"Lauke devyni laipsniai, o namuose radiatoriai net nepradėjo šilti", – antradienį apmaudavo Karklų gatvėje gyvenanti klaipėdietė.

Tokio pobūdžio skundų sulaukė ir valdininkai.

Šiluma dar nepasiekė dalies Taikos prospekte, Žvejybos uosto rajone, senamiestyje esančių butų. Kai kurie priekaištavo ir dėl to, kad kaista ne visi buto radiatoriai.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Butų ir energetikos poskyrio vyriausiojo specialisto Skirmanto Adašiūno, gyventojams nereikėtų nerimauti, nes per šią savaitę nesklandumai bus išspręsti.

"Šiuo metu vyksta paleidimo procesas. Kai kur patenka oro, tam, kad jį pašalintum, reikia prieiti prie viršutinių taškų. Dažniausiai tai yra pačiuose butuose, ne visada pavyksta greitai į juos patekti. Patys gyventojai nenori padėti surasti problemos, jie tik linkę piktintis", – teigė S.Adašiūnas.

Apie problemą žmonės turėtų pranešti šildymo sistemų prižiūrėtojui ar namo administratoriui.

Apie problemą žmonės turėtų pranešti šildymo sistemų prižiūrėtojui ar namo administratoriui.

Pranešimą gavę specialistai paprastai atvyksta darbo metu, kai nieko nėra namuose (dažniausiai patekti reikia būtent į viršutinius butus). Todėl žmonės turėtų būti kantresni.

Juolab kad taip nutinka kiekvienais metais.

"Dažniausiai skambina pirmo antro aukšto gyventojai. Gaila, kad ne penkto, nes iškart atsiranda galimybė suderinti nuorinimo laiką", – atkreipė dėmesį specialistas.

Šiemet Klaipėdoje šildymo sezonas prasidėjo vėliausiai iš Lietuvos didmiesčių – pirmadienį.

Šildymo sezonas Klaipėdoje oficialiai pradėtas

2004 m. – spalio 12 d.

2005 m. – spalio 18 d.

2006 m. – spalio 26 d.

2007 m. – spalio 15 d.

2008 m. – spalio 27 d.

2009 m. – spalio 13 d.

2010 m. – spalio 11 d.

2011 m. – spalio 19 d.

2012 m. – spalio 17 d.

2013 m. – spalio 15 d.

2014 m. – spalio 22 d.

2015 m. – spalio 9 d.

2016 m. – spalio 10 d.

2017 m. – spalio 11 d.

2018 m. – spalio 22 d.

Šiemet – spalio 7 d.

Antradienį vykusiame Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto posėdyje turėjo būti svarstomas Žvejybos uosto bendruomenės pirmininkės, Strėvos g. seniūnaitės Rasos Senkienės prašymas.

Moteris dar birželio pradžioje komiteto pirmininkui Kaziui Bagdonui pateikė siūlymą šalia vaikų globos namų "Rytas" esančiame apleistame pastate įkurti bendruomenės namus.

Anot R.Senkienės, stebint šio rajono gyvenimą ir bendraujant su gyventojais, kilo poreikis įsteigti tokius bendruomenės namus, kuriuose galėtų lankytis vieniši vyresnio amžiaus žmonės, neįgalieji, jame laiką leistų ne tik Žvejybos uosto rajono, bet visos pietinės dalies gyventojai.

Tai galėtų būti ne tik senjorų, bet ir jaunimo užimtumo centras, kuriame vyktų įvairūs užsiėmimai: nuo kompiuterinio raštingumo pamokų iki sporto ir kultūrinių veiklų.

Be to, apleisto pastato priekyje yra didžiulė žalios vejos erdvė su "pavargusiu" futbolo aikštynu, vaikų žaidimo aikštelėmis, treniruoklių įrenginiais. Čia galėtų vykti lauko užsiėmimai.

Panašu, kad tokiems planams išsipildyti nelemta.

Atėjus laikui Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto nariams svarstyti klausimą, R.Senkienė paprašė išbraukti jį iš darbotvarkės.

Atėjus laikui Sveikatos ir socialinių reikalų komiteto nariams svarstyti klausimą, R.Senkienė paprašė išbraukti jį iš darbotvarkės.

Kaip pati sakė, rankos nusviro gavus Klaipėdos savivaldybės administracijos atsakymą.

Turto skyriaus vedėjo Edvardo Simokaičio pasirašytame rašte teigiama, kad "pagal Tvarkos aprašo 11 punktą savivaldybės turtas negali būti perduotas valdyti pagal panaudos sutartis, jeigu asociacija veikia trumpiau nei dvejus metus iki prašymo suteikti patalpas".

Žvejybos uosto rajono asociacija įsteigta praėjusių metų liepą ir veikia trumpiau nei dvejus metus, todėl klausimas dėl patalpų suteikimo panaudos pagrindais nebus svarstomas.

Vytauto Liaudanskio nuotr.

Pirmininkei pasiūlyta dalyvauti viešame nuomos konkurse dėl 23 kv. m ploto patalpų miesto centre, netoli Lietuvininkų aikštės (Vilties g. 6).

Žvejybos uosto bendruomenės pirmininkei toks valdininkų siūlymas atrodo nesuprantamas.

"Kai gavau tokį atsakymą, nebenorėjau nieko. Ką Žvejybos uostas darys Vilties gatvėje?" – stebėjosi R.Senkienė.

Esą tiek savivaldybės atstovai, tiek politikai tarsi pripažįsta būtinybę kurti tokio pobūdžio namus, tačiau, be pasvarstymų apie patalpų išlaikymą, nieko nedaro.

Vienus Bendruomenės namus Debreceno gatvėje Klaipėda jau turi, juose senjorai užsiima menine veikla.

Žvejybos uosto rajono asociacija vienija apie 5 tūkst. gyventojų.

Pasak R.Senkienės, rajono žmonėms trūksta bendruomeninių renginių ir vietos, kur jie galėtų vykti.

Tačiau prie Lietuvininkų aikštės esančios patalpos ar tiksliau vienas kambarys tam tikrai nėra tinkamas.

Atsikraustys 8 nepilnamečiai

Klaipėdietis Saulius – vienas tų, kurio kaimynystėje netrukus apsigyvens uostamiesčio vaikų globos namų globotiniai – čia našlaičių šeimynai nupirktas butas.

Saulius teigė, kad kaimynai apie tai, kokiam tikslui perkamas butas, sužinojo tik gerokai vėliau, kai nieko nebebuvo galima pakeisti.

"Mes atsidūrėme prieš faktą, nes jau yra miesto tarybos sprendimas tuo klausimu. Dabar butas kaimynystėje nupirktas ir jame netrukus apsigyvens globos namų auklėtiniai. Aišku, kad esame nepatenkinti. Mes sau pirkome tokį butą, kad turėtume kuo mažiau kaimynų, norėjome ramybės. O dabar šalia įsikels 8 nepilnamečiai. Esame jauna šeima, investavome visus savo pinigus, kad susikurtume gyvenimą, kokio norime, o dabar sąlygas diktuos aplinkiniai", – kalbėjo klaipėdietis.

Saulius teigė, kad anksčiau gyveno vadinamojo Žvejybos uosto rajone, netoli dabartinių vaikų globos namų "Rytas", ir matė, kuo tapo kai kurie tų namų globotiniai.

"Vidutiniškai iš 12 vaikų gal kokie du ir gyvena normalų gyvenimą, o 10 jau paauglystėje tapo nusikaltėliais. Tai ko dabar turėčiau tikėtis čia? Kokį pavyzdį greta matys mano paties vaikai? Esu labai nusivylęs, kad miesto savivaldybės atstovai tiesiog nusprendė ir nupirko šitokį būstą globotiniams, neatsiklausdami ir nesitardami su kaimynais. Už tokią sumą, kuri sumokėta už tą butą, galima buvo namą pastatyti arba nupirkti. Ir savivaldybei būtų naudingiau, ir tiems vaikams", – dėstė Saulius.

Vidutiniškai iš 12 vaikų gal kokie du ir gyvena normalų gyvenimą, o 10 jau paauglystėje tapo nusikaltėliais.

Įkurtuvės – jau netrukus

Klaipėdoje yra trys vaikų globos namai – "Danės", "Ryto" ir "Smiltelės".

Prieš kelerius metus prasidėjęs vaikų šeimynų iškeldinimo į butus procesas tebevyksta.

Šiuo metu keturiuose savivaldybės butuose gyvena po 8 vaikus. Netrukus dar 8 vaikai bus įkelti į dar vieną butą, klaipėdiečio Sauliaus kaimynystėje.

Ten persikelti turėtų 8 "Smiltelės" vaikų globos namų auklėtiniai.

"Šitie vaikai, kurie netrukus įsikels į naują butą, nėra sunkūs auklėjimo prasme ar kalbant apie elgesio bei emocinius sutrikimus. Manyčiau, jie nėra ir probleminiai. Tai tos pačios šeimos broliai ir seserys. Jų amžius – nuo 11 iki 17 metų", – teigė "Smiltelės" globos namų direktorė Vilma Bakševičienė.

Į dar vieną naują butą įsikels likusieji 8 vaikai iš "Ryto" globos namų.

Jie dar tebegyvena senosiose vaikų namų patalpose šalia "Gilijos" pradinės mokyklos.

Vaikų globos namų "Rytas" direktorės pavaduotoja Edita Navickienė teigė, jog keturios vaikų šeimynos po 8 vaikus iš senųjų globos namų jau iškeltos į butus.

Ir pripažįsta, kad visais atvejais kaimynai vaikų atsikraustymu per daug nesidžiaugė.

Esą iš dviejų namų gyventojų buvo sulaukta pretenzijų, kad globotinių kaimynystė yra blogybė, ir buvo baiminamasi, kad jie kenks aplinkiniams. 

Esą iš dviejų namų gyventojų buvo sulaukta pretenzijų, kad globotinių kaimynystė yra blogybė, ir buvo baiminamasi, kad jie kenks aplinkiniams.

"Žinią apie kaimynystėje apgyvendinamus vaikus žmonės priima negatyviai. Buvo ir labai aršus pasipriešinimas. Kai kurie gyventojai rašė raštus savivaldybei, kad mūsų vaikai ten negyventų, kad jie jų nenori. Dabar jau to nesigirdi", – tikino E.Navickienė.

Stereotipai neturi pagrindo?

Kad vaikai nepageidaujami naujoje aplinkoje, buvo nelengva nuslėpti nuo globotinių.

Tad visai tikėtina buvo ir priešiška pačių vaikų reakcija prieš nedraugiškai jų atžvilgiu nusiteikusius kaimynus.

Todėl su vaikais ta tema esą daug bendravo ir psichologai, ir auklėtojos.

Su jais kalbėta, kad jie turėtų integruotis į bendruomenę.

"Kalbėjome su jais, kad integracija bus nelengva, kad požiūris į juos bus įvairus. Ir tikrai iš pradžių ne visi kaimynai su džiaugsmu priėmė globotinius. Tačiau, kai pamatė, kokie vaikai atsikraustė, nusiramino. Juk vaikai gyvena tuose butuose ne vieni, juos visą laiką prižiūri suaugęs asmuo, mūsų įstaigos darbuotojas", – pabrėžė E.Navickienė.

Tačiau globos namų direktorės pavaduotoja pripažino, kad būna ir sunkių atvejų, kai pas juos į įstaigą patenka paauglys, iki tol gyvenęs gatvėje, bet esą "globos namai neturi stebuklingos lazdelės, kad per vieną dieną toks vaikas taptų kitokiu".

"Tiesiog reikia laiko, kad vaikas priprastų prie savo naujos gyvenamosios vietos, prie naujos tvarkos, prie naujo režimo. Tam reikia ne mėnesio ir ne dviejų. Tačiau rezultatą dažnu atveju pasiekti pavyksta. Vis dėlto yra tokių vaikų, kurių, deja, taip ir nesugebame integruoti į bendruomenę. Jie pas mus patenka jau žymiai vyresni ir juos perauklėti nelengva", – teigė E.Navickienė.

Teks išsklaidyti baimes

Klaipėdos mero pavaduotojas Arvydas Cesiulis tikino suprantantis kaimynų nepasitenkinimą dėl greta jų apgyvendintų vaikų namų globotinių, bet jų nepateisina.

"Nekorektiška būtų sakyti, kad jei jau vaikas iš globos namų, tai jis neturi teisės gyventi geresniame kvartale, geresnėmis sąlygomis. Bet labai suprantu ir tuos žmones, kurie investavo didelius pinigus į prabangų būstą ir staiga atsiranda tam tikros įtampos, tačiau neretu atveju tik pačių ir susikurtos. Ir čia reikės ilgo, kantraus, nuoseklaus bendravimo ir tų baimių sklaidymo. O tų fobijų, kai šalia gyvena kitokie – kitataučiai, neįgalūs ar našlaičiai, visuomenėje dar yra pilna", – įsitikinęs A.Cesiulis.

Vytauto Petriko nuotr.

Pats A.Cesiulis kažkada gyveno Baltijos prospekte anuomet naujos statybos name, kuriame netikėtai buvo įrengta socialinė valgykla bėdžiams.

Ten buvo dalijami maisto daviniai benamiams, ten jie galėdavo pavalgyti ir šiltus dienos pietus.

Tada to namo gyventojai dėl valgyklos atsiradimo, anot A.Cesiulio, "tikrai nebuvo laimingi".

"Ir tai buvo normali jų reakcija, nes atsirado visokių pašalinių dalykų. Pavyzdžiui, tie, kurie eidavo į valgyklą, buvo labai nevalyvi, maža to, savo gamtinius reikalus atlikdavo laiptinėse. Bet, kiek pamenu, organizuoto protesto, ultimatumo iš bendrijos gyventojų pusės dėl tos valgyklos nebuvo. Bet paskui pasikeitė valgyklos pobūdis, ir situacija susitvarkė", – prisiminė A.Cesiulis.

Yra ir kitokių pavyzdžių

Klaipėdos "Berželio" bendruomenės pirmininkė Audronė Zalumskienė teigė, kad susidariusi situacija, kai baiminamasi dėl globotinių kaimynystės, jai labai pažįstama.

Esą "Berželio" bendruomenėje prieš kurį laiką irgi išgyventos panašios emocijos, kai sužinota, kad į gretimą kotedžą įsikrausto 8 globotiniai.

"Mano nuomone, šitie vaikai turėtų gyventi taip, kaip dabar gyvena, greta mūsų visų, o ne kažkur atskirai, taip jie lengviau integruojasi į bendruomenę. Tačiau pradžia irgi buvo nelengva, mano žiniomis, to kotedžo kaimynai, sužinoję apie globotinių įkeldinimą, rašė skundus ir pretenzijas savivaldybei, kad tų vaikų kaimynystėje nepageidauja. Tačiau dabar žinau, kad jie jokių nusiskundimų neturi", – tikino A.Zalumskienė.

Mano nuomone, šitie vaikai turėtų gyventi taip, kaip dabar gyvena, greta mūsų visų, o ne kažkur atskirai, taip jie lengviau integruojasi į bendruomenę.

Anot bendruomenės pirmininkės, baimės žmonėms kyla dėl nežinojimo, dėl įsisenėjusių stereotipų, kad globos namų auklėtiniai yra pavojingi ar kenksmingi visuomenei.

"Tam pagrindo, žinoma, yra. Juk būna įvairiausių atvejų, ir tų vaikų būna visokių. Tačiau tie, kurie gyvena kotedže, mano žiniomis, netgi susidraugavo su kaimynais. Patarčiau žmonėms nebijoti globos namų auklėtinių. Tiems vaikams reikia namų aplinkos, kad jie socializuotųsi, šventes švęstų kartu su visais. Manyčiau, reikėtų, kad ir tų vaikų auklėtojos daugiau įtrauktų auklėtinius į bendras mūsų bendruomenės veiklas", – teigė A.Zalumskienė.

Vaikų gyvenimas butuose jau esą duoda rezultatų. Jie išmoko suprasti, kad greta gyvena kaimynai, kurių poilsį ir buvimą reikia gerbti, netriukšmauti, nešiukšlinti.

"Jie išmoko labiau saugoti daiktus. Jie supranta, kad tai jau yra jų pačių. Patys perka, patys renkasi. Jie jau sako, kad grįžta namo, o anksčiau sakydavo, kad pareina į "globnamį". Ta jų erdvė tapo mažesnė, jaukesnė ir labiau jiems rūpima. Tiesa, kalbu apie motyvuotus vaikus, nes vis dėlto yra įvairių", – teigė globos namų "Rytas" direktorės pavaduotoja E.Navickienė.

Uždraustos žvejybos fonas

„Modernėjimo būtinybė ar noras bet kokiomis priemonėmis sunaudoti užplūdusias ES lėšas?“ – toks klausimas kyla išvydus Žuvininkystės tarnybos paskelbtą konkursą dėl žuvininkystės informacinės sistemos tobulinimo.

Įvairių sistemų kūrimas ir tobulinimas nykstančios žvejybos fone daliai žvejų atrodo tarsi puota maro metu. Numatyta, jog sistemos tobulinimas kainuos iki 200 tūkst. eurų.

Numatyta, jog sistemos tobulinimas kainuos iki 200 tūkst. eurų.

Jį nuspręsta atlikti labai greitai. Iki spalio pradžios įvyks konkursas, o šiemet iki gruodžio pradžios sutartis jau turės būti įvykdyta.

Jau rašėme, kad šiemet nuspręsta iki metų pabaigos riboti rytinės Baltijos menkių žvejybą. Prabylama ir apie panašias kitų metų priemones. Jei menkių žvejyba neatsikurs, o ji greitai tikrai neatsinaujins, jų žvejybos ribojimas gali tęstis dar ne vienus metus. 

Didesnės dalies Baltijos jūros žvejų verslas nutrūks. Išgyventi žvejams bus neįmanoma, nes kitų kvotuojamų žuvų sugavimo galimybės Baltijos jūroje yra paskirstytos netolygiai, sudaro sąlygas dviem bendrovėms klestėti, o kitoms – merdėti.

Įtarta iškreipta situacija

Iš esmės galima teigti, kad Lietuvos žuvininkystės sistema, bent ta, kuri yra susieta su Baltijos jūra, nyksta.

Esant tokioms sąlygoms Žuvininkystės tarnyba griežtina žvejybos sekimo sistemą įvesdama naujas ar tobulindama senas žuvininkystės informacinės sistemos posistemes. Ir viskas tarsi taip turėtų ir būti, nes informacinės sistemos kopijuojamos nuo kitų ES šalių, daromos pagal griežtus ES reikalavimus ir rekomendacijas.

Esmė tik ta, kad kitose ES šalyse žvejybos rinka yra subalansuota ir popieriuje, ir realybėje. Ne taip, kaip Lietuvoje, kai vienokia reali situacija, o kitokia – ES ataskaitose. Bent jau taip esant įtarinėjo žvejai, kai prašė kompensacijų už laivus traukiantis iš verslo, o jiems buvo aiškinama, kad tai neįmanoma, nes ES ataskaitose Lietuvos žvejyba yra laikoma subalansuota.

Net keli Lietuvos žemės ūkio ministrai taip ir nesugebėjo išaiškinti Briuselio biurokratams, kodėl Lietuvos žvejai reikalavo išmokų išeiti iš verslo.

Stebės Baltiją ir vandenynus

Žuvininkystės informacinė sistema yra dar didesnis instrumentas suveržti žvejų verslą. Informacinėje sistemoje dėliojamas visas žvejybos verslas nuo žvejybos laivų registravimo, jų žurnalų, draudimų, kontrolės iki žuvų pardavimo.

Žuvininkystės informacinė sistema yra dar didesnis instrumentas suveržti žvejų verslą.

Žuvininkystės duomenų informacinė sistema seks žuvų sugavimą, iškrovimą, pirminį pardavimą, žvejybos kvotų ir žvejybos leidimų bei žvejybos liudijimų, žvejybos laivų bei ūkio subjektų patikrinimų duomenis naudos žvejybos pažeidimų registravimui, ataskaitų siuntimui, rengimui ir analizei.

Ji bus uždara, iš esmės skirta tik autorizuotiems naudotojams. Tuo pat metu sistema apsunkins žvejų darbą, nes veiksmus apie jų veiklą kažkas turės „patupdyti“ į sistemą. Kai ką sistemoje pildys inspektoriai, žuvininkystės tarnybos specialistai, bet kai ką, ko gero, teks pildyti arba teikti ataskaitas ir patiems žvejams, kurie jau ir pastaraisiais metais gaudavo vis daugiau nurodymų teikti įvairius duomenis apie žvejybą – neva to reikia analizėms. 

Naudojantis palydovinio ryšio laivų stebėjimo sistema bus vykdoma Lietuvos žvejybos laivų stebėsena ir kontrolė ne tik Baltijos jūroje, bet ir Atlanto, Ramiajame vandenynuose.

Klaipėdiečiai atkreipė dėmesį į išardytą Naikupės gatvės dalį, skirtą pėstiesiems.

Kaip informavo Klaipėdos savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vyriausioji specialistė Nijolė Vedeikienė, neseniai pradėti remontuoti Naikupės gatvės šaligatviai nuo Taikos prospekto iki įvažos į Kadetų mokyklą (Naikupės g. 25).

Tvarkoma tik šiaurinė šios gatvės šaligatvių dalis – bus pakeista 1,1 tūkst. kv. m ploto dangos.

Darbai atsieis 83 tūkst. eurų.

Anot N.Vedeikienės, su naująja mokykla jie niekaip nesusiję.

"Jau pernai savivaldybė numatė suremontuoti šį Naikupės gatvės ruožą. Nes pats baisiausias buvo", – akcentavo pašnekovė.

Dar šiemet pagal bendrovės "Vigrinda" sutartį su Klaipėdos savivaldybe planuojama pakeisti šaligatvius I.Simonaitytės gatvėje.

Dar šiemet pagal bendrovės "Vigrinda" sutartį su Klaipėdos savivaldybe planuojama pakeisti šaligatvius I.Simonaitytės gatvėje.

Čia bus imtasi atnaujinti rytinės pusės pėsčiųjų takus bei likusį nesutvarkytą nedidelį ruožą kitoje pusėje.

Ketinama pakeisti 4,8 tūkst. kv. m dangos plotą.

Darbai kainuos apie 295 tūkst. eurų. Juos užbaigti įmonė privalo per šiuos metus.

Kelininkai turės išardyti senuosius gatvių, šaligatvių ir vejų bortus, nuimti senas šaligatvių trinkeles ir, paruošę pagrindą, sudėti betonines trinkeles.

Keičiant pėsčiųjų takų dangas, bus įrengtos geltonos spalvos reljefinės trinkelių juostos, skirtos įspėti.

Pėsčiųjų takų, kuriems reikalingas remontas, mieste yra daug.

Klaipėdiečiai skundžiasi suklypusiomis plytelėmis Poilsio gatvėje, taip pat prasta situacija yra Darželio bei Rambyno gatvėse.

"Yra tokių ruožų, kur galima galvą nusisukti. O žmonės šiais takais kasdien į parduotuvę, į autobusą traukia, ir mamos su vežimėliais darda", – atkreipė dėmesį viena klaipėdietė.

Anot Klaipėdos miesto savivaldybės atstovų, šiemet susidėvėjusių šaligatvių remontui skirta per 714 tūkst. eurų.

Anot Klaipėdos miesto savivaldybės atstovų, šiemet susidėvėjusių šaligatvių remontui skirta per 714 tūkst. eurų.

Už šias lėšas jau sutvarkyti ir tvarkomi šaligatviai Šermukšnių, Malūnininkų, Alksnynės gatvėse bei Statybininkų ir Baltijos prospektuose.

Atnaujinami šaligatviai daugiabučių namų kiemuose, prie švietimo įstaigų, nuolat atliekama šaligatvių priežiūra visame mieste.

Taip pat, vykdant gatvių ištisinių dangų remontą, bus remontuojami šaligatviai Gedminų, Jurginų gatvėse, labiausiai susidėvėję gatvės ruožai Šilutės plente, eilės tvarka lopomos atskiros, labiausiai pažeistos Poilsio gatvės šaligatvio dalys.

Kaip teigė N.Vedeikienė, savivaldybė nuolat sulaukia prašymų sutvarkyti vienos ar kitos miesto gatvės šaligatvius.

Pirmiausia remontuojami tie takai, kurių būklė yra prasčiausia.

Žvejybos uosto rajone trūksta vietų ramiai pasėdėti, todėl Naikupės gatvėje medžių paunksnėje pastatyti suoliukai žmonėms sukėlė daug gerų emocijų.

Dėmesio iš Klaipėdos savivaldybės tarnautojų nesulaukę gyventojai patys ėmėsi iniciatyvos.

Lėšas suoliukams įrengti skyrė privati bendrovė.

„Kreipiausi į Centrinį Klaipėdos terminalą, ir bendrovė skyrė finansavimą. Nupirkome suoliukus ir išdalijome gyventojams, kad jie patys susimontuotų. Dar norėtume sūpynių. Labai gaila, kad iki šiol Žvejybos uosto rajonas yra nerenovuotas, nerekonstruotas, nėra vaikų žaidimo aikštelių, treniruoklių. Norisi, kad tvarkos būtų daugiau“, – dėstė Žvejybos uosto rajono bendruomenės pirmininkė Rasa Senkienė.

Nauji suoliukai atsirado ir Kalnupės gatvėje, šalia Klaipėdos miesto savivaldybės viešosios bibliotekos Kalnupės filialo. Taip pat verslininkų lėšomis.

Nupirkome suoliukus ir išdalijome gyventojams, kad jie patys susimontuotų.

Rajono gyventojams net ir tokia smulki dovana praskaidrina kasdienybę.

„Ir ligoniai tada išeina iš namų, seneliai atsisėda, mamytės su mažais vaikais. Nes nėra rajone nė vieno suoliuko. Trūksta bendradarbiavimo su Klaipėdos savivaldybe“, – sakė pašnekovė.

R. Senkienė norėtų „Žvejybos uoste“ įkurti bendruomenės namus su pagyvenusių žmonių edukaciniu centru, jaunimui skirtomis erdvėmis.

Savo planus ji išsakė ir miesto valdžios atstovams. Moteris taip pat žada prašyti privataus sektoriaus pagalbos, nes pastatui išlaikyti prireiks lėšų.

14.13 val. pranešta, kad gaisras kilo Minijos g. 139 name.

Iš įvykio vietos operacijų vadovas pranešė, kad gaisro vieta dar nenustatyta, dūmai veržiasi iš po keturių aukštų daugiabučio namo stogo.

Atviros ugnies nesimato.

Įvykio vietoje dirba penkių gaisrinių mašinų ekipažai.

15.40 val. ugniagesiai pranešė, kad gaisro metu nukentėjusių žmonių nėra, nudegė dalis stogo dangos. Gaisro priežastis tirs specialistai.

Vadinamajame Žvejybos uoste gyvenantiems klaipėdiečiams jau kuris laikas nerimą kelia kaimyno "kūrinys".

Naikupės gatvėje, 16-ojo daugiabučio kieme, senyvo amžiaus vyras apsitvėrė nedidelį lopinėlį žemės spygliuota viela ir čia pat pasodino medžių.

Tam jis negavo nei gyventojų, nei atsakingų institucijų palaiminimo.

Šalia yra garsioji kvartalo "Maxima", kur būriuojasi benamiai, romų tautybės žmonės. Pastarieji ne tik geria, bet ir dergia po gyventojų langais.

Galbūt taip vyras tikėjosi nuo jų apsiginti ir bent kiek pagerinti vaizdą.

Tačiau kai kuriems kaimynams, labiau nei graži aplinka, svarbesnis vaikų saugumas, todėl šie prašo Klaipėdos savivaldybės atstovų pagalbos.

Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Saulius Valiulis šią problemą žino, maždaug prieš mėnesį čia vyko patikrinimas.

"Susisiekti su vyriškiu mums nepavyko, šiuo metu jis gyvena sode. Bendrauta su sūnumis, vienas jų pažadėjo šiandien (pirmadienį – aut. past.) nuimti tą spygliuotą vielą. Dėl nelegalių medžių raštas išsiųstas į Klaipėdos savivaldybės Aplinkos kokybės skyrių, kuris ir turėtų priimti sprendimą", – teigė S. Valiulis.

Sutvarkyti aplinką galėtų ir daugiabutį namą administruojanti įmonė. Tačiau sąskaitą už papildomus darbus tektų apmokėti patiems kaimynams.

"Žvejybos uoste" esančioje Poilsio gatvėje gyvenantys klaipėdiečiai kontrolieriams kiek anksčiau pranešė ir apie privataus namo kieme sukrautą sąvartyną.

Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vyresnysis specialistas Renatas Markevičius patikino sklypo šeimininkams išsiuntęs reikalavimus užtikrinti tvarką ir švarą.

Esą šiuo metu situacija – pasikeitusi.

"Pastarojo patikrinimo metu kiemo dalyje užfiksuotos sandėliuojamos medienos atsargos patalpų šildymui, o suręstoje pašiūrėje be medienos yra ir taros pakuotės. Viskas sudėta tvarkingai, sutvarkyta. Šiukšlių nėra", – pranešė specialistas.

Moteris pažadėjo kontrolieriams nebekaupti atliekų savo kieme.

Vadinamajame Žvejybos uoste šalia parduotuvės "Grūstė" (Minijos g. 127), taip pat Baltijos pr. gyvenantys klaipėdiečiai tikino nuolat regintys netvarką.

Paukščių, vėjo ar benamių išnešiotos atliekos teršia kiemus ir veją.

Pykstama ir dėl to, kad gyventojai pro namų langus mėto maistą paukščiams.

"Įsivaizduoja, kad daro gerą darbą, o iš tikrųjų dergia aplinką. Matyt, reikės pradėti filmuoti", – pyko klaipėdiečiai.

Esą galiausiai nė nesugebama uždaryti konteinerių, todėl kirai ir varnos išdrasko juose esančias atliekas.

Miesto savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Saulius Valiulis sakė, kad dar vienas skundas gautas Žalgirio gatvėje, todėl kontrolieriai vienu metu apžiūrės visas šias netvarkingas teritorijas.

Vedėjas klaipėdiečius ragino labiau gerbti savo miestą ir jo tvarkytojus.

"Žmonės neatsakingai elgiasi mesdami šiukšles į konteinerį ir jo neuždarydami. Tai – pačių gyventojų netinkamas požiūris ir neatsakingumas. Pirmadienį jau skambino iš Žalgirio gatvės dėl tos pačios problemos. Atidaryti konteinerį sugeba, o uždaryti nesivargina. Neva po manęs – nors ir tvanas", – kalbėjo S.Valiulis.

Viešosios tvarkos skyriaus atstovai siūlys savivaldybės tarybai uždrausti klaipėdiečiams netinkamai lesinti paukščius.

Pro langus maistą beriantys gyventojai masiškai teršia aplinką, todėl reaguodami į skundus kontrolieriai norėtų miesto tvarkymo ir švaros taisykles papildyti dar vienu punktu.

"Įrengti lesyklėlę ir kartkartėmis palesinti zylutę – nieko blogo. Tačiau kai kurie žmonės pro savo balkonus mėto batono gabalėlius, kitą maistą. Tai – irgi kultūros stoka. Paukščiai įpranta, ima būriuotis prie langų. O kirai, kaip ir balandžiai, yra labai įkyrūs. Gal reikėtų numatyti specialias lesinimui vietas", – svarstė S.Valiulis.

Už šiukšlinimą taikoma administracinė atsakomybė.

Trečiadienį R.Senkienė Viešosios tvarkos skyriaus specialistams išsakė gyventojų rūpesčius.

Žmonėms nerimą kelia vieno kaimyno saviveikla Naikupės gatvėje.

16-ojo daugiabučio kieme vyras apsitvėrė nedidelį lopinėlį žemės spygliuota metaline viela ir jame pasodino medžių.

Tam jis veikiausiai negavo nei gyventojų, nei atsakingų institucijų palaiminimo.

Šalia yra garsioji vadinamojo Žvejybos uosto kvartalo "Maxima", kur būriuojasi benamiai, romų tautybės žmonės. Galbūt taip vyras tikėjosi nuo jų apsiginti.

"Matyt, bando vaizdą pasigerinti. Bet, norint sodinti medelius valdiškoje teritorijoje, būtina suderinti projektą, tam numatytos taisyklės. Juk žaisdami vaikai gali susižeisti", – atkreipė dėmesį Klaipėdos savivaldybės Kontrolės ir prevencijos poskyrio vedėjas Saulius Valiulis.

Pašnekovo teigimu, medžių sodintojas kontrolieriams yra žinomas, jis bus raginamas pašalinti spygliuotą vielą.

Gyventojai taip pat apskundė vyrą, tempiantį visokius senus baldus į Minijos gatvės turgelį.

Dar vienas miesto skaudulys, apie kurį neseniai rašė ir dienraštis, yra Poilsio g. 21-asis namas.

Jo kieme jau daug metų kraunamas sąvartynas.

Įspėjimai ir baudos apsileidėliams – nė motais, pastarąjį kartą savivaldybės darbuotojų ir pareigūnų niekas neįsileido į namus.

Įvairius rakandus kaupiančiai sklypo šeimininkei – apie 80 metų. Kontrolieriai pripažino, kad situacija – išties sudėtinga, nes nėra būdų, kaip priversti senolę apsikuopti.

Nepasitenkinimas kilo ir dėl kavinės "Pinta" (bendrovė "Gelsma") apleistų laiptų vidiniame Minijos g. 136-ojo namo kieme.

Gyventojai nesutaria, kas turėtų juos užmūryti, kad po laiptais nesikauptų šiukšlės.

Įmonės direktorė Vilija Žilinskienė aiškino, kad palaipte kavinės darbuotojai nesinaudoja, todėl nemato prasmės pati jų tvarkyti.

Be to, su kavinės veikla tai esą nesusiję. Bendrovė patalpas nuomojasi.

"Nežinau, ar aš esu tas žmogus, kuris turėtų mūryti. Ne aš nugrioviau, sąžiningai ir laiku moku mokesčius, palaikau švarą, todėl nemanau, kad tai – mano atsakomybė. Juolab jog apsižvalgius matyti, kad yra ir kitų bėdų", – dėstė V.Žilinskienė.