vienoje pozicijoje – visuomet reiks išlaikyti pusiausvyrą. Šios dvi priemonės yra efektyvios kovojant su nugaros įtampa ir skausmais, stiprinant nugaros raumenis bei gerinant laikyseną“.

„Tikrai nerekomenduoju ergonominių biuro kėdžių. Sėdint šioje kėdėje nugaros apačia yra eliminuojama, bet visas kūno svoris apkrauna kelių sąnarius. Paprastai tariant, pasirinktume vieną iš dviejų blogybių“, – teigia L. Daniusevičiūtė-Brazaitė.

2 patarimas: svarbiausias ryto ritualas – pusryčiai

Ilgai dirbant prie kompiuterio dingsta koncentracija, apima mieguistumas ar apatija aplinkai. Šie simptomai dažniau vargina tuos darbuotojus, kurie nesilaiko kelių pagrindinių taisyklių.

Visų pirma, labai svarbu teisingai pradėti dieną – nepamiršti papusryčiauti. Pasak maisto technologės, KTU Cheminės technologijos fakulteto doktorantės Lauros Tamkutės, norint gerai jaustis visą darbo dieną svarbu ne tik gerai pailsėti, išsimiegoti, būti fiziškai aktyviam, tačiau ir pasirūpinti savo mityba. Pusryčiai yra vienas svarbiausių dienos valgių – jie turi įtakos dėmesio koncentracijai bei nuotaikai.

„Moksliniais tyrimais įrodyta, kad subalansuota mityba yra glaudžiai susijusi su darbų atlikimo kokybe. Žmonėms, kurie laikosi teisingos mitybos režimo yra lengviau susikaupti ir ilgiau išlaikyti dėmesį. Tokie žmonės jaučiasi geriau, yra žvalesni, aktyvesni. Vertėtų atkreipti dėmesį į pusryčių racioną, kuriame turėtų būti angliavandenių gausa pasižymintys produktai“, – pataria L. Tamkutė.

Subalansuota mityba yra glaudžiai susijusi su darbų atlikimo kokybe.

Pasak jos, kadangi didžiąją angliavandenių paros normą žmogus turi gauti pusryčių metu, pusryčių kalorijų norma turėtų sudaryti 20-25 proc. paros normos.

Labai svarbu į savo mitybą įtraukti grūdinės kilmės produktų, tokių kaip pilno grūdo duona ar neskaldytų grūdų košės. Pastarosiose yra gausu angliavandenių, vitaminų bei skaidulinių medžiagų, kurios palengvina žarnyno peristaltiką ir visą virškinimo procesą.

Košė neturėtų būti saldi, nes cukrus slopina seilėse esančių fermentų veiklą ir trikdo šių produktų pasisavinimą. Pusryčiams tinka kiaušiniai, šviežios bei šaldytos daržovės, vaisiai bei šimto proc. sulčių gėrimai be pridėtinio cukraus. Taip pat pusryčiams galima valgyti varškę ar jogurtą, bet verčiau rinktis natūralų ir pagardinti jį patiems. Sausi pusryčiai taip pat gali būti puikus pasirinkimas, tačiau labai svarbu pasirinkti tinkamus.

Doktorantė taip pat pataria labai atidžiai perskaityti ant pakuotės pateiktą informaciją.

Pagrindiniai dalykai, į kuriuos reiktų atsižvelgti renkantis dribsnius – skaidulos (pasirinkti reiktų produktus, kuriuose maistinių skaidulų būtų apie 3-5 g. porcijoje), cukrus (cukrus, medus, rudasis cukrus, dekstrozė, kukurūzų krakmolo sirupas neturėtų būti vieni pagrindinių dribsnių ingredientų) ir kalorijos (jeigu skaičiuojate kalorijas, pasirinkite dribsnius su sumažintu kalorijų kiekiu).

3 patarimas: kokybiškam darbui – kokybiškos pertraukos

Viena iš esminių geros savijautos taisyklių – tinkama ryto pradžia ir kokybiškos pertraukėlės. L. Daniusevičiūtė-Brazaitė pabrėžia, jog ne veltui yra rekomenduojama prieš darbą su kolegomis išgerti po puodelį arbatos bei pasikalbėti.

Žinoma, būtų labai šaunu, jeigu kolektyve atsirastų žmogus, kuris imtųsi iniciatyvos ir visus paskatintų atlikti kelis tempimo pratimus. Taip būtų suaktyvinta kraujotaka ir darbuotojas iš tiesų pabustų prieš dienos darbus.

Darbuotojams vertėtų žinoti ir tai, jog dienos eigoje nereikia panirti kompiuterinių programų labirintuose ar dokumentų šūsnyse taip, jog pamirštų ir net nepastebėtų, kas vyksta aplinkui. Net ir tuomet, jei manote, kad jums nereikia pertraukų, tai ne netiesa. Jeigu apima mieguistumas, galime suprasti, jog organizmas skelbia pirmuosius signalus – darbingumo lygis stipriai nukrito.

„Kiekvienam darbuotojui reikalingos kokybiškos pertraukos. Pertraukų metu mintimis reikia atsiriboti nuo dienos darbų. Kartais užtenka bent kelių minučių, kad pasijustume geriau“, – teigia L. Daniusevičiūtė-Brazaitė.

„Reikia atkreipti dėmesį, jog pietų pertrauka skirta ne tik pavalgymui, bet ir poilsiui. Jeigu darbas labai intensyvus, siūlyčiau išeiti pasivaikščioti. Moksliniais tyrimais įrodyta, jog 20 min. pasivaikščiojimas suaktyvina mąstymo procesus smegenyse. Jei nėra galimybės pasivaikščioti gryname ore, puikiai tiks ir darbovietės koridoriai. Po pasivaikščiojimo darbai eisis gerokai lengviau“.

4 patarimas: užkandžius privalu rinktis dėmesingai

Pertraukų metu daugelį aplanko alkio jausmas bei noras užkandžiauti. Specialistai ramina – užkandžiai yra būtini, tačiau juos reikia rinktis atsakingai. L. Tamkutė primena, kad alkio malšinimas bandelėmis, sausainiais ar pyragaičiais suteikia tik tuščias kalorijas. Tokie maisto produktai suteikia didelį kalorijų kiekį, tačiau neturi organizmui būtinų maistinių medžiagų.

„Priešpiečiams galima pasirinkti vaisius, kurie yra gausus vitamino C šaltinis. Džiovinti vaisiai taip pat yra puikus saldumynų pakaitalas. Jie ne tik saldūs, tačiau juose yra nemažai mineralinių medžiagų – kalcio, magnio, geležies, kalio ir vitaminų. Taip pat galima rinktis ir įvairius riešutus – jie ne tik malšina alkį, tačiau juose gausu nesočiųjų riebalų rūgščių, vitamino E bei mineralinių medžiagų. Galima rasti įvairių javainių, kurių sudėtyje yra riešutų, įvairių sėklų, medaus ir dribsnių, tačiau būtina atkreipti dėmesį į pridėtinį cukrų – svarbu, kad jo nebūtų. Būtent toks užkandis yra ląstelienos šaltinis“, – sako maisto technologė L. Tamkutė.

Rudenį ūgteli bandelių, pyragaičių, įvairių saldainių ir saldumynų pardavimai, taip pat daugiau parduodama raugintų ir konservuotų daržovių, grybų bei vaisių, rodo vieno prekybos tinklo duomenys. Atvėsus orams lietuviai mėgsta dažniau pasimėgauti ir rūkytais bei vytintais mėsos gaminiais.

Sveikos mitybos specialistė, studijos „Sulieknėk sveikai“ įkūrėja ir vadovė V. Kurpienė pateikė keletą mitybos įpročių, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį šaltuoju metų laiku.

Žvalaus ryto receptas

Dažnas neįsivaizduoja savo ryto be puodelio kvapnios kavos, tačiau V. Kurpienė ragina vos atsikėlus nepulti budintis šiuo gėrimu. „Ryte ne vienas iš mūsų jaučiasi prislopintas ir vos nubudęs puola prie puodelio kavos. Visgi kavą reikėtų gerti po maisto, nes ji sukelia didesnį skrandžio rūgštingumą, nuo kurio kenčia daug lietuvių. Vos atsikėlus geriau išgerti stiklinę šilto vandens. Po keliolikos minučių sumažės ir kavos poreikis“, – sako V. Kurpienė.

Suaugusiam žmogui galima išgerti vieną-du kavos puodelius per dieną.

Beje, sveikos mitybos specialistė pabrėžia, jog kavą derėtų vartoti saikingai – suaugusiam žmogui galima išgerti vieną-du puodelius per dieną. Geriant kavą didesniais kiekiais, ji neteks tonizuojančio poveikio ir pradės jus slopinti, per daug dirgins nervų sistemą. Dėl to galite tapti irzlūs, pavargę, gali kilti nerimas, kankinti galvos skausmai.

Nusprendusiems kavą gerti sveikiau, patarimą duoda ir „Maximos“ Maisto gamybos departamento direktorius Aidas Poleninas. Cukrų kavoje jis siūlo keisti prieskoniais. „Pavyzdžiui, kardamonu, cinamonu, vanile, tik nepainiokite jos su vaniliniu cukrumi ar jų deriniu. Tokia kava bus gerokai kvapnesnė ir naudingesnė organizmui. Beje, žiemą dažniau prisiminkite ir žaląją arbatą, kuri taip pat turi kofeino, tačiau jo poveikį pajuntame lėčiau“, – sako ekspertas.

Kuo daugiau šviežio maisto

Šaltuoju metų periodu lietuviai nevengia ir kiek dažniau pasimėgauti konservuotu maistu, įvairiais pusgaminiais bei rūkytais mėsos gaminiais. Ir nors tokie maisto produktai gali būti tiek gardūs, tiek turėti naudingų savybių – piktnaudžiauti jais nepatartina. „Juk svarbiausia – kuo įvairesnis racionas. Net ir žiemą neturėtume pamiršti šviežių vaisių ir daržovių“, – sako A. Poleninas.

Jam pritaria ir sveikos mitybos specialistė V. Kurpienė, teigianti, jog vaisiai, daržovės ir kiti iš gamtos gaunami maisto produktai yra naudingiausi vos nuskinti. Kuo labiau jie apdorojami ir ilgiau laikomi, tuo jų maistinė vertė mažėja. Konservuotus produktus ji patarė keisti sveika alternatyva – šaldytomis daržovėmis ir uogomis. Beje, išimčių yra: pavyzdžiui, pomidorų tyrė ar pomidorai savo sultyse be priedų, yra sveikas ir naudingas produktas, kupinas lengvai pasisavinamo stipraus antioksidanto likopeno.

Tuo tarpu rūkytų ir vytintų dešrų, dešrelių bei kitų perdirbtų mėsos gaminių žiemą reikėtų suvalgyti kiek mažiau vien tik todėl, kad šiuo metų periodu sumažėja mūsų fizinis aktyvumas. Šie produktai gausūs kalorijų, kurių mūsų organizmas nespėja sudeginti.

Sveikesni saldumynai

Gardus saldėsis po pietų – atrodo, nieko geriau negali būti. Nedidelis kiekis saldumynų jums tikrai nepakenks, bet svarbiausia jų nepadauginti ir rinktis teisingai. Atvėsus orams mažiau judame, praleidžiame mažiau laiko dienos šviesoje ir mums nuolat norisi ko nors saldaus. Tačiau reikėtų save riboti, antraip pavasarį nesidžiaugsite tuo, ką „pasiekėte“ žiemą.

Vaikas mieliau paims kopūsto lapą ir iškąs jam „burną“, „akis“ ir galiausiai viską suvalgys.

„Be to, tai slopina imunitetą: kuo daugiau saldumynų, miltinių produktų valgome, tuo vyksta daugiau uždegiminių procesų, imunitetas silpnėja. Žinoma, saldumynas saldumynui nelygu – galima rinktis vertingesnius, pavyzdžiui, šokoladą, kuriame yra 60 proc. ir daugiau kakavos, medaus šaukštelį arba džiovintus vaisius be cukraus ar jo pakaitalų. Tokiu atveju ir desertą suvalgysite, ir šiek tiek naudos bus“, – patarė V. Kurpienė.

Ne visi miltiniai produktai yra saldumynai, tačiau jų poveikis panašus. V. Kurpienė siūlo baltų miltų produktus keisti pilno grūdo produktais. Juos patartina vartoti ir ryte, kad gautumėte energijos, o miltiniai produktai ją atima, nors pirmi pojūčiai sako priešingai, tačiau svarbus ilgalaikis efektas.

Kaip įtikti vaikams?

Specialistai atkreipė dėmesį, kad šaltuoju metų laiku svarbu pasirūpinti tinkamu ir maistingu valgiu vaikams. O jiems ne taip paprasta įsiūlyti tai, kas sveika – juk ir patys suaugusieji atvėsus orams dažniau užsimano saldumynų.

Kokių alternatyvų galime jiems pasiūlyti? „Šaldytos uogos, švieži vaisiai ar tos pačios daržovės – vaikai mėgsta viską. Dažnai jiems svarbu ne turinys, o forma. Tarkim, rūgštesnius vaisius galima derinti su saldesniais ar uogomis – aš mėgstu juos supjaustyti kubeliais ir suverti ant pagaliuko. Tai gražiai atrodo, yra skanu, puikiai tinka ir vaikų vakarėliams. Ir jei suaugusieji labiau mėgsta valgyti įvairias salotas ar jų mišinius, tai mažiesiems labiau patinka, kai kiekvienas produktas patiekiamas atskirai. Pavyzdžiui, vaikas mieliau paims kopūsto lapą ir iškąs jam „burną“, „akis“ ir galiausiai viską suvalgys. Trumpai sakant, atkreipkite dėmesį į savo atžalų įpročius “, – patarė V. Kurpienė.

Ji pridūrė, kad prieskoninius produktus vaikams vartoti galima, tik reikėtų naudoti mažesnius jų kiekius. Jauniausiems šeimos nariams dažnai patinka kmynai, pankoliai, cinamonas, ciberžolė, pastarieji dar ir pagerina virškinimą. Visgi česnakų, svogūnų ir kitokių „aštresnių“ produktų mažiems vaikams siūlyti nereikėtų, nes jie gali sudirginti virškinamojo trakto gleivinę.

Ryte – tamsu, vakare – tamsu. Nuolatos jaučiamės mieguisti, kėlimasis į darbą virto tikra kančia? O rytas gali būti pakankamai budrus, jeigu tinkamai papusryčiausite. Energijos visai dienai, pasak mitybos specialistų, suteikia paprasti, bet ne prasti produktai.

Stiklinė vandens

Stiklinė vėsaus vandens su keliais citrinos sulčių lašais padės ryte įveikti mieguistumą. Jis „pažadins“ smegenis ir skrandį. Gavęs stiklinę vandens, organizmas supras, kad laikas veikti. Beje, viena mieguistumo priežasčių – dehidratacija.

Citrusinių vaisių aromatas

Greipfrutas, apelsinas ar citrina – puikūs „žadintuvai“. Jų aromatas suteikia žvalumo, o vitaminas C pripildo energijos ir geros nuotaikos. Taigi stiklinė citrusinių vaisių sulčių – puiki tonizuojamoji idėja dienos pradžiai. Tiesa, sulčių negalima gerti, kol skrandis tuščias. Pirma ką nors suvalgykite. Dažnai sulčių nerekomenduojama vartoti ir skrandžio problemų turintiems žmonėms.

Baltyminiai produktai

Kiaušiniai, paukštiena, žuvis – idealūs baltymų šaltiniai. Jie energijos suteikia ilgam. Suvalgę vištienos krūtinėlės ar kiaušinienės nuovargio nejausite iki pietų. Ypač proteinų reikia tiems, kurių darbas yra fizinis.

Vitaminai

Kad jaustumėmės žvalūs ir energingi, mūsų organizmui reikia vitaminų A ir D bei mikroelementų. Todėl per pusryčius reikėtų suvalgyti porciją daržovių arba vieną vidutinio dydžio vaisių. Pavyzdžiui, obuoliuose yra boro, kuris padeda sukoncentruoti atmintį, o morkose – vitamino A. O štai špinatuose gausu geležies, kuri padeda įveikti nuovargį.

Kakava

Kakavoje yra serotonino, kuris dažnai vadinamas „laimės hormonu“. Kakavoje yra ir kofeino. Todėl puodelis šilto gėrimo suteiks žvalumo, neleis žvarbti išėjus į lauką.

Prieskoninės žolelės

Į rytinę arbatą ar stiklinę vandens galima įdėti ir gabalėlį imbiero ar kelis mėtos lapelius. Tai natūralios tonizuojamosios priemonės. Tiesa, mėtomis reikia nepiktnaudžiauti, nes stipri jų arbata veikia raminamai.

Skanių pusryčių pažadas

Kad rytas būtų žvalus, svarbu ir gerai išsimiegoti, o užmigti vakarienei prisikirtus sunkiai virškinamo maisto, pavyzdžiui, mėsos su keptomis bulvėmis, - nebus lengva. „Tuščiu“ skrandžiu ir užmigti lengviau ir miegas bus geresnis. Taigi jei vakare užsimanysite ko nors skanaus, pasakykite sau: „Suvalgysiu tai ryte“. Ryte bus lengviau nubusti, nes žinosite, kad jūsų laukia gardūs pusryčiai. Tiesa, būtinai padarykite tai, ką pažadėjote savo skrandžiui.

Verta žinoti:

Yra produktai, kurie „atima“ energiją. Tokios yra bulvės – jos sočios, tačiau energijos iš jų nesulauksite. Venkite per pusryčius seniau pagaminti maisto, rinkitės tik šviežius produktus. Netinka pusryčiams ir įvairūs pusfabrikačiai, rūkyti bei konservuoti produktai, saldžios bandelės.

Dienoms trumpėjant ir orui šaltėjant, daugelį žmonių užplūsta tingulys ir apatija. Kaip likti sveikiems, energingiems ir žvaliems šaltaisiais sezonais?

Kaip praneša femalefirst. co.uk, jeigu jums sunku rytais lipti iš šiltos lovos ir nerandate jėgų atlikti dienos darbams, jums padės šie patarimai:

Ruduo ar žiema – ne priežastis liautis sportuoti.  Nuolat sportuojant stiprėja mūsų kūnas bei imunitetas. Fiziniai pratimai pakelia nuotaiką ir išvaiko tingulį. Sportas taip pat stiprina atmintį.

Patalpose palaikykite vienodą temperatūrą – neprikaitinkite per daug, tuomet tapsite mieguistas ir vangus. Naktį temperatūra miegamajame turi siekti 19 – 21 laipsnį šilumos.

Gerai išsimiegokite.  8 valandos miego užtikrins žvalumą ir būsite energingi.

Valgykite pusryčius.  Niekuomet nepradėkite dirbti darbų, jeigu jūsų skrandis yra tuščias. Vaisiai, grūdai padeda sutelkti dėmesį.

Nepersidirbkite. Jeigu nebesutelkiate dėmesio – padarykite bent penkių minučių pertrauką.  Pailsėkite, tuomet į užduotį pažvelgsite kitomis akimis.

Pasitikėkite savimi.  Tai didžiausias motyvas gerai dirbti. Jeigu jums nesiseka, nesijaudinkite ir nepanikuokite, geriau išanalizuokite priežastis ar paprašykite aplinkinių pagalbos.

Klausykitės mėgstamos muzikos.  Muzika pakelia nuotaiką.

Nepamirškite pavalgyti. Valgykite reguliariai, sveiką ir subalansuotą maistą. Tuomet pasisemsite energijos ir nealinsite organizmo.