KLAIPĖDOS RAJONAS – KETURIŲ VANDENŲ KRAŠTAS

Klaipėdos rajonas yra viena didžiausių Klaipėdos apskrities savivaldybių. Jos plotas – 133,6 ha. Todėl Klaipėdos rajone neabejotinai yra gausybė vietų, kurias verta pamatyti, kurių grožis gali atimti amą. Klaipėdos rajonas vadinamas keturių vandenų kraštu. Jis vakariniu kraštu atsirėmęs į Kuršių marias.

Klaipėdos rajonas yra viena didžiausių Klaipėdos apskrities savivaldybių. Jos plotas – 133,6 ha. Todėl Klaipėdos rajone neabejotinai yra gausybė vietų, kurias verta pamatyti, kurių grožis gali atimti amą. Klaipėdos rajonas vadinamas keturių vandenų kraštu. Jis vakariniu kraštu atsirėmęs į Kuršių marias. Vaizdingą kraštovaizdį kuria ir jūros pakrantė su Pajūrio regioninio parko teritorija, kurioje – keli draustiniai, daug gamtos paminklų.

Klaipėdos rajoną taip pat skalauja nemažai upių, iš kurių didžiausios – Minija, Veiviržas, bei ežerai – Kalotės, Kapstato ir Placio. Klaipėdos rajonas – ir istoriniu požiūriu turtinga teritorija. Jis – prie Didžiosios Lietuvos teritorijos prigludęs etnokultūriškai savitas Klaipėdos kraštas. Klaipėdos rajono (Gargždų) turizmo informacijos centras rekomenduoja aplankyti daugybę šios krašto išskirtinių vietų.

Gargždai

Klaipėdos rajono administracinis centras, miestas prie Minijos upės, šalia istorinės ribos su Mažąja Lietuva. Žmonių šioje teritorijoje gyventa nuo žalvario amžiaus, o istoriniuose šaltiniuose Gargždai pirmą kartą paminėti 1253-aisiais.

Ilgus amžius Gargždai buvo pasienio gyvenvietė, o carizmo laikais per miestą į Didžiąją Lietuvą gabenta draudžiama spauda. XV-XVI a. Gargžduose buvo žemaičių seniūnų Kęsgailių dvaras. Per II Pasaulinį karą miestelis sudegė.

Gargždams atgimimo simboliu tapo 1989-1990 metais pastatyta postmodernistinio stiliaus mūrinė šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia. Mieste gausu istorinio palikimo fragmentų: senųjų gatvių linijų, atnaujinta centrine aikšte, prieš dešimtmetį įsteigtu Gargždų krašto muziejumi, restauruotais senųjų kapinių vartais, šventoriaus koplyčia, varpine ir paminklu, kuris primena apie 1941 metais sušaudytus žydus, dvaro parku.

Angliško landšaftinio stiliaus Gargždų parkas įkurtas vakarinėje miesto dalyje. Naujai suformuota parko dalis leidžiasi į vaizdingą Minijos slėnį, kuriame vyksta nemažai renginių.

Dreverna

Ji – senas žvejų kaimas, įsikūręs Kuršių marių pakrantėje, prie buvusios Minijos deltos atšakos, Drevernos upės, todėl nuo seno čia buvo patogus žvejų uostas.

Vandenvardis „Drivene pratum“ paminėtas dar 1253 m. Tai buvęs žuvų prekybos centras, žinomas nuo XIII a. 1923 m. Dreverna, kaip ir visas Klaipėdos kraštas, prijungtas prie Lietuvos. 1925 m. Drevernoje gyveno 334 žmonės. Drevernos upės žiotyse buvo žvejų uostas, o gyvenvietėje veikė mokykla, įkurta 1898 m. ir valdiškos įstaigos. Nuo 1870 m. veikė Drevernos vandens matavimo stotis, buvo lentpjūvė, vėjo malūnas, navigacijos bokštas. Dreveną puošė vaizdingi, mediniais drožiniais padailinti mediniai bei mūriniai trobesiai. Drevernoje su savo šeima gyveno ir dirbo garsus Kuršių marių burinių laivų – kurėnų – statytojas Jonas Gižas (1867-1940 m.).

Šiandien Dreverna išlieka patraukli tiek vietiniams gyventojams, tiek svečiams kaip unikali vandenų apsupta vietovė, kurioje klestėjo žvejyba ir laivadirbystės tradicijos. Drevernoje puikiai dera istorinė praeitis ir šiuolaikinis gyvenimo būdas, perėmęs žvejų krašto tradicijas. 2008 m. atidaryta modernus Drevernos mažųjų laivų uostas, teikiamos vandens, kaimo turizmo paslaugos ir pramogos.

Drevernos apylinkės pasižymi unikaliu pamario kraštovaizdžiu, sukurtu dviejų gamtos stichijų – vandens ir vėjo. Tik čia atsiveria įstabūs vaizdai: neaprėpiama pamario lyguma, reta augalija, būdinga pamario kraštui, migruojančių ar perinčių vandens paukščių būriai, šalia vingiuojanti vandeninga Drevernos upė, istorinis Karaliaus Vilhelmo kanalas, o tolumoje boluoja nerijos kopos.

Gamtininkų centras „Mini Zoo“

Zoologijos sodu tapęs gamtininkų centras „Mini zoo“ pasižymi egzotinių gyvūnų įvairove – rūšių skaičius viršija 300.

Zoologijos sode gyvena poniai, asilai, guanakos, lamos, dėmėtieji elniai, danieliai, jakai, kupranugariai, meška, vilkai, lapės, hienos, usūriniai šunys, dygliatriušiai, beždžionės, meškėnai, šarvuočiai, plėšrieji katinai, lūšys, daug įvairių rūšių fazanų ir plėšriųjų paukščių, yra kelios rūšys papūgų, gervė, strutis, vietnamietiškos kiaulės, šernai, mažosios kengūros.

„Mini zoo“ didžiuojasi bei lankytojus kviečia pasigrožėti ir tigrais, liūtais.

Pagrindinis gamtininkų centro tikslas – pritraukti kuo daugiau gamtą ir gyvūnus mylinčių žmonių bei leisti jiems geriau susipažinti su esama fauna. Centro veikla yra orientuota į gamtinį – pažintinį turizmą.

Dinozaurų parkas

Tai didžiausias Baltijos šalyse Dinozaurų parkas, įsikūręs šalia „Radailių dvaro“ ant didelio tvenkinio kranto tik 7 km nuo Klaipėdos. Parko lankytojai gali išvysti beveik 40 natūralaus dydžio judančių, šnypščiančių bei riaumojančių dinozaurų muliažų.

Klaipėdos rajono piliakalniai

Klaipėdos rajone yra net dvylika piliakalnių, turinčių savo istoriją. Antkalnio piliakalnis yra šiaurinėje rajono dalyje. Nors į rašytinius šaltinius pilies vardas nepateko, čia stovėjusi pilis minima kaip tvirčiausia visame Paminyje. Minijos dešiniajame krante esančiame Dovilų piliakalnyje galima išvysti praėjusio tūkstantmečio gynybinius įtvirtinimus.

Eketė – didžiausias ir plačiausiai tyrinėtas Klaipėdos rajono piliakalnis, esantis aukštame Eketės upelio krante. Į šiaurę nuo Gargždų nutolęs stačių šlaitų Gerduvėnų piliakalnis yra paslaptingiausias ir mažiausiai žinomas rajone.

Priešais Gargždų miestą, kitoje Minijos slėnio pusėjė esanti Pilalė – Kalniškės piliakalnis – žymi miesto istorijos pradžią.

Ties Klaipėdos miesto pietine riba yra Laistų piliakalnis, kurio įtvirtinimai saugojo senąsias gyvenvietes prie Smeltalės upės, gyvavusias iki Klaipėdos įkūrimo. Mokaičių piliakalnis – tai Veiviržo kairiajame krante, didingo Skomantų piliakalnio pašonėje esanti Pilalė.

Aukštumos kyšulyje ties Šalpalės ir Vytauto santaka esantis Norgėlų piliakalnis yra labiau nutolęs nuo pagrindinių kelių. Nedidelę jo aikštelę saugo aukštas pylimas.

Skomantų piliakalnis – įspūdingiausias Klaipėdos rajone. Jame susipynė kovų su Ordinu didybė bei XX a. Lietuvos istoriją žymintys ženklai.

Veiviržo kairiajame krante esantis Veiviržėnų piliakalnis įprastai laikomas dabartinio miestelio pradžia. Čia stovėjo stipri pilis, turėjusi net įtvirtintą papilį.

Veiviržo dešiniajame krante esantis Vyskupiškės piliakalnis – Lietuvoje unikalus vandens srautų ardomosios jėgos įrodymas.

Žvaginių piliakalnis yra XIII a. kuršių pilies vieta. Jame įrengtas Ablingos memorialas – 30 ąžuolo skulptūrų ansamblis, skirtas 1941 m. birželio 23 d. nacių sušaudytiems Ablingos ir Žvaginių kaimų gyventojams.

Olandų kepurė

Olandų kepurės kalnas – 24,4 m virš jūros iškilusi parabolinė kopa yra nuolat ardomas bangų mūšos ir į pajūrį leidžiasi 20–22 m aukščio nuožulnuma. Olandų kepurės kalnas nuo seno buvo apaugęs pušų ir ąžuolų sengire, sudarydamas ryškų kontrastą aplink plytinčiai pustomo smėlio lygumai (palvei), todėl kalnas buvo geras orientyras jūreiviams ir žvejams. 1818 m. ant skardžio buvo pastatyti įspėjamieji ženklai laivams, o pats kalnas pažymėtas jūrlapiuose.

Utrių slidinėjimo kurortas

Lapių bendruomenės centras įgyvendino projektą „Slidinėjimo trasos įrengimas Utrių kaime“. 3,7 ha visuomenės poreikiams skirtame sklype sumontuotas modernus keltuvas, kurį dvi savaites įrenginėjo specialistai iš Slovakijos. Šis keltuvas per valandą gali pakelti 700 žmonių.

Projekto darbai pradėti 2013 metų rugsėjį. Lapių kaimo bendruomenė savanoriškai sutvarkė Utrių kalno viešąją erdvę, iškirto menkaverčius krūmus, pašalino kelmus, suformavo kalną, tramplynus, įrengė lygumų slidinėjimo trasą.

Utrių slidinėjimo kurorte ateityje bus įrengtos keturios slidinėjimo trasos – ir pradedantiesiems, ir pažengusiems, ir vaikams, ir snieglentininkams.

Priekulė

Miestelis yra įsikūręs šalia vaizdingo Minijos upės Vingio. Nuo 1540 m. Priekulė buvo didžiausia gyvenvietė Klaipėdos krašte. Šiandien ji vertinga architektūriniu, urbanistiniu požiūriu. XIX a. susiformavęs miesto centras būdingas tipiškam didesniam Mažosios Lietuvos miestui, o XVI a. pabaigoje čia buvo įkurta seniausia Klaipėdos krašte evangelikų liuteronų parapija. Priekulėje veikė J.F.Šrioderio, J.Triaušio lietuviškų leidinių spaustuvės, koklių fabrikas, 1875 m. atidarytas geležinkelio kompleksas, pastatytas dvarininko L.Gleicho paštas. Čia dirbo žymus vokiečių rašytojas E.Vichertas, kūrė I.Simonaitytė. Jai 1997 m. miesto centre atidengtas paminklas „Šventvakarių Evė“, kuris įprasmina ne tik vieną iškiliausių Klaipėdos krašto asmenybių, bet sykiu ir Mažosios Lietuvos krašto istoriją.

Karklė

Tai etnografinis kaimas Klaipėdos rajone, Pajūrio regioniniame parke. XV a., siekiant užtikrinti pajūrio kelio, einančio iš Karaliaučiaus pro Klaipėdą Rygos link, saugumą, pakelėje buvo pradėtos kurti karčemos, neretai tapdavusios prekybos centrais. Karklėje yra etnokultūrinis parkas, paplūdimiai, išlikusios senosios sodybos, kuršių kapinės.

Karaliaus Vilhelmo kanalas

Tai 1863-1873 m. tuometinio Prūsijos karaliaus Vilhelmo I vardu pavadintas, prancūzų karo belaisvių rankomis iškastas kanalas. Jo statybos tikslas kadaise buvo apsaugoti laivus ir plukdomus sielius nuo pavojingų audrų, kildavusių Kuršių mariose. Kasant kanalą daug prancūzų karo belaisvių žuvo, todėl jiems pastatytas paminklas prie kanalo žiočių. Kanalo ilgis – 25-27 km, plotis – 28-30 m, vidutinis gylis – 1,7 m. Šiandien Vilhelmo kanalas – sparčiai populiarėjanti vandens turizmo trasa ir pramoginės žvejybos vieta.