Įvykęs sandoris

Registrų centre galima rasti informaciją, kad praėjusio mėnesio pabaigoje pasikeitė buvusios Žydų ligoninės savininkai. Anksčiau šis pastatas priklausė UAB Tarptautinei skubiosios medicinos akademijai, vėliau buvusi Žydų ligoninė perduota bendrovei TSMA-T, kurios dalis akcininkų buvo tie patys asmenys.

Praėjusį mėnesį visuotinio akcininkų susirinkimo metu nuspręsta, kad minėtos bendrovės vadove skiriama Inga Malinauskienė. Šį mėnesį jos įgaliojimai TSMA-T panaikinti ir vadovu paskirtas kitas asmuo.

Pagal naujausius Registrų centro duomenis, bendrovę TSMA-T įsigijo UAB Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika, kurios savininkė yra jau minėtoji I.Malinauskienė.

Vadinasi, Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinika dabar yra  šimtaprocentinė TSMA-T akcininkė, į jos rankas perėjo ir turėtas įmonės turtas, įskaitant buvusią Kauno žydų ligoninę.

Pokyčiai: po daugiau nei dešimtmečio buvusi Žydų ligoninė vėl pakeitė savininkus. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Dėliojami remonto planai

TSMA-T atstovai su „Kauno diena“ pasidalijo planais, ką ketinama daryti su Žydų ligonine. Dabar vykdomi einamieji darbai, kad pastatas nekeltų pavojaus aplinkiniams.

Nors dar tiksliai negali pasakyti, kada prasidės didieji remonto darbai, naujieji savininkai tikisi, kad tai įvyks jau kitais metais. Kol kas žinoma tik viena – čia išliks ligoninė, bus atkurtos palatos, erdvės pritaikytos šiuolaikiniams poreikiams.

„Šiuo metu tvarkomos avarinės pastato vietos, demontuojami kaminai, nes jie kelia pavojų aplinkiniams. Džiaugiamės, kad policija geranoriškai pasižiūrėjo ir buvo laikinai užtvėrusi A.Jakšto gatvę, kad mes galėtumėme saugiai nuardyti byrantį kaminą. Taip pat užvirinome ertmes, pro kurias į pastatą įeidavo benamiai. Šiame pastate nėra elektros, tad gaisrų nekyla. Iš Kultūros paveldo departamento esame gavę nurodymą sutvarkyti tas stogo vietas, kurios kiauros. Be to, nuo stogo pašaliname pradėjusią želti augmeniją. Rugpjūtį iš teritorijos planuojame išvežti žemes“, – apie einamuosius darbus dienraščiui pasakojo naujų šeimininkų atstovai.

Buvusios Žydų ligoninės tvarkymo projektas buvo seniai parengtas, tačiau dabar jis minimaliai koreguojamas pagal dabartinius poreikius. Taip pat bus atliekami papildomi archeologiniai tyrinėjimai, nes prieš daugiau nei dešimtmetį atlikti tyrimai nebuvo pakankamai išsamūs.

„Kada prasidės didieji rekonstrukcijos darbai, tiksliai negaliu pasakyti, bet manome, kad tai bus kitais metais. Čia tikrai nebus jokių butų. Planas – atstatyti ligoninę su visomis palatomis, operacinėmis ir pan., o ne rengti kokį grožio centrą“, – kalbėjo TSMA-T atstovai.

Pagalba: naujieji pastato šeimininkai džiaugėsi, kad policijos pareigūnai laikinai užtvėrė A.Jakšto gatvę ir buvo galima saugiai nurardyti stogo elementus. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Investicijų neviešina

„Kauno diena“ primena, kad iš šio pastato ligoninė buvo iškelta dar 1995 m. Po ilgų teismų su Žydų bendruomene pastatas liko savivaldybei. Daug metų jis nebuvo naudojamas, todėl investicijos į jo atstatymą dabar gerokai padidės. Kiek tam reikės skirti lėšų, naujieji savininkai kol kas neatskleidžia.

Primename, kad buvusi miesto valdžia kelis kartus skelbė Žydų ligoninės pardavimo konkursą, tačiau surasti naują šeimininką pavyko tik 2010 m. Tuomet A.Jakšto gatvėje esantį pastatą įsigijo bendrovė Tarptautinė skubiosios medicinos akademija. Už šį pirkinį įmonė sumokėjo 3,6 mln. litų (1,04 mln. eurų).

Kone prieš dešimtmetį buvo skelbiama, kad pastate bus įrengtas modernus stimuliacinis medicinos centras, kuriame tiek Lietuvos, tiek užsienio studentai galės tobulinti savo įgūdžius. Verslininkai taip pat buvo užsiminę ir apie SPA ir lengvojo kultūrizmo centro įrengimą. Senojoje ligoninėje turėjo atsirasti ir laboratorijų, ir kavinė, kuri turėjusi kviesti užsukti pro šalį einančius kauniečius. Visam pastatui įrengti buvo planuota išleisti apie 5 mln. litų (1,45 mln. eurų).

Čia išliks ligoninė, bus atkurtos palatos, erdvės pritaikytos šiuolaikiniams  poreikiams.

Tačiau per tiek laiko, natūralu, kad pasikeitė darbų ir medžiagų kainos, todėl kiek investicijų reikės dabar ligoninei prikelti, naujieji savininkai viešai nedetalizuoja. Nemažai įtakos tam turės ir dabar sunkiai prognozuojama rinka, ir tai, kiek truks archeologiniai tyrinėjimai.

Ne kartą kilo pavojus

Iš tiesų, Kaunas laiko kumščius, kad naujiesiems A.Jakšto g. 5 pastato savininkams pavyktų įgyvendinti planus ir būtų sutvarkyta vaiduoklį primenanti ligoninė.

Taip būtų ne tik sutvarkyta viena pagrindinių Kauno vietų, bet ir užtikrintas saugumas, nes dėl byrančių pastato detalių ne kartą yra tekę kviesti specialiąsias tarnybas ir baksnoti pirštu į vis naujai atsiveriančią piktžaizdę.

Nors ir šiuo metu pastatą vis dar dengia didelis tentas, o po langais įrengtas tinklas, turintis saugoti praeivių galvas nuo krintančių sienų detalių, pavojingų atvejų yra pasitaikęs ne vienas. Primename, kad visai neseniai nuo Žydų ligoninės kamino ant A.Jakšto gatvės ir šalia esančio pastato pažiro plytų gabalų lietus. Ne kartą buvo vėjo nuplėštas pastatą dengiantis tentas, ant automobilių buvo pabyrėję ir langai, ir tinkas.

Todėl, sutvarkius pastatą, bus galima ne tik grožėtis, kad neliko ilgus metus nekokia Kauno vizitine kortele tapusio objekto, bet ir jaustis saugiai, kad einant pro šalį ant galvos neužkris sena plyta.

Byrėjo: laiko tėkmė išgremžė kaminą, todėl jis demontuojamas. (Justinos Lasauskaitės nuotr.)

Saugomas objektas

Kadangi buvusi Žydų ligoninė įtraukta į Kultūros paveldo registrą, jos remontui taikomi griežti reikalavimai. Vienas tokių – negali būti keičiama pastato paskirtis. Tad, net ir sutvarkius pastatą, čia turės veikti gydymo įstaiga.

Taip pat objekte gausu išlikusių įvairių vertingųjų savybių. Jos nustatytos Kultūros paveldo departamento (KPD) nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu, surašytu dar 2012 m. Šiame akte nurodyta, kad patenkinamos būklės yra visos sienų nišos, esančios pietinės pusės rūsio patalpose.

Vertinga ir fasadų architektūrinė išraiška, tūrinės detalės, tokios kaip pusapskritė laiptinės iškyša. Paveldosaugininkai vertingomis laiko ir fasadų apdailos ir puošybos medžiagas, konstrukcines kolonas, vadinamas piliastrais. Taip pat į vertingųjų savybių sąrašą įtrauktas ir visą fasadą vainikuojantis profiliuotas karnizas, langų apvadai, kryžminės skliautuotos perdangos, arkos ir kitos architektūrinės detalės.

„Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nurodyta, kad valdytojo pareiga išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę. Valdytojas privalo: prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamą mikroklimatą; laiku atnaujinti želdinius, šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius“, – aiškino KPD vyr. specialistė Asta Naureckaitė.

Apgadintas turtas

Pūstelėjus stipresniam vėjui ir paskalavus lietui, A.Jakšto gatvėje vėl pabiro buvusios žydų ligoninės pastato liekanos. Šįkart senos plytos nugarmėjo nuo kamino ir apgadino kitoje gatvelės pusėje stovintį pastatą.

„Kauno dienos“ skaitytojai pasidalijo nuotraukomis, kuriose matyti po visą A.Jakšto gatvę pabirusios raudonų plytų dalelės. Keli nemaži plytų gabalai užkritę ir ant A.Jakšto g. 7-ojo namo stogelio. Jo savininkė Vilija Zubrienė dienraščiui patvirtino, kad krintančios plytos iš tiesų apgadino jos turtą. Moteris planuoja kreiptis į draudimo bendrovę dėl žalos atlyginimo.

Jaučiamės tikrai nesaugiai, juk ten dažnai statomos mašinos, vaikšto žmonės.

„Jaučiamės tikrai nesaugiai, juk ten dažnai statomos mašinos, vaikšto žmonės. Kaip tik skambinsiu draudimui, nes sugadintas stogas, sulankstyta skarda. Nuo stogelio prie durų plytų net nenuėmiau, tik aplink visur jų nuolaužas sušlaviau, kad nesineštų į butą. Žiūrėjau ir nesupratau, iš kur jos krito“, – kalbėjo V.Zubrienė.

Kiti kalbinti praeiviai taip pat neslėpė pasipiktinimo, kad daug metų buvusi Žydų ligoninė kelia pavojų, o niekas nesiruošia pastato tvarkyti.

„Mano sklype žolė buvo nenupjauta, tai gavau baudų, o čia tiek metų krinta plytos, dūžta stiklai, keliamas realus pavojus, bet niekas nei baudžia savininkų, nei įpareigoja tvarkytis“, – piktinosi A.Jakšto gatvėje sutiktas kaunietis.

Ne pirmas kartas

Šį kartą ant šaligatvio krinta buvusios Žydų ligoninės kaminas, tačiau problemų būta ir anksčiau. „Kauno diena“ ne kartą yra rašiusi, kad ant praeivių ir šalia pastatytų automobilių byra pastato dalys, būta ir kitų turto apgadinimo atvejų.

2018 m. vasarą buvo priimtas sprendimas apleistą objektą uždengti specialiu tentu. Prieš pat popiežiaus Pranciškaus vizitą Kaune taip buvo paslėpta Senamiesčio gėda, tentas uždengė išdužusius langus, apibyrėjusias sienas ir kitas detales, kurios praeivių tikrai nežavėjo.

Tačiau toks kosmetinis patvarkymas – ne išeitis. Laikui bėgant vėjas net kelis kartus buvo nuplėšęs tentą, o plytgaliai ir likę langų stiklai vėl pažiro A.Jakšto gatvėje. Ant pastato yra uždėtos ir metalinės konstrukcijos, turinčios apsaugoti praeivius, tačiau ir jos kartais nebepadeda, tad apleisto ir netvarkomo pastato problema taip ir tęsiasi ir kelia grėsmę žmonėms ir jų turtui.

Neprižiūrėta: šį kartą sutriušusios plytos skrieja nuo kamino. („Kauno dienos“ skaitytojų nuotr.)

Žada surašyti aktą

Buvusi Žydų ligoninė yra saugoma paveldo, tad į byrantį kaminą dėmesį atkreipė ir paveldosaugininkai. Kultūros paveldo departamento (KPD) specialistai surašys aktą, kad pavojingos vietos būtų sutvarkytos.

„Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme nurodyta, kad valdytojo pareiga išsaugoti nekilnojamąją kultūros vertybę. Valdytojas privalo: prižiūrėti kultūros paveldo objektą, jo teritoriją, vietovę, laiku šalinti atsiradusius defektus ir apsaugoti statinius nuo neigiamo aplinkos poveikio; patalpose, kurių interjeras vertingas, palaikyti reikiamą mikroklimatą; laiku atnaujinti želdinius, šalinti savaime užaugančius augalus, teritorijoje šienauti žolę ir genėti medžius, valyti šiukšles, šalinti taršos šaltinius. Vadinasi, Žydų ligoninės pastato savininko pareiga išsaugoti šią nekilnojamąją kultūros vertybę, t.y. pirmiausia užsandarinti atviras langų ir durų angas, laikina danga uždengti kiaurą stogą, nuo pamatų pašalinti želdinius, įrengti laikiną aptvėrimą ir draudžiamuosius ženklus. KPD Kauno teritorinis skyrius kultūros paveldo objekto savininkui surašys reikalavimą atlikti būtiniausius veiksmus, kad būtų apsaugotos pastato vertingosios savybės“, – aiškino KPD vyr. specialistė Asta Naureckaitė.

Ji nurodė, kad kol kas pagal Administracinių nusižengimų kodekso nuostatas baudų Žydų ligoninės pastato savininkui neskirta. Tačiau KPD, nustatęs kultūros paveldo objekto nepriežiūros faktus, yra surašęs ir įteikęs reikalavimus užsandarinti pastato atviras langų ir durų angas, nukritusį, sunykusį užsandarinimą pakeisti tinkamu, įrengti lietvamzdžius, atstatyti nukritusias jų dalis, nuo pastato stogo pašalinti augančius želdinius, iš kiemo aplinkos pašalinti supiltą gruntą ir šiukšles, autentiškas medines, filingines duris, esančias gatvės fasade, užsandarinti laikinu skydu arba demontuoti ir saugoti.

„Patikrinus, ar reikalavimai įvykdyti, nustatyta, kad pastato langai užsandarinti, buvusios kiauros stogo vietos pietų ir vakarų pusėse uždengtos nauja skarda, nuo pastato viršaus pašalinti želdiniai, sumažinta kieme buvusi supilto grunto krūva, iš dalies palyginta, kiemas išvalytas, teritorija sutvarkyta. Autentiškos medinės durys esančios gatvės fasade, užsandarintos laikinu skydu“, – apie vykdytą buvusios Žydų ligoninės kontrolę toliau dėstė A.Naureckaitė.

Paveldosaugininkė aiškino, kad vizitų į šį objektą būta ir daugiau. „Pakartotinai atlikus patikrinimus, pareikalauta iš pastato teritorijos pašalinti susikaupusias šiukšles, statybines nuolaužas, įrengti įspėjamuosius ženklus, atstatyti išlaužtos tvoros dalis. Taip pat buvo kreiptasi į pastato savininką su nurodymu, kad pastatui esant reprezentacinėje miesto dalyje, kurioje vyksta pastatų fasadų tvarkybos ir įvairūs priežiūros darbai, būtina pasirūpinti, kad Žydų ligoninės pastato fasadas būtų uždengtas laikina danga. Atsižvelgiant į tai, buvo parengtas pastato aptraukimo apsauginiu tinklu sprendinys, jis buvo suderintas su KPD ir ant pastato įrengtas“, – seniau įgyvendintas priemones komentavo KPD vyr. specialistė.

Ji pridūrė, kad KPD ne kartą kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės administraciją, kad pagal kompetenciją patikrintų, kaip Žydų ligoninės pastato savininkas vykdo statinio techninę priežiūrą ir naudojimą.

Pažeidus Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 31 str. 2 dalį, juridiniams asmenims gali būti skirta bauda nuo 868 iki 11 584 eurų. Administracinių nusižengimų kodekso 314 str. 1 dalyje nurodyta, kad įstatymuose nustatytų kultūros paveldo apsaugos reikalavimų pažeidimas asmenims užtraukia baudą nuo 150 iki 300 eurų, o juridiniams – nuo 300 iki 860 eurų.

„KPD Kauno teritorinis skyrius už kultūros paveldo objekto nepriežiūrą pastato savininkui surašys ir įteiks reikalavimus ir taikys administracinio poveikio priemones“, – pridūrė A.Naureckaitė.

Ar yra ką saugoti?

„Kauno diena“ paprašė pakomentuoti, ar apleistame pastate vis dar yra ką saugoti. Galbūt buvusi ligoninė tokia apleista, kad ir vertingosios savybės per laiką sunyko?

A.Naureckaitė nurodė, kad pastato vertingosios savybės nustatytos Departamento nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos aktu, surašytu dar 2012 m. Šiame akte nurodyta, kad patenkinamos būklės yra visos sienų nišos, esančios pietinės pusės rūsio patalpose.

Nesaugu: byrančios plytos pataikė ant šalia stovinčio namo ir šaligatvio. („Kauno dienos“ skaitytojų nuotr.)

Taip pat vertinga ir fasadų architektūrinė išraiška, tūrinės detalės, tokios kaip pusapskritė laiptinės iškyša. Paveldosaugininkai vertingomis laiko ir fasadų apdailos ir puošybos medžiagas, konstrukcines kolonas, vadinamas piliastrais. Taip pat į vertingųjų savybių sąrašą įtrauktas ir visą fasadą vainikuojantis profiliuotas karnizas, langų apvadai, kryžminės skliautuotos perdangos, arkos ir kitos detalės.

„Kultūros paveldo objekte tikrai yra ką saugoti. KPD Kauno teritorinis skyrius atliks kultūros paveldo objekto patikrinimą ir surašys išvadas“, – apie tai, kad iš naujo bus pažiūrėtos išlikusios vertingosios buvusios Žydų ligoninės savybės, informavo paveldosaugininkė.

Dienraštis pasiteiravo ir nuomonės, galbūt tokį pastatą vertą išbraukti iš Kultūros paveldo registro, tuomet galbūt savininkai būtų labiau suinteresuoti pastatą tvarkyti, tačiau specialistai tokiai nuomonei nepritaria.

„Žydų ligoninės pastatas nebus išbraukiamas iš Kultūros vertybių registro, nes jis nėra nei sunykęs, nei sunaikintas ar kitaip prarastos jo vertingosios savybės. Pastatą galima sutvarkyti ir pritaikyti. Teiginys „norint pastatą sutvarkyti, dalį vis tiek reikėtų nugriauti, nes kitaip nieko neišeitų“ yra absoliučiai klaidinga nuomonė“, – griežtai pasakė A.Naureckaitė.

„Tam, kad objektui būtų panaikintas kultūros paveldo objekto statusas, reikalingos objektyvios aplinkybės. Sprendimus dėl pastatų įrašymo į kultūros vertybių registrą ir išbraukimo iš jo priima iš nepriklausomų ekspertų sudarytos Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos“, – dienraščiui komentavo ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Miesto planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Nerijus Valatkevičius.

Padidinti mokesčiai

Centro seniūnas Marius Švaikauskas papildė sakydamas, kad savininkai už pastato nepriežiūrą jau yra ne kartą bausti. Taip pat A.Jakšto g. 5 esantis sklypas ir pastatas įtrauktas į Apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą, todėl šiam objektui taikomi maksimaliai padidinti mokesčiai – NT mokesčio 3 proc. ir žemės nuomos mokesčio 4 proc. tarifai.

„Miestas išnaudoja visus įmanomus svertus, ragindamas objekto šeimininkus pagaliau pradėti apleisto ir nykstančio pastato tvarkymą: taikomas padidintas mokestis, Centro seniūnijos specialistai nuolat vykdo neplaninius ir reguliarius patikrinimus, fiksuoja pažeidimus ir atitinkamai skiria nuobaudas. Tokioje reprezentacinėje vietoje stūksantis vaiduoklis ne tik gadina bendrą estetinį Senamiesčio vaizdą, bet ir kelia pavojų aplinkiniams“, – teigė M.Švaikauskas.

Žydų ligoninės pastatas nebus išbraukiamas iš Kultūros vertybių registro, nes jis nėra nei sunykęs, nei sunaikintas.

Seniūnas informavo, kad trejus metus iš eilės (2019, 2020 ir 2021 m.) pastato savininkui pritaikytos administracinės nuobaudos nuo 600 iki 900 eurų.

„Šiemet statinio savininkas administracinėn atsakomybėn kol kas nepatrauktas, kadangi informacinėje sistemoje „InfoStatyba“ įkeltas pranešimas apie statybos darbų pradžią. Nepradėjus realių statybos darbų, seniūnija analogiškai skirs administracines nuobaudas ir toliau“, – pažymėjo pašnekovas.

Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas priminė, kad Žydų ligoninės savininkai gali teikti paraiškas pagal paveldotvarkos programą ir gauti miesto paramą fasadui tvarkyti. Tačiau minėto objekto griauti negalima, nes tai kultūros paveldo objektas.

Tvarkyti neskuba

Žydų ligoninė priklauso UAB „TSMA-T“ (Tarptautinė skubios medicinos akademija). Vienas akcininkų Nedas Jasinskas, išgirdęs „Kauno dienos“ klausimus apie tai, kada ketinama tvarkyti griūvantį kaminą, nebuvo linkęs daugžodžiauti.

„Nuo fakto sužinojimo iki kamino pataisymo turėtų praeiti šiek tiek laiko. Niekas negali sutvarkyti vos paskambinus. Stebuklų nėra. Tai bus tvarkoma. Ačiū jums“, – tarstelėjo N.Jasinskas.

Kauno miesto savivaldybės administracijos Licencijų, leidimų ir paslaugų skyriaus Mokesčių administravimo poskyrio vedėjas Donatas Vosylius dienraščiui nurodė, kad 2013 m. buvo išduotas leidimas rekonstruoti pastatą, nekeičiant jo paskirties – gydymo įstaigos. „Naujų projektų derinimui nesame sulaukę“, – pridūrė jis.

Kiek anksčiau dabartiniai pastato savininkai „Kauno dienai“ buvo atviresni ir pasakojo, kad ketina pastatą sutvarkyti iš esmės. Tuomet aiškinta, kad pastate bus įrengtas modernus medicinos centras, kuriame tiek Lietuvos, tiek užsienio studentai galės tobulinti savo įgūdžius. Verslininkai taip pat buvo užsiminę ir apie SPA, ir lengvojo kultūrizmo centro įrengimą. Senojoje ligoninėje turėjo atsirasti ir laboratorijų, ir kavinė, kviesianti užsukti pro šalį einančius kauniečius.

2010 m. aukcione įsigijus pastatą, planuota jo įrengimui išleisti apie apie 5 mln. litų (1,45 mln. eurų). Kokia galėtų būti dabartinė rekonstrukcijos kaina, lieka nežinioje.

Portalo kauno.diena.lt skaitytojai pasidalijo informacija, kad A.Jakšto gatvėje esančios buvusios žydų ligoninės tentas plaikstomas vėjo. Matyt, jog atitrūko tentą laikiusios konstrukcijos.

Galima matyti, kad dalis jų beveik remiasi į gatvėje stovinčius automobilius, kyla pavojus, kad ir ant pėsčiųjų gali kas nors nukristi.

Tentas bent kažkiek apsaugodavo praeivius nuo skylančių plytų bei stiklo šukių krušos. Kadangi dabar siautėja vėjo gūsiai, pro šį pastatą einantys žmonės turėtų saugoti savo galvas bei turtą.

Skaitytojo nuotr.

Tai jau ne pirmas atvejis, kuomet tentas atidengia aptrupėjusias žydų ligoninės sienas ir sukelia pavojų žmonėms. Portalas kauno.diena.lt ne kartą rašė, kaip tentą nudrasko vėjas, tuomet A.Jakšto gatvėje pabyra plytų ir stiklų likučiai. Kas kartą pastato savininkai bendrovės „Tarptautinės skubios medicinos akademijos“ atstovai pažymėdavo, jog tentą sutvarkys, tačiau nedetalizuodavo planų, kada bus įgyvendintas rekonstrukcijos projektas ir pastatas bus prikeltas antram gyvenimui.

Skaitytojo nuotr.

Todėl ir šį kartą tikimasi, kad tentas vėl bus prikabintas ir iki kito stipresnio vėjo pastatas vaiduoklis neturės progos vėl pasivaidenti praeiviams. Tačiau lieka neaišku, kada ši vieta iš tiesų bus sutvarkyta kapitaliai, o ne tik ramstant ir toliau byrančias sienas.

Senamiestyje savo istoriją rašanti žydų ligoninė ilgus metus miestiečiams ir turistams nebuvo itin svetinga – spjaudėsi stiklo šukėmis, mėtėsi tinko gabalais, šiurpino savo kiaurymėmis.

Antrą šimtą metų skaičiuojančio pastato savininkams, bendrovei „Tarptautinė skubios medicinos akademija“ paveldosaugininkai už tai surašė šūsnį baudų ir įpareigojo taisyti padėtį – sutvarkyti pastatą taip, kad šis nekeltų pavojaus aplinkiniams. Praėjusių metų rugpjūtį, likus maždaug mėnesiui iki popiežiaus Pranciškaus viešnagės Kaune, žydų ligoninė buvo aptraukta tentu.

Savininkai nusprendė, kad slėpti yra geriau tai tvarkyti. Vieniems miestiečiams idėja patiko, kiti iškart abejojo naujojo rūbo patvarumu. Nors susisiekti su Kultūros paveldo departamento (KPD) Kauno teritorinio padalinio vedėju Svaigedu Stoškumi „Kauno dienos“ žurnalistams šeštadienį nepavyko, jis jau anksčiau buvo išsakęs savo nuomonę apie tokią apsaugą.

„Jei pastatą žada ilgai marinuoti, tai tentas – išeitis, bet geriausia būtų, kad pastatą savininkai tvarkytų patys, parduotų arba išnuomotų“, – kalbėdamas apie pastatų vaiduoklių situaciją mieste, S.Stoškus tikino, kad tentai – tik laikinas sprendimas. 

Paprašytas pakomentuoti susiklosčiusią situaciją, „Tarptautinės skubios medicinos akademijos“ vadovas Nedas Jasinskas labai nustebo. Apie pakibusį tentą, kurį kiek stipresnis vėjas gali nuplėšti ir sužaloti praeivius, jis esą sužinojo tik iš „Kauno dienos“.

„Ačiū, kad paskambinote. Ieškosime sprendimo“, – į tolimesnes kalbas apie konkrečią situaciją ir pastato ateitį nesileidęs N.Jasinskas palinkėjo gero savaitgalio ir padėjo telefono ragelį.

Šiandien prie A.Jakšto gatvės kampo gailiai glaudžiasi kažkieno ant sienos nupešta juoda katė, nuotykių mėgėjus masina ligoninės rūsiai, o sunykusio pastato galinį fasadą ir piktžolėmis apaugusį kiemą gali matyti visi Kauno pilies lankytojai.

Kvartalo užuomazgos

Esame, ko gero, seniausiame Kauno žydų kvartale, kur žydai legaliai (ir ne visai) gyveno nuo XVII a. pabaigos. Griežtai tariant, pilies teritorija anuomet Kauno miestui nepriklausė. Tai buvo vadinamoji jurizdika, tiesiogiai priklausanti karaliui ir valdoma seniūnų. Būtent todėl čia galėjo įsikurti Kauno mieste magistrato nepageidaujami žydai. Žinoma, kad XVIII a. pradžioje pilies jurizdikoje jau stovėjo pirmieji žydų maldos namai. 1716 m. per Jėzuitų kolegijos mokinių surengtą pogromą jie buvo sugriauti, bet 1722 m. vėl atstatyti.

1782 m. Kauno seniūnas Mykolas Pacas savo valdą, buvusią tarp Kauno pilies ir dabartinių M.Valančiaus, Šv.Gertrūdos bei Jonavos gatvių, išnuomojo broliams Soloveičikams. Jau anuomet buvusi įtakingos Soloveičikų giminės šaka čia atsikėlė nuo kitoje Neries pusėje buvusios Slabodkos, privataus Radvilų miestelio, kuriame žydai gyveno laisvai.

Pirmasis žinomas Soloveičikas, Juozapas cha–Levi, rūpinosi panaikinti 1754 m. paskelbtą draudimą žydams gyventi Kauno mieste. Jo sūnus Izaokas Soloveičikas buvo Vilijampolės rabinas, o anūkai Mozė ir Abraomas 1772 m. pastatė garsiąją Vilijampolės sinagogą.

Broliai Mozė ir Aaronas Soloveičikai tapo pirmieji žydai, kuriems buvo oficialiai leista pasistatyti mūrinį namą šiapus Neries. 1788 m. buvo įkurta pirmoji visavertė Kauno žydų bendruomenė – kahalas, kurios vadovu tapo rabinas Mozė (Mauša) Soloveičikas.

Kadisono sklypas

XIX a. čia, prie Kauno pilies, jau buvo susidaręs tikras žydų kvartalas. Vienu metu dabartinė Pilies gatvė net vadinosi Senoji žydų gatvė. Pilies ir A.Jakšto (buvusios Karaliaus Dvaro) gatvių sankirtoje buvę sklypai priklausė pirkliui Merkeliui Kadisonui.

Pasakojama, kad 1846 m. šiandien primirštas, vienas garsiausių XIX a. Britanijos žydų veikėjų, seras Moses Montefiore (1784–1885) su žmona ir sekretoriumi, keliaudamas į Sankt Peterburgą, kur tikėjosi iš caro Nikolajaus I išsiderėti geresnes gyvenimo sąlygas Rusijos imperijos žydams, apsilankė ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, kur buvo apsistojęs Kadisono name.

Kadisono sklype XIX a. viduryje buvo pastatyta ir pirmoji Kauno sinagoga. 1930 m. Gerardo Bagdonavičiaus darytame piešinyje matome ją dviejų aukštų, su pusarkiniais antro aukšto langais fasado centre, papuošta piliastrais, laiptuotu frontonu ir mažais bokšteliais iš šonų. Šios gražiosios sinagogos, stovėjusios A.Jakšto ir Pilies gatvių sankirtoje, seniai nebėra. Paskutinis jos fragmentas, įkomponuotas į naują pastatą (Pilies g. 4), išnyko 1982 m.

Pakoreguoti planai

XIX a. viduryje pradėta statyti ir Žydų ligoninė. Leidimas statybai buvo išduotas 1854 m. Sklypas priešais pilies griuvėsius, per gatvėlę nuo seserų bernardinių vienuolyno sienos kadaise priklausė Kauno burmistrui, vokiečiui Reisui, todėl ilgai vadintas Reiso sodu. XIX a. viduryje jis priklausė tam pačiam Merkeliui Kadisonui, iš kurio žydų bendruomenė sklypą išpirko.

Iš pradžių didelių statybų nebuvo numatyta: pagal pirmą, Nikolajaus Timofejevo paruoštą projektą buvo pastatyti tik du vienaaukščiai namukai palei A.Jakšto gatvę, kiek vėliau, 1860 m., vienas jų paaugo iki dviejų aukštų, o 1875 m. jie buvo sujungti į vieną pastatą (darbus prižiūrėjo architektas A. Polozovas).

1882–1885 m. pastatas buvo remontuojamas. Ir tik 1891–1892 m. ligoninė pradėjo įgauti savo dabartinę išvaizdą: žymus architektas Justinas Golinevičius praplėtė ją iki dviejų aukštų pastato su pusiau uždaru kiemu. Iki 1912 m. iš kiemo pusės buvo pristatytas laiptinės rizalitas suapvalintais kampais, o šalia, Papilies gatvėje, atsirado dar vienas vieno aukšto korpusas; šis buvo nugriautas po 1986 m.

Iki šiol, žiūrėdami į pagrindinį, A.Jakšto gatvės ligoninės fasadą, matome, kad čia būta ne vieno namo: pietinė jo dalis nesimetriškai suskaidyta piliastrais, o įėjimas patrauktas link šiaurinės dalies.

1929 m. pagal inžinieriaus architekto Mozės I.Blocho projektą visi korpusai buvo paaukštinti iki trijų aukštų. Tuo pat metu ligoninė buvo iš pagrindų suremontuota: įvesta kanalizacija, vandentiekis, centrinis šildymas, įrengtas liftas.

Pilies gatvelėje XIX a. viduryje pastatyta dviejų aukštų žydų apeiginė pirtis (mikva) XX a. pradžioje buvo panaudota ligoninei plėsti. 1920 m. buvusioje pirtyje buvo įkurta kūdikių ir mažų vaikų prieglauda. Ji veikė iki 1930 m. ištikusio gaisro, po kurio pastatas buvo nugriautas. Naujas keturių aukštų modernus vaikų prieglaudos namas su ambulatorija ir Montessori vaikų darželiu buvo pastatytas Žaliakalnyje.

Medicinos centras

Nepriklausomos Lietuvos laikais ligoninė priklausė draugijai "Bikur cholim". Ji garsėjo gerais gydytojais, o gydytis joje, suprantama, galėjo visi norintieji, nepriklausomai nuo tautybės ir socialinės padėties.

Iki Pirmojo pasaulinio karo ligoninė, kaip lietuvių kalba ėjusiame žydų laikraštyje "Apžvalga" 1935 m. rašė jos vyriausiasis gydytojas, "turėjo ryškų labdarybės įstaigos pobūdį ir ypač rūpinosi vargingiausiais Kauno gyventojų sluoksniais". Vėliau ji priimdavo tiek galinčius gydytis savo lėšomis, tiek ligonių kasų atsiųstus ligonius, o neturtingų ligonių gydymą apmokėdavo "Bikur cholim" draugija.

Čia veikė vidaus ligų, chirurginis, gimdymo ir moterų ligų, užkrečiamųjų ligų bei mišrus skyriai; nuo 1930 m. – vaikų ir tuberkuliozės gydymo skyriai, nuo 1934 m. – gerklės, nosies, ausų ir akių skyrius, urologinis ir odos skyrius; iš viso apie 300 lovų. Ligoninei priklausanti greitosios pagalbos stotis buvo įsikūrusi A.Mapu gatvėje.

Vyriausiuoju Žydų ligoninės gydytoju dirbo venerinių ir odos ligų specialistas daktaras Benjaminas Golachas (1887–1939), Maironio gatvės pradžioje turėjęs taip pat privatų gydymo ir rentgeno kabinetą. Vidaus ligų skyriaus vadovas buvo medicinos mokslų daktaras Elchananas (Chanonas) Elkesas (1879–1944), vienas labiausiai gerbiamų Kauno gydytojų. Daktaras Elkesas turėjo ir privačią kliniką savo name Kęstučio gatvėje (šiuo metu tai vienas iš universitetų apleistų ir parduodamų pastatų).

1941 m. vasarą, naciams pareikalavus sudaryti geto seniūnų tarybą, naštą ir atsakomybę būti šios tarybos pirmininku žydų bendruomenė patikėjo daktarui Elkesui. Jis mirė Dachau koncentracijos stovykloje, Vokietijoje.

Įdomu, kad Žydų ligoninės pastato istorijoje esama ne tik medicinos puslapių. 1931 m. garsi gramofonų plokštelių firma "Columbia" Žydų ligoninės salėje, sumontavus iš Anglijos atvežtą garso įrašymo techniką, įrašinėjo plokšteles (tarp jų keturias Kipro Petrausko įdainuotas).

Griūvanti šiandiena

Šiandien A.Jakšto gatvėje niekas neprimena kadaise čia gyvenusių žydų. 1995 m. pastate veikusi ligoninė buvo iškelta, norint grąžinti pastatą žydų bendruomenei. Bendruomenei susiskaldžius, grąžinimo klausimas baigėsi teismais; galiausiai pastatas liko miesto savivaldybės žinioje.

2010 m. jį pavyko parduoti aukcione privačiai medicinos įstaigai "Tarptautinė skubios medicinos akademija" (direktorius Nedas Jasinskas). Buvo atlikti archeologniai tyrimai, aptariami prieštaringai vertintini rekonstrukcijos planai. Tačiau iki šiol jokie darbai iš vietos nepajudėjo. 2012 m. griūvantis pastatas buvo įrašytas į Kultūros vertybių registrą.

Kritinė būklė

„Kauno diena“ ne karą yra rašiusi apie tai, jog nuo A.Jakšto gatvėje esančios senosios žydų ligoninės byra tinkas bei stiklai. Paveldo sergėtojai pastato savininkams yra surašę baudų ir įpareigoję sutvarkyti langus ir sienas taip, kad į vidų nepatektų žmonių, taip pat, kad griuvėsiai nekeltų pavojaus aplinkiniams.

Visą pastatą jau seniai juosia tinklas, kuris turėjo apsaugoti nuo byrančių detalių, tačiau papūtus stipresniam vėjui, stiklo šukės skriejo ant praeivių ir automobilių.

Žmonės galvoja, kad nuo byrančio tinko apsaugos tinklas, kuris įrengtas virš galvų, tačiau jis apsaugo tik iš dalies.

„Žmonės galvoja, kad nuo byrančio tinko apsaugos tinklas, kuris įrengtas virš galvų, tačiau jis apsaugo tik iš dalies. Ne visur tas tinklas yra, todėl betono gabalai tiesiog krenta ant galvų. Tačiau nuo vėjo talžomų stiklų niekas nesaugo. Langai iš vidaus užkalti, tačiau sudužę stiklai yra išorėje, tad kai pučia stiprus vėjas, jie tiesiog krenta ant žmonių. Tinklas yra virš langų, tad nuo stiklų tikrai neapsaugo, o juk A.Jakšto gatve pastoviai vaikšto žmonės. Iki nelaimės – vos vienas žingsnis“, – kiek ankščiau pastebėjimais buvo pasidalijusi kaunietė Akvilė.

Žmonės buvo radę ir savo automobilius, paženklintus griūvančio pastato pėdsakais. Maždaug prieš pusmetį šalia ligoninės savo transporto priemones palikę žmonės džiaugėsi, kad plyta ar aštraus stiklo gabalas nesužeidė jų pačių.

Praeivių nebešiurpins

Nors kritinė buvusios žydų ligoninės pastato būklė išlieka, tačiau akių nebebadys aptriušusios sienos ir byrantys langai. Aplink pastatą jau kelias dienas pluša darbininkai, kurie nuo pat stogo iki apačios dengia tentą. Ant jo pavaizduotos pilkos sienos ir nupiešti langai, tad sudaromas vaizdas, kaip galėtų atrodyti sutvarkytas ir antram gyvenimui prikeltas paveldinis pastatas.

„Žinoma, tai laikinas sprendimas, nes tentas neapsaugo pastato nuo jo nykimo, tačiau tikrai gerai atrodo, iš karto maloniau akims ir širdžiai“, – sakė procesą stebėjusi kaunietė Julija.

„Seniai laikas ką nors daryti su šiuo vaiduokliu. Visas Kaunas tvarkosi, o čia turistus tokia vizitine kortele pasitikdavome“, – antrino Ignas.

Taip apdengti apleistą pastatą Kaune nėra naujiena. Ties Šv. Gertrūdos ir Gimnazijos gatvių sankryža po spalvotu tentu taip pat paslėptas vaiduoklis. Sienos išnaudotos ir reklamai, todėl praeiviai mato estetišką vaizdą, o ne senatve persismelkusias pastato sienas.

Kol darbininkai su bokšteliais sukiojasi aplink buvusią žydų ligoninę, negalima važiuoti A.Jakšto gatve. Nuo Rotušės aikštės gatvė apjuosta „Stop“ juosta.

Remontuoti neskuba

„Kauno diena“ primena, kad iš šio pastato ligoninė buvo iškelta dar 1995 m. Po ilgų teismų su žydų bendruomenėmis pastatas liko savivaldybei.

Miesto valdžia kelis kartus skelbė buvusios žydų ligoninės pardavimo konkursą, tačiau surasti naują šeimininką pavyko tik 2010 m. Aukcione A.Jakšto gatvėje esantį pastatą įsigijo bendrovė „Tarptautinė skubios medicinos akademija“. Už šį pirkinį įmonė sumokėjo 3,6 mln. litų (1,04 mln. eurų). Naujieji šeimininkai žadėjo pastatą sutvarkyti iš esmės, tačiau iki šiol niekas nevyksta.

Tuomet įmonės vadovas Nedas Jasinskas tikino, kad pastate bus įrengtas modernus stimuliacinis medicinos centras, kuriame tiek Lietuvos, tiek užsienio studentai galės tobulinti savo įgūdžius. Verslininkai taip pat buvo užsiminę ir apie SPA bei lengvojo kultūrizmo centro įrengimą. Senojoje ligoninėje turėjo atsirasti ir laboratorijos, ir kavinė, kviesianti užsukti pro šalį einančius kauniečius. Visam pastatui įrengti buvo planuojama išleisti apie 5 mln. litų (1,45 mln. eurų).

Deja, pažadai taip ir liko pažadais. Pagal pirminius planus, Senamiesčio vaiduoklis turėjo nustoti vaidentis dar 2015 m., tačiau iki šiol jokie rekonstrukcijos darbai nėra prasidėję.

Dabar užklausus apie planus, pastato savininkai nieko neatsakė. Buvo tik pažadėta, jog pasirūpins saugumu, kad daugiau nekristų langai ant praeivių galvų.

„Mes užtikriname saugumą, ten yra padaryti tinko ir stiklų gaudytuvai, bet, žinote, dabar buvo sniegas ir lietus, tad galbūt pralaužė kokią langinę. Būtinai patikrinsime. Dėl ateities, turime planų, bet nenoriu skubinti ir užbėgti už akių. Kai kažkas keisis, informuosime“, – kiek ankščiau nedaugžodžiavo N.Jasinskas.

Atrado lobių

Vienintelis darbas, kurį atliko investuotojai – į senuosius rūsius įsileido archeologus, kurie buvusioje žydų ligoninėje atrado tikrų lobių. Kauno paminklų restauravimo projektavimo instituto darbuotojas Algirdas Žalnierius anksčiau pasakojo, kad tyrinėjimai pranoko lūkesčius ir bus labai naudingi mokslui.

„Radiniai įrodo, kad šioje vietoje būta kunigaikščio rūmų komplekso. Radome daug koklių, keramikos dirbinių likučių, buities rakandų, datuojamų nuo XIV iki praėjusio amžiaus“, – yra sakęs archeologas.

Jo teigimu, netoli pilies buvo įsikūrusios ne miestui, bet tik kunigaikščiui pavaldžios institucijos, kurios atliko valstybės funkcijas. Pastatų komplekse veikė teismas, įkurtas bajorų kalėjimas, Kauno seniūno patalpos. „Manoma, kad kunigaikščio institucijoms Kaune buvo skirta apie 15 hektarų teritorijos“, – teigė A.Žalnierius.

Skundai dėl byrančių plytų, medeliais apaugusios sienos ir estetinio pasitenkinimo nekeliantis vaizdelis – toks senosios žydų ligoninės A.Jakšto gatvėje apibūdinimas nesikeičia jau daug metų. 2010 m. aukcione esantį pastatą už 3,6 mln. litų (1,04 mln. eurų) įsigijusi bendrovė Tarptautinė skubiosios medicinos akademija mėgina apsaugoti praeivius, važiuojančių ar pastatytų automobilių savininkus nuo grėsmių, tačiau yrantis, neužkonservuotas pastatas kartkartėm primena apie save byrančiomis plytomis.

"Dalį iki kovo 1 d. pastebėtų ir surašytų defektų pastato savininkai pašalino, tačiau esminė problema lieka. Tie savininkai nėra piktybiški, tačiau mes juos vis turime kviestis, kalbėtis", – situaciją apibūdino Kultūros paveldo departamento Kauno skyriaus vedėjas Svaigedas Stoškus.

Senamiesčio vaiduoklis ūbauja visai netoli Kauno pilies. Liepos 6-ąją vyksiančios šventės – Valstybės dienos ir Vyčio paminklo atidengimo ceremonijos fone senoji žydų ligoninė sublizgės visu savo baisumu. Byrančiomis pastato plytomis turės garbės pasigėrėti rudenį Lietuvą lankysiantis popiežius Pranciškus.

Senamiestyje yra ne vienas pavyzdys, kaip verslininkai sugeba paslėpti kol kas netvarkomus pastatus.

Dėl to, kad netvarko pastato, Kauno savivaldybė skyrė verslininkams didesnį turto mokestį. Tačiau tokio raginimo Tarptautinei skubios medicinos akademijai atstovaujančiam direktoriui Nedui Jasinskui, regis, negana.

"Šašas miestui ir tikrai nedaro garbės. Senamiestyje yra ne vienas pavyzdys, kaip verslininkai sugeba paslėpti kol kas netvarkomus pastatus – estetiškai, o kiti dar sutaria ir dėl reklamos ant sieną dengiančio tento", – pastebėjimais dalijosi S.Stoškus.

Ne taip seniai Muitinės gatvėje taip pat ne vienus metus praeivius gąsdinęs pastatas tapo neatpažįstamas. Pastato savininkai ne itin malonų nesutvarkyto pastato fasadą paslėpė po mielai išdailintu tentu. Kultūros paveldo Kauno skyriaus vedėjas pripažino, kad tentas verslininkams atsieina ne pigiai, tačiau kiti suderina, kad tentą puoštų reklama ir kažkiek investuotų lėšų atsiima.

Tik, atrodo, kad gražūs pavyzdžiai įkvepia ne visus. "Kauno dienai" paklausus, ar ketina verslininkai paslėpti po tentu Senamiesčio vaiduoklį, pastatą įsigijusios įmonės vadovas N.Jasinskas buvo konkretus: "Ne, neketiname."

Apie tolesnius įmonės planus dėl Senamiesčio vaiduoklio N.Jasinskas patikino informuosiantis tada, kai turės ką pasakyti.