PLĖTRĄ GENERUOJA TRIKAMPIS TARP GARLIAVOS, PIETINĖS KAUNO RIBOS IR RAJONINĖS REIKŠMĖS ROKŲ KELIO

Tai, kad Kauno rajonas sparčiai ir stabiliai auga, – jokia naujiena. Seniūnijų persigrupavimo lentelėje svarbią vietą užima ir Garliavos apylinkių seniūnija.

Prognozuoja dvi rokiruotes

Garliava didžiausios seniūnijos titulą pernai perleido Domeikavai. Ant kulnų Garliavai lipa ir trečioji pagal dydį – Ringaudų seniūnija, taip pat jau turinti daugiau kaip 10 tūkst. gyventojų. Prie šio skaičiaus lenktyniaudamos tarpusavyje artėja Garliavos apylinkių ir Užliedžių seniūnijos. Abiejų seniūnai tvirtai tiki – taip bus dar šiemet. Garliavos apylinkių seniūnas Eimuntas Raugevičius įsitikinęs – 2024-ieji bus lūžio metai, kai ši seniūnija deklaruotų gyventojų skaičiumi aplenks Garliavą.

Tokią prielaidą leidžia daryti statistika: didžiausiame Kauno rajono mieste gyventojų mažėja, o žiede aplink jį šokteli su kiekvienu nauju sublokuotų namų kvartalu ar daugiabučiu. Pasak seniūno, ir jo valdose senuose kaimuose naujų namų nestatoma, gyventojų skaičius mažėja, nes užaugę vaikai išvažiuoja studijuoti, kuria šeimas ir apsigyvena kitur. Netgi Ilgakiemyje, Juragiuose atsirandantys nauji nekilnojamojo turto (NT) objektai nekompensuoja tuštėjančio lizdo padarinių. E. Raugevičius neslėpė: Garliavos apylinkių seniūnijos plėtrą generuoja trikampis tarp Garliavos, pietinės Kauno ribos ir rajoninės reikšmės Rokų kelio.

Vien per pastaruosius keturis mėnesius gyventojų skaičius seniūnijoje padidėjo 240. Didžiausiame Teleičių kaime 2 405 gyventojai, tačiau per minėtą laikotarpį pasipildė tik 21 gyventoju, o Jonučių II kaimas beveik su 1,8 tūkst. deklaruotų gyventojų – 101 naujakuriu. Seniavos kaime šiuo metu yra beveik 800, o Ilgakiemyje – 762 gyventojai.

Plečiasi: Garliavos apylinkių seniūnijoje atsiranda naujų ir plečiamos esamos verslo įmonės. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Atsigręžia į žmones

„Didžiausia plėtra vyksta Jonučių II kaime, o naujausias projektas – „Namučiai“, kurį užbaigus atsiras dvylika daugiabučių namų: trys jų jau pastatyti, tiek pat baigiami, keli pradėti. Džiugu tai, kad šie NT vystytojai pasielgė socialiai atsakingai ir baigia įrengti poilsio parkelį su vaikų žaidimų aikštele. Iki tol nauji būstai dygo kaip grybai po lietaus, o naujakuriams nebuvo kur pasivaikščioti ar pavedžioti šunelius, vaikams pažaisti. Ireniškių ir Seniavos kaimuose pastatytų kotedžų gyventojai vaikų vežimėlius iki šiol stumdo gatvėmis“, – sakė seniūnas.

Sostinės NT vystytojų vykdytame ir jau apgyvendintame septynių daugiabučių namų kvartale įrengtos futbolo ir krepšinio aikštelės su kėdėmis žiūrovams.

Slėnio gatvėje prieš kelerius metus verslininkų lėšomis pastatytas vaikų darželis „Uosiukas“, dabar jų planuose, pasak E. Raugevičiaus, – dar vienas objektas kaimynystėje: mokykla-darželis.

Ankštas: „Uosiukas“ norinčių lankyti darželį poreikį patenkino tik pirmaisiais metais. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Opi problema

Nors ir ne pirmasis, 2016 m. pradėtas „Tauro vartų“ projektas simboliškai atvėrė vartus Jonučių II kaimo plėtrai ir tapo vizitine kortele. Šiuo metu jau užbaigtos statybos Pelėdų take, jos jau persikėlė į Sakalų taką. Iš viso NT vystytojai yra suplanavę šešis takus su kotedžais ir individualiais namais.

Pačiuose kvartaluose apšvietimą, gatves įrengia projekto vystytojai arba gyventojai savo lėšomis. Tačiau pagrindinės gatvės, tokios kaip Slėnio, Ireniškių, – savivaldybės rūpestis. Garliavos seniūnija prižiūri savivaldybei priklausančius 185 kelius ir gatves, o apie 150 – privatūs.

Didžiausia plėtra vyksta Jonučių II kaime, o naujausias projektas – „Namučiai“, kurį užbaigus atsiras dvylika daugiabučių namų.

Seniūnas įžvelgia tendenciją – vos tik kuri nors gatvė išasfaltuojama, tuoj situacija pasinaudoja verslininkai, prie gatvės ima dygti kvartalai. Užvirus statybos darbams ir išaugus transporto, ypač sunkiasvorio, srautams, danga greičiau apgadinama, situacija primena užburtą ratą, nes vėl prireikia remonto. Būna ir kitokių variantų, štai Versmės gatvę, iš kurios šakojasi paukščių vardais pavadinti takai, įrengė patys NT vystytojai.

Gyventojams ja važiuoti ir grįžti iš darbų sudėtinga, trūksta stovėjimo vietų, todėl yra minčių tuščiame plote įrengti mokamą aikštelę. Ateityje Versmės gatvė turėtų įsikirsti į Vasario 16-osios gatvę. Tai turėtų išspręsti pravažumo problemą, nes transporto srautai pasidalytų į dvi dalis. Šiuo metu jau rengiamas gatvės tąsos projektas.

Statybos šiame trikampyje sparčiai išstumia žemdirbius, ateityje vietoj kviečių ar rapsų bus išdygę namai.

Mažiesiems: projekto „Namučiai“ vystytojai pasielgė socialiai atsakingai ir baigia įrengti poilsio parkelį su vaikų žaidimų aikštele. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Prekybos centrų nepasigenda

Buvo kalbų, kad Jonučių II kaime turėtų atsirasti „Lidl“ ir IKI, tačiau nei vienam, nei kitam prekybos tinklui Lietuvos automobilių kelių direkcijoje nepavyko gauti leidimų, nes įvažos būtų išdėstytos per tankiai.

Klausimas, ar išties šioje vietovėje reikia prekybos centro, kol kas be aiškaus atsakymo. Viename iš pirmųjų pastatytų kvartalų Garliavos kooperatyvas buvo įsigijęs butą ir jame atidaręs parduotuvę, tačiau ji neišsilaikė.

„Galbūt dabar, kai jau yra 1,8 tūkst. gyventojų, būtų kitaip. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad čia gyvena jaunos šeimos, dirbančios Kaune ar Kauno LEZ veikiančiose įmonėse, jiems nėra problemų apsipirkti pakeliui iš darbo, per kelias minutes nuvažiuoti į Garliavą ar Aleksotą. Kol kas dėl parduotuvių gyventojai bangų nekelia, didesnė problema – vietų trūkumas vaikams darželyje, nes „Uosiukas“ poreikį patenkino tik pirmaisiais metais, šaligatviai, gatvių apšvietimas.

Sportuojantiems: septynių daugiabučių namų kvartale įrengtos futbolo ir krepšinio aikštelės su kėdėmis žiūrovams. / Justinos Lasauskaitės nuotr.

Krūvis padidėjo

Garliavos apylinkių seniūniją auginanti vietovė patraukli keliais aspektais: lengva pasiekti Kauno centrą, jis – vos už 5 km, dar arčiau – Garliava su mokyklomis ir vaikų darželiais.

NT projektai sparčiai vystomi ir kituose trijuose trikampio kaimuose: Seniavos, Ireniškių ir Teleičių.

Gyventojų skaičiui per metus padidėjus maždaug 600, seniūnijos administracija taip pat pajuto išaugusį darbų krūvį. „Nors naujakuriai – jauni žmonės, įvaldę šiuolaikines technologijas, gyvenamąją vietą deklaruoja per elektroninius valdžios vartus, pažymas teikia ir gauna neužsukdami į seniūniją, pagausėjo besikreipiančių dėl šildymo kompensacijų, socialinių išmokų, sulaukiama nusiskundimų dėl aplinkos priežiūros ir kitais klausimais“, – patikino seniūnas.

Trečdalis seniūnijos gyventojų (3 368) priklauso amžiaus grupei nuo 25-erių iki 45-erių metų, 2 330 – nuo 45-erių iki 65-erių. Jaunos seniūnijos vardą užtikrina 1 120 gyventojų nuo septynerių iki šešiolikos ir 1 014 – iki septynerių metų.

Eimuntas Raugevičius / Organizatorių nuotr.

Daugėja verslo įmonių

Prie kelio Garliava–Kauno HE Ražiškių kaime numatyta pramonės ir sandėliavimo objektų plėtra. Čia jau veikia medinius namelius surenkanti ir šulinių žiedų gamybos įmonės, prekiaujama pjovimo ir medžio apdirbimo įrankiais, dygsta sandėliavimo angarai.

Į Stanaičių kaimo Kumės gatvę persikėlė ir plečiasi „Meistro kodas“, veikia „Baltic Lam“, „Eternia“.

Plečiasi ir verslo zona Ilgakiemyje: atsirado naujų įmonių: „Žalioji banga“, „Concordis“, „Rataras“, o didžiausios – „MAREX Boats“ ir „Naujasis Nevėžis“ – didina gamybos patalpų plotus ir modernizuoja gamybą.