Profesorius pirmadienį mirė Vilniaus universiteto Santaros klinikose, kur buvo gydomas dėl širdies ligos.

Vilniaus universitete Ž. Pečiulis dėstė audiovizualines medijas, vaizdo ir garso raiškos žurnalistiką, audiovizualinių ir tinklaveikos medijų diskursą, audiovizualinę raišką.

Nuo 1978 iki 1991 metų dirbo Lietuvos radijo ir televizijos redaktoriumi, vėliau – žurnalistu savaitraštyje „Kalba Vilnius“, apžvalgininku „Lietuvos ryto“ savaitinio televizijos priede „TV antena“, buvo GŽI internetinio portalo, skirto diskusijoms apie žurnalistų etiką, žiniasklaidos skaidrumą, draugijos narys.

2005-aisiais už praktinį vadovą „Efektyvi komunikacija“ buvo apdovanotas kaip geriausio metų mokslo populiarinimo kūrinio autorius. Ž. Pečiulis – Žurnalistikos žodyno bendraautoris.

Ž. Pečiulis taip pat buvo Lietuvos radijo ir televizijos tarybos pirmininku, Vilniaus universiteto Senato nariu, Analitinės žurnalistikos magistro studijų programos komiteto pirmininku, Žurnalistikos bakalauro studijų programos komiteto nariu, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Studijų komisijos nariu, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos kultūros programų konkurso „Pragiedruliai“ vertinimo komisijos nariu, Spaudos, radijo ir televizijos kritikos projekto internete vadovu, Europos komisijos Lietuvoje rengiamo konkurso „EuroMedia“ vertinimo komisijos nariu.

Profesorius taip pat dalyvavo Vilniaus universiteto Komunikacijos ir informacijos mokslų krypties doktorantūros komitete, Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto taryboje.

Reiškia užuojautą

Šalies vadovai pirmadienį reiškia užuojautą dėl Ž. Pečiulio mirties.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen pabrėžė išskirtinį profesoriaus indėlį ugdant būsimus žurnalistus.

„Netekome neeilinės asmenybės ir tikro profesionalo. Žygintas Pečiulis tiek būdamas tuometinio Žurnalistikos instituto vadovas, tiek dėstytojas daugeliui žurnalistikos studentų laidų sugebėjo įkvėpti pasitikėjimo tuo metu, kai jo labiausiai reikėdavo. Išskirtinis gebėjimas užmegzti ryšį su jaunais žmonėmis užtikrino, kad profesoriaus atminimas būtų labai ryškus“, – sakė parlamento vadovė.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad Ž. Pečiulis reikšmingai prisidėjo prie brandesnės ir kokybiškesnės lietuviškos žiniasklaidos augimo.

Jo labai trūks vertinant mūsų visuomenės ir įvairių reiškinių atspindžius margame žiniasklaidos kaleidoskope.

„Tai itin skaudi netektis ne tik šviesaus atminimo profesoriaus Žyginto Pečiulio artimiesiems, bet ir visai akademinei bei žurnalistų bendruomenei. Jis tyrinėjo žurnalistikos istoriją ir paskelbė vertingas studijas komunikacijos ir medijų analizės srityse, itin daug dėmesio skyrė profesionalių jaunųjų žurnalistų ugdymui, dosniai dalijosi savo ilgamete profesine patirtimi“, – teigė premjerė.

„Profesorius Žygintas Pečiulis niekada nebijojo išsakyti savo pozicijos ir kritiškų pastabų, siekdamas tobulinti žurnalistikos kokybę Lietuvoje, ir neabejotinai ženkliai prisidėjo prie brandesnės bei kokybiškesnės lietuviškos žiniasklaidos augimo. Reiškiu nuoširdžią užuojautą artimiesiems, bičiuliams, visai žurnalistų ir akademinei bendruomenei, profesoriaus studentams“, – rašoma jos užuojautoje.

Užuojautą reiškia ir kultūros ministras Simonas Kairys.

„Netekome išskirtinio žurnalistikos ir komunikacijos praktiko bei teoretiko, profesionalaus žiniasklaidos ir audiovizualinės komunikacijos tyrinėtojo bei vertintojo, medijų mokslininko ir talentingo pedagogo profesoriaus Žyginto Pečiulio. Jo labai trūks vertinant mūsų visuomenės ir įvairių reiškinių atspindžius margame žiniasklaidos kaleidoskope. Prasmingus profesoriaus darbus tęs ir įskiepytas vertybes toliau skleis gausus jo mokinių būrys, kuriam ugdyti Žygintas Pečiulis atidavė tiek daug savo laiko ir jėgų. Reiškiu nuoširdžią užuojautą šeimai ir artimiesiems, kolegoms ir studentams, Lietuvos žiniasklaidos ir kultūros bendruomenei“, – sakė S. Kairys.

Taupo jėgas ir pinigus

Ž.Pečiulis tikina, kad Lietuvos televizijos elgiasi racionaliai. "Paprastas dalykas: yra televizijos žiūrėjimo metas ir yra televizijos nežiūrėjimo arba menko, prasto televizijos žiūrėjimo metas. Ruduo, žiema, trumpos dienos, prasti orai, žmonės grįžta į darbus – tada jie žiūri televiziją. Kai tik dienos pradeda ilgėti, televizijos žiūrimumas ima mažėti. Vasarą žmonės atostogauja, važiuoja į sodybas, šilta, saulė leidžiasi 21–22 val. ir žmonės praktiškai neįsijungia televizoriaus. Televizijų savininkai, valdytojai, prodiuseriai būtų nelabai protingi, jei jie mėtytų pinigus tuščiai į eterį", – požiūrį atskleidžia patyręs žurnalistas.

Profesorius primena, kad tokia televizijos praktika – ne naujiena, ir tai yra Amerikos programavimo principai, kurie formavosi prieš 80 metų. "Dar vienas dalykas – žmonės patys atkreipia dėmesį, kad labai sumažėja kino teatrų premjerų arba jų išvis nelieka, jos būna atidedamos rudeniui. Turbūt kad knygų premjeros arba jų išleidimas vasarą taip pat labai suretėja. Tik televizija turbūt yra labiau pastebima", – mano Ž.Pečiulis.

Jis nesutinka su teiginiu, kad šiandien televizijoje nėra inovatyvių projektų, nors pripažįsta, kad vasarą naujienų tikrai yra mažiau. "Jų bus kur kas daugiau, kai prasidės naujo rudens tinklelio reklamavimas. Bet vasarą kartais taip pat būna triukšmingų projektų – prisiminkime, kai LNK vasarą prieš keletą metų rodė realybės šou "Baras" iš Palangos. Į tai tikrai buvo investuota", – pastebi Ž.Pečiulis.

"Dabar pažiūrėkime į LRT – vasarai televizija sukūrė pramoginį projektą "Vakarėja" arba praėjusiais metais rodė serialo "Tvin Pyksas" senas ir naujas serijas, o šiais metais rodo serialą "Kostiumuotieji". Tai yra ir brangus, ir drąsus projektas. Kadangi vasara yra tam tikras nuotykis, žmonės atitrūksta nuo rutinos, o po visų paplūdimių, šašlykų kepimo norisi įsijungti televizorių ir pasižiūrėti serialą. Tai yra taikymasis prie auditorijos, kuri, tikėtina, įsijungs televizorių pasižiūrėti serialo. Bet iš tikrųjų siūlyti daug naujienų ir investuoti daug pinigų vadinamajam agurkų sezonui televizijos nesiima. Tai vis dėlto yra ir laidų, ir filmų kartojimų sezonas, taip pat pigių projektų metas, kai iš užsienio televizijų nuperkama juokingų namų vaizdelių, nufilmuotų siužetų ir sukuriamos laidos, kurias veda žinomi Lietuvos veidai", – apie televizijos vasaros produktus pasakoja jis.

Ž.Pečiulis tikina, kad žiūrovai neturėtų pykti ant televizijų, nes jos taupo pinigus ir jėgas, kad galėtų pateikti naujų, solidžių produktų rudens sezonui, kada visi grįš prie įprastos rutinos ir bus pasiilgę televizijos.

Ne prasčiau nei svetur

Ž.Pečiulis sako, kad sunku prognozuoti, ko tikėtis iš naujo televizijos sezono. "Aš esu girdėjęs tik atskirų frazių, kad yra pateikta labai šviežių, naujų ir unikalių projektų, bet konkrečiai negaliu įvardyti, kas tai yra. Kad ir kaip koneveiktume lietuviškas televizijas, bet iš tikrųjų tarp jų yra gana didelė konkurencija – didesnė negu kaimyninėse šalyse. Tokie produktai kaip "X Faktorius", "Lietuvos balsas" ar panašūs yra pasaulinio lygio formatai, kurie sėkmingai adaptuojami Lietuvoje. Manyčiau, kad naująjį sezoną galbūt pamatysime ką nors naujo iš tokių formatų", – spėja jis.

"Yra visokių nuomonių, pavyzdžiui, žmonės sako, kad nuvažiavę į Londoną ar kur kitur mato tą patį, ką ir Lietuvoje. Aš ne kartą esu tai sakęs, bet kai nuvažiuojame į Londoną ar Niujorką ir matome, kad žmonės dėvi panašius drabužius kaip Vilniuje, arba, priešingai, mes Vilniuje dėvime kažką panašaus kaip Londone, Niujorke ar Milane, sakome, kai tai yra aukštas lygis. O jeigu mūsų televizijos rodo tą patį, ką rodo Europa ar Amerika, tai – žemas lygis ir mes turime kažką lietuviško išrasti. Ne, tas formatavimas su realybės šou, muzikiniais projektais, žaidimais yra senas procesas. Kam reikia išradinėti, jei yra firmos, kurios dirba ir kuria šituos dalykus? Kai perkame profesionalų pagamintą automobilį, mes irgi perkame formatą. O formatą adaptuojant dalyvauja vietiniai dalyviai ar atlikėjai, įnešama vietinės specifikos. Formatas yra indas, į kurį supilamas nacionalinis turinys", – įžvalgomis dalijasi ekspertas.

Ž.Pečiulis mano, kad pagrindinės televizijų tendencijos naująjį sezoną iš esmės nesikeis, o ypač Lietuvos komercinės televizijos šalies rinkai adaptuos pasaulinius formatus.

Tiria ir prisitaiko

Diskusijos, ar televizija formuoja pasiūlą žiūrovams, ar vis dėlto žiūrovai sukuria paklausą televizijoms, ir kiek atsakomybės prieš visuomenę tenka turinio kūrėjams, jau tapo įprastos. Ž.Pečiulis sako, kad čia viskas yra taip pat kaip su višta ir kiaušiniu – nebuvo išspręsta, kuris iš jų atsirado pirmiau.

"Esame girdėję, kai televizininkai sako: "Bet jūs žiūrite!" O mes sakome: "Jei jūs rodytumėte truputį geriau, mes tai ir žiūrėtume." Yra kitas dalykas – yra TV metrai. Ne vienas prodiuseris galėtų mums pasakyti, kad štai, iki 10 ar 12 laidos minutės viskas buvo gerai, o nuo tada, gal kai prasidėjo reklama, situacija pasikeitė. Tai reiškia, kad žmonės sėdi ir analizuoja tokius dalykus", – primena jis.

Profesorius taip pat primena, kad kalbant apie televizijos turinį ir kokybę reikia atsižvelgti ne tik į televizijos žiūrovų įpročius, bet ir į kai kuriuos kitus faktorius, pavyzdžiui, žmonių išsilavinimą. Apie tai atliktas ne vienas tyrimas.

"Televizijos žiūrovų publika paprastai yra vidutiniškai žemesnio išsilavinimo, nes aukštesnio išsilavinimo žmonės turi kitų užsiėmimų, yra skaitmeninėje eroje, skaitmeniniuose ir socialiniuose tinkluose, tad televizijos jie žiūri mažiau. Televiziją taip pat žiūri žemesnio uždarbio ir vyresni žmonės. Ji turi į tai reaguoti. Vėl grįžtu prie to, kad ypač komercinės televizijos nėra labdaros firmos ar labdaros misijos. Tačiau ir jos daro tokius dalykus, kurie nelabai atsiperka: ir žinios brangiai kainuoja, labdaros akcijos – taip pat. Televizijos daro įvairių dalykų, bet jos tiria auditoriją ir bando taikytis prie jos. Be abejo, kartais persistengia", – neslepia Ž.Pečiulis.

VTEK tyrė, ar nebuvo nusižengta Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimams vengti interesų konflikto, o jam kilus - nusišalinti.

Tyrimo metu VTEK nenustatė tiesioginių ir akivaizdžių duomenų, kad LRT taryboje Ž.Pečiulis būtų sprendęs klausimus, tiesiogiai susijusius su šioje įstaigoje dirbančio žento darbo santykiais.

Ji priduria – vis dėlto galima pasinaudoti komercinės žiniasklaidos patirtimi.

Jau išsirinko galimus pavaduotojus

M. Garbačiauskaitė-Budrienė tvirtina dar nespėjusi iki galo priprasti prie minties, kad tapo LRT generaline direktore. Anot jos, iki pat LRT tarybos posėdžio sprendimo buvo visiškai neaišku, kas galėtų laimėti: „Tikrai nebuvau atsipalaidavusi, buvau pasirengusi tris pareiškimų versijas, kuriuos būčiau platinusi „Facebook.“

Ji svarsto, kad konkursą laimėjo dėl ilgamečio įdirbio žiniasklaidoje ir parengtos programos. Anot LRT tarybos pirmininko Žyginto Pečiulio, taryba įvertino M. Garbačiauskaitės-Budrienės programą kaip konceptualiausią, be to, raštingai ir logiškai išdėstytą.

Naujoji LRT generalinė direktorė tvirtina pirmiausia norinti susipažinti su organizacijos situacija: kaip pati organizacija funkcionuoja, kokių turi minusų ir pliusų: „Galbūt kartais tas šviežias žvilgsnis iš šono irgi yra gerai. Reikėtų susipažinti iš esmės su šiuo dalyku ir, žinoma, pradėti pirmus darbus plėtojant interneto portalą, gerinant mobiliųjų programėlių funkcionalumą, išvaizdą, pradedant galvoti apie tai, kaip LRT žurnalistų ir prodiuserių kuriamas turinys galėtų patogiau pasiekti vartotojus.“

M. Garbačiauskaitė-Budrienė teigia jau išsirinkusi ir žmones, kurie galėtų tapti jos pavaduotojais, tačiau jie dar nėra pateikę atsakymo. „Tai žmonės, kurie turi patirties ir žiniasklaidoje, ir vadovaujant didelėms institucijoms. [...] Jie šiuo metu dar dirba kituose darbuose ir tikrai būtų neatsakinga iš mano pusės atskleisti tas pavardes“, – LRT RADIJUI sako naujoji LRT vadovė.

Anot Ž. Pečiulio, galimi pretendentai turi būti teikiami balandžio 17 d. LRT tarybos posėdyje, nepaisant to, ar bus pasirinkti nauji žmonės, ar pareigose liks dabar jas einantys. LRT vadovas gali turėti iki dviejų pavaduotojų.

Ketina didesnį dėmesį skirti jaunai auditorijai

Reaguodama į LRT RADIJO klausytojų pastabas dėl LRT RADIJO ir kitų LRT priemonių turinio, M. Garbačiauskaitė-Budrienė užtikrino, kad jis tikrai nesupanašės su komercinių žiniasklaidos priemonių turiniu.

G.Bartuškos/ELTOS nuotr.

„Darbas komercinėje žiniasklaidoje yra specifinis. Ten yra akcininkai, kurie turi savo pageidavimus ir reikalavimus, yra administracija, pardavimų skyrius, kuris turi tam tikrų lūkesčių. Reikia suprasti, kad žurnalistai dirba nuolatinio spaudimo sąlygomis, siekdami neprarasti auditorijos, galvoti apie tai, kas jai įdomu. Nacionalinio transliuotojo pirmas prioritetas yra misijos vykdymas, kokybiškų ir patikimų programų ir laidų kūrimas. Labai džiaugiuosi, kad dabar turėsiu galimybę dirbti kitomis sąlygomis“, – tikina M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Nacionalinio transliuotojo pirmas prioritetas yra misijos vykdymas, kokybiškų ir patikimų programų ir laidų kūrimas.

Ji priduria, kad patirtis komercinėje žiniasklaidoje vis dėlto turi naudos, nes tai pagelbės, siekiant įsiklausyti į tai, ko nori auditorija. Anot jos, LRT būtina kalbėti apie jaunąją auditoriją, nes būtent į juos reikia investuoti ir skirti dėmesio.

„Tikrai galima rasti būdų, tinkamą laiką ir formas, ieškoti tų nuomonės formuotojų, kurie būtų artimi būtent ir jaunajai auditorijai, integruoti galbūt į naujienų laidas jaunimui daugiau aktualios informacijos, nepamiršti ir jų“, – sako M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Paklaustas apie Seime vykdoma LRT veiklos tyrimą, Ž. Pečiulis neslepia, kad jo neapleidžia įtarimas, jog tai – politinis klausimas: „Viena iš klausytojų pastebėjo, kad valdančiosios daugumos atstovai eina ne į LRT laidas, o į komercines televizijas, netgi į bulvarines laidas. Teigiama, kad Seimo specialioji komisija nesusijusi su turiniu bei politika ir tiria finansus. Bet dėl to dalis valdančiosios daugumos negali ateiti į visuomeninį transliuotoją?“

Jo nuomone, įsivaizdavimas, kad žmogus, eidamas į LRT laidą, daro kažkokią malonę, yra keistas. „Tai yra atsiskaitymas visuomenei. Jie turi atsiskaityti visuomenei ir ne bulvarinėse, o būtent LRT laidose. Bet jie nėjo į LRT ir iki komisijos sudarymo. Kai kurie nėjo, nes jiems nepatinka žurnalistas, nepatinka tas ar anas. Tiesiog turime tokią politinę kultūrą, turime daug klausimų, į kuriuos nėra atsakymų, ir turime gyventi būtent tokiomis sąlygomis“, – teigia LRT tarybos pirmininkas.

Dalis auditorijos, jo nuomone, galbūt taip ir apgaunama, gal žmonės ir patiki labai kilniais norais skaidrinti LRT, bet „vis dėlto po tuo skaidrinimu ir finansiniu tikrinimu slepiasi truputį kitokie – politiniai dalykai.“

Į Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininko Ramūno Karbauskio žodžius, kad M. Garbačiauskaitė-Budrienė turi puikią galimybę, bendradarbiaudama su LRT veiklą tiriančia komisija, išspręsti tas problemas, kurios kaupėsi dešimtmečiais, naujoji LRT vadovė atsako, kad džiaugiasi tokia nuomone.

„Manau, kad atėjo laikas suprasti, jog daug dalykų apie organizacijos veiklą reikia išviešinti. Kadangi tai mokesčių mokėtojų pinigai ir biudžetas ne toks jau mažas, manyčiau, kad tai gera proga pačiam LRT pergalvoti skaidrumo procedūras, ar viskas iš tiesų gerai veikė, ar skaidrumas buvo iki galo užtikrinamas, ar komunikacija buvo tinkama“, – pastebi M. Garbačiauskaitė-Budrienė.

Be to, pabrėžia ji, kuo daugiau informacijos bus paviešinta, tuo mažiau vietos liks manipuliacijoms ir spekuliacijoms, kad neva kažkas neskaidriai daroma.

Sieks žurnalistinių vertybių užtikrinimo

Pasak M. Garbačiauskaitės-Budrienės, darbas portale DELFI suteikė puikios patirties: „Turinys visada buvo atskirtas nuo komercinių dalykų. Nacionaliniam transliuotojui šios problemos net nėra, nes praktiškai nėra reklamos, išskyrus interneto portalą. Esu už žurnalistikos nepriklausomumą, nešališkumą, objektyvumą ir kokybę. Tikrai dėsiu visas pastangas, kad tai būtų užtikrinta bet kokiame nacionalinio transliuotojo kanale.“

Pašnekovė sako norinti atkreipti dėmesį į tai, kad žurnalistui nėra nieko svarbiau už reputaciją. „Tai pagrindinis žurnalisto kapitalas ir joks padorus žurnalistas tuo niekada nerizikuos“, – pabrėžia ji.

Ž. Pečiulis sako turintis viziją, kad LRT gyvuotų ir toliau: „Kas čia žino, visaip kalbama apie tuos visuomeninius transliuotojus, Europoje irgi keliamas klausimas. Neseniai šveicarai balsavo, ar jiems mokėti abonentinį mokestį. [...] Visiems palinkėčiau būti pakantesniems. Esame labai skirtingi: įvairaus amžiaus, išsilavinimo, įsitikinimų.“

LRT tarybos pirmininkas teigia, kad pakantumas aktualus kalbant apie radijo ir televizijos laidas. „Jei kažkam patinka žaidimai, tegul žiūri žaidimus, jei kažkam patinka Edmundas Jakilaitis, tegul žiūri jo laidas. Jei man kažkas nepatinka, kodėl to neturi rodyti? Nemanau, kad reikia viską žiūrėti ir klausyti nuo ryto iki vakaro, visi galime rasti sau mėgstamų dalykų. Kuo pakantesni būsime LRT, tuo pakantesni būsime kaimynui, giminaičiui ir pan.“, – aiškina pašnekovas.

Jo teigimu, po antradienį LRT taryboje išsakytų pozicijų aišku, kad nacionalinio transliuotojo administracija negalės tiesiog įgyvendinti pertvarkos, neatsižvelgiant į pastabas.

„Rezultatas yra teigiamas, nes pamatėme, kad taryboje turime rimtą rimtų žmonių paramą. Aš abejoju, kad tos klaidos, kurios padarytos administracijos, galėtų ir toliau egzistuoti, nieko netaisant ir į nieką neatsižvelgiant. Jeigu bus brutalus nesiskaitymas ir su dalies tarybos narių nuomone, ir su portalo redakcija, - man tai sunkiai įsivaizduojama demokratiškoje šalyje“, - Eltai sakė V. Laučius.

Anot jo, palaikymo jis sulaukė iš LRT tarybos narių Vilijos Targamadzės, Lolitos Jablonskienės, Dariaus Chmieliausko ir Dalios Kutraitės Giedraitienės.

Jo teigimu, nors LRT taryba teigia negalinti administracijai nurodyti, kaip elgtis reorganizacijos metu, o tik patarti, situacija yra gera ir į diskusiją LRT turėtų atsižvelgti.

V. Laučius nepritaria reorganizacijai, pagal kurią visa portalo redakcija taps pavaldi techniniam skyriui. Pagal vykdomą pertvarką, LRT bus įkurtas Interneto departamentas, o šiame atsiras tiek lrt.lt portalas, tiek ir už techninį palaikymą bei už socialinių tinklų turinį atsakingi asmenys.

„Mano pozicija yra oficiali, neigiama, aš aiškiai suformulavau, kad aš nepritariu šiai reorganizacijai, o tai, kad šiandien per posėdį buvo pasakyta, kad aš kažkur padėjęs parašus... Tai galiu atvirai pasakyti, kai man pasako, kad, jeigu nepasirašysi, tavo darbuotojai negaus didesnių atlyginimų, kurie jiems buvo numatyti, man tenka pasirašyti“, - aiškino V. Laučius.

Tuo metu LRT tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis teigia, kad problema kilo, nes LRT viduje nebuvo pakankamai komunikuojama.

„Pagal įstatymus iš viso nėra LRT tarybos kompetencijos reikalas, nes struktūra yra generalinio direktoriaus reikalas. Mes buvome tik informuoti, kaip tai turėtų atrodyti. Galima konstatuoti, kad nebuvo pakankama komunikacija viduje LRT“, - Eltai sakė Ž. Pečiulis.

Anot jo, posėdyje „buvo pasiūlyta dar labiau komunikuoti, pasitarti tarpusavyje, ir ta struktūra bus sukurta“.

„Dalį atsakymų lydi priedai, kurių turinys konfidencialus. Atkreipdami į tai Seimo narių dėmesį, visus priedus jiems pateikėme. Atsakėme į visus klausimus, nepažeisdami sutarčių reikalavimų. Tad esame nuoseklūs ir skaidrūs, kiek tai leidžia teisės aktai“, – pranešime spaudai sakė LRT Tarybos pirmininkas Žygintas Pečiulis.

Lapkričio pabaigoje pateiktuose LRT atsakymuose, motyvuojant konfidencialumo reikalavimais, nebuvo informacijos, susijusios su prodiuserinėmis įmonėmis, darbuotojų atlyginimais, todėl Seimo nariai suformulavo papildomų klausimų.

Gavusi kausimus, LRT kreipėsi į prodiuserius leidimo parlamentarams pateikti sutartis ir sako gavusi dalies jų leidimą tam.

„Per Rašte nurodytą terminą į LRT prašymą duoti sutikimą atskleisti Seimo nariams sutarčių sąlygas gauti 34 atsakymai, 2 kontrahentai neatsakė. 21 kontrahentas sutiko atskleisti duomenis be jokių sąlygų arba su tam tikromis išlygomis, 13 – nesutiko. Priede prie šio atsakymo pateikiame sutarčių ir sąmatų kopijas tų kontrahentų, iš kurių LRT gavo sutikimus viešinti konfidencialią informaciją. Priede pateikiame atsakymus ir tų asmenų, kurie nesutiko arba davė sutikimus atskleisti konfidencialią informaciją su išlygomis“, – sakoma LRT rašte parlamentarams.

LRT nurodo Seimo nariams neviešuose prieduose pateikusi ir nuasmenintus duomenis apie 2015-2016 metais LRT darbuotojams išmokėtas metines atlyginimų ir priedų bei autorinio atlygio sumas, taip pat didesnės nei 100 tūkst. eurų vertės 2013-2017 metais sudarytų viešųjų pirkimų sutarčių sąrašą.

Naujame rašte LRT pateikia patalpų nuomos įkainius, paaiškina laidų neįgaliesiems pritaikymo specifiką, atsako į kitus papildomus Seimo narių klausimus.

Antradienį paskelbtus papildomus atsakymus pasirašo Ž. Pečiulis ir generalinio direktoriaus pareigas šiuo metu einantis jo pavaduotojas Rimvydas Paleckis.

Klausimus LRT formuluojantys parlamentarai teigia, kad juos domina išskirtinai finansinė bei administracinė nacionalinio transliuotojo situacija ir LRT, kaip valstybės biudžeto finansuojamos viešosios įstaigos, veiklos skaidrumas. Kritikai Seimo narių klausimus vadina spaudimu LRT.

Po Seimo narių kreipimosi LRT sulaukė prodiuserių priekaištų dėl laidų atrankų. LRT vadovai tai vadina konkurso pralaimėtojų nuoskaudomis, o politikų klausimus sieja su žurnalistų kritika. Nevyriausybininkai sako, kad viešumo srityje LRT galėtų skelbti daugiau duomenų, lygiuodamiesi į britų transliuotojo BBC pavyzdį.

Į redakcijos ir administracijos darbą nesikiša

Šią savaitę 66 Seimo nariai LRT Tarybai pateikė 45 klausimus, prašydami informacijos apie darbuotojų atlyginimus, mokamus priedus, LRT vadovų turto deklaravimą ir santykius su prodiuserinėmis kompanijomis. Iniciatoriai sako norintys išsiaiškinti, ar tinkamai išleidžiami valstybės pinigai, ir prašoma tos informacijos apie finansus, kurios nepavyko gauti Seimui pateiktoje LRT Tarybos ataskaitoje.

LRT Tarybos pirmininkas Ž. Pečiulis sako, jog atsakymai gali būti parengti per kelias savaites. Jo teigimu, didelę jų dalį galima rasti įstatymuose.

„Į tuos klausimus labai nesunkiai atsakytų Seimo narių padėjėjai ir patarėjai, bet ką padarysi – mūsų klausia, mes rinksimės po darbo. Aš manyčiau, kad mūsų kompetencijos klausimai yra vidinės tvarkos, organizavimo, viešųjų pirkimų, bet, pavyzdžiui, klausimai dėl posėdžių tvarkos rengimo, dėl tarybos narių atlyginimo, dėl deklaravimo tvarkos - viskas yra parašyta įstatymuose“, – sakė LRT Tarybos pirmininkas.

Jis taip pat sakė esantis nustebęs, kad finansiniais LRT klausimais susidomėję Seimo nariai nepaklausė apie LRT laidų turinį.

„Man užkliuvo šitas dalykas, kad iš 45 klausimų nė vieno nėra apie laidų turinį. Tai mane šiek tiek nustebino. Gal iš mandagumo buvo galima paklausti, preambulėje parašyti... Ir tie pirkimai yra, švelniai tariant, susiję su laidų turiniu, tai pirmiausia norėtųsi galvoti, ar ten labai komercinis turinys, ar ten Lietuvos šimtmetis nėra atspindimas – nežinau, kur dar daugiau jis yra, negirdėjau apie tą Lietuvos šimtmetį, tik Prezidentūroje vakar ir LRT“, – svarstė jis.

Pasak Ž Pečiulio, dabartinė LRT Taryba laikosi nuostatos nesikišti į nacionalinio transliuotojo administracijos darbą.

„Taryba skiria generalinį direktorių, jo pavaduotoją. Mūsų atsakomybės yra numatytos įstatyme, į redakcinę politiką, į administracijos darbą tiesiogiai mes negalime kištis. Matydami tam tikras tendencijas, mes galime svarstyti. (...) Kad mes svarstytume paėmę vieną laidą ar nurodinėtume administracijai, ką daryti – to nėra, mūsų nuomonės labiau kaip žiūrovo“, – teigė Ž. Pečiulis.

Apie aplinkybes, kuriomis sudaromos sutartys su konkrečiomis prodiuserinėmis kompanijomis, taryba, Ž Pečiulio aiškinimu, žino tik bendrai, o į programos sudarymą taip pat nesikiša.

„Egzistuoja komisija, kuri svarsto, yra tvarkos ir nei Taryba, nei tiesiogiai administracija nesikiša į tos komisijos veiklą. Mes tikriname jos sudarytą konkursinę lentelę“, – sakė jis.

Taryba, pasak jo, įvertina, ar sudaryta eilė atitinka procedūras ir nėra nusiskundimų.

„Nemanau, kad LRT Taryba turėtų būti ta institucija, kuri koreguotų programų tinklelį“, – sakė Ž. Pečiulis.

LRT generalinis direktorius Audrius Siaurusevičius teigė, jog LRT Taryba spręs dėl atsakymo Seimo nariams pagal įstatymus. Pasak jo, dalis atsakymų į parlamentarų klausimus yra ir LRT ataskaitoje už 2016 metus, kurios Seimas kol kas nepatvirtino.

Prodiuseris: konkursai - dūmų uždanga

Tuo metu televizijos laidų prodiuseris Saulius Bartkus šią savaitę LRT konkursus pavadino „tam tikrų grupių sandoriais“.

„Apie LRT konkursus. Man nekyla jokių abejonių, kad tai iš anksto suderinti tam tikrų grupių sandoriai. Skelbiami konkursai tik dūmų uždanga“, - feisbuke parašė bendrovės „Be tabu“ direktorius S. Bartkus.

Prodiuseris dalijosi savo patirtimi, kai dalyvavo laidų konkurse.

„Kvalifikaciniam konkurso etapui dokumentus pridavėme vasario 22 dieną. Tuo parodydami, kad turime technikos, patirtį, kad yra kvalifikuotų žmonių gebančių kurti laidas. Pačiam konkursui paraiškas pateikėme kovo 23 dieną. Gegužės 25 dieną gavome atsakymą su projektų reitingavimo rezultatais. Viena iš laidų pateko į dešimtuką. Ir viskas. Tyla. Ir staiga vakar lapkričio 8 dieną iš LRT ateina laiškas, kuriuo pranešama apie įmones, su kuriomis yra pasirašytos sutartys naujam sezonui. Kai sezonas jau senai prasidėjęs! Kai vyrai kalė plaustus, gaminosi atributiką, kūrė naujų laidų vinjetes ir kitus parengiamuosius darbus dar net nepaskelbus konkurso rezultatų! Sutapimas tai ar ne? Manau, kad formalus laiškelis buvo atsiųstas tik prasidėjus skandalui dėl LRT veiklos ir finansinio skaidrumo“, - nurodo S. Bartkus.

Be to, anot S. Bartkaus, atsiųstame sąraše išvardytos ne visos kompanijos su kuriomis pasirašytos sutartys dėl laidų kūrimo: „Laidas matome telike, o sąraše jų nėra. Tačiau yra sutartis su VšĮ Karaliaus Mindaugo profesinio mokymo centru. Parašyta, kad projektas finansuojamas ne LRT lėšomis, tačiau ar tikrai? Gražu, kai visažistės ir kosmetologės kuria nacionaliniam transliuotojui laidas“.

S. Bartkus BNS teigė, nusiskundimų turi daug prodiuserių, tačiau daugelis jų nenori gadintis santykių su LRT administracija, tad nelinkę viešai apie tai kalbėti.

Paklaustas, ar neketina kreiptis į LRT Tarybą, prodiuseris sakė ją laikąs „neįgalia“

„Man atrodo, kad LRT Taryba dabartinėje situacijoje, nepabijosiu pavartoti to žodžio - bet tai yra impotencinė Taryba, neįgali, nei dėl turinio, nei dėl kažkokių kitų dalykų. Nenoriu gaišti laiko, aš turiu darbų“, - kalbėjo S. Bartkus.

Jo nuomone, LRT direktoriaus A. Siaurusevičiaus reakcija į parlamentarų klausimus užsimenant apie galimą politikų kerštą dėl žurnalistų darbo - nuspėjama.

Čia gana užprogramuota - mus puola dėl to, kad mes neįtinkame politikams.

„Čia gana užprogramuota - mus puola dėl to, kad mes neįtinkame politikams. Viskas. (...) Galbūt. Bet klausimų daug, juk tai valstybės lėšos - dėl technikos įsigijimų, laidų įsigijimo, nuomos. Aš puikiai visa tai įsivaizduoju, visą tą košę, kuri gai būti ten užvirta“, - kalbėjo S. Bartkus.

LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis BNS teigė, jog šiemet pretenzijų dėl vykdytos laidų atrankos nebuvo gauta.

„Mes kiekvienais metais skelbiame laidų konkursus pagal tą patį Vyriausybės nutarimą, kuris nesikeitęs daugelį metų. (...) Konkursas ir šiemet įvyko, jis yra pasibaigęs. Yra laikas reikšti oficialius pastebėjimus, šiuo atveju  - pretenziją. Tai tokios pretenzijos nebuvo gauta laiku, tai nelabai norėčiau komentuot, ką dabar kažkas rašo feisbuke. Tokie rašinėjimai rodo, kad galbūt žmogus pats supranta, kad kažką praleido, o tokiam geram atlikėjui kaip S. Bartkus užimti dešimtą vietą, matyt, irgi nėra labai malonu, bet tai žmogiška. Visada laimėtojų yra mažiau, negų tų kurie pralaimi. Jei dalyvauja kei šimtai dalyvių, laimi keliasdešimt, tai natūralu, kad visada yra daugiau tų , kurie nepatenkinti“, - kalbėjo R. Paleckis.

LRT ataskaita - Kultūros komitete

Seimo Kultūros komitetas yra pradėjęs svarstyti LRT Tarybos metinę ataskaitą, tačiau kol kas jos nėra patvirtinęs. Ataskaitos svarstymą žadama tęsti sulaukus atsakymų į parlamentarų klausimus.

Opozicinių konservatorių atstovas Kultūros komiteto narys Vytautas Juozapaitis stebėjosi, kodėl klausimus LRT Tarybai formulavo ne Ramūno Karbauskio vadovaujamas Kultūros komitetas, vykdantis parlamentinę kontrolę: „Matyt, Kultūros komiteto pirmininkas nepasitiki komiteto narių kompetencija ir nusprendė šį tyrimą patikėti savo tiesioginiams partiniams pavaldiniams“.

Tuo metu kitas Kultūros komiteto narys liberalas Arūnas Gelūnas teigė, jog į esminius klausimus LRT atstovai atsakė jau pirmuose ataskaitos svarstymuose komitete. O 66 parlamentarų pasirašyti klausimai LRT Tarybai „daugiau auditinio pobūdžio“.

„Kadangi dalyvavau LRT ataskaitos pristatyme ir man atrodė viskas aišku, veiklos kokybė tikrai tenkina ir klausimai pakankamai detaliai atsakyti. Tai aš neprisidėjau prie tų parašų. Kolegos nori smulkiai išsiaiškinti tuos ūkinius finansinius dalykus, jie turi tokią teisę. Bet realiai LRT atlieka jam priskirtą funkciją, o tokia mikrovadyba užsiimti, nežinau, ar Seimo nario pareiga. Bet teisę kolegos turi, ir neabejoju, kad LRT pateiks tuos atsakymus“, - BNS sakė A. Gelūnas.

„Valstiečių“ atstovas Seimo Audito komiteto narys Arvydas Nekrošius aiškino, jog klausimų dėl LRT lėšų naudojimo bei atskaitomybės anksčiau turėjo ir kitų Seimo komitetų nariai, todėl nuspręsta neapsiriboti vieno komiteto paklausimu.

Konservatorė Audito komiteto narė Agnė Bilotaitė teigė mananti, jog išsamiau aiškintis LRT finansinius klausimus turėtų imtis ir Seimo Audito komitetas. Šis komitetas, anot jos, anksčiau nėra gavęs prašomos LRT audito informacijos.

„Iki 2015 metų LRT audituodavo Valstybės kontrolė ir mes kaip komitetas gaudavome susipažinti su ta informacija, kadangi tai valstybės pinigai. Dabar situacija yra tokia, kad LRT samdo nepriklausomą auditą, moka pinigus, kai komitetas užklausė informacijos - ji nebuvo pateikta. Toks dalykas atrodo keistokai, taip neturėtų būti. Aš manau, kad tikrai vertėtų pasiaiškinti tuo aspektu, kad jei tai yra valstybės pinigai, tai turėtų būti viskas vieša ir neturėtų būti kokių nors paslapčių“, - BNS kalbėjo A. Bilotaitė.

S. Muravjovas siūlo lygiuotis į BBC

Nevyriausybinės organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) vadovas S. Muravjovas įspūdingu pavyzdžiu vadina britų visuomeninio transliuotojo BBC ataskaitas.

„Man vienas geriausių skaidrumo pavyzdžių yra BBC - Didžiosios Britanijos nacionalinis transliuotojas. Pavyzdžiui, jų svetainėje rasite informacijos apie metines finansines ataskaitas, valdybos atlyginimus su atskirai išskirtais priedais, administracijos, redaktorių, autorių atlyginimus, lengvai galėsite suprasti, kiek korporacija kasmet išleidžia kiekvienam savo kanalui. Taip pat galima paprastai sužinoti, kiek korporacija kasmet išleidžia kiekvienam savo kanalui, kokią dalį turinio pagal sritį užima prodiuserinių įmonių laidos arba - kokias vaišes, dovanas gavo BBC darbuotojai“, - BNS sakė S. Muravjovas.

Labai norėčiau, kad ir mūsų nacionalinis transliuotojas būtų kitų minimas kaip gerasis skaidrumo pavyzdys.

„Taip pat gali gauti informaciją apie klausytojų ir žiūrovų patariamąsias tarybas ir visas BBC padarytas klaidas bei jų taisymus. Labai norėčiau, kad ir mūsų nacionalinis transliuotojas būtų kitų minimas kaip gerasis skaidrumo pavyzdys“, - pridūrė TILS vadovas.

Valstybės asignavimai LRT 2016 metais siekė beveik 33,7 mln. eurų, o šiais metais – 36,5 mln. eurų. Tai yra didžioji dalis nacionalinio transliuotojo biudžeto. Komercinė reklama LRT programose draudžiama nuo 2015 metų sausio, kai LRT tapo finansuojama tik iš valstybės biudžeto. LRT iš biudžeto skiriamų lėšų dydis kiekvienais metais sudaro užpraeitų metų faktiškai gautų 1,5 procento valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų pajamų iš gyventojų pajamų mokesčio bei 1,3 procento iš akcizo pajamų.

LRT taryba yra aukščiausioji Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos (LRT) valdymo institucija, turinti atstovauti visuomenės interesams. Ji sudaroma šešeriems metams iš 12 asmenų – visuomenės, mokslo ir kultūros veikėjų. Keturis narius šešeriems metams skiria prezidentė, keturis narius ketveriems metams skiria Seimas, dar keturis narius skiria Lietuvos mokslo taryba, Lietuvos švietimo taryba, Lietuvos meno kūrėjų asociacija ir Lietuvos vyskupų konferencija.

„Gal dabar tai jau tikrai yra ta paskutinioji, kada praeina metas, kai reikia kaupti dideles auditorijas, jos skaidosi, o pačios televizijos kerta šaką, ant kurios sėdi, t. y., siūlo programas žiūrėti su pavėlavimu, mediatekoje, „Youtube“ ir visur kitur. Tad žiūrimumas akumuliuojamas visai kitokiu būdu, o produktai gali būti visiškai kitokie, nes iki šiol tikslas buvo suburti kuo didesnę auditoriją vienu metu“, – mano Ž. Pečiulis.

Vis dėlto, specialistas sutinka, kad šešiasdešimtmetį mininčiai televizijai žiūrovų meilė nemažėja, o ir pats tikina esantis jai neabejingas, mat tai – jo kartos produktas.

– Televiziją ir toliau žiūri absoliuti dauguma mūsų šalies gyventojų – tai darantys prisipažino 95 proc. lietuvių. Ar kalbos apie televizijos nykimą Lietuvai negalioja?

Jules Verne‘as, toks geras prognozuotojas, rašydamas apie internetą suklydo 800–900 metų. Buvo rimtų prognozių, kad 2014 metais neliks popierinės spaudos, dabar jos atidėtos iki 2040 metų. Panašiai ir su televizija.

– Šiais laikais, jei žiūri televizorių, nebūtinai žiūri televiziją, nes dabar jau ir kompiuterio ekrane, ir televizoriuje galima matyti patį įvairiausią vaizdo turinį. Manau, jei žiūri savaitės senumo televizijos laidą, tai nėra televizija. Televizija – tai toks dalykas, kuris vienu metu susodina žmones ir priverčia juos žiūrėti tą pačią laidą. Tad ir apklausose gali būti netikslių klausimų arba netikslių atsakymų. Žmonės kartais jau neskiria, ar jie „Youtube“, ar mediatekoje žiūri laidą, ar televizoriuje, ir visa tai vadina televizijos turiniu. Manyčiau, kad dabar yra šiek tiek neaišku, ką galima laikyti televizija. Tie, kurie rašo knygas apie televizijos mirtį, sako, kad vaizdų tik daugėja, bet televizijos mažėja.

– Tai vyksta ir Lietuvoje?

– Žmonės yra tingūs, jie renkasi sau patogesnį variantą. Kam skubėti žiūrėti kokią nors laidą, jeigu gali ją atsisukti, pasižiūrėti kitur? Vadinasi, tos tradicinės televizijos apimtys mažės, bet kažkiek tiesioginės televizijos vis tiek išliks, nes yra sportas, svarbūs renginiai, kuriuos norisi matyti čia ir dabar. O šiaip traukimosi tendencija yra neišvengiama, bet tai nėra susiję su vaizdų arba žiūrimumo mažėjimu, kalbama apie medijos traukimąsi.

– Kaip minėjote, televizija vis dažniau žiūrima per išmaniuosius įrenginius. Ar televizorius išnyks?

– Televizoriuje gali naršyti internete, o kompiuteryje – žiūrėti televiziją, iš esmės jų funkcijos yra labai panašios. Manau, ateityje turėsime ekranus, kurie bus kažkoks audiovizualinis centras, galima sakyti „telekompas“, „kompotelis“ ar dar kokių žodžių jam pavadinti surasime.

– Televizija šiemet mini šešiasdešimt metų. Ar jos kokybė apskritai gerėjo?

– Tai – sunkiai išmatuojamas dalykas. Kai, prisimindami 30 metų senumo laikus, žmonės sako, kokia buvo gera televizija, kokius gražius ramius filmukus rodė, nesimušdavo, nesibardavo, smurto ten nebūdavo ir panašiai, iš tiesų jie kalba apie sovietinę propagandinę televiziją, kurioje buvo vien tik melas, nebūti dalykai, bet žmonės kartais juos prisimena kaip labai gerus. Esu televizijos vienmetis, su ja augau, su ja gyvenau, turiu su kuo palyginti. Atrodo, kad televizijos kokybė dabar galbūt prastėja, bet gali būti, kad man taip atrodo dėl mano amžiaus. Vis dėlto laikausi nuomonės, kad žmogui visiškai nebūtina nuo ryto iki vakaro žiūrėti televiziją – kiekvienas kasdien arba bent kelis kartus per savaitę tikrai gali televizijoje susirasti visiškai gerų kokybiškų dalykų.

Lietuvoje televizijų koncentracija, skaičiuojant milijonui gyventojų, – labai didelė. Laikausi nuomonės, kad televiziją kuria ne televizijos, – jos yra tam tikros retransliavimo priemonės. Jeigu nėra įdomių žmonių, menininkų, orkestrų, muzikantų, nėra kūrybingų scenaristų, prodiuserių, tai nebus ir televizijos. Šiuo atveju Lietuva, kaip trijų milijonų gyventojų valstybė, dar turi daug televizijų, jose galima rasti po vieną kitą kokybišką produktą.

Man patiko frazė, kad televizija gimė rimta, ji buvo rimtas vaikas, nes buvo valstybinių, visuomeninių televizijų monopolis, o štai sendama (šiaip televizijai yra 90, o Lietuvoje – 60 metų), ji darosi nerimta ir vėjavaikė, yra konkurencija, norima visokiais būdais patraukti žiūrovų dėmesį. Ji tapo senutė vėjavaikė.

– Televizija, viena vertus, orientuojasi į masinės auditorijos poreikius, pramogas, paviršutiniškus dalykus. Jie būna žiūrimiausi. Kita vertus, LRT televizija, kurios tarybos pirmininku esate, turi išskirtinę švietėjišką misiją, ji patraukliausia išsilavinusiai didmiesčių auditorijai. Ar pavyksta rasti aukso vidurį tarp elitinės misijos ir su ja sunkiai derančio masių skonio?

– Visuomeninis kanalas neturėtų rūpintis tik tam tikra auditorija, jis turėtų būti visų piliečių kanalas ir mėginti įtikti visiems. Šiuo atveju mūsų pirmojo kanalo reitingai galėtų būti didesni, nors čia irgi yra pavojus: kai reitingai pradeda didėti, tai yra tarsi ženklas, kad pernelyg taikomasi prie masinės auditorijos. Tačiau grįžtu prie to, kad masinė auditorija yra mūsų piliečiai, ir visuomeninis kanalas tam, kad atliktų savo misiją, turi būti žiūrimas.

Tai – nelengvas dalykas ne tik Lietuvoje, o ir visoje Vakarų Europoje. Net ir BBC, kuri pirmoji sukūrė visuomeninio transliuotojo modelį ir suformulavo principus, kalba, kad reikia derinti žiūrimumą ir kokybę. Ir tikrai nėra taip, kad BBC nesirūpina, jog ją žiūrėtų, ar yra patenkinta vieno procento žiūrimumu, bet turi elitinę auditoriją. Šito ir neturėtų būti, bet patenkinti visus poreikius iš tikrųjų yra labai sunku. Reikia konkuruoti su komerciniais transliuotojais, kurie siūlo šiek tiek kitokius produktus.

– Esate sakęs, kad televizijoje vyrauja mados. Kokios jos dabar?

– Labai aiški mada buvo ta vadinamoji realybės televizija, realybės šou. Dabar ta mada atslūgusi, likę tik tam tikri elementai. Nepasakyčiau, kad užčiuopiu aiškią naują tendenciją. Man atrodo, kad televizijos po truputį „atrajoja“ tam tikrus elementus iš anksčiau, kurie pasitvirtino, kurie užtikrina reitingus, tačiau naujos, revoliucinės tendencijos neįžvelgiu.

Arba tai yra tam tikras laukimo, neapsisprendimo laikotarpis, arba televizijos nieko reikšmingo nebesugalvos. Kai kas yra sakęs, kad realybės šou dar pratęsė televizijos gyvavimą dešimtmečiu kitu, nes būtent su jais pavyko išsaugoti, padidinti susidomėjimą. Gal dabar tai jau tikrai yra ta paskutinioji, kada praeina metas, kai reikia kaupti dideles auditorijas, jos skaidosi, o pačios televizijos kerta šaką, ant kurios sėdi, t. y., siūlo programas žiūrėti su pavėlavimu, mediatekoje, „Youtube“ ir visur kitur.

Tad žiūrimumas akumuliuojamas visai kitokiu būdu ir tie produktai gali būti visiškai kitokie, nes iki šiol tikslas buvo suburti kuo didesnę auditoriją vienu metu. Dabar tikslas išlikęs, bet silpnėja. Vadinasi, gali keistis ir turinys, kuris gali būti labiau pritaikomas konkrečioms auditorijoms, o ne mėginimas įtikti vienai didelei auditorijai.

– Jeigu tai dar nereikštų  televizijos saulėlydžio, ar paspėliotumėte, kokių tendencijų galime tikėtis ateityje?

– Į tokį klausimą visada atsakau: Jules Verne`as, toks geras prognozuotojas, rašydamas apie internetą, suklydo 800–900 metų. Buvo rimtų prognozių, kad 2014 metais neliks popierinės spaudos, dabar jos atidėtos iki 2040 metų. Panašiai ir su televizija. Televizijos mirties ar išnykimo net nepastebėsime, jau dabar kai kurie visiškai nevartoja tos tiesioginės transliacijos, vartoja įvairias televizijos laidas įvairiausiose platformose, net nesuvokdami, kad tai jau nėra televizija. Tie, kuriems reikės televizijos ir įsivaizdavimo, kad tuo metu, kai aš žiūriu, žiūri ir dar milijonas žmonių, ir toliau galės tai daryti. O tie, kurie to nenorės, žiūrės ir kitose platformose.

Kitas dalykas – ekonominis modelis. Jis kol kas pagrįstas masiniu žiūrėjimu ir auditorijos kaupimu. Kai patys kanalai pajus, kad uždirbti pinigų jiems nepavyksta, gali įvykti drastiškų pokyčių. Pvz., nustoti transliuoti siųstuvais, o vien tik kabeliais ar internetu. Tai gali būti susiję ir su skaitmeninimu. Lietuvoje internetas – vienas greičiausių pasaulyje, jei po kelių metų tas internetas bus dar greitesnis ir prieinamas bet kuriuose namuose, transliavimas siųstuvais praras bet kokią prasmę, o kartu bus prarandama ir televizijos funkcija, o kiekvienas žiūrės, ką tuo metu nori. Tai, mano galva, jau nėra televizija.

– Vis dėlto, panašu, kad kol kas lietuviai yra neabejingi televizijai. Kaip manote, už ką ją taip mylime?

– Aš ją myliu todėl, kad tai buvo mano kartos produktas. Kai tik televizija atsirado, kai kurie tyrinėtojai komentavo, kad vaizdas yra pakankamai atraktyvus dalykas. Skaitymas reikalauja didesnio susikaupimo, pastangų, atsiribojimo, o čia, kalbėdamas telefonu, plaudamas indus, gali žiūrėti ir televizorių. Anksčiau žmonės, grįžę į namus, pirmiausiai uždegdavo židinį, dabar reikia, nereikia, žiūrės, nežiūrės, jie įjungia televizorių. Jis šviečia, šildo, leidžia pasijusti ne vieniems. Vėlgi, net televizijos įjungimas nereiškia jos žiūrėjimo. Vyresnio amžiaus žmonės kompiuterį sieja su darbu, užverčia jį, sako: einu ilsėtis, ir įsijungia televizorių. Tad kompiuteris yra darbo medija, o televizija – poilsio.

Taip LRT RADIJUI sako žurnalistas Romas Sadauskas-Kvietkevičius. Anot prodiuserio ir muzikos vadybininko Lauro Lučiūno, apie televiziją madinga šnekėti kaip apie nekokybišką dalyką, bet toks jis nėra.

Stinga resursų, kuriais naudotųsi televizija

Negražiai sakant, televizija – didelis parazitas, teigia LRT tarybos pirmininkas, profesorius Žygintas Pečiulis. Pasak jo, televizija yra tarsi kaupėjas: „Televizija negali gyventi be to, kas vyksta aplinkui. Jei nėra orkestrų, dainininkų, politikų, intelektualų ir pan., televizija neturi pajėgų. Ji pati nekuria nei intelektualų, nei humoristų, nei viso kito. Taigi, reikia naudotis tuo, ką turi. O kai kelios televizijos ir dar kino kūrėjai naudojasi tais pačiais resursais, pastarųjų, be abejo, stinga.“

R. Sadauskas-Kvietkevičius teigia nesutinkantis su teiginiu, kad televizijoje atsispindi visuomenės būklė. „Televizijoje atsispindi tos visuomenės dalies būklė, kuri tebežiūri televiziją. Jei prieš 10–15 m. buvo pavienių keistuolių, kurie nežiūrėdavo televizijos, dabar už mane jaunesnėje kartoje kas antras net neturi televizoriaus. Tradicinės televizijos, kai įsijungiama ir stebima tai, kas transliuojama, žiūrovų vis mažėja“, – aiškina pašnekovas.

Anot R. Sadausko-Kvietkevičiaus, tai, kad nė viena kita televizija, išskyrus LRT, netransliuoja didelės raiškos vaizdo, rodo, kad žiūrovams to nereikia: „Kitos televizijos rodo tiems, kurių namuose stovi seni kineskopiniai, musių nutupinėti televizoriai, kuriems vaizdas nėra toks svarbus. Tai yra auditorijos pasirinkimas ir tokia auditorija siaurėja. Reiklesni pasižiūri į tai, kas rodoma, pasišlykštėja tuo ir papildo televizijos nežiūrinčiųjų gretas.“

Nesutinka, kad televizijos turinys – nekokybiškas

Kaip teigia L. Lučiūnas, televizijos žiūrimumas nėra nukritęs ir, palyginus su 2015-aisiais, net paaugo. „Manau, kad visi prodiuseriai nori turėti kuo kokybiškesnį turinį. Apie turinį galima kalbėti dvejopai. Viena vertus, tai vaizdas, technika, kaip viskas perteikiama. Tokių sąlygų, kokios yra dabar, niekad nebuvo, techninės galimybės gerokai didesnės nei bet kada“, – aiškina pašnekovas.

Kitas svarbus dalykas, pasak L. Lučiūno, yra turinio kokybė: „Kadangi dirbu su muzikinėmis laidomis ir muzikantais atskirai, nekokybiška muzika palaipsniui dingta iš eterio. Buvo atsiradę grupių, kurių ir tebuvo tiek, kiek jos atsidurdavo televizijoje. Dabar žmonės nori gyvo garso, kad būtų dainuojama gyvai. Manau, kad prie to labai prisidėjo ir komercinių televizijų pramoginės laidos, tokios kaip „X faktorius“, „Lietuvos balsas“ ir pan.“

L. Lučiūnas pastebi, kad šiuo metu vyksta „Eurovizijos“ atrankos ir sako abejojantis, ar komisijos nariai joje nori šokiruoti. „Atvirkščiai, kiekvienas jų yra savo srities profesionalas, norintis išlaikyti tą įvaizdį. Manau, kad visi komentuoja padoriai ir sako, tai, ką galvoja. Scenarijuje nereikia numatyti, kaip turi būti komentuojama viena ar kita daina“, – aiškina pašnekovas.

Pasak L. Lučiūno, apie televiziją madinga šnekėti kaip apie nekokybišką dalyką: „Kiekvienas skandalas įžiebia, grąžina mums tas pačias šnekas. Bet tą patį galima pasakyti, pavyzdžiui, apie interneto portalus. Visi juos skaitome, bet sakome, kokie jie nekokybiški. Sakome, kad muzika bloga, nes neturime tikrų žvaigždžių, o sportininkai – visiški nevykėliai. Žiūrint į bendrą televizijos turinį, nesutinku, kad jis nekokybiškas.“

Sako, kad reikia įvertinti darbą

Ž. Pečiulio teigimu, darbas televizijoje labai sunkus. „Produktą sukritikuoti labai paprasta, bet kas savaitę daryti tiesioginį trijų valandų eterį su gyvais atlikėjais, publika, elementais ir pan. – nepaprasto pasirengimo reikalaujantis darbas. Turėtume tai įvertinti. Kai norime prie ko nors prisikabinti, pamatome, kad komisija nusišneka ar dar kažkas nutinka, bet net jei lygis – pakankamai geras, vis tiek nemokame to įvertinti“, – aiškina pašnekovas.

Įvairūs dabar televizijoje matomi realybės šou, anot Ž. Pečiulio, turi savo uždavinį – tai eilinio žmogaus saviraiška: „Žmogus, atėjęs iš gatvės, neprofesionalas, per kokį nors muzikinį projektą tampa žvaigžde. Tai graži visuomenės ir televizijos funkcija – leisti žmogui įgyvendinti savo svajonę. Jei jis nėra profesionalas, mes imame sakyti, ką čia televizija rodo. Bet juk yra viršuždaviniai, kuriuos vykdo televizija, reikia tik mokėti analizuoti ir vertinti.“

Televizijos laidų režisierius Mindaugas Meškauskas tvirtina besidžiaugiantis, kad žmonės žiūri jo kuriamas laidas. „Šiais laikais yra labai geras būdas įvertinti žiūrovų skaičių, tai – reitingų matavimas. Kiekvienas prodiuseris, kūrėjas, televizija kitą dieną po laidos transliavimo laukia lentelių, parodančių, kaip tave įvertino žiūrovas, ar žiūrėjo, ar ne. Visi stengiasi, o kai kurie ir persistengia, vaikydamiesi žiūrovų, už tokius kolegas man būna nesmagu“, – aiškina režisierius.

Anot M. Meškausko, nereikia į televiziją žiūrėti kaip į kažkokį blogį: „Jei nori nežiūrėti – nežiūri, jei pasirenki išjungti kanalą – išjungi. Laidos keičiasi su kartomis. Atėjo kitokia žiūrovų karta, jai reikia kitokio turinio. Jei nepatiks, ji pasirinks internetą, juk televizija nėra vienintelis monstras. Laidos ir formatai vienodėja, nes yra tarptautiniai, taigi – patikrinti. Tai, kas sulaukia daugiausia reitingų, gauna geriausius įvertinimus, atslenka ir į Lietuvą.“

Turinį vertina savikritiškai

LRT generalinio direktoriaus pavaduotojas Rimvydas Paleckis, teigia, kad, pagal „Baltijos tyrimų“ apklausą, atliktą 2016 m. lapkričio mėnesį, LRT tarp visų Lietuvoje veikiančių žiniasklaidos grupių vertinama geriausiai keliose kategorijose. „LRT geriausiai vertinama pagal operatyvumą, patikimumą, objektyvumą, žiūrovų ugdymą ir kultūros puoselėjimą. Atsiliekame tik pagal vieną kriterijų – modernumą“, – pastebi jis.

R. Paleckio tvirtinimu, LRT turinys vertinamas labai savikritiškai: „Mes stebime užsienio visuomeninius transliuotojus. Mūsų turinys – vienas turtingiausių. Net Vokietijos ar Lenkijos, kitų šalių visuomeniniai transliuotojai nekuria tiek pozityvaus ir gero turinio, kiek kuriame mes. Pavyzdžiui, tokį projektą kaip „Nemunu per Lietuvą“ nebūtų gėda vežti į bet kokią visuomeninių transliuotojų mugę ir pan.“

Kalbėdamas apie neseniai įvykusį incidentą laidoje „Atspėk dainą“, kurios metu aktorė Asta Baukutė rodė nacistinius gestus, R. Paleckis sako nenorintis aiškintis ar teisintis. „Kaip čia pasakius, kartą per 10 metų visi paslystame, tai ir mūsų atviros visuomenės, ir pasitikėjimo tarp žmonių problema. Nemalonu, kai tave išduoda“, – teigia jis.

Anot pašnekovo, tokių akibrokštų pasitaiko demokratinėje visuomenėje, nes ją pažeisti lengviau nei diktatūrą, kurioje viskas kontroliuojama: „Tai skaudus pavyzdys, bet mes reagavome greitai ir imamės priemonių, kad tokie dalykai nesikartotų. Tačiau mums svarbiausia – žurnalistų kūrybos laisvė.“

Antradienį vykusiame LRT tarybos posėdyje pristatytos visuomeninio transliuotojo aktualijos. LRT taryba patvirtino televizijos programų konkurso rezultatus. Konkurse dalyvavo kūrėjai, pateikę siūlymus dėl pramoginių laidų bei programų, skirtų socialinės tematikos analizei, nacionalinei kultūrai, istorijai, religijai, jaunimui, pasaulio tautų sambūviui ir integracijai. Šiemet konkurse gautas rekordinis skaičius paraiškų – net 281.

LRT tarybai pristatyti TV ir interneto auditorijos pokyčiai. Remiantis auditorijos tyrimų bendrovės „TNS LT“ duomenimis, iki 2016 metų gegužės LRT TELEVIZIJOS auditorijos dalis išliko stabili – kaip ir 2015 metais, ji  siekė 9,1 %. Taip pat buvo pristatyti  „Eurovizijos“ žiūrimumo rezultatai.  „Eurovizijos“ savaitę nuo 2016.05.09 iki 2016.05.15  LRT žiūrovų dalis išaugo iki 14,2 % ir tą savaitę LRT TELEVIZIJA buvo žiūrimiausia iš visų nacionalinių kanalų, o pats „Eurovizijos“ finalas, kuris pritraukė  61,5 % visų TV žiūrovų, buvo žiūrimiausias nuo 2009-ųjų.

Įspūdingais rezultatais „eurovizinę“ savaitę  galėjo džiaugtis ir portalas LRT.lt: remiantis „Google analytics“ duomenimis, palyginti su praėjusiais metais, „Eurovizijos“ pusfinalių ir finalo transliacijas nacionalinio transliuotojo portale stebėjo žymiai  daugiau lankytojų nei 2015 metais.  Pavyzdžiui, finalo transliaciją iki vidurnakčio portale LRT.lt tiesiogiai stebėjo 141  580 lankytojų, o tai yra 11 % daugiau nei praėjusiais metais. Lankytojai, lyginant su praeitais metais, buvo kantresni – prisijungę prie LRT.lt  tiesiogiai galutinių rezultatų laukė 70 084, o tai yra beveik dvigubai daugiau nei 2015 metais. Galima pastebėti, kad ypač išaugo prisijungimų išmaniaisiais įrenginiais skaičius: prisijungusių telefonu ir planšete dalis lyginant su 2015-ųjų „Eurovizija“ išaugo nuo 20 % iki 34 %.

Posėdyje taip pat patvirtinta LRT tarybos 2015-ųjų ataskaita Seimui.

Kitas LRT tarybos posėdis vyks birželio 21 dieną.