-
Kodėl žmonės vis atranda dėl ko nerimauti, nors gyventi darosi tik geriau 3
Perskaičius visus 52 leidinio puslapius, aišku tampa viena – pasaulyje gyventi darosi vis geriau, pasakojama LRT RADIJO laidoje „Ryto garsai“.
Optimistiški faktai
Nors vis dažniau atrodyti gali ir priešingai, B. Gatesas sako, kad iš dalies taip yra dėl būdų, kuriais žiniasklaida renkasi nušviesti naujienas. Dažniausiai mus pasiekia ir patraukia negatyvios žinios: vaizdo įrašas, kuriame iki pamatų supleška pastatas sukelia daugiau susidomėjimo nei, pavyzdžiui, antraštė „Supleškėjusių gyvenamųjų namų šiemet gerokai mažiau nei pernai“.
Tai labai žmogiška – evoliucija mus sukūrė taip, kad saugotumės mus tykančio praryti žvėries.
Uraganai, masiniai šaudymai, įtampa dėl branduolinio ginklo, kruvini pilietiniai karai Sirijoje ir Jemene. Žinios apie negandas mus pasiekia nesustodamos. B. Gatesas čia prideda, jog kad ir kokie siaubingi tai įvykiai, jie rutuliojasi platesnėje ir pozityvioje perspektyvoje.
Reuters/Scanpix nuotr.
Vis dėlto B. Gatesas nėra naivus – jo optimizmas pagrįstas faktais.
Tarkim, vaikų, nesulaukusių savo penktojo gimtadienio, per paskutinius tris dešimtmečius sumažėjo perpus. Tai reiškia, kad per ketvirtį šimtmečio buvo išgelbėtos 122 mln. vaikų gyvybės.
1990 m. daugiau nei trečdalis pasaulio populiacijos gyveno dideliame skurde. Šiandien tokiomis sąlygomis gyvena dešimtadalis planetos.
Moterys įgauna pozicijas pasaulio parlamentuose, o visuomenė pagaliau pasiruošusi klausytis, ką jos turi pasakyti apie seksualinį priekabiavimą.
Daugiau nei 90 proc. visų pasaulio vaikų lanko mokyklą.
Dauguma mūsų turi gerokai mažiau galimybių žūti darbe ar autoavarijoje nei, pavyzdžiui, mūsų seneliai.
Siekiamybe galime laikyti Islandiją
B. Gatesas šiame optimistiniame „Time“ numeryje paprašė žmonių, kuriuos gerbia, parašyti apie tai, kas jiems teikia šviesių vilčių ateičiai.
Jungtinių tautų vaikų fondo UNICEF duomenimis, per pastaruosius 30 metų 28 skurdžiausios pasaulio valstybės vaikų mirtingumą sumažino 66 proc. Prieš tris dešimtmečius vienas iš penkių vaikų Etiopijoje nesulaukdavo penktojo gimtadienio. Tai suprasdama, šalies vyriausybė ėmėsi rimtų pokyčių sveikatos apsaugos srityje ir stipriai sumažino vaikų mirtingumą.
Etiopija nėra vienintelė valstybė, kur matyti toks didelis progresas. Vaikų mirtingumas mažėja visame pasaulyje. Vienas didžiausių pokyčių matomas Afrikos valstybėje Ruandoje: prieš du dešimtmečius vienas iš keturių vaikų Ruandoje nesulaukdavo savo 5-ojo gimtadienio, šiandien penkerių nesulaukia mažiau nei vienas iš 25 vaikų.
Liberijoje, 2003 m. pasibaigus pilietiniam karui, vaikų mirtingumas labai stipriai sumažėjo net ir tuomet, kai šalyje siautė Ebolos virusas. Padėtis gerėja ir Kambodžoje, kur skatinama skiepytis ir maitinti krūtimi.
Siekiamybe galime laikyti Islandiją – iš 1000 gimusių vaikų, nesulaukę penkerių, čia miršta du.
Kenčiančių nuo Alzheimerio greitai patrigubės
Alzheimeris – liga, pavagianti iš žmogaus jo prisiminimus, tapatumą ir patį save. Susirgimų šia liga daugėja visame pasaulyje, skaičiuojama, kad šiuo metu nuo Alzheimerio kenčia maždaug 50 mln. žmonių. Prognozuojama, kad po 30 metų susirgimų gali beveik patrigubėti. Šie skaičiai rodo, kad būtina kuo greičiau ieškoti efektyvaus vaisto.
Amerikiečių mokslininkė Samantha Budd Haeberlein, tirianti Alzheimerio ligos gydymo būdus, sako, kad kol kas vos 1 proc. mokslinių atradimų tampa realia pagalba pacientams. Tai gali atrodyti kaip tikrai liūdna perspektyva, bet, jei pagalvotume iš kitos pusės, kiekvienas nepavykęs tyrimas leidžia atsakyti į klausimą, kodėl nepavyko. O tai varomoji jėga, leidžianti artėti prie tinkamiausio gydymo atradimo.
Mokslininkė pasakoja, kad Alzheimerio ligos tyrimai paskutiniaisiais metais sparčiai tobulina gydymą. Tobulėja diagnostika, leidžianti ne tik lengviau nustatyti tikrą diagnozę, bet ir geriau suprasti ligos eigą.
Medikai dabar turi galimybę įtarti ligą dar gerokai anksčiau, nei pasireiškia pirmieji simptomai. Taip atsiranda galimybė gydymą pradėti gerokai anksčiau, dar prieš prasidedant pakitimams smegenyse. S. Budd Haeberlein sako, kad spartus mokslo progresas ją nuteikia optimistiškai.
Žmonijos gyvenimą pakeis dirbtinis intelektas
Aviacijos saugumo ekspertai sako, kad 2017 m. buvo saugiausi lėktuvais skrendantiems keleiviams, nes pernai nežuvo nė vienas komercinių skrydžių keleivis. Tiesa, 79 žmonės žuvo reisinių ir krovininių lėktuvų skrydžiuose. Tačiau 2005 m. žuvo daugiau nei 1000 komercinių skrydžių keleivių.
Lili Cheng, viena iš kompanijos „Microsoft“ mokslininkių, atkreipia dėmesį į dirbtinį intelektą – vieną daugiausiai žadančių, bet dar mažiausiai suprastą technologinį proveržį. Didžiąją dalį gyvenimo žmogus turėjo taikytis prie technologijų: norėdami rasti dokumentą kompiuteryje, turime pageidavimą išreikšti klaviatūroje ir spustelėti pelytę. Skambindami taip pat surenkame numerį patys.
Victoria Palacios/Unsplash nuotr.
Tačiau, įsitvirtinant dirbtiniam intelektui, technologijos pradeda taikytis prie žmogaus. L. Cheng sako, kad specialistai, kurdami dirbtinį intelektą, dirbo ilgus metus ir pagaliau mes matome ir patys išbandome rezultatus. Kompiuteriai jau reaguoja į kalbą, gali matyti ir padėti žmogui beveik kiekviename žingsnyje.
Dirbtinis intelektas, pasak mokslininkės, gali prisidėti sprendžiant didžiausias šiandienos problemas: pagerinti kasdienę komunikaciją, energetiką, klimatą, sveikatos priežiūrą, transportavimą ir dar daugiau. Dirbtinis intelektas, pasak L. Cheng, iš esmės pakeis žmonijos gyvenimą.
Pasiturinčios valstybės atrado naujų nerimą keliančių rūpesčių
Harvardo universiteto psichologijos profesorius Stevenas Pinkeris siūlo žvelgti į šviesiąją pusę. Remiantis naujausiais duomenimis, žmonių gyvenimo trukmė ilgesnė nei anksčiau, esame sveikesni, saugesni, labiau pasiturintys, geriau maitinamės, bet tuo pat metu kaip niekad nerimaujame dėl ateities.
Profesorius sako, kad atrodo, jog pasiturinčios valstybės neįtikėtiną ekonominę pažangą priėmė to per daug nesureikšmindamos ir mikliai atrado naujų nerimą keliančių rūpesčių. Natūralu, kad naujienos gimsta iš to, kas nutiko, o ne iš to, kas nenutiko.
Dažniausiai girdime pranešimus apie tai, kas neigiamo nutinka staiga. Nerasite antraštės apie šalį, kur šiuo metu nekariaujama, arba fakto, kad vakar 180 tūkst. žmonių išsikapstė iš skurdo. Tačiau pozityvios naujienos apie pažangą neatsiranda per dieną.
Psichologas S. Pinkeris siūlo pasaulio būvį vertinti ne pagal kraujuojančias naujienų antraštes ir verčiau kreipti dėmesį į žmonijos ilgaamžiškumą, raštingumą, taiką, klestėjimą.
Kitaip tariant, beprasmiška galvoti, kad viskas beviltiška, nes tuomet niekas ir nesikeičia.
B. Gatesas sako tikintis, kad dabar, išgirdus, kodėl ir kaip pasaulis tobulėja, kils noras jį padaryti dar geresnį.
-
Tyrimas atskleidė, kad išmanieji prietaisai vaikams nežada nieko gera
Teigiamų naujienų nedaug
Vienas bendrovės „Facebook“ įkūrėjų Seanas Parkeris neseniai pasakė, kad šis socialinis tinklas buvo sukurtas siekiant išnaudoti žmogaus psichologinį pažeidžiamumą. Kiekvienas paspaudimas „patinka“, komentaras, nauja žinutė išskiria mažytę dopamino (laimės hormono) dalį į smegenis, o mes jo norime vis daugiau ir daugiau, vis dažniau ir dažniau. S. Parkeris nebenaudoja socialinių tinklų ir sako, kad vienas Dievas težino, kokią įtaką tai turi mūsų vaikams.
Tačiau kai ką numano ir mokslininkai. JAV atlikti tyrimai rodo, kad 2010–2016 m. depresijos epizodą patiriančių paauglių padaugėjo 60 proc. Vaikus, kurie išmaniuosius įrenginius naudoja penkias ir daugiau valandų per dieną, gerokai dažniau aplanko niūrios mintys, įskaitant ir mintis apie savižudybę, o savo pirmą išmanųjį telefoną vaikai JAV gauna būdami vidutiniškai 10 metų – ketvirtoje klasėje.
Vaikus, kurie išmaniuosius įrenginius naudoja penkias ir daugiau valandų per dieną, gerokai dažniau aplanko niūrios mintys.
Vilniaus universiteto Bendrosios psichologijos katedros profesorė R. Jusienė su psichologų ir medikų komanda jau gerus metus vykdo tyrimą ir aiškinasi, kaip šiuolaikinės informacinės technologijos veikia 1,5– 5 metų vaikų sveikatą.
Mokslininkė sako, kad teigiamų naujienų nedaug: vis mažesni vaikai praleidžia vis daugiau laiko prie išmaniųjų prietaisų. Būtent praleidžiamas laikas ir yra pagrindinis bloga žadantis dalykas. „Laikas, praleidžiamas prie ekranų, susijęs su vaikų nerimu. Labai svarbu žinoti, koks laikas saugus. Vaikai iki 2 metų visai neturėtų būti prie ekranų. Mokyklinio amžiaus vaikai – ne daugiau kaip 2 val. Žalinga trukmė – 3–4 val. ir daugiau. Mūsų tyrime vaikų, kurie prie ekranų leistų 3–4 val. per dieną ir daugiau, yra apie 10 proc.“, – pastebi R. Jusienė.
Nors dešimtadalis tyrime dalyvaujančių vaikų nėra taip jau daug, svarsto psichologė, tačiau savaitgaliais 3 ir daugiau valandų prie ekranų praleidžia gerokai daugiau vaikų: „Tokie vaikai ypač išsiskiria nerimastingumu ir streso skale, emocinėmis problemomis dėl patiriamos įtampos.“
Nerimas ir įtampa sukelia ir somatinius simptomus – nerimas persiduoda kūnui. Pastebima, kad vaikai tuomet dažnai skundžiasi pilvo skausmais.
Poveikis psichikos sveikatai neigiamas
Lietuvių šeimas tiriantys mokslininkai pastebi, kad vaikus, linkusius į elgesio problemas, tėvai dar dažniau pasodina prie išmaniųjų prietaisų.
Vaikystėje susiformavę įpročiai paprastai neišnyksta ir paauglystėje. R. Jusienė sako, kad didžiausia rizika atsiranda tuomet, kai nepakankamai artimo ryšio iš šeimos gaunantys paaugliai tai mėgina kompensuoti technologijomis. Paradoksalu, bet tai juos dar labiau atitraukia nuo gyvo ryšio ieškojimo.
Jei vaikystėje tėvai savo dėmesį vaikui pakeičia ekranu, tikėtina, kad ir vėliau žmogus ieškos tokių pačių nusiraminimo būdų, bet vienišumo jausmas, galintis vesti į depresiją, tik didės. R. Jusienė patvirtina, kad matoma aiški sąsaja tarp išmaniųjų prietaisų naudojimo ir poveikio psichikos sveikatai.
„Tuos ženklus pastebime labai anksti per vaikų nerimastingumą, kuris ilgainiui veda į depresiją. Jei vaikai auga emociškai palaikančioje aplinkoje, turi gerą ryšį su tėvais, draugais, yra bendraujantys, jiems rizika tapti priklausomiems nuo socialinių tinklų, kompiuterinių žaidimų ir t. t. tikrai gerokai mažesnė negu tiems, kurie neturi tokio emocinio palaikymo“, – pabrėžia mokslininkė.
Vis dėlto, sako psichologė, tėvams sunku nustatyti ribas. Suprasdami, kad tokia priklausomybė gali turėti žalos, jie nežino, ko imtis. O patarimas čia vienas: svarbu įtvirtinti aiškias taisykles ir tvarką, kiek laiko galima naudotis išmaniaisiais prietaisais.
„Dabar vaikai gimsta technologijų amžiuje ir nuo šito niekur nepabėgsi. Mes negalime ir nėra prasmės visiškai uždrausti tai, kas yra visų kasdienybė. Bet mes galime kalbėti apie saugų naudojimą ribojant laiką ir įvertinus tikslus. O labiausiai nerimą kelia santykio pakeitimas, kitaip tariant – nenorėk būti su manimi ir užsiimk kažkuo kitu. Tačiau būtino žmogiško ryšio mes nepakeisime technologijomis“, – tvirtina R. Jusienė.
Daugiau informacijos galima išgirsti čia.
