Kreščiatiko prospekte pastatyta didelė palapinė, todėl praeiviui gali pasirodyti, kad į Ukrainos sostinę grįžo revoliucija. Tačiau nebijokite – tai tik „Eurovizijos“ kaimelis, Laisvės radijo interneto svetainėje rašo Kijeve dirbantis korespondentas Christopheris Milleris.

Kijevas priima 20 tūkst. svečių, kurie atvyko į „Eurovizijos“ dainų konkursą, todėl visomis išgalėmis siekiama paslėpti praeities žaizdas ir parodyti Vakarams, kad Ukraina įveikė politinę sumaištį, sėkmingai šalina kruvino karo padarinius ir pastaraisiais metais tapo labiau europietiška.

Kviečia švęsti įvairovę

„Eurovizijos“ kaimelis su lauko aline, milžiniškais ekranais ir pagal naujausias technologijas įrengta scena, dabar įkurtas ten, kur prieš trejus metus buvo nuverstas Kremliui draugiškas prezidentas Viktoras Janukovičius.

Kaimelis oficialiai atidarytas gegužės 4 d., kai prasidėjo gegužės 9–13 d. vykstančio „Eurovizijos“ dainų konkurso repeticijos pagrindinėje renginio arenoje kitapus Dniepro. Šalia esančioje Nepriklausomybės aikštėje, kur vyko svarbiausi 2013–2014 m. revoliucijos įvykiai, didelis tentas su užrašu „Laisvė yra mūsų religija“ anglų ir ukrainiečių kalbomis dengia Profesinių sąjungų pastatą, kurį tuomet nuniokojo gaisras. O visame mieste galima pamatyti šių metų konkurso šūkį „Švęskime įvairovę“.

Tačiau kai kurie ukrainiečiai svarsto, ar tik Kijevas nesistengia užmaskuoti didesnių problemų. Pasak jų, akivaizdūs pokyčiai rengiantis dainų konkursui galbūt atspindi cinišką ir paviršutinišką po Euromaidano suformuotos valdžios požiūrį į esmines reformas, visų pirma įvairovės, įtraukties ir žmogaus teisių srityje.

Pažanga diegiant vakarietiškus principus – ne tokia, kaip skelbiama?

Kiti atkreipia dėmesį į skandalus, susijusius su korupcija ir Rusija – problemomis, kurios persekioja Ukrainą nuo pat nepriklausomybės; ir tai yra ženklas, kad Ukrainos pažanga diegiant vakarietiškus principus greičiausiai nėra tokia didelė, kaip teigiama.

Atrodo, kad valdžia nori pateikti gražų vaizdą visuomenei bei tarptautiniams partneriams ir žengia žingsnį į priekį tik tam, kad paskui žengtų du žingsnius atgal.

„Eurovizijos“ šūkis skamba neįtikinamai, nes šalyje LGBT atstovai dar nėra tinkamai apsaugoti pagal įstatymą ir darbe, žurnalistai ir žmogaus teisių aktyvistai vis dar yra persekiojami už kitokią nuomonę, o neįgalieji beveik nematomi visuomeniniame gyvenime, – teigia Kijeve dirbanti organizacijos „Human Rights Watch“ bendradarbė Tanya Cooper. – Atrodo, kad valdžia nori pateikti gražų vaizdą visuomenei bei tarptautiniams partneriams ir žengia žingsnį į priekį tik tam, kad paskui žengtų du žingsnius atgal.“

T. Cooper pripažino, kad pastaraisiais metais Ukrainoje žmogaus teisių padėtis pagerėjo: geriau saugomi vieši LGBT bendruomenės renginiai, tiriamas su Euromaidano įvykiais susijęs smurtas prieš protestuotojus, be to, išteisintas žurnalistas ir tinklaraštininkas Ruslanas Kocaba, kuris buvo nuteistas už atsisakymą tarnauti kariuomenėje, kad išvengtų dalyvavimo tame, ką jis vadina Ukrainos „brolžudišku karu“ su Rusijos remiamais separatistais.

„Tačiau, – priduria T. Cooper, – akivaizdu, kad šalyje trūksta entuziazmo ir nuoširdaus įsipareigojimo imtis esminių reformų žmogaus teisių srityje.“

Prašo duoti laiko

Vienas labai iškalbingas ir akį rėžiantis pavyzdys to, kad Ukrainai nepakanka ryžto, matyti vos už kelių žingsnių nuo Europos aikštės, kur sovietinių laikų arką, simbolizuojančią rusų ir ukrainiečių vienybę, mėginta transformuoti į „Įvairovės arką“. Ji taip ir liko tik pusiau apklijuota lipnia vaivorykštės spalvų medžiaga, nes ultranacionalistai, pasipiktinę „gėjų propaganda“, sutrukdė miesto tarnybų darbininkams tęsti darbą, o policininkai tiesiog stovėjo šalia ir nieko nesiėmė, rašo Ch. Milleris Laisvės radijo interneto svetainėje.

Daugeliui tai pasirodė labai simboliška. Ukrainos LGBT bendruomenės aktyvistas ir vienas iš Kijevo gėjų parado organizatorių Zoryanas Kisas pavadino arką gera šiandieninės Ukrainos padėties metafora, nes ji simbolizuoja nebaigtą šalies revoliuciją ir rodo, kad pokyčiai įvyko tik išorėje.

Naujojoje valdžioje liko daug senų veidų, ir tai yra vienas ženklų, kad Ukrainai sunkiai sekasi keistis po to, kai V. Janukovičius buvo pašalintas iš valdžios.

„Tam reikia laiko, – teisindama lėtą pažangą teigia už Europos ir euroatlantinę integraciją atsakinga Ukrainos vicepremjerė Ivana Klympuš Tsintsadze. – Juk ir kitoms šalims prireikė dešimtmečių, kad atsikratytų sovietinio palikimo.“

Perspėja nekartoti Oranžinės revoliucijos klaidų

Spartesnei Ukrainos pažangai trukdo vidaus politinės kovos, o su korupcija kovojantys reformų šalininkai teigia, kad jiems trukdoma kone kiekviename žingsnyje.

Besirengiant „Eurovizijai“ taip pat neišvengta kaltinimų dėl neskaidrios veiklos. Balandį Laisvosios Europos radijo ukrainiečių redakcija atskleidė, kad buvo nutraukta sutartis su Vokietijos įmone dėl tribūnų statybos pagrindinėje arenoje, o darbai perduoti Lvove įsikūrusiai įmonei, turinčiai ryšių su organizatoriais.

Vasarį televizijos kanalas „Hromadske TV“ pranešė, kad per dvidešimt organizacinio komiteto narių atsistatydino, protestuodami prieš tai, kad jiems buvo trukdoma dirbti ir kad sprendimai buvo priimami neskaidriai.

Ukrainos rėmėjai Vakaruose ne kartą perspėjo šalį nekartoti 2004 m. oranžinės revoliucijos klaidų, kai reformos sustojo dėl politinių tarpusavio kovų ir plataus masto kyšininkavimo. Pažymėtina, jog Kijevas yra labai priklausomas nuo milijardinių kreditų, kurie reikalingi šaliai, kad jos ekonomika išliktų gyvybinga.