-
Žvynelinė yra daugiau nei tik odos liga 2
Gali sukelti negalią
Tai, kad žvynelinė nėra tik odos liga, įrodė pastarojo dešimtmečio medicinos praktika ir moksliniai tyrimai. Taip teigia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Reumatologijos centro gydytoja reumatologė dr. Inesa Arštikytė.
Anot jos, žvynelinė yra sisteminė liga, žalojanti ne tik odą ar nagus, bet ir kraujagysles, sausgysles, sąnarius, stuburą. Ji taip pat turi įtakos širdies bei kraujagyslių ligų, cukrinio diabeto ir depresijos išsivystymui. Medikė pažymi – nors dažniausiai žvynelinė pažeidžia nagus bei odą, daliai pacientų nustatomas psoriazinis artritas.
„Įvairios mokslinės studijos rodo – su šiuo, žvynelinę lydinčiu sąnarių uždegimu, susiduria apie 42 proc. šia liga sergančių pacientų. Psoriazinis artritas įprastai išsivysto sulaukus 30–40 metų amžiaus. Moterims dažniau simetriškai pažeidžiami daugelis smulkių ir stambių sąnarių, o vyrams pasireiškia stuburo pakenkimai. Tačiau klaidinga būtų manyti, kad psoriazinis artritas – vien suaugusiųjų liga. Juo serga ir vaikai, o šį uždegimą gali sukelti ne vien paveldėjimas, turintis didžiausią įtakos žvynelinės išsivystymui, bet ir išorės veiksniai“, – akcentuoja dr. I. Arštikytė.
Medikė priduria – psoriazinis artritas yra ypač klastingas, mat apie uždegimo pradžią kartais net neįmanoma įtarti. Juolab, sako specialistė, kad net 15 proc. žvynelinės atvejų odos ir sąnarių pokyčiai randasi vienu metu, o 5 proc. atvejų sąnarių – anksčiau už odos pažeidimus.
„Taigi psoriazinis artritas gali pasirodyti kaip visiškai kita problema. Jam būdingi įprasti simptomai – pakilusi kūno temperatūra, bendras silpnumas, nuovargis, miego sutrikimai ir darbingumo sumažėjimas. Tačiau tuomet uždegimas jau būna pažeidęs sąnarius ar stuburą. Tai ir yra didžioji jo klasta: nėra jokio tiesioginio laboratorinio tyrimo, leidžiančio diagnozuoti psoriazinį artritą – dažniausiai randami padidėję uždegimo laboratoriniai rodikliai, tačiau jie gali būti ir normos ribose. Ligą atpažinti leidžia ir radiologiniai sąnarių bei stuburo tyrimai. Diagnozavus psoriazinį artritą privalu laiku pradėti medikamentinį gydymą. Tik taip galima užkirsti kelią negrįžtamam sąnarių pažeidimui, deformacijoms, sąnarių funkcijos sutrikimui. Vis dėlto maždaug ketvirtadaliui pacientų pasiekti geros ligos kontrolės nepavyksta net ir taikant moderniausius medikamentus. Todėl dalis sergančiųjų gali patirti negrįžtamus stuburo ar sąnarių pažeidimus, kurie sukelia negalią“, – neguodžia dr. I. Arštikytė.
Blogiausias scenarijus – išvengiamas
Visgi negalia, kurią gali patirti sergantieji žvyneline, yra dar neblogiausias scenarijus šiems pacientams. Apie tai kalba Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja kardiologė Eglė Čiburienė. Medikė pažymi – negydoma žvynelinė gali sukelti net mirtį.
„Sergant žvyneline, rizika patirti galvos smegenų insultą padidėja 60 proc. ir net tris kartus dažniau susergama miokardo infarktu. Pabrėžtina, kad mirštamumas dėl širdies ir kraujagyslių ligų yra 40 proc. didesnis nei žvyneline nesergančių žmonių. Taip nutinka todėl, kad odos pažeidimą žvynelinės pacientams sukeliantis sisteminis uždegimas pažeidžia viso kūno kraujagysles. Labai svarbu ir tai, jog tokios komplikacijos susijusios ne su amžiumi, o ligos sunkumu. Mat kuo žvynelinė sudėtingesnė bei didesnę dalį odos pažeidžia, tuo tikimybė sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis išauga“, – sako E. Čiburienė.
Todėl gydytoja kardiologė rekomenduoja kiekvienam žvynelinės pacientui įvertinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką bei nustatyti papildomus pavojų sukeliančius veiksnius. Anot medikės, pacientas turi žinoti, koks jo kraujospūdis, cukraus kiekis kraujyje, cholesterolio koncentracija. O nustačius rizikos veiksnius, juos būtina koreguoti.
„Privalu naudoti kraujospūdį mažinančius vaistus, pasitelkti cholesterolio kiekį organizme kontroliuojančią dietą ar medikamentus, gydyti cukrinį diabetą. Reikia paminėti, kad didelę įtaką žvynelinės vystymuisi turi ir alkoholio vartojimas, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, netaisyklinga mityba. Taigi turime judėti daugiau, gyventi bei valgyti sveikai. Galime tik pasidžiaugti, kad klaipėdiečiams nuo praėjusių metų pavasario, pasikeitus biologinių vaistų skyrimo tvarkai, gali būti paskirta moderniausia šiuo metu biologinė terapija. Nors ji neišgydo žvynelinės, tačiau slopina uždegimą, efektyviai sumažina ligos simptomus, paūmėjimus ir progresavimą bei stipriai pagerina gyvenimo kokybę. Šie biologiniai vaistai taip pat mažina kraujagyslių sienelės pažeidimą bei padeda išvengti gyvybei pavojingų širdies ir kraujagyslių ligos komplikacijų“, – akcentuoja E. Čiburienė.
Būtinas kompleksinis įsitraukimas
Žvynelinės pacientus laiku susirūpinti savimi ir kreiptis pagalbos į specialistus ragina ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Neuromokslų instituto Elgesio medicinos laboratorijos mokslininkė gydytoja psichiatrė prof. dr. Vesta Steiblienė. Specialistė tikina – žvynelinė yra kompleksinė problema, kuri gali žaloti ne tik fizinę, bet ir emocinę sveikatą.
„Daugelis esame pastebėję – mūsų oda atspindi patiriamus jausmus. Priklausomai nuo nerimo, baimių, pykčio ar kitų emocinių išraiškų, ji gali parausti, pabalti, pašiurpti ar suprakaituoti. Jei patiriame pernelyg daug streso ir neigiamų emocijų, organizme, tikėtina, susidarys laisvaisiais radikalais vadinamos medžiagos. Jos aktyvuoja smegenis saugančią mikrogliją ir tai tampa viena iš smegenų sisteminio uždegiminio proceso priežasčių, veikiančių neuromediatorių sistemas bei sukeliančių depresinius ir nerimo sutrikimus. Panašūs uždegiminiai pokyčiai vyksta visame organizme, o tai gali būti veiksnys, skatinantis žvynelinės išsivystymą ar ligos paūmėjimą. Žinoma, visi esame labai skirtingi, turime nevienodą atsparumą stresui. Mus įvairiai veikia ir tokie patys potyriai bei rūpesčiai. Taigi vieno atsakymo, kokie stresiniai veiksniai turės įtakos ligai, paprasčiausiai nėra. Tačiau abipusis ryšys tarp žvynelinės ir mūsų emocinės sveikatos neabejotinai egzistuoja. Ligą gali provokuoti nerimas bei depresija, tačiau ir pati žvynelinė turi įtakos šiems psichikos sutrikimams“, – pasakoja gydytoja psichiatrė.
Prie šių emocinių išbandymų, anot V. Steiblienės, prisideda ir žvynelinės pacientus lydinti stigmatizacija, kuomet pacientai patiria neigiamas aplinkinių reakcijas. Kai odos bėrimai matyti ant veido, rankų, žmonės dažnai bijo prisiliesti prie sergančiųjų ar net užsikrėsti. O tai tik dar labiau mažina žvynelinės pacientų motyvaciją ir norą kreiptis pagalbos emocinių sutrikimų gydymui.
„Nors žvynelinė nėra užkrečiama, toks aplinkinių požiūris tikrai nesuteikia emocinės ramybės ir stabilumo šia liga sergantiems pacientams. Jie ima justi socialinę baimę, atskirtį, vengia lankytis sporto salėse, baseinuose, net matuotis drabužius. Tai veda prie dar didesnių problemų – nerimo ir depresinių susirgimų valdymui dalis žmonių ima vartoti alkoholį, psichoaktyvias medžiagas. Taip įsisuka tarsi užburtas ratas. Šių medžiagų vartojimas kelia dar didesnį nerimą, o drauge liga progresuoja, gyvenimo kokybė pastebimai blogėja“, – pastebi prof. dr. V. Steiblienė.
Tačiau žvynelinės gydymas jau pažengęs ir emocinės sveikatos srityje. Psichiatrams lengviau suprasti bei įvertinti sergančiųjų būklę leidžia ir Lietuvos gyventojams adaptuoti paciento savivertės klausimynai. Juos pildydami žmonės atsako į tikslinius klausimus bei vertina savo fizinius simptomus ir pojūčius, gyvenimo komfortą, aktyvumą, laisvalaikio, sporto, studijų veiklos kokybę, asmeninius santykius su draugais ar partneriu. Anot prof. dr. V. Steiblienės, šių klausimynų naudojimas sergantiesiems žvyneline yra labai naudingas, nes padeda atpažinti ne tik emocinius sutrikimus, bet ir mintis apie savižudybę.
Todėl kalbintos specialistės vieningai sutaria – ši liga yra kompleksinė, taigi jai būtina taikyti tokį patį gydymą. Kovoti su žvyneline šiandien pacientams padeda įvairių sričių medikai, žmonėms jau taikomos inovatyviausios terapijos. Tačiau labai daug priklauso ir nuo pačių sergančiųjų – jų noro rūpintis savimi, savo fizine bei emocine sveikata ir oda.
Daugiau informacijos apie psoriazę ir jos gydymą galite rasti socialinės kampanijos „Sakyk TAIP savo odai“ interneto svetainėje www.iveikzvyneline.lt. Kampaniją „Sakyk TAIP savo odai“ vykdo farmacijos bendrovė „Janssen“ (UAB „Johnson & Johnson“), bendradarbiaudama su Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugija ir Lietuvos gydytojų dermatovenerologų draugija.
EM-129601
-
Su žvyneline susiduria vis daugiau klaipėdiečių: kaip ligos išbandymus iškeisti į gyvenimo komfortą? 2
Medikai pridūrė, jog žvynelinė dažnai yra paveldima, o laiku nesikreipus į specialistus, galima patirti tiek fizinius, tiek ir emocinius išbandymus: psoriazės pacientus kamuoja depresija, nerimas, kartais – mintys apie savižudybę. Vis dėlto, šia liga sergančiųjų gyvenimas jau turi laibai šviesių prošvaisčių. Todėl medikai pasakojo, kokios šiandien yra žvynelinės gydymo perspektyvos.
Ignoruoti – pavojinga
Žvynelinės išsivystymo priežasčių yra daugybė, ji vargina ir labai įvairaus amžiaus pacientus. Taip teigianti Klaipėdos universiteto ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovė gydytoja Jolanta Česienė pridūrė – nuo šios ligos kenčia ir uostamiesčio regiono gyventojai. O šių pacientų, anot medikės, išties gausu ir tai nėra žmonių vien iš kaimiškų vietovių ar tik iš didmiesčių problema.
Asociatyvi. Getty Images nuotr.
„Verta pažymėti, kad žvynelinė nesirenka ne tik geografijos ar socialinio statuso. Liga serga ir skirtingo amžiaus pacientai – tiek vaikai, tiek ir suaugusieji. Svarbu ir tai, kad žvynelinė nėra užkrečiama, nors mažai apie ją žinantiems gali pasirodyti kitaip. Ši liga yra siejama su paveldimumu ir dažnai nutinka taip, kad psoriazės požymiai pirma pastebimi vaikams, o tik tada – tėvams. Netinkamai gydoma arba vengiant kreiptis profesionalios pagalbos, žvynelinė progresuoja. Tokiam ligos vystymuisi nemenkos įtakos turi žalingi įpročiai, antsvoris, padidėjęs stresas, medžiagų apykaitos sutrikimai, įvairios ūminės ir lėtinės infekcijos. Tačiau nederėtų susidaryti įspūdžio, kad psoriazė gali pasireikšti tik labai jauno amžiaus pacientams. Būna, kad liga suserga ir vyresnio amžiaus asmenys“, – sakė J. Česienė.
Medikės nuomonei, kad psoriazės pacientai ne visada kreipiasi pagalbos į specialistus, pritaria ir Respublikinės Klaipėdos ligoninės dermatovenerologė Ieva Povilaitė. Anot jos, gydytis vengiama net ir pastebint ryškius žvynelinės simptomus. To priežastis, pastebi I. Povilaitė, dažniausiai yra dvejopa.
„Iš vienos pusės, ligą visuomenėje vis dar lydi ryškus stigmatizmas. Kita vertus, žvynelinė apipinta ir daugybės mitų. Todėl neretai manoma, kad įveikti ligą galima paprasčiausiai tepalais, o kai jie nepadeda, susitaikoma su diskomfortu, oda paslepiama drabužiais ir gyvenama toliau. Tačiau toks žvynelinės ignoravimas – labai pavojingas“, – perspėjo medikė.
Lydi patyčios ir depresija
Tai, kad ligą būtina gydyti, o ne ignoruoti, I. Povilaitė pagrindžia patirtimi bei faktais. Medikės teigimu, sergant žvyneline dažnai pažeidžiami ir sąnariai, o tada gali išsivystyti psoriazinis artritas.
„Jis diagnozuojamas maždaug trečdaliui pacientų. Ši ligos komplikacija dažniausiai priklauso nuo psoriazės sunkumo, asmeninio genetinio polinkio, žvynelinės formos. O simptomai gali būti labai panašūs į kitas artrito formas. Liga tuo ir klastinga, kad kartais ji prasideda sąnarių skausmais ir tinimu, bet tik po kelerių metų pasirodo odos pažeidimai“, – teigė I. Povilaitė.
Interneto nuotr.
Jai antrinanti J. Česienė pasakojo ir apie žvynelinės neretai padaromą žalą emocinei sveikatai. Nes, pažymi medikė, ši liga yra ne tik fizinio skausmo sukėlėja.
„Liūdna, bet tenka pripažinti – daugelis žvynelinės pacientų susiduria su patyčiomis. Sergančiųjų odos pakitimai yra matomi, psoriazę nuslėpti – sunku. Todėl, deja, šiems žmonėms dvigubai dažniau nei asmenims, nesergantiems jokia panašia liga, išsivysto depresija. Juos kankina ir padidėjęs nerimas, stresas, netgi mintys apie savižudybę. Apie 80 proc. pacientų labiausiai neramina faktas dėl neišgydomos ligos, 18 proc. – aplinkinių požiūris“, – kalbėjo J. Česienė.
Padėti sau galime patys
Tačiau medikės visko vien niūromis spalvomis nepiešia. Anot I. Povilaitės, liga neretai nustatoma itin paprastai – tereikia atidžiai apžiūrėti paciento odą, o tam dažniai pasitelkiamas dermatoskopas.
„Jei kliniškai apžiūrėjus pacientą ligą nustatyti sunku, beriama nelabai tipinėse vietose, atliekama ir odos biopsija. Tuomet paimamas nedidelis jos gabalėlis, kuris pasluoksniui išnagrinėjamas. Tiesa, visada ligą diagnozuoti sudėtingiau, kai žvynelinė pažeidžia pirma tik sąnarius. Esant sunkiai psoriazės eigai, uždegimas vyksta ir kitose organų sistemose. Todėl būtina nedelsti – privalu kuo anksčiau kreiptis į gydytojus. Specialistai paskirs tinkamus vaistus, kurie leis nebejausti skausmo, sustabdyti ligos progresavimą, pagerinti odos ir nagų būklę bei sugrįžti į visavertį gyvenimą ir juo mėgautis“, – akcentavo I. Povilaitė.
Savo ruožtu J. Česienė papildė – jau nuo praėjusių metų pavasario, pasikeitus biologinių vaistų eiliškumo skyrimo tvarkai, Klaipėdoje dirbantiems medikams atsirado dar daugiau galimybių padėti pacientams.
Microsoft Teams image nuotr.
„Džiugu, kad ir uostamiestyje sergantiems žvyneline galime taikyti biologinių vaistų terapiją. Šiandien mūsų šalyje turime pačių naujausių bei pažangiausių, visame Vakarų pasaulyje psoriazės pacientams skiriamų medikamentų. Šie biologiniai vaistai nors ir neišgydo žvynelinės, jie veiksmingai sumažina ligos simptomus, suvaldo paūmėjimus, psoriazės progresavimą bei pastebimai pagerina gyvenimo kokybę. Tačiau nemažai įtakos sėkmingam gydymui turi ir pats pacientas. Todėl skirkime daugiau laiko sau ir savo sveikatai. Kokybiškai ilsėkimės, gyvenkime aktyviau, sveikiau valgykime. Taip pat, rūpestingai prižiūrėkime savo odą, nes ji yra pagrindinė mūsų apsauga nuo visų išorės išbandymų“, – reziumavo J. Česienė.
Daugiau informacijos apie psoriazę ir jos gydymą galite rasti socialinės kampanijos „Sakyk TAIP savo odai“ interneto svetainėje www.iveikzvyneline.lt. Kampaniją „Sakyk TAIP savo odai“ vykdo farmacijos bendrovė „Janssen“ (UAB „Johnson & Johnson“), bendradarbiaudama su Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugija ir Lietuvos gydytojų dermatovenerologų draugija.
EM-128151
-
Viskas, ką reikia žinoti apie žvynelinę: neretai ji pasireiškia ne ant odos 6
– Apie psoriazę, dar kitaip vadinamą žvyneline, kalbėta nemažai, tačiau ją vis dar lydi daugybė mitų. Gydytojau, kas tai per liga, kas ją sukelia, ar ja galima užsikrėsti nuo kito žmogaus?
– Tai daugybės veiksnių išprovokuojama autoimuninė uždegiminė liga, kai odos ląstelės pradeda pernelyg greitai dalintis, atsiranda paraudusių, sustorėjusių, pleiskanojančių ir kartais lyg žvyno sluoksniu padengtų plokštelių ant odos. Liga gali būti paveldima: jei žvyneline serga abu tėvai, vaikas turi iki 40 proc. tikimybę taip pat susirgti šia liga. Žvynelinei įtakos gali turėti ir kitos organizmo ligos, polinkis į nutukimą, aukštas kraujospūdis, patiriamas stresas, piktnaudžiavimas alkoholiu ir nikotinu.
Ligos eiga nenuspėjama: bėrimų gali atsirasti ant viso kūno, dažnai pirmieji požymiai atsiranda skalpo odoje. Neretai bėrimai progresuoja palaipsniui, o pasitaiko, kad atsiranda tik patyrus didesnį stresą, vėliau pranyksta ir niekada nebepasikartoja. Ypač svarbu kuo daugiau apie žvynelinę žinoti aplinkiniams, nevengti sergančiųjų – ši liga nėra užkrečiama, neįmanoma pernešti jokios infekcijos kitiems žmonėms, nes tai nėra infekcinė liga.
Tadas Raudonis./ Santaros klinikų nuotr.
– Kokie dažniausi psoriazės simptomai ir kaip ši liga nustatoma?
– Ji gali pasireikšti įvairiai: pažeisti ne tik odą, bet ir nagus bei sąnarius. Odos bėrimai primena žvynais padengtas plokšteles, kurios nesunkiai nusiima, tuomet galima pamatyti kraujo lašelį. Dažniausiai bėrimai pastebimi ant skalpo, alkūnių, kelių, sėdmenų, už ausų, retesniais atvejais – tarpvietėje, kirkšnyse, pažastyse, o moterims – po krūtimis. Labai nedidelei daliai pacientų žvynelinė prasideda izoliuotu nagų pažeidimu: tai mažos duobutės ant nago, jis atrodo kaip subadytas adatėlėmis, nago plokštelė palaipsniui atsiskiria nuo guolio. Maždaug trečdaliui pacientų kelių ir riešų sąnarių skausmai būna pirmieji šios ligos požymiai. Svarbiausia, kad, ligai jau pažeidus sąnarius, vis dar gali nebūti jokių bėrimų ant odos.
Dermatovenerologams ligą nustatyti dažniausiai nesudėtinga, pakanka išsamios odos apžiūros su dermatoskopu ir bėrimų atsiradimo aplinkybių – kaip ir kur beriama, ar tai tipinės vietos. Kartais net kyla konfliktų, nes pacientai mano, kad ligai nustatyti reikalingi specialūs tyrimai. Aišku, būna visko. Esant netipiniams atvejams gali būti atliekama odos biopsija, bet to prireikia itin retai.
– Kokio amžiaus žmonės dažniausiai suserga psoriaze?
Neįmanoma prognozuoti, kaip ir kokiame amžiuje žmogus susirgs – žvynelinė nesirenka pacientų pagal amžių ar socialinį statusą.
– Deja, neįmanoma prognozuoti, kaip ir kokiame amžiuje žmogus susirgs – žvynelinė nesirenka pacientų pagal amžių ar socialinį statusą. Serga net vaikai, tai sudaro apie 10 proc. visų atvejų. Kartais bėrimai pasirodo net trejų metų amžiaus vaikams. Kartais pirmieji ligos simptomai pasirodo sulaukus net 60 ar daugiau metų amžiaus, pavyzdžiui, netekus sutuoktinio ar patyrus kitą stiprų emocinį stresą. Vis dėlto dažniausiai liga pasireiškia pradėjus suaugusiojo gyvenimą, kai gyvenimas tampa sudėtingesnis – patiriama daugiau streso, tenka mokytis gyventi savarankiškai.
– Ar galima psoriazę vadinti sezonine liga?
– Tikrai taip. Sergantys žvyneline pagerėjimą dažniausiai jaučia vasarą – tuomet žmogus gauna didesnę lokalią imunosupresiją odoje sukeliančių ultravioletinių spindulių dozę, šiuo metų laiku matome mažiau sunkių atvejų, kreipiasi ne tiek daug pacientų. O rudenį, sumažėjus saulės spindulių, nemažai kam prasidėjus naujam gyvenimo etapui, išaugus streso lygiui, besikreipiančiųjų į medikus padaugėja. Taip pat jau esami pacientai kreipiasi dėl fototerapijos procedūrų. Esant tokiai padėčiai, ne veltui rudenį, spalio 29-ąją, minime tarptautinę psoriazės dieną, kuri skirta priminti, kad egzistuoja tokia liga ir ji ypač pastebima šiuo laikotarpiu.
Santaros klinikų nuotr.
– Lietuvoje psoriaze serga apie 120 tūkst. žmonių. Ar šie skaičiai išsiskiria Europos ir pasauliniame kontekste?
– Nelabai, nesame kažkuo išskirtiniai pagal šiuos skaičius, mat pasaulyje žvynelinės paplitimas svyruoja maždaug tarp 1–3 proc. visos populiacijos. Tiesa, ši liga labiau paplitusi tarp azijiečių.
– Išsiaiškinus, kas tokia psoriazė, būtina pakalbėti ir apie ligos formas.
– Jos skirstomos pagal lokalizaciją – vietą, kurioje atsiranda, ir morfologiją – bėrimų pobūdį. Daugiau nei 70 proc. visų atvejų sudaro paprastoji žvynelinė, pasireiškianti skalpo ir alkūnių, kelių srityse. Rečiau diagnozuojama delnų ir pado srityse pasirodanti ligos forma, kuri išsiskiria daugybiniais pūlinukais, sukietėjusia ir sustorėjusia oda, skausmingais įtrūkimais. Kartais žmonės dėl šių simptomų tampa nedarbingi. Turėjau IT srityje dirbusį pacientą, kurio rankas paženklino tokie skausmingi įtrukimai, jis negalėjo ištiesti pirštų, jie nuolat buvo sulenkti, pacientą lydėjo didžiulis skausmas. Tad žmogus negalėjo dirbti, nors su rankomis reikėjo tik dirbti kompiuteriu, o ne užsiimti daug fizinės jėgos reikalaujančiais darbais.
Raukšlių arba inversinė žvynelinė diagnozuojama, kai bėrimai atsiranda kūno raukšlėse: po krūtimis, bamboje, pažastyse ir panašiai. Deja, tai gydymui gana atspari ligos forma. Lašinė žvynelinės forma pasireiškia staigiai atsirandančiais, į smulkius lašelius panašiais bėrimais ant viso kūno. Dažniausiai šią ligos formą išprovokuoja koks nors paprastas infekcinis susirgimas, pavyzdžiui, peršalimas ar angina. Tiesa, tai gali būti vienintelis ir daugiau niekada nepasikartojantis atvejis – tuo ši forma skiriasi nuo kitų, kurios dažniausiai yra lėtinės. Viena sunkiausių ligos formų – generalizuota pustulinė žvynelinė, kai pacientams būdingi aukšti uždegiminiai rodikliai, karščiavimas, sepsio ir kitų komplikacijų pavojus. Sergantys šia žvynelinės forma turi būti hospitalizuojami, nes gali grėsti pavojus jų gyvybei. Kita gyvybei pavojinga ligos forma – 1–3 proc. visų pacientų kamuojanti eritrodermija, kai daugiau nei 70 proc. kūno odos tampa raudona, skausminga, pleiskanoja, byra. Tuomet reikia intensyvios priežiūros ir rimto gydymo ligoninėje.
– Kartais žvynelinę lydi ir kitos ligos. Kokios dažniausios? Kaip jos veikia ligos sunkumą?
– Psoriazė tikrai susijusi su labai daug gretutinių ligų ir problemų. Vienos jų – psichologinės: sergančiuosius kamuoja depresija, nerimas, jie dėl visuomenėje stigmatizuojamos ligos nebenori bendrauti su kitais, kompleksuoja, slepia odą po drabužiais, nemažai daliai pacientų gali kilti minčių apie savižudybę. Dalis sergančiųjų griebiasi svaigalų, išsivysto alkoholizmas. Žvynelinė susijusi ir su metaboliniu sindromu, kai ligos eigai įtaką daro nutukimas, padidėjęs kraujospūdis ir cholesterolis, virškinimo ligomis, kepenų suriebėjimu, storosios žarnos uždegimą ir opas sukeliančiu opiniu kolitu, akių ir kardiovaskuline patologijomis. Esant pastarajai, gerokai padidėja infarkto ar insulto tikimybė, mirties rizika. Nustatyta, kad dėl to žvyneline sergančių pacientų vidutinė gyvenimo trukmė yra maždaug 4 metais trumpesnė.
Įdomu, kad dėl organizme padidėjusio cholesterolio lygio skiriami statinai mažina uždegimą organizme ir kartu lengvina žvynelinės simptomus. O sunkioms uždegiminėms žarnyno ligoms ar akių patologijai gydyti taip pat skiriama ir žvynelinę įveikti padedanti biologinė terapija.
Santaros klinikų nuotr.
– Nors ligos atvejų būna išties sunkių, dažnai bandoma gydytis patiems. Kaip padėtį gali komplikuoti žmonių nenoras kreiptis į medikus?
– Taip, didelė problema, kad į medikus kreipiamasi ne iškart. Kartais tiesiog parausta mažas plotelis, oda pleiskanoja, tad nematoma tokio poreikio. Kartais, kreipiantis į mažose, regioninėse ligoninėse dirbančius gydytojus, skiriami lokalūs simptomiškai padedantys vaistai, nėra paaiškinama kokios tolimesnio gydymo galimybės odos būklei blogėjant. Tad liga grįžta, žmonės nustoja tikėti ir pasitikėti gydytojais. Deja, vengiant kreiptis į specialistus ir esant sunkiai ligos formai, galimi negrįžtami sąnarių pažeidimai – išsisukioja rankų ir kojų pirštai, dėl to sutrinka jų funkcija. Ilgainiui progresuoja ir nagų pažeidimai, gali prisidėti nagų grybelis, kuris negydomas kartais tampa atvirais vartais infekcijai plisti organizme.
Žmonės užsiima ir savigyda, atsisukama į alternatyviąją mediciną. Pavyzdžiui, naudojami internetu ar net turguose pardavinėjami kiniški tepaliukai, kurie, tvirtinama, pagaminti tik iš žolelių ir yra labai efektyvūs. Vis dėlto buvo ir skandalų, kai šiuose preparatuose rasta itin daug pačių stipriausių lokalių gliukokortikosteroidų, kurie negali būti naudojami ant veido, kūno raukšlėse, lyt. organų srityje, nes sukelia negrįžtamą odos atrofiją, dėl jų išryškėja kapiliarai. Kitaip sakant, šiuos tepaliukus naudojantis žmogus gali visam gyvenimui susigadinti veido odą. Taip pat, norėdami palengvinti žvynelinės simptomus, žmonės daug deginasi saulėje. Deja, saulė ne tik padeda, bet ir kenkia – didina odos vėžio riziką, skatina senėjimo procesus, tad ja piktnaudžiauti nereikėtų. Reikia suprasti, kad deginimasis ar soliariumų paslaugos nėra tokios pat kaip fototerapijos procedūros, kurių metu naudojami didžiausią efektyvumą gydant turintys siauro spektro ultravioletiniai B spinduliai.
– Negydoma psoriazė pažeidžia ne tik odą. Kokios žalos žmogaus organizmui ji dar gali padaryti?
– Ligai progresuojant ir nesiimant veiksmų, žmogus galiausiai gali būti paguldytas į ligoninę, vaikščioti į procedūras, o tai atima net mėnesį ir daugiau jo gyvenimo – tai turi didelę neigiamą socioekonominę įtaką. Negydant sąnarių psoriazės, žmogus gali tapti neįgalus visam gyvenimui. Blogiausia, kad nekreipdamas dėmesio į ligą ir jos simptomus žmogus gali mirti – tiek dėl atsiradusios depresijos, tiek dėl alkoholizmo, o ligai išplitus po visą kūną didėja sepsio – kraujo užkrėtimo – pavojus.
– Kokie dažniausi psoriazės gydymo metodai?
– Visi žvyneline sergantys pacientai turi išmokti žodį „emolientai“. Tai taip vadinami odą drėkinantys kremai be vaistinių medžiagų, kurie užtikriną normalią odos barjerinę funkciją – tai labai svarbu siekiant užkirsti kelią atsirasti naujiems bėrimams. Tai aktualu visiems žmonėms, kurie ne tik serga žvyneline, bet ir turi kitų odos problemų – kasdienis emolientų vartojimas turi tapti įpročiu: iškart po dušo, kol kūno oda dar drėgna, reikėtų susitepti kūno odą šiuo kremu.
Taigi, jei sergama nesunkia žvynelinės forma, kai pažeista mažiau nei 10 proc. kūno ploto (tai prilygsta 10 paciento delnų plotui), skiriami lokalūs ir visiškai Lietuvoje kompensuojami vaistai. Jei to nepakanka, taikoma fototerapija – lokali tam tikroms vietoms ar sisteminė visam kūnui. Jei sergama sunkesne ligos forma, t. y. pažeista daugiau nei 10 proc. kūno odos ploto ar bėrimai matomi ant plaštakų ar veido, liga turi didelę įtaką gyvenimo kokybei, skiriamas sisteminis gydymas leidžiamais ar geriamais vaistais. Pagal Lietuvoje galiojančius teisės aktus, pirmiausiai privaloma išbandyti tradicinį sisteminį vaistą – metrotreksatą (arba acitretiną). Jis padeda maždaug pusei pacientų atsikratyti 75 proc. kūno bėrimų, bet kitai pusei nėra toks efektyvus. Blogiausia, kad apie 10 proc. pacientų šio vaisto netoleruoja, juos nuolat pykina, jie yra nedarbingi.
Jei gydymas tradiciniais sisteminiais vaistais yra neefektyvus arba netoleruojamas, tuomet skiriamas gydymas biologine terapija.
Jei gydymas tradiciniais sisteminiais vaistais yra neefektyvus arba netoleruojamas, tuomet skiriamas gydymas biologine terapija – tai po oda ar į veną švirkščiami baltymai, kurie veikia tam tikras, specifines uždegimo grandis organizme. Pacientui pakanka 4–6 kartus per metus susileisti vaistų dozę ir jis visai gali pamiršti ligą, išnyksta net sąnarių skausmai, užkertamas kelias ligos progresavimui. Iš praktikos galiu pasakyti, kad vos po mėnesio gydymosi sugrįžta besišypsantys, laimingi pacientai, kurie negali patikėti, kad išnyko visi, kartais ir 20 metų kamavę bėrimai. Tai įmanoma. Biologine terapija gali būti gydomi ir vaikai nuo 6 metų, tai tik įrodo šių preparatų saugumą.
Deja, nors Lietuvoje prieinami naujausi vaistai, jie kompensuojami, bet gydymas biologine terapija kompensuojamas tik trečio lygio dermatologijos paslaugas teikiančiose gydymo įstaigose: Santaros, Kauno klinikose, Klaipėdos universitetinėje ir respublikinėje ligoninėse, bei Šiaulių ligoninėse. Tiesa, yra ir pozityvių ženklų: anksčiau pacientai negalėjo iškart gauti paties geriausio vaisto, turėjo pusę metų vartoti pigiausią vaistą, tuomet nesant reikiamo poveikio – antrą pagal pigumą, taip turėjo būti „žaidžiama“, kol su mažiausia kaina gaunamas neblogas efektas, bet šiuo metu gydytojams, jei jie mato poreikį, paliekama teisė iškart skirti naujausią ir efektyviausią vaistą.
Santaros klinikų nuotr.
– Psoriazei gydyti svarbus ir gyvenimo būdas. Ar ligos gydymas priklauso nuo žalingų įpročių, psichologinės sveikatos, mitybos?
– Tikrai taip. Neigiamos įtakos žvynelinei turi kanabinoidų, narkotikų ir alkoholio vartojimas. Taip pat rūkymas, kuris susijęs su didesniu streso lygiu – norint jį sumažinti ilgainiui vartojama dar daugiau nikotino, bet taip išsiskiria tik daugiau streso hormonų ir patenkama į uždarą ratą. Deja, taip palaikomas lėtinis uždegimas ir ligos eiga tik blogėja.
Su ligos eiga susijusi ir mityba. Sergant žvyneline patariama praktikuoti Viduržemio jūros dietą, mitybos racione pagausinti vaisių ir salotų, naudoti omega 3 riebalus, visiškai atsisakyti greitojo maisto, saldumynų ir bandelių. Kitaip sakant, reikia laikytis sveikos gyvensenos principų, sveikai maitintis, pakankamai miegoti ir palaikyti fizinį aktyvumą – tuomet gerėja žvynelinės eiga, mažėja cholesterolio kiekis ir spaudimas. Tiesa, daug kam taip sveikai gyventi yra nerealistiška, juk reikia įdėti nemažai pastangų, laikytis režimo, atrodo, kad paprasčiau iškart gauti vaistus.
– Ką patartumėte sergantiems psoriaze?
– Be sveikos gyvensenos taip pat reikėtų gerinti savo emocinę būklę, kuri yra ne ką mažiau svarbi už fizinę sveikatą. Tad jei kamuoja nuolatinis nerimas, dėl bėrimų negalima užmigti, nereikėtų bijoti kreiptis į specialistus – psichoterapeutus ar gydytojus psichiatrus. Ypač kai ne visada viskas pavyksta greitai, kartais su ligos simptomais tenka gyventi ir dešimtį metų.
Daugiau informacijos apie psoriazę ir jos gydymą galite rasti socialinės kampanijos „Sakyk TAIP savo odai“ interneto svetainėje iveikzvyneline.lt. Kampaniją „Sakyk TAIP savo odai“ vykdo farmacijos bendrovė „Janssen“ (UAB „Johnson & Johnson“), bendradarbiaudama su Lietuvos žvyneline sergančiųjų draugija ir Lietuvos gydytojų dermatovenerologų draugija.
-
Pasaulinė žvynelinės diena: kaip padėti sergantiesiems?
Minint Pasaulinę žvynelinės dieną, gydytojai rengiamoje spaudos konferencijoje kalbės apie tai, kad jau yra šiuolaikinės gydymo technologijos, kurios ne tik leidžia išvengti ligos komplikacijų, bet ir turėti švarią, nepažeistą odą.
Konferenciją organizuoja Lietuvos dermatovenerologų draugija ir Medicininės informacijos centras. Ją moderuos Vilniaus universiteto Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Infekcinių ligų ir dermatovenerologijos klinikos docentė, Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė doc. Rūta Gancevičienė. Gydytojai kalbės apie šio ligos keliamas stigmas, įvardins, kokie požymiai rodo ligos sunkumą ir kaip padėti net sergantiems sunkiausiomis ligos formomis.
Į nuotolinę konferenciją galima bus patekti paspaudus šią nuorodą.
Pasaulinę žvynelinės dieną inicijavo Tarptautinė žvynelinės draugijų federacija. Lietuvoje ši diena minima nuo 2004 metų.
