„Rytoj tęsime paskutinių aukščiausių paskyrimų svarstymą. Liko tik kelios sostinės ir tikiuosi, kad bent dėl vienos mes sutarsime“, – posėdžio išvakarėse Eltai sakė URK pirmininkas Ž. Pavilionis.

„Viena iš likusių, dėl kurių kilo labai daug ginčų“, – atsakė jis, teiraujantis, ar bus svarstomas Lenkijos ambasados klausimas.

Paskutinį kartą URK svarstė ambasadorių kandidatūras kovo pabaigoje. Visgi, kelis mėnesius diskusijas viešojoje erdvėje kėlęs ambasadoriaus Lenkijoje klausimas – vis dar neišspręstas. Nors užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis skelbė su prezidentu Gitanu Nausėda radęs sutarimo ir dėl ambasados Varšuvoje, klausimui pasiekus URK paaiškėjo, jog kandidatas atsisakė būti teikiamas svarstymui.

„Kandidatūra, kuri jau buvo suderinta, deja susidūrė su labai rimtomis sveikatos problemomis. Todėl paskutinę minutę teko žmogui permąstyti ir nuspręsti, kad negali šiuo metu išvykti iš Lietuvos“, – tuomet žurnalistams sakė prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.

Šią savaitę „Žinių radijui“ ji patikino, kad naujas kandidatas į atstovybės Lenkijoje vadovus jau yra suderintas.

ELTA primena, kad kilus Prezidentūros ir Užsienio reikalų ministerijos (URM) ginčams dėl ambasadoriaus Lenkijoje, institucijos keletą mėnesių nesutarė dėl visų 2024 m. planuojamų ambasadorių paskyrimų.

Lietuva ambasadoriaus Lenkijoje neturi nuo praėjusių metu rugsėjo 7 d., kai pasibaigus kadencijai buvo atšauktas tuometis atstovybės vadovas Eduardas Borisovas.

Lietuvos Respublikos diplomatinį atstovą užsienio valstybėje, gavus tos šalies sutikimą priimti (agremaną) ir iš anksto apsvarsčius kandidatūrą Seimo Užsienio reikalų komitete, Vyriausybės teikimu skiria prezidentas.

Šio pareiškimo iniciatorius – Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis.

Komitetų pirmininkai išreiškė didelį susirūpinimą dėl Sakartvelo valdančiosios partijos „Kartvelų svajonė“ pakartotinai teikiamo įstatymo projekto dėl užsienio įtakos skaidrumo turinio ir paragino atsisakyti jo svarstymo parlamente.

Kaip teigiama pareiškime, šis į užsienio finansuojamų nevyriausybinių organizacijų veiklos ribojimą nukreiptas projektas, apie kurio teikimą svarstymui balandžio 3 dieną paskelbė Sakartvelo parlamento valdančiosios partijos lyderis, „iš esmės yra rusiško įstatymo dėl užsienio agentų kopija“.

Pareiškime primenama, kad Sakartvelo visuomenės masinis spaudimas privertė valdančiąją partiją pernai gegužę pažadėti atsisakyti šio įstatymo svarstymo.

Anot pareiškimą pasirašiusių politikų, pakartotinis šio įstatymo teikimas „kelia pavojų gyvybingai proeuropietiškai Sakartvelo pilietinei visuomenei ir kenkia šios šalies sunkiai iškovotoms europinėms perspektyvoms bei kandidatės statusui“.

„Tiek „Kartvelų svajonė“, tiek kartvelų tauta turi apsispręsti, su kuo jie žengia į priekį – su rusišku, ar su Vakarų pasauliu“, – pranešime cituojamas Ž. Pavilionis.

Taip jis kalbėjo penktadienį spaudos konferencijoje Seime, vykstant tarptautiniam Kalinausko forumui, kuriame daugiausiai dėmesio šiemet skiriama Baltarusijos europinei integracijai.

„Kai mes nugalėsime Putiną, Baltarusijos deokupacija bus vienas iš esminių reikalavimų ir sąlygų. Rusija turi pasitraukti iš Baltarusijos, kuri dabar tiesiog yra okupuota šalis. Mes padarysime viską, kad taip įvyktų“, – teigė Ž. Pavilionis.

Pasak jo, taip nutikus, Baltarusijai bus sudarytos sąlygos „eiti Ukrainos keliu į Europą“.

Rusija turi pasitraukti iš Baltarusijos, kuri dabar tiesiog yra okupuota šalis.

„Niekas iš Vakarų didžiųjų sostinių neabejoja baltarusių pašaukimu“, – sakė Ž. Pavilionis.

Baltarusijos opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos vyriausiasis patarėjas Franakas Viačorka teigė, kad demokratinių valstybių pastangų tikslas – silpninti Lukašenkos režimą.

„Jeigu mūsų revoliucija būtų nugalėjusi 2020-aisiais, galbūt Putinas nebūtų užpuolęs Ukrainos. (...) Mes turime surasti bendrus taškus, mes turime stiprinti savo nacionalinę tapatybę, nes tai stipriausias priešnuodis prieš „Russkij Mir“, – sakė F. Viačorka.

Ukrainos Aukščiausiosios Rados Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Oleksandras Mereško teigė, kad reikia remti ne tik Ukrainos siekį išsaugoti savo nepriklausomybę, bet ir Baltarusijos laisvę, nes ji „negali būti padalinta“.

„Jeigu laisvei gresia pavojus viename pasaulio kampelyje, jei mes nesolidarizuojamės, jeigu leidžiame, kad mūsų draugus, brolius ir seses nugalėtų, (...) tai kiti eilėje būsime mes. Tai yra principo klausimas“, – kalbėjo O. Mereško.

Jis pažymėjo, kad Lietuvą, Lenkiją, Ukrainą ir Baltarusiją sieja ne tik istorinė praeitis, bet ir bendra ateitis.

„Mums reikia kovoti vieniems už kitus, vieniems kitus užstoti ir tai vienintelis sprendimas, kaip galima laimėti ir rodyti gerą pavyzdį kitoms valstybėms“, – teigė O. Mereško.

Lenkijos Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Pawelas Kowalis spaudos konferencijoje akcentavo būtinybę pradėti derybas su Ukraina dėl jos narystės Europos Sąjungoje ir NATO.

„Mes negalime prarasti šių metų, mes turime pradėti šias pratybas, skatinti, kad jos prasidėtų pirmininkaujant Belgijai“, – teigė jis.

P. Kowalis taip pat pakvietė Baltarusijos opozicijos atstovus į Liublino trikampio – Lietuvos, Lenkijos ir Ukrainos – atstovų susitikimą gegužę Žešuve.

„Jūs taip pat esate mūsų šeimos nariai. (...) Susitiktume Liublino trikampio formate ir pasikviestume mūsų Baltarusijos partnerius dalyvauti kaip draugus, kaip specialius svečius“, – sakė P. Kowalis.

Pirmasis tarptautinis Kalinausko forumas Vilniuje surengtas 2020 metų rugpjūtį po prezidento rinkimų Baltarusijoje. Jis pavadintas už baltarusių, lietuvių laisvę nuo carinės Rusijos kovojusio Konstantino Kalinausko vardu.

Šis forumas – laisvės kovotojų ir disidentų platforma, skirta išreikšti savo nuomonę, sudaryti bendras kovos su autoritariniais režimais regione strategijas ir atkurti demokratiją tose valstybėse.

„Manau, tokie atvejai primena, kad apie grėsmes reikia ne tik kalbėti, bet ir su jomis labai sėkmingai stengtis kovoti“, – trečiadienį BNS sakė jis, referuodamas į praėjusią savaitę Lietuvos žvalgybų pristatytą grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimą.

Jame Valstybės saugumo ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamentai pabrėžė Rusijos ir Baltarusijos režimų keliamas grėsmes, tarp jų – ir Lietuvoje gyvenantiems šių šalių piliečiams, pabėgusiems nuo režimų.

Kita vertus, Ž. Pavilionio teigimu, antradienio vakarą įvykęs užpuolimas rodo, kad negalima užsidaryti nuo Rytų kaimynų.

Manau, tokie atvejai primena, kad apie grėsmes reikia ne tik kalbėti, bet ir su jomis labai sėkmingai stengtis kovoti.

„Neturime (režimams – BNS) padėti užsidarydami nuo tos grėsmės. Niekur nepabėgs ta Kremliaus grėsmė, ji yra už sienos, ji jau yra mūsų viduje. Tiesiog dirbkime toliau nuosekliai iki to režimo žlugimo“, – sakė URK vadovas.

„Kartais atrodo, kad šūkis „Lietuva – lietuviams“ yra giliai įsirėžęs smegenyse. Tokiu atveju visus, kitaip nei lietuviškai kalbančius, nurašome, o vis dėlto turime matyti tam tikrus skirtumus, turime įžvelgti tokius žmones kaip L. Volkovas“, – teigė jis.

Anot URK pirmininko, nesutapimas, kad kalėjime mirusio Rusijos opozicijos lyderio Aleksejaus Navalno vienas artimiausių bendražygių L. Volkovas užpultas netrukus po šio laidotuvių.

„Manau, kad nesutapimas. Tą patį rusų disidentai sako ir L. Volkovas šįryt pasakė, kad tikslas yra parodyti, jog pasipriešinimas Kremliui yra beviltiškas“, – teigė Ž. Pavilionis.

„Tą patį jie juk bando sakyti ir Ukrainos fronte: nesipriešinkite, mes jus visus nužudysime, nunuodysime, sunaikinsime. Bet prisiminkime ir popiežiaus Jono Pauliaus II žodžius: nebijokime ir kovokime. Ir, tiesą pasakius, tikrai laimėsime“, – kalbėjo Seimo narys.

L. Volkovas užpultas antradienį apie 22 val. netoli savo namų Vilniuje, Žuvėdrų gatvėje. Kaip pranešė policija, nenustatyti asmenys 43-erių vyrą sumušė, kai šis atvyko į namo kiemą.

Pasak L. Volkovo, užpuolikas jį daužė mėsos muštuku. Jam sulaužyta ranka, sumušta koja. Vyras buvo išvežtas į ligoninę. Suteikus medicinos pagalbą, jis gydomas ambulatoriškai.

Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo.

Prieš kelerius metus kilus arešto grėsmei L. Volkovas paliko Rusiją ir dabar gyvena Lietuvoje. Anksčiau jis vadovavo A. Navalno regioninių štabų tinklui.

Rusijos federalinė įkalinimo įstaigų tarnyba vasario 16 dieną pranešė, kad 47 metų A. Navalnas mirė pataisos kolonijoje Arktyje, kur atlikinėjo 19 metų laisvės atėmimo bausmę. Vakarų valstybių lyderiai teigė, kad už šią mirtį atsakingas Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.

A. Navalnas, žymiausias Rusijos opozicijos lyderis, didžiulio populiarumo jis susilaukė kritikuodamas korupciją Rusijoje, opozicionierius taip pat organizavo demonstracijos prieš nesąžiningus rinkimus.

„Šiandien visi sutarėme komitete, kad mums reikėtų parengti tam tikras Diplomatinės tarnybos įstatymo pataisas, kurios tą kandidatūrų derinimo neaiškumą užbaigtų“, – pirmadienį po URK posėdžio žurnalistams sakė jo pirmininkas konservatorius Žygimantas Pavilionis.

„Iš tikrųjų 30 metų veikė nerašyta tvarka, kuri, matyt, turi būti parašyta, kad pradėtų veikti. Tiek atrankos dalis, kuri buvo aprašyta tik vidiniuose ministerijos aktuose, tiek URK tvarka, tiek paties paskyrimo terminai“, – teigė jis.

Anot Seimo URK vicepirmininko „valstiečio“ Giedriaus Surplio, toksiški prezidento ir užsienio reikalų ministro santykiai atskleidė Diplomatinės tarnybos įstatymo spragas.

„Turime tokią paprotinės teisės situaciją, kai Diplomatinės tarnybos įstatyme nėra nurodyta, kokiu būdu ambasadorių kandidatūros atsiranda Užsienio reikalų komitete. Būtent šita spraga (...), kai susiklosto toksiški santykiai tarp užsienio reikalų ministro ir prezidento, gali kelti tokias patines situacijas“, – tvirtino parlamentaras.

„Įstatymo pataisos ir galėtų užkardyti kelią tokiems nesutarimams, įrašant į įstatymą terminą ir įrašant tvarką, kaip suderintos kandidatūros atkeliauja į URK“, – pabrėžė jis.

Pasak G. Surplio, įstatymo pataisos bus rengiamos drauge su Užsienio reikalų ministerijos, Prezidentūros atstovais, kad visi dėl jų sutartų ir vėliau laikytųsi.

Paskyrimai turi būti anksčiau

Ž. Pavilionio teigimu, pastaraisiais metais Lietuvoje susiklostė nenormali situacija, kai dekretas dėl naujo ambasadoriaus paskyrimo pasirašomas vidutiniškai likus 20 dienų iki naujų pareigų pradėjimo.

„Negali taip būti, kad žmonės prieš kelias dienas sužino, kur jie keliauja. Normaliose šalyse tai yra mažiausiai pusė metų, kada visi popieriai sutvarkyti ir ambasadoriai sėda mokytis kalbų, kas dar nemoka, ar susipažįsta su tomis šalimis“, – tvirtino Seimo komiteto vadovas.

Negali taip būti, kad žmonės prieš kelias dienas sužino, kur jie keliauja.

Anot jo, įstatymų pataisos reikalingos, kad ateityje būtų išvengta panašių situacijų, kai dėl institucijų nesutarimo naujų ambasadorių skyrimas įstringa.

„Čia nėra kalba apie šį ar kitą prezidentą. Visi prezidentai ir visos vyriausybės gali panašioje situacijoje atsidurti, jeigu nebus geranoriškumo. Manau, kad visų tikslas yra pabandyti tą sutarimą rasti“, – sakė Ž. Pavilionis.

Dabar Diplomatinės tarnybos įstatyme numatyta tik tai, kad diplomatinį atstovą užsienio valstybėje skiria prezidentas Vyriausybės teikimu, prieš tai kandidatūrą apsvarsčius Seimo Užsienio reikalų komitete ir gavus tos užsienio valstybės sutikimą priimti (agremaną). Detaliau skyrimo tvarka įstatyme nereglamentuota.

Prezidentūra negali siūlyti alternatyvų

URK pirmininkas pirmadienį vylėsi, jog Prezidentūrai ir Užsienio reikalų ministerijai dar iki pataisų priėmimo pavyks išspręsti naujų ambasadorių skyrimo klausimą.

Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio duomenimis, šiuo metu įšaldyta 13 Lietuvos atstovų skyrimas, tarp jų – ir Lenkijoje.

„Dabar visas įšaldymas, procedūrų neaiškumas nėra vien tai, kad čia kas nors nesusitarė. Tai yra visa diplomatinė sistema, kuri yra tokia įšale. Ir tai yra labai kenksminga“, – sakė jis.

Ministras tvirtino, kad URM dar pernai pateikė atrankas laimėjusių diplomatų kandidatūras G. Nausėdai, o klausimo sprendimas dabar įstrigęs Prezidentūroje.

„Formaliai nėra įvykę jokių diskusijų, kurias būtų galima traktuoti kaip kokias nors pastabas ar ne pastabas. Su prezidentu paskutiniai pokalbiai yra įvykę spalio mėnesį, kol kas daugiau nieko, ką būtų verta svarstyti, nėra buvę“, – pirmadienį žurnalistams teigė G. Landsbergis.

Tuo metu Prezidentūra tvirtina dar sausio 11 dieną pateikusi URM savo pastabas dėl kandidatūrų.

„Noriu pabrėžti, pagal Lietuvos Konstituciją, sąrašą, pavardes teikia Vyriausybė prezidentui“, – į klausimą apie Prezidentūros pastabas atsakė užsienio reikalų ministras.

Jo teigimu, Prezidentūra pagal Konstituciją neturi galimybių siūlyti alternatyvių kandidatūrų.

„Yra pateiktos mūsų pavardės, yra įvykęs URM konkursas, pavardės yra pateiktos, dalis tų pavardžių viešinama – tos-ne tos, tikslios-netikslios, yra gausybė informacijos, kuri yra triukšmas, lygiai tą patį pasakiau komitete: reikia grįžti į tą stadiją, kur URM pateikusi pavardes, ir tada žiūrime nuo ten, ar yra koks nors kelias į priekį, ar ne“, – kalbėjo G. Landsbergis.

Padėtis pablogėjo po E. Bajarūno tyrimo

Anot jo, ambasadorių skyrimo tvarka veikė, kol URM nepradėjo tyrimo dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno netinkamo elgesio su pavaldiniais ir pernai spalio viduryje sustabdė jo funkcijas bei iškvietė jį į Vilnių konsultacijoms.

„Pono Bajarūno atveju Prezidentūra įnešė sumaištį, ką jie atvirai teigė, kad liko nepatenkinti to klausimo sprendimu dėl vienokių ir kitokių priežasčių, nežinau kokių, ir praktiškai sustabdė visą ambasadorių paskyrimą“, – pareiškė G. Landsbergis.

Jis tvirtino nuo spalio mėnesio nesulaukiąs kvietimo susitikti su prezidentu aptarti ambasadorių klausimo, o bandymai šia tema kalbėti probėgšmais šalia kitų ar „tarpduryje“ esą netinkami.

Pernai gruodį V. Landsbergis viešai prabilo, kad naujo Lietuvos ambasadoriaus Lenkijoje skyrimas stringa Prezidentūroje.

Lietuva ambasadoriaus kaimyninėje valstybėje neturi nuo praėjusių metų rugsėjo pražios, kai baigęs kadenciją iš pareigų buvo atšauktas Eduardas Borisovas. Ambasadai šiuo metu vadovauja įgaliotoji ministrė Audronė Markevičienė.

Vėliau paaiškėjo, kad nesutariama dar dėl daugiau nei dešimties ambasadorių skyrimo.

„Kadangi komitete aiškinamės, kokios yra priežastys Vyriausybės nesutarimo su Prezidentūra skiriant ambasadorius, tai natūralu, kad bandome išklausyti tą pusę, kuri teigia – ir tai yra tiesa – kad atrankose dalyvaujantys ambasadoriai nėra priimami Prezidentūroje jau gerus metus“, – Eltai komentavo Ž. Pavilionis.

„Aiškinsimės visa tai su Užsienio reikalų ministerijos puse. Ponia Skaisgirytė paprastai apsilanko mūsų komitete tik vienu atveju – kai yra pristatomos jau sutartos kandidatūros. Kadangi ponia Skaisgirytė akivaizdžiai savo darbo nedirba (...) – tai nematau jokio poreikio susitikti, nes iš tikrųjų, nėra dėl ko“, – atsakė jis, klausiamas, ar komiteto posėdyje ketinama išklausyti ir Prezidentūros atstovus ar vyriausiąją šalies vadovo patarėją užsienio politikos klausimais.

Tiesa, pastarajame posėdyje, kuriame buvo aiškinamasi dėl ambasadorių skyrimo, A. Skaisgirytė dalyvavo.

URK pirmininkas apgailestavo, kad diplomatų skyrimo klausimas nesisprendžia. Anot konservatoriaus, Daukanto aikštė atvirai meluoja ir apie ambasadoriaus prie NATO Deivido Matulionio situaciją – Ž. Pavilionis tvirtina, kad šis sprendimas buvo suderintas tarp visų institucijų, įskaitant ir Prezidentūrą.

Tai, kad Prezidentūros jau ne komunikacijos, o dezinformacijos grupė nuolat atspėja ar nuspėja, ar komentuoja dalykus, kurie yra konfidencialūs – jie daro mūsų tarnybą pažeidžiama.

D. Matulionis pranešė, kad šių metų vasarą bus atšaukiamas iš pareigų – jis tvirtino praėjusių metų pabaigoje gavęs apie tai informuojantį ministerijos raštą. Prezidentūra tokį URM sprendimą įvardijo „kryptingu ministerijos elgesiu patyrusio ir profesionalaus diplomato atžvilgiu“.

„Man nepatinka, kad tie dalykai yra aptarinėjami viešai, kas yra diplomatinio įstatymo pažeidimas, nes labai aiškiai yra pasakyta, kad diplomatų skyrimų procedūra, skyrimo ir atšaukimo dalis yra konfidenciali. Tai, kad Prezidentūros jau ne komunikacijos, o dezinformacijos grupė nuolat atspėja ar nuspėja, ar komentuoja dalykus, kurie yra konfidencialūs – jie daro mūsų tarnybą pažeidžiama“, – aiškino Seimo komiteto vadovas.

„Tiesa yra tokia: buvo sutarta dėl ambasadoriaus atšaukimo visais lygiais, įskaitant Daukanto aikštę. Keisčiausias yra būtent Prezidentūros dezinformacijos grupės pareiškimas, kad dėl to nebuvo sutarta“, – pabrėžė jis.

Ž. Pavilionis įtaria, kad tokia Prezidentūros laikysena yra susijusi su artėjančiais šalies vadovo rinkimais.

„Prezidentas, matyt, dėl patarėjų rinkiminių nuotaikų ar nurodymų nevykdo konstitucinių pareigų užsienio politikoje. Kiek ilgai tai tęsis – tai gali atsakyti tik Prezidentūra“, – svarstė konservatorius.

URM pateiks komitetui informaciją apie pretendentus į ambasadorius

Pirmadienį vyksiančiame komiteto posėdyje URM ketina pateikti informaciją apie ministerijos atrinktus pretendentus į ambasadorius bei ketinamų atšaukti diplomatų sąrašą.

„Užsienio reikalų ministerija, preciziškai laikydamasi Konstitucijos ir įstatymų, bei būdama atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui, bei parlamentinę kontrolę užsienio politikos srityje vykdančiam Seimo užsienio reikalų komitetui, pateiks komitetui prašytą informaciją apie URM atrinktus pretendentus į galimus ambasadorius eilėje valstybių bei būsimą atšaukiamų ambasadorių sąrašą“, – nurodė ministro Gabrieliaus Landsbergio atstovė spaudai Paulina Levickytė.

ELTA pasiteiravo ministerijos ir apie tai, ar sulaukė šalies vadovo komentarų dėl pateiktų kandidatų į ambasadorius. Anksčiau URM viceministras Egidijus Meilūnas yra teigęs, kad ministerija vis dar laukia šalies vadovo paaiškinimo, kodėl jam netiko atrinkti kandidatai į ambasadoriaus Lenkijoje postą. Tik sulaukus Prezidentūros atsakymo, pasak E. Meilūno, URM galėtų svarstyti, kokių tolimesnių veiksmų imtis, jog pagaliau pavyktų sutarti dėl diplomatinės atstovybės Varšuvoje vadovo pozicijos.

Prezidentūra praėjusią savaitę Eltai nurodė pateikusi „savo pastabas visam kandidatų į ambasadorius sąrašui (tame tarpe ir ambasadoriaus Lenkijoje)“. Visgi, URM nurodo negavusi argumentuotos Daukanto aikštės pozicijos.

„Užsienio reikalų ministerija kol kas nėra sulaukusi argumentuotų ir pagrįstų atsakymų, kodėl jos atrinkti pretendentai – profesionalūs ir kompetentingi diplomatai – negalėtų būti skiriami Lietuvos diplomatiniais atstovais“, – teigė P. Levickytė.

ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji toliau ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras G. Landsbergis teigia neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau penktas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.

Prezidentūra aiškino, kad URM pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Vėliau šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis. Vėliau šalies vadovo patarėjas Frederikas Jansonas prakalbo ir apie vadinamojo „valstybininkų“ klano šešėlį – pasak jo, ambasadorių skyrimo procesas stringa būtent dėl jų įtakos.

Trintys tarp institucijų išryškėjo ir pastarosiomis dienomis, paaiškėjus, kad URM šių metų vasarą ketina atšaukti Lietuvos ambasadorių prie NATO Deividą Matulionį. Prezidentūra tokį sprendimą pavadino „kryptingu ministerijos elgesiu patyrusio ir profesionalaus diplomato atžvilgiu“. Savo ruožtu G. Landsbergis pabrėžė, kad D. Matulionio atšaukimas buvo suderintas su Daukanto aikštės rūmais.

„Jeigu iki sutartos datos – sausio 29 d. vyksiančio Užsienio reikalų komiteto – Prezidentūra atsisakys svarstyti ir skirti prieš gerus metus pasiūlytus profesionalus, pareikšime savo poziciją“, – įraše feisbuke dalijosi Ž. Pavilionis.

„Ir jei reikės, tarsimės su kolegomis parlamentarais ir dėl papildomų teisinių būdų, kaip užtikrinti nenutrūkstamą ir efektyvią diplomatinės tarnybos veiklą, kuri veikė net ir okupacijos metais, todėl Prezidento rinkimų strategai kiekvieną savaitę pateikdami vis naują melą neturėtų manyti, kad jie sugebės profesionalią Lietuvos diplomatinę tarnybą sugriauti tik dėl savo asmeninių ar rinkiminių interesų“, – dėstė jis.

Eltai sekmadienio vakare jo pasiteiravus, apie kokias priemones kalbama, Ž. Pavilionis jų nepatikslino. Pasak jo, prieš imantis konkrečių žingsnių reikia suderinti pozicijas Užsienio reikalų komitete. Bet kuriuo atveju, teigė politikas, dauguma Lietuvos partijų yra nepatenkintos susidariusia situacija.

„Dabar atsiveria panaši situacija, kuri buvo susiklosčiusi su Lietuvos ambasadoriais Vašingtone ir Europos Sąjungoje. Ar prezidentas neišmoko savo klaidų? Susidaro įspūdis, kad jis sąmoningai jas daro. Aš nerandu jokio racionalaus paaiškinimo, kaip galima delsti skirti profesionaliausius žmones į raktines ES, NATO ir kitas sostines, nuo kurių priklauso mūsų likimai šiais metais“, – Eltai teigė URK pirmininkas.

ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji toliau ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigė neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau penktas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.

Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministerija esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.

Taip jis įvertino jau nebe pirmą savaitę besitęsiančius ginčus dėl ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo bei šalies vadovo Gitano Nausėdos sprendimą paviešinti poros diplomatų pavardes, kurie, pasak prezidento, dalyvavo konkurse užimti atstovybės Varšuvoje vadovo postą.

Apskritai, pažymėjo URK vadovas, Daukanto aikštės rūmų lyderis elgiasi neprofesionaliai – keldamas abejones dėl to, ar Užsienio reikalų ministerija (URM) neimituoja diplomatų atrankų, prezidentas, Ž. Pavilionio manymu, diskredituoja paskyrimo sistemos skaidrumą ir kenkia Lietuvos interesams.

„Jeigu tavo tikslas yra sustabdyti profesionalią diplomatiją, neleisti veikti raktinėse valstybių sostinėse profesionalams, jeigu tavo tikslas yra diskredituoti skaidrią atranką ir konkursus, jeigu tavo tikslas yra demotyvuoti trisdešimties metų patirtį turinčius ambasadorius nuo dalyvavimo konkursuose, jeigu tavo tikslas yra juos išgąsdinti ir tada pradėti bandyti skirti savo draugelius ir garažėlių – tai viskas yra nuoseklu. Viskas yra nuosekliai antivalstybiška, nes tu neskiri į svarbiausias vietas profesionalų, kuriuos ši valstybė užsiaugino“, – Eltai teigė Ž. Pavilionis.

Viskas yra nuosekliai antivalstybiška, nes tu neskiri į svarbiausias vietas profesionalų, kuriuos ši valstybė užsiaugino.

„Šioje kadencijoje mes pataisėme diplomatinius įstatymus, kad nebūtų jokių politinių parašiutų. Todėl prezidentas neturėtų stengtis sustabdyti šio diplomatinės sistemos skaidrumo ir turėtų padėti mums, dirbdamas ranka rankon, (...) ir suprasti, kad užsienio politikoje laimi tik tas, kas vienija – tik tas, kas sugeba veikti profesionaliai“, – aiškino URK pirmininkas.

Kaistantį Prezidentūros ir URM konfliktą dėl ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo Ž. Pavilionis Eltai komentavo penktadienį, lankydamasis Varšuvoje. Seimo narys vizito metu susitiko su keletu naujosios valdančiosios daugumos politikų. Pasak URK pirmininko, Lenkijos premjero Donaldo Tusko lyderiaujama koalicija susiduria su panašiomis diplomatinės arenos problemomis – konservatoriaus teigimu, kaimyninės šalies valdantieji ketina keisti eilę ambasadorių, kurie buvo paskirti į pareigas ne dėl gebėjimų ar sukauptos patirties, bet dėl to, jog buvo lojalūs „Teisės ir Teisingumo“ (PiS) vadovybei. Panašų elgesį politikas įžvelgia ir prezidento G. Nausėdos laikysenoje.

„Dabar profesionalai grįžta, bet PiS valdymo laikais apie trečdalis ar net daugiau ambasadorių buvo paskirti politikai. Politikai, kurie buvo labai lojalūs ir ištikimi prezidentui, bet kartais nemokėdavo nei užsienio kalbų, neturėdavo ir aukštojo išsilavinimo, neturėdavo jokio supratimo apie diplomatinę tarnybą ar pačią Lenkiją, kurios interesams atstovauja. Šie žmonės turės nemažai darbo pakeisti tuos politikus profesionalais“, – situaciją Lenkijoje apžvelgė Ž. Pavilionis.

„Deja, tas pačias tendencijas matau mūsų prezidento elgsenoje ir toje retorikoje, prisidengiant visokiomis „Respublikos“ ar Pakso lygio teorijomis apie „valstybininkus“. Iš esmės daromas antivalstybinis veiksmas“, – konstatavo parlamentaras.

Ž. Pavilionis įspėjo – tai rizikinga pozicija. Parlamentaro įsitikinimu, Lietuvai būtina išlaikyti ir gilinti ryšius su strategine partnere, o ne kurstyti politines kovas.

„Aš suprantu, kad prezidentui Nausėdai yra labai svarbūs jo artimi santykiai su prezidentu Duda. Tačiau aš tikiuosi, kad jis bent paskaito laikraščius, kas šiuo metu vyksta Lenkijoje. Dabar kurstyti politines kovas, kai uždaromi visuomeniniai transliuotojai, kai vyksta tokia deorbanizacija, stoti į tos orbanizacijos pusę – tai yra labai labai pavojinga. Ne tik kad pavojinga – tai neatneš jokių rezultatų su naująja Lenkijos vyriausybe, su kuria mes privalome dirbti“, – akcentavo jis.

„Dabar nenutiesdamas kelių į naująją Lenkiją – bandau rinkti žodžius... Jeigu ir toliau taip bus daroma – tai yra tiesioginis kenkimas valstybes interesams“, – apgailestavo Ž. Pavilionis.

Todėl, apibendrindamas pažymėjo politikas, URK neketina keisti planų ir sausį uždarame posėdyje susitiks su prezidento vyriausiąja patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgiryte.

„Tikslas yra išsiaiškinti detaliai viską, kas buvo susiję su buvusiais konkursais. Nesu ir nebūsiu prezidentas – neviešinsiu detalių ar asmenų, nes nuoširdžiai gerbiu tuos žmones“, – į detalesnį komiteto posėdžio darbotvarkės aptarimą nesileido Seimo narys.

Lietuva neturi ambasadoriaus Lenkijoje nuo rugsėjo pradžios

ELTA primena, kad Prezidentūra ir valdantieji toliau ginčijasi dėl to, kas yra kaltas, jog Lietuvai strategiškai svarbi ambasada Lenkijoje neturi ambasadoriaus. Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia neturįs atsakymo, kodėl Lietuvos ambasada Lenkijoje jau ketvirtas mėnuo neturi vadovo. Šalies diplomatijos vadovas prezidentui sako pateikęs bent dvi ambasadorių kandidatūras, kurios buvo atmestos.

Ministras savo poziciją dėstė ir Seimo Užsienio reikalų komitete, nurodydamas, kad ambasadoriaus paieškos prasidėjo dar 2022 m. rugpjūtį, tačiau pateikus pavardes prezidentui procesai užstrigo. G. Landsbergis pažymėjo, kad į ambasadą Varšuvoje buvo rengti du konkursai. Be to, leido suprasti jis, G. Nausėda taip pat teikė savo kandidatus, tačiau, ministro teigimu, jie nebuvo tinkami.

Savo ruožtu Prezidentūra aiškino, kad Užsienio reikalų ministerijos (URM) pasiūlytas kandidatas į ambasadoriaus postą nemokėjo lenkų kalbos. Šalies vadovas taip pat nurodė, kad ministeriją esą politizuoja ambasadoriaus Lenkijoje paskyrimo procesą bei bando proteguoti tam tikrus į šias pareigas siūlomus asmenis.

Vėliau šalies vadovas interviu portalui tv3.lt įvardijo poros diplomatų, pasak jo, dalyvavusių atrankoje į diplomatinės atstovybės vadovus Lenkijoje pavardes – Petro Zapolsko ir Kęstučio Kudzmano.

Dėl kritikos URM ir viešų pareiškimų, esą diplomatų paskyrimas yra politizuotas, kaltinimų susilaukė ir pats G. Nausėda. Šalies vadovą peikė ir Kovo 11-osios Akto signataras Albinas Januška, teigęs, kad G. Nausėda gilina konfliktą tarp institucijų. Jis kėlė klausimus ir dėl to, ar G. Nausėda, paviešinęs diplomatų pavardes, nepažeidė įstatymo.

Reaguodamas į tokias pastabas, prezidento vyriausiasis patarėjas Frederikas Jansonas pareiškė, kad vadinamasis „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti valstybei svarbias pozicijas URM ir diplomatinėje tarnyboje. Tokius pareiškimus valdantieji sukritikavo, tačiau G. Nausėda nurodė, kad F. Jansonas pasidalijo savo įžvalgomis, atlikęs „tam tikrą“ analizę.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas buvo atšauktas rugsėjo 7 dieną, pasibaigus jo kadencijai.

Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetų pirmininkai konservatoriai Laurynas Kasčiūnas bei Žygimantas Pavilionis su Lenkijos kolegomis taip pat ketina aptarti gynybos, kitus bendrus klausimus.

Projekto „Šaulių leičiai“ vadovas Haroldas Daublys sako, kad daugiausia problemų kyla dėl dvigubos paskirties prekių, pavyzdžiui, termovizorių, dronų, išvežimo per Lenkiją.

„Yra tekę susidurti, kad Lenkijos pusė labai kruopščiai žiūri krovinius (...), jie tikrina, derinasi, aiškinasi, prašo iš savo kolegų patikslinimų. Ir visa tai gali užtrukti nuo 5 valandų iki 20 valandų vien tik buvimo Lenkijos muitinėje. Pridėkime prie to, kad yra dar eilė prie sienos, kad privažiuotumėme iki jų, tad gali išpulti nuo 6 valandų iki 24 valandų“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė H. Daublys.

Anot L. Kasčiūno, pagreitinti paramos gabenimą galima pasisamdžius Lenkijos logistikos įmonę, nes jie šalyje turi daugiau teisių, nei bet kurios kitos ES valstybės juridiniai asmenys.

„Tai yra papildomi pinigai mūsų paramos vežėjams, laiko klausimas, daug visokių biurokratinių kliūčių. Suprantame, kad procesą reikia kontroliuoti, be jokios abejonės, kad nesusiformuotų kažkokia tai juodoji rinka. Bet, kita vertus, viską tikrai galima daryti paprasčiau. Aš manau, kad mes su Žygimantu šiandien ir rytoj mes tuos klausimus iškelsime kartu“, – sakė L. Kasčiūnas.

Suprantame, kad procesą reikia kontroliuoti, be jokios abejonės, kad nesusiformuotų kažkokia tai juodoji rinka. Bet, kita vertus, viską tikrai galima daryti paprasčiau.

Ž. Pavilionio teigimu, logistiniai klausimai privalo būti derinami, tačiau prieš spalį vykusius rinkimus jie „kurį laiką jie derinami nebuvo“.

Vis dėlto Seimo URK vadovas sako matantis teigiamų ženklų derybose tarp Kyjivo ir Varšuvos dėl kylančių logistinių nesutarimų grūdų ir kitų prekių gabenimo klausimais.

„Labai tikiuosi, kad atsiras tie tarpusavio interesų derinimo mechanizmai tarp Kyjivo ir Varšuvos ir mes visi kartu su Varšuva ir Kyjivu tas problemas greitai išspręsime. Nes tai yra ir grūdai, ir visa kita logistika“, – kalbėjo jis.

Anot Ž. Pavilionio, su kolegomis Lenkijoje ketinama aptarti ir tolesnę Ukrainos gynybą, Vakarų paramą šaliai, įskaitant Jungtinių Valstijų abejones, Vengrijos prieštaravimus Europos Sąjungos sutarimams.

L. Kasčiūnas pabrėžė, kad Lenkijai tenka „raktinis vaidmuo“ kaip regiono lyderės, kuri kartu su Baltijos šalimis formuotų Vakarų valstybių darbotvarkę remiant Ukrainą iki šios pergalės prieš Rusiją.

Taip pat, pasak jo, Lenkija yra svarbi Lietuvos partnerė gynybos srityje, parlamentaras pabrėžė būtinybę, kad Lenkija savo gynybos planuose numatytų Suvalkų koridoriaus ir Baltijos šalių gynybą „kaip savo integralią gynybos dalį“. 

„Turėjo galimybę prezidentas visus kompromisus surasti per metus su kapeikom, tačiau kelia dramą lygioje vietoje. Na, kaip lygioj – vietoje, kur įplieskus ugnį, ypač Varšuvoje, Lietuvai gali įvairiai pasibaigti“, – BNS ketvirtadienį sakė parlamentaras.

„Bet tai rodo, kad nėra svarbi ta užsienio politika, ilgalaikiai valstybės interesai, nėra svarbi valstybė, kaip tokia, jos išlikimas, jos ateitis, jos ryšiai su sąjungininkais, svarbus ėjimas prieš Vilnių, prieš Varšuvą“, – pridūrė jis.

Taip jis kalbėjo prezidento patarėjui Frederikui Jansonui pareiškus, kad ginčas dėl naujų ambasadorių skyrimo kilo dėl to, jog „valstybininkų“ klanas bando užvaldyti svarbias pozicijas.

Ž. Pavilionis savo ruožtu teigė, kad F. Jansonas „labai padėjo (Rolando) Pakso kampaniją įsukti“.

„Respublikos“ leidinių grupė anuomet buvo glaudžiai sieta su prieš du dešimtmečius vykusia R. Pakso prezidentine rinkimine kampanija. F. Jansonas „Respublikos“ leidinių grupėje dirbo daugiau nei dešimtmetį iki 2004-ųjų, buvo tuomečio dienraščio vyriausiuoju redaktoriumi.

Tą iš tikrųjų matėme Pakso laikais.

„Ir toks požiūris į valstybę, šio termino (valstybininkai – BNS) naudojimas negatyviai dar kartą pabrėžia, kad ta tikėtina prezidentinė kampanija bus nukreipta taip, kaip tą daro ir Trumpas, ir Orbanas, visi panašūs antisisteminiai lyderiai – kaip tam tikras anti-Vilniaus elektorato kėlimas“, – sakė politikas.

„Tą iš tikrųjų matėme Pakso laikais. Ir jei tai yra tendencija, tai yra labai bloga tendencija ir tai yra labai bloga žinia mūsų užsienio politikai, kad, perfrazuojant patį prezidentą, tektoniniais laikais galime turėti tokį sukilimą valstybėje“, – pridūrė jis.

Apie vadinamąjį valstybininkų klaną pranešta Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui 2006 metais atliekant parlamentinį tyrimą dėl Valstybės saugumo departamento veiklos.

„Valstybininkais“ neoficialiai vadinta tarnautojų ir pareigūnų grupė, galimai dariusi jų įgaliojimus viršijusį poveikį svarbiausiems Lietuvos politiniams ir ekonominiams procesams.

Nenorėčiau, kad mūsų prezidento politika taptų panaši į Pakso.

Ž. Pavilionis vylėsi, kad rinkiminėje kampanijoje Gitanas Nausėda nesirems F. Jansono patarimais.

„Būtų tam tikra diagnoze, jei tai taptų prezidento linija ir tai turėtų pasekmių mūsų užsienio politikai, – sakė šalies vadovas. – Nenorėčiau, kad mūsų prezidento politika taptų panaši į Pakso.“

Parlamentaras tikino artimiausiu metu važiuosiantis į Lenkiją bandyti viską „aiškinti ir glaistyti“.

Lietuvos ambasadorius Lenkijoje Eduardas Borisovas iš pareigų pasibaigus kadencijai buvo atšauktas nuo šių metų rugsėjo 7 dienos, ambasadai šiuo metu vadovauja įgaliotoji ministrė Audronė Markevičienė.

Užsienio reikalų ministerija teigia pateikusi pirmuosius kandidatus į ambasadoriaus pareigas prieš pusantrų metų, Prezidentūra tvirtina, kad jie neatitiko kvalifikacinių reikalavimų, G. Nausėda kėlė abejones, ar kandidatai nėra proteguojami ministerijos.