Už tokį nutarimą ketvirtadienį balsavo 101 Seimo narys, 1 buvo prieš, 4 susilaikė.

Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojo pareigose Ž. Pavilionis keičia Užsienio reikalų komiteto pirmininke tapusią parlamentarę Laimą Andrikienę.

Ž. Pavilionis yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos narys, jis dirba Seimo Užsienio reikalų ir Europos reikalų komitetuose.

Seimo Europos reikalų komitetas, atsižvelgdamas į Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos teikimą, Ž. Pavilionį bendru sutarimu išrinko Seimo Europos reikalų komiteto pirmininko pavaduotoju. Tokį komiteto sprendimą ketvirtadienį patvirtino visas Seimas.

Apie galimą karą ir Rusijos grėsmę šio pirmadienio laidoje kalbėsis Seimo narys, buvęs Lietuvos ambasadorius Jungtinėse Amerikos Valstijose Žygimantas Pavilionis ir buvęs Specialiųjų operacijų pajėgų karys ir karybos ekspertas Aurimas Navys.

Pirmąkart po Antrojo pasaulinio karo Europoje ir vėl gali kilti didžiulis karinis konfliktas – Rusijos imperiją ir jos įtaką pasaulyje bandantis atkurti Putinas kėsinasi užimti Ukrainą. Nors Kremlius savo planus ir neigia, juos vis atskleidžianti Vakarų žvalgyba tikina, kad karas – neišvengiamas, o viskas, ko belieka sulaukti, kad tai prasidėtų, yra tik Putino leidimas.

Kaip laidoje pastebės A. Navys, iš tiesų karas Ukrainoje vyksta jau nuo Krymo okupacijos laikų, o per šį laiką žuvo 14 tūkst. Ukrainos karių ir civilių. Ir nors Rusija – neprognozuojama, anot A. Navio, pirmiausiai savo veiksmais ji siekia išgąsdinti – tą matome iš okupuotos Baltarusijos pavyzdžio ar veiksmų, vykstančių Luhanske ir Donecke.

Visgi buvęs Specialiųjų operacijų pajėgų karys įsitikinęs, kad kitas plataus masto ginkluotas ėjimas net ir pačiam Putinui būtų visiškai nenaudingas ir pasibaigtų pralaimėjimu.

Tokie režimai derybomis netiki ir jiems dantų neužkalbėsi. Tokiems režimams atsakymas turi būti labai griežtas – karinė jėga, politiniai sprendimai.

„Priešo – šiuo atveju Rusijos – nuvertinti nereikia. Bet visiškai primityviai žiūrint, reikėtų trigubai daugiau pajėgų puolantiesiems ir besiginantiems. Kitas dalykas – ukrainiečiai yra pasiruošę ginti savo tėvynę ir savo šalį, tam turi tikrai daug patirties. Kad Rusija praeis ir užims Kijevą per kelias dienas, yra iš fantastikos srities. Jeigu nebus panaudotas branduolinis ginklas, plataus masto karas Ukrainoje yra neišvengiamas, kaip ir totalus Rusijos pralaimėjimas.

Galbūt kai kurie klanai Rusijoje to siekia – turime nesumaišyti, kad Rusija yra ne vien tik Putinas. Yra daug skirtingų klanų ir Putino valdymas, kuris tęsiasi jau daug metų, nėra visiems klanams palankus. Vakarai lygiai taip pat gali skaičiuoti, kad tam tikra prasme Ukrainai karas netgi būtų naudingas, nes pralošęs Putinas būtų priverstas pasitraukti. Jį tiesiog patrauktų vietiniai klanai, nepasitenkinimas būtų parodytas ir visai vadinamajai liaudžiai. O kita priežastis pašalinti Putiną – nesėkminga operacija Ukrainoje“, – pastebėjimais laidoje dalinsis A. Navys.

Tuo tarpu Ž. Pavilionis teigs, kad dialogas su V. Putinu apie susidariusią situaciją šiuo metu būtų beviltiškas. „Esu senas tokių kalbėjimų su žudikais ir diktatoriais skeptikas, nes paprastai tai priveda būtent prie to, ko tie diktatoriai nori. Jie eskaluoja, po to derasi dėl deeskalacijos, mažai atiduoda, bet dalį savo užkariavimų išsaugo. Europa yra „kramtoma“ tokiu dešrelės principu. Tai, kas vyksta, man primena 1939-uosius. Panašiai ir su Hitleriu civilizuoti Vakarai, britų premjeras skubėjo tartis manydami, kad taiką išsaugos. Bet visi žinome, kas įvyko po to. Tokie režimai derybomis netiki ir jiems dantų neužkalbėsi. Tokiems režimams atsakymas turi būti labai griežtas – karinė jėga, politiniai sprendimai“, – sakys jis.

Tačiau kaip A. Navys, taip ir Ž. Pavilionis tikins, kad per visą šį laikotarpį Ukrainos kariuomenė patobulėjo ir karo atveju būtų kur kas labiau pasirengusi priešintis Rusijai. „Bet kiek Vakarai, lietuviai, lenkai, britai ir šiek tiek amerikiečiai yra iš tiesų pasiruošę juos ginti ir visapusiškai padėti? To stuburo kol kas trūksta, o kol jo nėra, bijau, kad per derybas Putinas gali pasiekti to, ko nori“, – sakys jis.

Tad kokia yra tikimybė, kad karas iš tiesų kils? O gal su Putinu išties įmanoma derėtis?

Atsakymai į visus klausimus – jau šį vakarą, 19.30 val. laidoje „Karštai su tv3.lt“ per TV3!

Kreipimosi autorių teigimu, „bet koks Rusijos karinių pajėgų pasilikimas nelegitimaus Aliaksandro Lukašenkos režimo prašymu turėtų būti vertinimas kaip Baltarusijos okupacija, ir apie tai turi būti kalbama dabar vykstančiame JAV ir Europos Sąjungos dialoge su Rusija“. Taip pat sutinkama, kad „bet koks diplomatijos sprendimas dėl galimos Rusijos agresijos prieš Ukrainą atgrasymo neturi vykti Baltarusijos nepriklausomos ir demokratinės ateities sąskaita“.

Laikinosios parlamentinės grupės „Už demokratinę Baltarusiją“ pirmininkas ir vienas iš pareiškimo iniciatorių ambasadorius Žygimantas Pavilionis teigia, kad šio pareiškimo tikslas – atkreipti demokratinio pasaulio lyderių dėmesį ne tik į precedento istorijoje šiuo metu A. Lukašenkos prašymu vykstantį Rusijos kariuomenės įvedimą į Baltarusiją, bet ir į galimai daugiaplanę, nusikalstamą Vladimiro Putino agresiją ne tik prieš Ukrainą, bet ir Baltarusijos laisvę.

Vakarų lyderiams svarbu nepadaryti lemtingų klaidų, įsitraukiant į Putino primestą agresijos ir šantažo žaidimą prieš Ukrainą.

„Vakarų lyderiams svarbu nepadaryti lemtingų klaidų, įsitraukiant į Putino primestą agresijos ir šantažo žaidimą prieš Ukrainą, kartu priimant ir primestas žaidimo taisykles ar net tikslus platesniame nei Ukraina regione – tiek dėl „Nord Stream2“, tiek dėl atvirų durų politikos ar karinio buvimo regione, tiek dėl baltarusių laisvės, kurios negalime leisti atimti Putinui nelegitimaus Lukašenkos kvietimu“, – teigia Ž. Pavilionis.

Seimo narys ragina Vakarų politikus imtis dar griežtesnio atsako Kremliaus režimo nusikalstamiems veiksmams ir parodyti vienybę, atsakant į Rusijos agresiją: „Putinas jau seniai peržengė visas įmanomas raudonas linijas, ir už tai jis seniai privalėjo atsakyti, todėl Vakarų ateities politika turi būti ne nauji Miuncheno suokalbiai su Putinu, bet kad ir labai pavėluotas, bet griežtas ir proporcingas atsakas į visus iki šiol padarytus ir iki šiol daromus nusikaltimus, taip pat aiški ir nedviprasmiška pačių Vakarų politika, nes chaosas prasideda tik ten, kur mes patys tokios politikos neturime.“

Ambicingesnės Vakarų politikos baltarusių laisvės, Rusijos ir visos Rytų politikos klausimai, Seimo laikinosios parlamentinės grupės „Už demokratinę Baltarusiją“ pirmininko teigimu, bus keliami ir Seime kovo mėnesį organizuojamoje trečiojoje tarptautinėje Konstantino Kalinausko konferencijoje. Joje dalyvaus svarbiausi baltarusių laisvės lyderiai iš Vašingtono, Briuselio, Paryžiaus, Berlyno, Londono, Vienos, Varšuvos, Prahos, Stokholmo, Rygos, Talino, kitų laisvo pasaulio sostinių, ir, žinoma, Vilniaus ir pačios Baltarusijos. 

„Frakcija dėl naujo Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko paskyrimo procedūros tarsis antradienį vyksiančiame frakcijos posėdyje. Šiuo metu frakcija neturi konkrečių kandidatūrų į komiteto pirmininkus“, – pirmadienį Eltai teigė P. Levickytė bei pridūrė, kad dėl galimų kandidatų daugiau informacijos bus tik po frakcijos posėdžio.

Kiek anksčiau konservatorių frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigė, kad kandidatas į URK pirmininkus turėtų būti renkamas iš dabartinių komiteto narių. Be pareigas paliekančio Žygimanto Pavilionio, komitetui priklauso dar trys konservatoriai: Laima Andrikienė, Audronius Ažubalis ir Emanuelis Zingeris. Galimi kandidatai komentuoti dėl galimybės užimti URK pirmininko postą atsisakė.

ELTA primena, kad Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis praėjusį pirmadienį priėmė sprendimą trauktis iš einamų pareigų. Politikas pabrėžia atsistatydinąs Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) partijos reikalavimu.

Pastaruoju metu Ž. Pavilionis kritikos susilaukė dėl laikysenos Prezidentūros atžvilgiu. Tai pro akis nepraslydo partijos kolegoms, kurie frakcijoje ėmė kelti klausimą dėl tolesnio Užsienio reikalų komiteto pirmininko likimo šiose pareigose.

Be to, Ž. Pavilionis kritikos susilaukė ir iš premjerės Ingridos Šimonytės po išsakytų komentarų po to, kai gruodžio 8 d. įsigaliojus JAV sankcijoms „Belaruskalij“, trąšos per Lietuvą ir toliau buvo gabenamos. Vyriausybės vadovė pažymėjo, kad Ž. Pavilionio kategoriški pareiškimai neleidžia manyti, kad ji turi jo pasitikėjimą.

Prezidentūra apsisprendė neprašyti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos įvertinti parlamentaro elgesio. Vis tik Prezidentūra ir toliau laikosi pozicijos, kad Seimo nario elgesys teisės ir etikos požiūriu buvo netinkamas.

„Respublikos Prezidento kanceliarijos kanclerė Agila Barzdienė atsakė Seimo Etikos ir procedūrų komisijai, kad Prezidento kanceliarija ir toliau laikosi nuomonės, jog ankstesniame LRPK kanclerio rašte aprašyta Seimo nario, Užsienio reikalų komiteto pirmininko Ž. Pavilionio veikimo praktika yra netinkama teisės ir etikos požiūriu“, – Eltai pateiktame atsakyme teigia prezidento patarėjas Ridas Jasiulionis.

Vis tik, pasak jo, Prezidentūra priėmė sprendimą neprašyti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pradėti Ž. Pavilionio veiksmų vertinimo.

„Tačiau atsižvelgiant į tai, kad po rašto išsiuntimo Prezidento kanceliarija iš URK pirmininko nėra gavusi daugiau panašaus turinio raštų, taip pat į tai, kad pastaruoju metu visuomenės informavimo priemonėse ir Seimo nario, URK pirmininko socialiniame tinkle yra skelbiama informacija apie jo apsisprendimą trauktis iš Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigų ir viešą pripažinimą, kad rašte aprašytą jo veikimą jis vertina kaip savo klaidą, Prezidento kanceliarija neprašo Seimo Etikos ir procedūrų komisijos pradėti Seimo nario Ž. Pavilionio elgesio tyrimo“, – informavo prezidento patarėjas.

Etikos ir procedūrų komisija gruodžio mėnesį Prezidento kanceliarijos kanclerei Agilai Brazdienei pateikė užklausą, kurioje teiraujamasi, ar reikėtų pradėti Užsienio reikalų komiteto pirmininko veiksmų vertinimą.

ELTA primena, kad Seimo Etikos ir procedūrų komisiją pasiekė Ž. Pavilioniui adresuotas Prezidentūros raštas, kuriame keliami klausimai dėl Užsienio reikalų komiteto pirmininko elgesio.

Kaip tvirtinama Prezidento kanceliarijos vadovės A. Barzdienės pasirašytame rašte, kurį gavo ELTA, klausimų kelia ne tik Ž. Pavilionio viešai skleidžiama „išgalvota informacija“ apie A. Skaisgirytę, bet ir Prezidentūrą pasiekiantys parlamentaro pasirašyti raštai. Juose, kaip teigia Prezidentūra, konservatorius įsakmiai, be jokio teisinio pagrindo reikalauja A. Skaisgirytę atsakyti į dešimtis klausimų ar vykdyti įvairias pateiktas užduotis.

Kanceliarijos teigimu, tokia Ž. Pavilionio veikla primena psichologinį spaudimą vyriausiajai patarėjai ir kelia rimtą susirūpinimą dėl to, ar Seimo narys nelaužo duotos Seimo nario priesaikos.

Tuo metu Ž. Pavilionis viešai kaltino A. Skaisgirytę kiršinant prezidentą Gitaną Nausėdą su užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.

Vis tik kiek vėliau, po išsakytos frakcijos kolegų kritikos, Ž. Pavilionis informavo atsiimąs visus Prezidentūrai išsiųstus klausimus. Jis teigė sieksiąs glaudesnio bendradarbiavimo su Prezidentūra.

Sausio 3 d. Ž. Pavilionis informavo apie apsisprendimą trauktis iš Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigų.

„Po metų darbo palieku Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko postą. Atsistatydinu savo partijos reikalavimu“,– pirmadienį naujienų portalui „Delfi“ sakė politikas.

„Postą palieku, nes politika yra komandinis darbas ir kartais tenka atsitraukti dėl bendro tikslo. Esu šios politinės bendruomenės iškeltas, remtas kaip politikas ir paskirtas į šias pareigas. Būtų negarbinga nepaklusti jos sprendimui. Sieksiu, kad Lietuvos užsienio politika būtų solidi, vieninga, institucinių ar partinių nesutarimų neblaškoma“, – tvirtino jis.

Po metų darbo palieku Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininko postą. Atsistatydinu savo partijos reikalavimu.

Frakcija gruodžio 21 dieną nurodė Ž. Pavilioniui pasitraukti iš šio posto iki sausio 3-iosios.

Tai padaryta po Ž. Pavilionio kritikos Vyriausybei dėl nesugebėto sustabdyti „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą, nepaisant įsigaliojusių JAV sankcijų šiai Baltarusijos įmonei.

Savo „Facebook“ paskyroje Ž. Pavilionis pirmadienį rašė, kad tikisi, jog „Belaruskalij“ trąšų klausimas, sukėlęs šią krizę, artimiausiu metu bus išspręstas“.

„Per šiuos metus buvome nuolat puolami iš Rytų, tačiau dėl to puolimo ir sustiprėjome. Seniai mūsų balsas nebuvo taip gerai girdimas ne tik regione, bet ir palaikomas Vašingtone, Briuselyje, Paryžiuje, Londone, Berlyne, kitose laisvojo pasaulio sostinėse, su kuriomis ir kitais metais turėsime stiprinti politinius ryšius. Tačiau dabar svarbiausia užsitikrinti vieningą paramą Lietuvos užsienio politikai mūsų šalyje, kad niekam ateityje nekiltų abejonių, jog užsienio politikoje gindami laisvę, mes giname kiekvieno Lietuvos piliečio interesus ir visi kartu kuriame saugesnę ir stabilesnę ateitį mūsų valstybei“, – teigė politikas.

Ž. Pavilionis anksčiau trauktis iš pareigų atsisakė, nors pripažino klydęs, jog dalyvavo „partinėse ir institucinėse“ kovose.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė anksčiau sakė, kad Ž. Pavilioniui nepalikus posto, politiko elgesį svarstys TS-LKD Priežiūros komitetas, o frakcija rinks naują delegatą į Užsienio reikalų komiteto pirmininkus.

Gruodžio 8 dieną įsigaliojus JAV sankcijoms „Belaruskalij“, jos trąšų tranzitas per tranzitas per Lietuvą nesustojo, nes įmonė atliko avansinių mokėjimų „Lietuvos geležinkeliams“.

Partija artimiausiu metu apsispręs, kas komitete pakeis Ž. Pavilionį

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad frakcijos nario Žygimanto Pavilionio apsisprendimas trauktis iš Užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigų buvo išmintingas. Politikės teigimu, partija netrukus priims sprendimą, kas pakeis Ž. Pavilionį komiteto pirmininko pareigose.

„Vertinu tai kaip komandinį apsisprendimą ir padėkojau jam už tai. Manau, kad tai yra išmintingas ėjimas, jeigu mes galvojame apie sėkmingesnį darbą užsienio politikos srityje“, – žurnalistams Seime pirmadienį teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

TS-LKD frakcijos seniūnė akcentuoja, kad iš posto trauktis priėmęs sprendimą Ž. Pavilionis ir toliau liks tiek partijos, tiek ir frakcijos nariu.

„Mes neturėjome ketinimo imtis kažkokių veiksmų, jeigu jis pasitraukia iš pirmininko pozicijos ir vykdo tą mūsų kolegialų sprendimą, priimtą frakcijoje. Tai jis išlieka ir Užsienio reikalų komiteto nariu. Ir, aš, manau, kad jo patirtis užsienio reikaluose ir partiniame lygmenyje yra tikrai vertinama, bet, kaip Užsienio reikalų komiteto pirmininko poziciją einantis žmogus jau nebelabai galėjo tęsti darbą“, – sakė ji.

Vertinu tai kaip komandinį apsisprendimą ir padėkojau jam už tai.

Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis pirmadienį priėmė sprendimą trauktis iš einamų pareigų. Politikas pabrėžė atsistatydinantis TS-LKD partijos reikalavimu.

Konkrečių kandidatų į užsienio reikalų komiteto pirmininko postą kol kas nėra

R. Morkūnaitės-Mikulėnienės teigimu, kas užims užsienio reikalų komiteto pirmininko pareigas, kol kas konservatorių frakcija nediskutavo.

„Konkrečiai nėra, bet, žinote, kad mūsų politinėje bendruomenėje žmonių, galinčių užimti tokią poziciją, yra labai ilga eilė. Aš manau, kad mes artimiausiame gyvame posėdyje dėl to apsispręsime iki tol, kol prasidės pratęsta Seimo sesija“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

Nors valdančiosios konservatorių frakcijos seniūnė tikisi, kad iš pareigų pasitraukusio Ž. Pavilionio postą užims vienas iš komiteto narių, R. Morkūnaitė-Radvilė neatmeta galimybės, kad užsienio komiteto pirmininku gali tapti ir kitos frakcijos nariai.

„Aš manau, kad išmintingiausia būtų kalbėti apie komiteto narius, kurie šitoje kadencijoje dirba aktyviai. Bet, noriu pabrėžti, kad stiprių žmonių užsienio reikalų klausimuose ratas mūsų bendruomenėje yra platus“, – pridūrė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

ELTA primena, kad konservatorių frakcija nusprendė, jog Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis turi trauktis iš einamų pareigų iki šio pirmadienio, sausio 3 dienos.

Pastaruoju metu Ž. Pavilionis kritikos susilaukė dėl laikysenos Prezidentūros atžvilgiu. Tai pro akis nepraslydo partijos kolegoms, kurie frakcijoje ėmė kelti klausimą dėl tolesnio Užsienio reikalų komiteto pirmininko likimo šiose pareigose.

Visai neseniai Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų paragino ir premjerė Ingrida Šimonytė. Nors I. Šimonytė teigė labai vertinanti Ž. Pavilionio ryšius su kitų valstybių politikais bei didelį įdirbį užsienio politikoje, vis dėlto ministrė pirmininkė mano, kad kartais vardan konstruktyvesnio komandinio darbo yra verta padaryti tam tikrą pauzę.

Frakcija gruodžio 21 dieną nurodė Ž. Pavilioniui pasitraukti iš šio posto iki sausio 3-iosios.

Tai padaryta po Ž. Pavilionio kritikos Vyriausybei dėl nesugebėto sustabdyti „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą, nepaisant įsigaliojusių JAV sankcijų šiai Baltarusijos įmonei.

Ž. Pavilionis anksčiau trauktis iš pareigų atsisakė, nors pripažino klydęs, jog dalyvavo „partinėse ir institucinėse“ kovose.

Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė anksčiau sakė, kad Ž. Pavilioniui nepalikus posto, frakcija rinks naują delegatą į Užsienio reikalų komiteto pirmininkus.

Gruodžio 8 dieną įsigaliojus JAV sankcijoms „Belaruskalij“, jos trąšų tranzitas per tranzitas per Lietuvą nesustojo, nes įmonė atliko avansinių mokėjimų „Lietuvos geležinkeliams“.

„Turiu dar laiko iki kitų metų apie tai pamąstyti, tada ir paskelbsiu apie savo sprendimą“, – trečiadienį Eltai teigė Ž. Pavilionis.

Visgi Ž. Pavilionis pabrėžia, kad ir toliau ketina laikytis tų pačių vertybių, kurių laikosi užimdamas Užsienio reikalų komiteto pirmininko postą.

„Dėl kėdžių ir pirmininkų spręs komitetas ir Seimas, tačiau aš nuosekliai laikysiuosi tų vertybių, kurias gyniau bent tris dešimtmečius, gal šiek tiek mažiau, nuo pat įstojimo į Užsienio reikalų ministerijos diplomatinės tarnybos gretas“, – pridūrė Užsienio reikalų komiteto pirmininkas.

Vis dėlto valdančiajai konservatorių frakcijai pasiūlius Ž. Pavilioniui trauktis iš pareigų, frakcijos seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė teigia, kad sprendimo keisti neketina.

„Laukiame sausio 3 dienos, tiek ir esame frakcija apsisprendusi. Pagal senas formuluotes, jei jis neatsistatydins, tada frakcija pagal savo teisę ir kvotą deleguos kitą asmenį į URK pirmininko poziciją“, – teigė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.

ELTA primena, kad konservatorių frakcija nusprendė, jog Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis turi trauktis iš einamų pareigų iki sausio 3 dienos.

Pastaruoju metu Ž. Pavilionis kritikos susilaukė dėl laikysenos Prezidentūros atžvilgiu. Tai pro akis nepraslydo partijos kolegoms, kurie frakcijoje ėmė kelti klausimą dėl tolesnio Užsienio reikalų komiteto pirmininko likimo šiose pareigose.

Visai neseniai Ž. Pavilionį trauktis iš pareigų paragino ir premjerė Ingrida Šimonytė. Nors I. Šimonytė teigė labai vertinanti Ž. Pavilionio ryšius su kitų valstybių politikais bei didelį įdirbį užsienio politikoje, vis dėlto ministrė pirmininkė mano, kad kartais vardan konstruktyvesnio komandinio darbo yra verta padaryti tam tikrą pauzę.