Klaipėdiečiai, įpratę palikti savo mašinas šalia buvusio Nemuno verslo centro, nustebo radę už valytuvų užkištą lapelį.

Jame rašoma, kad aikštelė yra privati ir priklauso įmonei "Westimport", todėl prašoma čia nestatyti automobilių. Priešingu atveju žadama kreiptis į atitinkamas instancijas.

Žmonės tikino nepastebėję jokių įspėjamųjų ženklų, bylojančių apie privačią aikštelę, todėl kėlė klausimą, ar pastato savininkai tikrai elgiasi teisėtai?

Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Saulius Valiulis patvirtino, kad Nemuno g. 115 pastatas ir dalis šalia jo esančios aikštelės priklauso bendrovei "Westimport", kuri dar praėjusį rugsėjį įsigijo dviejų aukštų objektą su sklypu.

Tiesa, savininkai turi aiškiai pažymėti privačią teritoriją įspėjamaisiais ženklais, kad žmonėms nekiltų abejonių.

"Kadangi teritorija nėra aptverta ir žmonėms galbūt dėl to kyla klausimų, jie turėtų pasistatyti ženklą "Rezervuota stovėjimo vieta". Šis ženklas suteikia teisę transporto priemonėms stovėti tik su specialiais leidimais. Tada, įvažiavus svetimoms mašinoms, savininkai gali skambinti policijai arba Viešosios tvarkos skyriui. Mes, savo ruožtu, galime šį adresą įsitraukti į planus ir tikrinti. Iš pradžių įspėtume vairuotojus, o paskui veikiausiai pradėtume bausti", – nurodė S.Valiulis.

Pašnekovo žodžiais, ne visa aikštelė priklauso bendrovei, tik dalis jos, todėl natūralu, kad pašaliniams yra neaišku.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vyriausios specialistės Linos Žemaitytės, privačios žemės valdytojas pats gali nuspręsti, kam leisti joje stovėti. Tačiau, norint įrengti kelio ženklus arba nubraižyti linijas, iš pradžių privalu juos suderinti su Klaipėdos policija.

Bendrovės "Westimport" atstovė Inga Bendžiuvienė teigė, kad nepastebėti jau esamo ženklinimo tiesiog neįmanoma.

Ir iš tiesų – privačios vietos aikštelėje ne tik pažymėtos geltonai, bet jose dar ir ant asfalto užrašyta "Rezervuota klientams".

"Tik niekas nereaguoja. Viena kita mašina mums netrukdo, bet jeigu atvažiavę rytais randame pilną aikštelę ir užimamos tos vietos, kurios yra rezervuotos, nubrėžta geltona linija, tai ką mes turime daryti?", – apmaudavo pašnekovė.

Verslininkai nedraus gyventojams aikštelėje palikti mašinų savaitgaliais arba vakarais ir naktimis, tačiau darbo valandomis piktnaudžiaujama neturėtų būti.

Esą atskirai derinti ženklinimo bendrovei nereikėjo, nes pastatas su privačiu sklypu įsigytas jau su patvirtintu projektu.

Apie pašto skyriaus iškeldinimą žmonės perskaitė informaciniame plakate. Jame teigiama, kad iki šiol Minijos gatvėje buvęs Klaipėdos 4-asis paštas perkeliamas į atnaujintą 2-ąjį paštą prekybos centre „Akropolis“ (Taikos pr. 61).

Pokyčiai įsigalios nuo sausio 17-osios.

Šią naujieną kai kurie rajono gyventojai sutiko itin audringai. Žmonės atkreipė dėmesį, kad „Akropolyje“ esančiame skyriuje ir taip būna nemažos eilės, dabar esą jos dar padidės.

Reaguodamas į tai Sulupės seniūnaitis Saulius Liekis žada organizuoti gedulingą atsisveikinimą su iškraustomu pašto padaliniu.

„Naujametinė „dovana“ – uždaromas mūsų rajono paštas. Artimiausiu metu kviesiu rajono gyventojus į gedulingą pašto išlydėjimą. Ruoškite juodus rūbus, kaspinus, dūdas ir sekite informaciją“, – pranešė S.Liekis.

Pašnekovo žodžiais, iš pradžių svarstyta kurti peticiją ir rinkti žmonių, nepritariančių pašto perkėlimui, parašus. Tačiau galiausiai teko pripažinti – vargu, ar tai kažką pakeis, jei sprendimas jau priimtas.

Todėl apsiribota tyliu protestu.

„Šis paštas buvo rajono bendruomenės traukos centras, patogus savo vieta. Akivaizdu, kad žmonėms rūpi, ne veltui žinia sukėlė tiek diskusijų“, – kalbėjo S.Liekis.

Netrukus bus skelbiamas konkretus laikas, kada vyks simbolinis pašto skyriaus išlydėjimas. Į jį kviečiami visi Žvejybos uosto rajono gyventojai.

Lapkričio pabaigoje klaipėdiečius nustebino užsidaręs dar vienas pašto filialas Laukininkų gatvėje. Šis perkraustytas į prekybos centrą BIG (Taikos pr. 139).

Dar vienas naujas pašto skyrius gruodį ėmė veikti ir prekybos centre „Purmaliai“ (Naujoji g. 29, Kalotė).

Tam bendrovė numatė 157 tūkst. eurų: į 195 kv. m pašto skyrių prekybos centre BIG investuota 70 tūkst. eurų, į 95 kv. m pašto skyrių „Akropolyje“ – 69 tūkst., į 68 kv. m pašto skyrių prekybos centre „Purmaliai“ – 18 tūkst. eurų.

Nors žmonės tokioms naujovėms priešinasi, pasak Lietuvos pašto atstovo, pokyčių imtasi atsižvelgus būtent į klientų srautus ir jų poreikius – gausiai lankomi, tačiau senos statybos arba mažesni pašto skyriai keičiami erdvesniais, įrengtais pagal naują koncepciją ir orientuotais į klientų patogumą.

„Klaipėdoje, prie Žalgirio g. 15 namo, apsigyveno lapė. „Nuaras“ įspėtas, bet nieko nedaro. Laukia, kol įvyks nelaimė: bus sudraskytas koks nors šuniukas arba vaikas“, – socialiniuose tinkluose dalijosi klaipėdietė.

Moteris nufotografavo laukinį žvėrį lakantį vandenį iš balos prie gatvės. Skambindama į „Nuarą“ ji pasakojo negalėjusi išvažiuoti iš automobilių aikštelės, mat laukinis žvėris stoviniavo ant išvažiavimo.

Apie lapę pranešusi moteris mano, kad gyvūnas gali būti pasiutęs ir kelti pavojų. Paklausta, kaip jos manymu, derėtų pasielgti gyvūnų prieglaudos darbuotojams, klaipėdietė svarstė – gal reikėtų kviesti medžiotojus, kad jie nušautų lapę, o gal pagauti miško padarą, išvežti ją atokiau nuo miesto ir paleisti.

Laukia, kol įvyks nelaimė: bus sudraskytas koks nors šuniukas arba vaikas.

Įdomu, kad apie pamatytą lapę pranešusi moteris atviravo, jog gyvūną pamatė apie 7 val. ryto, o pranešė apie tai tik apie 13 val. Būtent todėl važiuoti ieškoti rudauodegės po šešių valandų nebebuvo prasmės.

„Nuaro“ administratorė Gintarė Liutkuvienė paskubėjo nuraminti klaipėdiečius – šis metas yra lapių migracijos laikas, tad nenuostabu, kad užauginusios vaikus, jos dabar yra labai alkanos ir ieško lengvai prieinamo maisto.

Miško žvėrį kieme mačiusi moteris patvirtino, kad kieme kačių mylėtojai nuolat padeda indelius su maistu joms.

„Pastebėjau, kad lapės mieste kasmet pasirodo tuo pačiu metu. Spalio pabaigoje ir lapkričio pradžioje jos pradeda keisti kailį, todėl dažnai atrodo negražios, nusišėrusios ir gali sudaryti ligoto gyvūno vaizdą. Dabar jos kaupia riebalus žiemai, todėl lengvai prieinamas kačių maistas ar į buitinių atliekų konteinerius išmetami produktai joms yra lengviausiai prieinamas grobis, – paaiškino G.Liutkuvienė. – Abejoju, ar ši lapė yra pasiutusi. Jau ne mažiau aštuonerių metų lapių pasiutligės atvejų nei Klaipėdoje, nei Klaipėdos krašte nefiksuojama.“

Lapės skiepijamos nuo šios ligos barstant skiepus iš lėktuvų. Įvairiomis aplinkybėmis nugaišusių šių gyvūnų tyrimai rodo, kad 89 procentai jų buvo suėdusios skiepus. Tai yra labai didelis procentas.

Vis tik specialistai pataria nesiartinti prie laukinių gyvūnų net tada, kai jie ateina į miestą, geriausia jų nebaidyti ir leisti jiems pabėgti. Į „Nuarą“ derėtų skambinti tuo pačiu metu, kai žmonės mato gyvūną, o ne gerokai vėliau. Tada yra galimybė specialistams atvykti ir patiems įvertinti žvėries būklę.

G.Liutkuvienė prisiminė atvejį, kai paskambinę klaipėdiečiai teigė stovintys priešais lapę, kuri nejuda iš vietos. Žmonės buvo išsigandę ir nežinojo, kaip pasielgti. Patarti apsisukti jie taip ir pasielgė. Žvėris suprato, kad žmonės jam grėsmės nekelia, nuskuodė savais keliais.

"Lauke devyni laipsniai, o namuose radiatoriai net nepradėjo šilti", – antradienį apmaudavo Karklų gatvėje gyvenanti klaipėdietė.

Tokio pobūdžio skundų sulaukė ir valdininkai.

Šiluma dar nepasiekė dalies Taikos prospekte, Žvejybos uosto rajone, senamiestyje esančių butų. Kai kurie priekaištavo ir dėl to, kad kaista ne visi buto radiatoriai.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vyriausiojo specialisto Skirmanto Adašiūno, gyventojams nereikėtų nerimauti, nes per šią savaitę nesklandumai bus išspręsti.

"Šiuo metu vyksta paleidimo procesas. Kai kur patenka oro, tam, kad jį pašalintum, reikia prieiti prie viršutinių taškų. Dažniausiai tai yra pačiuose butuose, ne visada pavyksta greitai į juos patekti. Patys gyventojai nenori padėti surasti problemos, jie tik linkę piktintis", – teigė S.Adašiūnas.

Apie problemą žmonės turėtų pranešti šildymo sistemų prižiūrėtojui ar namo administratoriui.

Apie problemą žmonės turėtų pranešti šildymo sistemų prižiūrėtojui ar namo administratoriui.

Pranešimą gavę specialistai paprastai atvyksta darbo metu, kai nieko nėra namuose (dažniausiai patekti reikia būtent į viršutinius butus). Todėl žmonės turėtų būti kantresni.

Juolab kad taip nutinka kiekvienais metais.

"Dažniausiai skambina pirmo antro aukšto gyventojai. Gaila, kad ne penkto, nes iškart atsiranda galimybė suderinti nuorinimo laiką", – atkreipė dėmesį specialistas.

Šiemet Klaipėdoje šildymo sezonas prasidėjo vėliausiai iš Lietuvos didmiesčių – pirmadienį.

Šildymo sezonas Klaipėdoje oficialiai pradėtas

2004 m. – spalio 12 d.

2005 m. – spalio 18 d.

2006 m. – spalio 26 d.

2007 m. – spalio 15 d.

2008 m. – spalio 27 d.

2009 m. – spalio 13 d.

2010 m. – spalio 11 d.

2011 m. – spalio 19 d.

2012 m. – spalio 17 d.

2013 m. – spalio 15 d.

2014 m. – spalio 22 d.

2015 m. – spalio 9 d.

2016 m. – spalio 10 d.

2017 m. – spalio 11 d.

2018 m. – spalio 22 d.

Šiemet – spalio 7 d.

Antradienį vykusiame Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje turėjo būti svarstomas Žvejybos uosto bendruomenės pirmininkės, Strėvos g. seniūnaitės Rasos Senkienės prašymas.

Moteris dar birželio pradžioje komiteto pirmininkui Kaziui Bagdonui pateikė siūlymą šalia vaikų globos namų "Rytas" esančiame apleistame pastate įkurti bendruomenės namus.

Anot R.Senkienės, stebint šio rajono gyvenimą ir bendraujant su gyventojais, kilo poreikis įsteigti tokius bendruomenės namus, kuriuose galėtų lankytis vieniši vyresnio amžiaus žmonės, neįgalieji, jame laiką leistų ne tik Žvejybos uosto rajono, bet visos pietinės dalies gyventojai.

Tai galėtų būti ne tik senjorų, bet ir jaunimo užimtumo centras, kuriame vyktų įvairūs užsiėmimai: nuo kompiuterinio raštingumo pamokų iki sporto ir kultūrinių veiklų.

Be to, apleisto pastato priekyje yra didžiulė žalios vejos erdvė su "pavargusiu" futbolo aikštynu, vaikų žaidimo aikštelėmis, treniruoklių įrenginiais. Čia galėtų vykti lauko užsiėmimai.

Panašu, kad tokiems planams išsipildyti nelemta.

Atėjus laikui Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto nariams svarstyti klausimą, R.Senkienė paprašė išbraukti jį iš darbotvarkės.

Atėjus laikui Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto nariams svarstyti klausimą, R.Senkienė paprašė išbraukti jį iš darbotvarkės.

Kaip pati sakė, rankos nusviro gavus Klaipėdos savivaldybės administracijos atsakymą.

Turto skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio pasirašytame rašte teigiama, kad "pagal Tvarkos aprašo 11 punktą savivaldybės turtas negali būti perduotas valdyti pagal panaudos sutartis, jeigu asociacija veikia trumpiau nei dvejus metus iki prašymo suteikti patalpas".

Žvejybos uosto rajono asociacija įsteigta praėjusių metų liepą ir veikia trumpiau nei dvejus metus, todėl klausimas dėl patalpų suteikimo panaudos pagrindais nebus svarstomas.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pirmininkei pasiūlyta dalyvauti viešame nuomos konkurse dėl 23 kv. m ploto patalpų miesto centre, netoli Lietuvininkų aikštės (Vilties g. 6).

Žvejybos uosto bendruomenės pirmininkei toks valdininkų siūlymas atrodo nesuprantamas.

"Kai gavau tokį atsakymą, nebenorėjau nieko. Ką Žvejybos uostas darys Vilties gatvėje?" – stebėjosi R.Senkienė.

Esą tiek savivaldybės atstovai, tiek politikai tarsi pripažįsta būtinybę kurti tokio pobūdžio namus, tačiau, be pasvarstymų apie patalpų išlaikymą, nieko nedaro.

Vienus Bendruomenės namus Debreceno gatvėje Klaipėda jau turi, juose senjorai užsiima menine veikla.

Žvejybos uosto rajono asociacija vienija apie 5 tūkst. gyventojų.

Pasak R.Senkienės, rajono žmonėms trūksta bendruomeninių renginių ir vietos, kur jie galėtų vykti.

Tačiau prie Lietuvininkų aikštės esančios patalpos ar tiksliau vienas kambarys tam tikrai nėra tinkamas.

Atsikraustys 8 nepilnamečiai

Klaipėdietis Saulius – vienas tų, kurio kaimynystėje netrukus apsigyvens uostamiesčio vaikų globos namų globotiniai – čia našlaičių šeimynai nupirktas butas.

Saulius teigė, kad kaimynai apie tai, kokiam tikslui perkamas butas, sužinojo tik gerokai vėliau, kai nieko nebebuvo galima pakeisti.

"Mes atsidūrėme prieš faktą, nes jau yra miesto tarybos sprendimas tuo klausimu. Dabar butas kaimynystėje nupirktas ir jame netrukus apsigyvens globos namų auklėtiniai. Aišku, kad esame nepatenkinti. Mes sau pirkome tokį butą, kad turėtume kuo mažiau kaimynų, norėjome ramybės. O dabar šalia įsikels 8 nepilnamečiai. Esame jauna šeima, investavome visus savo pinigus, kad susikurtume gyvenimą, kokio norime, o dabar sąlygas diktuos aplinkiniai", – kalbėjo klaipėdietis.

Saulius teigė, kad anksčiau gyveno vadinamojo Žvejybos uosto rajone, netoli dabartinių vaikų globos namų "Rytas", ir matė, kuo tapo kai kurie tų namų globotiniai.

"Vidutiniškai iš 12 vaikų gal kokie du ir gyvena normalų gyvenimą, o 10 jau paauglystėje tapo nusikaltėliais. Tai ko dabar turėčiau tikėtis čia? Kokį pavyzdį greta matys mano paties vaikai? Esu labai nusivylęs, kad miesto savivaldybės atstovai tiesiog nusprendė ir nupirko šitokį būstą globotiniams, neatsiklausdami ir nesitardami su kaimynais. Už tokią sumą, kuri sumokėta už tą butą, galima buvo namą pastatyti arba nupirkti. Ir savivaldybei būtų naudingiau, ir tiems vaikams", – dėstė Saulius.

Vidutiniškai iš 12 vaikų gal kokie du ir gyvena normalų gyvenimą, o 10 jau paauglystėje tapo nusikaltėliais.

Įkurtuvės – jau netrukus

Klaipėdoje yra trys vaikų globos namai – "Danės", "Ryto" ir "Smiltelės".

Prieš kelerius metus prasidėjęs vaikų šeimynų iškeldinimo į butus procesas tebevyksta.

Šiuo metu keturiuose savivaldybės butuose gyvena po 8 vaikus. Netrukus dar 8 vaikai bus įkelti į dar vieną butą, klaipėdiečio Sauliaus kaimynystėje.

Ten persikelti turėtų 8 "Smiltelės" vaikų globos namų auklėtiniai.

"Šitie vaikai, kurie netrukus įsikels į naują butą, nėra sunkūs auklėjimo prasme ar kalbant apie elgesio bei emocinius sutrikimus. Manyčiau, jie nėra ir probleminiai. Tai tos pačios šeimos broliai ir seserys. Jų amžius – nuo 11 iki 17 metų", – teigė "Smiltelės" globos namų direktorė Vilma Bakševičienė.

Į dar vieną naują butą įsikels likusieji 8 vaikai iš "Ryto" globos namų.

Jie dar tebegyvena senosiose vaikų namų patalpose šalia "Gilijos" pradinės mokyklos.

Vaikų globos namų "Rytas" direktorės pavaduotoja Edita Navickienė teigė, jog keturios vaikų šeimynos po 8 vaikus iš senųjų globos namų jau iškeltos į butus.

Ir pripažįsta, kad visais atvejais kaimynai vaikų atsikraustymu per daug nesidžiaugė.

Esą iš dviejų namų gyventojų buvo sulaukta pretenzijų, kad globotinių kaimynystė yra blogybė, ir buvo baiminamasi, kad jie kenks aplinkiniams. 

Esą iš dviejų namų gyventojų buvo sulaukta pretenzijų, kad globotinių kaimynystė yra blogybė, ir buvo baiminamasi, kad jie kenks aplinkiniams.

"Žinią apie kaimynystėje apgyvendinamus vaikus žmonės priima negatyviai. Buvo ir labai aršus pasipriešinimas. Kai kurie gyventojai rašė raštus savivaldybei, kad mūsų vaikai ten negyventų, kad jie jų nenori. Dabar jau to nesigirdi", – tikino E.Navickienė.

Stereotipai neturi pagrindo?

Kad vaikai nepageidaujami naujoje aplinkoje, buvo nelengva nuslėpti nuo globotinių.

Tad visai tikėtina buvo ir priešiška pačių vaikų reakcija prieš nedraugiškai jų atžvilgiu nusiteikusius kaimynus.

Todėl su vaikais ta tema esą daug bendravo ir psichologai, ir auklėtojos.

Su jais kalbėta, kad jie turėtų integruotis į bendruomenę.

"Kalbėjome su jais, kad integracija bus nelengva, kad požiūris į juos bus įvairus. Ir tikrai iš pradžių ne visi kaimynai su džiaugsmu priėmė globotinius. Tačiau, kai pamatė, kokie vaikai atsikraustė, nusiramino. Juk vaikai gyvena tuose butuose ne vieni, juos visą laiką prižiūri suaugęs asmuo, mūsų įstaigos darbuotojas", – pabrėžė E.Navickienė.

Tačiau globos namų direktorės pavaduotoja pripažino, kad būna ir sunkių atvejų, kai pas juos į įstaigą patenka paauglys, iki tol gyvenęs gatvėje, bet esą "globos namai neturi stebuklingos lazdelės, kad per vieną dieną toks vaikas taptų kitokiu".

"Tiesiog reikia laiko, kad vaikas priprastų prie savo naujos gyvenamosios vietos, prie naujos tvarkos, prie naujo režimo. Tam reikia ne mėnesio ir ne dviejų. Tačiau rezultatą dažnu atveju pasiekti pavyksta. Vis dėlto yra tokių vaikų, kurių, deja, taip ir nesugebame integruoti į bendruomenę. Jie pas mus patenka jau žymiai vyresni ir juos perauklėti nelengva", – teigė E.Navickienė.

Teks išsklaidyti baimes

Klaipėdos mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis tikino suprantantis kaimynų nepasitenkinimą dėl greta jų apgyvendintų vaikų namų globotinių, bet jų nepateisina.

"Nekorektiška būtų sakyti, kad jei jau vaikas iš globos namų, tai jis neturi teisės gyventi geresniame kvartale, geresnėmis sąlygomis. Bet labai suprantu ir tuos žmones, kurie investavo didelius pinigus į prabangų būstą ir staiga atsiranda tam tikros įtampos, tačiau neretu atveju tik pačių ir susikurtos. Ir čia reikės ilgo, kantraus, nuoseklaus bendravimo ir tų baimių sklaidymo. O tų fobijų, kai šalia gyvena kitokie – kitataučiai, neįgalūs ar našlaičiai, visuomenėje dar yra pilna", – įsitikinęs A.Cesiulis.

Vytauto Petriko nuotr.

Pats A.Cesiulis kažkada gyveno Baltijos prospekte anuomet naujos statybos name, kuriame netikėtai buvo įrengta socialinė valgykla bėdžiams.

Ten buvo dalijami maisto daviniai benamiams, ten jie galėdavo pavalgyti ir šiltus dienos pietus.

Tada to namo gyventojai dėl valgyklos atsiradimo, anot A.Cesiulio, "tikrai nebuvo laimingi".

"Ir tai buvo normali jų reakcija, nes atsirado visokių pašalinių dalykų. Pavyzdžiui, tie, kurie eidavo į valgyklą, buvo labai nevalyvi, maža to, savo gamtinius reikalus atlikdavo laiptinėse. Bet, kiek pamenu, organizuoto protesto, ultimatumo iš bendrijos gyventojų pusės dėl tos valgyklos nebuvo. Bet paskui pasikeitė valgyklos pobūdis, ir situacija susitvarkė", – prisiminė A.Cesiulis.

Yra ir kitokių pavyzdžių

Klaipėdos "Berželio" bendruomenės pirmininkė Audronė Zalumskienė teigė, kad susidariusi situacija, kai baiminamasi dėl globotinių kaimynystės, jai labai pažįstama.

Esą "Berželio" bendruomenėje prieš kurį laiką irgi išgyventos panašios emocijos, kai sužinota, kad į gretimą kotedžą įsikrausto 8 globotiniai.

"Mano nuomone, šitie vaikai turėtų gyventi taip, kaip dabar gyvena, greta mūsų visų, o ne kažkur atskirai, taip jie lengviau integruojasi į bendruomenę. Tačiau pradžia irgi buvo nelengva, mano žiniomis, to kotedžo kaimynai, sužinoję apie globotinių įkeldinimą, rašė skundus ir pretenzijas savivaldybei, kad tų vaikų kaimynystėje nepageidauja. Tačiau dabar žinau, kad jie jokių nusiskundimų neturi", – tikino A.Zalumskienė.

Mano nuomone, šitie vaikai turėtų gyventi taip, kaip dabar gyvena, greta mūsų visų, o ne kažkur atskirai, taip jie lengviau integruojasi į bendruomenę.

Anot bendruomenės pirmininkės, baimės žmonėms kyla dėl nežinojimo, dėl įsisenėjusių stereotipų, kad globos namų auklėtiniai yra pavojingi ar kenksmingi visuomenei.

"Tam pagrindo, žinoma, yra. Juk būna įvairiausių atvejų, ir tų vaikų būna visokių. Tačiau tie, kurie gyvena kotedže, mano žiniomis, netgi susidraugavo su kaimynais. Patarčiau žmonėms nebijoti globos namų auklėtinių. Tiems vaikams reikia namų aplinkos, kad jie socializuotųsi, šventes švęstų kartu su visais. Manyčiau, reikėtų, kad ir tų vaikų auklėtojos daugiau įtrauktų auklėtinius į bendras mūsų bendruomenės veiklas", – teigė A.Zalumskienė.

Vaikų gyvenimas butuose jau esą duoda rezultatų. Jie išmoko suprasti, kad greta gyvena kaimynai, kurių poilsį ir buvimą reikia gerbti, netriukšmauti, nešiukšlinti.

"Jie išmoko labiau saugoti daiktus. Jie supranta, kad tai jau yra jų pačių. Patys perka, patys renkasi. Jie jau sako, kad grįžta namo, o anksčiau sakydavo, kad pareina į "globnamį". Ta jų erdvė tapo mažesnė, jaukesnė ir labiau jiems rūpima. Tiesa, kalbu apie motyvuotus vaikus, nes vis dėlto yra įvairių", – teigė globos namų "Rytas" direktorės pavaduotoja E.Navickienė.

Uždraustos žvejybos fonas

„Modernėjimo būtinybė ar noras bet kokiomis priemonėmis sunaudoti užplūdusias ES lėšas?“ – toks klausimas kyla išvydus Žuvininkystės tarnybos paskelbtą konkursą dėl žuvininkystės informacinės sistemos tobulinimo.

Įvairių sistemų kūrimas ir tobulinimas nykstančios žvejybos fone daliai žvejų atrodo tarsi puota maro metu. Numatyta, jog sistemos tobulinimas kainuos iki 200 tūkst. eurų.

Numatyta, jog sistemos tobulinimas kainuos iki 200 tūkst. eurų.

Jį nuspręsta atlikti labai greitai. Iki spalio pradžios įvyks konkursas, o šiemet iki gruodžio pradžios sutartis jau turės būti įvykdyta.

Jau rašėme, kad šiemet nuspręsta iki metų pabaigos riboti rytinės Baltijos menkių žvejybą. Prabylama ir apie panašias kitų metų priemones. Jei menkių žvejyba neatsikurs, o ji greitai tikrai neatsinaujins, jų žvejybos ribojimas gali tęstis dar ne vienus metus. 

Didesnės dalies Baltijos jūros žvejų verslas nutrūks. Išgyventi žvejams bus neįmanoma, nes kitų kvotuojamų žuvų sugavimo galimybės Baltijos jūroje yra paskirstytos netolygiai, sudaro sąlygas dviem bendrovėms klestėti, o kitoms – merdėti.

Įtarta iškreipta situacija

Iš esmės galima teigti, kad Lietuvos žuvininkystės sistema, bent ta, kuri yra susieta su Baltijos jūra, nyksta.

Esant tokioms sąlygoms Žuvininkystės tarnyba griežtina žvejybos sekimo sistemą įvesdama naujas ar tobulindama senas žuvininkystės informacinės sistemos posistemes. Ir viskas tarsi taip turėtų ir būti, nes informacinės sistemos kopijuojamos nuo kitų ES šalių, daromos pagal griežtus ES reikalavimus ir rekomendacijas.

Esmė tik ta, kad kitose ES šalyse žvejybos rinka yra subalansuota ir popieriuje, ir realybėje. Ne taip, kaip Lietuvoje, kai vienokia reali situacija, o kitokia – ES ataskaitose. Bent jau taip esant įtarinėjo žvejai, kai prašė kompensacijų už laivus traukiantis iš verslo, o jiems buvo aiškinama, kad tai neįmanoma, nes ES ataskaitose Lietuvos žvejyba yra laikoma subalansuota.

Net keli Lietuvos žemės ūkio ministrai taip ir nesugebėjo išaiškinti Briuselio biurokratams, kodėl Lietuvos žvejai reikalavo išmokų išeiti iš verslo.

Stebės Baltiją ir vandenynus

Žuvininkystės informacinė sistema yra dar didesnis instrumentas suveržti žvejų verslą. Informacinėje sistemoje dėliojamas visas žvejybos verslas nuo žvejybos laivų registravimo, jų žurnalų, draudimų, kontrolės iki žuvų pardavimo.

Žuvininkystės informacinė sistema yra dar didesnis instrumentas suveržti žvejų verslą.

Žuvininkystės duomenų informacinė sistema seks žuvų sugavimą, iškrovimą, pirminį pardavimą, žvejybos kvotų ir žvejybos leidimų bei žvejybos liudijimų, žvejybos laivų bei ūkio subjektų patikrinimų duomenis naudos žvejybos pažeidimų registravimui, ataskaitų siuntimui, rengimui ir analizei.

Ji bus uždara, iš esmės skirta tik autorizuotiems naudotojams. Tuo pat metu sistema apsunkins žvejų darbą, nes veiksmus apie jų veiklą kažkas turės „patupdyti“ į sistemą. Kai ką sistemoje pildys inspektoriai, žuvininkystės tarnybos specialistai, bet kai ką, ko gero, teks pildyti arba teikti ataskaitas ir patiems žvejams, kurie jau ir pastaraisiais metais gaudavo vis daugiau nurodymų teikti įvairius duomenis apie žvejybą – neva to reikia analizėms. 

Naudojantis palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistema bus vykdoma Lietuvos žvejybos laivų stebėsena ir kontrolė ne tik Baltijos jūroje, bet ir Atlanto, Ramiajame vandenynuose.

Klaipėdiečiai atkreipė dėmesį į išardytą Naikupės gatvės dalį, skirtą pėstiesiems.

Kaip informavo Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Vedeikienė, neseniai pradėti remontuoti Naikupės gatvės šaligatviai nuo Taikos prospekto iki įvažos į Kadetų mokyklą (Naikupės g. 25).

Tvarkoma tik šiaurinė šios gatvės šaligatvių dalis – bus pakeista 1,1 tūkst. kv. m ploto dangos.

Darbai atsieis 83 tūkst. eurų.

Anot N.Vedeikienės, su naująja mokykla jie niekaip nesusiję.

"Jau pernai savivaldybė numatė suremontuoti šį Naikupės gatvės ruožą. Nes pats baisiausias buvo", – akcentavo pašnekovė.

Dar šiemet pagal bendrovės "Vigrinda" sutartį su Klaipėdos savivaldybe planuojama pakeisti šaligatvius I.Simonaitytės gatvėje.

Dar šiemet pagal bendrovės "Vigrinda" sutartį su Klaipėdos savivaldybe planuojama pakeisti šaligatvius I.Simonaitytės gatvėje.

Čia bus imtasi atnaujinti rytinės pusės pėsčiųjų takus bei likusį nesutvarkytą nedidelį ruožą kitoje pusėje.

Ketinama pakeisti 4,8 tūkst. kv. m dangos plotą.

Darbai kainuos apie 295 tūkst. eurų. Juos užbaigti įmonė privalo per šiuos metus.

Kelininkai turės išardyti senuosius gatvių, šaligatvių ir vejų bortus, nuimti senas šaligatvių trinkeles ir, paruošę pagrindą, sudėti betonines trinkeles.

Keičiant pėsčiųjų takų dangas, bus įrengtos geltonos spalvos reljefinės trinkelių juostos, skirtos įspėti.

Pėsčiųjų takų, kuriems reikalingas remontas, mieste yra daug.

Klaipėdiečiai skundžiasi suklypusiomis plytelėmis Poilsio gatvėje, taip pat prasta situacija yra Darželio bei Rambyno gatvėse.

"Yra tokių ruožų, kur galima galvą nusisukti. O žmonės šiais takais kasdien į parduotuvę, į autobusą traukia, ir mamos su vežimėliais darda", – atkreipė dėmesį viena klaipėdietė.

Anot Klaipėdos miesto savivaldybės atstovų, šiemet susidėvėjusių šaligatvių remontui skirta per 714 tūkst. eurų.

Anot Klaipėdos miesto savivaldybės atstovų, šiemet susidėvėjusių šaligatvių remontui skirta per 714 tūkst. eurų.

Už šias lėšas jau sutvarkyti ir tvarkomi šaligatviai Šermukšnių, Malūnininkų, Alksnynės gatvėse bei Statybininkų ir Baltijos prospektuose.

Atnaujinami šaligatviai daugiabučių namų kiemuose, prie švietimo įstaigų, nuolat atliekama šaligatvių priežiūra visame mieste.

Taip pat, vykdant gatvių ištisinių dangų remontą, bus remontuojami šaligatviai Gedminų, Jurginų gatvėse, labiausiai susidėvėję gatvės ruožai Šilutės plente, eilės tvarka lopomos atskiros, labiausiai pažeistos Poilsio gatvės šaligatvio dalys.

Kaip teigė N.Vedeikienė, savivaldybė nuolat sulaukia prašymų sutvarkyti vienos ar kitos miesto gatvės šaligatvius.

Pirmiausia remontuojami tie takai, kurių būklė yra prasčiausia.

Žvejybos uosto rajone trūksta vietų ramiai pasėdėti, todėl Naikupės gatvėje medžių paunksnėje pastatyti suoliukai žmonėms sukėlė daug gerų emocijų.

Dėmesio iš Klaipėdos savivaldybės tarnautojų nesulaukę gyventojai patys ėmėsi iniciatyvos.

Lėšas suoliukams įrengti skyrė privati bendrovė.

„Kreipiausi į Centrinį Klaipėdos terminalą, ir bendrovė skyrė finansavimą. Nupirkome suoliukus ir išdalijome gyventojams, kad jie patys susimontuotų. Dar norėtume sūpynių. Labai gaila, kad iki šiol Žvejybos uosto rajonas yra nerenovuotas, nerekonstruotas, nėra vaikų žaidimo aikštelių, treniruoklių. Norisi, kad tvarkos būtų daugiau“, – dėstė Žvejybos uosto rajono bendruomenės pirmininkė Rasa Senkienė.

Nauji suoliukai atsirado ir Kalnupės gatvėje, šalia Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Kalnupės filialo. Taip pat verslininkų lėšomis.

Nupirkome suoliukus ir išdalijome gyventojams, kad jie patys susimontuotų.

Rajono gyventojams net ir tokia smulki dovana praskaidrina kasdienybę.

„Ir ligoniai tada išeina iš namų, seneliai atsisėda, mamytės su mažais vaikais. Nes nėra rajone nė vieno suoliuko. Trūksta bendradarbiavimo su Klaipėdos savivaldybe“, – sakė pašnekovė.

R. Senkienė norėtų „Žvejybos uoste“ įkurti bendruomenės namus su pagyvenusių žmonių edukaciniu centru, jaunimui skirtomis erdvėmis.

Savo planus ji išsakė ir miesto valdžios atstovams. Moteris taip pat žada prašyti privataus sektoriaus pagalbos, nes pastatui išlaikyti prireiks lėšų.

14.13 val. pranešta, kad gaisras kilo Minijos g. 139 name.

Iš įvykio vietos operacijų vadovas pranešė, kad gaisro vieta dar nenustatyta, dūmai veržiasi iš po keturių aukštų daugiabučio namo stogo.

Atviros ugnies nesimato.

Įvykio vietoje dirba penkių gaisrinių mašinų ekipažai.

15.40 val. ugniagesiai pranešė, kad gaisro metu nukentėjusių žmonių nėra, nudegė dalis stogo dangos. Gaisro priežastis tirs specialistai.