GYVŪNŲ GLOBĖJŲ VAIDAI: SANTYKIUS AIŠKINASI TEISME

Gyvūnų globos namų "Penkta koja" įkūrėjai teismuose aiškinasi, kam iš tikrųjų priklauso organizacija. Vienas dalininkas savo teises apgynė Kauno apygardos teisme, tačiau jo kolegė toliau žarsto priekaištus ir sėsti prie bendro stalo neketina.

Įtarimai dėl finansų

Šiemet kauniečiai 2 proc. gyventojų pajamų mokesčio vėl dosniai aukojo kilnia misija – gyvūnų globa užsiimančiai įstaigai "Penkta koja".

"Kauno diena" išsiaiškino, kad graži įstaigos iškaba slepia vaidus tarp dalinininkų. Vienas įkūrėjų net buvo priverstas dėl savo teisių kovoti teisme. Neseniai Kauno apygardos teismas konstatavo, kad Paulius Boreika yra "Penktos kojos" dalininkas. Trejus metus užtruko, kol vienas įkūrėjų tai įrodė, nors proceso metu kolegės buvo vadinamas vos ne pašaliniu asmeniu.

             P. Boreika

Tiesa, teisinė kova dar nesibaigė. Dabar "Penktoje kojoje šeimininkaujantys asmenys kreipėsi į Aukščiausiąjį teismą. "Iš tiesų situacija labai keista. Tas bandymas mane ignoruoti kelia įvairių minčių. Neslėpsiu, man jau kilo įtarimų, galbūt iš žmonių surinkti pinigai naudojami ne pagal paskirtį, todėl dabar bijoma, kad pripažinus mano kaip dalininko teises, įsigilinsiu į finansinius dokumentus", – svarstė P.Boreika.

Veiklos pradžia

Šią įstaigą P. Boreika ir Agnė Volockytė įkūrė dar 2008 m., tačiau aktyviai veikti pradėjo po dvejų metų.

Paulius pasakojo, kad 2010 m. lapkritį aktyviai pradėjus veiklą jis buvo atsakingas už viešinimą, rėmėjų, partnerių paiešką, statybos darbų kuravimą, paramos renginių organizavimą. Agnė buvo paskirta direktore.

Organizacijos įkūrėjai rūpinosi vis didėjančiu globotinių skaičiumi, o pagalbininkų komanda netrukus smarkiai išsiplėtė. "Nuolatinių savanorių turėjome bent kelias dešimtis", – prisiminė Paulius. 2011 m. rudenį dalininkų susirinkimo sprendimu nuspręsta įsigyti patalpas Linksmakalnyje.

"Nuo pat pirmųjų savaičių, kai patalpos tapo "Penktos kojos" nuosavybe pradėjome organizuoti savaitgalio talkas, lėšų labai trūko, o noras greičiau įrengti modernią prieglaudą labai didelis, tad beveik kiekvieną savaitgalį praleisdavau Linksmakalnyje, griaudamas senas grindis, sienas, perdangas", – pasakojo P.Boreika.

Apėjo įstatymus

"Penktai kojai" vis populiarėjant, staiga P.Boreika sužinojo, kad yra nepageidaujamas asmuo savo paties įkurtoje organizacijoje.

"Viskas prasidėjo nuo to, kad negalėjau prisijungti prie elektroninio pašto, nes jis buvo užblokuotas, kartu su visais mano kontaktais ir beveik ketverius metus kaupta informacija, susijusia su įstaigos veikla. Taip pat buvau pašalintas iš "Penktos koja" paskyros administratorių socialiniame tinkle "Facebook" ir užblokuotas, kad negalėčiau net rašyti komentarų. Pasirodo, viešosios įstaigos direktorius gali pakeisti įstatus, išmesti dalininkus ir tai įregistruoti Registrų centre. Tai yra įstatymų spraga, nes dalininkai yra neregistruojami ir nesąžiningi žmonės gali lengvai nusavinti viešąją įstaigą", – stebėjosi vienas "Penktos kojos" dalininkų P.Boreika.

Jis neslėpė, kad buvo skaudu teisme įrodinėti, kad yra vienas įstaigos įkūrėjų, o ne žmogus iš gatvės, kaip bandė pateikti A.Volockytė. Pirmuose posėdžiuose ši net buvo pareiškusi, kad jo nepažįsta. Vėliau nuomonė kito. Atsirado versija, kad "Penktoje kojoje" jis kelis kartus buvo pasirodęs kaip savanoris.

                     A. Volockytė

P.Boreikai pikta, kad jį palaikantys savanoriai buvo išmesti iš įstaigos, o A.Volockytę ėmė supti jai ištikimos draugės.

Neseniai išnagrinėjęs pateiktus dokumentus, Kauno apygardos teismas paskelbė, kad P.Boreika yra įstaigos "Penkta koja" dalininkas, todėl turi tokias pat teises kaip ir A.Volockytė.

Sumokėjo įnašą

Pasak P.Boreikos, laimėti kilusį ginčą padėjo tai, kad įkūrus gyvūnų globos namus, jis apmokėjo dalininko įnašą bankiniu pavedimu. Taip pat aktyviai veikė visuose organizacijos veiklos srityse, pasirašinėjo kaip dalininkas svarbius organizacijos dokumentus ir galų gale buvo organizacijos veidas, socialinės atsakomybės idėjas skleidęs viešai ir kūręs organizacijos ateities planus.

Paieškos sistemoje įvedus organizacijos pavadinimą, galima rasti ne vieną straipsnį, kuriame P.Boreika minimas kaip įkūrėjas.

"Kartu pirkome pastatą Linksmakalnyje, sutartyse yra parašai. Pats įrengiau tą vietą. Be to, aktyviai dalyvavau renginiuose, taip pat dalis savanorių buvo mano rasti, tad jie mane visą laiką labai palaikė", – kalbėjo Paulius.

Advokatui moka iš aukų

"Penktos kojos" įkūrėjas neslėpė nusivylimo, kad teko gaišti savo laiką, gadintis reputaciją vien dėl to, kad patikėjo kitu žmogumi ir pavedė jam eiti direktoriaus pareigas. Dėl ginčo jam padaryta ir moralinė žala. Prie nusivylimo prisidėjo ir tai, jog A.Volockytė bylinėjosi ne iš savo kišenės, o iš gyvūnams suaukotų pinigų.

"Nuo pat 2013 m., kai prasidėjo teismų maratonas su manimi, brangias advokato paslaugas ji apmoka iš žmonių gyvūnų poreikiams suaukotų pinigų. Šiuo metu vyksta dar dvi bylos, inicijuotos "Penktos kojos "direktorės ir visur už advokato paslaugas moka organizacija. Taigi žmonės norėdami padėti gyvūnams, iš tiesų sumoka už teisines paslaugas, kurios nukreiptos prieš organizacijos dalininką. Situacija gana dviprasmiška, nes organizacija apmoka advokato išlaidas, kuris bylinėjasi prieš jos pačios įkūrėją", – stebėjosi P.Boreika.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Jo nuomone, žmogus, kuris sako, kad daro gera kitiems, turėtų būti sąžiningas, o ne siekti tik sau naudos bei iš veiklos bet kokia kaina eliminuoti teisėtą organizacijos savininką.

Delsė atsakyti

Išgirdusi klausimus apie Kauno apygardos teismo sprendimą, "Penktos kojos" direktorė A.Volockytė delsė į juos atsakyti. Iš pradžių teigė neturinti laiko ir paprašė juos atsiųsti raštu. Vėliau jai priminus, kad nesulaukiame atsakymų, vadovė ėmė siūlyti atvažiuoti į Linksmakalnį. Priminus, kad ji pati pageidavo gauti klausimus raštu, po savaitės "Kauno diena" sulaukė atsakymų. Sutapimas? Bet kaip tik tuo metu buvo rengiamas skundas Aukščiausiajam teismui.

A.Volockytė tikino, kad esą niekas neginčijo, jog P.Boreika yra vienas viešosios įstaigų steigėjų.

"Ginčas kilo, ar jis yra įstaigos dalininkas, kai pastebėjome, kad P.Boreika yra tinkamai neapmokėjęs dalininko įnašo. Todėl ir naujuose įstatuose jis nėra įvardytas dalininku. Kai vyko teismai dėl šio klausimo ir nebuvo pritaikyta jokių laikinųjų apsaugos priemonių, įstatai ir buvo pakeisti", – mėgino aiškinti A.Volockytė.

Vis dėlto ji bandė sumenkinti P.Boreikos indėlį kuriant organizaciją. "Paulius taip pat prisidėjo prie organizacijos veiklos, kaip ir daugelis kitų savanorių", – tikino pašnekovė.

Pažėrė kaltinimų

Pasak Gyvūnų globos namų vadovės, panaikinti P.Boreikos prieigas prie elektroninio pašto, paskyros socialiniame tinkle "Facebook" ir banko sąskaitų reikėjo dėl itin svarbių priežasčių.

"Tuo metu P.Boreika įkūrė dar vieną organizaciją – VšĮ "Penkta koja projektai". Neteisėtai, be leidimo, pasiėmė mūsų pavadinimą. Dabar jau teismas jį įpareigojo pakeisti savo įstaigos pavadinimą, kad jame nebūtų naudojami žodžiai "penkta koja", – dėstė Agnė.

Ji tikino, kad tuos keletą metų, kol teismas nurodė pakeisti pavadinimą, P.Boreika esą aktyviai menkino VšĮ "Penkta koja" vardą, o šios aplinkybės yra užfiksuotos ir šiuo metu vykstančioje byloje dėl dalykinės reputacijos.

Tai, kad konfliktas tarp "Penktos kojos" steigėjų yra įsisenėjęs, patvirtina ir emocionalūs A.Volockytės atsakymai. Ji tikino, jai ši įstaiga reikalingam, kad padėtų nuskriaustiems gyvūnams, o Pauliui esą tai tik "pinigų darymo mašina".

P.Boreika savo buvusios bendražygės kaltinimus atremia. "Tai nėra verslas. Šiai savanoriškai veiklai skyriau savo laisvalaikį, ieškojau rėmėjų. Be to, juk būtent už mano rastų rėmėjų lėšas nupirktas ir pastatas Linksmakalnyje", – priminė Paulius, dar kartą pakartojęs, kad jam kelia pagrįstų abejonių, ar "Penktoje kojoje" tinkamai panaudojami pinigai.

Tai išgirdusi "Penktos kojos" vadovė, pareiškė, jog P.Boreika turėtų labiau rūpintis savo organizacijos veikla ir tikino, kad pastaroji nėra pateikusi privalomų veiklos ataskaitų.

Vilmanto Raupelio nuotr.

Emocionalūs pareiškimai

"Paulius turbūt niekada jau nesupras, kuo skiriasi pelno siekiančios įmonės ir viešosios įstaigos. Niekada nesupras, kad "Penkta koja" visų pirma yra gyvūnams. Jais, beje, P.Boreika dalintis nepageidauja. Kitaip tariant, šunys mums, o pinigai – jam", – tęsė A.Volockytė.

Išgirdęs jam mestus priekaištus, P.Boreika patikino, kad vienas siūlymų baigti šį konfliktą, buvo pasidalyti įstaigą perpus – taip pat ir beglobius gyvūnus.

"Penktos kojos" steigėjų ginčas dabar jau pasiekė Aukščiausiąjį teismą.

"Kauno diena" šia istorija pradėjo domėtis, po P.Boreikai palankaus Kauno apygardos teismo sprendimo. Tuomet kaunietis skundėsi, kad "Penktos kojos" direktorė nenori pripažinti teismo sprendimo.

"Taip, dabar mes turime galiojantį naujausią teismo sprendimą dėl P.Boreikos pripažinimo dalininku ir sprendimą vykdysime. Tačiau noriu pabrėžti, kad prieš tai buvę teismų sprendimai buvo nepripažįstantys jo dalininku. Norėčiau tik priminti, taip pat ir Pauliui, kad jis visada buvo, yra ir bus laukiamas prisidėti prie organizacijos gerovės. Kadangi esu direktorė ir esu vienintelė atsakinga, tikrai neplanuoju jam suteikti jokių prisijungimų prie "Penktos kojos" sąskaitų. Visa kita nėra problema, kol jis nekenkia organizacijai ir jos rėmėjams", – "Kauno dienai" pareiškė A.Volockytė.

Po kelių dienų ji atsiuntė žinutę, kad Kauno apygardos teismo sprendimas apskųstas Aukščiausiajam teismui.

Komentaras

Kristina Petrošienė, Valstybės įmonės Registrų centras atstovė spaudai

Kai viešąją įstaigą (VšĮ) steigia vienas steigėjas, sudaromas steigimo aktas, o jeigu keli – steigimo sutartis. VšĮ turi turėti organą – visuotinį dalininkų susirinkimą ir vienasmenį valdymo organą − vadovą. Įstatuose gali būti numatytas ir kolegialus valdymo organas, pavyzdžiui, valdyba. Visuotiniame dalininkų susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi VšĮ dalininkai, kiekvienas – po vieną balsą, nebent įstatuose numatyta kitaip.

Steigiant VšĮ, sudaromi viešosios įstaigos įstatai, taip pat turi įvykti steigiamasis susirinkimas, kuriame turi būti išrinkti kolegialūs organai ir paskiriamas vadovas. Viešųjų įstaigų įstatymas nustato, kad, norint įregistruoti viešąją įstaigą, juridinių asmenų registro tvarkytojui turi būti pateikta steigimo sutartis ar aktas, įstatai ir kiti viešajai įstaigai įregistruoti įstatymuose nustatyti dokumentai. VšĮ laikoma įsteigta nuo jos įregistravimo Juridinių asmenų registre.

Juridinių asmenų registre duomenys apie viešųjų įstaigų dalininkus nėra registruojami ir saugomi. Teisės aktų nustatyta tvarka, registre yra registruojami ir tvarkomi duomenys tik apie valdymo organų narius, t.y. vadovą ar kt.

VšĮ steigėjai, nustatyta tvarka perdavę viešajai įstaigai įnašą, tampa jos dalininkais ir turi teisę dalyvauti dalininkų susirinkimuose ir taip prisidėti prie juridinio asmens valdymo bei veiklos. Dalininkai savo dalį gali perleisti kitiems asmenims, išskyrus atvejus, kai dalininkas yra valstybė arba savivaldybė.

Tokia padėtis netrukus keisis. Šių metų viduryje priimtos Viešųjų įstaigų įstatymo pataisos, pagal kurias nuo kitų metų pabaigos, 2017 m. lapkričio 1 d., Registrų centro tvarkomoje informacinėje sistemoje JADIS (Juridinių asmenų dalyvių informacinė sistema) bus pradėti kaupti duomenys apie viešųjų įstaigų dalininkus. Dabar šioje sistemoje kaupiami duomenys apie uždarųjų akcinių bendrovių akcininkus ir mažųjų bendrijų narius. Iki 2018 m. liepos 1 d. visos VšĮ bus įpareigotos minėtai sistemai pateikti duomenis apie savo dalininkus.

Direktorius vienas negali pakeisti įstatų. Jie yra keičiami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimu arba vienintelio dalininko (savininko) sprendimu. Visuotinis dalininkų susirinkimas šaukiamas VšĮ įstatuose nustatyta tvarka, o visuotiniame dalininkų susirinkime sprendžiamojo balso teisę turi visi VšĮ dalininkai. VšĮ vadovas (jeigu jis nėra dalininkas) gali dalyvauti visuotiniame dalininkų susirinkime be balso teisės.

Dalininkų sprendimas dėl įstatų pakeitimo turi būti priimtas kvalifikuota balsų dauguma. Ją nustato VšĮ įstatai ir ji negali būti mažesnė kaip 2/3 visų susirinkime dalyvaujančių dalininkų balsų suma.