Antradienį įstatymo pataisas pateikęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis siūlo praplėsti vadinamąją „S. Magnickio nuostatą“ .

Parlamentaras siūlo numatyti, kad šalia kitų draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvą pagrindų užsieniečiui uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu toks užsienietis „aktyviai remia ir (ar) dalyvauja užsienio valstybės vykdomoje tarptautinės teisės principus ir normas pažeidžiančioje veikoje.“

Sprendimus dėl pastarojo pagrindo užsienio reikalų ministro siūlymu priimtų vidaus reikalų ministras.

Šiuo metu įstatyme „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ yra reglamentuojami pagrindai, kuriais remiantis užsieniečiui yra uždraudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką. Toks draudimas taikomas dėl migracijos taisyklių pažeidimo, dėl grėsmės valstybės saugumui ar viešajai tvarkai ir dėl „S. Magnickio įstatymo“ taisyklių. Šis draudimas taikomas trečiosios šalies piliečiams, įvykdžiusiems sunkius žmogaus teisių pažeidimus, korupcinio pobūdžio nusikalstamą veiką ar pinigų plovimo požymius atitinkančią nusikalstamą veiką ir dėl šių priežasčių įtrauktiems į kitos Europos Sąjungos valstybės narės, Europos laisvosios prekybos asociacijos ar Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos valstybės narės nacionalinį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti, sąrašą.

Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas.

Pateiktas įstatymo pataisas Seimas ketina toliau svarstyti gegužės 11 d.

Pasak Seimo nario, trečiadienį tikimasi surengti bendrą Baltijos šalių parlamentų komitetų posėdį. Taip pat neatmetama galimybė, kad Seimui dėl Ukrainos klausimo gali būti pasiūlyta priimti rezoliuciją, o Lietuvai atstovaujantiems parlamentarams – išvykti paramą reiškiančio vizito į Kremliaus spaudimą patiriantį Kijevą.

„Tikėtina, kad trečiadienį įvyks bendras Užsienio reikalų komitetų posėdis ir mes kaip trys Baltijos šalys (Lietuva, Latvija, Estija – ELTA) kalbėsime ir bandysime apjungti koaliciją Vakaruose, kuri aiškiai įvardintų, kas yra agresorius, o kas ne. Rusija šiuo metu bando Vakarus suskaldyti,  bando atskiras šalis į savo pusę patraukti, skleisdama dezinformaciją, apie tai, kas ten vyksta: gal net yra ruošiama dirva agresyviems veiksmams“, – Eltai teigė Ž. Pavilionis

Politiko teigimu, artimiausiu metu Seime bus svarstoma, kokių tolimesnių veiksmų turėtų imtis Lietuva. Pasak Ž. Pavilionio, neatmetama, kad dėl padėties Ukrainoje, Seimo nariai inicijuos rezoliuciją.

„Neatmetu, kad mes inicijuosime ir Seimo rezoliuciją šiuo klausimu, kurioje visas savo valstybės pozicijas ir išdėliosime. Bet pirmiausia, turime susitarti su partneriais Vakaruose. Svarbiausia yra išlaikyti vienybę, kad nebandytume kaltinti Ukrainos dėl to, kuo ją šiuo metu kaltina Rusija bandydama paruošti galimus karinius veiksmus“, – teigė URK pirmininkas.

Apie tai, kad ketvirtadienį Lietuvos užsienio reikalų ministras planuoja vykti į Ukrainą, Elta jau skelbė pirmadienį. Savo ruožtu, šią informaciją patvirtino ir Ž. Pavilionis.

„Užsienio reikalų ministras bendrauja su Baltijos kolegomis, ruošiasi tam tikriems veiksmams ir gal net vizitui“, – kalbėjo Seimo narys.

„Mes irgi svarstome apie vizitą Seimo lygiu, Seimo pirmininkė derinasi su Rados pirmininku. Bandysime būti kartu su Ukraina ir kelti visus klausimus, kuriuos jie kelia Vakarams, nes Rusija bandys juos visapusiškai skaldyti“, – teigė jis.

Šiuo metu, kaip teigia politikas, JAV jau išreiškė paramą Ukrainai, todėl kitoms valstybėms lieka tik sekti tuo pavyzdžiu ir vieningai priimti sprendimus dėl tolimesnių veiksmų Rytų Ukrainoje.

„Mūsų tikslas yra, kad Vakarai kalbėtų vieningai, taip kaip pakankamai aiškiai kalba naujoji JAV administracija, aiškiai įvardindama agresorių, pasakydama, kad už bet kokius tolimesnius veiksmus, Rusija gali sumokėti aukšta kaina“, – sakė Ž. Pavilionis.

„O kokia bus ta kaina mes tarsimės tarpusavyje: tai gali būti naujos ar papildomos sankcijos ar kiti dalykai“, – apibendrino politikas.

ELTA primena, kad pastarosiomis savaitėmis suaktyvėjus kovoms tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų, kontroliuojančių du rytinius šalies regionus, Kremliaus veiksmai ėmė kelti įtampą. Rusija, Ukrainos vyriausybės duomenimis, prie savo sienos su Rytų Ukraina sutelkė daugiau kaip 40 000 karių.

Toks siūlymas pateiktas opozicinių Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos bei Darbo partijos frakcijų atstovų įregistruotame rezoliucijos projekte „Dėl demokratijos ir žodžio laisvės Seime“.

„Daugiau kaip 300 tūkst. asmenų bei pavienės nevyriausybinės organizacijos kreipėsi į Seimą bei atskiras jo frakcijas atkreipdami dėmesį į darbo organizavimo problemas Seimo Žmogaus teisių komitete, dėl ko šie asmenys bei organizacijos nesijaučia išklausyti bei atstovaujami, taip pat įžvelgia diskriminacijos dėl jų pažiūrų ir įsitikinimų grėsmę“, – sakoma  rezoliucijos projekte.

Jame pažymima ir tai, kad Seime pasitaiko atvejų, kaip, pavyzdžiui, Švietimo ir mokslo komitete, kai komiteto pirmininkas A. Žukauskas kategoriškai atsisako į komiteto posėdžius kviesti asmenis, kurie turi kitokius nei jo įsitikinimus, ir „taip varžo šių asmenų teisę išreikšti savo nuomonę Tautos atstovybėje – Seime, kas prieštarauja pačiai demokratijos ir parlamentarizmo esmei“.

Rezoliucijos projekto autoriai atkreipia  dėmesį, kad su jam patikėta tarpininkavimo misija Sakartvele, aukščiausių valstybės politikų vertinimu, nesusitvarkė ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis, be kita ko „kolegialiai nederinęs savo viešai reiškiamos pozicijos bei pareiškimų su Užsienio reikalų komitetu, nors jis, kaip pirmininkas, atstovauja ne vienasmeniam, o būtent kolegialiam Seimo padaliniui“.

Rezoliucijos iniciatoriai mato  tendenciją, kad „Seime įsivyrauja nuostata kurti darbo grupes įstatymams parengti, į kurias nėra kviečiami opozicijos atstovai“.

Todėl rezoliucijos autoriai  ragina „Seimo vadovybę užtikrinti, kad Tautos atstovybėje būtų išklausoma ir atstovaujama visiems Lietuvos žmonėms, nebūtų varžoma skirtingus įsitikinimus turinčių žmonių teisė dalyvauti atviruose Seimo komitetų bei komisijų posėdžiuose, pasisakyti ir reikšti nuomonę Seimo komitetuose ar komisijose“.

Seimo vadovybė taip pat raginama  formuoti darbo grupes, remiantis proporciniu visų Seimo frakcijų atstovavimo principu.

Rezoliucijos projektą teikia Seimo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai atstovaujantys parlamentarai  Agnė Širinskienė, Arvydas Nekrošius, Valius Ąžuolas, Aurelijus Veryga, Eugenijus Jovaiša, Guoda Burokienė, Kęstutis Mažeika, Deividas Labanavičius, Aušrinė Norkienė, Ligita Girskienė, Zenonas Streikus, Dainius Kepenis, Gintautas Kindurys, Asta Kubilienė, Giedrius Surplys, Robertas Šarknickas, Laima Nagienė.

Tarp projekto teikėjų yra ir Darbo partijos frakcijos narys Mindaugas Puidokas.

Jis siūlo, kad draudimas atvykti į šalį būtų taikomas ir tiems asmenims, kurie aktyviai remia, dalyvauja užsienio valstybės vykdomoje tarptautinės teisės principus ir normas pažeidžiančioje veikloje.

Anot komiteto pranešimo, naujas pagrindas palengvintų institucijų darbą, be to, būtų atliepiamas ir Vyriausybės programos tikslas  ̶ vykdyti kryptingą kovos su dezinformacija politiką.

Šį pasiūlymą Ž. Pavilionis trečiadienį pristatė per komiteto posėdį. Komiteto nariai jam pritarė.

2017 metų lapkritį, minint aštuntąsias Sergejaus Magnitskio mirties metines, Seimas priėmė Užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisas, pagal kurias Lietuva gali uždrausti į šalį atvykti užsieniečiams, susijusiems su stambaus masto korupcija, pinigų plovimu ar žmogaus teisių pažeidimais.

Įstatymas pavadintas 2009 metais Rusijos kalėjime mirusio teisininko S. Magnitskio vardu. Jis skelbė atskleidęs finansines Rusijos pareigūnų bei piliečių machinacijas, apgaule pasisavinusių 230 mln. JAV dolerių mokesčių mokėtojų pinigų.

Nuo pataisų įsigaliojimo užsienio reikalų ministro siūlymu į Lietuvą uždrausta atvykti 260 asmenų, iš jų – 224 asmenų duomenys paskelbti viešai.

„Šiandien po pono Žygimanto Pavilionio vizito aš, deja, priverstas konstatuoti, kad buvo padaryta žala ir kad galimai buvo padaryta žala mūsų, kaip mediatorių, įvaizdžiui Sakartvele“, – spaudos konferencijoje trečiadienį sakė G. Nausėda.

Anot jo, įsitraukti į situaciją siekiama Europos Sąjungos lygiu, Sakartvele apsilankė Europos Vadovų tarybos pirmininkas Chalsesas Michelis (Šarlis Mišelis), diskutavęs tiek su opozicija, tiek su valdančiosios daugumos vadovais.

„Negalime pasakyti, kad šie rezultatai yra jau labai apčiuopiami ir suteikiantys daug vilčių, bet taip yra padaryta pradžia“, – sakė jis.

Prezidentas tikina, kad pokalbyje su Sakartvelo prezidente Salome Zurabišvili pabrėžė, jog Lietuva pasirengusi tiek viena, tiek su Lenkija ir Baltijos valstybėmis „atvykti į Sakartvelą ir padėti įveikti nelengvą situaciją“.

„Bet turime šiandien vieni kitiems ne trukdyti, o padėti“, – sakė jis.

Sakartvele pastaruoju metu pagilėjo po praėjusių metų parlamento rinkimų kilusi politinė krizė, kai dėl valdančiųjų planų suimti opozicijos lyderį N. Meliją atsistatydino ankstesnis premjeras Georgijus Gacharija.

Bandymas sulaikyti N. Meliją – eksprezidento Michailo Saakašvilio įkurto Vieningojo nacionalinio judėjimo pirmininką – išprovokavo opozicijos pasipiktinimą.

Įspėjimų Tbilisiui paskelbė ir kai kurios Sakartvelo sąjungininkės Vakaruose.    

Opozicija laiko suklastotais spalio 31 dieną vykusius parlamento rinkimus, kuriuos nedidele persvara laimėjo valdančioji partija „Sakartvelo svajonė“.

Ž. Pavilioniui išvykus į Sakartvelą, vietos valdančiųjų pasipiktinimą sukėlė jo pasisakymai su opozicinėmis politinėmis jėgomis surengtoje spaudos konferencijoje.

Sakartvelo paskirtasis premjeras Iraklis Garibašvilis po šios spaudos konferencijos Ž. Pavilionio teiginius pavadino „nepriimtinais ir įžeidžiančiais“.

„Vizito metu konsultavausi nuolat su užsienio reikalų ministru. Tvirtai tikiu, kad gyniau ne tik Seimo pozicijas ir vertybes, bet ir europines ir transatlantines vertybes, gyniau ne tik vieną partiją, kaip sako mūsų politiniai oponentai, bet dvylikos partijų interesus“, – apie vizitą valdybos nariams sakė politikas.

Jis išdėstė pagrindinius principus, kuriuos deklaravo. Pasak Ž. Pavilionio, politiniai kaliniai privalo būti išlaisvinti ir turi liautis smurtas prieš kitaip mąstančius, Sakartvele turi įvykti teisinė reforma, tai yra teisės nepriklausomumas nuo politikos, taip pat būtina rinkimų reforma.  

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas nesutiko su jam adresuota socialdemokratų kritika. „Dėl socialdemokratų: siūlyčiau jūsų visą energiją naudoti ne vidinėms diskusijoms, ne šiems peiliams į  nugarą transatlantinės bendruomenės vykdomoms misijoms, bet darbui“, – sakė jis.

Politikas apkaltino socialdemokratus kovojant už praeities šešėlius.

„Kodėl jūs kovojate už praeities šešėlius, faktiškai už stalinistinę Gruzijos praeitį, kai mums reikia viską daryti, kad ši šalis stotų į Europą, nes mūsų vertybės yra tos pačios“, – sakė politikas.

Jis pakvietė neišduoti transatlantinių vertybių, o padėti su savo partiniais instrumentais padaryti viską, kad  valdančioji Sakartvelo partija atvertų duris dialogui, kad atsirastų taika.

Ž. Pavilionis Seimo kanceliarijai taip pat yra pateikęs raštišką vizito ataskaitą, tačiau tai riboto naudojimo medžiaga.

Opozicinė Socialdemokratų partija oficialaus vizito metu Sakartvele sankcijomis šaliai grasinusį Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininką Žygimantą Pavilionį paragino trauktis iš einamų pareigų, primena ELTA.

Socialdemokratų nuomone, į diplomatinę misiją Sakartvele tarpininkauti siųstas konservatorius Ž. Pavilionis, užuot vykdęs valstybės užsienio politiką, elgėsi neprofesionaliai, pakenkė Lietuvos ir Sakartvelo santykiams, padarė reputacinę žalą Lietuvai.

Po vizito Sakartvele dėl retorikos kritiškų reakcijų sulaukęs Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis buvo pakviestas į Seimo valdybą paaiškinti kelionės aplinkybių.

„Nematau priežasčių, kodėl Ž. Pavilionis turėtų būti šalinamas iš komiteto pirmininkų, net jei jo pasisakymai kažkam užkliuvo, nepatiko ir atrodė nepakankamai diplomatiški, tai yra Seimo nario darbo dalis“, – LRT radijui trečiadienį sakė parlamento vadovė.

Anot jos, valdyba trečiadienį išklausys ir pateiks klausimų Ž. Pavilioniui, tačiau jokių veiksmų po to imtis nežadama.

Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija praėjusią savaitę paragino Ž. Pavilionį trauktis iš Seimo URK vadovo pareigų po jo vizito Sakartvele.

Socialdemokratų nuomone, į diplomatinę misiją politinių įtampų krečiamame Sakartvele tarpininkauti siųstas konservatorius Ž. Pavilionis, „užuot vykdęs valstybės užsienio politiką, elgėsi neprofesionaliai, pakenkė Lietuvos ir Sakartvelo santykiams, padarė reputacinę žalą Lietuvai“.

Ž. Pavilionis sako suprantantis socialdemokratų norą ginti jiems giminingą Sakartvelo valdančiųjų partiją, tačiau pažymi, kad pastabų Tbilisiui dėl situacijos šalyje išsakė ir kitų Vakarų valstybių atstovai.

V. Čmilytė-Nielsen trečiadienį sakė neįžvelgianti konservatoriaus veiksmuose nieko bloga.

„Mes esame labai aktyvūs ir artimi Sakartvelo draugai, šalys yra artimos, ir natūralu, kad mūsų politikai, kurie turi įdirbį užsienio reikaluose, jie aktyviai dalyvauja ir dabartinėj situacijoj ir tame aš nematau nieko bloga“, – svarstė Seimo pirmininkė.

Tokį patetika pritvinkusį posmą (su pretenzijomis į haiku) prieš pat išvykdamas į šią gerais vynais, vaišingumu ir karštakraujais džigitais garsėjančią šalį savo socialinio tinklo paskyroje įrašė parlamentaras Ž.Pavilionis.

Įtikėjęs savo taikdariška misija buvęs diplomatas, dabar politikas, ūmai užsimiršo, jog vyksta ne į Jungtines Valstijas ir net ne į Baltarusiją, o į Kaukazo valstybę, kurios legendiniai herojai turėjo reikalų su pačiu Aleksandru Didžiuoju.

Kitaip tariant, Lietuvos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkui ten pritrūko diplomatinės sėkmės, renkantis tinkamą retoriką apie režimą, sankcijas ir visa kita.

Grįžus iš taikdarystės misijos Kaukaze, Seimo valdyboje pasiaiškinti paprašė opozicija, pastabas pareiškė parlamento pirmininkė, ir turbūt Prezidentas Ž.Pavilioniui progai pasitaikius dar turės ką pasakyti.

Todėl nenuostabu, kad naujai paskirtasis Sakartvelo premjeras I.Garibašvilis pareiškė, jog „to žmogaus“ pasisakymai „nei man, nei mano komandai nereiškia nieko“.

Įsiutinti kartvelą ir dar jo namuose nėra labai išmintinga ir visiškai nediplomatiška, tad galima manyti, jog Ž.Pavilionis čia dar visai neblogai išsisuko.

Tiesa, grįžus iš taikdarystės misijos Kaukaze, Seimo valdyboje pasiaiškinti paprašė opozicija, pastabas pareiškė parlamento pirmininkė, ir turbūt Prezidentas Ž.Pavilioniui progai pasitaikius dar turės ką pasakyti, veikiausiai ne itin malonaus.

Tačiau labiausiai dėl šitos politiko-diplomato nesėkmės krykštavo „valstietė“ A.Širinskienė, savo feisbuke „įgėlusi“, jog Užsienio reikalų komiteto pirmininkas „kalbasi su visu pasauliu“. Ir esą dar gerai, kad ne su visa visata.

„Tik įdomu, ar jis Užsienio reikalų komitete bent gavo įgaliojimus kalbėtis su „visu pasauliu“ komiteto vardu ir kaip pirmininkas skelbti ultimatumus tiek Sakartvele, tiek ir čia, viduje?“ – domėjosi ponia A.Š.

Ir visai be reikalo tokia piktdžiuga, nes tai tikrai ne pats didžiausias Lietuvos politiko fiasko užsienyje, gi lig šiol dar niekas neperspjovė L.Graužinienės vizito Ukrainoje 2013 m.