Savaitgalį vykusiame festivalyje apsilankiusi klaipėdietė patyrė ne itin malonių įspūdžių. Apžiūrinėjant palapines su įvairiomis prekėmis, kaip pasakojo mergina, jai ne kartą teko kvėpuoti dūmais.

„Išėjau pasimėgauti renginiu, bet pavyko tik pajusti nemalonų cigarečių kvapą. Nesuprantu, ar žmonėms iš tikrųjų galima rūkyti tokiose vietose, kur daug vaikų, yra besilaukiančių mamų ar kitų gyventojų, kurie gali turėti ir sveikatos sutrikimų?“ – pasipiktinusi klausė klaipėdietė.

Kaip teigė Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis, lauke draudimo rūkyti nėra.

„Tokio draudimo nėra, kad žmogus negalėtų rūkyti viešoje vietoje. Tiek miesto šventėse, tiek kitose teritorijose taisyklės vienodos, pavyzdžiui, kavinėje rūkyti negalima, tačiau išėjus į lauką tas draudimas nustoja galioti“, – sakė M. Poimanskis.

Nors už rūkymą viešoje vietoje ir nėra baudžiama, tačiau nusižengimų viešajai tvarkai, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus pareigūnų duomenimis, uostamiestyje per penktadienį ir savaitgalį buvo užregistruota net 115.

Pareigūnai teigė, kad šiltuoju metų laiku būna daugiau renginių, todėl žmonės daugiau linkę suvartoti alkoholio, atsipalaiduoti, o piktnaudžiaujant tokiais gėrimais viešose vietose iškvietimų gali būti ir daugiau.

„Jeigu alkoholį nusipirko renginio vietoje ir jį toje vietoje ir vartoja, tuomet tai nėra pažeidimas. Tačiau, jeigu išeinama iš nustatytos renginio zonos ir alkoholis vartojamas kitoje vietoje, tada jau traktuojama, kad asmuo pažeidė viešosios tvarkos taisykles ir už tai gali būti baudžiamas“, – paaiškino skyriaus vedėjas.

Šiltų orų suvilioti klaipėdiečiai jau traukia prie jūros. Kai kurie išdrįso ir maudytis, tačiau kiti baiminosi net ir pabraidyti vandenyje, juos atgrasė krantą skalavusios rusvai žalsvos spalvos bangos.

Neaiškus reiškinys prie jūros miestiečiams kėlė abejonių, ar krante pasirodęs neįprastos spalvos vanduo yra užterštas.

„Veikiausiai čia kažkoks gamtos reiškinys, o gal tik pakilęs smėlis, tačiau kojų kišti į tokį vandenį vis tiek nesinori“, – pastebėjo vienas klaipėdietis.

Įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktorius Žigintas Narmontas teigė, kad šis reiškinys vandenyje atsiranda kiekvieną pavasarį ir gyventojams pavojaus nekelia.

„Nuo netoliese esančių medžių vėjas link jūros atneša žiedadulkes, kurias jūra priplaka prie kranto. Srovėms pasikeitus, jūroje jų nebeliks. Tai gamtos reiškinys, kuris žmonėms tikrai nėra pavojingas“, – paaiškino Ž. Narmontas.

Virusinė liga, pažeidžianti žmogaus smegenis, – erkinis encefalitas dažniausiai žmogui perduodama per erkės įsisiurbimą.

Todėl Klaipėdos visuomenės sveikatos biuras kartu su Klaipėdos savivaldybe skatina gyventojus skiepytis.

„Skiepus gyventojams finansuoja Klaipėdos savivaldybė. Šia programa siekiame, kad gyventojai atkreiptų didesnį dėmesį į pavojingą erkių pernešamą ligą, todėl tikimės, kad pirmoji nemokama dozė paskatins gyventojus pradėti skiepytis, o vėliau jie galės savarankiškai užbaigti vakcinavimo planą“, – teigė Klaipėdos visuomenės sveikatos biuro Visuomenės sveikatos stiprinimo specialistė Brigita Abartytė.

Pirmąja vakcinos doze praėjusiais metais, miesto sveikatos biuro duomenimis, buvo paskiepyta beveik 570 gyventojų, o šiemet, pasak B. Abartytės, planuojama paskiepyti 630 klaipėdiečių.

Kaip teigė specialistė, pagal Nacionalinę imunoprofilaktikos programą 50–55 metų grupės gyventojai nuo erkinio encefalito galės pasiskiepyti nemokamai nuo šių metų rudens pradžios.

„Balandžio mėnesį vykusioje registracijoje skiepams vietos nebeliko pirmą dieną, dabar rudenį, nuo rugsėjo 1 dienos, nemokamai pasiskiepyti galės 50–55 metų klaipėdiečiai“, – sakė B. Abartytė.

Statybininkų prospekte abiejose kelio pusėse esantis pėsčiųjų ir dviratininkų takas atskirtas dviem spalvomis, tačiau kelio ženklų, kurie nurodytų, kurioje pusėje yra dviratininkų zona, o kurioje pėsčiųjų – nėra.

Pasak Klaipėdos savivaldybės Transporto skyriaus vedėjo Rimanto Mockaus, mieste yra vietų, kuriose iš tiesų trūksta dviračių takų horizontalus ir vertikalaus ženklinimo.

Herkaus Manto gatvė šiuo atveju – išimtis.

Tačiau skyriaus specialistai pavasario pradžioje apžiūrėjo dviračių takus ir pasižymėjo vietas, kur uostamiestyje trūksta ženklinimų.

„Pagal nustatytus trūkumus bus paruoštas konkretus horizontalaus ir vertikalaus dviračių takų žymėjimo planas, kurį įgyvendinus tokių vietų turėtų likti mažiau“, – teigė R. Mockus.

Rimantas Mockus. Vytauto Petriko nuotr.

Pasak vedėjo, vadovaujantis reglamentavimu, mieste pėsčiųjų takai yra pilki, o dviračių takai yra iškloti raudonos spalvos trinkelėmis.

„Herkaus Manto gatvė šiuo atveju – išimtis, nes čia buvo suformuotas dviračių takas, tačiau, nepasiteisinus sprendimui, ši dalis grąžinta pėstiesiems, pažymint ją horizontaliu ženklinimu“, – aiškino R. Mockus.

Klaipėdietė socialiniame tinkle kreipėsi į asmenį, kuris, pasak jos, jau kurį laiką neša maisto atliekas prie daugiabučio balkonų.

Pasak miestietės, šiukšlintojas mėgsta žvejoti, todėl prisigaudęs žuvų ir išpjovęs jų vidurius, vėliau atneša ir išmeta šalia daugiabučio, kur yra ir benamių kačių nameliai. Tačiau gyvūnai tokių atliekų neėda.

Paliktos pūti žaliosios liekanos šylant orams pradeda skleisti nemalonius kvapus, kuriuos užuodžia šalia esančių daugiabučių gyventojai.

Miestiečiai dažnai susiduria su tokiais viešosios tvarkos pažeidėjais, vieni apie tai praneša savivaldybei, bet kiti neslepia, kad kalbėtis bando ir patys.

Vytauto Petriko nuotr.

Tačiau pažeidėjams ne visada pavyksta paaiškinti nustatytą tvarką, todėl šiukšlinimai ir toliau tęsiasi.

Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Marius Poimanskis teigė, kad su šiukšlintojais ir tvarkos pažeidėjais kovojama nuolat ir aiškinti, kaip daryti negalima, bei skirti baudas tenka dažnai.

„Dažnai gauname skundų apie kaimynus, kurie palieka šiukšles po langais, reaguojame į tokias situacijas, važiuojame į įvykio vietą, kalbamės ir aiškiname, kad negalima maitinti benamių gyvūnų, tuo labiau – šiukšlinti. Jeigu žmonės nesupranta, skiriame baudas“, – sakė M. Poimanskis.

Lietuvos kariuomenė balandžio–birželio mėnesiais vykdo vieną didžiausių ir intensyviausių karinio rengimo pratybų ciklų, kuriame dalyvauja per 20 tūkst. Lietuvos ir sąjungininkų karių bei yra tūkstančiai karinės technikos vienetų.

Klaipėdiečiai šią savaitę centrinėse miesto gatvėse galėjo pamatyti ir daug vokiečių karių, kurie čia atvyko atlikti pratybų.

Miestiečiai atvykusius uniformuotus vyrus uostamiestyje pastebės dar kurį laiką, kadangi iki gegužės pabaigos Brigados generolo Kazio Veverskio Kazlų Rūdos ir generolo Silvestro Žukausko Pabradės poligonuose tęsis Vokietijos Bundesvero plataus masto pratybos „Grand Quadriga 2024“.

Pratybose dalyvaus apie 3 tūkst. karių ir bus dislokuota 200 vienetų karinės technikos, tarp jų – „Leopard“ tankai, pėstininkų kovos mašinos „Puma“ ir „Boxer“.

Vokietijos ir Lietuvos karių pratybos yra orientuotos į dviejų divizijų perdislokavimą iš centrinio Europos regiono į rytinį.

Lietuvos ir Vokietijos batalionų kariai dalyvaus mokymuose, planuojant ir vykdant operacijas, taip pat lietuviai mokysis, kaip priimti karius iš kitų šalių.

Tradicija – 40 metų

Balandžio 27–gegužės 5 d. Palangoje vyksta renginys – Europos brasbendų čempionatas, kurį organizavo Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacija kartu su Palangos meru Šarūnu Vaitkumi bei kitais partneriais.

Nuo 1978 m. toks prestižinis renginys Europoje organizuojamas kasmet, išskyrus COVID-19 pandemijos laikotarpį, kai orkestrų čempionatas turėjo įvykti būtent Lietuvoje, tačiau neįvyko.

Pasak Europos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacijos prezidento Ulfo Rosenbergo, šio renginio tikslas – keliaujant po Europą supažindinti kitus su pučiamųjų varinių instrumentų kultūra.

Aukštą muzikos lygį visoje Europoje demonstruojantys orkestrai iš tikrųjų nėra profesionalūs muzikantai, tačiau, kaip teigė U. Rosenbergas, visi pasiruošę nustebinti klausytojus.

„Ne kartą matėme, kokį įspūdį žiūrovams palieka šis renginys, todėl norime, kad ir Lietuvos gyventojai turėtų galimybę išgirsti varinių pučiamųjų instrumentų skambesį“, – kalbėjo U. Rosenbergas.

Praėjome ilgą kelią tam, kad toks prestižinis reginys įvyktų būtent pas mus.

Apdovanojimus įteiks šeštadienį

Į Palangą atvyko 23 Europos brasbendų asociacijos šalių narių orkestrai iš Norvegijos, Anglijos, Velso, Šiaurės Airijos, Prancūzijos, Šveicarijos, Vokietijos, Italijos, Austrijos, Belgijos, Danijos, Olandijos, Švedijos. Be abejo, dalyvauja ir lietuviai.

Dėl geriausiųjų titulo orkestrai Europos brasbendų čempionate varžysis trijose kategorijose: aukščiausioje – Čempionų, į kurią dalyviai pateko įveikę nacionalines atrankas, taip pat – Iššūkio bei Jaunimo orkestrų kategorijose.

Pagrindiniai čempionato dalyvių pasirodymai vyks gegužės 3–4 d.

O šeštadienio vakarą, Palangos koncertų salėje įvyks gala koncertas, kurio metu bus ir apdovanojimų ceremonija.

Šarūnas Vaitkus. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Renginys – istorinis

Čempionate dalyvaus trys mūsų šalies orkestrai.

„Tikimės, kad sužavėsime klausytojus ir pritrauksime daugiau jaunųjų muzikantų į mūsų gretas“, – sakė Lietuvos varinių pučiamųjų instrumentų orkestrų asociacijos įkūrėjas Remigijus Vilys.

Anot jo, Lietuvos gyventojai ir muzikantai galės stebėti istorinį įvykį.

Pasak kurorto mero Š. Vaitkaus, kad čempionatas įvyktų būtent Palangoje, buvo intensyviai dirbama nuo 2013 m.

„Praėjome ilgą kelią tam, kad toks prestižinis reginys įvyktų būtent pas mus“, – pabrėžė Š. Vaitkus.

Automobilių šonaslydžio varžybas uostamiestyje rengianti klaipėdietė praėjusią savaitę susidūrė su vyriškiu, kuris, kaip ji teigia, apvogė jos garažą.

Mechaniku prisistatęs vyras, pasak klaipėdietės, pažadėjo per kelias savaites automobilį suremontuoti ir paruošti varžyboms.

„Ieškojau pagalbos, kas gali padėti paruošti automobilį iki varžybų. Tas vyras pats pasisiūlė, prisistatė automechaniku, tikino, kad moka gerai atlikti kėbulo remonto darbus, ir galės padėti. Tačiau vėliau atvykusi į garažą neradau nei to asmens, nei savo automobilio kėbulo ir kitų dalių“, – pasakojo mergina.

Apie įvykį teisėsaugai pranešusi mergina sužinojo, kad įtariamasis, kuris galėjo padaryti nusikaltimą, pareigūnų atpažįstamas pagal savo ne kartą padarytos nusikalstamos veiklos braižą.

„Sužinojau, kad įtariamasis – ne kartą teistas, pareigūnams žinomas žmogus. Jis anksčiau savo aukoms taip pat prisistatinėjo esą gali atlikti automobilio remonto darbus“, – pasakojo klaipėdietė.

Pasak Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Komunikacijos poskyrio vyriausiosios specialistės Astos Kažukauskienės, šiuo metu atliekamas ikiteisminis tyrimas ir įtariamasis – nustatinėjamas.

Daugiau detalių apie įvykį pareigūnai atskleisti negalėjo.

Uostamiestyje moterų nedarbas aukštesnis nei vyrų. Užimtumo tarnybos duomenimis, nedirbančių moterų skaičius siekia 9,2 proc., o vyrų – 8,8 proc., Vis dėlto įsidarbinusiųjų skaičius augo.

„Pernai nuolatiniam darbui įsidarbino beveik 13 tūkst. klaipėdiečių, o iki šios dienos Klaipėdoje registruota mažiau nei 10,5 tūkst. ieškančiųjų darbo“, – sakė Užimtumo tarnybos atstovė spaudai Milda Jankauskienė.

Nemaža dalis moterų ir vyrų praeitais metais rinkosi reklamos ir rinkodaros specialisto profesiją, ši specialybė dominavo tiek vyrų, tiek moterų grupėse.

Bendra profesijų pasirinkimo tendencija, pasak M. Jankauskienės, išlieka ta pati daugelį metų. Rečiau, bet pasitaiko atvejų, kai moterys pasirenka sunkvežimio vairuotojo specialybę, o vyrai save išbando ir darželio pedagogo pozicijoje.

„Pavyzdžiui, personalo specialisto, buhalterio, administratoriaus, socialinio darbuotojo profesiją renkasi apie 90 proc. moterų, tačiau užregistruota ir bent po vieną vyrą, kurie taip pat rinkosi šias profesijas. Analogiškai yra ir su sunkiasvorių sunkvežimių, taksi ir furgonų vairuotojų, statybininkų, krovėjų profesijomis, šiuos darbus renkasi didžioji dalis vyrų, tačiau ir moterų pasitaiko“, – teigė atstovė.

M. Jankauskienės teigimu, klaipėdietės karjerą renkasi ir technologijų srityje.

„Mes suteikėme galimybę bedarbiams įgyti IT sektoriaus ir inžinerijos kvalifikacijų ir kompetencijų, šia programa praėjusiais metais pasinaudojo beveik 300 klaipėdiečių, iš jų didžioji dalis – moterų, kurios rinkosi grafinio, skaitmeninio ar tinklalapių dizaino mokymus. Nemažai jų pasirinko ir programavimą“, – sakė M. Jankauskienė.

Nuo 2021 iki 2023 m. prie Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės prisijungė apie 700 naujų narių.

Lietuvos šaulių sąjungos Komunikacijos skyriaus vedėja Aušra Garnienė teigė, kad Vakarų (jūros) šaulių 3-iosios rinktinės gretos sparčiai gausėja, o ir veiklų bei užduočių daugėja.

„Apie šaulių aktyvumo sumažėjimą negali būti nė kalbos, kadangi norinčiųjų prisijungti daugėja. Šiuo metu šauliai rengia daugiau karinio rengimo pratybų, kurių metu gerina šaudymo įgūdžius, sportuoja ir ugdo ištvermę“, – pasakojo A. Garnienė.

Balandį uostamiestyje buvo surengtos kovinės parengties ir logistinio aprūpinimo patikrinimo pratybos, jų metu tikrinti ne tik Klaipėdos šaulių rinktinės fiziniai įgūdžiai, bet ir tikslinti narių skaičiai.

„Į kovinės parengties pratybas susirinko daugiau kaip pusė uostamiesčio rinktinės šaulių, įvertinome realią situaciją ir pasižymėjome, ką reikėtų patobulinti“, – teigė atstovė.

Šauliai taip pat nuolat telkia ir renka paramą už laisvę kovojančiai Ukrainai, pasak A. Garnienės nuo karo pradžios rinktinės šauliai pagamino apie 22 tūkst. apkasų žvakių, tam sunaudojo apie septynias tonas parafino. Kariams į pagalbą siunčiami dronai, maistas, karių ekipuotės, ligoninėms – įranga.

A. Garnienė teigė, kad šauliai mokosi ir moko kitus, kaip pasiruošti dienai X, tačiau kiekvienas šaulys taip pat privalo žinoti, kaip elgtis ištikus ekstremaliai situacijai, kurią gali sukelti gamtos stichijos, dideli gaisrai ar net masinės avarijos.

„Įvairios visuomenės grupės mokomos mūsų šaulių, kaip pasiruošti dienai X, kaip suruošti kuprinę ar sudėlioti bėgimo planą, tačiau paruošiame gyventojus ir ekstremalios situacijos atvejui, kadangi atsitikus nelaimei žinojimas, kaip elgtis, žmogų visada nuramina ir suteikia užtikrintumo“, – aiškino šaulių rinktinės atstovė.